Byla e2-697-180/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arbor Medical Corporation LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2984-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arbor Medical Corporation LT“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms ir viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tradintek“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arbor Medical Corporation LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vykdomame atvirame konkurse „Kompiuterinės tomografijos aparato (256 arba daugiau pjūvių) pirkimas“ (pirkimo Nr. 189481), priimtus sprendimus: 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (8.6-18)10-VP-957, kuriuo atmestas UAB „Arbor Medical Corporation LT“ pirkime pateiktas pasiūlymas; 2018 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (8.6-18)10-VP-12 „Dėl konkurso nugalėtojo“ ir šiuo sprendimu sudarytą pasiūlymų eilę; įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo vertinti atvirame konkurse „Kompiuterinės tomografijos aparato (256 arba daugiau pjūvių) pirkimas“ (pirkimo Nr. 189481), pateiktą UAB „Arbor Medical Corporation LT“ pasiūlymą ir atlikus šį vertinimą sudaryti naują pasiūlymų eilę.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atviro konkurso „Kompiuterinės tomografijos aparato (256 arba daugiau pjūvių) pirkimas“ procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždraudžiant atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šio pirkimo procedūrų tęsimo vykdymu, įskaitant ir teisę sudaryti pirkimo sutartį.

3. Ieškovės įsitikinimu, ieškinys tikėtinai pagrįstas; gali būti priimtas jai (ieškovei) palankus teismo sprendimas. Prašomos laikinosios pasaugos priemonės taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Jeigu išnagrinėjus ieškinį būtų patenkinti jo reikalavimai, o pirkimo sutartis būtų sudaryta, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas. Tenkinus prašymą, perkančiosios organizacijos interesai nebus pažeisti, nes pati perkančioji organizacija delsia atlikti pirkimo procedūras: pirkime buvo numatytas pasiūlymų pateikimo terminas 2017 m. rugpjūčio 10 d., o sprendimas dėl pasiūlymo įvertinimo buvo priimtas tik 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. po 4 mėnesių. Ši aplinkybė įrodo, kad skubėti organizuojant pirkimą ar tikslo pabaigti pirkimo procedūras nedelsiant nėra.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Arbor Medical Corporation LT“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismo argumentai: ieškovės teiginiai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą išvadai, kad ieškinio reikalavimai preliminariai pagrįsti, tačiau didelė dalis ieškovės argumentų jau įvertinti kitoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5056-340/2017, kurioje teismo sprendimu ieškovės reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Dėl paminėto teismo sprendimo ieškovė yra pateikusi apeliacinį skundą, o šioje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai, ieškinio argumentai bus vertinami ir dėl jų pasisakoma tik nagrinėjant bylą iš esmės.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Ieškovės argumentai, teismo įsitikinimu, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, grįsti prielaidomis.

7. Pirkimo objektas – kompiuterinės tomografijos aparatai (trys vienetai), kurie bus naudojami aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams teikiančiose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose bei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje). Pirkimo tikslas – įsigyti brangią medicinos įrangą, skirtą galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti. Brangios medicinos įrangos, kuri skirta asmenų sveikatos priežiūros paslaugoms teikti – sveikatos sutrikimams diagnozuoti ir pašalinti, teismo įsitikinimu, neabejotinai atitinka viešojo intereso kriterijus; pirkimo objektas yra susijęs su visuomenės interesu gauti aukščiausios kokybės paslaugas, t. y. susijęs su visuomenės teise į nemokamą asmens sveikatos priežiūrą.

8. Teismas taip pat nustatė, kad pirkimo objektas bus finansuojamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-378 patvirtintą 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-V-603 „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos pagal patvirtintą planą skiriamos viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, t. y. visuotinės svarbos paslaugoms/viešajam interesui užtikrinti, teismas sprendė, kad viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas turėtų įtakos tolesniam Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų panaudojimui ir tikėtinai sukeltų riziką jų praradimui, nes lėšų panaudojimo apimtys ir sparta yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Pirkimo objekto įsigijimo vilkinimas kelia realią grėsmę Lietuvai prarasti galimybę finansuoti įrangos sveikatos priežiūros įstaigoms įsigijimą iš Europos Sąjungos lėšų.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

9. Ieškovė UAB „Arbor Medical Corporation LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – systabdyti atviro konkurso „Kompiuterinės tomografijos aparato (256 arba daugiau pjūvių) pirkimas“ (pirkimo Nr. 189481) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždraudžiant atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šio pirkimo procedūrų tęsimo vykdymu, įskaitant ir teisę sudaryti pirkimo sutartį.

10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantei tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, nes viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta su kitu tiekėju. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad tokios grėsmės nėra ir nepaaiškino, kokiu būdu, jeigu nagrinėjant bylą būtų sudaryta pirkimo sutartis, būtų galima įvykdyti apeliantei galimai palankų teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šie apeliantės argumentai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ar grįsti prielaidomis.

2. Siekiama ginti savo teises tokiu būdu, kad būtų užtikrintos jos realios galimybės sudaryti pirkimo sutartį, todėl ieškovės prašymo tenkinimas yra vienintelė efektyvi priemonė pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Apeliantės tikslas yra ne finansinė nauda, o reali galimybė teikti pasiūlymą skaidriai ir teisėtai organizuojamame pirkime, kas koreliuoja ir su viešuoju visuomenės interesu užtikrinti sąžiningą bei racionalų pirkimui numatytų lėšų panaudojimą.

3. Pirmosios instancijos teismas teikė pirmenybę pirkimo objektui. Akcentuojant perkančiosios organizacijos ir jos atstovaujamų gydymo įstaigų vykdomos veiklos svarbą yra sudaromos prielaidos pateisinti galimus viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

4. Apeliantė nesutinka, kad viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas turėtų įtakos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų panaudojimui ir tikėtinai sukeltų riziką jų praradimui. Nurodė, kad pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, kurios nustato iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, projektų sutartys gali būti sudaromos iki 2020 m. gruodžio 31 dienos, o išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos tinkamu finansuoti laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

11. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas preliminarų ieškinio pagrįstumą, teisingai nurodė, kad didelė dalis ieškinyje nurodytų argumentų jau yra įvertinti teismo kitoje civilinėje byloje ir kol nėra įrodyta priešingai, šioje byloje pateikti apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

2. Kompiuterinės tomografijos aparatų Pirkimo sąlygų dalyje dėl pirkimo objekto numatytas tam tikras „pasiruošimo terminas“, t. y. numatyta, kad prekės turės būti pristatytos per 120 kalendorinių dienų nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos, todėl teigtina, kad apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas būtų realiai įmanomas.

3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą, turintį didelę reikšmę Lietuvos gyventojų sveikatos užtikrinimui ir išsaugojimui. Laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų naudą, todėl tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu efektyvumo bei proporcingumo principai.

4. Viešieji pirkimai yra vykdomi, siekiant panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, kurių panaudojimo apimtys ir sparta yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sudarytų didelę riziką nepanaudoti sveikatos priežiūros sričiai skirtų Europos Sąjungos investicinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje.

12. Atsakovė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė pakartotinai ginčą kildina dėl to paties objekto, grįsdama tais pačiais argumentais bei teiginiais, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-5056-340/2017 teiktame ieškinyje, kuris 2017 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimu buvo atmestas. Teismai jau du kartus skirtingose bylose pasisakė dėl to paties ginčo, kuris kildinamas dėl to paties objekto, grindžiamas tais pačiais argumentais bei teiginiais. Tai įrodo, kad neegzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privaloma pirma sąlyga – ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas.

2. Esant kelių teisinių vertybių konkurencijai, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus, atsirastų didesnė žala. Viešųjų pirkimų ginčai susiję su viešojo intereso apsauga, t. y. visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Jeigu iš apeliantės pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei, ar jos pažeidžiamai grupei (pacientams), būtinų prekių įsigijimą, siekiant išvengti nepataisomos žalos bei užtikrinti kuo skubesnį šiuolaikiškų, daug kokybiškesnių medicininių paslaugų gavimą, turi būti ginama pastaroji.

13. Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje byloje dauguma pareikštų ieškinio reikalavimų jau yra įvertinti kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5056-340/2017, kurią išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, kol nėra įrodyta priešingai, apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

2. Apeliantė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Apeliantės pateikti argumentai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, grįsti prielaidomis. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė negalės apginti savo interesų, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

3. Vykdomas viešasis pirkimas yra susijęs su visuomenės interesu gauti aukščiausios kokybės paslaugas, t. y. susijęs su visuomenės teise į nemokamą asmens sveikatos priežiūrą.

14. Trečiasis asmuo UAB „Tradintek“ atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko atsakovų poziciją:

1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas visuomenės interesas dėl pirkimo objekto, kuris skirtas asmenų sveikatos priežiūros paslaugoms teikti – sveikatos sutrikimams diagnozuoti ir pašalinti, o tai neabejotinai atitinka viešojo intereso kriterijus, ir finansuojamas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-378 patvirtintą 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-V-603 „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1.

2. Laikinųjų pasaugos priemonių taikymas neatitiks keliamų efektyvumo, proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimų, o palikus galioti skundžiamą nutartį teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas ar pasidarys neįmanomas, kadangi apeliantė bet kuriuo atveju turi teisę apginti savo teises (jei teismas pripažins jas buvus pažeistas), reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo (VPĮ 93 str. 1 d. 2 p., 96 str.).

3. Apeliantė nepateikė jokių argumentų patvirtinančių, kad ji negalės apginti savo interesų, netaikius laikinųjų pasaugos priemonių, o priešingai, patvirtino, kad tokia galimybė egzistuoja ir tuo atveju, jei jos teisėti interesai būtų pažeisti, apeliantė turės teisę išsiieškoti žalą iš atsakovo.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 4237straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. CPK 4237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų prieinama išvados, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

18. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

19. Nagrinėjamu atveju, pareikštas ieškinys pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir apeliantės poziciją pagrindžiančiais įrodymais, teisiniais pagrindais ir atitinkantis jam keliamus CPK 4233 reikalavimus. Šioje proceso stadijoje apeliantė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi ieškinio forma ir turinys atitiko įstatymo nuostatas, nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ir ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, sprendžiama, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Tačiau tai tik viena sąlyga, kurią nustačius galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

20. Teismas viešųjų pirkimų bylose, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu (CPK 4237 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
21. Nagrinėjamoje byloje pirkimo objektas yra kompiuterinės tomografijos aparatai, kurie skirti naudoti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose bei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje). Pirkimo tikslas – įsigyti brangią medicinos įrangą, skirtą galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, būtų pažeistos pacientų teisės gauti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugą. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, nes atsakovė patirtų didesnę finansinę žalą ir būtų padaryta didelė žala pacientų interesams. Taip būtų pažeistas viešasis interesas, o kartu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

23. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atskirąjį skundą viešojo pirkimo sutartis su pirkimo laimėtoju nėra sudaryta. Jeigu tokia sutartis būtų sudaryta, teismui pripažinus ieškinio pagrįstumą, ji (sutartis) taip pat pripažįstama niekine teismo iniciatyva, ir sprendžiama dėl jos teisinių pasekmių. Taigi aplinkybė, kad tikėtina palankaus apeliantei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar būtų neįmanoma jo įvykdyti, nepagrįsta. Nenustačius antros būtinos sąlygos – teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikyti nėra pagrindo (CPK 144 str. 1 d.).

24. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

10Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.