Byla 1A-232-396/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, nuteistajai A. L., jos gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistosios A. L. (buvusi pavardė J.) (toliau – A. L.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, BK 70 straipsniu, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą bei paskirta 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant šių darbų atlikimo terminą – vienerius metus.

4Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas, t. y. 2012 m. vasario 7 d. (viena para).

5Kitų tuo pačiu nuosprendžiu pripažintų kaltais ir nuteistų L. P., A. K., A. K., R. B. gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliaciniai skundai, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus apeliacinis skundas dėl V. J. (V. J.), L. L. (L. L.) ir A. K. išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

71. A. L. ir A. K., t. y. asmuo, kuriam apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 27 d., pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, t. y. nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės: A. L. nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario mėnesio pradžios neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie prekybos centro „Norfa“, esančio ( - ), ir prie namo, esančio ( - ), iš T. N. (T. N.), t. y. asmens, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 39,282 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, už miltelių gramą mokėdama 9 Lt, ne mažiau kaip 24,166 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, už gramą mokėdama 23 Lt, ne mažiau kaip 0,059 g psichotropinės medžiagos PMMA, už vieną tabletę mokėdama 8 Lt, psichotropinių medžiagų: ne mažiau kaip 0,181 g metamfetamino ir 4,278 g PMMA, už vieną tabletę mokėdama 8 Lt, ir 2012 metų sausio mėnesio viduryje prie paviljono Nr. 6, esančio ( - ), A. K., nusipirkęs iš L. P., įgijo labai didelį kiekį, t. y. apie 220 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, už gramą mokėdamas 9 Lt, kurias A. K. atgabeno į garažą Nr. 17, esantį ( - ), kur nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. laikė, o nuo 2012 m. sausio mėnesio vidurio dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė ir bute, esančiame ( - ), iki 2012 m. vasario 7 d.

81.1. A. K., t. y. asmuo, kuriam apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 27 d., 2012 m. vasario 4 d. apie 18 val. bute, esančiame ( - ), į skolą už 600 Lt pardavė J. K. 1,216 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o kitą dalį – 11,141 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 23,936 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, psichotropinių medžiagų: 0,166 g metamfetamino ir 3,789 g PMMA, didelį kiekį – 67,07 g narkotinės medžiagos kanapių dervos – A. K. laikė bute, esančiame ( - ), iki 2012 m. vasario 7 d., kai tą pačią dieną 14 val. kratos metu minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kitą dalį, t. y. 0,073 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,059 g psichotropinės medžiagos PMMA, 0,23 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, A. L. laikė su savimi iki tos pačios dienos, kai 14 val. 15 min. bute, esančiame ( - ), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą narkotinę ir psichotropines medžiagas. Kitą dalį, t. y. 0,131 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir psichotropinių medžiagų: 0,013 g metamfetamino ir 0,489 g PMMA, A. K. laikė iki tos pačios dienos 15 val. 29 min., kai automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), apžiūros metu policijos pareigūnai paėmė minėtas psichotropines medžiagas; o likusią dalį, t. y. didelį kiekį – 26,723 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, A. K. laikė garaže Nr. 17, esančiame ( - ), iki tos pačios dienos 18 val. 15 min., kai kratos metu šį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino rado ir paėmė policijos pareigūnai.

92. A. L. buvo kaltinama tuo, kad ji veikdama bendrai su A. K. 2012 m. sausio mėnesio viduryje prie paviljono Nr. 6, esančio ( - ), iš L. P. įgijo labai didelį kiekį, t. y. 220 g, narkotinės medžiagos kanapių dervos, už gramą mokėdama 9 Lt, kurias ji kartu su A. K. atgabeno į garažą Nr. 17, esantį ( - ), kur nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. laikė, o nuo 2012 m. sausio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė ir bute, esančiame ( - ), per minėtą laikotarpį dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų A. L. ir A. K., V. J., L. L. (kuriems ši kaltinimo dalis nepasitvirtino) įvairiose Vilniaus miesto vietose išplatino tyrimo nenustatytiems asmenims, kitą dalį – 11,139 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 23,936 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, psichotropinių medžiagų: 0,168 g metamfetamino ir 3,789 g PMMA, didelį kiekį 67,07 g narkotinės medžiagos kanapių dervos laikė bute, esančiame ( - ), iki 2012 m. vasario 7 d., kai tą pačią dieną 14 val. kratos metu minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai; kitą dalį 0,131 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir psichotropinių medžiagų: 0,013 g metamfetamino ir 0,489 g PMMA laikė iki tos pačios dienos 15 val. 29 min., kai automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), apžiūros metu policijos pareigūnai paėmė minėtas psichotropines medžiagas; o likusią dalį didelį kiekį 26,723 g psichotropinės medžiagos metamfetamino laikė garaže Nr. 17, esančiame ( - ), iki tos pačios dienos 18 val. 15 min., kai kratos metu minėtą kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino rado ir paėmė policijos pareigūnai.

103. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistoji A. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pakeisti ir šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, paskiriant septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

113.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nesivadovavo įrodymų vertinimo reikalavimais, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

123.2. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai iš A. L. kaltinimo pašalino aplinkybes dėl 220 g kanapių dervos laikymo bei jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

133.2.1. Apeliantas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl A. L. pasyvaus vaidmens įgyjant 220 g narkotinės medžiagos kanapių dervos ir nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog vien ta aplinkybė, jog nuteistoji A. L. važiavo kaip keleivė automobilyje tuo metu, kai buvo įgytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos kanapių dervos, neįrodo, kad ji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką. Tačiau, apelianto vertinimu, faktas, kad A. L. tuo metu gyveno tame pačiame bute, kuriame nuteistasis A. K. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, patvirtina bendrininkavimą neteisėtai laikant narkotines medžiagas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. L. žinojo, kokiu būdu buvo įgyjama narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nes pati nuteistoji jų įgydavo arba dalyvaudavo susitikimuose jų įgyjant. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad A. L. padėdavo narkotines ir psichotropines medžiagas išpakuoti smulkesniais kiekiais, žinojo, kur šios medžiagos buvo laikomos, bei turėjo priėjimą prie jų, sudarė skolininkų sąrašą ir žinojo šių narkotinių medžiagų pirkėjus, kurie rašydavo arba skambindavo jai, kai negalėdavo prisiskambinti A. K.. Be to, narkotinių medžiagų buvo rasta ir pas pačią A. L. asmens kratos metu.

144. Nuteistoji A. L. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį.

154.1. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pasak nuteistosios, nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Be to, asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2014). Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

164.2. Nuteistoji A. L. pažymi, kad aplinkybė, jog ji važiavo automobilyje kaip keleivė, kai tuo metu buvo įgyta narkotinė medžiaga – kanapių derva, neįrodo, jog padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką.

174.3. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas jos kaltę grindė nenuosekliais A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, išteisintojo V. J. parodymais bei jos pačios (apeliantės) nepatikimais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš A. K., V. J. parodymų negalima nustatyti, kokius konkrečius kiekius bei kokias psichotropines ir narkotines medžiagas ji (apeliantė) įgijo ir laikė. Vien tai, kad ji (A. L.) dalyvavo ir buvo šalia A. K., nepatvirtina jos dalyvavimo darant nusikalstamas veikas. Be to, išteisintasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. K. vienas pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas. Remiantis nagrinėjamojoje byloje esančiais V. B. (V. B.), A. M., T. N., L. P. parodymais, apeliantės nuomone, taip pat negalima neginčijamai konstatuoti apie jos (A. L.) padarytas konkrečias nusikalstamas veikas. Kitų patikimų duomenų, pagrindžiančių jos (nuteistosios) kaltę, nagrinėjamojoje byloje nėra.

184.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojų, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, negalima remtis, nes jie yra nepatikimi. Nurodo, kad kaip liudytojai apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai tik pirmosios instancijos teisme parodė jiems žinomas aplinkybes, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo pamiršę. Nuteistosios vertinimu, nelogiška ir neįtikinama, kad praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kaip liudytojai apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai tik teisme pradėjo pasakoti tai, ką privalėjo žinoti pirminių apklausų metu, vykusių 2011 metais.

194.5. Skunde nuteistoji prašo atsižvelgti į tai, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra nepatikimi, nes ikiteisminio tyrimo metu ji buvo sulaikyta neteisėtai, siekiant psichologiškai priversti nurodyti tas aplinkybes, kurios buvo reikalingos ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Apeliantė teigia, kad ji norėjo būti paleista į laisvę, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams papasakojo, kaip įgydavo narkotinių medžiagų, kurios buvo reikalingos A. K..

204.5.1. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji (apeliantė) buvo sulaikyta 2012 m. vasario 7 d., kai atsitiktinai užėjo į butą pas A. K., kuriame buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Nuteistoji vertina, kad ji buvo sulaikyta pažeidžiant BPK 140 straipsnio reikalavimus, nes laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas tik esant prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimui.

214.6. A. L. pažymi, kad 2012 m. vasario 7 d. asmens kratos metu pas ją (apeliantę) buvo rasta narkotinių medžiagų (t. y. kanapių ir jų dalių), kurių masė yra 0,23 g, tačiau vien tai nepatvirtina, jog ji disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti. Nuteistoji teigia, kad šias medžiagas ji galėjo laikyti savo reikmėms.

225. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios A. L. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji ir jos gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistosios – tenkinti.

235.1. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistosios A. L. apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Dėl A. L. apeliacinio skundo argumentų

256. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo, bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistosios A. L. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistosios A. L. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistosios atliktų veiksmų. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, jų gynėjai ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

267. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu, visuma. BK 260 straipsnio 2 dalies, pagal kurią pripažinta kalta A. L., dispozicijoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra veika (neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas) ir nusikaltimo dalykas (didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis). Kaip jau minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėtis, kurią be objektyviųjų sudaro ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai (kaltė, tikslas, motyvas). BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti.

278. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantė A. L. nuteista už didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą. Pagal galiojančią teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai tokie atlygintini ar neatlygintini veiksmai kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

289. Nuteistoji A. L. tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinio proceso metu teisme tvirtina, kad narkotinių medžiagų neįgijo ir nelaikė, A. K. prašymu jas tik paimdavo iš T. N. ir jam (A. K.) perduodavo, ir to nelaikė nusikalstama veika. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir panašiai.

2910. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistosios A. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį motyvai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė kaltinamųjų ir liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo bei vertino surinktų duomenų kontekste. Išvadą, kad nuteistoji A. L. suprato, jog disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir ši veika yra uždrausta įstatymo, pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis pačios nuteistosios A. L., nuteistųjų A. K., V. J. ir L. L., T. N., t. y. asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, liudytojų V. B., A. M. parodymais, byloje esančių telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turiniu. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

3010.1.1. A. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kai pradėjo susitikinėti su A. K., sužinojo, kad jis (A. K.) pardavinėja narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių įgyja iš jai nepažįstamo asmens, vardu S.. Maždaug 2011 m. spalio mėnesį, A. K. pradėjo pirkti narkotikus iš asmens, vardu E., tačiau susitikti su E. ir paimti narkotikų eidavo ji (A. L.), nes E. nenorėjo bendrauti su A. K.. Vėliau E. pasakė jai (A. L.), kad negalės pardavinėti narkotikų, tačiau supažindino ją su T., kuris jai davė užrašytą savo telefono numerį ir pasakė, kad ji nusipirktų naują SIM kortelę ir parašytų jam SMS žinutę su savo vardu. Kitą dieną ji padarė taip, kaip sutarė. Po kelių dienų pasibaigė A. K. turimi narkotikai ir jis pasakė, kad jam reikia gauti narkotikų. Ji (A. L.) parašė T. SMS žinutę, kad reikia susitikti. Susitikus T. pasakė, kad bendraus tik su ja viena. Ji pasakė T., kad reikės 500 g amfetamino. Jis jai pardavė amfetaminą po 9 Lt už gramą. Po kurio laiko T. susitikimo metu pasakė, kad jis turi naujų narkotikų, vadinamų „ratais“. Tuomet A. K. pasakė, kad jis pardavinės ir „ratus“. Kito susitikimo metu ji pradėjo imti iš T. ir „ratus“. A. K. paprašė paimti 500 vnt. po 8 Lt už vieną „ratą“. Paskui T. pasakė, kad jis turi „žolės“. A. K. pasakė, kad jis pats nepardavinės „žolės“, o paims ją L. L.. A. pasakė paimti 100 g. Kanapės buvo po 23 litus ir šias narkotines medžiagas pirko du kartus. Parodė, kad visi pirkti narkotikai buvo skirti A. K. pardavimui. A. K. pardavinėjo narkomanams šiuos narkotikus įvairiomis kainomis. Taip pat parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį, ji iš T. paėmė 3 užspaudžiamus polietileninius maišelius, kuriuose buvo „ratai“, po 100 vnt. kiekviename. Taip pat ji davė jam dalį pinigų už anksčiau paimtus narkotikus, o šiuos ėmė į skolą. 2012 m. sausio mėnesio pabaigoje A. K. baigėsi amfetaminas. Ji parašė T. žinutę, kad reikės vieno kilogramo amfetamino. Anksčiau iš T. imdavo po 500 g. Kitą dieną A. su L. nuvežė ją pas T. namo. T. nusileido ir nuvedė ją į rūsį, kur davė jai 1 kg amfetamino. Už šį amfetaminą ji turėjo sumokėti 9 000 Lt, tačiau paėmė į skolą. Tuo metu ji taip pat T. atidavė dalį pinigų už anksčiau paimtus narkotikus. 2012 m. vasario 5 d. A. K. jai (A. L.) pasakė, kad L. L. paprašė jo paimti 100 gramų „žolės“. Ji parašė T., kad reikia 100 g, ir su juo susitiko jo namuose. Kai susitiko su T., ji padavė pinigus už anksčiau paimtas kanapes ir amfetaminą, o jis davė jai „žolės“, kuri buvo supakuota celofaniniame pakete. Visus narkotikus, kuriuos ji paimdavo, A. K. laikė savo nuomojamame bute, esančiame ( - ), kuriame gyveno vienas (t. 9, b. l. 161–162). Analogiškus parodymus A. L. davė apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 9, b. l. 172–175). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kai ji bendravo su A. K., jis vartojo narkotikus, o vėliau pradėjo juos pardavinėti. Vienu metu A. K. neturėjo iš kur gauti narkotikų, todėl ji juos paimdavo iš savo pažįstamo, vardu E.. Vėliau E. pasakė, kad nebegali užsiimti narkotinių medžiagų prekyba, todėl ją supažindino su T.. T. pasakė, kad jai (A. L.) reikia nusipirkti atskirą SIM kortelę, kad bendrautų su juo ir išsiųstų žinutę su savo vardu, taip ji ir padarė. Kai A. K. prireikdavo narkotikų, jis jai pasakydavo, kiek jų reikia, ji parašydavo T., su juo susitikdavo, paimdavo narkotines medžiagas ir perduodavo A. K. (t. 16, b. l. 72–79). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme, nuteistoji A. L. parodė, kad įgydavo narkotinių medžiagų iš T. N., tačiau tą darė A. K. įtikinta, kad tai nėra nusikalstama veika (t. 1, b. l. 33).

3110.1.2. A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. dėl iškilusių finansinių problemų priprato vartoti amfetaminą ir „ratus“. Iš pokalbio su A. L. suprato, kad ji turi pažįstamų, kurie gali padėti gauti narkotikų. Tačiau tie žmonės su juo asmeniškai susipažinti nenorėjo, pasakė, kad bendraus tik per A. L.. Jis davė tam tikrą pinigų sumą ir už tai gavo narkotikų. Vėliau kiekiai padidėjo, atsirado klientų. Jis išsinuomojo butą ir toliau gaudavo narkotikų per A. L. iš asmens, vardu T.. Dalį narkotikų jis (A. K.) laikė bute, kitą dalį garaže, esančiame ( - ) (t. 10, b. l. 45–46). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. K. prisipažino kaltu ir parodė, kad 2011 m. dėl iškilusių finansinių problemų priprato vartoti amfetaminą ir „ratus“. Iš pokalbio su A. L. suprato, kad ji turi pažįstamų, kurie gali padėti gauti narkotikų. Tie žmonės su juo asmeniškai susipažinti nenorėjo, pasakė, kad bendraus tik per A. L.. Jis duodavo jai (A. L.) tam tikrą pinigų sumą ir už tai gavo narkotikų. Vėliau kiekiai padidėjo, atsirado klientų, todėl jis (A. K.) išsinuomojo butą ir toliau gaudavo narkotikus per A. L. iš asmens, vardu T.. Jis A. pasakydavo, kokių narkotikų jam reikia, ji pasakydavo, kiek jis už narkotikus bus skolingas, ir susitardavo susitikti su T.. Vėliau narkotikus imdavo į skolą. Ėmė amfetaminą ir ekstazį. „Žolės“ paėmė tik sau, kadangi pardavimui netenkino kaina. Dalį narkotikų laikė bute, kitą dalį – garaže, esančiame ( - ), narkotinių medžiagų kainos buvo skirtingos. Kai mokėdavo iš karto, kaina buvo vienokia, o kai į skolą – kitokia (t. 16, b. l. 98–99). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. K. parodė, kad jam reikėjo užsidirbti pragyvenimui, todėl jis paprašė A. L., kad jį supažindintų su asmenimis, parduodančiais narkotikus. Tačiau šie asmenys pasakė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas tieks tik per A. L. (t. 1, b. l. 34). Priešingai nei teigia apeliantė, matyti, kad A. K. duoti parodymai, susiję su A. L. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu, viso proceso metu išliko nuoseklūs ir vienodi.

3210.1.3. V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pirko amfetaminą iš A. K.. A. K. įgydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų per savo merginą A. L. iš asmens, vardu T.. A. L. su juo susitikdavo ir paimdavo narkotines ir psichotropines medžiagas. Jis (V. J.) tik kelis kartus važiavo su A. K. ir A. L., kai A. ėjo susitikti su T.. Prieš tai namuose A. K. davė A. L. pinigus. Nuvažiavus A. L. pasakė jiems stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, o pati nuėjo miškelio link. A. L. grįžus, jie nuvažiavo namo, kur ji (A. L.) iš savo rankinės ištraukė polietileninį maišą, kuriame buvo amfetaminas. Ji amfetaminą atidavė A. K., kuris jį padalijo ir laikė namuose (t. 9, b. l. 11–12). Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, todėl buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 16, b. l. 64–69, 187–191).

3310.1.4. Nuteistosios A. L. dalyvavimą disponuojant narkotinėmis medžiagomis taip pat patvirtina ir T. N., t. y. asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis (T. N.) patvirtino, kad būtent nuteistoji A. L. iš jo pirkdavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. T. N. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesio viduryje pažįstamas, vardu E., jį (T. N.) supažindino su mergina, vardu A.. Jis (T. N.) jai ant lapelio užrašė savo telefono numerį, liepė nusipirkti kortelę ir jam parašyti SMS žinutę. Pirmo susitikimo metu jam A. pasakė, kad jai už poros dienų reikės 300 gramų narkotinės medžiagos amfetamino ir ji jam parašys žinutę. Jam atrodo, kad dar tą patį vakarą jis iš jos gavo SMS pranešimą, kad tai A.. A. pasakė, kad už 1 gramą gali mokėti 10 litų. Tokia kaina jį tenkino. Vėliau A. nuderėjo po 9 litus už gramą. Su A. jis susitikdavo prie tos pačios parduotuvės „Norfa“, esančios Viršuliškėse, vėliau jau pradėjo susitikinėti prie jo nuomojamo buto, esančio ( - ). Ji parašydavo žinutę, o jis suprasdavo, ko jai reikia. Amfetamino A. pirkdavo maždaug kas dvi savaites, kartais pasitaikydavo ir kas savaitę, pradžioje – 300 g, paskui – 500 g, vėliau – vėl 300 g, pastovumo nebuvo. Žino, kad pastarąjį kartą sausio mėnesio pabaigoje, jis iš jos gavo žinutę, kad jai reikia 1 kg. Jis suprato, kad kalbama apie narkotinę medžiagą amfetaminą. Maždaug po poros dienų vakare, jis susitiko su ja prie savo namų, kur jai popierinėje dėžutėje padavė 1 kg amfetamino, supakuoto į plastikinį paketą. Kiek per laikotarpį nuo 2011 metų lapkričio mėn. iki 2012 sausio mėn. pabaigos jis galėjo parduoti A. amfetamino, nežino, jokių užrašų jis nevedė. Pradėjus bendrauti su A., beveik kiekvieno susitiko metu ji jam sakydavo, kad yra poreikis „ratų“, t. y. narkotinės medžiagos ekstazio. Ji pati pasiūlė, kad ją tenkina kaina maždaug po 8 litus už vieną tabletę, nes didesnė kaina jos netenkina. Jis pasakė, kad pasidomės. Kai gavo „ratus“ (žino, kad buvo prieš pat Naujuosius 2012 metus), susitikimo metu jai pasakė. Tada jos prašymu jis davė jai 5–6 tabletes pabandyti. Po kelių dienų A. pasakė, kad tinka. Ji tabletes vadino „rožinėmis“. Ir už vieną „ratą“ ji jam mokėjo 8 litus. Per kelis kartus ji iš jo įsigijo iš viso 1 200 vnt. ekstazio tablečių. Ji imdavo po 300, 200, gal ir 500 vnt. tablečių. Taip pat A. pasakė, kad yra didžiulis poreikis „žolės“, t. y. narkotinės medžiagos kanapių, o jos niekur nepavyksta gauti. Iškart po Naujųjų 2012 metų jis pasakė, kad atsirado „žolė“, ir paklausė, ar jai reikia. Ji siūlė kainą po 20 litų už gramą, bet jis jai galėjo parduoti po 23 litus už vieną gramą, galiausiai ji pasakė, kad kaina jai tinka. Jis žino, kad per du kartus jai pardavė 200 gramų „žolės“, iš viso už 4 600 Lt. Iš pradžių A. už narkotikus mokėdavo iškart, o vėliau pradėjo imti į skolą (t. 11, b. l. 19–21).

3410.1.5. Išanalizavus pirmiau nurodytus parodymus, matyti, kad šie parodymai papildo vieni kitus dėl nusikaltimo vykdymo eigos, kartu paneigdami nuteistosios A. L. apeliacinio skundo argumentus, jog nusikalstamos veikos darymo metu ji tik buvo šalia nuteistojo A. K.. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-253/2013, Nr. 2K-332/2013, Nr. 2K-61/2014 ir kt.).

3510.2. Tai, kad per apklausas vykusias ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, A. L. duoti parodymai yra teisingi, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys daiktų apžiūros protokolai. 2012 m. gegužės 28–29 d. apžiūrėti daiktai, paimti iš A. L., įskaitant ir jos mobilųjį telefoną (t. 5, b. l. 137–157). 2012 m. birželio 5 d. apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas, paimtas iš A. L. (t. 5, b. l. 158–160). Ikiteisminio tyrimo metu dėl žinučių turinio jos mobiliajame telefone „Samsung GT-I5500“ A. L. parodė, kad SMS žinutėje, kurioje rašoma abonentui Nr. ( - ): „Dar nemiegi? Klausyk, o žalių kryžių negavai? Paėmiau iš E. draugo pabandyti. Dukart stipresni nei mūsų rožiniai:-p“, „kenkėja...“-D ir „rožinių 300 rytojui ...jei niekas neima, aš paimsiu...:-p“, ji (A. L.) su T. N. kalba apie 300 „ratų“. SMS žinutėje abonentui Nr. ( - ): „Labas, gal yra naujienų dėl sunkaus klausimo?“, Blynas...80 jau reikia...(Susitiksime sekmadienį, kadangi šeštadienis dar darbo diena) O taip pas mane lyg ir normaliai, tik truputį susirgau.“ „1 kg“. „Ką skolinga atiduosiu. O ar į priekį jau nebeduosi?“, „manau, už savaitės ir visą išmėtysiu“, „sunkiu“ ji įvardijo amfetaminą, nes jo kaina buvo didesnė, o „ratus“ lengvu, nes jie kainavo pigiau. 80 įvardijo tai, kad tuo metu reikėjo 80 gramų amfetamino, o iš T. ji užsakė iš viso 1 kg amfetamino. Žinutėje abonentui ( - ): „Pinigų dalį atiduosiu, kaip ir žadėjau. Ir 100$ paimsiu, jei bus“, „pati tikėjausi geresnio rezultato, bet kažkaip žmonių mažai. Ačiū)“ jie kalbasi apie „ratus“, o dėl žinutės „tikėjausi geresnio rezultato“, parodė, kad kalbėjo apie narkotikų kokybę ir apie tai, jog mažai žmonių perka narkotinių ir psichotropinių medžiagų (t. 9, b. l. 190). Pirmosios instancijos teisme A. L. patvirtino šiuos savo parodymus (t. 16, b. l. 72–79, 96–100). Daroma išvada, kad užfiksuotas A. L. ir T. N. bendravimas SMS žinutėmis patvirtina, jog jų duoti parodymai yra teisingi.

3610.3. Taip pat svarbu pažymėti, kad aptariamą nusikalstamą veiką padariusių asmenų parodymų patikimumas buvo vertinamas lyginant ne tik skirtingu proceso metu duotus jų parodymus tarpusavyje, bet ir su teisiamojo posėdžio metu duotais apklaustų kaip liudytojų pareigūnų V. B. ir A. M. parodymais, kurie patvirtino pirmiau aptartus parodymus apie nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą ir eigą.

3710.3.1. Liudytojas V. B. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje buvo gauta duomenų, jog J. K. psichotropinę medžiagą teikė A. K., kuris galėjo jos įgyti iš T. N. per A. L.. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad ji A. K. prašymu eidavo pas T. N., paimdavo narkotikus ir perduodavo juos A. K.. Šias aplinkybes A. L. papasakojo jam, kai protokolas nebuvo rašomas (t. 15, b. l. 196–198).

3810.3.2. Liudytojas A. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje jam teko bendrauti su A. L. apie tai, kaip ir iš ko ji įgydavo narkotinių medžiagų. Ji nurodė, kad įgydavo narkotikų iš T. N., o jais prekiavo A. K.. Taip pat nurodė, kur jis laikė narkotines medžiagas (t. 15, b. l. 198–202).

3910.3.3. Išanalizavus minėtų liudytojų parodymus, matyti, kad jie neginčijamai patvirtina nuteistųjų ir T. N., t. y. asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, parodymus dėl nusikalstamos veikos eigos. Nors nuteistosios A. L. nuomone, pirmiau minėtų pareigūnų parodymų negalima vertinti kaip patikimų, tačiau tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia vadovautis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio būtent tokių liudytojų, t. y. pareigūnų, parodymais, ypač atsižvelgiant į byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, jų specifiką, todėl apygardos teismas pagrįstai rėmėsi pareigūnų parodymais. Šių liudytojų parodymai buvo reikšmingi ir tikrinant kitų byloje apklaustų asmenų parodymų teisingumą. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, viso proceso metu pareigūnai davė tarpusavyje neprieštaraujančius, vieni kitus papildančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, todėl nėra pagrindo abejoti šioje byloje apklaustų pareigūnų parodymais. Jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų apkalbėję nuteistąją ar iškraipę jiems žinomas faktines aplinkybes, apeliantė nenurodė, o tokių duomenų byloje taip pat nėra.

4010.4. Nėra pagrindo sutikti, kad A. L. sau ir A. K. nepalankius parodymus davė dėl neva pareigūnų prieš ją naudoto psichologinio smurto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. tokius pačius parodymus, kad įgydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš T. N. ir perduodavo jas A. K., davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, kai ji buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir teisiamojo posėdžio metu. Akivaizdu, kad per apklausą teisiamojo posėdžio metu policijos pareigūnai nedarė ir negalėjo daryti jokio spaudimo ar įtakos. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistoji A. L. ar jos gynėjas kreipėsi į prokurorą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Taigi šioje byloje aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad A. L. buvo darytas neleistinas pareigūnų poveikis, nenustatyta.

4111. A. L. taip pat nuteista už tai, kad su savimi iki tos pačios dienos, kai 14.15 val. bute, esančiame ( - ), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie jos asmens kratos metu rado ir paėmė narkotines ir psichotropines medžiagas, laikė 0,073 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,059 g psichotropinės medžiagos – PMMA, 0,23 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

4211.1. Nuteistoji A. L. apeliaciniame skunde teigia, kad ji nuteista nepagrįstai, nes pas ją asmens kratos metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas galėjo laikyti savo reikmėms. Tačiau teisėjų kolegija tokius skundo argumentus atmeta kaip deklaratyvius.

4311.2. 2012 m. vasario 7 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš A. L. paimti telefonai, maišelis su milteliais, rusvos spalvos tabletė, tušti plastikiniai maišeliai ir kiti daiktai, kurie įrašyti į asmens kratos protokolą (t. 9, b. l. 153). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(928)-IS1-3005 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, 2012 m. vasario 7 d. asmens kratos metu rasto pas A. L., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,073 g, rausvos spalvos tablečių, 2012 m. vasario 7 d. asmens kratos metu rastų pas A. L., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – PMMA, kurios masė yra 0,059 g, į folijos skiautę suvynioto tamsiai raudonos spalvos augalinės kilmės medžiagos ir žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos mišinio, 2012 m. vasario 7 d. asmens kratos metu rasto pas A. L., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 0,23 g (t. 2, b. l. 129–130).

4411.3. Nuteistoji A. L. aplinkybės, kad būtent ji iš T. N. įgijo jos asmens kratos metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, neneigė. Taip pat viso proceso metu nuosekliai parodė, kad pati narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojo ir nepritarė jų vartojimui, dėl ko dažnai konfliktuodavo su A. K. (t. 9, b. l. 161–162; t. 16, b. l. 72–78). A. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad pas A. L. rastas narkotines ir psichotropines medžiagas kaip tam tikrų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavyzdį buvo davęs T. N. (t. 1, b. l. 34). Taigi iš šių parodymų akivaizdu, kad A. L. asmens kratos metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas ji (A. L.) paėmė iš T. N. ir laikė turėdama tikslą ne pati suvartoti, o perduoti jas A. K.. Todėl apeliantės skundo teiginiai, kad teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, vertinami kaip deklaratyvūs.

4512. Pažymėtina, kad pirmiau aptarti parodymai neginčijamai patvirtina ne tik konkrečius A. L. veiksmus įgyjant didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei laikant narkotines ir psichotropines medžiagas, bet ir tai, kad ji jas įgijo ir laikė turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis – tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas – suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti arba kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-119/2011). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino A. L. įgytų psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekį (jų įvairovę ir masę), tai, kad A. L. žinojo, jog jos įgyjamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bus parduodamos ar kitaip platinamos, aplinkybę, kad pati nuteistoji A. L. narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, ir padarė išvadą, jog nuteistoji A. L. narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo ne savo reikmėms, bet turėdama tikslą jas perduoti kito asmens, t. y. A. K., dispozicijon toliau jas parduoti, kitaip platinti ar vartoti.

4613. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, kritiškai vertina nuteistosios A. L. teiginius, kad ji įgydama narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš T. N. ir jas laikydama, nesuprato daranti nusikalstamą veiką, ir konstatuoja, jog byloje neabejotinai patvirtinta, kad nuteistoji A. L. aptariamą nusikalstamą veiką darė visiškai suvokdama jos pavojingumą ir to norėjo. Pažymėtina, kad nustatant nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės buvimą, vertinama ne tik tai, kaip nuteistasis iš esmės suprato savo veikimą ir kaip jis tai aiškina, bet ir atsižvelgiama į objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, galinčius atskleisti subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės egzistavimą patvirtina nuteistosios atlikti veiksmai – susitikimai su asmenimis, iš kurių įgydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų paėmimas iš šių asmenų, atsiskaitymas už įgytas narkotines medžiagas. Be to, visas šias faktines aplinkybes patvirtino ir pati nuteistoji. Nurodyti motyvai, kad ji pasitikėjo A. K. ir galvojo, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų paėmimas ir perdavimas nėra nusikalstami veiksmai, yra abejotini, nes tiek pati nuteistoji, tiek kiti byloje apklausti asmenys patvirtino, kad būtent A. L. žinojo ir surado, iš ko ir kur galima įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir šiuos šaltinius pati nurodė A. K.. Tai rodo, kad tokie nuteistosios paaiškinimai yra tik jos gynybinė versija. Be to, apeliantės argumentus paneigia ir tai, kad ji nuolat palaikė telefoninį ryšį su asmeniu, iš kurio įgydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, buvo aktyvi bendraudama su šiuo asmeniu, pasisakydavo ne tik apie konkrečius reikalingų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, jų kainas, pinigų sumas, kurias sumokės už įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas, bet ir apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo rezultatus, kurių pati tikisi (t. 5, b. l. 137–160).

4714. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius A. K. ir A. L. veikiant bendrininkų grupe įgyjant narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš T. N.. Iš nuteistųjų veiksmų matyti, kad jie veikė bendrai, kartu atliko nusikalstamus veiksmus, suprato vienas kito neteisėtus veiksmus, jiems pritarė ir siekė to paties tikslo – parduoti arba kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas.

4815. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. L. pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Priešingai nei teigia nuteistoji, jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos įvertinęs apygardos teismas priėmė pagrįsta ir teisingą nuosprendį.

49Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

5016. Šioje byloje A. L. taip pat buvo inkriminuota nusikalstama veika, atitinkanti BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją, t. y. labai didelio kiekio kanapių dervos įgijimas ir laikymas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ši A. L. padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, konstatuojant, kad iš L. P. labai didelio kiekio kanapių dervos A. L. kartu su nuteistuoju A. K. neįgijo ir nelaikė. Prokuroras skunde sutinka su apygardos teismo išvada, kad A. L. kartu su kitu nuteistuoju A. K. labai didelio kiekio kanapių dervos neįgijo, tačiau teigia, jog šį narkotinių medžiagų kiekį kartu su juo (A. K.) laikė jo nuomojamame bute, esančiame ( - ), ir garaže, esančiame ( - ).

5117. Kaip minėta pirmiau, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

5218. BK 260 straipsnio 3 dalyje, baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-53-895/2016).

5319. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų A. L. inkriminuotų nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymių, įskaitant ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymą, bei jų pagrįstumo bylos medžiaga. Pagal BK 260 straipsnį, psichotropinių ar narkotinių medžiagų laikymas – tai jų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-53-895/2016). Teismas, susiejęs byloje nustatytas faktines aplinkybes su BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtimi, pagrįstai konstatavo, kad A. L. pareikštas kaltinimas dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų – kanapių dervos – laikymo nepasitvirtino, o prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nenurodė naujų A. L. kaltumo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo įrodymų.

5420. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl A. L. pareikšto kaltinimo neteisėtai kartu su A. K. laikius labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, grindžiami šiomis aplinkybėmis, t. y. kad A. L. pati įgydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dalyvavo A. K. iš L. P. įgyjant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, padėdavo A. K. padalyti narkotines ir psichotropines medžiagas smulkesniais kiekiais, žinojo, kur šios medžiagos laikomos, ir galėjo laisvai prie jų prieiti, vedė įsiskolinusių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėjų sąrašą, be to, dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, rastų pas ją asmens kratos metu, laikė su savimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais prokuroro skundo argumentais.

5520.1. A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi narkotikai, kuriuos nupirkdavo A. K. prašymu, buvo skirti jam (A. K.) pardavimui. Visus narkotikus, kuriuos ji paimdavo, A. K. laikė savo nuomojamame bute, esančiame ( - ), kuriame gyveno vienas. A. K. namuose taip pat fasuodavo nupirktus narkotikus, juose turėjo svarstykles, mažus polietileninius maišelius fasuoti. Taip pat parodė, kad pas ją asmens kratos metu rankinuke rastas narkotines ir psichotropines medžiagas įdėjo A. K., nes ji pati jų nevartoja. Jis dėdavo savo daiktus jai į rankinę tuomet, kai jie eidavo kur nors tuo metu susitikti su narkotikų pirkėjais. Taip pat pas ją rastas lapelis su sąrašu: A. diktavo jai savo skolininkus, o ji juos surašė (t. 9, b. l. 161–162). Analogiškus parodymus A. L. davė apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 9, b. l. 172–175). Papildomos apklausos metu A. L. parodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas ji fasavo kartu su A. K. (t. 9, b. l. 184). Teisiamojo posėdžio metu A. L. parodė, kad A. K. nuomojamame bute kartu su juo negyvendavo, tik kartais likdavo nakvoti, nes palaikė su juo intymius santykius. Visas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias įgydavo iš T. N., perduodavo A. K.. Suprato, kad jis jas pardavinėja, nes matydavo sveriant, taip pat girdėdavo jo pokalbius. Parodė, kad niekada nėra sakiusi, kad kasdien su A. K. dalydavo narkotines medžiagas, ir paaiškino, kad porą kartų yra padėjusi jam sverti narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau kur vėliau A. K. jas padėjo, nežino (t. 16, b. l. 72–78). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme A. L. parodė, kad jie su A. K. draugavo, kartu leido laisvalaikį, tačiau pas jį negyveno, tik kartais likdavo nakvoti. Taip pat parodė, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra fasavusi ir platinusi, tik jas įgijusi iš T. N.. Nurodė, kad papildomos apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, protokolas, kuriame ji parodė fasavusi narkotines medžiagas, buvo neteisingai išverstas, nes taip nesakė (t. 1, b. l. 32–33).

5620.2. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi jo įsigyti narkotikai buvo skirti parduoti, tačiau amfetaminą vartojo ir jis pats. Narkotikus slėpė savo nuomojamame bute, esančiame ( - ), ir garaže, esančiame ( - ). Kur slepiami narkotikai, žinojo A. L. ir V. J., nes yra kartu su juo važiavę ne tik į narkotinių medžiagų slėptuvę, bet ir jų įsigyti. Minėtame bute, kuriame jis (A. K.) gyveno, nakvoti kartais likdavo A. L., tačiau nuolat su juo negyveno. Išfasuotos narkotinės medžiagos buvo laikomos minėto buto virtuvės spintelėje, apie tai žinojo A. L., V. J. ir L. L., tačiau narkotikų dalyti dozėmis jam niekas nepadėjo, tai darydavo jis vienas. Išfasuotas narkotines ir psichotropines medžiagas jis pats parduodavo klientams, kurie skambindavo arba rašydavo SMS žinutes į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. ( - ), paimtą sulaikymo metu (t. 10, b. l. 45–46). Apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 16, b. l. 98–99). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, A. K. parodė, kad A. L. nebuvo sugyventinė, o buvo jo mergina, kuri tik ateidavo į jo butą. Įgytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rastos tiek jo nuomojamame bute, tiek garaže, priklausė tik jam (A. K.) ir be jo žinios niekas jų paimti negalėjo, nors ir žinojo, kur jos laikomos. A. L. matydavo, kad jis (A. K.) bute fasuoja narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau šiame procese niekada nedalyvavo, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų nesverdavo, nepardavinėjo, su pirkėjais nesusitikinėjo, pati jų nevartojo. Parodė, kad buvo vedami skolininkų sąrašai, jis juos vedė pats, tačiau jei pasakydavo, kad kas nors kitas užrašytų, tas asmuo ir užrašydavo. Taip pat parodė, kad 2012 m. sausio viduryje, jis kartu su A. L. važiavo susitikti su L. P.. Susitikimo metu jis (A. K.) nupirko iš L. P. apie 200 g kanapių dervos ir už tai pats sumokėjo jam (L. P.) pinigus (t. 19, b. l. 137; t. 1, b. l. 34).

5720.3. V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas fasuodavo A. K. (t. 9, b. l. 21). Pirmosios instancijos teisme V. J. šiuos savo parodymus patvirtino (t. 16, b. l. 65).

5821. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos bute, esančiame ( - ), ir garaže, esančiame ( - ), kuriuos nuomojo nuteistasis A. K.. Iš pirmiau aptartų parodymų matyti, kad A. L. minėtame bute kartu su A. K. negyveno, tik kartais ateidavo ir nakvodavo. Nors A. L. įgydavo dalį narkotinių medžiagų ir žinojo, kur bute ir garaže buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, taip pat A. K. nurodymu kelis kartus yra svėrusi narkotines ir psichotropines medžiagas bei pildžiusi jas įgyjančių skolingų pirkėjų sąrašą, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad šios medžiagos buvo jos žinioje ir ji galėjo jomis laisvai disponuoti be narkotinių ir psichotropinių medžiagų savininko – A. K. – žinios, sutikimo ir leidimo. Iš bylos medžiagos ir pirmiau aptartų parodymų matyti, kad visas iš T. N. įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas A. L. perduodavo A. K.. Nuteistoji A. L. kelis kartus svėrė narkotines ir psichotropines medžiagas bei pildė skolininkų sąrašą būtent nuteistojo (A. K.) nurodymu, o butą ir garažą, kuriuose buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nuomojo ir bute nuolat gyveno tik A. K.. Tai įrodo, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo tik nuteistojo A. K., o ne A. L. žinioje. Bylos medžiagoje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad A. K. būtų susitaręs su A. L. kartu laikyti narkotines ir psichotropines medžiagas, įskaitant ir 220 g kanapių dervos, kurias A. K. įgijo iš L. P..

5922. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tai, jog nuteistoji A. L. kartu su A. K. laikė labai didelį kiekį kanapių dervos, patvirtina ir įrodo kiti nuteistosios disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis veiksmai – narkotinių ir psichotropinių medžiagų, rastų jos (A. L.) asmens kratos metu, laikymas. Taigi iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kanapių dervos laikymo faktą A. L. prokuroras tiesiog preziumuoja, vadovaudamasis nustatytu kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, rastų pas A. L. jos asmens kratos metu, laikymo faktu, tačiau savo išvadų nepagrindžia baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais. Konstatavimas, kad A. L. laikė kitas narkotines ir psichotropines medžiagas, savaime nereiškia, jog būtent ji kartu su A. K. laikė ir labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos. Pirmiau minėta, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos iš kitų BK 260 straipsnyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų veikų.

6023. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios A. L. kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo taip pat nepatvirtina aplinkybė, kad ji dalyvavo, kai A. K. iš L. P. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. 220 g kanapių dervos. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. išteisinta dėl 220 g kanapių dervos įgijimo. Apygardos teismas konstatavo, kad vien aplinkybė, jog A. L. kaip keleivė važiavo automobiliu kartu su A. K., kai buvo įgyta narkotinė medžiaga kanapių derva, neįrodo, kad ji šią narkotinę medžiagą įgijo. Pažymėtina, kad prokuroras skunde šios teismo išvados neginčija. Taigi atsižvelgus į tai, kad A. L. labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kanapių dervos neįgijo, taip pat į pirmiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, t. y. kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistųjų A. K. ir A. L. susitarimą laikyti narkotines medžiagas bute, esančiame ( - ), ir garaže, esančiame ( - ), negalima teigti, jog dalyvavimas įgyjant didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos savaime suponuoja išvadą dėl šio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos laikymo.

6124. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-529/2013, Nr. 2K-455/2014, Nr. 2K-368-942/2016).

6225. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad A. L. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. kartu su A. K. laikė 220 g kanapių dervos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu motyvuoti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. L. padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

63Dėl bausmės skyrimo nuteistajai A. L.

6426. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nuteistoji skunde nenurodo jokių argumentų dėl jai paskirtos bausmės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tai, jog A. L. nusikalto būdama nepilnametė. Skirdamas bausmę nuteistajai A. L., teismas vadovavosi BK 41, 54, 61, 91 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (praeityje neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ištekėjusi, augina nepilnametį vaiką), byloje nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Taip pat į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo A. L. nedarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, todėl jos asmenybės pavojingumas nėra toks, kad ji turėtų būti izoliuota nuo visuomenės ir šeimos. Įvertinęs visas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, taikant A. L. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistosios A. L. apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, BK 70 straipsniu,... 4. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas, t. y. 2012 m.... 5. Kitų tuo pačiu nuosprendžiu pripažintų kaltais ir nuteistų L. P., A. K.,... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. 1. A. L. ir A. K., t. y. asmuo, kuriam apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo... 8. 1.1. A. K., t. y. asmuo, kuriam apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2018 m.... 9. 2. A. L. buvo kaltinama tuo, kad ji veikdama bendrai su A. K. 2012 m. sausio... 10. 3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 11. 3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK... 12. 3.2. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 13. 3.2.1. Apeliantas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija... 14. 4. Nuteistoji A. L. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016... 15. 4.1. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 16. 4.2. Nuteistoji A. L. pažymi, kad aplinkybė, jog ji važiavo automobilyje... 17. 4.3. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas jos kaltę grindė... 18. 4.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojų, t. y. ikiteisminio tyrimo... 19. 4.5. Skunde nuteistoji prašo atsižvelgti į tai, kad jos parodymai, duoti... 20. 4.5.1. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji (apeliantė) buvo sulaikyta 2012 m.... 21. 4.6. A. L. pažymi, kad 2012 m. vasario 7 d. asmens kratos metu pas ją... 22. 5. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašo Vilniaus apygardos prokuratūros... 23. 5.1. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 24. Dėl A. L. apeliacinio skundo argumentų... 25. 6. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo, bendrosios nuostatos... 26. 7. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę... 27. 8. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantė A. L. nuteista už didelio kiekio... 28. 9. Nuteistoji A. L. tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinio proceso metu... 29. 10. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti... 30. 10.1.1. A. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kai pradėjo... 31. 10.1.2. A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. dėl... 32. 10.1.3. V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pirko... 33. 10.1.4. Nuteistosios A. L. dalyvavimą disponuojant narkotinėmis medžiagomis... 34. 10.1.5. Išanalizavus pirmiau nurodytus parodymus, matyti, kad šie parodymai... 35. 10.2. Tai, kad per apklausas vykusias ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo... 36. 10.3. Taip pat svarbu pažymėti, kad aptariamą nusikalstamą veiką... 37. 10.3.1. Liudytojas V. B. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje... 38. 10.3.2. Liudytojas A. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu šioje... 39. 10.3.3. Išanalizavus minėtų liudytojų parodymus, matyti, kad jie... 40. 10.4. Nėra pagrindo sutikti, kad A. L. sau ir A. K. nepalankius parodymus... 41. 11. A. L. taip pat nuteista už tai, kad su savimi iki tos pačios dienos, kai... 42. 11.1. Nuteistoji A. L. apeliaciniame skunde teigia, kad ji nuteista... 43. 11.2. 2012 m. vasario 7 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš A. L.... 44. 11.3. Nuteistoji A. L. aplinkybės, kad būtent ji iš T. N. įgijo jos asmens... 45. 12. Pažymėtina, kad pirmiau aptarti parodymai neginčijamai patvirtina ne tik... 46. 13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio... 47. 14. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius... 48. 15. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 49. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų... 50. 16. Šioje byloje A. L. taip pat buvo inkriminuota nusikalstama veika,... 51. 17. Kaip minėta pirmiau, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo,... 52. 18. BK 260 straipsnio 3 dalyje, baudžiamoji atsakomybė nustatyta už... 53. 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 54. 20. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl A. L. pareikšto kaltinimo... 55. 20.1. A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi narkotikai, kuriuos... 56. 20.2. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi jo įsigyti narkotikai... 57. 20.3. V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad narkotines ir... 58. 21. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu narkotinės ir... 59. 22. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tai, jog nuteistoji A. L. kartu... 60. 23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios A. L. kaltės dėl jai... 61. 24. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio... 62. 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 63. Dėl bausmės skyrimo nuteistajai A. L. ... 64. 26. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nuteistoji skunde nenurodo jokių... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 66. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo...