Byla 3K-3-600/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ROLVIKA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ROLVIKA“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ROLVIKA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei

2„A. TARAILOS LOGISTIKA“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 19 101,24 Lt skolą už parduotą ir sumontuotą įrangą, 6952,40 Lt delspinigių, 8,49 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. gegužės 10 d. jis ir atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo sumontuoti bei perduoti atsakovui nuosavybėn sutarties priede nurodytą įrangą, atsakovas – ją priimti ir sumokėti 268 750 Lt. Ieškovas sutartį įvykdė. Atsakovas ieškovui sumokėjo 248 257,26 Lt ir liko skolingas 20 492,74 Lt. Kadangi atsakovas sutarčiai įvykdyti turėjo 1391,50 Lt išlaidų, tai 2010 m. liepos 29 d. pateikė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą ir pareikalavo jas atlyginti. Ieškovo teigimu, šią sumą jis įskaitė į likusią atsakovo ieškovui mokėtiną pagal sutartį rangos kainos dalį, ir atsakovas liko skolingas 19 101,24 Lt, kurie ieškovui priteistini.

7Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad pagal 2010 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punktą ieškovas įsipareigojo pateikti sutartyje sulygtą įrangą ir atlikti darbus per 45 dienas nuo avanso (21 175 Lt) sumokėjimo. Atsakovo teigimu, avansą jis sumokėjo 2010 m. gegužės 12 d., todėl įranga turėjo būti pateikta, o jos montavimo darbai atlikti iki 2010 m. birželio 26 d., tačiau jie atlikti tik 2010 m. rugpjūčio 10 d. Pagal sutarties 4.4 punktą už kiekvieną ieškovo pavėluotą įvykdyti prievoles dieną atsakovas turėjo teisę reikalauti 0,2 proc. dydžio delspinigių. Pasinaudodamas šia teise, atsakovas išrašė ieškovui 19 101,24 Lt PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovo teigimu, ieškovas, atsižvelgdamas į jam pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą ir į tai, kad atsakovo skola ieškovui pagal sutartį tokio paties dydžio, pateikė atsakovui 2011 m. kovo 4 d. tarpusavio suderinimo aktą, kurio pagrindu ieškovas ir atsakovas patvirtino priešpriešinių reikalavimų užskaitymą bei faktą, jog neturi vienas kitam finansinių reikalavimų.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad atsakovas 2010 m. lapkričio 19 d. ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje prašoma sumokėti 19 101,24 Lt delspinigių. Ieškovas nurodė, kad šios sąskaitos negavo. Ieškovas 2011 m. vasario 13 d. parengė ir atsakovui įteikė dokumentą, skirtą šalių abipusiams reikalavimams suderinti, ir jame nurodyta, kad atsakovas skolingas ieškovui 19 101,24 Lt. Atsakovas 2011 m. vasario 23 d. grąžino ieškovui šį dokumentą su prierašu „šiai sumai jums išrašyta delspinigių sąskaita TL Nr. 972/A 2010 11 19! Skolos jokios nėra”. Ieškovas 2011 m. kovo 4 d. atsakovui pateikė dar vieną abipusių reikalavimų suderinimo dokumentą, kuriame prie ieškovo nurodyta: debetas – 0 Lt, kreditas – 0 Lt, prie atsakovo nurodyta: debetas – 0 Lt, kreditas – 0 Lt. Šis dokumentas patvirtintas šalių įgaliotų asmenų (vyr. buhalterių) parašais. Ieškovas 2011 m. spalio 24 d. pranešimu atsakovui pareiškė, kad įskaito 1391,50 Lt atsakovo reikalavimą į atsakovo ieškovui mokėtinos sumos pagal sutartį dalį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys 2011 m. kovo 1 d. pasirašė abipusių reikalavimų suderinimo dokumentą, sprendė, jog atsakovas neskolingas ieškovui.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors atsakovas, grąžindamas ieškovo 2011 m. vasario 13 d. parengtą abipusių reikalavimų suderinimo dokumentą ir nurodydamas, jog skolos nėra, nenurodė, kad įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir teisės normų, reglamentuojančių tokius jo veiksmus, tačiau iš dokumente esančio įrašo matyti, jog atsakovas siekė įskaityti turimą reikalavimą ieškovui sumokėti 19 101,24 Lt delspinigių į ieškovo reikalavimą atsakovui sumokėti 19 101,24 Lt skolą. Dėl to teisėjų kolegija šį atsakovo įrašą vertino kaip atsakovo pareiškimą apie priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą. Apie tai, kad šalys viena kitai neskolingos, atsakovas dar kartą pranešė ieškovui 2011 m. lapkričio 2 d. raštu, kartu pridėdamas PVM sąskaitos faktūros, kurioje nurodyta sumokėti delspinigius, kopiją. Ieškovas nurodė, kad šią sąskaitą gavo 2011 m. lapkričio

135 d.

14Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo teiginiu, kad įskaitymas atliktas ne atsakovo 2011 m. vasario 13 d. dokumente padaryto įrašo, bet ieškovo 2011 m. kovo 1 d. dokumento pagrindu, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog būtent atsakovas pranešė ieškovui, jog jam neskolingas, o 2011 m. kovo 1 d. dokumentą atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė kaip dokumentą, kurio pagrindu ieškovas ir atsakovas patvirtino tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą bei faktą, jog šalys neturi viena kitai finansinių įsipareigojimų, t. y. šiuo dokumentu ne atliktas, bet patvirtintas įskaitymas.

15Teisėjų kolegija taip pat atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas negalėjo įskaityti delspinigių, nes tiek 2011 m. vasario 13 d., tiek 2011 m. kovo 1 d. jau buvo suėjęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas terminas reikalavimams sumokėti delspinigius pareikšti, motyvuodama tuo, jog atsakovas nesikreipė į teismą su ieškiniu, o įskaitė delspinigius vienašaliu pareiškimu. CK 6.134 straipsnio 1 dalyje nenustatyta draudimo įskaityti reikalavimus, jei yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas šiems reikalavimams teisme pareikšti. Teisėjų kolegija nesirėmė ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008, pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

16II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo

182012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

191. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus: aiškindamas 2011 m. vasario 13 d. dokumente atsakovo vadovo pateiktą pastabą „šiai sumai jums išrašyta delspinigių sąskaita TL Nr. 972/A 2010 11 19! Skolos jokios nėra“ nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos metu poziciją, jog įskaitymas buvo atliktas ne šiuo pareiškimu, o 2011 m. kovo 1 d. dokumentu, taip pat į tai, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, jog atsakovas iki 2011 m. vasario 13 d. dokumento atsakovui pateikimo buvo pateikęs kasatoriui sąskaitą delspinigiams apmokėti, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią teismas, priimdamas sprendimą, privalo jį grįsti tik tais įrodymais, kurie yra pateikti į bylą joje dalyvaujančių proceso dalyvių; byloje esančius įrodymus išnagrinėti visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai, pasverti įrodymų įrodomąją galią ir nesuteikti jiems kitos prasmės, nei ta, kurią jie vienareikšmiškai patvirtina, remtis ne pavieniais įrodymais, o jų visetu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. v. UAB „Druskininkų autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-47/2012; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Tinkerta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K- 3-46/2012; kt.).

202. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 6.130 straipsnio 1 dalį, 6.131 straipsnio 2 dalį) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl priešpriešinių prievolių įskaitymui būtinos apibrėžtumo sąlygos bei įskaitymo sandorio valios išraiškai ir įskaitymo tvarkai keliamų reikalavimų. Pareiškimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, pareiškime turi būti nurodoma prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Farmakonas“ v. UAB „Tamro“, bylos Nr. 3K-3-504/2006; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012). Iš atsakovo įrašo 2011 m. vasario 13 d. dokumente neaišku, nei kokia suma, nei kokiu pagrindu yra įskaitoma. Kasatoriaus teigimu, remiantis atsakovo paaiškinimais, šiuo įrašu jis ne atliko reikalavimo įskaitymą, o pareiškė nesutikimą su ieškovo nurodyta skola; atsakovas patvirtino, kad įskaitymą atliko ieškovas 2011 m. kovo 1 d. abipusių reikalavimų derinimo dokumentu. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas atsakovo poziciją priešingai, be kita ko, peržengė apeliacinio skundo ribas.

213. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinių teisių, kurioms ginti suėjęs ieškinio senaties terminas, įgyvendinimą ir gynybą priverstine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, 1.138 straipsnis), nukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo, turi būti atsižvelgiama į tai, jog įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda ir prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į kontrahento veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio ryšio statyba“ v. S. individuali hidrogeologijos firma „Artezija“, bylos Nr. 3K-3-42/2011). Kartu išaiškinta, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat kartu reiškia ir nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008). Kasatoriaus nuomone, šie išaiškinimai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad, kilus ginčui dėl reikalavimo įskaitymo teisėtumo ir jį sprendžiant teisme, įskaitymui, kaip vienašaliam sandoriui, turi būti taikomos reikalavimų pripažinimui ir gynimui teismine tvarka taikytinos teisės normos, kartu ir ieškinio senaties institutas (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-144/2013, pateikti išaiškinimai. Dėl to bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ginčui spręsti ieškinio senaties terminai netaikytini.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

231. Atsakovo nuomone, bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias teisės normas. Remiantis CK 6.130 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) jie turi būti vykdytini; 6) jie turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart lndustrial Group LTD v. UAB

24„Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; kt.). Atsakovo nuomone, atliktas įskaitymas atitinka visas CK 6.130 straipsnyje nustatytas sąlygas. Tai patvirtina tokios aplinkybės: 1) kasatorius atsakovui pateikė 2011 m. vasario 13 d. skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad atsakovas skolingas kasatoriui 19 101 24 Lt; 2) nesutikdamas su pateiktu aktu, atsakovas 2011 m. vasario 23 d. išsiuntė jį kasatoriui su prierašu, kad kasatoriui neskolingas, atsižvelgdamas į tai, jog kasatorius skolingas atsakovui Sutarties 4.4 punkto ir PVM sąskaitos faktūros TL Nr. 972/A pagrindu. Atsakovo teigimu, būtent atsižvelgdamas į nurodytas atsakovo aplinkybes ir nurodytą PVM sąskaitą faktūrą, kasatorius pateikė atsakovui 2011 m. kovo 1 d. skolos suderinimo aktą, kurio pagrindu kasatorius ir atsakovas patvirtino priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, patvirtina, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, 2011 m. kovo 1 skolos suderinimo aktas buvo sudarytas laisva kasatoriaus valia, suvokiant, jog kasatorius ir atsakovas įskaito priešpriešinius vienarūšius 19 101,24 Lt reikalavimus. Atsakovo teigimu, dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo šalys buvo susitarusios dar 2010 m. rudenį. Formaliai šis susitarimas ir jo faktas buvo įformintas tik 2011 m. vasarį, kada atsakovas grąžino kasatoriui jo pateiktą dokumentą, skirtą abipusiams reikalavimams derinti, su įrašu, kad atsakovas kasatoriui neskolingas. Šis atsakovo įrašas laikytinas atsakovo pareiškimu apie priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą. Atsakovo nuomone, šio įrašo turinys aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, todėl laikytinas tinkamu pareiškimu apie įskaitymą. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, nors atsakovas šiame pareiškime nevartojo CK įtvirtintų sąvokų ir nenurodė teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo veiksmus, iš šio įrašo turinio aiškiai matyti, kad atsakovas siekė įskaityti atsakovo reikalavimą kasatoriui sumokėti 19 101,24 Lt delspinigius į kasatoriaus reikalavimą atsakovui sumokėti 19 101,24 Lt skolą. Atsakovo teigimu, nurodytas aplinkybes (kad atsakovas 2011 m. vasario 23 d. atliko įskaitymą) papildomai patvirtina faktas, kad 2011 m. kovo 1 d. suderinimo akte atsakovas nenurodė kasatoriui apskaičiuotų delspinigių sumos, nes, esant kitoms aplinkybėms, būtų nurodęs.

252. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, nes buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties institutas yra taikomas tik bylos nagrinėjimo teisme metu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nesikreipė į teismą, prašydamas priteisti iš kasatoriaus delspinigius, tačiau atliko įskaitymą, turėdamas galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę. Be to, net ir pasibaigus ieškinio senaties terminui, nėra draudimo įskaityti reikalavimus (CK 6.134 straipsnio 1 dalis). Atsakovo įsitikinimu, aplinkybė, kad kasatorius remiasi ieškinio senatimi, patvirtina, jog kasatorius sutinka dėl delspinigių apskaičiavimo, jam netinkamai įvykdžius sutartį, kartu ir dėl atlikto įskaitymo (CK 1.5 straipsnis).

263. Atsakovo nuomone, bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. visapusiškai įvertinę faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus (įrodymų visetą) bei nenukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovas nėra kasatoriaus skolininkas, todėl kasatoriaus reikalavimų netenkino.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

30Dėl tinkamo įrodinėjimą ir vienašalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių teisės normų taikymo

31Kasatorius, nesutikdamas su byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ir akcentuodamas netinkamą įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimą bei taikymą teigia, kad dėl šio pažeidimo netinkamai taikytos priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančios teisės normos, todėl be teisėto pagrindo pripažinta, jog įvyko tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija abiem kasatoriaus keliamais klausimais pasisako kartu.

32Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, jog kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v.

33UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje būtent tokios teisinės pozicijos ir laikosi kasatorius, kasaciniame skunde pateikdamas argumentus dėl to, kad nebuvo nustatytos sąlygos, būtinos teisėtai atliekant įskaitymą.

34Kasacinio teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais kasatoriaus argumentų, kad atsakovo atliktas įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant CK 6.131 straipsnyje nustatytą tvarką. Minėta, įskaitymui pakanka vienos šalies valios, t. y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai pakanka tam, kad atsirastų įskaitymo teisiniai padariniai – pasibaigtų šalis siejusi prievolė. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. įmonė „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr.3K-3-479/2010; kt.). Įskaitymo sandorį sudarančių asmenų valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neries verslas v. UAB „Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011). Suprantama, pareiškimas apie įskaitymą turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais.

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalių neginčijama aplinkybė, kad buvo teisinis pagrindas spręsti tarp šalių atsiradusių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo klausimą. Ši prievolė atsirado dėl abiejų šalių netinkamai vykdytų 2010 gegužės 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, konkrečiai – atsakovas pažeidė Sutarties 4.1.2 bei 10.2.2 punktų nuostatas, neįvykdydamas sutartinės prievolės sumokėti visą sutarties kainą, o kasatorius pažeidė Sutarties 3.1 punkto sąlygą dėl sutarties įvykdymų terminų, tai nulėmė Sutarties 4.4. punkte nustatytos ieškovui atsakomybės delspinigių forma taikymą. Taigi šalių priešpriešinių, vienarūšių, apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų prievolių egzistavimas yra akivaizdus, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino atsakovo atlikto įskaitymo atitiktį CK 6.130, 6.131 straipsniuose nustatytoms sąlygoms bei patikrino, ar nėra įskaitymo draudimą nustatančių sąlygų (CK 6.134 straipsnis). Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma, todėl šalių bendravimas kasatoriui pateikiant atsakovui 2013 m. vasario 11 d. skolos suderinimo aktą nurodant atsakovo skolą pagal prievolę bei atsakovo atliktas šio akto grąžinimas kasatoriui padarius įrašą jame apie 19 101,24 Lt skolos įskaitymą pagrįstai pripažintas tinkamu pareiškimu apie įskaitymą. Iš jo aišku, kokio dydžio prievolė įskaitoma, jos kilmė, taigi pareiškimas apie įskaitymą pagrįstai bylą nagrinėjusių teismų pripažintas aiškiu, suprantamu ir nedviprasmišku. Be to, kasatorius neteigia, kad jam nebuvo suprantama, dėl kokios prievolės netinkamo įvykdymo gautas atsakovo atsakymas.

36Minėta, nenustatyta nė viena CK 6.134 straipsnyje nurodyta, įskaitymo galimybę apribojanti sąlyga, todėl kasatoriaus argumentai dėl ieškinio senaties taikymo įskaitymui atlikti neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo bylą nagrinėjusių teismų procesiniams sprendimams panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis 2 dalies 1, 2 punktai). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Atsakovas prašo priteisti atstovavimo išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme atlyginimą. Kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikta duomenų, kad atsakovas už atsiliepimo parengimą sumokėjo atstovui (advokatei Jolantai Voroneckienei) 1800 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.14 punktą, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iš kasatoriaus 1800 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

38Kasacinės instancijos teismas turėjo 19,02 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Priteisti atsakovui UAB „A. TARAILOS LOGISTIKA“ (j. a. k. 300661104) iš ieškovo UAB „ROLVIKA“ (j. a. k. 122598028) 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimo.

42Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „ROLVIKA“ (j. a. k. 122598028) 19,02 Lt (devyniolika litų 2 ct) su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. „A. TARAILOS LOGISTIKA“ dėl skolos priteisimo.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 19... 7. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad pagal 2010 m.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas 2010 m. lapkričio 19 d. ieškovui išrašė... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors atsakovas, grąžindamas ieškovo 2011... 13. 5 d.... 14. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo teiginiu, kad įskaitymas... 15. Teisėjų kolegija taip pat atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo... 16. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 18. 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį... 19. 1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino... 20. 2. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 21. 3. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip... 23. 1. Atsakovo nuomone, bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė... 24. „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d.... 25. 2. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad atsakovas negalėjo... 26. 3. Atsakovo nuomone, bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino byloje... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 30. Dėl tinkamo įrodinėjimą ir vienašalių priešpriešinių reikalavimų... 31. Kasatorius, nesutikdamas su byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais... 32. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 33. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d.... 34. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais kasatoriaus... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalių neginčijama aplinkybė, kad buvo... 36. Minėta, nenustatyta nė viena CK 6.134 straipsnyje nurodyta, įskaitymo... 37. Atsakovas prašo priteisti atstovavimo išlaidų, turėtų kasacinės... 38. Kasacinės instancijos teismas turėjo 19,02 Lt išlaidų, susijusių su bylos... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 41. Priteisti atsakovui UAB „A. TARAILOS LOGISTIKA“ (j. a. k. 300661104) iš... 42. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „ROLVIKA“ (j. a. k. 122598028) 19,02... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...