Byla 2-185-494/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine bei restitucijos taikymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant E.Drungilaitei, dalyvaujant ieškovei O. J., jos atstovei advokatei J.Savčenko, atsakovei V. L., jos atstovei advokatei N.Žeknienei, tretiesiems asmenims M. K., G. K., K. I., vertėjoms G.Tijūnelienei, Z.Sakalauskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. J. patikslintą ieškinį atsakovei V. L., tretiesiems asmenims M. K., G. K., K. I., Vilniaus rajono ( - ) notarų biuro notarei D. S., Vilniaus miesto ( - ) notarų biuro notarei D. Š. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine bei restitucijos taikymo,

Nustatė

2Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l.146-159, t. 1) prašė: 1) pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. I., gim. ( - ), mirties ( - ), jo žmona M. I., a.k. ( - ) priėmė ir faktiškai valdė nekilnojamąjį turtą, Vilniaus ( - ) pilnoje apimtyje; 2) pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. I., a.k. ( - ) mirties ( - ), jos duktė O. J., a.k. ( - ) priėmė iš karto ir faktiškai valdė nekilnojamąjį turtą, priklausiusį M. I.; 3) pripažinti negaliojančiu išduotą Vilniaus rajono notarų biure (dabar Vilniaus rajono ( - )notarų biuras) V. L. 2005-08-18 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - )) pripažinti negaliojančiu išduotą Vilniaus rajono ( - ) notarų biure V. L. 2010-08-10 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - )) pripažinti niekine 2008-04-14 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), sudarytą tarp V. L. ir O. J. ir taikyti restituciją natūra šio turto atžvilgiu, grąžinant turtą į pirminę padėtį, kuriame jis buvo iki turto paėmimo atsakovės pagal vienašalius sandorius – palikimo priėmimą pagal įstatymą.

3Nurodė, kad ieškovės tėvas J. I. mirė ( - ), testamento nepaliko. Ieškovės motina M. I. mirė ( - ). Po vyro J. I. mirties M. I. priėmė jam priklausantį nekilnojamąjį ir kitą turtą, faktiškai pradėjusi jį valdyti ir valdė iki savo mirties. Minėtas turtas randasi ( - ). Palikimo priėmimo faktą patvirtina M. I. mokėjimo už komunalines paslaugas dokumentai. J. I. mirties momentui jo turtą sudarė nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kitais pastatais, statiniais, ( - ). Šį turtą savo vardu M. I. neįregistravo, bet ( - ) testamentu paliko ieškovei O. J.. M. I. ( - ) testamente buvo surašyta: „visą savo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, esančius ( - ), o taip pat žemę, kuri bus grąžinta nuosavybės teisėmis ir visą kitą turtą, kuris man priklausys mirties dieną, palieku savo dukrai O. J., gim. ( - ), a.k. ( - ) gyv. ( - ).“ Testamentas įsigalioja ne nuo jo surašymo, o nuo testatoriaus mirties ir nurodytas testamente įpėdinis įgyja paveldėjimo teises, tik esant šioms dviems sąlygoms atsiranda teisiniai paveldėjimo santykiai. Tvirtindamas testamentą notaras neprivalo tikrinti ar paliekamas turtas priklauso testatoriui, ar jis nėra areštuotas, įkeistas, ar nėra dėl jo ginčų teisme. Tai, kad testatorė neįformino palikimo priėmimo po vyro mirties nėra kliūtis testamento surašymui ir turto priėmimui po jos mirties nurodytu testamente įpėdiniu. Ieškovė po motinos mirties iš karto priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, į notarą nesikreipė. Ieškovė apsigyveno motinos name, tvarkė ūkį ir daržą, mokėjo komunalinius mokesčius. Nepraėjus net ir mėnesiui po ieškovės motinos mirties, dirbdama motinos darže, ieškovė pasijuto blogai. Ieškovė gydėsi nuo hipertenzijos savo darbovietėje – ( - ), bet po to pateko į ligoninę. Kadangi būklė pablogėjo ieškovė gulėjo ligoninėje, tai patvirtina 2004-01-22, 2004-02-03, 2004-02-13, 2004-05-11, 2005-05-17, 2005-06-07, 2006-06-29, 2011-02-28 – 2011-03-14 medicininiai duomenys. Kadangi ieškovė po motinos mirties nuolat sirgo ir gydėsi, tuo pasinaudojusi ieškovės sesuo V. L., kuri paaiškino ieškovei, kad dėl ieškovės ligos ji pati prisiima sutvarkyti visus reikalus su palikimo priėmimu. Ieškovė atsakovei V. L. jokio įgaliojimo tvarkyti ieškovės paveldėjimo klausimus nebuvo išdavusi. Kai ieškovė kreipėsi į atsakovę V. L., norėdama sužinoti apie paveldėjimo priėmimo eigą, atsakovė jai atsakė, kad viskas tvarkoje ir notarė tvarko visus paveldėjimo dokumentus ieškovės naudai. Pas notarą atsakovė eidavo į kabinetą viena. Ieškovė padengė iš savo pinigų visas išlaidas susijusias su palikimo įforminimu. Atsakovė pasakė ieškovei, kad notarei yra žinoma apie ieškovės motinos testamentą, kad visi vaikai pagal testamentą turi gauti palikimą lygiomis dalimis. Tokiu būdu atsakovė apgaulės būdu pasakė ieškovei, kad notaras jai patarė padalinti palikimą po motinos mirties paprastu būdu, t.y. palikimo dalių fiktyvus pirkimas-pardavimas iš atsakovės V. L. už simbolinę kainą. Iš tikrųjų jokie pinigai už parduotą paveldėto turto dalį nebuvo mokėti. Atsakovė paaiškino ieškovei, kad jai ieškovė atsisakys sudaryti fiktyvią sutartį, atsakovė parduos visą namą kitiems svetimiems asmenims. Kadangi V. L. norėjo parduoti visą namą, dėl to ieškovė buvo priversta pirkti ¼ dalį, nes gyveno šiame name, palikimą priėmė ir norėjo išsaugoti nors namo dalį, pinigai V. L. nebuvo sumokėti. Tokiu būdu atsakovė V. L., siekiant sau naudos, privertė ieškovę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šis sandoris pripažintinas niekiniu CK 1.78 str. pagrindu. Taip pat pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomas CK 1.86 str. Atsakovė V. L. šiuo sandoriu neketino sukurti teisines pasekmes, nes neketino tokiu būdu perduoti ieškovei jai priklausantį pagal testamentą turtą, dėl to šis sandoris yra tariamasis ir sudarytas atsakovės tik dėl akių, kad apgauti ieškovę. Taip pat šis sandoris atitinka CK 1.87 str. apsimestinio sandorio požymius, nes sudarytas paveikiant ieškovę ir pasinaudojant jos liga. (CK 1.89 str. 1 d.). Taip pat sandoris atitinka CK 1.91 str. požymius, nes sudarytas apgaulės būdu, atsakovė apgavo ieškovę dėl sandorio esmės ir prielaidų, kad atimti iš ieškovės jai pilnai priklausantį turtą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis logika, išeina, kad ieškovė sudarė sandorį – pirkimo-pardavimo sutartį pati su savimi, nes ieškovei parduotas turtas ir taip priklausė ieškovei remiantis paveldėjimo teisės normomis. Po to, kai atsakovė savo vardu įformino dar ir paliktą ieškovei žemės sklypą ( - ), ieškovė pradėjo visur teirautis ar jinai nėra apgauta. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono ( - ) notarų biurą ir 2011-11-30 gavo raštą, kuriame buvo ieškovei išaiškinta, kad: „ieškovė prarado teisę į palikimą, palikimą po M. I. mirties priėmė mirusiosios dukra V. L., kuriai kaip vienintelei įpėdinei 2005-08-18 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. ( - ) ir 2010-08-10 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. ( - ); V. L. pareiškimuose dėl palikmo priėmimo buvo nurodžiusi, kad nėra jokių kitų įpėdinių, pretenduojančių į paveldimą turtą ir jokie kiti įpėdiniai, pretenduojantys į M. I. palikimą, notarui nebuvo nurodyti“. Todėl ieškovės teisės buvo pažeistos. Be to, notarė D. S. ( - ) išduodama paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, jame pastaboje nurodė, kad M. I. po sutuoktinio J. I. mirties palikimą priėmė, bet teisių neįformino, tuo notarė pažeidė CPK reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, teisme. Tik teismas turi teisę nustatyti savo sprendimu juridinį faktą. Kadangi tokie veiksmai nebuvo atlikti ir turtas M. I. vardu nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, notarė neturėjo teisės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Apie savo pažeistas teises ieškovė sužinojo tik 2012 metais.

4Teismo posėdžio metu, ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad laidojo motiną iš motinos pinigų. Po motinos mirties ji vienintelė turėjo raktus nuo namo, ten sodino, arė, sėjo, viską tvarkė, laikė vištas, vasarą pastoviai ten gyveno, o žiemą ten nebuvo kaip privažiuoti. Taip pat tvarkė virtuvę, kaminą, stogą, tualetą. ( - ) kaime ji gyvena nuo ( - ) metų, o deklaruota gyvenamoji vieta buvo ten kur dirbo. Motina ( - ) metais surašė testamentą ir viską paliko jai, apie testamentą žinojo visi, testamentas buvo pas ją. Po motinos mirties ji blogai jautėsi, buvo iš eilės trys insultai. Ji 2003 metų rugpjūčio mėnesį ketino kreiptis pas notarą, bet V. L. jai pasakė, kad visus užrašė pas notarą ir viską visi gaus po lygiai. Ji pirmą kartą su testamentu susidūrė, nežinojo kaip reikia elgtis, jos išsilavinimas ( - ). V. L. matė testamentą, sakė, kad pas notarą nėra pagrindo jo nešti, nes antras egzempliorius yra pas notarą. Dalyvavo pas notarą dėl namo pirkimo, suprato, kad perka tėvo namo ketvirtadalį, sutartyje buvo parašyta, kad pastatai yra valstybinėje žemėje. V. L. ją apgavo, nes namas buvo ne tėvo, o mamos, tai buvo apgaulė. Kad V. L. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ji sužinojo perkant namą. Jokio įgaliojimo V. L. ji nebuvo išdavusi, visus reikalus tvarkė V. L. už jos (ieškovės) pinigus. Pas notarą ji kreipėsi tik 2011 metais ir sužinojo, kad viskas yra V. L.. ( - ) esančios žemės dokumentus tvarkė V. L., o kai matavo žemę ji kartu su V. L. ten važiavo. Su V. L. kartu gyveno pas ieškovę 2002 – 2011 metais.

5Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.

6Atsakovė V. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jos motina M. I. mirė ( - ), po jos mirties visos keturios dukros, tame tarpe ir ieškovė pasirūpino jos laidotuvėmis. Iki mirties motina apie aštuonis metus gyveno pas G. K., kuri ją prižiūrėjo ir slaugė. Motinai gyvenant pas G. K., gyvenamuoju namu naudojosi kaip vasarviete, kur atvažiuodavo visos seserys ir jų vaikai, sodino daržus, naudojosi sodo gėrybėmis. Dažniausiai ( - ) būdavo M. K.. Atsakovės gyvenamoji vieta ( - ) deklaruota nuo 1997-11-12. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad po motinos mirties ji apsigyveno motinos name neatitinka tikrovės, nes ji visą laiką gyveno ( - ), atsakovė taip pat gyveno pas ieškovę nuo 2001 iki 2011 metų. Todėl ieškovė klaidina teismą, kad ji po motinos mirties priėmė palikimą. Apie ieškovės nurodytą testamentą visos seserys nežinojo iki 2011 metų. Tik atsakovei V. L. išsikrausčius iš ieškovės, ieškovė M. K. pareiškė, kad motina buvo surašiusi testamentą, todėl ieškovei liko visas turtas po motinos mirties. 2003 metais atsakovė kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, visi dokumentai buvo pas atsakovę. Pradėjus tvarkyti dokumentus paaiškėjo, kad gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai neįregistruoti. Dėl to atsakovė kreipėsi į ( - ), kurioje 2003-12-22 atsakovei buvo išduota pažyma Nr. ( - ) dėl pastatų priklausomybės. Visi reikiami dokumentai buvo sutvarkyti tik per keletą metų. Atsakovei tik ( - ) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Apie visus atsakovės atliekamus veiksmus ir paveldėjimo liudijimo išdavimo faktą atsakovei ieškovei buvo žinoma. Atlikus paveldėjimo teisės liudijimo teisinę registraciją, ieškovė atsakovę skatino kuo greičiau kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl namų valdos bei motinai išskirto asmeninio ūkio žemės sklypo dokumentacijos sutvarkymo. 2008 metais ieškovė paprašė atsakovės perleisti jai dalį gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, pati pasirinko notarų biurą, kuriame buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, tuomet ieškovė nurodė, kad visas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai turi priklausyt visoms seserims lygiomis dalimis. 2008-04-14 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta abiejų laisva valia, siekiant, kad ieškovė taptų gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų savininke. 2008-08-22 kartu su ieškove buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Su Rytų skirstomaisiais tinklais. Ieškovės pateiktos mokėjimo knygelės kvitai, nepatvirtina, kad ieškovė po motinos mirties pradėjo faktiškai valdyti gyvenamąjį namą, nes mokėjimai ieškovės vardu pradėti daryti nuo 2008 metų, 2003-05-28 iki 2005-02 mėn. laikotarpiu mokėjimai daryti mirusios motinos vardu. Faktiškai name niekas negyveno, į tėviškę seserys atvykdavo tik savaitgaliais. Maždaug 2009-2010 metais name gyveno ieškovės dukra Ž. su šeima, nes jos bute buvo daromas remontas. 2008-07-25 ( - ) apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. ( - ) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,10 ha žemės sklypą ( - ) kaimuose, atsakovė savo lėšomis įregistravo 2010 metais šį žemės sklypą VĮ Registrų Centras. Ieškovei apie šias aplinkybes buvo žinoma. Ieškovė patikslintą ieškinį dėl ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą teismui pateikė 2012 metų gruodžio mėn., t.y. po 9 metų nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju terminas prasidėjo nuo 2003-05-14, paveldėjimo teisės liudijimai atsakovei buvo išduoti 2005-08-18 bei 2010-08-10, net terminą skaičiuojant nuo paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo atsakovei dienos, apskundimo terminas pasibaigė 2006-08-18 bei 2011-08-10. Todėl šioje dalyje turi būti taikomas CK 5.8 str. nustatytas 1 metų ieškinio terminas. Ieškovė palikimo per CK 5.50 str. 3 d. nurodytą 3 mėnesių terminą nepriėmė, ji nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo vietos notarą, o taip pat nepriėmė palikimo faktiškai pradėdama jį valdyti. Ieškovė žinodama apie testamentą, neišreiškė savo valios įgyti visa teises į palikimą. Termino praleidimo pasekmės numatytos CK 5.57 str. 2 d. Ieškovė nesikreipdama pas notarą bei nepradėdama valdyti mirusiosios turtą, nepriėmė palikimo. Ieškovė, nurodė, kad palikimo priėmimui reikalingų dokumentų ji netvarkė dėl sveikatos būklės, kuri jai pablogėjo po motinos mirties, prieštarauja pačios ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams, nes 2004-02-13 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ieškovė susirgo 2004-01-21, tai yra praėjus daugiau nei pusei metų po motinos mirties.

7Teismo posėdžio metu, atsakovė V. L., palaikydama atsiliepime nurodytus argumentus, parodė, kad tėvo mirties dienai tėvai gyveno ginčo name. Ji po tėvo mirties gyveno su vaikais pas motiną, ieškovė atvažiuodavo tik savaitgaliais. Mamą laidojo visi kartu. Po motinos mirties visi susitarė, kad ji tvarkys visus popierius susijusius su paveldėjimu, nes ji dirbo taip, kad turėjo laisvą savaitę. Nežinojo nei ji nei kiti, kad ieškovė turi testamentą, apie tai sužinojo kai gavo dokumentus iš teismo. Ji pardavė ieškovei dalį namo, notarą surado pati ieškovė. Visi buvo sutarę, kad visus dokumentus daro V. L. vardu, o po to visi po lygiai pasidalins. Ieškovė viską žinojo, kartu su ja visur važiuodavo, ji tik nekantravo, kad viskas būtų greičiau. Ji mokėjo mokesčius už žemę, ieškovė tai žinojo, mokesčiai ateidavo į ( - ), kur gyveno ieškovė ir ji pati. Su ieškove kartu ieškovės bute gyveno 2002-2011 metais. Ieškovė pradėjo sirgti 2004 metais. Pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo kreipėsi ji, neatmena ar nurodė notarui apie kitus įpėdinius, bet visi kiti galėjo per pusę metų irgi kreiptis pas notarą. Jokio įgaliojimo, kad galėtų tvarkyti paveldėjimo reikalus už kitus ji neturėjo. Jei ji būtų žinojusi, kad yra testamentas, nebūtų nieko dariusi, motina visada sakydavo kad viską dalins visiems.

8Atsakovės V. L. atstovė prašė ieškinį atmesti bei taikyti ieškinio senatį.

9Tretieji asmenys M. K. ir G. K. bendrame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys turi būti atmesta, nes jame nurodyti faktai neatitinka tikrovės, sesuo V. L. palikimą priėmė teisėtai, toks faktas atitiko jų valią.

10Tretysis asmuo G. K. parodė, kad ji nežinojo apie testamentą, apie tai sužinojo gavusi dokumentus iš teismo. Motina po tėvo mirties gal po poros metų gyveno pas ją apie 8-10 metų. Ieškovė pastoviai kaime negyveno, atvažiuodavo savaitgaliais, daržus sodindavo ir ieškovė ir M. K.. Po motinos mirties ( - ) kaime liko namas ir žemė. Buvo nusprendę, kad vienas žmogus viską ant savęs tvarko, o po to dalinsis po lygiai. Apie testamentą jai nesakė nei mama, nei ieškovė.

11Tretysis asmuo M. K. parodė, kad apie testamentą ji nieko nežinojo, sužinojo tik iš teismo dokumentų. Po motinos mirties visi sutarė, kad atsakovė sutvarkys dokumentus, o po to dalinsis visi turtą po lygiai, kad visi turėtų kur atvažiuoti. Jie visi kartu sodino daržus, kiekvienas turėjo savo daržą, ieškovė atvažiuodavo tik savaitgaliais. Kad reikia kreiptis į notarą ji žinojo, žinojo ir kitos seserys. Visi buvo sutarę, kad V. L. viską sutvarkys savo vardu.

12Tretysis asmuo K. I. parodė, kad apie testamentą nieko nežinojo. Nežino ar ieškovė ten gyveno, nes pats retai ten nuvažiuodavo. Nežinojo, kad V. L. savo vardu viską apsiformino.

13Liudytoja J. N. parodė, jog nuo ( - ) metų ( - ) kaime gyvena jos tėvai, pažinojo šalių tėvus J. ir A. I.. Tėvas mirė pirmas, o po to motina. Kas liko ten gyventi po motinos mirties nežino, nes pati atvažiuodavo pas savo tėvus per išeigines. Po J. mirties ten liko gyventi M., kuri naudojosi likusiu turtu, bet ne iki mirties ji ten gyveno, nes susirgo ir išsikėlė pas dukrą. Po M. mirties, ieškovė tikriausiai kiekvienas išeigines ten atvažiuodavo, daržus prižiūrėdavo, tvarkydavosi, kartu ir M. su vyru atvažiuodavo. O. J. dabar ten būna pastoviai, sodina daržus, remontą darė. Pastoviai po M. mirties žiemą ten niekas negyveno.

14Liudytojas V. R. parodė, kad pažįsta šalis nuo vaikystės, kartu gyveno ( - ) kaime, šalių tėvai buvo J. ir M. I., jie turėjo savo namą. Pirmas mirė tėvas, po jo mirties liko gyventi M. gal pora metų, po to ją pasiėmė jaunesnė dukra. Dažniau po motinos mirties atvažiuodavo O., ji daržus sodino, viską tvarkė, jam atrodo, kad O. pastoviai ten negyveno, bet būdavo dažnai, prašydavo jo pagalbos, daržus sodindavo ir M..

15Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

16Kaip nustatyta byloje, ieškovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų M. K., G. K., K. I. tėvas J. I. mirė ( - ) (b.l.113, t.1), motina M. I. ( - ) (b.l.114, t.1).

17M. I. po savo sutuoktinio J. I., mirusio ( - ), mirties ( - ) kreipėsi į Vilniaus valstybinę notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo; ( - ) M. I. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas po J. I. mirties, jame nurodyta, kad paveldėtinas turtas susideda iš piniginio indėlio su palūkanomis, saugomos sąskaitose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančiose TSRS Valstybiniame banke LTSR Taupomajame banke Vilniaus rajono skyriuje ( - ) filiale. (b.l. 59-75, t.3).

182003-07-17 V. L. su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono ( - ) notarų biurą (b.l.33-24, t.2), prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ( - ) mirusios motinos M. I. vardu likusį turtą – žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, ( - ); pareiškime nurodė, kad kitų įpėdinių nėra.

192003-12-2 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos pažymos Nr. ( - ) „Dėl pastatų priklausomybės“ pagrindu, nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais, kitais pastatais ir kiemo statiniais, esantys ( - ) buvo įregistruotas VĮ Registrų Centras Vilniaus filiale J. I. nuosavybės teise (b. l. 44-52, t.2).

202005-08-18 Vilniaus rajono ( - ) notarų biuro notarė D. S. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - ) (b.l.30-31, t.2), kuriuo patvirtino. kad palikėjos M. I., mirusios ( - ) turtą paveldi mirusiosios dukra V. L.; paveldimą turtą, kuriam išduodamas liudijimas, sudaro: 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikal. Nr. ( - ); pastatas – ūkio pastatas, unikal. Nr. ( - ); pastatas – ūkio pastatas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –tvartas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –daržinė, unikal. Nr. ( - ); pastatas – ūkio pastatas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –tvartas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –kiemo rūsys, unikal. Nr. ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) – šulinys, unikal. Nr. ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) –lauko tualetas, unikal. Nr. ( - ), esantys ( - ), priklausę J. I. nuosavybės teise; pastaba – M. I. po sutuoktinio J. I. mirties (mirė ( - )) palikimą priėmė, bet teisių neįformino; 2) mokėjimai už žemės sklypą, sumoje 96 valstybės periodinėmis išmokomis 92400 Lt), priklausę mirusiajai pagal ( - )Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje išduotą pažymą apie sumokėtus pinigus, Nr. ( - ).

21( - ) Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau-Sutartis), sudaryta tarp V. L. (pardavėjas) ir O. J. (pirkėjas), patvirtinta Vilniaus m. ( - ) notarų biuro notarės D. Š., ( notarinio registr. Nr. ( - )) (b.l.83-86, t.2), V. L. pardavė O. J. asmeninės nuosavybės teise ¼ dalį: pastatas – gyvenamasis namas, unikal. Nr. ( - ); pastatas – ūkio pastatas, unikal. Nr. ( - ); pastatas – ūkio pastatas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –tvartas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –daržinė, unikal. Nr. ( - ); pastatas – ūkio pastatas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –tvartas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –kiemo rūsys, unikal. Nr. ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) – šulinys, unikal. Nr. ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) –lauko tualetas, unikal. Nr. ( - ), esantys ( - ); Sutarties 1.2 p. nurodyta, kad parduodamas turtas priklauso pardavėjui asmeninės nuosavybės teise pagal, tame tarpe – 2005-08-18 Vilniaus rajono ( - ) notarų biure išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. ( - ); Sutarties 2.1 p. nurodyta, kad turtas parduodamas už 5400 Lt, kuriuos pirkėja sumokėjo pardavėjai, o pardavėja gavo šiuos pinigus iš pirkėjos šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną; Sutarties 5.1 p. nurodyta, kad pirkėja patvirtina, kad ji turėjo galimybę apžiūrėti turtą, taip pat susipažino su anksčiau paminėto turto nuosavybės dokumentais iki Sutarties sudarymo; jokių pretenzijų pardavėjai dėl turto neturi; Sutarties 6.5 p. užfiksuota, kad šalys pareiškė, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį; Sutarties 6.10 p. nurodyta, kad šalys pareiškia, kad sutarties tekstas perskaitytas, notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės šalims išaiškintos; Sutartį pasirašė V. L. ir O. J. lietuvių kalba parašydamos savo vardus bei pavardes.

222008-07-25 ( - ) apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. ( - ) nuspręsta atkuri M. I. nuosavybės teises į buvusio savininko E. M. nuosavybės teise valdytą 3,10 ha žemės sklypą ( - ); paminėtas žemės sklypas įregistruotas M. I. nuosavybės teise VĮ Registrų centras (b.l. 39-43, t.2).

232010-08-10 V. L. su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono ( - ) notarų biurą (b.l.32, t.2), prašydama išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios motinos M. I. (mirusios ( - )) vardu likusį turtą – žemės sklypą, ( - ); pareiškime duomenų apie kitus įpėdinius nėra.

242010-08-10 Vilniaus rajono ( - ) notarų biuro notarė D. S. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - ) (b.l.29, t.2), kuriuo patvirtino, kad palikėjos M. I., mirusios ( - ) turtą paveldi mirusiosios dukra V. L.; paveldimą turtą sudaro 3.1000 ha žemės sklypas, iš jo: miškas, kadastr. adresas Nr. ( - ), sklypo unikal. Nr. ( - ), ( - ), esantis ( - ).

252011-11-30 Vilniaus rajono ( - ) notarų biuro notarė D. S. atsakyme į 2011-11-24 O. J. prašymą dėl paveldėjimo (b.l.73-74, t.2), nurodė, kad „O. J. dėl palikimo priėmimo po M. I. mirties į Vilniaus rajono notarų biurą (dabar Vilniaus rajono ( - ) notarų biuras) su pareiškimu per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė, duomenų ar įrodymų apie faktiškai pradėtą paveldimo turto valdymą po M. I. mirties taip pat nepateikė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas O. J. išduotas nebuvo. Palikimo nepriėmimas CK prasme sukelia tas pačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas; nurodė, kad Vilniaus rajono notarų biure (dabar Vilniaus rajono ( - ) notarų biuras) po M. I. mirties (mirusios ( - )) pradėta paveldėjimo byla Nr. ( - ), palikimą priėmė mirusiosios dukra V. L., kuriai kaip vienintelei paveldimo turto įpėdinei, 2005-08-18 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. ( - ) ir 2010-08-10 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. ( - ); V. L. pareiškimuose dėl palikimo priėmimo buvo nurodyta, kad nėra jokių kitų įpėdinių, pretenduojančių į paveldimą turtą ir jokie kiti įpėdiniai, pretenduojantys į M. I. palikimą, notarui nebuvo nurodyti. Todėl O. J., kaip testamentinei M. I. įpėdinei, paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas, kadangi yra praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti ir paveldėjimo teisės liudijimai į visą paveldimą turtą yra jau išduoti V. L.. O. J. išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įstatymo nustatyto termino pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

26Kaip matyti iš 2012-07-17 Vilniaus rajono ( - ) notarų biuro notarės D. S. rašto Nr. ( - ) (b.l.79, t.2) advokatei J.Savčenko, atstovaujančiai O. J., jame nurodyta, kad 2012-05-09 O. J. buvo atvykusi į Vilniaus rajono ( - ) notarų biurą ir susipažino su paveldėjimo byla, pradėta po M. I. mirties bei su visais paveldėjimo byloje esančiais dokumentais; M. I. testamentas Vilniaus rajono ( - ) notarų biurui buvo pateiktas tik 2012-05-23 kartu su advokatės J.Savčenko prašymu 2012-05-23, Nr. ( - ) (b.l. 71, t.2).

27Dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po J. I. mirties ( - ), jo žmona M. I. priėmė ir faktiškai valdė nekilnojamąjį turtą, ( - ) pilnoje apimtyje.

28Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

29J. I. mirties ( - ) metu galiojusio 1964 metų CK 587 str.1-3 d. d. nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

30Taigi, įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldėti turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą palikimą, nepaisant to, koks palikimas ir kur tas palikimas yra. Kaip nustatyta byloje, ( - ) M. I. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas po J. I. mirties, o tai patvirtina, kad M. I. po savo sutuoktinio mirties, priėmė palikimą. Aplinkybė, jog tik po J. I. mirties, jo nuosavybės teise buvo įregistruotas VĮ Registrų Centras Vilniaus filiale nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su ūkiniai pastatais, kitais pastatais ir kiemo statiniais, esantys ( - ), neturi jokios reikšmės, nes, kaip jau paminėta aukščiau, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, todėl ieškovės prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. I., mirties ( - ), jo žmona M. I., priėmė ir faktiškai valdė nekilnojamąjį turtą, ( - ) pilnoje apimtyje yra nengrinėtinas teisme, nes nesukels ieškovei jokių pasekmių, todėl byla šioje dalyje yra nutrauktina ( CPK 293 str. 1 p.).

31Dėl reikalavimo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. I., mirties ( - ), jos duktė O. J., priėmė iš karto ir faktiškai valdė nekilnojamąjį turtą, priklausiusį M. I..

32Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Tiek 1964 m. CK (587 straipsnyje), tiek 2000 m. CK (5.51 straipsnyje) kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų nustatytas įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-11-02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009 ir kt.). Remiantis pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-01-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006-04-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007-03-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007 ir kt.).

34Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė priėmė palikimą po motinos M. I. mirties pradėdama faktiškai turtą valdyti.

35Ieškovės pateikti 2001 - 2002 metų kvitai apie M. I. mokamą pensiją, M. I. vardu apmokėtus mokesčius, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes apima laikotarpį iki M. I. mirties (b.l.117-118, t.2). Ieškovės pateiktos foto nuotraukos (b.l.120-129, t.2), kuriose užfiksuota M. I. sodyba (ginčo dėl to nėra) nepatvirtina palikimo priėmimo fakto, nėra aišku kada fotonuotraukos darytos. Atkreiptinas dėmesys, jog iš ieškovės pateiktų mokesčių už elektrą kvitų (b.l. 63-85, t.2) matyti, kad ieškovės vardu buvo mokama už elektrą tik nuo 2007 metų balandžio mėnesio, tuo tarpu 2003 metų vasario, balandžio - gegužės, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio, balandžio, liepos, lapkričio mėnesių, 2005 metų kovo, liepos mėnesių kvituose nurodyta mokėtoja M. I., duomenų, kad minėtus kvitus apmokėjo būtent ieškovė į bylą nepateikta. Kita vertus šiuose mokėjimo kvituose nurodyti laikotarpiai paneigia ieškovės aplinkybes apie ieškovės pastovų gyvenimą sodyboje. Be to, kaip nurodė atsakovė, tai patvirtino ir ieškovė, jog jos abi kartu gyveno 2002 – 2011 metų laikotarpyje pas ieškovę, ieškovei priklausančiame bute ( - ). Ieškovės nurodytus argumentus apie palikimo priėmimą paneigia atsakovės kreipimąsis po motinos M. I. mirties pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat duomenys: 2003-11-19, 2003-11-24, 2005-06-28, 2005-08-24 VĮ „Registrų Centras“ siųsti pranešimai atsakovei V. L. apie apmokėjimą už ginčo nekilnojamojo turto perkainavimą, teisinę registraciją; atitinkamų archyvo bei seniūnijos pažymų apie ginčo nekilnojamąjį turtą rinkimas ir išdavimas atsakovei V. L., dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu po M. I. mirties, tvarkymas atsakovės V. L. iniciatyva (b.l.8-13, 21-22, 28-81, 143-176, t.2). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jog ji nuo 1997 metų gyveno ( - ), kad po motinos mirties ji ginčo name darė remontą sutvarkė kaminą, stogą, ištapetavo virtuvę. Kaip nurodė atsakovė V. L., tretieji asmenys G. K. ir M. K., kad tiek jos, tiek ieškovė, ginčo name niekas pastoviai negyveno, į ginčo namą atvažiuodavo tik savaitgalis, kad turėjo kiekviena daržus, kad daržus sodindavo tiek ieškovė, tiek ir M. K.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai J. N., V. R., tvirtindami, kad dažniausiai ten viską darydavo ieškovė. Tačiau remtis vien šia aplinkybe, nėra pagrindo. Ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio pagrindas ir dalykas, bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 str.).

36 Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu išduotą Vilniaus rajono notarų biure (dabar Vilniaus rajono ( - ) notarų biuras) V. L. ( - ) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - ) bei pripažinti negaliojančiu išduotą Vilniaus rajono ( - ) notarų biure V. L. 2010-08-10 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - ).

37Atkreiptinas dėmesys, jog M. I. mirties momentu, t.y. ( - ), galiojusio CK 5.50 str. 2 d. nustatė, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neatlikus nurodytų veiksmų per šį terminą, laikoma, jog asmuo nepriėmė palikimo. Nurodyto termino praleidimo priežastis pagrindžiančias aplinkybes turi nurodyti ir jų svarbą įrodyti palikimą siekiantis priimti įpėdinis. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka. Taigi ieškovė O. J. per 3 mėnesius nuo jos motinos M. I. mirties, t.y. iki ( - ) turėjo priimti palikimą vienu iš minėtų būdų ir tai padaryti turėjo pati. tačiau ieškovė per tris mėnesius, žinodama, kad turi jos motinos testamentą, po motinos mirties per tris mėnesius į notarų biurą nesikreipė. Atmestini kaip neįrodyti bei prieštaraujantys bylos aplinkybėms, ieškovės nurodyti argumentai, jog ieškovė laiku pas notarą nesikreipė, nes iš karto po motinos M. I. mirties sunkiai ir nuolat sirgo. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pačios ieškovės pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų, išvadų, epikrizių (b.l. 86-111, t. 1) matyti, kad ieškovė gydėsi VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje“ laikotarpiu 2003-05-02 - 2003-05-06, t.y. iki M. I. mirties (b.l.100, t.1), o po to gydėsi VšĮ „Vilniaus Santariškių Universiteto klinikose“ pradedant nuo 2004-01-22 d., t.y. praėjus po M. I. mirties septyniems mėnesiams. Tuo tarpu V. L. su pareiškimu dėl palikimo po M. I. mirties priėmimo kreipėsi į Vilniaus rajono ( - ) notarų biurą nepraleidusi įstatymo nustatyto termino – t.y. ( - ), tuo išreikšdama savo valią priimti palikimą po motinos mirties. Aplinkybė, jog V. L. nenurodė savo pareiškime apie kitus įpėdinius neturi jokios reikšmės, nes kiti įpėdiniai, tame tarpe ir ieškovė, po M. I. mirties savo valios dėl jos palikimo priėmimo neišreiškė (CK 5.50 str.). Tiek atsakovei V. L., tiek tretiesiems asmenims M. K. ir G. K. kategoriškai teigiant, jog apie motinos testamentą joms buvo nežinoma, abejotina ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog tiek atsakovė V. L., tiek kitos ieškovės seserys žinojo apie M. I. testamentą prieš išduodant V. L. ginčijamus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, kadangi, tokiu atveju, nebūtų jokios logikos V. L. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

38Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatyme ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005 ir kt.).

39Tuo atveju, kai įpėdinio teisės į paveldėtą turtą yra pažeidžiamos, jų teisminiam gynimui taikomi ieškinio senaties terminai. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimo priėmimui ir paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, teisės į ieškinį atsiradimo diena šiuo atveju yra palikimo atsiradimo diena arba diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kitais įpėdinio teisių pažeidimo atvejais taikytini bendrieji įstatyminiai ieškinio senaties terminai, o ieškinio senaties termino pradžia nustatytina pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Kaip nustatyta byloje, o tai patvirtino ir pati ieškovė, jog apie atsakovei V. L. ( - ) išduotą liudijimą ji sužinojo kai pirko iš V. L. namo dalį, vadinasi 2008-04-14, t.y. šalims – atsakovei V. L. ir O. J. sudarant ginčo Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi ieškovė praleido CK 5.8 str. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2012-10-18. Pagal ieškinio teismui padavimo metu galiojančio CK 1.131 str. 1 d., ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl atsakovei V. L. reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinys dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu 2005-08-18 išduotą Vilniaus rajono notarų biure (dabar Vilniaus rajono ( - ) notarų biuras) V. L. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - ), atmestinas pritaikius ieškinio senatį (CK 1.126, 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.).

40Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-11 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009-11-02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009 ir kt.).

41Kita vertus, nenustačius ieškovės prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovė priėmė palikimą po motinos M. I. mirties, pradėdama faktiškai turtą valdyti, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu išduotą Vilniaus rajono notarų biure (dabar Vilniaus rajono ( - ) notarų biuras) V. L. 2005-08-18 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - ) bei pripažinti negaliojančiu išduotą Vilniaus rajono ( - ) notarų biure V. L. 2010-08-10 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - ). Atsakovės V. L. prašymas taikyti CK 5.8 straipsnyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti 2010-08-10 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - ), netenkintinas, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos apie atsakovei V. L. 2010-08-10 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. ( - ), ieškovei tapo žinoma gavus 2011-11-30 Vilniaus rajono ( - ) notarų biuro notaro raštišką atsakymą dėl paveldėjimo (b.l. 64-65, t.2), o su ieškiniu ieškovė į teismą kreipėsi 2012-10-18 (b.l.2-14, t.1). Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, nėra pagrindo sutikti su atsakovės nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos ar nuo ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą išdavimo atsakovei dienos.

42Dėl reikalavimo pripažinti niekine 2008-04-14 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), sudarytą tarp V. L. ir O. J. ir taikyti restituciją natūra šio turto atžvilgiu, grąžinant turtą į pirminę padėtį, kuriame jis buvo iki turto paėmimo atsakovės pagal vienašalius sandorius – palikimo priėmimą pagal įstatymą.

43Kaip nustatyta byloje, 2008-04-14 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau-Sutartis), sudaryta tarp V. L. (pardavėjas) ir O. J. (pirkėjas), patvirtinta Vilniaus m. ( - ) notarų biuro notarės D. Š., ( notarinio registr. Nr. ( - )) (b.l.83-86, t.2), V. L. pardavė O. J. asmeninės nuosavybės teise ¼ dalį: pastatas – gyvenamasis namas, unikal. Nr. ( - ); pastatas – ūkio pastatas, unikal. Nr. ( - ); pastatas – ūkio pastatas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –tvartas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –daržinė, unikal. Nr. ( - ); pastatas – ūkio pastatas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –tvartas, unikal. Nr. ( - ); pastatas –kiemo rūsys, unikal. Nr. ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) – šulinys, unikal. Nr. ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) –lauko tualetas, unikal. Nr. ( - ), esantys ( - ).

44Ieškinys šioje dalyje neįrodytas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 str. str.).

45Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi sutarties teksto aiškinimu; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. ).

46Kaip jau pasisakyta aukščiau, Sutartis buvo patvirtinta notaro, Sutartyje šalys aptarė parduodamo ginčo turto kainą, Sutartį šalys pasirašė lietuvių kalba, Sutartis ieškovės 2008-04-29 prašymu (b.l. 164, t.2) buvo įregistruota VĮ Registrų Centre.

47Ieškovė reikšdama šį reikalavimą ieškinį grindė CK 1.78 str., 1.86 str., 1.87 str., 1.89 str. 1 d., 1.91 str.

48Pagal CK 1.78 str. 1 d., sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to ar yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekiniai yra tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus, tokius sandorius draudžia įstatymai.

49Pagal CK 1.86 str. 1d., tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2005). Įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatinėjamų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas, – dėl kokių priežasčių (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2006 ir kt.). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (CK 1.86, 6.193 straipsniai) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008-09-15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; 2011-01-27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011 ir kt.). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (CPK 178 straipsnis).

50Pagal CK 1.87 str. 1 d., jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys, sąlygos, apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja šalimi, o su statytiniu ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis).

51Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo - tikroji sandorio šalis.

52Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011 ir kt.). Tokioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai reikalavimo teisę įsigijusiu ir už ją atsiskaičiusiu asmeniu.

53Pagal CK 1.89 str. 1 d., fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

54Sprendžiant sandorio galiojimo klausimą, reikia įvertinti sudariusio sandorį asmens būseną sudarant sandorį, t.y. ar jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; tokia būsena gali būti dėl ligos, didelio susijaudinimo ar išgyvenimų padarinys; tokių pačių padarinių gali sukelti alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių bei kitokių cheminių medžiagų vartojimas tiek paties ginčijančio sandorio teisėtumą asmens, tiek kitos sandorio šalies iniciatyva.

55Pagal CK 1.91 str. 1 d., dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-12-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007-07-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008-12-22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013-04-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013 ir kt.).Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006; 2007-04-03 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007 ir kt.). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis

56Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčo Sutartimi įgijo ¼ dalį ginčo nekilnojamojo turto, jį įregistravo nuosavybės teise VĮ Registrų Centras savo vardu ir tapo ginčo nekilnojamojo turto dalies savininke. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip pasisakyta aukščiau, ieškovė nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo po M. I. mirties. Jokių įrodymų, kad šalys neketino sudarant sutartį sukurti teisinių padarinių, jog ieškovė nebuvo tikroji Sutarties šalis, sudarant Sutartį, jog šalių sudaryta Sutartis buvo sudaryta kitam sandoriui ir kokiam pridengti, jog sudarydama Sutartį, ieškovė nesuvokė savo veiksmų esmės, jog atsakovė pasinaudojo ieškovės liga, taip pat, kad ieškovė sirgo Sutarties sudarymo metu, jog ieškovė buvo atsakovės apgauta, ieškovė nepateikė. Manytina, kad ieškovė, žinodama apie jai surašytą testamentą, niekam apie tai nepasakiusi bei su testamentu dėl palikimo priėmimo pas notarą nepasikreipusi, būtent ir sudarė su atsakove aukščiau nurodytą Sutartį.

57Kadangi ieškinys atmestinas kaip neįrodytas iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos: atsakovei – 2200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat iš ieškovės valstybei priteistina 45,34 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

58Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260 -270 str. str., teismas

Nutarė

59Nutraukti bylą dalyje dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po J. I. mirties ( - ), jo žmona M. I. priėmė ir faktiškai valdė nekilnojamąjį turtą, ( - ) pilnoje apimtyje, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

60Priteisti iš ieškovės O. J., a.k. ( - ) atsakovei V. L., a.k. ( - ) 2200 Lt (du tūkstančius du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

61Priteisti iš ieškovės O. J., a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 45,34 Lt (keturiasdešimt penkis litus 34 ct.) pašto išlaidų.

62Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l.146-159, t. 1) prašė: 1) pripažinti... 3. Nurodė, kad ieškovės tėvas J. I. mirė ( - ), testamento nepaliko.... 4. Teismo posėdžio metu, ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytus argumentus,... 5. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 6. Atsakovė V. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 7. Teismo posėdžio metu, atsakovė V. L., palaikydama atsiliepime nurodytus... 8. Atsakovės V. L. atstovė prašė ieškinį atmesti bei taikyti ieškinio... 9. Tretieji asmenys M. K. ir G. K. bendrame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 10. Tretysis asmuo G. K. parodė, kad ji nežinojo apie testamentą, apie tai... 11. Tretysis asmuo M. K. parodė, kad apie testamentą ji nieko nežinojo,... 12. Tretysis asmuo K. I. parodė, kad apie testamentą nieko nežinojo. Nežino ar... 13. Liudytoja J. N. parodė, jog nuo ( - ) metų ( - ) kaime gyvena jos tėvai,... 14. Liudytojas V. R. parodė, kad pažįsta šalis nuo vaikystės, kartu gyveno ( -... 15. Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas. ... 16. Kaip nustatyta byloje, ieškovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų M. K., G.... 17. M. I. po savo sutuoktinio J. I., mirusio ( - ), mirties ( - ) kreipėsi į... 18. 2003-07-17 V. L. su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono ( - ) notarų biurą... 19. 2003-12-2 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos... 20. 2005-08-18 Vilniaus rajono ( - ) notarų biuro notarė D. S. išdavė... 21. ( - ) Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau-Sutartis),... 22. 2008-07-25 ( - ) apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. ( - )... 23. 2010-08-10 V. L. su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono ( - ) notarų biurą... 24. 2010-08-10 Vilniaus rajono ( - ) notarų biuro notarė D. S. išdavė... 25. 2011-11-30 Vilniaus rajono ( - ) notarų biuro notarė D. S. atsakyme į... 26. Kaip matyti iš 2012-07-17 Vilniaus rajono ( - ) notarų biuro notarės D. S.... 27. Dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po J. I. mirties ( - ),... 28. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus... 29. J. I. mirties ( - ) metu galiojusio 1964 metų CK 587 str.1-3 d. d. nustatė,... 30. Taigi, įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldėti turto dalį,... 31. Dėl reikalavimo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. I.,... 32. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad... 34. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė priėmė... 35. Ieškovės pateikti 2001 - 2002 metų kvitai apie M. I. mokamą pensiją, M. I.... 36. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu išduotą Vilniaus rajono notarų... 37. Atkreiptinas dėmesys, jog M. I. mirties momentu, t.y. ( - ), galiojusio CK... 38. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į... 39. Tuo atveju, kai įpėdinio teisės į paveldėtą turtą yra pažeidžiamos,... 40. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.8 straipsnyje... 41. Kita vertus, nenustačius ieškovės prašomo nustatyti juridinę reikšmę... 42. Dėl reikalavimo pripažinti niekine 2008-04-14 Nekilnojamojo turto... 43. Kaip nustatyta byloje, 2008-04-14 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo... 44. Ieškinys šioje dalyje neįrodytas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (CPK... 45. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį pirmiausia... 46. Kaip jau pasisakyta aukščiau, Sutartis buvo patvirtinta notaro, Sutartyje... 47. Ieškovė reikšdama šį reikalavimą ieškinį grindė CK 1.78 str., 1.86... 48. Pagal CK 1.78 str. 1 d., sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis... 49. Pagal CK 1.86 str. 1d., tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių)... 50. Pagal CK 1.87 str. 1 d., jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti,... 51. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio... 52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sandoris, sudarytas ne... 53. Pagal CK 1.89 str. 1 d., fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus,... 54. Sprendžiant sandorio galiojimo klausimą, reikia įvertinti sudariusio... 55. Pagal CK 1.91 str. 1 d., dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus... 56. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčo Sutartimi įgijo ¼ dalį ginčo... 57. Kadangi ieškinys atmestinas kaip neįrodytas iš ieškovės priteistos... 58. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260 -270 str.... 59. Nutraukti bylą dalyje dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad... 60. Priteisti iš ieškovės O. J., a.k. ( - ) atsakovei V. L., a.k. ( - ) 2200 Lt... 61. Priteisti iš ieškovės O. J., a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Valstybinė... 62. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...