Byla e2-1212-910/2016
Dėl vežimo užmokesčio skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Tavila“ priešieškinį ieškovui UAB „Vijuri“ dėl netesybų už vėlavimą atvykti į krovinio pakrovimo vietą priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant ieškovo UAB „Vijuri“ atstovams R. M. ir advokatui Mantui Arasimavičiui, atsakovo atstovei advokatei Redai Aleksynaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vijuri“ ieškinį atsakovui UAB „Tavila“ dėl vežimo užmokesčio skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Tavila“ priešieškinį ieškovui UAB „Vijuri“ dėl netesybų už vėlavimą atvykti į krovinio pakrovimo vietą priteisimo,

Nustatė

2ieškovas UAB „Vijuri“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB Tavila“ 1025,50 Eur nesumokėto vežimo užmokesčio, 14,92 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje nurodyta, kad 2015-04-09 sudaryta Krovinio pervežimo sutartimi pagal atsakovo UAB „Tavila“ pateiktą užsakymą Nr. 0409/17 (toliau – Sutartis) buvo susitarta, jog ieškovas (Vežėjas) 2014-04-10 pasikraus atsakovo (Užsakovo) užsakytą pervežti krovinį Latvijoje ir jį pristatys gavėjui Kroatijoje 2015 m. balandžio 14-16 dienomis. Ieškovo teigimu, pasikrauti krovinio jis atvyko 2015-04-15, tačiau apie tai atsakovui buvo pranešta: iš šalių susirašinėjimo SKYPE sistema matyti, kad dar 2015-04-13 atsakovo atstovė teiravosi, ar ieškovas tądien pasikraus krovinį (t. y. atsakovui buvo aišku, kad krovinio pakrovimas vykdomas ne Sutartyje nurodytą 2015-04-10 dieną). Pasak ieškovo, tai reiškia, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas ir žinojo krovinio vėlesnio pasikrovimo aplinkybes. Ieškinyje pažymėta, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių vežimas nevyko sklandžiai: pakeliui sugedo vilkikas, jį per kelias dienas suremontavus, gedimas vėl pasikartojo; vėliau dėl skubėjimo ir vairuotojo klaidos krovinys buvo pristatytas ne tam gavėjui. Dėl šių priežasčių į krovinio iškrovimo vietą ieškovas atvyko 2015-05-29, t. y. formaliai pavėlavęs 9 dienas (neskaičiuojant savaitgalių, kada krovinio gavėjas nebūtų galėjęs priimti krovinio). Sutartyje buvo numatyta, kad, pavėlavus pasikrauti ar išsikrauti krovinį ir nepranešus apie tai iš anksto (24 val.), bus skaičiuojamos baudos – po 100 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovo teigimu, iš ginčo šalių susirašinėjimo per SKYPE sistemą matyti, kad atsakovas buvo informuotas, jog krovinio pristatymas vėluoja; dėl šio vėlavimo šalys nuolat ir daug susirašinėjo, dėl to, ieškovo įsitikinimu, atsakovui esant informuotam apie vėlavimą pristatyti krovinį, ieškovui neturėtų būti taikoma 100 Eur už kiekvieną dieną sankcija. Ieškinyje nurodyta, kad šalys buvo sutarusios, jog ieškovui už krovinio pervežimą bus sumokėtas 1550 Eur + PVM vežimo užmokestis, iš viso – 1875,50 Eur, tačiau 2015-05-19 atsakovas ieškovui sumokėjo tik 350 Eur, t. y. liko skolingas 1525,50 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovo išskaičiuota 1200 Eur bauda už pavėluotą krovinio pristatymą yra neprotingai didelė, įstatymai leidžia tik kompensacinio pobūdžio netesybas. Pasak ieškovo, tokio dydžio žalos atsakovas tikrai nepatyrė. Be to, susirašinėjant jis buvo nuolat informuojamas, jog krovinio pristatymas vėluoja. Ieškovo nuomone, netesybų taikymas už savaitgalio dienas, kai krovinio gavėjas pats nebūtų galėjęs priimti krovinio, yra nepagrįstas. Be to, ieškovui gerokai vėliau pasikrovus krovinį iš pat pradžių buvo akivaizdu, kad jis bus pristatytas vėliau. Ieškovo teigimu, vėlavimas pristatyti krovinį negali būti pagrindas visiškai atleisti atsakovą nuo pareigos sumokėti už krovinio pervežimą, juolab kad krovinys buvo paprastos durpės. Ieškovo nuomone, atsakovo nuostolius ir nepatogumus dėl krovinio pristatymo vėlavimo visiškai kompensuos 500 Eur suma, kuria ieškovas pats sau pritaiko netesybas, sumažindamas nurodyta suma prašomą priteisti vežimo užmokesčio sumą. Remdamasis išdėstytais motyvais, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1025,50 Eur vežimo užmokesčio skolos, taip pat 8,3 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, nuo 2015-05-10 už 64 dienas, t. y. 14,92 Eur.

4Atsakovas 2015-07-31 pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir atsakovui iš ieškovo priteisti 400 Eur dydžio netesybas už vėlavimą į pakrovimo vietą. Priešieškinyje pažymėta, kad šalių ginčas kilo dėl to, jog ieškovas netinkamai įvykdė vežimo sutartį – pavėlavo į pakrovimo vietą 4 dienas, pristatė krovinį net 12 dienų vėliau, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sutarties vykdymo eigą, dėl to nukentėjo tiek atsakovo, tiek jo kliento interesai. Dėl vėlavimo pristatyti krovinį ieškovui buvo pareikšta pretenzija ir dėl šios priežasties nesumokėta vežimo užmokesčio dalis (CK 6.130 straipsnis). Atsakovo teigimu, ieškovo argumentai dėl 1200 Eur baudos nepagrįstumo yra atmestini, be to, yra pagrindas taikyti ieškovui 400 Eur dydžio baudą už vėlavimą į pakrovimo vietą. Atsakovo teigimu, iš ieškovo pateikto šalių susirašinėjimo SKYPE akivaizdu, kad apie vėlavimą į pakrovimo vietą ieškovas atsakovui nepranešė: sutarta pakrovimo data buvo 2015-04-10, šalių pokalbis iki 2015-04-10 nebuvo siejamas su vėlavimu; be to, 20158-04-10 pokalbio metu atsakovas ieškovą informavo apie pakrovimo vietos darbo laiką, nurodydamas, kad transporto priemonė turi atvykti iki 15.30 val.; pirmadienį (2015-04-13) ieškovas tvirtino, kad automobilis pagaliau atvyks krautis, tačiau atvyko pavėlavęs, todėl krovinio pakrauti nebespėjo, jis buvo pakrautas tik 2015-04-14. Pasak atsakovo, tik dėl paties ieškovo kaltės jis pavėlavo į pasikrovimo vietą, nepranešęs apie vėlavimą atsakovui, todėl, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, jam taikytina 400 Eur (100 Eur x 4 d.) bauda. Priešieškinyje taip pat nurodyta, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas pranešė atsakovui apie numatomą vėlavimą į iškrovimo vietą. Jeigu ieškovas būtų pranešęs, kad vėluos į krovinio pristatymo vietą 12 dienų, atsakovas iš viso būtų atsisakęs ieškovo paslaugų ir ieškojęs kitos transporto priemonės kroviniui vežti. Negavus jokio ieškovo išankstinio pranešimo ir jam atvykus į krovinio iškrovimo vietą ne 2015-04-16, bet 2015-04-29, vėluota 13 dienų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pretenzija pareikšta tik dėl netesybų už vėlavimą 12 dienų, tokia suma išskaičiuota iš ieškovui mokėtino vežimo užmokesčio. Atsakovo teigimu, visiškai nesąžininga ir neprotinga Sutarties sąlygas aiškinti taip, kad šalims sutarus, jog krovinys bus pakrautas 2015-04-10, o iškrautas 2015-04-15/16, ir ieškovui pažeidus įsipareigojimą atvykti į pakrovimo vietą laiku, jis turi teisę paprasto pranešimo pagrindu neribotai vėluoti į iškrovimo vietą. Be to, šalių pokalbiai SKYPE 2015-04-20/29 aiškiai rodo, kad ieškovas ne pranešinėjo apie galimą vėlavimą, tačiau nuolat teikė arba tikrovės neatitinkančią, arba jo nuo atsakomybės neatleidžiančią informaciją apie krovinio buvimo vietą ir vėlavimo priežastis. Vėlavimas buvo labai didelis – tokiam kroviniui pristatyti pakanka 5-6 dienų, tuo tarpu ieškovas krovinį gabeno 15 dienų (nuo 2014-04-14 iki 2015-04-29). Dėl to, atsakovo teigimu, ieškovui taikytinos Sutarties sąlygos, numatančios netesybas, t. y. ieškovas turi sumokėti 400 Eur netesybų už vėlavimą į pakrovimo vietą ir 1200 Eur netesybų už vėlavimą į pristatymo vietą. Pasak atsakovo, netesybos priteistinos už abu vėlavimus, nes nesutampa jų priežastys: į pristatymo vietą ieškovas vėlavo ne tik dėl to, kad vėlavo į pakrovimą; pasikrovęs krovinį 2015-04-14, ieškovas galėjo jį pristatyti iki 2015-04-19, tačiau dėl ieškovo nurodytų gedimų, tariamo adresų supainiojimo krovinys buvo pristatytas tik 2015-04-29. Be to, CMR konvencijos 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, jog sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentas. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas negali remtis transporto priemonės gedimu, kaip jį nuo atsakomybės atleidžiančia aplinkybe. Vėlavimą pristatyti krovinį ieškovas teisino ir tuo, kad vairuotojas supainiojo gavėjo adresą, tačiau tai taip pat negali būti nuo atsakomybės atleidžianti aplinkybė nei pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, nei 4 dalį, nes tai nėra nuo siuntėjo ar gavėjo priklausanti aplinkybė ar situacija, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Priešieškinyje pažymėta, kad ieškovas neginčija faktų, jog jis pavėlavo į pakrovimo ir pristatymo vietas (atvyko pasikrauti krovinio 2015-04-14, nors turėjo atvykti 2015-04-10, pristatė krovinį 2015-04-29, nors turėjo pristatyti 2015-04-16), taip pat kad gavo atsakovo pretenziją 1200 Eur sumai, kurią atsakovas įskaitė į ieškovui mokėtiną vežimo užmokestį (CK 6.130 straipsnis). Ieškovo argumentus, kad 1200 Eur atsakovo išskaityta suma yra aiškiai per didelė, paneigia atsakovo pateikti įrodymai: pagal susitarimą su užsakovu atsakovas turėjo gauti 1650 Eur atlyginimą, tačiau dėl krovinio pervežimo aplinkybių užsakovas sumažino atsakovui mokėtiną užmokestį iki 450 Eur, taigi dėl ieškovo netinkamai įvykdyto pervežimo atsakovas patyrė 1200 Eur nuostolių.

5Atsiliepime į priešieškinį ieškovas UAB „Vijuri“ nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu, nes CMR konvencijoje nenumatyta vežėjo atsakomybė už pavėluotą transporto priemonės pateikimą, vežėjas atsako tik už pavėluotą krovinio pristatymą. Pasak ieškovo, atsakovui reikalaujant vežėjo atsakomybės ir už pavėlavimą pasikrauti krovinį, ir už pavėlavimą pristatyti krovinį, tas pats reikalavimas reiškiamas du kartus ir savo esme prieštarauja CMR konvencijai. Atsiliepime pažymėta, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog atsakomybė už pavėluotą transporto priemonės pristatymą CMR nenumatyta, dėl to tokia vežėjo atsakomybės forma pagal CMR konvenciją negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009). CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. Dėl vėlavimo pristatyti krovinį atsiliepime nurodyta, kad ieškovas neneigia fakto, jog pavėlavo pristatyti krovinį, tačiau nesutinka su nepagrįstu atsakovo atsisakymu sumokėti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Atsiliepime pažymėta, nors atsakovas pareiškė pretenziją dėl 1200 Eur sumos, jis nesumokėjo ir faktinės skolos bei pretenzijos sumos skirtumo: šalys susitarė dėl 1875,50 Eur vežimo užmokesčio, atsakovas sumokėjo 350 Eur, dėl 1200 Eur pareiškė pretenziją, tačiau liko dar 325,50 Eur skirtumas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalį kompensacijos už pavėluotą krovinio pristatymą užsakovas gali pareikalauti tik jeigu buvo pareikšta rašytinė pretenzija. Šiuo atveju atsakovas ieškovui nėra pareiškęs pretenzijos dėl 1525,50 Eur sumos. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovas įrodinėja, jog pateikė ieškovui pretenziją dėl 1200 Eur dydžio netesybų, apskaičiuotų už 12 vėlavimo dienų po 100 Eur, tačiau tokia vežėjo atsakomybė už pavėluotą krovinio pristatymą negalima pagal CMR konvencijos nuostatas. Pavėluoto krovinio pristatymo atveju visų pirma vežėjui turi būti pareikšta aiški pretenzija dėl nuostolių dydžio ir pagrindo, to nagrinėjamu atveju nebuvo. Be to, pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 ir 6 dalis vežėjo atsakomybė už pavėluotą krovinio pristatymą aiškiai ribojama tik užsakovo įrodytų nuostolių suma. Kitokių vežėjo atsakomybės formų ir pagrindų Konvencija neleidžia (CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalis). Ieškovo teigimu, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti patirtus nuostolius, o ne reikalauti netesybų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose baudinės netesybos nenustatytos; netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius; netesybos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovo reikalaujama 1200 Eur netesybų suma, sudaranti 77,4 proc. viso vežimo užmokesčio, yra akivaizdžiai per didelės netesybos, kurios, teismui nustačius, jog netesybos yra leistinos CMR konvencijos 41 straipsnio prasme, turi būti sumažintos. Pasak ieškovo, nagrinėjamu atveju protingos netesybos būtų 500 Eur suma, kuria ieškovas pats sumažino reikalaujamą vežimo užmokestį.

6Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimą priteisti vežimo užmokestį, pažymėdamas, kad atsakovas nepagrįstai jį sumažino, remdamasis nuostoliais, patirtais dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Pasak ieškovo atstovo, atsakovas nepateikė įrodymų patirtų nuostolių dydžiui pagrįsti. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo priešieškinis atmestinas, nes dėl vėlavimo pasikrauti krovinį gali būti reikalaujama nuostolių, tuo tarpu reikalavimas dėl netesybų prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Be to, dėl 400 Eur netesybų už vėlavimą pasikrauti krovinį atsakovas ieškovui nėra pareiškęs pretenzijos, ir tai yra dar vienas pagrindas priešieškiniui atmesti.

7Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokatė nurodė, kad vežimo užmokestis ieškovui nesumokėtas dėl to, jog atsakovas įskaitė į jį nuostolius, patirtus dėl to, kad ieškovas 12 dienų pavėlavo pristatyti krovinį. Pasak atsakovo atstovės, byloje esantys įrodymai pagrindžia patirtų nuostolių dydį – dėl ieškovo didelio vėlavimo pristatyti krovinį atsakovo užsakovas 1200 Eur suma sumažino ieškovui mokėtiną atlyginimą už krovinio pervežimą. Ieškovui buvo pareikšta pretenzija 1200 Eur sumai, nurodant, kad šia suma sumažinamas vežimo užmokestis. Atsakovo atstovė prašė tenkinti priešieškinį dėl 400 Eur netesybų už pavėluotą atvykimą pasikrauti krovinį, nes dėl tokių netesybų šalys susitarė Sutartyje. Atsakovo atstovės teigimu, CMR konvencija reglamentuoja vežėjo atsakomybę už pavėluotą krivinio pristatymą, tačiau šiuo atveju netesybų reikalaujama už vėlavimą pasikrauti krovinį, o draudimo taikyti netesybas už tokio pobūdžio vėlavimą nėra.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas

9Byloje nustatyta, kad 2015-04-09 sudaryta Krovinio pervežimo sutartimi pagal atsakovo UAB „Tavila“ pateiktą užsakymą Nr. 0409/17 (toliau – Sutartis) buvo susitarta, jog ieškovas (Vežėjas) 2014-04-10 atvyks pasikrauti atsakovo (Užsakovo) užsakyto pervežti krovinio Latvijoje ir pristatys šį krovinį gavėjui Kroatijoje 2015 m. balandžio 14-16 dienomis; šalys susitarė dėl 1550 Eur + 21 proc. PVM pervežimo kainos. Šalys taip pat susitarė, kad, pavėlavus pasikrauti ar išsikrauti ir nepranešus apie tai iš anksto (24 val.) bus skaičiuojamos baudos – po 100 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną; šios sąlygos galioja ir Užsakovui, pavėlavus pakrauti ir nepranešus apie tai iš anksto, ar iškrauti. Be kita ko, Vežėjas įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą ir aprūpintą visais dokumentais, reikalingais kroviniui nurodytu maršrutu pervežti, transporto priemonę (T. 1, p. 4).

10Bylos duomenimis, ieškovas krovinio pasikrauti atvyko 2015-04-15 (T. 1, p. 5, 99).

11UAB „Tavila“ 2015-04-28 pateikė UAB „Vijuri“ pretenziją, kurioje nurodė, kad pagal užsakymą krovinys turėjo būti pristatytas iki 2015-04-16, tačiau 2015-04-28 jo dar nėra ir neaiški krovinio buvimo vieta, UAB „Vijuri“ neteikia jokios konkrečios informacijos. Pretenzijoje nurodyta, kad jeigu iki 2015-04-28 11 val. nebus atsiųsta CMR kopija, įrodanti, jog krovinys pristatytas, dėl krovinio vagystės bus kreiptasi į policiją (T. 1, p. 83).

12Krovinys gavėjui Kroatijoje, Dakovo, pristatytas 2015-04-29.

13UAB „Tavila“ 2015-04-30 pateikė UAB „Vijuri“ pretenziją, kurioje nurodė, kad pagal užsakymą 0409/17 krovinys turėjo būti pristatytas iki 2015-04-16, tačiau jis buvo pristatytas tik 2015-04-29. Pagal užsakymą už kiekvieną pavėluotą dieną bauda 100 Eur. Šiuo atveju krovinio pristatymas vėlavo 12 dienų, todėl priskaičiuota 1200 Eur baudos (T. 1, p. 82).

14Ieškovas UAB „Vijuri“ 2015-05-08 išrašė atsakovui UAB „Tavila“ PVM sąskaitą-faktūrą VJR Nr. 0006126 bendrai 1875,50 Eur (1550 Eur + 325 Eur PVM) sumai už krovinio pervežimą maršrutu Tukums (LV)-Dakovo (HR) pagal Užsakymą Nr. 0409/17 (T. 1, p. 5).

15UAB „Vijuri“ 2015-06-04 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 1525,50 Eur vežimo užmokesčio skolos ir 8,67 Eur palūkanų bei patirtų bylinėjimosi išlaidų (T. 1, p.1).

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 patenkino UAB „Vijuri“ pareiškimą ir išdavė teismo įsakymą (T. 1, p. 9).

17UAB „Tavila“ 2015-06-29 pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo, nurodydama, kad UAB „Vijuri“ netinkamai įvykdė vežimo sutartį – pavėlavo pristatyti krovinį net 12 dienų, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie sutarties vykdymą, dėl to vežėjui nesumokėta vežimo užmokesčio dalis (CK 6.130 straipsnis) (T. 1, p. 13-14).

18UAB „Vijuri“ 2015-07-10 padavė teismui ieškinį dėl 1025,50 Eur vežimo užmokesčio skolos ir 14,92 Eur palūkanų (apskaičiuotų nuo 2015-05-10 už 64 dienas), taip pat procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (T. 1, p. 22-23).

19UAB „Tavila“ 2015-08-03 padavė teismui priešieškinį dėl 400 Eur dydžio netesybų už pavėluotą atvykimą pasikrauti krovinio priteisimo (T. 1, p. 37-41).

20Dėl vežimo užmokesčio skolos ir nuostolių už pavėluotą krovinio pristatymą

21Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas įvykdė savo sutartinę prievolę, t. y. pervežė atsakovo užsakytą krovinį iš Latvijos į Kroatiją ir perdavė jį gavėjui. Dėl to atsakovui atsirado pareiga vykdyti priešpriešinę sutartinę prievolę, t. y. sumokėti sutartą vežimo užmokestį Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pagal Sutarties nuostatas už vežimą apmokama per 1-2 dienas po CMR (2 kopijų) su gavėjų parašais ir antspaudais bei sąskaitos originalų pristatymo (T. 1, p. 4). Ieškovo atsakovui išrašytoje 2015-05-08 PVM sąskaitoje–faktūroje VJR Nr. 0006126 dėl 1875,50 Eur sumos nurodyta sąskaitą apmokėti iki 2015-05-10 (T. 1, p. 5). Bylos duomenimis, pagal nurodytą sąskaitą atsakovas UAB „Tavila“ yra sumokėjęs ieškovui UAB „Vijuri“ 350 Eur. Taigi nesumokėta 1525,50 Eur sulygto vežimo užmokesčio.

22Likusios vežimo užmokesčio dalies nemokėjimą atsakovas UAB „Tavila“ grindžia tuo, kad ieškovas UAB „Vijuri“ netinkamai įvykdė vežimo sutartį, t. y. pavėlavo pristatyti krovinį net 12 dienų, be to, teikė atsakovui tikrovės neatitinkančią informaciją apie sutarties vykdymo eigą, dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsakovas savo užsakovui turėjo atlyginti nuostolius ir dėl to gavo 1200 Eur mažesnį, nei buvo sutartas, atlyginimą už ginčo krovinio pervežimą. Atsakovas teigia, kad dėl ieškovo netinkamai vykdytų įsipareigojimų, vėluojant pristatyti krovinį, jis patyrė 1200 Eur nuostolių, kuriuos įskaitė į ieškovui mokėtiną vežimo užmokestį (CK 6.130 straipsnis).

23CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009, kt.). Reikalavimas dėl įskaitymo neteisėtumo gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su reikalavimu dėl prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

24Vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas kvestionuoja atsakovo nurodytą 1200 Eur sumos įskaitymą į ieškovui mokėtiną vežimo užmokestį, teigdamas, jog atsakovas neįrodė patyręs tokio dydžio nuostolius, teismas analizuoja, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai remiasi prievolės atsiskaityti su ieškovu už krovinio pervežimą pasibaigimu dėl įskaitymo (CK 6.130, 6.131 straipsniai).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas įskaitymui atlikti būtinos šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti ir aiškūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalių sudaryta Sutartimi ieškovas atsakovo užsakytą pervežti krovinį įsipareigojo pristatyti gavėjui 2015-04-16, faktiškai krovinys pristatytas 2015-04-29, t. y. pavėlavus 13 dienų. Pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog į vėlavimo laiką neįskaitytini savaitgaliai, kai krovinio gavėjas nebūtų galėjęs priimti krovinio. Pabrėžtina, kad jeigu ieškovas būtų laikęsis Sutartyje sulygtų krovinio pakrovimo ir pristatymo terminų, į krovinio iškrovimo vietą jis būtų atvykęs ne savaitgalį. Dėl to į vėlavimo pristatyti krovinį laiką pagrįstai įskaitomi ir savaitgaliai.

27Minėta, sudarydamos Sutartį, šalys susitarė, kad, pavėlavus pasikrauti ar išsikrauti ir nepranešus apie tai iš anksto (24 val.), bus skaičiuojamos baudos – po 100 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas ieškovui 2015-04-30 pateikė pretenziją, nurodydamas, kad už pavėluotą krovinio pristatymą Vežėjui apskaičiuota 1200 Eur bauda. Atsakovas, sumokėjęs ieškovui 350 Eur vežimo užmokesčio, likusios sutarto užmokesčio dalies nemokėjo, remdamasis atliktu 1200 Eur sumos įskaitymu.

28Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad vežėjo atsakomybė už pavėluotą krovinio pristatymą yra sureglamentuota CMR konvencijoje, kurios 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu viršijamas pristatymo terminas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta nuostolių, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Šis vežėjo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą ribojimas netaikomas, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl tokios vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).

29Kai tam tikri tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais klausimai yra sureglamentuoti CMR konvencijoje, vežimo šalių susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais (CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalis). Tokių susitarimų negaliojimą ab initio konstatuoja ir jų negaliojimo padarinius taiko teismas ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kartu pažymėtina tai, kad aptariamo pobūdžio susitarimų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties. Teismas, nagrinėjantis bylą, vietoje susitarimo sąlygų, prieštaraujančių CMR konvencijai, taiko CMR konvencijos nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2005).

30Atsižvelgiant į tai, kad vežėjo atsakomybė už pavėluotą krovinio pristatymą yra sureglamentuota CMR konvencijos, kurioje nenumatytas baudų už pristatymo termino viršijimą taikymas, darytina išvada, jog vežimo sutarties šalių susitarimai dėl baudų už vėlavimą pristatyti krovinį skaičiavimo yra negalimi (CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalis). Iš vežėjo gali būti reikalaujama realių nuostolių, kurių faktą ir dydį turi pagrįsti juos patyręs asmuo.

31Vežėjo atsakomybei dėl pavėluoto krovinio pristatymo taikyti turi būti įrodytas pavėlavimas, žala ir priežastinis ryšys tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009; kt.).

32Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad ieškovas UAB „Vijuri“, kaip vežėjas, neginčija vėlavimo pristatyti krovinį fakto, be to, reikšdamas ieškinį, prašomą priteisti vežimo užmokesčio skolą sumažino 500 Eur, nurodydamas, jog pats sau pritaikė tokio dydžio netesybas, kurios, ieškovo nuomone, turėtų visiškai kompensuoti atsakovo nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Taigi ieškovas iš esmės pripažįsta ir tai, kad dėl jo vėlavimo pervežti ginčo krovinį atsakovas patyrė nuostolių, tik nesutinka su atsakovo nurodyti nuostolių dydžiu.

33Atsakovas teigia, kad dėl ieškovo didelio vėlavimo pristatyti krovinį UAB „Tavila“ realiai patyrė būtent 1200 Eur nuostolių, nes tokio dydžio nuostolius atlygino savo užsakovui Stender AG ir dėl to gavo nurodyta suma mažesnį užmokestį už ginčo krovinio pervežimą.

34Iš bylos medžiagos matyti, kad užsakymą pervežti ginčo krovinį (durpes) iš Latvijos miesto Tukums į Kroatijos miestą Dakovo atsakovas UAB „Tavila“ gavo iš įmonės Stender AG, kuri įsipareigojo sumokėti atsakovui už pervežimą 1650 Eur (T. 1, p. 80-81).

35Iš atsakovo UAB „Tavila“ ir jo užsakovo Stender AG el. susirašinėjimo matyti, kad 2015-04-29 Strender AG atsiuntė UAB Tavila“ pretenziją dėl ieškovo UAB „Vijuri“ gabento ginčo krovinio, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog iš pradžių buvo žadėta pristatyti krovinį balandžio 20-21 d., tačiau vilkikas neatvyko; tada po daugelio laiškų, siunčiamų kasdien, buvo nurodytas planuojamas atvykimo laikas balandžio 22 d., po to – balandžio 23 d., dar vėliau – balandžio 24 d.; tačiau balandžio 27 d. klientas paskambino nusiminęs, jog prekės neatvyko; UAB „Tavila“ pateikė informaciją, kad vilkikas bus iškrovimo vietoje balandžio 27 d., tačiau taip neįvyko; balandžio 28 d. buvo nurodyta, kad vilkiko ( - ) vairuotojas pranešė UAB „Vijuri“, jog prekės 100 proc. iškrautos, tačiau klientas patvirtino, kad taip nėra; buvo paprašyta CMR važtaraščio su antspaudu ir gavėjo parašu, tačiau buvo atsakyta, jog vairuotojas negali atsiųsti CMR dėl komunikacijos priemonių (fakso ar interneto) trūkumo; balandžio 29 d. vėl teirautasi, kur yra vilkikas, kilo įtarimų, jog kažkas atsitiko ir prekės yra prarastos. Dėl to reiškiama pretenzija UAB „Tavila“, kuri priėmė užsakymą pristatyti prekes ir prisiėmė atsakomybę pristatyti jas klientui laiku bei nesugadintas. Pretenzijoje nurodyta, kad reikalaujama visos prekių vertės – 5426,20 Eur (T. 1, p. 88-91).

36Kadangi ginčo krovinį ieškovas UAB „Vijuri“ 2015-04-29 visgi pristatė gavėjui Kroatijoje, Dakovo, iš atsakovo UAB „Tavila“ užsakovas Stender AG nereikalavo atlyginti visos prekių vertės, tačiau nurodė atlyginti 1200 Eur dydžio nuostolius.

37Bylos duomenimis, dėl ieškovo UAB „Vijuri“ pavėluotai pristatyto ginčo krovinio Stender AG 2015-05-06 pareiškė UAB „Tavila“ pretenziją, kurioje nurodyta, kad Stender turėjo pristatyti klientui pakaitinį krovinį; kad neprarastų kliento, kuriam nereikėjo dvigubo kiekio substrato, turėjo pasiūlyti jam didelę nuolaidą, lygią transporto išlaidoms (antrasis pristatymas buvo brangesnis); be šios nuolaidos klientas būtų siuntęs prekes atgal ir išlaidos būtų dar didesnės. Pretenzijoje pažymėta, kad Stender AG supranta, jog pavėluotas pristatymas yra visiška UAB „Tavila“ subrangovo kaltė, todėl reikalauja dalinės nuostolių kompensacijos – 1200 Eur; likusią nuostolių dalį padengs savo sąskaita (T. 1, p. 226-227).

38Nuostolių faktui ir dydžiui pagrįsti atsakovas UAB „Tavila“ pateikė teismui 2015-05-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000175, iš kurios matyti, kad už ginčo krovinio pervežimą iš Latvijos į Kroatiją atsakovui UAB „Tavila“ jo užsakovas įmonė Strender AG iš 1650 Eur sulygto užmokesčio sumokėjo 450 Eur (T. 1, p. 43-45). Šie bylos duomenys, analizuojant juos kitų įrodymų, susijusių su atsakovo ir Stender AG tarpusavio atsiskaitymais (T. 1, p. 214-225), kontekste, patvirtina atsakovo poziciją, kad dėl ieškovo pavėluotai pristatyto krovinio atsakovas savo užsakovui Stender AG atlygino 1200 Eur nuostolių, dėl kurių 2016-05-06 buvo pareikšta pretenzija, ir ši nuostolių suma buvo išskaityta iš atsakovui priklausiusio atlyginimo už ginčo krovinio pervežimą.

39Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių 1200 Eur dydžio nuostolius.

40Atsakovas UAB „Tavila“ pateikė Stender AG 2015-05-10 kreditinę sąskaitą Nr. 08/05-1 dėl 1840 Eur ir CMR važtaraštį LV-406553 (T. 1, p. 259-263), kurie, atsakovo teigimu, patvirtina, kad užsakovas Stender AG suteikė nemokamą krovinio pervežimo paslaugą (2015-05-06) klientui Dakove, kaip kompensaciją už pavėluotą krovinio, kurį vežė ieškovas, pristatymą. Pažymėtina, kad kreditinėje sąskaitoje nurodyta, jog kredituojamos 1840 Eur dydžio transporto išlaidos pagal užsakymą Nr. SK 406553. Iš byloje esančio CMR važtaraščio LV-406553, matyti, kad 2015-05-06 Latvijoje, Tukums, pakrautas vežti į Kroatiją, Dakovo, durpių krovinys pagal užsakymą Nr. 406553. Į bylą pateiktuose Stender AG el. laiškuose nurodyta, kad, siekdamas išlaikyti klientą, kuris nuperka apie 50 krovinių per metus, turėjo pristatyti vieną krovinį nemokamai; vežimo kaina yra labai aukšta, nes teko samdyti pirmą galimą vilkiką ir mokėti daug didesnę nei rinkos kainą. Laiške taip pat pažymėta, kad Stender AG nereikalavo iš UAB „Tavila“, kaip ekspeditoriaus, visiško patirtų išlaidų atlyginimo (T. 1, p. 84-85).

41Bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Tavila“ pateikė papildomus įrodymus dėl 1200 Eur nuostolių sumos. Atsakovo užsakovas bendrovė Stender AG 2016-01-08 rašte paaiškino, kad klientas, kuriam ieškovas turėjo pristatyti ginčo krovinį (durpes) yra profesionalus augintojas; substrato pristatymas laiku jam turi esminę reikšmę, nes jis perka augalų daigus ir augalus iš kitų skirtingų tiekėjų, ir augalai turi būti nedelsiant persodinti; kai augalai atvyksta, klientas pasamdo daugiau darbininkų, kurie turi persodinti augalus per vieną dieną. Rašte pažymėta, kad dėl to, jog vežėjas nuolat teikė neteisingą informaciją apie vilkiko atvykimą, klientas du kartus užsakė darbininkus; kadangi vilkikas neatvyko, klientas turėjo sumokėti žmonėms dienos darbo užmokestį už tai, kad jie atvyko; kai vilkikas neatvyko antrą kartą, klientui teko įsigyti substrato iš kitos kompanijos už daug didesnę kainą. Stender AG atstovo teigimu, klientas netrukus planavo užsakyti kitą vilkiką su skirtingais mišiniais kitiems augalams, tačiau Stender dar turėjo pridėti ir substratą pirmiesiems augalams; dėl to buvo užsakytas antras vilkikas; dėl papildomų išlaidų, kurias patyrė klientas (darbininkų samdymo, didesnės substrato kainos), bei kaip kompensaciją už itin blogą patirtį, Stender su klientu sutarė, kad antruoju vilkiku prekės bus pristatytos nemokamai. Rašte pažymėta, kad su UAB „Tavila“ buvo sutarta dėl 1200 Eur kompensacijos, nes UAB „Tavila“ paaiškino, jog pagal Lietuvos teisę yra nustatytas limitas transporto pretenzijoms. Rašte nurodyta, kad faktinės Stender išlaidos antrajam vilkikui buvo 1700 Eur, t. y. 500 Eur didesnės nei pretenzijos suma, + 10 proc. nuolaida prekėms. Rašte taip pat nurodyta, kad dėl tokios kompensacijos buvo susitarta dar tuo metu, kai buvo laukiama vilkiko, nes klientas buvo labai nusiminęs ir norėjo nedelsdamas nutraukti sutartį (T. 1, p. 256-258).

42Aptarti bylos duomenys, analizuojant juos kitų bylos įrodymų, tarp jų Stender AG iš karto po ginčo krovinio pervežimo 2015-05-06 pareikštos UAB „Tavila“ pretenzijos turinio kontekste, teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl ieškovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, esmingai vėluojant pristatyti gavėjui Kroatijoje, Dakovo, durpių krovinį, UAB „Tavila“ patyrė 1200 Eur dydžio nuostolius (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

43Ieškovo argumentai, kad atsakovo nurodyti nuostoliai atsirado vėliau, jau po kai ginčo krovinys 2015-04-29 buvo pristatytas gavėjui, yra teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovo nurodytus nuostolius lėmė būtent ieškovo netinkamai vykdytas ginčo krovinio vežimas ir esmingai vėlavęs jo pristatymas, taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų ieškovo veiksmų ir atsiradusių atsakovui nuostolių (CK 6.247 straipsnis).

44Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo nurodytų nuostolių suma (1200 Eur) yra mažesnė, nei ginčo šalių sutartas užmokestis už vežimą (1875,50 Eur), taigi reikalavimas atlyginti tokio dydžio nuostolius nepažeidžia CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto vežėjo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą ribojimo.

45Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl vežėjo atsakomybės už vėlavimą pristatyti krovinį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis pavėlavo atvykti į krovinio pakrovimo vietą net keturias dienas (minėta, šalys Sutartyje susitarė, kad ieškovas į pakrovimo vietą atvyks 2015-04-10, faktiškai vežėjas atvyko 2015-04-15). Teismo posėdyje ieškovo atstovas R. M. nurodė, kad dėl negendančių krovinių praktikoje nesilaikoma tikslumo; kadangi šiuo atveju krovinys buvo durpės, tai nebuvo labai svarbu griežtai laikytis terminų (2015-12-03 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:17:32). Teismo vertinimu, toks vežėjo požiūris į sutartų krovinio pasikrovimo ir pristatymo terminą laikymąsi neatitinka atidaus ir atsakingo vežėjo elgesio reikalavimų.

46Kaip vieną iš vėlavimo pristatyti krovinį priežasčių ieškovas nurodė tai, kad du kartus buvo sugedęs vilkikas. Atsakovui pareikalavus pateikti įrodymus dėl vilkiko gedimo priežasčių, jo remonto, ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Kita vertus, pažymėtina tai, kad vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, jog sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį (CMR konvencijos 17 straipsnio 3 dalis).

47Dar viena iš ieškovo nurodytų vėlavimo priežasčių – dėl skubėjimo ir vairuotojo klaidos krovinys iš pradžių buvo pristatytas ne tam gavėjui. Teismų praktikoje krovinio pristatymas ne tam gavėjui pripažįstamas rūpestingumo ir atidumo standartų neatitinkančiu vežėjo elgesiu, kuris, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti kvalifikuojamas kaip vežėjo didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

48Nagrinėjamu atveju pabrėžtina ir tai, kad paties ieškovo UAB „Vijuri“ pateikto ginčo šalių susirašinėjimo SKYPE programa (T. 1, p. 25-32) analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas, kaip Vežėjas, netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, neteikė atsakovui, kaip Užsakovui, objektyvios informacijos apie su trukdžiais vykstančio vežimo eigą, dėl to atsakovas negalėjo pateikti informacijos savo užsakovui; ieškovui netinkamai vykdant informavimo ir bendradarbiavimo pareigas, užsakovas ir krovinio gavėjas turėjo pagrindą manyti, jog ilgą laiką nepristatomas krovinys yra prarastas, dėl to atsakovui buvo pareikšta pretenzija dėl visos krovinio vertės atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šalių sulygtą krovinio pristatymo terminą, ginčo kroviniui pristatyti reikėjo 4-6 dienų. Ieškovas krovinį, skaičiuojant nuo jo pavėluoto pakrovimo 2015-04-15 iki faktiško pristatymo gavėjui 2015-04-29, gabeno 14 dienų, t. y. daugiau kaip dvigubai ilgiau nei numatytas maksimalus vežimo terminas.

49Teismų praktikoje vežėjo elgesys, teikiant klaidingą informaciją, nepateisinamai ilgai negabenant krovinio, dvigubai viršijant maksimalų krovinio pristatymo terminą, tam tikrais atvejais pripažįstamas dideliu vežėjo neatsargumu, prilygintinu tyčiai, ir dėl to netaikomos CMR konvencijos nuostatos, ribojančios vežėjo atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).

50Išanalizavus ir įvertinus šioje byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad būtent dėl ieškovo UAB „Vijuri“ netinkamai vykdyto pervežimo atsakovas UAB „Tavila“ turėjo atlyginti savo užsakovui 1200 Eur dydžio nuostolius, todėl šią sumą atsakovas pagrįstai laikė savo nuostoliais, atsiradusiais dėl ieškovo padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

51Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju buvo visos įstatymo reikalaujamos sąlygos tam, jog atsakovas pasinaudotų įskaitymo teise 1) ginčo šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų: ieškovas turėjo teisę gauti iš atsakovo vežimo užmokestį, atsakovas – teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl esmingai pažeisto krovinio pristatymo termino, atlyginimo; 2) šalių reikalavimai – priešpriešiniai, t. y. vienos kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie reikalavimai – vienarūšiai, t. y. piniginės prievolės; 4) abiejų šalių reikalavimai galiojantys; 5) abu reikalavimai – vykdytini; 6) abu reikalavimai apibrėžti ir aiškūs.

52Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2013; kt.).

53Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta dokumento, kuriame atsakovo ieškovui būtų aiškiai pareikšta apie 1200 Eur dydžio nuostolių įskaitymą į ieškovui mokėtiną vežimo užmokesčio sumą. Kita vertus, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, nustačius, kad atsakovas pateikė pakankamai įrodymų nuostolių faktui ir dydžiui pagrįsti, taip pat kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos atsakovo įrodytų nuostolių, patirtų dėl ieškovo pažeisto krovinio pristatymo termino, įskaitymui į ieškovui mokėtiną vežimo užmokestį atlikti, nėra pagrindo ieškovo ieškinį dėl vežimo užmokesčio priteisimo tenkinti visa apimtimi. Ieškovui priteistino vežimo užmokesčio suma mažintina atsakovo įrodytų nuostolių suma, t. y. 1200 Eur.

54Kartu pažymėtina tai, kad šalys buvo sulygusios dėl 1875,50 Eur vežimo užmokesčio; atsakovas sumokėjo 350 Eur; į mokėtiną vežimo užmokestį įskaičius 1200 Eur nuostolių sumą, dar liko nesumokėta 325,50 Eur iš sulygto vežimo užmokesčio. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė nurodė, jog ši suma nesumokėta dėl buhalterinės klaidos, nes už 1200 Eur sumą buvo apskaičiuotas ir PVM, nors už nuostolius PVM neskaičiuojamas.

55Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas ieškovui be pagrindo nesumokėjo 325,50 Eur vežimo užmokesčio dalies, todėl ši suma priteistina teismo tvarka.

56Apibendrinant išdėstytus motyvus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 325,50 Eur (1875,50 Eur – 350 Eur -1200 Eur) nesumokėto vežimo užmokesčio.

57Ieškovas taip pat pareiškė prašymą už termino atsiskaityti pažeidimą priteisti iš atsakovo palūkanas, apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Įstatymas). Pažymėtina, kad nuo 2015-01-01 įsigaliojo nauja šio Įstatymo redakcija, ir nagrinėjamo ginčo atveju taikytina būtent nurodytos redakcijos Įstatymo nuostatos.

58Aptariamo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.

59Nagrinėjamu atveju atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado 2015 m. pirmąjį pusmetį. Iš Europos Centrinio Banko tinklapyje pateikiamos informacijos matyti, kad 2015-01-01 galiojusi fiksuotoji palūkanų norma yra 0,05 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html). Dėl to ieškovas iš atsakovo turi teisę reikalauti ne 8,3 proc., bet 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistina 4,59 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, nuo 2015-05-10 už 64 dienas (325,50 Eur x 8,05 proc. x 64 d.).

60Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 330,09 Eur vežimo užmokesčio skolos ir palūkanų už piniginės prievolės atsiskaityti termino pažeidimą.

61Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomo dydžio – 5 proc. – procesinės palūkanos už priteistą 330,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2015-06-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti netesybas už pavėluotą transporto priemonės pateikimą

63Atsakovas, gavęs ieškovo ieškinį dėl nesumokėtos vežimo užmokesčio dalies priteisimo, pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 400 Eur dydžio netesybas dėl to, kad šis transporto priemonę kroviniui vežti pristatė keturiomis dienomis vėliau, nei įsipareigota Sutartyje.

64Minėta, kad ginčo šalių sudarytoje Sutartyje ieškovas įsipareigojo atvykti pasikrauti krovinio 2014-04-10, faktiškai atvyko – 2015-04-15. Jau nurodyta, kad Sutartyje šalys susitarė, jog, pavėlavus pasikrauti ar išsikrauti ir nepranešus apie tai iš anksto (24 val.), bus skaičiuojamos baudos – po 100 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną.

65Ieškovas, nesutikdamas su priešieškiniu, remiasi tuo, kad CMR konvencijoje nenumatyta vežėjo atsakomybė už pavėluotą transporto priemonės pateikimą, vežėjas atsako tik už pavėluotą krovinio pristatymą.

66Dėl tokių ieškovo argumentų pažymėtina tai, kad CMR konvencija nereglamentuoja visų klausimų, susijusių su tarptautiniais vežimais. Tiems klausimams, kurie nėra reglamentuojami Konvencijos, galioja sutarties laisvės principas ir tokie klausimai sprendžiami pagal nacionalinius įstatymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).

67Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti iš ieškovo, kaip Vežėjo, netesybas baudos forma už pavėluotą transporto priemonės pateikimą, pažymėtina tai, kad bendrąja prasme vėlavimas atvykti į krovinio pakrovimo vietą tiesiogiai susijęs su vėlavimu pristatyti krovinį. Minėta, kad vežėjo atsakomybė už krovinio pristatymo termino viršijimą sureglamentuota CMR konvencijos, kurioje nenumatytas baudų taikymas, todėl vežimo sutarties šalių susitarimai dėl baudų už vėlavimą pristatyti krovinį taikymo negalimi (CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalis); iš vežėjo gali būti reikalaujama realių nuostolių, kurių faktą ir dydį turi pagrįsti juos patyręs asmuo. Teismo vertinimu, šalių susitarimas dėl baudų už vėlavimą atvykti į krovinio pakrovimo vietą, kai tai lemia krovinio pristatymo termino viršijimą, negalimas, kaip prieštaraujantis CMR konvencijos 41 straipsnio 1 daliai.

68Nagrinėjamu atveju atsakovas nesirėmė tuo, kad dėl ieškovo vėlavimo į krovinio pakrovimo vietą atsakovas patyrė kitokių nuostolių, nesusijusių su pavėluotu krovinio pristatymu. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovo vėlavimas į krovinio pakrovimo vietą reikšmingas tiek, tiek jis lėmė pavėluotą krovinio pristatymą.

69Kartu pažymėtina tai, kad, bylos duomenimis, dėl ieškovo UAB „Vijuri“ vėlavimo pasikrauti krovinį atsakovas UAB „Tavila“ nereiškė Vežėjui pretenzijų. Informuodamas savo užsakovą Stender AG, atsakovas UAB „Tavila“ atsižvelgė į tai, jog krovinys buvo pakrautas vėliau, nes krovinio pristatymo į paskirties vietą datą nurodė 2015 m. balandžio 20-21 d., t. y. 5-6 dienos po faktiško krovinio pakrovimo 2015-04-15. Tai matyti iš 2015-04-29 Strender AG pretenzijos (T. 1, p. 88, 90). Atsakovas 2015-04-30 pareiškė ieškovui pretenziją dėl 12 vėlavimo pristatyti krovinį dienų (T. 1, p. 82), skaičiuodamas šį laiką nuo faktiško krovinio pakrovimo (2015-04-15) iki faktiško jo pristatymo gavėjui (2015-04-29).

70Esant tokioms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009, pateiktais analogišku klausimu išaiškinimais, atsakovo priešieškinis dėl 400 Eur netesybų už vėlavimą atvykti į krovinio pakrovimo vietą atmetamas.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

72Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintą ir atmestą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

73Ieškiniu ieškovas prašė priteisti 1040,42 Eur vežimo užmokesčio skolos ir palūkanų; šiuo teismo sprendimu jam priteista 330,09 Eur skolos ir palūkanų, t. y. patenkinta apie 32 proc. ieškinio reikalavimų; priešieškinis ieškovo atžvilgiu atmestas 100 proc. Apibendrinant, byla ieškovo naudai išspręsta 66 proc. (32 proc. ieškinio reikalavimų + 100 proc. priešieškinio reikalavimų):2). Atitinkamai atsakovo atžvilgiu patenkinta 34 proc. reikalavimų.

74Spręsdamas dėl ginčo šalims atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius.

75Ieškovas UAB „Vijuri“ turėjo 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų (T. 1, p. 3), taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 150 Eur advokato pagalbos išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo ir 600 Eur už ieškinio bei atsiliepimo į UAB „Tavila“ priešieškinį parengimą (T. 1, p. 6, 8, 95-96).

76Visos ieškovo nurodytos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, todėl atsakovas ieškovui turi atlyginti 66 proc. šių išlaidų – 510,18 Eur.

77Atsakovas UAB „Tavila“ turėjo 15 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį išlaidų, 5 Eur dokumentų vertimo išlaidų, taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė iš viso 617,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (121 Eur už prieštaravimų dėl teismo įsakymo, 181,50 Eur atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio parengimą, 314,60 Eur (96,80 Eur + 121 Eur + 96,8 Eur) už papildomų įrodymų teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (T. 1, p. 264-276).

78Išlaidos už prieštaravimų dėl teismo įsakymo ir atsiliepimo į ieškinį parengimą pripažintinos visiškai pagrįstomis. Dėl 314,60 Eur išlaidų už papildomų įrodymų rinkimą, atstovavimą teisme, pažymėtina tai, kad atsakovo advokatė parengė pasiūlymą ieškovui dėl ginčo išsprendimo taikiu būdu, parengė ir pateikė keturis prašymus dėl bylai reikalingų įrodymų rinkimo bei prijungimo, atstovavo atsakovui teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 4 val. 33 min.

79Pagal Rekomendacijų nuostatas už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą rekomenduojamas maksimalus atlygis – 0,1, už kiekvieną paklausimą, renkant bylai reikalingus įrodymus, – 0,01, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (Rekomendacijų 8.17, 8.18, 8.19 punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau min. laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

80Nagrinėjamu atveju teismo posėdžiai vyko 2015 m. IV ir 2015 m. I ketvirtį. Užpraėjusių ketvirčių, t. y. 2015 m. II ketvirčio ir 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje atitinkamai buvo 713,90 Eur ir 735,10 Eur. Taigi maksimalus rekomenduotinas atlygis už atstovavimo teisme vieną valandą atitinkamai – 71,39 Eur ir 73,51 Eur. 2015 m. IV ketvirtį vykusių teismo posėdžių trukmė – 3 val. 13 min., taigi pagrįstas atlygis būtų 214,17 Eur; 2016 m. I ketvirtį vykusio teismo posėdžio trukmė – 1 val. 20 min., taigi pagrįstas atlygis būtų 73,51 Eur. Darytina išvada, kad dėl advokatės dalyvavimo teismo posėdžiuose pagrįsta pripažintina 287,68 Eur atsakovo patirtų išlaidų suma.

81Dėl atsakovo atstovės parengtų 2015-11-03, 2015-11-17, 2016-01-14 prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo ir su jais pateiktų įrodymų rinkimo atsakovas turėjo pagrindą patirti ne mažesnes kaip 26,92 Eur (314,60 Eur – 287,68 Eur) dydžio advokato pagalbos išlaidas (T. 1, p. 78-91; 213-227; 236-242, 255-263).

82Apibendrinant nurodytus motyvus, atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma, atsižvelgiant į atsakovo advokatės parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, teiktų įrodymų pobūdį, įvertinus galimas darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus ir teikiant įrodymus, pripažintina visiškai pagrįsta. Dėl to atsakovui priteistina 34 proc. jo patirtų atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų – 216,61 Eur .

83Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovo priteistina 293,57 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

84Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje elektroninėje byloje yra mažesnės kaip 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.

85Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

86patenkinti ieškovo UAB „Vijuri“ (juridinio asmens kodas 302560399) ieškinio dalį.

87Priteisti iš atsakovo UAB „Tavila“ (juridinio asmens kodas 302301838) ieškovo UAB „Vijuri“ (juridinio asmens kodas 302560399) naudai 325,50 Eur nesumokėto vežimo užmokesčio, 4,59 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 330,09 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų 09 centų) sumą nuo bylos iškėlimo 2015-06-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 293,57 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 57 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

88Atsakovo UAB „Tavila“ (juridinio asmens kodas 302301838) priešieškinį atmesti.

89Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant R.... 2. ieškovas UAB „Vijuri“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 3. Ieškinyje nurodyta, kad 2015-04-09 sudaryta Krovinio pervežimo sutartimi... 4. Atsakovas 2015-07-31 pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo... 5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas UAB „Vijuri“ nurodė, kad... 6. Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimą... 7. Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokatė nurodė, kad vežimo užmokestis... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas... 9. Byloje nustatyta, kad 2015-04-09 sudaryta Krovinio pervežimo sutartimi pagal... 10. Bylos duomenimis, ieškovas krovinio pasikrauti atvyko 2015-04-15 (T. 1, p. 5,... 11. UAB „Tavila“ 2015-04-28 pateikė UAB „Vijuri“ pretenziją, kurioje... 12. Krovinys gavėjui Kroatijoje, Dakovo, pristatytas 2015-04-29.... 13. UAB „Tavila“ 2015-04-30 pateikė UAB „Vijuri“ pretenziją, kurioje... 14. Ieškovas UAB „Vijuri“ 2015-05-08 išrašė atsakovui UAB „Tavila“ PVM... 15. UAB „Vijuri“ 2015-06-04 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 patenkino UAB „Vijuri“... 17. UAB „Tavila“ 2015-06-29 pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus... 18. UAB „Vijuri“ 2015-07-10 padavė teismui ieškinį dėl 1025,50 Eur vežimo... 19. UAB „Tavila“ 2015-08-03 padavė teismui priešieškinį dėl 400 Eur... 20. Dėl vežimo užmokesčio skolos ir nuostolių už pavėluotą krovinio... 21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas įvykdė savo sutartinę prievolę,... 22. Likusios vežimo užmokesčio dalies nemokėjimą atsakovas UAB „Tavila“... 23. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 24. Vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.130 straipsnio... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalių sudaryta Sutartimi... 27. Minėta, sudarydamos Sutartį, šalys susitarė, kad, pavėlavus pasikrauti ar... 28. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad vežėjo atsakomybė už... 29. Kai tam tikri tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais klausimai yra... 30. Atsižvelgiant į tai, kad vežėjo atsakomybė už pavėluotą krovinio... 31. Vežėjo atsakomybei dėl pavėluoto krovinio pristatymo taikyti turi būti... 32. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad ieškovas UAB „Vijuri“,... 33. Atsakovas teigia, kad dėl ieškovo didelio vėlavimo pristatyti krovinį UAB... 34. Iš bylos medžiagos matyti, kad užsakymą pervežti ginčo krovinį (durpes)... 35. Iš atsakovo UAB „Tavila“ ir jo užsakovo Stender AG el. susirašinėjimo... 36. Kadangi ginčo krovinį ieškovas UAB „Vijuri“ 2015-04-29 visgi pristatė... 37. Bylos duomenimis, dėl ieškovo UAB „Vijuri“ pavėluotai pristatyto ginčo... 38. Nuostolių faktui ir dydžiui pagrįsti atsakovas UAB „Tavila“ pateikė... 39. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad atsakovas nepateikė konkrečių... 40. Atsakovas UAB „Tavila“ pateikė Stender AG 2015-05-10 kreditinę sąskaitą... 41. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Tavila“ pateikė papildomus... 42. Aptarti bylos duomenys, analizuojant juos kitų bylos įrodymų, tarp jų... 43. Ieškovo argumentai, kad atsakovo nurodyti nuostoliai atsirado vėliau, jau po... 44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo nurodytų nuostolių suma (1200 Eur)... 45. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl vežėjo atsakomybės už vėlavimą... 46. Kaip vieną iš vėlavimo pristatyti krovinį priežasčių ieškovas nurodė... 47. Dar viena iš ieškovo nurodytų vėlavimo priežasčių – dėl skubėjimo ir... 48. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina ir tai, kad paties ieškovo UAB „Vijuri“... 49. Teismų praktikoje vežėjo elgesys, teikiant klaidingą informaciją,... 50. Išanalizavus ir įvertinus šioje byloje surinktų įrodymų visumą, darytina... 51. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad... 52. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų... 53. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta dokumento, kuriame atsakovo ieškovui... 54. Kartu pažymėtina tai, kad šalys buvo sulygusios dėl 1875,50 Eur vežimo... 55. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas ieškovui be... 56. Apibendrinant išdėstytus motyvus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina... 57. Ieškovas taip pat pareiškė prašymą už termino atsiskaityti pažeidimą... 58. Aptariamo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo... 59. Nagrinėjamu atveju atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado 2015 m.... 60. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 330,09 Eur vežimo užmokesčio... 61. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo priteistinos ieškovo... 62. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti netesybas už pavėluotą transporto... 63. Atsakovas, gavęs ieškovo ieškinį dėl nesumokėtos vežimo užmokesčio... 64. Minėta, kad ginčo šalių sudarytoje Sutartyje ieškovas įsipareigojo... 65. Ieškovas, nesutikdamas su priešieškiniu, remiasi tuo, kad CMR konvencijoje... 66. Dėl tokių ieškovo argumentų pažymėtina tai, kad CMR konvencija... 67. Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti iš ieškovo, kaip Vežėjo, netesybas... 68. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesirėmė tuo, kad dėl ieškovo vėlavimo į... 69. Kartu pažymėtina tai, kad, bylos duomenimis, dėl ieškovo UAB „Vijuri“... 70. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ... 72. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į... 73. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti 1040,42 Eur vežimo užmokesčio skolos... 74. Spręsdamas dėl ginčo šalims atlygintinų advokato pagalbos išlaidų... 75. Ieškovas UAB „Vijuri“ turėjo 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų (T. 1,... 76. Visos ieškovo nurodytos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, todėl... 77. Atsakovas UAB „Tavila“ turėjo 15 Eur žyminio mokesčio už... 78. Išlaidos už prieštaravimų dėl teismo įsakymo ir atsiliepimo į ieškinį... 79. Pagal Rekomendacijų nuostatas už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų... 80. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžiai vyko 2015 m. IV ir 2015 m. I ketvirtį.... 81. Dėl atsakovo atstovės parengtų 2015-11-03, 2015-11-17, 2016-01-14 prašymų... 82. Apibendrinant nurodytus motyvus, atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų... 83. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi... 84. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje elektroninėje byloje yra... 85. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265,... 86. patenkinti ieškovo UAB „Vijuri“ (juridinio asmens kodas 302560399)... 87. Priteisti iš atsakovo UAB „Tavila“ (juridinio asmens kodas 302301838)... 88. Atsakovo UAB „Tavila“ (juridinio asmens kodas 302301838) priešieškinį... 89. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...