Byla e2-345-892/2020
Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys D. U., R. P., M. R. ir J. R., UAB „Žalieji projektai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovei advokatei E. J. atsakovui R. U. trečiajam asmeniui D. U. atsakovo R. U. ir trečiojo asmens D. U. atstovei advokatei L. M. trečiajam asmeniui R. P. trečiųjų asmenų M. R. ir J. R. atstovui advokatui L. D. trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovui L. K. trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui S. M. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. U. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys D. U., R. P., M. R. ir J. R., UAB „Žalieji projektai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

2Teismas

Nustatė

31. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti atsakovui R. U. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), 0,0078 ha (78 kv. m.) ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), servituto nustatymo plane 2019 m. balandžio mėnesio parengtame UAB „Medinis akmuo“ pažymėto skaičiais 1-2-3-17-16, suteikiantį teisę įvairiomis transporto priemonėmis įvažiuoti į ir išvažiuoti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) (viešpataujantis daiktas); 2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 464 Eur vienkartinę kompensaciją; 3) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. 2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,1558 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ). Žemės sklypo naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 48SD-10083-(14.48.104.) nurodė, kad kelio servitutas prie ieškovei priklausančio žemės sklypo nenumatytas, žemės sklypas nesiriboja su laisvos žemės fondo plotu, per kurį buvo prašoma projektuoti privažiavimą, todėl suprojektuoti kelio servitutą (tai yra privažiavimą) per laisvos žemės fondo plotą, kuris yra tarp Miško gatvės ir žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), prie ieškovės žemės sklypo nėra galimybių. Ieškovė pažymėjo, kad žemės sklypą ji paveldėjo po savo motinos J. B. mirties. J. B. minėtą sklypą 1997 m. spalio 25 d. įsigijo iš I. L.. Pastarajai 1992 m. balandžio 28 d. žemės sklypą individualiai statybai sutartimi perdavė Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba. Sklypo linijų, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatų ribų nužymėjimo vietoje 1992 m. balandžio 24 d. aktu Vilniaus rajono gamybinio-projektinio biuro prie architektūros skyriaus darbuotojas ir Vilniaus rajono valdybos architektūros skyriaus techninės priežiūros inžinierius dalyvaujant žemės naudotojui ir statytojui nužymėjo vietoje žemės sklypo gyvenamojo namo, ūkinio pastato pamatų ribas remiantis Buivydiškių gyvenvietės išplanavimo projektu. Iš nužymėtų vietoje sklypo linijų, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato ribų matyti patekimo (įvažiavimo) į žemės sklypą vieta. Vilniaus rajono valdybos Architektūros skyrius parengė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato projektą, patvirtintą 1992 m. balandžio 24 d. Vilniaus rajono valdybos, kuriame pažymėtas įvažiavimas į žemės sklypą iš Miško g., iš kurios 1992 m. buvo galima patekti ir įvažiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, tai matyti iš namų valdos žemės sklypo ribų plano ir pridėto prie projekto sklypo plano. Projekto rengimo metu 1992 metais žemės sklypas ribojosi su A. M., A. T. ir D. Ž. žemės sklypais, o žemės sklypo pietinė riba ribojosi su valstybinės žemės sklypu - keliu, per kurį sklypo savininkė turėjo patekti į savo sklypą. Jokio kelio servituto nebuvo numatyta, nes projekto tvirtinimo metu Miško gatvė buvo pažymėta palei sklypą kadastro Nr. ( - ) ir visi aukščiau išvardintų sklypų savininkai, tame tarpe ir savininkė I. L. turėjo įvažiavimus į žemės sklypus iš Miško gatvės. 2012 m. vasario 9 d. besiribojančio žemės sklypo kadastro Nr. ( - )savininkas R. U. pranešė apie tai, kad parengtas žemės sklypo kadastro Nr. ( - )detalusis planas, kurio tikslas padalyti žemės sklypą į šešis sklypus, penkių iš jų keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, nustatant, kad jų plotas ne mažesnius nei 0,15 ha. Iš pateiktų ieškovei detaliojo plano sprendinių, matyti, kad žemės sklypo riba pažymėta skaičiais 14-15-1 ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu ir detaliuoju planu, ši sklypo dalis sklypo suplanuota ūkio paskirties žemės sklypu. Iš teismui pateiktų įrodymų, tame tarpe kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad kelio servitutas ieškovei yra objektyviai būtinas, nes jokio kito privažiavimo į žemės sklypą nėra. Nenustačius servituto, neįmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Kaip nurodo atsakovas, į žemės sklypą kadastro Nr. ( - ) patekti galima trimis būdais: 1) per žemės sklypus, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); 2) per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - )ir valstybinę žemę; 3) per atsakovui priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. ( - ). Ieškovė siekia apriboti kito asmens nuosavybės teisę ir toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui, todėl ieškovė kartu su matininku įvertino visas 3 galimybes patekti į jai priklausantį sklypą ir priėjo pagrįstos išvados, kad mažiausius nepatogumus patirs savininkas R. U., per kurio žemės sklypą kelio servitutą siūlo nustatyti ieškovė. Į teismą ieškovė kreipėsi po to, kai visų trijų sklypų savininkai savo sklype nustatyti kelio servitutą atsisakė. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), yra 0,52 ha ploto, priklauso R. P., yra įkeistas ir užstatytas. Žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) yra 0,2842 ha ploto, nėra užstatytas ir priklauso UAB „Žalieji projektai“. Šis žemės sklypas yra areštuotas antstolės N. V., antstolės S. K., jam yra taikomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM areštas. Iš UAB „Medinis akmuo“ parengto servituto nustatymo žemės sklypui plano matyti, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), servituto plotas būtų 132 kv. m. Iš pridėto plano matyti, kad ieškovė privalėtų dar nustatyti kelio servitutą per žemės sklypą kadastro Nr. ( - ). Viso, kelio servituto plotas sudarytų 251 kv. m + 132 kv. m, viso 383 kv. m, taigi, akivaizdžiai matyti, kad atsakovas ir tretysis asmuo D. U. siūlo itin neracionalų ir suteikiantį ženkliai didesnius nepatogumus sklypų savininkams, kelio servitutą. Siūlomas nustatyti kelio servitutas per atsakovui priklausantį sklypą yra neužstatytoje ūkio paskirties žemės sklypo dalyje, ribojasi su sklypo riba, iš dalies persidengia su jau nustatytu kelio servitutu ir yra mažesnio ploto, tai yra 0,78 kv. m. Dėl kelio servituto per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - )ieškovė pažymėjo, kad minėtas sklypas jau turi suformuotą įvažiavimą, kuris yra per sklypo vidurį, palei sklypo ribą iš kairės pusės stovi šiltnamis/kitas statinys, auga krūmai, taigi, ieškovė faktiškai turėtų važinėti per susiformavusį namų valdoje apsodintą krūmais kiemą, kas stipriai pažeistų savininko interesus ir būti sudarytų jam itin didelius nepatogumus. Ieškovė prašo teismo nustatyti kelio servitutą per neužstatytą ūkio paskirties sklypo dalį, kurią atsakovas neplanavo naudoti pagal paskirtį ir siekė paskirtį pakeisti, tai patvirtina jo prašymas Vilniaus rajono savivaldybei 2019 m. balandžio mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodė, jog suprojektuoti kelio servitutą (tai yra privažiavimą) per laisvos žemės fondo plotą, kuris yra tarp Miško gatvės ir žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), nėra galimybių. Įvertinus tai, kad prašomas nustatyti servitutas užimtų nedidelę atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį, esančią sklypo kampiniame krašte, minimaliai suvaržytų atsakovo teises, iš dalies persidengtų su valstybiniu keliui, ieškovės manymu, sąžininga būtų nustatyti vienkartinę išmoką atsakovui. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ieškinio pateikimo dienai sudaro 42 285 Eur, sklypo plotas yra 7 108 kv. m, atsakovui priklausančio žemės sklypo vieno kvadratinio metro vertė būtų 5,94 Eur. Servitutas prašomas nustatyti 78 kv. m, kurio vertė būtų 464 Eur. Ieškovė mano, kad kompensuojant atsakovui už servitutu sukeliamą nuosavybės teisių suvaržymą priteistina yra vienkartinė kompensacija lygi servitutui skirto ploto vidutinei rinkos vertei. 3. Atsakovas bei tretysis asmuo atsakovo pusėje D. U. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė yra žemės sklypo savininkė nuo 1999 m., žemės sklypą paveldėjus po J. B. mirties, į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių ieškovė kreipėsi tik 2017 m. birželio 21 d. su prašymu suformuoti privažiavimą prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pažymėjo, kad dar 2012 metais vyko atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ieškovės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, detaliojo plano rengimo darbai, apie juos ieškovė informuota 2012 m. vasario 9 d. pranešimu, tačiau ji nepateikė jokių pastabų ir/ar pasiūlymų dėl kelio servituto, patekimui į josios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, nustatymo, kas patvirtina, kad ieškovė niekada nesinaudojo įvardijamu ir prašomu nustatyti kelio servitutu per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Atsakovo manymu, priešingai nei teigia ieškovė, kelias pateikimui į josios žemės sklypą pietinėje dalyje, per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, niekada nebuvo suformuotas ir niekada fiziškai neegzistavo, tai patvirtina 2012 m. vasario 27 d. UAB „Dextrus“ vietovės tarp valstybinės žemės ir žemės sklypų kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )ir Nr. ( - ), esamų požeminių tinklų sutikslinimai. 2012 metais atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą su prašymu leisti statyti įvažiavimo kelią į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir 2012 m. lapkričio 29 d. sutikimu dėl įvažiavimo kelio statybos valstybinėje žemėje Nr.48ST-(14.48.5)-1166 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius leido atsakovui pagal pateiktą UAB „Archigama“ detalaus plano pagrindinį brėžinį statyti įvažiavimo kelią į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), todėl priešingai nei teigiama ieškovės, kelias patekimui į atsakovo žemės sklypą suformuotas ir įrengtas tik 2012 metais, o ne 1992 metais. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė, žinodama apie atsakovui priklausančio žemės sklypo detaliojo plano rengimą 2012 metais, detaliojo teritorijų planavimo procese nereiškė jokių pastabų nei teritorijos planavimo dokumento sprendinių svarstymo, nei derinimo stadijose. Atsakovo teigimu, patekimas į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tikėtina, buvo per žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), ieškovės teikiamame žemės sklypo plane, sklypo vietos schemoje, matyti, kad apsisukimo transporto priemonėms aikštelė suformuota ties sklypu pažymėtu numeriu 23. Priešingai nei teigia ieškovė, kelias į atsakovo R. U. valdomą žemės sklypą, kurio atžvilgiu yra siekiama nustatyti kelio servitutą, 1992 metais suformuotas nebuvo, nes tik 2012 metais pagal atsakovo prašymą buvo išduotas sutikimas dėl įvažiavimo kelio statybos valstybinėje žemėje. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus rašte Nr.48SD-10083-(14.48.104) nurodoma, kad privažiavimas prie ieškovei priklausančio žemės sklypo vykdant Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą negali būti suprojektuotas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo nebuvo piliečių, kurie pateiktų prašymus ar pretenzijas dėl servituto reikalingumo. Atsakovas teigė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su D. K. ir L. K. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), Č. K. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), M. R. ir J. R. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), UAB „Žalieji projektai“ priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), bei atsakovui priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ). Nors ieškovė nurodo, kad josios reiškiamas reikalavimas nustatyti kelio servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype, yra racionalus, jos argumentai pateikti neišsamiai ir tendencingai išskirtinai ieškovei palankia linkme, siekiant suklaidinti teismą, nes nė viename ieškovės teiktame plane nėra atvaizduotas įvažiavimas į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Nei Vilniaus rajono projektavimo biuro architektūros skyrius, nei Vilniaus miesto valdyba nebuvo suprojektavusi įvažiavimo į žemės sklypą, ką liudija ir jų patvirtinti dokumentai, kuriuose nėra numatytas įvažiavimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad įvažiavimas esą visada buvęs iki to momento, kai buvo suformuotas žemės sklypas atsakovui. Ieškovės teiginys, kad remiamasi Buivydiškių gyvenvietės išplanavimo projektu, yra nepagrįstas, nes detaliojo planavimo procedūros metu yra atsižvelgiama į bendruosius ir specialiuosius planus ir esant galiojančiam „Buivydiškių gyvenvietės išplanavimo projektui“ - būtų atsižvelgta ir į jį. Galiausiai detalusis projektas negalėtų būti patvirtintas, jeigu jis prieštarautų bet kokiam kitam, teritorijai aktualiu, projektui. Atsakovas teigė, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, prašomas nustatyti kelio servitutas užims didesnį, nei ieškovės nurodomas, plotą. Ieškovės pateiktame servituto nustatymo plane pažymėtas kelio servitutas (kodas 251) - teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku bei servitutas (kodas 222) suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Servituto plotas pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą, atsižvelgiant į taikytinus ribojimus, būtų 97 kv. m. Ieškovei yra žinoma, kad dar iki ieškinio pareiškimo teismui dienos atsakovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu leisti koreguoti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - )detalųjį planą, tikslu apjungti sklypus Nr. 1 ir Nr. 6 ir padalinti į keturis gyvenamosios teritorijos - vienbučių ir dvibučių pastatų statybos žemės sklypus. Ieškovės teiginys, kad kelio servitutas eina palei atsakovui priklausančio sklypo ribą, jo plotis yra 4,50 metrų, dėl ko kelio servituto įtaka atsakovo teisėms ir interesams minimali, nutylint, kad jos pačios pateiktame servituto nustatymui žemės sklypui plane gretimybės pažymėtos indeksais 1-2-3 yra laisva valstybinė žemė. Todėl teiginiai, kad servituto nustatymas atsakovo teisėms ir interesams turės minimalią įtaką, neįvertinus tai, kad prašomas nustatyti kelio servitutas ribojasi su laisva valstybine žeme, yra ne tik nepagrįstas, bet ir klaidinantis, ieškovei siekiant sau palankaus teismo sprendimo. Atsakovas nurodė, kad jis siekia pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, yra pradėjęs detaliojo plano koregavimo procedūrą, yra gavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.KADI-432, koregavimo inicijavimo anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje. Planavimo darbų programoje detaliojo planavimo dokumentui koreguoti yra numatyta keisti apjungto sklypo ribas ir plotus, nustatyti žemės sklypų naudojimo reglamentus: žemės sklypų naudojimo būdą, leistiną pastatų aukštį, leistiną žemės sklypų užstatymo tankumą ir intensyvumą, užstatymo tipą, statinių statybos zoną vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais bei atsižvelgiant į galiojančius ribojimus (pvz. elektros linijų apsaugos zona). Ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklypo viršuje, todėl, atsižvelgiant į taikomus ribojimus dėl elektros linijų apsaugos zonos atsakovo žemės sklypo apačioje, pastarasis praranda savo potencialią vertę, nes dėl taikytinų ribojimų ženkliai mažėja planuojamo žemės sklypo užstatymo plotas. Atsakovo manymu, kelio servitutas žemės sklypui, kurio kadastro Nr. ( - ), nepriklausomai nuo trečiojo asmens R. P. atsiliepime išdėstytos kategoriškos pozicijos nesukurs papildomų ir/ar didesnių ribojimų nei yra galiojantys šiai dienai. Ieškovės užsakymu atliktais skaičiavimais projekte dėl kelio servituto nustatymo per žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - )kelio servitutas patekimui į ieškovei priklausantį žemės sklypą sudaro kelias 6 m pločio, nors atsakovui priklausančiame sklype apskaičiuojamas 4,50 m pločio kelias, todėl manytina, kad galimai sąmoningai yra projektuojamas ženkliai platesnis ir nepagrįstai ilgesnis nei yra būtinas kelias per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - )tikslu suklaidinti teismą, nurodant, kad žemės sklypui, kurio kadastro Nr. ( - )būtų taikomas didesnis, t. y. 132 kv. m. ploto apribojimas nei prašomas atsakovo žemės sklypo atžvilgiu. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. ( - )ir Nr. ( - )toje dalyje, kur yra nustatytas esamas kelio servitutas ir dalyje, kurioje siūloma suformuoti kelio servitutą (žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - )) taikomi elektros linijų apsaugos zonos ribojimai, kas reiškia, kad siūlomas projektuoti ir nustatyti kelio servitutas neturės ženklių naudojimo apribojimų, didesnių nei esami. Kaip nurodo ieškovė, žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - )yra užstatytas įvairiais statiniais, įvažiavimas į jį suformuotas ties sklypo viduriu, tačiau atsakovas siūlė svarstyti kelio servituto nustatymą per laisvą valstybinės žemės fondo žemę, esančią iki žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), nustatant kelio servitutą tik minėto sklypo kampui, reikalingam patekti ieškovei į josios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Tokiu būdu nebus sudaromi ieškovės aprašomi itin dideli nepatogumai minėtam sklypui. 4. Tretieji asmenys M. R. ir J. R. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad servituto nustatymas per jiems priklausantį žemės sklypą neproporcingai apribotų jų nuosavybės teises, sukeltų daug nepatogumų naudojant sklypą, tuo tarpu ieškovės siūlomo servituto nustatymas atsakovo sklypo jo teises ribotų minimaliai. Tretieji asmenys nurodė neprieštaraujantys, kad servitutas būtų nustatytas per sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), tačiau šių žemės sklypų savininkams prieštaraujant mano, kad servituto nustatymas per atsakovo sklypą būtų žymiai proporcingesnis variantas žemėnaudos aspektu. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra nurodžiusi, jog servitutas per valstybinę žemę negali būti nustatytas. Tretiesiems asmenims priklausantis žemės sklypas yra gyvenamosios paskirties ir sklypo vieta, kurioje atsakovas siūlo nustatyti servitutą, pagal nusistovėjusį faktinį naudojimą yra aptverta medžiais ir užsodinta sodiniais, todėl patekti į ieškovės sklypą nebūtų tinkama ir sukurtų didelių nepatogumų tretiesiems asmenims. Atsakovo sklypas yra žemės ūkio paskirties ir neužstatytas, todėl jo atžvilgiu yra galima didesnė suvaržymų tolerancija. Ieškovės siūlomoje vietoje atsakovo sklype pagal faktinį naudojimą istoriškai yra susiklostęs įvažiavimas, atsakovo nurodomos priežastys, kad servituto nustatymas labiau apribotų galimybes sklypą naudoti, yra visiškai nepagrįstos ir neįrodytos – byloje nėra pateikti jokie įrodymai ar aiškūs paaiškinimai, kurie pagrįstų, kaip, kokia apimtimi ieškovės siūlomas servitutas turėtų įtakos galimybei keisti atsakovo sklypo paskirtį, atsakovas net nepagrindė, kad sklypo paskirties pakeitimo galimybė realiai egzistuoja, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakymuose nurodė, kad atsakovo siūlomi detaliojo plano keitimo sprendiniai prieštarauja bendrajam planui. 5. Tretysis asmuo R. P. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė nesutinkanti, kad servitutas būtų nustatytas per jai priklausantį žemės sklypą. Pripažino, kad yra išdavusi sutikimą važiuoti transporto priemonėms į sklypą, kuris šiuo metu priklauso UAB „Žalieji projektai“, per jai priklausantį žemės sklypą, tačiau sklypo vertei turės įtakos aplinkybė, kiek transporto priemonių važinės per jai priklausantį žemės sklypą. Pažymėjo, kad ieškovei priklausė įvažiavimas per žemės sklypą ir jis yra toje vietoje, kurioje ieškovė ir prašo nustatyti servitutą, nėra aišku, dėl kokios priežasties minėta dalis atiteko atsakovui. Iš UAB „Medinis akmuo“ servituto nustatymo plano manyti, kad siūlomo servituto plotas per jai ir UAB „Žalieji projektai“ sudarytų 0,0383 ha, tuo tarpu servitutas per atsakovui priklausantį žemės sklypą sudarytų tik 0,0078 ha. Taip pažymėjo, kad jai priklausantis žemės sklypas yra užstatytas, tuo tarpu atsakovui priklausančio žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio ir statybos žemės sklype nėra galimos. 6. Tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. 7. Tretysis asmuo UAB „Žalieji projektai“ 2019 m. spalio 15 d. rašte nurodė palaikanti ieškinio reikalavimus.

4Ieškinys tenkintinas visiškai 8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso 0,1558 ha žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastro Nr. ( - )). Ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 1999 m. spalio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu. Žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų pastatų statyba. Atsakovui nuosavybės teise priklauso šalia esantis 0,7108 ha žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )). Atsakovo nuosavybės teisės į žemės sklypą registruotos 2001 m. kovo 1 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 41-10348, 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu. Atsakovo žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kitos paskirties žemės sklypai. 9. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su trečiajam asmeniui UAB „Žalieji projektai“ priklausančiu 0,2842 ha žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad į minėtą sklypą patenkama per trečiajam asmeniui R. P. priklausantį 0,5200 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), kuriame pastatytas pastatas – ūkininko sodyba (vienbutis gyvenamasis namas), joje tretysis asmuo R. P. faktiškai gyvena. Minėtame sklype nustatytas 0,0251 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Ieškovės sklypas taip pat ribojasi su tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priklausančiu 0,1529 ha žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Minėtame sklype stovi tretiesiems asmenims priklausantis gyvenamasis namas, kuriame tretieji asmenys faktiškai gyvena.

5Dėl reikalavimo nustatyti servitutą 10. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli, joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-715-933/2019). Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis). Kai pravažiavimas iki kelio gali būti įrengtas kelias būdais, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, kito asmens nuosavybės teisės apribojimas (suvaržymas) turi būti kaip įmanoma mažesnis. Servitutinis apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui, taigi, esant kelioms alternatyvoms teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015 ir kt.). 11. Šioje byloje nekilo ginčo dėl būtinumo nustatyti servitutą, kad ieškovė galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra iš visų pusių apsuptas kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais, jis neturi pravažiavimo iki kelio, tačiau patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą galimas keliais būdais. Ieškovė prašė nustatyti 78 kv. m dydžio servitutą atsakovui priklausančiame sklype. Reikalavimą grindė aplinkybe dėl privažiavimo prie sklypo numatyto jo suteikimo metu 1992 m., 2017 m. rugpjūčio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštu bei teiginiu, kad prašomas nustatyti servitutas turės minimalią įtaką savininko daiktinėms teisėms, nes bus nustatytas žemės ūkio paskirties žemės sklype, persidengs su žemės sklype esančiu servitutu. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybe dėl detaliojo plano tvirtinimo procedūrų 2012 -2013 metais, teiginiu, kad patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą per atsakovo sklypą niekada nebuvo suformuotas, nurodė, kad servituto plotas pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą, atsižvelgiant į taikytinus apribojimus, būtų 97 kv. m, atsakovas siekia pakeisti žemės sklypo paskirtį ir yra pradėjęs detaliojo planavimo procedūras, ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra atsakovo žemės sklypo viršuje, atsižvelgiant į taikomus apribojimus dėl elektros linijos apsaugos zonos, atsakovo žemės sklypas praranda savo potencialią vertę, nes dėl taikomų apribojimų ženkliai sumažėja planuojamo žemės sklypo užstatymo plotas. Atsakovas taip pat teigė, kad servituto nustatymas per R. P. žemės sklypą nesukurs pastarajam papildomų ar didesnių ribojimų nei galiojantys šiandien, ieškovės pateiktame alternatyviame plane dėl kelio servituto per žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - )patekimui į ieškovei priklausantį žemės sklypą galimai sąmoningai yra projektuojamas ženkliai platesnis ir nepagrįstai ilgesnis nei yra būtinas kelias, nustačius servitutą per laisvos žemės fondą bei žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - )dalį, nebus sudaromi ieškovės aprašomi dideli nepatogumai pastarajam žemės sklypui. 12. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad žemės sklypą paveldėjo būdama nepilnametė, gyvendama kartu su globėjais, todėl ilgą laiką juo nesinaudojo. Ieškovės, trečiojo asmens R. P., atsakovo, trečiojo asmens D. U. paaiškinimai nesuteikė pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kokiu būdu – per atsakovui ar tretiesiems asmenims R. P., UAB „Žalieji projektai“ priklausantį žemės sklypą ieškovė (ankstesni savininkai) patekdavo į žemės sklypą. Tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, kad faktiškai nėra kelio, vedančio per atsakovui priklausantį ar trečiajam asmeniui UAB „Žalieji projektai“ priklausantį sklypą iki ieškovei priklausančio žemės sklypo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė žemės sklypą įgijo ( - ) Paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ankstesnė sklypo savininkė J. B. jį ( - ) įgijo iš I. L.. Pastarajai minėtas žemės sklypas buvo skirtas ( - )Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės sprendimu individualaus namo ir ūkinio pastato statybai Zujūnų – Gineitiškių gyvenvietėje. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra ieškovei priklausančio žemės sklypo 1992 m. lapkričio mėnesį sudarytas UAB „Tolimatis“ namų valdos žemės sklypo ribų planas, Vilniaus rajono gamybinio – projektinio biuro prie architektūros skyriaus ir Vilniaus rajono valdybos architektūros skyriaus techninės priežiūros inspektoriaus sudarytas 1992 m. balandžio 24 d. sklypo linijų, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatų ribų nužymėjimo vietoje aktas, 1992 m. balandžio 24 d. sklypo planas, patvirtintas Vilniaus rajono vyriausiojo architekto 1992 m. spalio 7 d., pakankamai patvirtina aplinkybę, kad į sklypą buvo numatytas patekimas per teritoriją nuo gatvės, kuri yra lygiagreti sklypo kraštinei 5-4. Iš byloje esančių duomenų, tai yra kadastro žemėlapio ištraukų, aukščiau paminėtų 1992 metų ieškovės žemės sklypo planų/schemų darytina išvada, kad toje vietoje, kur buvo numatytas pateikimas į ieškovei priklausantį sklypą, šiuo metu yra atsakovui priklausantis žemės sklypas (CPK 185 straipsnis). Atsakovas teigė, kad ieškovės teikiamame žemės sklypo plane, sklypo vietos schemoje matyti, kad apsisukimo transporto priemonėms aikštelė suformuota ties 23 žemės sklypu. Iš tiesų 1992 metų lapkričio mėnesio UAB „Tolimatis“ parengtoje ieškovei priklausančio žemės sklypo schemoje ties 23 sklypu nurodyta apsisukimo aikštelė, tačiau atsakovas nepagrindė, kuo remiantis jis daro išvadą, kad ji suformuota patekimui į 22 (šiuo metu ieškovei priklausantį) sklypą. Sklypo vietos schema sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad minėta aikštelė buvo numatyta pateikimui ne į ieškovės (tuo metu I. L.), bet į 23 sklypą. Visgi, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovo nuosavybės teisės į žemės sklypą registruotos 2001 m. kovo 1 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. ( - ), 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu. Ieškovė neteikė reikalavimo dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo, todėl aplinkybė dėl ankstesniuose planuose, teritorijų planavimo dokumentuose numatyto ar faktiškai buvusio kelio, kuriuo ieškovė (pirminė žemės sklypo savininkė I. L., vėliau - J. B.) galėjo patekti/patekdavo į žemės sklypą, neturi esminės teisinės reikšmės. Taip pat neturi jokios teisinės reikšmės atsakovo nurodytos aplinkybės dėl detaliojo planavimo procedūrų atlikimo 2012 - 2013 metais ir ieškovės prieštaravimo/neprieštaravimo joms, nes tokių prieštaravimų ar prašymų nustatyti servitutą neteikimas 2012 – 2013 metais niekaip neapriboja ieškovės teisės į servituto nustatymą šiuo metu tuo atveju, jei nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2019 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybei leisti keisti/koreguoti Žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) detalųjį planą, patvirtintą 2013 m. liepos 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-432. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 6 d. rašte nurodė, kad inicijuojamo detaliojo plano koregavimo tikslai prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano bei kraštovaizdžio specialiojo sprendiniams, todėl galiojantis vietovės detalus planas negali būti keičiamas ar koreguojamas. 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte dėl atsakovo 2019 m. liepos 31 d. prašymo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė analogišką poziciją. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, kad yra pradėta žemės sklypo, kadastro Nr. ( - )detaliojo plano koregavimo, procedūra, 2019 m. rugsėjo mėnesį yra priimtas įsakymo projektas dėl aukščiau minėto detaliojo plano koregavimo, informacija viešai paskelbta Vilniaus rajono savivaldybės tinklapyje. Tačiau spręsdamas dėl servituto nustatymo teismas vertina šiuo metu egzistuojančias aplinkybes ir teisinę situaciją. Vien aplinkybė, kad atsakovas po šios bylos iškėlimo pradėjo žemės sklypo detaliojo plano koregavimo procedūrą, kuri yra tik pradiniame etape, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo paskirtis bus pakeista, jei pakeista, kokioje dalyje, koks bus numatytas užstatymo plotas, intensyvumas ir pan. Be to, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio 21 d. rašte nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), keitimas į kitos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją galimas tik toje sklypo dalyje, kuri pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į U1 – planuojamų gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio tvarkymo zoną, detaliojo plano koregavimo procedūra ieškovei nesukelia teisinių pasekmių, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal ieškovės ieškinį dėl servituto nustatymo turės būti įvykdytas ir įvertintas detaliojo plano koregavimo sprendiniuose. 13. Apibendrinant aukščiau paminėtus duomenis konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, jog faktiškai egzistuoja kelias, per kurį ieškovė tam tikrą laiką ir šiuo metu patenka į žemės sklypą. Teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl žemės sklypo suteikimo atsakovui pagrįstumo/nepagrįstumo, todėl argumentai dėl kelio numatymo pirminio žemės sklypo suteikimo metu (1992 metais) esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Atsakovo 2012 – 2013 metais atliktos detaliojo plano koregavimo procedūros bei iškėlus bylą pradėtos detaliojo plano koregavimo procedūros neriboja ieškovės teisės į servituto nustatymą. Todėl spręstina, koks servituto nustatymo būdas sąlygotų mažiausius ribojimus kaimyninių sklypų savininkams. 14. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio šioje byloje įrodinėjo, kad patekimo į ieškovei priklausantį sklypą alternatyvos yra: 1) per valstybinėms žemės fondą bei tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priklausantį žemės sklypą; 2) per tretiesiems asmenims R. P. ir UAB „Žalieji projektai“ priklausantį sklypą. 15. Vertinant pirmą alternatyvą, pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte ieškovei Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog suprojektuoti kelio servitutą per laisvos žemės fondo plotą, kuris yra tarp Miško gatvės ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), nėra galimybių, tačiau teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovas paaiškino, kad minėta pozicija buvo siejama tik su patekimu į ieškovei priklausantį žemės sklypą per valstybinės žemės fondą bei pažymėjo, kad iš esmės neegzistuoja jokių teisinių kliūčių suformuoti dalį privažiavimo prie ieškovei priklausančio sklypo per valstybinę žemę. Trečiųjų asmenų M. R. ir J. R. atstovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnyba, atstovaujanti valstybės interesus, neturi įgaliojimų valdyti valstybei priklausančią nuosavybę savo nuožiūra neatsižvelgiant į tokių veiksmų naudingumą valstybei. Teismų praktikoje išaiškinta, kad valstybės žemės valdymo santykių reglamentavimu siekiama užtikrinti, jog valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Tačiau nagrinėjamu atveju trečiųjų asmenų atstovas konkrečiai nepagrindė, kuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad teisinių prielaidų ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą per laisvos žemės fondą sudarymas prieštarautų viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Remiantis rašytiniais įrodymais, Nacionalinės žemės tarnybos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad tretieji asmenys M. R. ir J. R. teikė prašymą išpirkti įsiterpusį žemės sklypo plotą, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Taigi, nepaneigta trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovo pozicija, kad egzistuoja galimybė suteikti ieškovei teisę patekti į jai priklausantį žemės sklypą per laisvos žemės fondą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei priklausantis sklypas nesiriboja su laisvos žemės fondu, todėl suprojektavus servitutą laisvos žemės fonde papildomai turėtų būti nustatytas servitutas atsakovui ar tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priklausančiame žemės sklype. 16. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-76-555/2019 ir kt.). Šioje byloje gindamasis nuo pareikšto ieškinio atsakovas įrodinėjo, kad egzistuoja mažiau savininkų teises varžanti alternatyva patekimui į ieškovės sklypą nei ieškovės nurodytoji - per valstybinę žemę, vėliau – tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priklausantį žemės sklypą. Toliau vertintina minėta atsakovo nurodyta alternatyva (CPK 12 straipsnis, 142 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). 17. Atsakovė pateikė Ž. K. 2019 m. lapkričio 4 d. schemą, kurioje pateikimui į ieškovės sklypą numatytas 4 metrų ilgio ir 4 metrų pločio servitutas per M. R. ir J. R. priklausantį žemės sklypą. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. R. ir J. R. priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,1529 ha, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Remiantis trečiųjų asmenų M. R. ir J. R. atstovo paaiškinimais, Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gruodžio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu, 2020 m. sausio 26 d. antstolio D. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuriame tretieji asmenys faktiškai gyvena, atsakovo pasiūlytu būdu įrengiant įvažiavimą į ieškovės sklypą per trečiųjų asmenų sklypą tektų pašalinti dalį metalinės tvoros betoniniu pagrindu, dalį šalia tvoros augančios gyvatvorės, vaismedį. Taigi, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą laikyti įrodytu trečiųjų asmenų argumentą, kad nustačius ieškovės naudai servitutą trečiųjų asmenų M. R. ir J. R. sklype, pastarųjų teisės būtų labiau pažeistos nei jį nustačius atsakovo sklype, nes turėtų būtų sunaikintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, apribotas gyvenamosios teritorijos naudojimas, teisė į privatų gyvenimą. Papildomai pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog egzistavo įvažiavimas per M. R. ir J. R. priklausantį sklypą į ieškovės sklypą. Vertinant istorinius žemės sklypų formavimo duomenis matyti, kad ieškovei bei tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti tuo pat metu, prie jų privažiavimas buvo numatytas nuo to pačio kelio, todėl minėtų sklypų savininkai bei jų teisių perėmėjai turėjo pagrįstą teisinį lūkestį, kad vėliau dėl žemės reformos metu vyksiančių procesų jų teisės nebus ribojamos. Taip pat pakankamai logiškas ir įtikinamas yra ieškovės atstovės teismo posėdyje išsakytas argumentas, kad Ž. K. 2019 m. lapkričio 4 d. schemoje numatytas 4 metrų pločio bei 4 metrų ilgio servitutas dėl posūkio nebūtų pakankamas patekti į ieškovei priklausantį sklypą (į jį galėtų patekti tik lengvasis automobilis, būtų apsunkintas didesnių gabaritų transporto priemonių įvažiavimas). Taigi, atsakovo pateikta Ž. K. 2019 m. lapkričio 4 d. schema neįrodo, kad patekimui į ieškovės sklypą per M. R. ir J. R. sklypą būtų būtinas tik 16 kv.m servitutas. Dėl nurodyto, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad servituto nustatymas per M. R. ir J. R. priklausantį sklypą reikštų mažesnės apimties savininko teisių ribojimą nei per atsakovo sklypą. 18. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiajam asmeniui R. P. priklausančiame sklype yra nustatytas 0,0251 ha kelio servitutas žemės sklypo, šiuo metu priklausančio UAB „Žalieji projektai“, naudai. Atsiliepime ir teismo posėdyje R. P. nurodė prieštaraujanti dėl papildomo servituto nustatymo jai priklausančiame sklype, paaiškino, kad nedideliu atstumu nuo servitutinio kelio yra pastatytas gyvenamasis namas, didesnis kelio naudotojų skaičius dėl keliamo triukšmo pažeistų jos teises. Pažymėtina, kad R. P. paaiškinimai dėl gyvenamojo namo vietos servitutinio kelio atžvilgiu nebuvo paneigti. Trečiojo asmens R. P. argumentai dėl servituto nustatymo jai priklausančiame sklype įtakos jos neturtinėms teisėms yra įtikinami ir nereikalaujantys papildomo įrodinėjimo. Be to, nustatant patekimą į ieškovės sklypą antruoju atsakovo pasiūlytu variantu papildomai reiktų nustatyti servitutą UAB „Žalieji projektai“ sklype. Ieškovė pateikė UAB „Medinis akmuo“ 2019 m. kovo mėnesio servituto nustatymo planą, pagal kurį patekimą į ieškovės sklypą nustačius per tretiesiems asmenims R. P. ir UAB „Žalieji projektai“ priklausančius sklypus bendra ribojimų apimtis 383 kv.m (S4 251 kv. m + S1 132 kv. m.). Sutiktina su atsakovo atstovės argumentu, kad patekimą į ieškovės sklypą nuo UAB „Žalieji projektai“ žemės sklypo nėra būtina planuoti 12 metrų ilgio įvažiavimą. Tačiau atsakovo pateiktame 2019 m. spalio 14 d. matininkės Ž. K. pasiūlyme nurodyta 45 kv.m S3 teritorija taip pat neatspindi realių ribojimų ploto prasme nustačius pateikimą į ieškovės sklypą antruoju atsakovo siūlomu būdu, nes vien per S3 plotą nėra galimybės nuo kelio patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Nurodomo servituto plotas S3 neapima būtinos suvaržyti teritorijos R. P. priklausančiame žemės sklype. Į minėtą S3 plotą taip pat nepatenka teritorija, esanti nuo UAB „Žalieji projektai“ priklausančio žemės sklypo ribos 1-7 iki matininkės Ž. K. nurodyto servituto S3. Remiantis UAB „Medinis akmuo“ 2019 m. balandžio mėnesio servituto nustatymo planu, patekimui į ieškovei priklausantį sklypą per atsakovų sklypą yra būtinas 78 kv. m ploto servitutas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kelio servitutas užims didesnį nei ieškovės nurodomą plotą, nes servituto plotas, atsižvelgiant į taikytinus apribojimus pagal UAB „Meiristą“ brėžinį, būtų 97 kv. m. Tačiau UAB „Meirista“ brėžinyje nurodytas 97 kv.m kelio ir inžinerinių tinklų servitutas, tačiau šioje byloje ieškovė nereikalauja nustatyti inžinerinių tinklų servituto, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad nustačius servitutą pagal ieškovės reikalavimą bendra ribojimų apimtis būtų 97 kv. m. Be to, kaip matyti iš pateikto UAB „Medinis akmuo“ 2019 m. balandžio mėnesio servituto nustatymo plano, dalis prašomo nustatyti 78 kv. m servituto persidengtų su atsakovo sklype esančiu S2 kelio servitutu. Taigi, įvertinus tai, jog ieškovės prašomas nustatyti servitutas atsakovo sklype būtų 78 kv. m ploto, tuo tarpu patekimui į ieškovės sklypą antruoju atsakovo siūlomu alternatyviu variantu reiktų nustatyti ieškovės naudai 251 kv. m servitutą R. P. sklype bei ne mažesnį nei 66 kv. m servitutą (65,8 kv. m servitutą, jeigu kraštinė nuo ieškovės žemės sklypo posūkio taško būtų 6 metrai, plotis 4 metrai ((6+10,45)*4) ir 98,7 kv. m, jei kraštinė nuo ieškovės žemės sklypo posūkio taško būtų 6 metrai, tačiau plotis išliktų tapatus R. P. egzistuojančio servituto pločiui, tai yra 6 metrai ((6+10,45)*6)), darytina išvada, kad nustačius įvažiavimą į ieškovei priklausantį sklypą pagal antrą atsakovo siūlomą alternatyvą bendras ribojimų plotas būtų didesnis. Be to, minėta, jog jau egzistuojantis servitutinis kelias yra netoli R. P. gyvenamojo namo. Vadinasi, papildomai nustačius servitutą minėtoje teritorijoje kito sklypo naudai juo turėtų teisę važiuoti daugiau transporto priemonių, todėl servituto nustatymas sąlygotų didesnes neigiamas neturtines pasekmes (nepatogumus) žemės sklypo savininkui (CPK 185 straipsniai). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl servituto nustatymo sklypo viršuje, atsižvelgiant į taikomus apribojimus dėl elektros linijos apsaugos zonos, atsakovo žemės sklypas praranda savo potencialią vertę, nes dėl taikomų apribojimų ženkliai sumažėja planuojamo žemės sklypo užstatymo plotas. Teismas pažymi, kad atsakovas konkrečiais įrodymais nepagrindė savo argumento, kad dėl taikytinų ribojimų jam priklausantis sklypas praras potencialią vertę, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kaip jo sklypo vertė pasikeis nustačius servitutą (CPK 178 straipsnis). Servituto nustatymas bet kuriuo iš pasiūlytų variantų reikštų žemės sklypo vertės sumažėjimą, tačiau jis turi būti padengtas priteisiant kompensaciją. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbią reikšmę turi aplinkybės, kad tiek R. P., tiek M. R. ir J. R. priklausančiuose žemės sklypuose yra pastatyti gyvenamieji namai, todėl servituto nustatymas sąlygotų ne tik žemės sklypo vertės sumažėjimą, bet ir neturtinius padarinius, t.y. teisės į saugią, ramią gyvenamąją aplinką, privatų gyvenimą ribojimą. 19. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo argumentai bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo laikyti įrodytu, jog servituto nustatymas pagal jo pasiūlytus alternatyvius variantus reikštų optimalų, mažiau kitų asmenų teises ribojantį sprendimą. Dėl nuodyto, byloje nekilus ginčo, kad nėra kito tinkamo ieškovės nuosavybės teisių naudojimo būdo kaip tik apriboti kitų asmenų nuosavybės teises, atsakovui nepaneigus ieškovės, trečiųjų asmenų argumentų, kad atsakovo nuosavybės teisių ribojimas labiau atitiktų proporcingumo principą nei kitų asmenų teisių ribojimas atsakovo pasiūlytais būdais, ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas - atsakovui R. U. priklausančiame žemės sklype kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ) (tarnaujantis daiktas) ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) naudai (viešpataujantis daiktas) nustatytinas 78 kv.m ploto kelio servitutas 2019 m. balandžio mėnesio UAB „Medinis akmuo“ plane pažymėtas skaičiais 1-2-3-17-16, suteikiantis teisę važiuoti įvairioms transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (CK 4.119, 4.126 straipsniai). Dėl atlyginimo už servitutą 20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019). 21. Ieškovė prašė priteisti 464 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą, kurią paskaičiavo pagal VĮ „Regitrų centras“ išraše nurodytą žemės sklypo vertę. Pažymėtina, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas jokių argumentų dėl ieškovės nurodyto reikalavimo pagrįstumo, įrodymų apie žemės sklypo vertę, ieškovės prašomo nustatyti servituto įtakos žemės sklypo vertei nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė ieškovei pasiūlymą dėl servituto nustatymo už 6 000 Eur atlygį, su kuriuo ieškovė nesutiko. Atsakovo atstovė nepagrindė, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatyta nurodyta suma. Minėta, kad ši byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo, kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė rėmėsi VĮ „Registrų centras“ nurodyta žemės sklypo verte. Duomenys apie žemės sklypo vertę, nurodyti VĮ „Registrų centras“ yra vienas šaltinių, kuriais vadovaujamasi sprendžiant apie turto vertę, jeigu šalys nepateikia kitų, juos paneigiančių įrodymų (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1051-657/2019). Nagrinėjamu atveju iš žemės sklypo, kadastro Nr. 4110/0700:418, duomenų matyti, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, kuria remiasi ieškovė, buvo nustatyta masinio vertinimo būdu 2013 metais. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo to meto, praėjus 7 metams žemės sklypo vertė iš esmės pasikeitė didėjimo linkme. Priešingai, pagal viešai prieinamus duomenis atsakovui priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu yra žymiai mažesnė – 26 700 Eur ((https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp), mokestinė vertė – 24 700 Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp), todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodyta žemės sklypo vertė ir pagal ją proporcingai bendram žemės sklypo plotui paskaičiuotas kompensacijos dydis yra akivaizdžiai neprotingas, neatitinkantis teisingumo principo (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad servituto dalis žemės sklype yra nežymi, servitutinė teritorija yra žemės sklypo pakraštyje, iš dalies persidengia su jau egzistuojančiu servitutu, todėl ieškovės pasiūlytas kompensacijos dydis laikytinas adekvačiu ir tinkamu. Įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog žemės sklypo vertė šiuo metu yra kitokia nei ją nurodo VĮ „Regitrų centras“, taip pat į tai, kad ieškovė, paskaičiuodama kompensaciją vadovavosi žymiai didesne žemės sklypo verte nei šiuo metu galiojanti vertė pagal VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo duomenis, didinti ieškovės prašomos priteisti kompensacijos nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 464 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą.

6Dėl bylinėjimosi išlaidų 22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Pagal byloje esančius duomenis ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (2019 m. gegužės 9 d. mokėjimas), patyrė 1 100 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (2019 m. gegužės 29 d. pervedė atstovei 500 Eur, 2019 m. rugpjūčio 20 d. pervedė 300 Eur, 2019 m. gruodžio 3 d. pervedė 300 Eur), iš viso patyrė 1 175 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, yra priteisiamos ieškovės naudai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 23. Trečiųjų asmenų M. R. ir J. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 2 178 Eur (2019 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymas 1 452 Eur sumai; 2019 m. gruodžio 4 d. mokėjimas 363 Eur sumai; 2020 m. sausio 24 d. mokėjimas 363 Eur sumai). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, trečiųjų asmenų atstovo atliktus procesinius veiksmus, jų kiekį, į aplinkybę, kad nagrinėjant bylą trečiųjų asmenų atstovas dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė iš viso sudarė 4 h 45 min, taip pat į tai, kad minėta advokato teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, teismas konstatuoja, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, todėl ieškinį, kurį palaikė tretieji asmenys, teismui tenkinus visiškai, iš atsakovo R. U. tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priteistina 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 24. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 15,65 Eur, jos, atsižvelgiant į bylos baigtį, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis išdėstytu teismas

Nutarė

7Ieškinį tenkinti visiškai.

8Nustatyti atsakovui R. U. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), 0,0078 ha (78 kv. m.) ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), 2019 m. balandžio mėnesio UAB „Medinis akmuo“ parengtame plane pažymėtą taškais 1-2-3-17-16, suteikiantį teisę įvairiomis transporto priemonėmis įvažiuoti į ir išvažiuoti iš ieškovei J. B. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) (viešpataujantis daiktas).

9Priteisti iš ieškovės J. B., a. k. ( - ) atsakovo R. U., a.k. ( - ) naudai 464 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą.

10Priteisti iš atsakovo R. U., a.k. ( - ) ieškovei J. B., a. k. ( - ) 1 175 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

11Priteisti iš atsakovo R. U., a.k. ( - ) tretiesiems asmenims M. R., a.k. ( - ) ir J. R., a.k. ( - ) 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

12Priteisti iš atsakovo R. U., a.k. ( - ) valstybės naudai 15,65 Eur (penkiolika eurų 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

13Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai