Byla 2A-1051-657/2019
Dėl atlygintino servituto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Algimanto Kukalio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ir atsakovų J. P. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1053-950/2019 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams J. P., R. P. dėl atlygintino servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą ir galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus (T. 3, b.l. 43-49; 145-147) prašė nustatyti atlygintinus žemės servitutus pagal UAB „Geodezininkai“ parengtą servituto planą:

8-

90,3222 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), plane pažymėtoje dalyje S1 (312 kv. m), bei 0,0916 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), plane pažymėtoje dalyje S(65 kv. m), suteikiančius teisę S. S. įeiti (įvažiuoti) į nuosavybės teise priklausantį 0,2461 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).;

10-

11įpareigoti ieškovę S. S. sumokėti atsakovams vienkartinę 3 000,00 Eur išmoką, kaip kompensaciją dėl kelio servitutų žemės sklypuose, nustatymo;

12-

13nustatyti, kad ieškovė S. S. ir atsakovai, servitutinės žemės dalies, skirtos keliui, įrengimo, remonto ir priežiūros klausimus spręs tokiu būdu: kelio remonto išlaidas 1-oje zonoje, pažymėtoje Infrastruktūros projekte, parengtame projekto dalies vadovo M. J., įpareigojami dengti ieškovė S. S. ir atsakovai, lygiomis dalimis, kelio remontui skiriant ne mažesnę kaip 1 778,74 Eur sumą (po 1/2 dalį šios sumos skiria ginčo šalys), o būsimas kelio priežiūros ir remonto priežiūros išlaidas įpareigojami dengti ieškovė ir atsakovai, lygiomis dalimis; ieškovė S. S. įpareigojama įrengti kelią savo lėšomis ir darbu 3-ojoje zonoje, pažymėtoje Infrastruktūros projekte, parengtame projekto dalies vadovo M. J., numatant, kad tokių darbų įrengimo kaina yra ne mažesnė kaip 5 758,34 Eur, būsimas kelio remonto ir priežiūros išlaidas įpareigojama dengti ieškovė S. S.; 3) įrengti, remontuoti ir prižiūrėti kelią 4-ojoje zonoje, pažymėtoje Infrastruktūros projekte, parengtame projekto dalies vadovo M. J., įpareigojami ieškovė S. S. ir atsakovai, lygiomis dalimis, kelio įrengimui skiriant ne mažesnę kaip 8 968,59 Eur sumą (po 1/2 dalį šios sumos skiria ginčo šalys), būsimas kelio remonto ir priežiūros išlaidas įpareigojami dengti ieškovė ir atsakovai lygiomis dalimis;

14-

15įpareigoti ieškovę S. S. išardyti (ar perkelti) jos lėšomis ir darbu ant atsakovų žemės sklypo neservitutinės dalies tvoros dalį, pažymėtą UAB „Geodezininkai“ plane taškais (koordinatėmis): 6083204.75/488399.87; 6083201.64/488399.75; 6083206.31/488411.95, taip pat tvoros dalį pažymėtą taškais (koordinatėmis): 6083235.66/488400.00; 6083237.14/488400.01; 6083242.10/488420.97; 6083239.25/488423.16 ir 6083231.25/488427.34;

16-

17įpareigoti ieškovę S. S. savo lėšomis ir darbu perkelti tvoros dalį, esančią tarp taškų 6083231.25/488427.34 ir 6083219.81/488434.28, pažymėtą UAB „Geodezininkai“ plane, ant teisinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) ( - )k. v., ribos;

18-

19įpareigoti atsakovus perkelti tvorą, esančią tarp taškų 6083207.73/488414.87 ir 6083217.99/488435.37, pažymėtą UAB „Geodezininkai“ plane, nuo ieškovei S. S. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) ( - ) k.v., ant atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) teisinės ribos.

202.

21Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,2461 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Šis žemės sklypas yra greta magistralės ( - ). Šalia yra atsakovams priklausantis 0,0916 ha žemės sklypas, esantis ( - )., ir 0,3222 ha žemės sklypas, esantis ( - ) r. Šiuo metu ieškovė neturi jokio savarankiško patekimo į jai priklausantį žemės sklypą, taip pat negali nuo magistralės ( - ) įsirengti naujos nuovažos. Žemės sklypų detaliajame plane patvirtintame 2000 m. nebuvo numatytas patekimas į jai priklausantį žemės sklypą. Nustačius kelio servitutą atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose jų teisės nebus pažeistos. Kelio servitutas 0,0916 ha žemės sklype užims itin nedidelį plotą ir neigiamai nepaveiks atsakovų vykdomos veiklos, o 0,3222 ha žemės sklypu atsakovai iš esmės nesinaudoja. Dėl kelio servituto nustatymo atsakovams priteistina vienkartinė 3 000,00 Eur kompensacija, kuri atitinka atsakovams priklausančių žemės sklypų vertę. Mokama vienkartinė piniginė kompensacija negali būti didesnė, nes ir atsakovai naudosis kelio servituto vietoje įrengtu keliu, jį eksploatuos. Ieškovės prašymu M. J. parengė Infrastruktūros projektą, pagal kurį tarp ieškovės ir atsakovų paskirstytinos servitutinio kelio įrengimo ir jo priežiūros išlaidos. Atsakovams priklausantis 0,0916 ha žemės sklypas, esantis ( - ) r., kuriame turi būti nustatomas kelio servitutas yra aptvertas tvora, todėl jos siūlomu būdu išspręstinas ir atsakovams priklausančios tvoros perkėlimo klausimas.

223.

23Atsakovai J. P. ir R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

244.

25Nurodė, kad ieškovės siekis nustatyti servitutą nėra objektyviai būtinas, nes ji į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą gali patekti per detaliuoju planu nustatytą 193 kv. m servitutą ir šiuo metu esamą įrengtą nuovažą. Tam ieškovė nuovažą turėtų praplatinti ir sutvirtinti. Ieškovė nepateikė jokių faktinių duomenų, kad į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą negali patekti iš kitos žemės sklypo pusės esančiais ar kitais greta esančias keliais, rekonstruoti šiuo metu esančios nuovažos. Ieškovė prašydama nustatyti kelio servitutą net dviejuose žemės sklypuose neproporcingai pažeidžia jų teises, siekia nevaržomai naudotis net 365 kv. m teritorija, įvažiuoti servitutiniu keliu per vieną jiems priklausantį žemės sklypą, o išvažiuoti – per kitą, taip apsunkindama juos abu. 0,0916 ha žemės sklypas yra labai nedidelis, jis naudojamas įmonės veikloje, todėl net ir nedidelio kelio servituto nustatymas per jį esmingai pažeis atsakovų interesus – jie neturės galimybių laikyti ten transporto priemonių, privalės išardyti įrengtą tvorą. Ieškovės pasiūlyta 3 000,00 Eur dydžio kompensacija yra akivaizdžiai per maža ir neproporcinga ieškovės gaunamai naudai ir atsakovų patiriamiems nepatogumams, nes žemės sklypo vertė siekia 5 000,00 Eur. Kitame žemės sklype prašomas nustatyti kelio servitutas užims net 277 kv. m. Nustatytu kelio servitutu galimai važiuos didelis kiekis transporto priemonių, padidės triukšmo ir taršos lygis. Nustačius ieškovės prašomus kelio servitutus jos mokėtina vienkartinė piniginė kompensacija negali būti mažesnė nei 30 000,00 – 35 000,00 Eur. Prašomu nustatyti kelio servitutu atsakovai nesinaudos, toks servitutas jiems nėra reikalingas, todėl jie negali būti įpareigoti vykdyti servitutinio kelio įrengimui būtinus darbus bei dengti dalį servitutinio kelio išlaikymo išlaidų. Visos servitutinio kelio įrengimo ir priežiūros išlaidos, tvoros perkėlimo kaštai turi tekti išimtinai ieškovei.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

285.

29Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė atsakovams R. P. ir J. P. priklausančiame 0,0916 ha žemės sklype, kadastro Nr. ( - ) ( - )k. v., unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) r., kelio servitutą, UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. plane pažymėtą S (65 kv. m), suteikiantį teisę ieškovei S. S. įeiti (įvažiuoti) į nuosavybės teise priklausantį 0,2461 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) ( - ) k. v., unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); priteisė atsakovams R. P. ir J. P. iš ieškovės S. S. 3 250,00 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą; įpareigojo ieškovę S. S. savo lėšomis ir darbu perkelti ant atsakovų R. P. ir J. P. žemės sklypo (t. y. 0,0916 ha žemės sklypo, esančio ( - ).) neservitutinės dalies tvoros dalį, pažymėtą UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. plane taškais (koordinatėmis): 6083204.75/488399.87, 6083201.64/488399.75 ir 6083206.31/488411.95; likusioje dalyje ieškinį atmetė bei priteisė iš šalių bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 30-41).

306.

31Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai liudija, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo kreipėsi į įvairias institucijas, siekdama be atsakovams priklausančių žemės sklypų apsunkinimo servitutu išspręsti patekimo į jai priklausantį žemės sklypą klausimą. Tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tiek Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, tiek Kauno rajono savivaldybės administracija pateiktuose atsakymuose nurodė, kad naujos nuovažos į ieškovei priklausantį 0,2461 ha žemės sklypą įrengimas nėra galimas, o realiausias susidariusios problemos sprendimo būdas yra kelio servituto nustatymas. Detalusis planas bei kita byloje šalių pateikta grafinė medžiaga – UAB „Projektų vystymo grupė“ situacijos analizės schema, VĮ „Registrų centras“ Kadastro žemėlapio ištrauka, neginčijamai patvirtina, jog šiuo metu ieškovė neturi jokio faktinio ir realaus patekimo į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Tai teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovai. Faktinių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė turi realią galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, kitaip nei nustatant kelio servitutą atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, byloje nėra. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 23 d. rašte Nr. (6.9)2-6248 nurodyta, kad įrengti visiškai naują nuovažą ginčo atveju nėra galimybių. R. P. ir J. P. pripažino, kad servituto nustatymas jiems priklausančiuose žemės sklypuose (ar viename iš jų) yra vienintelis galimas ieškovės patekimo į jai priklausantį žemės sklypą būdas. Tai reiškia, kad ginčo dėl servituto nustatymo objektyvios būtinybės nėra, todėl atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose (arba viename iš jų) teismo tvarka nustatytini kelio servitutai (servitutas) tam, kad ieškovė galėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausantį 0,2461 ha žemės sklypą.

327.

33Ieškovei priklausančio sklypo paskirtis – kita, o jo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Tačiau ieškovė pagal paskirtį sklypo nenaudojo nuo pat jo įsigijimo momento. Byloje nėra jokių faktinių duomenų patvirtinančių, kad ieškovė netolimoje ateityje ketina minėtą žemės sklypą naudoti pagal paskirtį, t. y. nėra jokių (net preliminaraus pobūdžio) projektavimo, statybos ar kitokio pobūdžio techninių dokumentų, kurie patvirtintų, kokią konkrečiai veiklą ieškovė ketina vykdyti tame žemės sklype, nuo kada ji ketina tai daryti, ir svarbiausia – kokius transporto priemonių srautus ta veikla generuos. Ieškovei nepateikus šių faktinių duomenų nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokios paskirties transporto priemonės naudosis prašomu nustatyti kelio servitutu, kokio intensyvumo bus kelio servituto besinaudojančių transporto priemonių srautas. Atsakovams priklausantis 0,0916 ha žemės sklypas yra ganėtinai mažas. Atsakovai jį panaudoja jiems priklausančios įmonės UAB „JRS1“ veiklai. Atsakovams priklausantis 0,3222 ha sklypas taip pat nėra didelis, jo naudojimo paskirtis - kita, o naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Nurodytame žemės sklype yra registruota eilė statinių (gyvenamais namas, lauko virtuvė, ir t.t.). Nurodytų statinių išdėstymas 0,3222 ha žemės sklype yra užfiksuotas detaliajame plane. Nors Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai yra visiškai ar iš dalies sunykę, tačiau bet kada gali būti atstatomi ir naudojami pagal paskirtį. Tiek civilinėje byloje esantis detalusis planas, tiek VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenys, tiek byloje esančios fotonuotraukos, ginčo šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovei priklausančiame sklype jau yra suformuotas 0,0193 ha kelio servitutas, jungiantis nuovažos nuo magistralės ( - ) neasfaltuotą dalį su 0,3222 ha žemės sklypu.

348.

35Ieškovės prašomais nustatyti servitutais (su 2018 m. balandžio 10 d. patikslintu ieškiniu pateiktu servituto nustatymo planu, ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pateiktu alternatyviu servituto nustatymo planu), prašomais nustatyti kelio servitutais yra apsunkinami net du atsakovams priklausantys žemės sklypai itin didele apimtimi – abiem atvejais kelio servitutai užims daugiau kaip 300 kv. m, o 0,3222 ha žemės sklype siūlomas nustatyti kelio servitutas eis greta ar net per Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius. Be to, daugiau kaip 300 kv. m užimančio kelio įrengimas ir jo priežiūra pareikalaus didelių finansinių resursų, kurie sudaro mažiausiai 9 182,00 Eur sumą, ir taip net kelis kartus viršija jos atsakovams siūlomos mokėti vienkartinės piniginės kompensacijos dydį. Tokios apimties, itin barnagaus kelio servituto nustatymas neatitinka proporcingumo reikalavimų, nes tarnaujančiam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį.

369.

37Atsakovų pateiktas UAB „Geomatininkų grupė“ 2018 m. rugsėjo 10 d. parengtas servituto nustatymo planas neatitinka proporcingumo reikalavimų – nors juo yra apsunkinamas tik vienas atsakovų žemės sklypas, tačiau jis taip pat yra itin didelės apimties – 310 kv. m; 0,3222 ha žemės sklype siūlomas nustatyti kelio servitutas eis greta ar net per Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius; atsakovai nepateikė jokių skaičiavimų, kiek jų siūlomo nustatyti kelio servituto atveju kainuos paties kelio įrengimas, kokie bus jo įrengimo kaštai bei priežiūros išlaidos, kam tenka pareiga tokias išlaidas padengti.

3810.

39Pripažinus, kad yra objektyvus būtinumas nustatyti kelio servitutą ieškovės patekimui į jai priklausantį žemės sklypą, nustatytinas tokios apimties kelio servitutas, kuris sudarytų ieškovei realią galimybę, esant poreikiui, netrukdomai įvažiuoti ir išvažiuoti į jai priklausantį žemės sklypą. Tam visiškai pakankamas yra UAB „Geodezininkai“ plane (2018 m. sausio 31 d.) pažymėtas servitutas S(65 kv. m), kuris ribojasi su jau ieškovei priklausančiame 0,2461 ha žemės sklype nustatytu ir įregistruotu 0,0193 ha kelio servitutu, dėl ko su šiuo kelio servitutu sudarys vientisą kelio ruožą. Nustatant servitutą S(65 kv. m) nei ieškovė, nei atsakovai, nepatirs jokių su kelio (kelių) įrengimu susijusių išlaidų, nes tiek pagal byloje esančia grafinę medžiagą ir fotonuotraukas, tiek pagal atsakovo R. P. paaiškinimus, UAB „Geodezininkai“ plane (2018 m. sausio 31 d.) pažymėtas servitutas S(65 kv. m) yra visiškai padengtas asfaltuota kelio danga. Nustačius servitutą S(65 kv. m.) tik atsakovams priklausančiame 0,0916 ha žemės sklype, jų teisės nebus suvaržytos daugiau, nei to reikalauja servituto nustatymo būtinumas. Nors 0,0916 ha žemės sklypas yra nedidelis, tačiau nustatomas servitutas sudaro vos 65 kv. m. Nustačius tokios apimties servitutą 0,0916 ha žemės sklypo dalis, kuria toliau galės naudotis atsakovai sumažės iki 8,51 a (9,16 a – 0,65 a = 8,51 a), t. y. itin nedaug, kas esmingai nepaveiks nurodytame žemės sklype vykdomos veiklos, galimybės jame laikyti transporto priemones. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas R. P., nurodydamas, kad nustačius servitutą S(65 kv. m.) autovežiai galės įvažiuoti į aikštelę, esančią 0,0916 ha žemės sklype, ir iš jos išvažiuoti, tik tai padaryti bus sudėtingiau. Servitutas S(65 kv. m) laikytinas ir mažiausiai pažeidžiantis savininkų interesų pusiausvyros principą – ieškovei juo sudaroma galimybė netrukdomai patekti (įvažiuoti/ išvažiuoti) į jai priklausantį sklypą, o atsakovams priklausantis 0,0916 ha žemės sklypas yra apsunkimas mažiausiai įmanoma apimtimi. Be to, ginčo šalys nepatiria jokių išlaidų nei kelio įrengimui, nei jo priežiūrai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti atsakovams priklausančiame 0,0916 ha žemės sklype, esančiame ( - )., kelio servitutą, UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. plane pažymėtą S(65 kv. m), suteikiantį teisę ieškovei S. S. įeiti (įvažiuoti) į nuosavybės teise priklausantį 0,2461 ha žemės sklypą, esantį ( - ).

4011.

41Minėto servituto nustatymas yra skirtas sureguliuoti ginčo teisinį santykį esant dabartinei faktinei situacijai, t. y. iš esmės – laikinai, nes ieškovė turi galimybę ateityje patekimo į jai priklausantį sklypą problemą išspręsti ir nevaržydama kitų asmenų teisių. Tai tiesiogiai yra nurodyta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. (6.35)2-3667, kuriame ieškovei buvo išaiškinta, kad jai pradėjus vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, nuovažoje generuosiančią didesnius, negu šiuo metu, transporto priemonių srautus, nuovaža šių ūkinių objektų savininkų lėšomis turėtų būti rekonstruota laikantis Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir statybos rekomendacijų R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ reikalavimų. Detalusis planas bei pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad nuovažos praplėtimui yra tinkamos sąlygos.

4212.

43Patikslintame ieškinyje nėra detalizuota, kokia piniginė kompensacija turi būti mokama už kiekvieną atskirą prašomą nustatyti kelio servitutą, t. y. už S(65 kv. m), S1(23 kv. m) ir S2(277 kv. m), nėra nurodyta vienkartinės piniginės kompensacijos apskaičiavimo metodika. Atsakovas vienkartinės piniginės kompensacijos apskaičiavimo metodikos taip pat nepateikė.

4413.

45Byloje svarbi aplinkybė, kad realiai ieškovės prašymu ir jos naudai yra ne tik nustatomas 65 kv. m dydžio servitutas, tačiau nurodyto ploto atsakovams priklausančio žemės sklypo dalį faktiškai užims tik ieškovės naudojamas kelias, kuriuo galės važiuoti visų rūšių transporto priemonės. Tai reiškia, kad atsakovai tokią žemės sklypo dalį realiai praras, nes apskritai negalės ja naudotis savo interesų tenkinimui. Ieškovės naudai nustatytinas servitutas yra neterminuotas, jo turinys yra platus – nustatomas viešojo kelio servitutas, dėl jo atsakovai praranda realią galimybę tinkamai (pagal paskirtį) naudotis 65 kv. m dydžio sklypo dalimi, patiria gana ženklius subjektyvaus pobūdžio nepatogumus (dalies privatumo praradimas; triukšmo lygio, taršos padidėjimas dėl automobilių srauto). Tai rodo, kad nustatomas servitutas lemia žemės sklypo savininkų suvaržymus, artimus tiems, kuriuos jie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų laikytinas atlyginimo, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis (t. y. rinkos kaina). Todėl teisinga, sąžininga ir protinga kompensacija už ieškovės S. S. prašomą nustatyti servitutą yra būtent 65 kv. m žemės sklypo rinkos vertės dydžio kompensacija.

4614.

47Atsakovai pateikė UAB „Marleksa“ parengtą Konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos Nr. NT 18-01-51, iš kurios matyti, kad 0,0100 ha (kas sudaro 1 arą) dalies atsakovų turimo 0,0916 ha žemės sklypo rinkos kaina yra 5 000,00 Eur (2018 m. sausio mėn. duomenimis). Ieškovė S. S. 2016 m. gruodžio 21 d. posėdyje pateikė duomenis iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto verčių paieškos informacinės sistemos, kad viso atsakovams priklausančio 0,0916 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 14 800,00 Eur. Tai reiškia, kad ieškovės vertinimu šio sklypo 1 aro vertė yra 1 615,72 Eur. Jokių kitų, šio sklypo vertę liudijančių duomenų, byloje nėra.

4815.

49Atsižvelgus, kad atsakovų pateikta UAB „Marleksa“ Konsultacinė išvada buvo parengta dėl konkretaus atsakovų žemės sklypo, t. y. individualizuotai, tai buvo padaryta praėjus daugiau nei metams po ieškovės pateiktų duomenų iš bendrosios VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto verčių paieškos informacinės sistemos, ji geriau atspinti minėto sklypo 1 aro rinkos vertę, todėl vadovaujamasi UAB „Marleksa“ Konsultacinėje išvadoje nustatyta atsakovams priklausančio 0,0916 ha žemės sklypo 1 aro rinkos verte – 5 000,00 Eur ir ieškovė privalo sumokėti atsakovams vienkartinę piniginę kompensaciją – 3 250,00 Eur.

5016.

51Kadangi servitutas S(65 kv. m) yra visiškai padengtas asfaltuota kelio danga, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo spręsti kelio įrengimo ir priežiūros išlaidų paskirstymo klausimo. Dėl to, šis patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas.

5217.

53Teismo posėdžio metu atsakovas R. P. patvirtino, kad ant UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. plane pažymėto servituto S(65 kv. m) dalies yra 0,0916 ha žemės sklypą juosianti tvora (su vartais). Tai patvirtina ir nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys faktiniai duomenys – fotonuotraukos. Nustačius kelio servitutą S(65 kv. m), suteikiantį teisę ieškovei S. S. netrukdomai įeiti (įvažiuoti) į nuosavybės teise priklausantį, turi būti pašalintos visos fizinės/techninės kliūtys, trukdančios jai tinkamai naudotis nustatytu kelio servitutu, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas, susijęs su kelio servitutu S(65 kv. m), t. y. ieškovė S. S. įpareigotina perkelti savo lėšomis ir darbu ant atsakovų žemės sklypo neservitutinės dalies tvoros dalį, pažymėtą UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. plane taškais (koordinatėmis): 6083204.75/488399.87, 6083201.64/488399.75 ir 6083206.31/4884 11.95. Tačiau nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tvoros perkėlimui kitose zonose.

5418.

55Tenkinus dalį ieškovės S. S. patikslinto ieškinio reikalavimų (nustačius servitutą S(65 kv.m); išsprendus kompensacijos priteisimo klausimą; tenkinus reikalavimą dėl dalies tvoros perkėlimo) laikytina, kad jos patikslintas ieškinys tenkintinas 33 proc. apimtimi. Atsižvelgus į tai, ieškovė turi teisę į 928,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas turi teisę į 3.145,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įskaičius nurodytas sumas, atsakovui R. P. iš ieškovės S. S. priteistina 2 217,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje susidarė ir 48,39 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, nurodytos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės S. S. ir atsakovų R. P. ir J. P., t. y. po 16,13 Eur iš kiekvieno, valstybės naudai.

56III.

57Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5819.

59Apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir atsakovai.

6020.

61Ieškovė S. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl servituto S9312 kv. m nustatymo) ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 48-61). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6220.1.

63Teismas, nustatęs tik vieną servitutą S(65 kv. m) atsakovams priklausančiame žemės sklype, visiškai neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo ir nustatė tokią patekimo ir išvažiavimo tvarką, kurią Lietuvos automobilių kelių direkcija, kaip institucija, ateityje privalomai derinsianti įrengiamo kelio projektą, įvardijo kaip nepriimtiną ir negalimą šios situacijos sprendimo būdą. Teismas neatsižvelgė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai ginčo žemės sklypus įgijo jau esant patvirtintam detaliajam planui, taigi, šio plano sprendiniai ginčo šalims buvo žinomi. Atsakovas, įgydamas žemės sklypą, suvokė, kad į visą padalintą teritoriją vienintelė įvaža yra jam priklausančiame žemės sklype. Detaliajame plane buvo numatytas išvažiavimas iš ieškovei priklausančio sklypo per atsakovų 0,0916 ha žemės sklypą per plane pažymėtą servitutinį kelią, einantį išilgai palei automagistralę, tačiau realus servituto naudojimas yra neįmanomas dėl teisinių, techninių ir faktinių sąlygų. Aplinkybę, kad ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos raštai, kuriuose vienareikšmiškai nurodyta, kad naujos nuovažos įrengimas į ieškovės žemės sklypą nėra galimas, o realiausias susidariusios problemos sprendimo būdas – kelio servituto nustatymas per jau esamą nuovažą, t. y. per atsakovų žemės sklypą. Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog dėl ypatingos žemės sklypų vietos (šalims priklausantys žemės sklypai yra prie ypatingos reikšmės ir kategorijos magistralinio kelio ( - )), todėl nuovažų ir įvažų įrengimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais – LR aplinkos ministro ir LR susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3 patvirtintu Kelių techninio reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. Tiek pagal specialistų, tiek pagal institucijų ir netgi pagal 2000 metų detaliojo plano sprendinius visų trijų sklypų automobilių eismas turi vykti ratu. t. y. numatant atskirą įvažiavimą nuo magistralinio kelio į žemės sklypus, bei atskirą išvažiavimą iš žemės sklypų į magistralinį kelią, nes pagal minėtą Kelių techninį reglamentą nėra galimybių nei įrengti naujos įvažos, nei praplatinti jau esamą, nes tai reikštų dar vienos nuovažos įrengimą arba senosios esminę rekonstrukciją, kuriai pritarimo nei viena iš šalių iš Automobilių kelių direkcijos neturi. Teismas į šį teisiškai reikšmingą faktą visiškai neatsižvelgė. Nenustačius kelio servituto S(312 kv. m), nustatyta eismo tvarka ne tik realiai neįgyvendinama, bet ir pažeidžia imperatyvių teisės aktų reikalavimus, kelia grėsmę eismo saugumui, iš principo neatitinka nei vienos iš šalių interesų. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad servituto S(65 kv. m) nustatymas yra laikinas padėties sureguliavimas, ir netinkamai interpretavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 raštą Nr. (6.35)2-3667, kurio esmė yra ne teisės pralėsti esamą nuovažą pripažinimas, o įtvirtinimas pareigos įrengiant kelią servituto vietoje parengti tam būtiną techninį projektą. Teismas neįvertino, kad įvažos ir nuovažos nustatymas per tą patį kelią S(65 kv. m) realiai yra neįmanomas ir teisiškai negalimas dėl nuovažoms ir išvažoms keliamų specialiųjų reikalavimų bei nepakankamų posūkio kampų, atsižvelgiant į ieškovei priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtį. Pagal teismo šiai dienai nustatytą tvarką nuovažos plotis – 6,77 m, todėl įvažiavimas ir išvažiavimas tuo pačiu keliu praktiškai nebūtų įmanomas ir nulemtų transporto priemonių susidūrimą, prieštarautų vietoje esančiam kelių ženklinimui ir sudarytų nesaugias kelių eismo sąlygas.

6420.2.

65Teismas netinkamai nustatė atsakovams mokėtinos kompensacijos dydį, taikydamas nepagrįstą jo apskaičiavimo mechanizmą. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatytos proporcijos tarp servituto ploto ir sklypo, kuriame jis nustatomas, ploto. Teismas visiškai neatsižvelgė į servitutų nustatymui reikšmingus viešojo registro duomenis, patvirtinančius žemės sklypų paskirtį ir su tuo susijusį jų neginčijamą ir būtiną naudojimo režimą ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ketina savo žemės sklypą naudoti pagal paskirtį. Šie teismo argumentai yra nelogiški ir prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovė neturi jokios objektyvios galimybės pateikti konkrečių projektinių pasiūlymų, nes jų rengimas be nustatyto įvažiavimo tiesiog teisiškai yra negalimas. Teismui ieškovė ir jos atstovė teikė paaiškinimus, kad planavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau negalėjo būti baigtos dėl įvažiavimo nebuvimo. Teismas sprendime laikė ieškovės ir jos atstovės bei liudytojo paaiškinimus nepatikimais, todėl apeliacinės instancijos teismui pateikiamas sąlygų sąvadas, iš kurio matyti, jog 2007 metais buvo siekta suplanuoti ginčo teritoriją atitinkamai veiklai. Teismo įpareigojimas atsakovams sumokėti už nustatomą servitutą kompensacijos dydį, apskaičiuojamą kaip turto paėmimą visuomeniniams poreikiams, kai patys atsakovai bei jų vykdomos veiklos klientai intensyviai naudosis tais pačiais 65 kv. m, nesiderina su teisingumo, protingumo principais, sąžiningu servituto atlyginimu, todėl teismas be jokio teisinio pagrindo vadovavosi UAB „Marleksa“ 2018 m. kovo 8 d. parengta Konsultacine išvada dėl atsakovų 0,0916 ha žemės sklypo 0,0100 ha dalies rinkos kainos.

6620.3.

67Teismas iš dalies tenkindamas ieškinį ir nustatydamas servituto apimtį, visiškai nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl šalių servitutinės žemės dalies, skirtos įvažai / keliui, įrengimo, remonto ir priežiūros išlaidų paskirstymo. Servitutinės žemės dalies, skirtos įvažai/keliui, įrengimo, remonto ir priežiūros išlaidos paskirstytinos patikslintame ieškinyje nurodytu būdu.

6820.4.

69Teismas neteisingai išsprendė atsakovo savavališkai pastatytos tvoros, skiriančios ieškovės sklypą ir atsakovų 0,0916 ha žemės sklypą, perkėlimo klausimą, atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimus, susijusius su ieškovės ir atsakovų įpareigojimu perkelti tvorą. Teismas neišsprendė patikslinto ieškinio reikalavimo dėl atsakovų įpareigojimo perkelti tvorą, esančią tarp taškų 6083207.73/488414.87 ir 6083217.99/488435.37 ant jiems priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) teisinės ribos. Byloje pateikti įrodymai, atitinkamų institucijų raštai patvirtina, kad atsakovas dalį tvoros yra pasistatęs ieškovei priklausančio sklypo ribose, tačiau šio klausimo pirmos instancijos teismas nenagrinėjo ir nesprendė.

7020.5.

71Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažeidė CPK 93 straipsnio reikalavimus.

7221.

73Apeliantė S. S. prašė prie bylos prijungti žemėlapių ištraukas iš www.googlemaps.lt, sutartį dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sąlygų sąvadą (T.4, b.l. 63-67).

7422.

75Atsakovai J. P. ir R. P. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti visiškai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 71-81). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7622.1.

77Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje įrodinėtas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovams nuosavybės teise priklausančiame 0,0916 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), kelio servitutą, neįvertinęs, jog servituto nustatymui nėra būtinųjų sąlygų. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovė neturi jokio faktinio ir realaus patekimo į jai nuosavybės teise priklausantį. Į bylą yra pateiktas galiojantis detalusis planas, iš kurio matyti, kad ieškovės žemės sklype yra nustatytas ir įregistruotas 193 kv. m servituto kelias. Šiuo įregistruotu servitutu yra galimybė patekti ir į ieškovės žemės sklypą. Tiek šalys, tiek teismas privalo vadovautis detaliajame plane nurodytais sprendiniais. Be to, teismas tinkamai neįvertino Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto, kuriame aiškiai nurodyta, jog ieškovei pradėjus vykdyti ūkinę – komercinę veiklą nuovaža gali būti rekonstruojama. Be to, ieškovė prieš sandorio sudarymą galėjo ir privalėjo įvertinti galimybes patekti į žemės sklypą. To nepadariusi ieškovė prisiėmė su tuo susijusią riziką bei nepagrįstai siekia ją perkelti atsakovams. Teismas nepagrįstai darė išvadą, jog servituto nustatymas yra objektyviai būtinas. Nesant jokių objektyvių duomenų dėl servituto nustatymo būtinumo, servituto nustatymas per atsakovų sklypą yra visiškai nepagrįstas suvaržymas, nes galimybė prieiti ir privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo yra ir šiai dienai. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl paties servituto nustatymo objektyviosios būtinybės, nors atsakovai aiškiai išreiškė poziciją, kad ieškinys turi būti atmestas. Nustatytas servitutas ateityje gali būti per mažas, o šiai dienai dėl srautų nebuvimo yra nereikalingas. Teismo išvada, kad servituto nustatymas yra skirtas iš esmės laikinai, prieštarauja teismo sprendimo tikslui, kadangi sprendimu siekiama išspręsti ginčą tam, kad jis nekilų tarp tų pačių šalių ateityje, o ne laikinam ginčo išsprendimui. Teismo teiginys, jog servituto nustatymas iš esmės yra laikinas, nors sprendimu nuspręsta nustatyti neterminuotą kelio servitutą laikytinas nelogišku ir nepagrįstu. Teismui nustačius servitutą, nebuvo laikytasi žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros (proporcingumo) principų. Nustatytu servitutu bus ribojama atsakovų teisė netrukdomai ir nevaržomai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, atsakovai patirs didelius nepatogumus, praras galimybę visa apimtimi naudotis nuosavybės teise valdomu žemės sklypo plotu. Teismas, vertindamas kelio vietos parinkimą iš kelių galimų variantų, vertino tik ekonominio naudingumo ieškovei aspektu, tačiau neįvertino servituto nustatymui sąlygų nebuvimo, ir to, kad pagal UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. plane pažymėtą servitutą S(65 kv. m) bus nustatytas nekonkretus (neapibrėžtas) servitutas. Pagal teismo nustatytą servitutą, atsakovai neturi net galimybės nustatyti, kur servituto ribos baigiasi atsakovų žemės sklypo atžvilgiu, nes nėra nurodyti sprendimu nustatyto servituto kraštinių ilgiai, posūkių koordinatės.

7822.2.

79Teismas atsakovams priteisė neproporcingai mažą kompensaciją, konstatuodamas, kad žemės sklypo dalis, kuria siekiama nustatyti servitutą yra asfaltuota, tačiau spręsdamas dėl atsakovams priteistino kompensacijos dydžio visiškai nevertino, kad tiek asfaltuotą aikštelę, tiek tvorą įrengė atsakovai savo lėšomis. Teismo nuožiūra nustatytos vienkartinės 3 250,00 Eur kompensacijos už neterminuotą servitutą negalima pripažinti teisinga tarnaujančiojo daikto savininko atžvilgiu, kadangi nebuvo įvertinta, kokias išlaidas apeliantai patyrė įrengdami asfaltuotą aikštelę, tvorą, neįvertino, jog kompensacija yra neproporcinga žemės sklypo netekimo naudotis kainai.

8022.3.

81Teismui nustačius kelio servitutą neterminuotai per atsakovų 0,0916 ha žemės sklypą turėjo būti išspręstas klausimas ir dėl servituto priežiūros. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nepagrįstai darė išvadą, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo spręsti kelio įrengimo ir priežiūros išlaidų paskirstymo klausimą.

8222.4.

83Teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos teisių ir pareigų. Valstybinės reikšmės kelyje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl servitutų prijungimo prie esamos nuovažos nuo magistralinio kelio ( - ), todėl Kelių direkcija, kaip institucija, organizuojanti bei koordinuojant valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir plėtrą, turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.

8423.

85Su apeliaciniu skundu atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė užklausimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos kopiją (T.4, b.l. 95-97).

8624.

87Ieškovė S. S. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti (T.4, b.l. 102-113).

8825.

89Nurodė, kad atsakovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neįrodytas, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, Automobilių kelių direkcijos išaiškinimams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams. Atsakovai apeliaciniu skundu eilinį kartą pakeitė savo poziciją dėl servituto nustatymo būtinumo, nors prieštarauja rašytiniams įrodymams, teisės aktams, reglamentuojantiems reikalavimus tokio servituto nustatymui, institucijų, įgaliotų spręsti servituto nustatymo tinkamumo tokioje vietoje klausimus, oficialiai pozicijai bei pačių atsakovų paaiškinimams. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi jokio faktinio ir realaus patekimo į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Nustatytas servitutinis kelias nesijungia su magistraliniu keliu. Teismas konstatavo, jog ginčo tarp šalių dėl servituto nustatymo būtinybės nėra, remiantis ne atsakovų skunde nurodytais teiginiais, o jų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Ieškovė sutinka, kad skundžiamas sprendimas iš esmės netenkina nei vienos iš ginčo šalių interesų, nes tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog 0,0916 ha žemės sklype nustatytas servitutas S (65 kv. m) negali būti naudojamas ir kaip įvažiavimas, ir kaip išvažiavimo kelias nuo magistralinio kelio ( - ). Teismas nustatęs tik vieną servitutą atsakovams priklausančiame žemės, visiškai neišsprendė kilusio ginčo. UAB „Geodezininkai“ planas bei jame pažymėto servituto S (65 kv. m) vieta yra nustatyti aiškiai pagal visus įstatymų reikalavimus, t. y. pagal žemės sklypų kadastriniai matavimus, nustatant žemės sklypu ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodeziniu koordinačių sistemoje. Nepagrįsti ir nesavalaikiai atsakovų argumentai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Todėl šioje stadijoje nebuvo ir nėra jokios prasmės trečiuoju asmeniu traukti Lietuvos automobilių kelių direkciją, nes jos pozicija aiškiai išdėstyta rašytiniuose dokumentuose.

90Teisėjų kolegija

konstatuoja:

91IV.

92Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9326.

94Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

95Dėl naujų įrodymų priėmimo

9627.

97Teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantai kartu su apeliaciniais skundais pateikė į bylą naujus rašytinius įrodymus: ieškovė – žemėlapių ištraukas iš www.googlemaps.lt, sutartį dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sąlygų sąvadą, atsakovai – užklausimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos kopiją. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Naujai pateiktais įrodymais apeliantai grindžia apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes: ieškovė, jog ji kreipėsi dėl projektavimo sąvado, ir galimybės įrengti dar vieną (ar rekonstruoti) nuovažą, atsakovai – siekdami įrodyti, kad teismas nusprendė dėl byloje neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos šalys teismui nepateikė jokių įrodymų, jog šie įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ieškovės atveju) ar buvo reiškiami prašymai įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Todėl šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai byloje nesudaro pagrindo spręsti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Duomenų, kad šalys šiuos įrodymus buvo pateikę pirmosios instancijos teismui, o šis juos be pagrindo atsisakė priimti, byloje taip pat nėra. Šias motyvais teisėjų kolegija atmeta ieškovės ir atsakovų prašymus prijungti prie bylos naujus įrodymus, pateiktus kartu su apeliaciniu skundu (CPK 314 str.).

98Dėl neįtrauktų į bylą asmenų

9928.

100Apeliantai R. ir J. P. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, t. y. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, teisių ir pareigų, todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintas.

10129.

102Teisėjų kolegija pažymi, jog nors klausimas dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įtraukimo į bylą nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, tačiau CPK 320 straipsnio pagrindu apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių negaliojimo pagrindų. Todėl nagrinėjamu atveju pasisakoma dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas padarė pažeidimą ir yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

10330.

104CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

10531.

106Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą nukreipė į atsakovus, prašydama nustatyti kelio servitutus jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino ir pasisakė tik dėl šalių tarpusavio santykių, todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog buvo pasisakyta dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos teisių ar pareigų. Kadangi nagrinėjamu atveju bylos šalių santykiai su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai kolegija plačiau dėl atsakovų argumentų nepasisako.

10732.

108Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. S. yra 0,2461 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v., kurio paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, esančio ( - ), savininkė. Atsakovams R. P. ir J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gretimi žemės sklypai: 0,3222 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v., kurio paskirtis mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esantis ( - ). bei 0,0916 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v., kitos paskirties, esantis ( - ). Visi sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (T.3, b.l. 101-108).

10933.

110Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, taikymo.

111Dėl kelio servituto nustatymo

11234.

113Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai.

11435.

115Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

11636.

117Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 str.). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

11837.

119Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

12038.

121Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti ieškovės reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklypuose, pagrįstumą.

12239.

123Ieškovė S. S. prašė nustatyti kelio servitutą (teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku), susidedantį iš dalių S(65 kv. m), S1(23 kv. m) žemės sklype, esančiame ( - ) ir kelio servitutą S2(277 kv. m) žemės sklype, esančiame ( - ) pagal UAB „Geodezininkai 2016 m. lapkričio 7 d. matininko S. Š. parengtą servituto planą (T.2, b.l. 38) (patikslintas 2018 m. sausio 31 d., T.3, b.l. 50) arba alternatyvų reikalavimą nustatyti kelio servitutą S1(312 kv. m), atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ) ir ( - ) pagal UAB „Geodezininkai 2016 m. lapkričio 7 d. matininko S. Š. parengtą servituto planą (T.3, b.l. 148).

12440.

125Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovai nesutaria dėl servituto būtinumo žemės sklypuose, esančiuose ( - ), ( - ), todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas.

12641.

127Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

128Dėl kelio servituto, pažymėto plane S(65 kv. m) nustatymo

12942.

130Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies ir nustatydamas atsakovams J. ir R. P. 0,0916 ha priklausančiame sklype unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) k. v., esančiame ( - ) kelio servitutą pažymėtą S(65 kv. m), sprendė, kad ieškovė neturi kitos galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, nustatytas servitutas, sujungtas su ieškovės sklype nustatytu servitutu sudarys vientisą kelio ruožą, yra asfaltuotas, todėl nereikalaus jokių papildomų išlaidų.

13143.

132Apeliantai R. ir J. P., nesutikdami su teismo sprendimu dėl kelio servituto S (65 kv. m) nustatymu sklype, esančiame ( - ), apeliaciniame skunde teigė, jog nėra būtinų sąlygų šio servituto, nes pagal detalųjį planą, ieškovės sklype yra nustatytas ir įregistruotas 193 kv. m servitutas, kuris viena kraštine ribojasi su magistraliniu kelio ( - ) lėtėjimo juosta ir aikštele, todėl ieškovė turi galimybę šiuo keliu patekti į jai priklausantį žemės sklypą, o pradėjusi vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, savo lėšomis rekonstruoti nuovažą. Su šiuo atsakovų apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

13344.

134Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (T.3, b.l. 102-103) nustatyta, kad ieškovei S. S. priklausančiame žemės sklype yra įregistruotas 0,0193 ha kelio servitutas, kuris taip pat pažymėtas ir detaliajame plane (T.1, b.l. 33). Tačiau tiek iš byloje pateiktos žemės sklypų analizės plano, parengto UAB „Projektų vystymo grupė“ specialistų G. K., I. T. ir L. P. (T.1, b.l. 125), tiek iš viešai skelbiamos informacijos (www.regia.lt/map/kauno r.) matyti, kad ieškovės S. S. žemės sklypas nesiriboja nei su lėtėjimo juosta, nei su magistraliniu keliu ( - ) (CPK 179 str. 3 d.). Tiek ieškovė, tiek atsakovai į jiems priklausančius sklypus įvažiuoja per vieną įvažą su įrengta lėtėjimo juosta magistralėje, ir įrengti kitos įvažos nėra galimybės, ką patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 7 d. rašte Nr. 7SD-6063(14.7.104) nurodytos aplinkybės, jog pagal detalųjį planą ir Kauno rajono valdybos 2000 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 120, 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 151 bei Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 02-05-8410, įvažiavimas į ieškovei priklausantį sklypą numatytas per atsakovams priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), Lietuvos automobilių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 23 d. raštas Nr. (6.9)2-6248, 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. (6.35)2-3667 (T.1, b.l. 16-52, 83-86; T.3, b.l. 121), 2011 m. sausio 4 d. raštas Nr. (6.9)2-59, kuriuose nurodoma, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio plėtra yra nepriimtina (T.2, b.l. 79-93).

13545.

136Nepagrįstais pripažinti ir apeliantų argumentai, jog ieškovė, pradėjusi ūkinę – komercinę veiklą galėtų savo lėšomis įsirengti neasfaltuotą nuovažos dalį, nes, kaip matyti iš byloje pateiktų detaliųjų planų, kadastro žemėlapio ištraukos, ši dalis nėra priskirta ieškovei S. S. priklausančiam žemės sklypui ir ribojasi su kelio sankasos pylimo šlaito apatine briauna.

13746.

138Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 str. 178 str.), t. y. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovai, teigdami, jog yra galimybė ieškovei įsirengti nuovažą į jai priklausantį žemės sklypą, todėl nėra būtinybės nustatyti kelio servitutą S(65 kv. m), turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad tokią nuovažą galima įrengti ieškovei nepriklausančiame žemės sklype pagal teisės aktų reikalavimus, pateikti bent minimalią jo schemą, projektą, skaičiavimą ir pan., tačiau to nepadarė (CPK 178 str.). Atsakovams, neįvykdžius nurodytos įrodinėjimo pareigos, remiantis tik deklaratyviais teiginiais apie galbūt tikėtiną tokios galimybės egzistavimą, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė galėtų įrengti įvažiavimą į savo sklypą pagal teisės aktų reikalavimus šioje vietoje.

13947.

140Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria bylą nagrinėjusio teismo padarytai pagrįstai išvadai dėl kelio servituto S (65 kv. m) nustatymo pagal UAB „Geodezininkai“ parengtą projektą, nes ieškovė neturi kitų galimybių patekti į jai priklausantį žemės sklypą, nustačius šį servitutą S (65 kv. m), besiribojantį su ieškovės sklype nustatytu ir įregistruotu 0,0193 ha kelio servitutu, susidarys vientisas kelio ruožas. Be to, nustatant servitutą S (65 kv. m) nei ieškovė, nei atsakovai, nepatirs minimalias su kelio (kelių) įrengimu susijusias išlaidas, nes plane pažymėtas servitutas S(65 kv. m) yra visiškai padengtas asfaltuota kelio danga (T.1, b.l. 50, 87-90, 125), todėl toks sprendimas labiausiai atitiktų šalių interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų J. ir R. P. apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo šioje dalyje naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

141Dėl kelio servitutų, pažymėtų plane S1(23 kv. m) ir S(277 kv. m) arba S1(312 kv. m) nustatymo ir kelio įrengimo ir priežiūros išlaidų paskirstymo

14248.

143Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus nustatyti S1(23 kv. m) ir S(277 kv. m) arba kelio servitutą S1(312 kv. m) pagal alternatyvų ieškinio reikalavimą (T.3, b.l. 148), atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, sprendė, kad nėra pagrindo didelės apimties (312 kv. m) servitutais apsunkinti abu atsakovams priklausančius sklypus, tokios apimties kelio įrengimas pareikalaus didelių finansinių resursų (mažiausiai 9 182,00 Eur), yra itin brangus ir neatitinka proporcingumo reikalavimų.

14449.

145Apeliantė S. S., nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje apeliaciniame skunde teigė, jog nustatydamas tik vieną servitutą, teismas neišsprendė ginčo iš esmės, neįvertino, jog eismas šioje vietoje turi vykti ratu ir dėl teisės aktų reikalavimų šioje vietoje nėra galimybės įrengti dar vienos nuovažos iš magistralinio kelio (ar rekonstruoti jau esamą) su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis.

14650.

147Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (T.3, b.l. 104-108), žemės sklypų situacijos plano (T.1, b.l. 125), žemės sklypo plano, įregistruoto Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastre (T.1, b.l. 138), atsakovams R. ir J. P. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), yra įregistruotas 0,0112 ha kelio servitutas, kuris taip pat pažymėtas ir detaliajame plane (T.1, b.l. 33).

14851.

149Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės siūlomas alternatyvus kelio servitutas S(312 kv. m) variantas labiau atitiktų šalių interesus, nes papildomai, prie jau nustatyto servituto būtų suvaržoma nedidelė atsakovams priklausančio žemės sklypo dalis 200 kv. m (312 kv. m – 112 kv. m). Pažymėtina, jog byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina tokio kelio servituto nustatymo pagrįstumą. Išvažiavimui iš ieškovės sklypo detaliajame plane buvo nurodytas 186 kv. m kelio servitutas vakarinėje atsakovams priklausančio sklypo dalyje. Šis kelio servitutas buvo nustatytas Kauno rajono valdybos 2000 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 120 bei 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 151 (T.1, b.l. 16-26), tačiau dėl neaiškių priežasčių nebuvo įtrauktas į Kauno apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 02-05-8410 (T.1, b.l. 27-30) bei neįregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastre. Byloje pateiktoje UAB „Projektų vystymo grupė“ žemės sklypų situacijos analizės, parengtos atsakovo R. P. užsakymu (T.1, b.l. 121-143) nurodoma, kad sklypų savininkai išvažiuoja per vieną įvažą su įrengta lėtėjimo juosta magistralėje, o išvažiuoja per kitą, su magistralėje įrengta greitėjimo juosta. Pagal kelio horizontalų žymėjimą, vertikalius kelio ženklus ir įregistruotus servitutus, ieškovei priklausantis sklypas neturi išvažiavimo į magistralę ( - ). Nustatytas servitutas S(65 kv. m) skirta tik įvažiavimui, nes išvažiavimo įrengimas šioje vietoje prieštarautų esamam kelio ženklinimui, neužtikrintų eismo saugumo, nes kirstųsi įvažiuojantys ir išvažiuojantys transporto srautai. Išvadoje taip pat nurodoma, jog tikslinga nustatyti kelio servitutą pietvakarinėje atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) dalyje, prijungiant jį jau prie įregistruoto kelio servituto. Ieškovės pateiktame servituto plane, parengtame UAB „Geodezininkai“ 2016 m. lapkričio 7 d. dėl alternatyvaus pasiūlymo (T.2, b.l. 40) buvo įvertinti kelio nuovažos ir išvažiavimo sprendiniai (galimybės, posūkio kampai, kt.), kurie pažymėti UAB „Hidrovisata“ projektuotojo R. V. 2016 m. spalio mėn. parengtame priešprojektiniame pasiūlyme (priedas prie bylos), nuovažos plane (T.2, b.l. 39, 41), bei numatyta, kad apvažiuojamas sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), nenustatant jame dar vieno kelio servituto S1(23 kv. m), kuris siūlomas ieškovas pradiniame variante. Atkreiptinas dėmesys, jog alternatyviame ieškovės pasiūlyme kelio servituto vieta parinkta, atsižvelgiant į atsakovo R. P. siūlytą galimą problemos išsprendimo būdą (panaudojant jau nustatytus ir įregistruotus servitutus S1 ir S2) ir nustatant naują kelio servitutą, žemės sklypų Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) situacijos analizėje pažymėtą violetine spalva ir atsakovų pateiktame UAB „GEO matininkų grupė“ matininko K. B., 2018 m. rugsėjo 10 d. parengtame servituto nustatymo plane S-310 kv. m (T.3, b.l. 130), kuris negali būti priimtinas, nes atsakovų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) siūlomas servituto plotas yra nepakankamas didelių gabaritų transporto priemonėms (T.3, b.l. 184).

15052.

151Pagal LR Aplinkos ministro ir LR Susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 163 punktą magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų, su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus (162 p.), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuovažos rekonstrukcijai (praplėtimui) yra tinkamos sąlygos (pakankama neužstatytos žemės teritorija), ir nėra būtinybės nustatyti kelio servitutą S(312 kv. m), skirtą išvažiavimui iš ieškovei priklausančio žemės sklypo.

15253.

153Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo nustatyti kelio servitutą S(312 kv. m) taip pat konstatavo, jog tokio kelio servituto įrengimas yra itin brangus. Su tokiais pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

15454.

155Ieškovė pateikė teismui lokalinę sąmatą, pagal kurią kelio įrengimas kainuotų 20 149,68 Eur (T.3, b.l. 149-152). Pagal M. J. parengtą Infrastruktūros projektą, parengtą 2018 m. vasario mėnesį (T.3, b.l. 153-173, priedas prie civilinės bylos) kelio įrengimas skirstomas į 4 zonas: 1 ir 2 zonos nuovažos į ieškovei priklausantį žemės sklypą per atsakovų sklype, kadastrinis Nr. ( - ) nustatytą kelio servitutą S(65 kv. m), 3 zona – jungiamasis kelias (nustatytinas kelio servitutas), išvažiavimui iš ieškovės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), per atsakovams priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 4 zona – išvažiavimas iš sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), per jau atsakovų sklype nustatytą ir įregistruotą kelio servitutą.

15655.

157Pagal pateiktą lokalinę sąmatą (2018 m. kovo mėn. kainomis) kelio įrengimas 1 zonoje (per kelio servitutą S(65 kv. m) sudarytų apie 1 846,24,74 Eur, kurį ieškovė siūlo dengti lygiomis dalimis su atsakovu R. P., kas preliminariais skaičiavimais pagal sąmatą sudarytų apie 923,12 Eur kiekvienam. Ieškovė neprašo padalinti kelio įrengimo išlaidų 2 zonoje, kas, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia teigti, jog šias išlaidas (3 576,51 Eur) dengs pati ieškovė S. S.. Kelio įrengimo 3 zonoje išlaidas ne mažiau 5 758,34 Eur pagal parengtą projektą įsipareigoja dengti pati ieškovė, o kelio įrengimo išlaidas 4 zonoje (pagal sąmatą 8 968,59 Eur) turėtų dengti ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis, t. y. ne mažiau kaip po 4 484,30 Eur iš kiekvieno.

15856.

159Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovui R. P. su sutuoktine tektų ne daugiau kaip 5 407,42 Eur (923,12 + 4 484,30), ieškovei – 14 742,26 Eur kelio įrengimo išlaidų, būsimas kelio priežiūros ir remonto išlaidas nurodytose 1, 3, 4 zonose dengiant šalims (viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkams) lygiomis dalimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės siūlymas atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.), nes kelio servituto nustatymu suinteresuotas asmuo patirtų didesnes išlaidas, susijusias su kelio servituto nustatymu.

16057.

161Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės alternatyviam pasiūlyme parinkta kelio servituto vieta ir apimtis yra objektyviai pagrįsti, yra pakankama ieškovės žemės sklypo tinkamam naudojimui pagal paskirtį, nesukurianti žymių papildomų žemės sklypo savininkės J. ir R. P. teisių apribojimų, labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir nustatytinas S(312 kv. m) kelio servitutas, į šį kelio servitutą įtraukiant ir jau atsakovų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), jau nustatytą 112 kv. m kelio servitutą, pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2016 m. lapkričio 7 d. parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui (T.3, b.l. 148), koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-40-11-12-13-14-15-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-1 bei paskirstytinos kelio įrengimo ir priežiūros išlaidos dėk kelio servitutų S965 kv. m) ir S(312 kv. m) nustatymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

162Dėl kompensacijos dydžio

16358.

164Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 str. 3 d.). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, o neatlygintinis gali būti tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą.

16559.

166Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019).

16760.

168Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigė, jog teismas nustatė neteisingą kompensacijos, ieškovės S. S. manymu, kompensacija yra per didelė, atsakovų J. P. ir R. P. nuomone – per maža.

16961.

170Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pripažino atsakovų teisę į nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas ir, spręsdamas dėl kompensacijos už servitutą dydžio nustatymo, jo dydį siejo su UAB „Marleksa“ Konsultacinėje išvadoje pateikta vieno aro sklypo rinkos verte. Teismas sprendė, jog atsakovai realiai praras galimybe naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas kelio servitutas, todėl už nustatytą kelio servitutą S(65 kv. m) priteisė 3 250,00 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nėra pagrindo pritarti, nes teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, įvertinus, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan.

17162.

172Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų vidutinė žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), yra 2 653,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „Marleksa“ 2018 m. kovo 8 d. parengta Konsultacine išvada dėl objekto rinkos kainos Nr. NT 18-01-51 (T.3, b.l. 28), kur nurodyta, kad 0,0100 ha dalies sklypo kaina yra 5 000,00 Eur (2018 m. sausio mėn. duomenimis). Teisėjų kolegija pažymi, jog registro išraše nurodyti 2007 m. duomenys, todėl tai nėra objektyvi žemės sklypo vertė, todėl ja nesivadovauja. Konsultacinėje išvadoje 1 aro žemės sklypo kaina nurodoma 2 100,00 Eur (be pridėtinės tvoros, vartų, aikštelės vertės). Pagal viešai prieinamus duomenis mokestinė sklypo vertė yra 16 900,00 Eur (žr. http://www.registrucentras.lt/masvert /paieska_un.jsp), t .y. 1 aro kaina yra 1 845,00 Eur (16 900 : 9,16). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia 1 aro kaina teisinga ir pagrįsta, todėl sprendžia, kad nustatant vienkartinės kompensacijos kainą už nustatytą kelio servitutą tikslinga vadovautis viešai skelbiama mokestine sklypo verte (16 900,00 Eur).

17363.

174Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), bendras plotas yra 0,0916 ha (916 kv. m), kelio servitutas atsakovų sklype nustatytas 65 kv. m, kas užima 7,1 proc. žemės sklypo, servitutas nustatytas neterminuotai. Be to, nustačius kelio servitutą S(65 kv. m) atsakovai gali visiškai laisvai naudotis tiek aikštelės dalimi, kurioje nustatytas kelio servitutas, tiek ir likusia dalimi, nes tai yra įvažiavimas ir į atsakovų naudojamą aikštelę, todėl nėra pagrindo teigti, jog nustatytas kelio servitutas S(65 kv. m) iš esmės ribotų atsakovų interesus naudotis šia sklypo dalimi ar nustatytų neproporcingus apribojimus.

17564.

176Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustatytinas mokėtinos vienkartinės kompensacijos už atlygintino kelio servituto S(65 kv. m) žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), yra 1 199,90 Eur (16 900 x 7,1 proc.).

17765.

178Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų vidutinė žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), yra 39 668,00 Eur (2010 m. lapkričio 5 d. duomenys). Pagal viešai prieinamus duomenis mokestinė sklypo vertė yra 45 000,00 Eur (žr. http://www. registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp), t .y. 1 aro kaina yra 1 396,65 Eur (45 000 : 32,22). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia 1 aro kaina teisinga ir pagrįsta, todėl sprendžia, kad nustatant vienkartinės kompensacijos kainą už nustatytą kelio servitutą tikslinga vadovautis viešai skelbiama mokestinė sklypo verte (45 000,00 Eur).

17966.

180Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), bendras plotas yra 0,3222 ha (3 222 kv. m), kelio servitutas atsakovų sklype nustatytas 200 kv. m, pratęsiant jį į žemės sklypo dalį, kuriam jau yra nustatytas (112 kv. m) kelio servitutas, bendras kelio servituto plotas 312 kv. m kas užima 9,7 proc. žemės sklypo, servitutas nustatytas neterminuotai. Nustačius kelio servitutą S(312 kv. m) atsakovai tik ribotai galės naudotis likusia žemės sklypo, kurio paskirtis mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (CK 4.119 str. 2 d.). Naudojant kelio servitutą pagal paskirtį (išvažiavimui didelių gabaritų transporto priemonėms) neabejotinai, padidės triukšmingumas ir oro tarša, todėl teisėjų kolegijos nuomone, teisinga mokėtinos vienkartinės kompensacijos už atlygintino kelio servituto S(312 kv. m) žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), yra 4 365,00 Eur (45 000 x 9,7 proc.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl mokėtinos kompensacijos keistinas padidinant ją iki 5 565,00 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl įpareigojimų pašalinti tvorą

18167.

182Ieškovė taip pat prašė leisti jai savo lėšomis ir darbu išardyti (ar perkelti) tvoros dalį esančią tiek atsakovų sklypo dalyje, kuriai jau nustatytas ir įregistruotas kelio servitutas, tiek ir sklypo dalyse, kurios nustatytini kelio servitutai S(65 kv. m) ir S(312 kv. m), bei įpareigoti atsakovus pašalinti tvoros dalį, esančią ieškovei priklausančiame žemės sklype.

18368.

184Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą S(65 kv. m) leido (įpareigojo) ieškovei savo lėšomis ir darbu pašalinti ant atsakovų R. P. ir J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), tvoros dalį, pažymėtą UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), suvestiniame plane taškais (koordinatėmis): 6083204.75/488399.87, 6083201.64/488399.75 ir 6083206.31/488411.95 (T.3, b.l. 50).

18569.

186Nustačius kelio servitutą S(312 kv. m) tenkintinas ir ieškovės reikalavimas savo lėšomis ir darbu pašalinti ant atsakovų R. P. ir J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančią tvoros dalį, UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), suvestiniame plane pažymėtą taškais (koordinatėmis): Nr. 6083235.66/488400.00; Nr. 6083237.14/488400.01; Nr. 6083242.10/488420.97; Nr. 6083239.25/488423.16; Nr. 6083231.25/488427.34 bei tarp taškų UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtų ant teisinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos Nr. 6083231.25/488427.34 ir Nr. 6083219.81/488434.28, nes tvora šiose vietose sudaro kliūtis išvažiavimui iš ieškovės ir kitų asmenų žemės sklypų.

18770.

188Iš byloje pateikto sklypų suvestinio plano (T.3, b.l. 50), kadastro žemėlapio ištraukos (T.3, b.l. 165) nustatyta, jog dalis atsakovams priklausančios tvoros UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtos tarp taškų (koordinatės) Nr. 6083207.73/488414.87 ir 6083217.99/488435.37, yra ieškovei S. S. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ). Atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jie tvoros dalį ieškovei priklausančiame žemės sklype pasistatė turėdami teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir įpareigoti atsakovus perkelti tvorą ant jiems priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) teisinės ribos.

18971.

190Dėl išvardintų aukščiau aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 str. 1d. 3 p.).

191Dėl bylinėjimosi išlaidų

19272.

193Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pakeitus ginčijamą teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus visiškai, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

19473.

195Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė S. S. patyrė 2 811,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, iš jų: 41,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (T.1, b.l. 6), 1 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (T.2, b.l. 94-95; T.3, b.l. 110-111), 970,00 Eur už M. J. parengtą Infrastruktūros projektą (T.3, b.l. 190-194). Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, po 1 405,50 Eur iš kiekvieno.

19674.

197Apeliacinės instancijos teisme S. S. patyrė 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, iš jų: 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (T.4, b.l. 62), 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą (T.4, b.l. 119). Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, po 387,50 Eur iš kiekvieno. Iš viso iš atsakovų ieškovei priteistina po 1 793,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

19875.

199Pirmosios instancijos teismo patirtos 48,39 Eur dydžio išlaidos, nagrinėjant civilinę bylą teisme, ieškinį tenkinus visiškai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 str.).

200Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu,

Nutarė

201Atsakovų R. P. ir J. P. apeliacinį skundą atmesti.

202Ieškovės S. S. apeliacinį skundą tenkinti.

203Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.

204Panaikinti sprendimo dalis kuriomis buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl kelio servituto S(312 kv. m) nustatymo, kelio įrengimo ir priežiūros išlaidų paskirstymo ir tvorų pašalinimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus tenkinti.

205Pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos dydžio priteisimo.

206Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, išdėstant sprendimo rezoliucinę dalį taip:

207Ieškinį tenkinti visiškai.

208Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k. v., esančiam ( - ) (viešpataujantis daiktas), 65 kv. m ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę ieškovei S. S., asmens kodas ( - ) bet kuriuo paros ir metų laiku įeiti, įvažiuoti transporto priemonėmis į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – atsakovams R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k. v., esančiame ( - ) (tarnaujantis daiktas), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2016 m. lapkričio 7 d. parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui, plane pažymėtą S(65 kv. m) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais: 27-28-29-30-27.

209Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k. v., esančiam ( - ) (viešpataujantis daiktas), 312 kv. m ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę ieškovei S. S., asmens kodas ( - ) bet kuriuo paros ir metų laiku įeiti, įvažiuoti transporto priemonėmis į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – atsakovams R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k. v., esančiame ( - ). (tarnaujantis daiktas), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2016 m. lapkričio 7 d. parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui, plane pažymėtą S(312 kv. m) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais: 1-2-3-4-5-6-7-8-9-40-11-12-13-14-15-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-1.

210Priteisti iš ieškovės S. S., asmens kodas ( - ) atsakovams R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - ) 5 565,00 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) vienkartinę kompensaciją už nustatytus kelio servitutus S(65 kv. m) ir S(312 kv. m).

211Nustatyti, kad kelio servitutams, skirtų žemės sklypų, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k. v., esančio ( - ). ir unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k. v., esančio( - ) dalių kelių įrengimo, remonto ir priežiūrą pagal M. J. parengtą Infrastruktūros projektą, taip:

212-

213įpareigoti ieškovę S. S., asmens kodas ( - ) ir atsakovus R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - ) kelio remonto išlaidas pirmojoje zonoje (kelio servituto S(65 kv. m) zonoje) dengti, lygiomis dalimis, kelio remontui skiriant ne mažesnę kaip 1 846,24 Eur sumą (po 1/2 dalį šios sumos ginčo šalims: ieškovei – 923,12 Eur, atsakovams – 923,12 Eur), o būsimas kelio priežiūros ir remonto priežiūros išlaidas šioje zonoje dengti lygiomis dalimis;

214-

215įpareigoti ieškovę S. S., asmens kodas ( - ) savo lėšomis ir darbu įrengti kelią trečiojoje zonoje (kelio servituto S(312 kv. m) dalis 200 kv. m), nustatant, kad tokių darbų įrengimo kaina yra ne mažesnė kaip 5 758,34 Eur, bei dengti būsimas kelio remonto ir priežiūros išlaidas šioje zonoje;

216-

217įpareigoti ieškovę S. S., asmens kodas ( - ) ir atsakovus R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - ) kelio remonto išlaidas ketvirtojoje zonoje (kelio servituto S(312 kv. m) dalis 112 kv. m), dengti, lygiomis dalimis, kelio remontui skiriant ne mažesnę kaip 8 968,59 Eur sumą (po 1/2 dalį šios sumos ginčo šalims: ieškovei – 4 484,30 Eur, atsakovams – 4 484,30 Eur), o būsimas kelio priežiūros ir remonto priežiūros išlaidas šioje zonoje ieškovė dengti, lygiomis dalimis.

218Leisti ieškovei S. S., asmens kodas ( - ) savo lėšomis ir darbu perkelti tvoros dalį, esančią atsakovų R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - ) žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), adresu ( - ), UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. žemės sklypų plane pažymėtą taškais (koordinatėmis): Nr. 6083204.75/488399.87, Nr. 6083201.64/488399.75 ir 6083206.31/488411.95 ant neservitutinės sklypo dalies.

219Leisti ieškovei S. S., asmens kodas ( - ) savo lėšomis ir darbu perkelti tvoros dalį, esančią atsakovų R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - ) žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), adresu ( - ), UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. žemės sklypų plane pažymėtą taškais (koordinatėmis): Nr. 6083235.66/488400.00; Nr. 6083237.14/488400.01; Nr. 6083242.10/488420.97; Nr. 6083239.25/488423.16; Nr. 6083231.25/488427.34 ant neservitutinės sklypo dalies bei tarp taškų Nr. 6083231.25/488427.34 ir Nr. 6083219.81/488434.28 UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtų ant tiesinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos.

220Įpareigoti atsakovus R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - ) perkelti tvoros dalį, UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtą tarp taškų, kurių koordinatės Nr. 6083207.73/488414.87 ir Nr. 6083217.99/488435.37, nuo ieškovei S. S. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) ( - ) k. v., ant atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) teisinės ribos.

221Priteisti iš atsakovų R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - ) ieškovei S. S., asmens kodas ( - ) po 1 793,00 Eur (po vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

222Priteisti iš atsakovų R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - ) valstybei po 24,20 Eur (po dvidešimt keturis eurus 20 ct iš kiekvieno) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu.

223Valstybei priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

224Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą ir galutinai patikslinusi ieškinio... 8. -... 9. 0,3222 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), plane... 10. -... 11. įpareigoti ieškovę S. S. sumokėti atsakovams vienkartinę 3 000,00 Eur... 12. -... 13. nustatyti, kad ieškovė S. S. ir atsakovai, servitutinės žemės dalies,... 14. -... 15. įpareigoti ieškovę S. S. išardyti (ar perkelti) jos lėšomis ir darbu ant... 16. -... 17. įpareigoti ieškovę S. S. savo lėšomis ir darbu perkelti tvoros dalį,... 18. -... 19. įpareigoti atsakovus perkelti tvorą, esančią tarp taškų... 20. 2.... 21. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,2461 ha žemės sklypas,... 22. 3.... 23. Atsakovai J. P. ir R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir... 24. 4.... 25. Nurodė, kad ieškovės siekis nustatyti servitutą nėra objektyviai būtinas,... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 5.... 29. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 30. 6.... 31. Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai liudija, kad... 32. 7.... 33. Ieškovei priklausančio sklypo paskirtis – kita, o jo naudojimo būdas –... 34. 8.... 35. Ieškovės prašomais nustatyti servitutais (su 2018 m. balandžio 10 d.... 36. 9.... 37. Atsakovų pateiktas UAB „Geomatininkų grupė“ 2018 m. rugsėjo 10 d.... 38. 10.... 39. Pripažinus, kad yra objektyvus būtinumas nustatyti kelio servitutą... 40. 11.... 41. Minėto servituto nustatymas yra skirtas sureguliuoti ginčo teisinį santykį... 42. 12.... 43. Patikslintame ieškinyje nėra detalizuota, kokia piniginė kompensacija turi... 44. 13.... 45. Byloje svarbi aplinkybė, kad realiai ieškovės prašymu ir jos naudai yra ne... 46. 14.... 47. Atsakovai pateikė UAB „Marleksa“ parengtą Konsultacinę išvadą dėl... 48. 15.... 49. Atsižvelgus, kad atsakovų pateikta UAB „Marleksa“ Konsultacinė išvada... 50. 16.... 51. Kadangi servitutas S(65 kv. m) yra visiškai padengtas asfaltuota kelio danga,... 52. 17.... 53. Teismo posėdžio metu atsakovas R. P. patvirtino, kad ant UAB... 54. 18.... 55. Tenkinus dalį ieškovės S. S. patikslinto ieškinio reikalavimų (nustačius... 56. III.... 57. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 58. 19.... 59. Apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir atsakovai.... 60. 20.... 61. Ieškovė S. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo... 62. 20.1.... 63. Teismas, nustatęs tik vieną servitutą S(65 kv. m) atsakovams... 64. 20.2.... 65. Teismas netinkamai nustatė atsakovams mokėtinos kompensacijos dydį,... 66. 20.3.... 67. Teismas iš dalies tenkindamas ieškinį ir nustatydamas servituto apimtį,... 68. 20.4.... 69. Teismas neteisingai išsprendė atsakovo savavališkai pastatytos tvoros,... 70. 20.5.... 71. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą,... 72. 21.... 73. Apeliantė S. S. prašė prie bylos prijungti žemėlapių ištraukas iš... 74. 22.... 75. Atsakovai J. P. ir R. P. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno... 76. 22.1.... 77. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus,... 78. 22.2.... 79. Teismas atsakovams priteisė neproporcingai mažą kompensaciją,... 80. 22.3.... 81. Teismui nustačius kelio servitutą neterminuotai per atsakovų 0,0916 ha... 82. 22.4.... 83. Teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje... 84. 23.... 85. Su apeliaciniu skundu atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė... 86. 24.... 87. Ieškovė S. S. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė... 88. 25.... 89. Nurodė, kad atsakovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neįrodytas,... 90. Teisėjų kolegija... 91. IV.... 92. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 93. 26.... 94. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 95. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 96. 27.... 97. Teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantai kartu su apeliaciniais skundais... 98. Dėl neįtrauktų į bylą asmenų... 99. 28.... 100. Apeliantai R. ir J. P. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė... 101. 29.... 102. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors klausimas dėl Lietuvos automobilių... 103. 30.... 104. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas... 105. 31.... 106. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl... 107. 32.... 108. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. S. yra 0,2461 ha žemės sklypo,... 109. 33.... 110. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl materialinės teisės normų,... 111. Dėl kelio servituto nustatymo... 112. 34.... 113. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1... 114. 35.... 115. Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės... 116. 36.... 117. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126... 118. 37.... 119. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 120. 38.... 121. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai,... 122. 39.... 123. Ieškovė S. S. prašė nustatyti kelio servitutą (teisė važiuoti transporto... 124. 40.... 125. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovai nesutaria dėl servituto... 126. 41.... 127. Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu –... 128. Dėl kelio servituto, pažymėto plane S(65 kv. m) nustatymo ... 129. 42.... 130. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies ir nustatydamas... 131. 43.... 132. Apeliantai R. ir J. P., nesutikdami su teismo sprendimu dėl kelio servituto S... 133. 44.... 134. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 135. 45.... 136. Nepagrįstais pripažinti ir apeliantų argumentai, jog ieškovė, pradėjusi... 137. 46.... 138. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 139. 47.... 140. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria bylą nagrinėjusio teismo... 141. Dėl kelio servitutų, pažymėtų plane S1(23 kv. m) ir S(277 kv. m) arba... 142. 48.... 143. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus nustatyti... 144. 49.... 145. Apeliantė S. S., nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje apeliaciniame... 146. 50.... 147. Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 148. 51.... 149. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės siūlomas alternatyvus kelio servitutas... 150. 52.... 151. Pagal LR Aplinkos ministro ir LR Susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr.... 152. 53.... 153. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo nustatyti kelio... 154. 54.... 155. Ieškovė pateikė teismui lokalinę sąmatą, pagal kurią kelio įrengimas... 156. 55.... 157. Pagal pateiktą lokalinę sąmatą (2018 m. kovo mėn. kainomis) kelio... 158. 56.... 159. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovui R. P. su... 160. 57.... 161. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad... 162. Dėl kompensacijos dydžio... 163. 58.... 164. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra... 165. 59.... 166. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl... 167. 60.... 168. Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigė, jog teismas nustatė neteisingą... 169. 61.... 170. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pripažino atsakovų teisę į... 171. 62.... 172. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų... 173. 63.... 174. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovams priklausančio žemės... 175. 64.... 176. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustatytinas mokėtinos... 177. 65.... 178. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų... 179. 66.... 180. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovams priklausančio žemės... 181. 67.... 182. Ieškovė taip pat prašė leisti jai savo lėšomis ir darbu išardyti (ar... 183. 68.... 184. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą S(65 kv. m) leido... 185. 69.... 186. Nustačius kelio servitutą S(312 kv. m) tenkintinas ir ieškovės reikalavimas... 187. 70.... 188. Iš byloje pateikto sklypų suvestinio plano (T.3, b.l. 50), kadastro... 189. 71.... 190. Dėl išvardintų aukščiau aplinkybių, pirmosios instancijos teismo... 191. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 192. 72.... 193. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 194. 73.... 195. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė S. S. patyrė 2... 196. 74.... 197. Apeliacinės instancijos teisme S. S. patyrė 775,00 Eur bylinėjimosi... 198. 75.... 199. Pirmosios instancijos teismo patirtos 48,39 Eur dydžio išlaidos, nagrinėjant... 200. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 201. Atsakovų R. P. ir J. P. apeliacinį skundą atmesti.... 202. Ieškovės S. S. apeliacinį skundą tenkinti.... 203. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.... 204. Panaikinti sprendimo dalis kuriomis buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl... 205. Pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos dydžio priteisimo.... 206. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, išdėstant sprendimo... 207. Ieškinį tenkinti visiškai.... 208. Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( -... 209. Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( -... 210. Priteisti iš ieškovės S. S., asmens kodas ( - ) atsakovams R. P., asmens... 211. Nustatyti, kad kelio servitutams, skirtų žemės sklypų, unikalus Nr. ( - ),... 212. -... 213. įpareigoti ieškovę S. S., asmens kodas ( - ) ir atsakovus R. P., asmens... 214. -... 215. įpareigoti ieškovę S. S., asmens kodas ( - ) savo lėšomis ir darbu... 216. -... 217. įpareigoti ieškovę S. S., asmens kodas ( - ) ir atsakovus R. P., asmens... 218. Leisti ieškovei S. S., asmens kodas ( - ) savo lėšomis ir darbu perkelti... 219. Leisti ieškovei S. S., asmens kodas ( - ) savo lėšomis ir darbu perkelti... 220. Įpareigoti atsakovus R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - )... 221. Priteisti iš atsakovų R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - )... 222. Priteisti iš atsakovų R. P., asmens kodas ( - ) ir J. P., asmens kodas ( - )... 223. Valstybei priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 224. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....