Byla 1A-275-166-2014
Dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų Reginos Pocienės, Angelės Ikasalienės, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorams Egidijui Motiejūnui, Viliui Paulauskui, gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, nuteistajam E. F., nukentėjusiesiems O. O., M. O., L. F., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, vertėjui Rimantui Skuratovič, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. F. ir jo gynėjo Adomo Liutvinsko ir nukentėjusiųjų M. O., O. O., L. F. (O.), D. O., G. O. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

2E. F. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams, uždraudžiant trejus metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones; pripažinti kaltu pagal LR BK 144 str. ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 281 str. 6 d. ir 144 str. subendrintos jas apimant, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems metams, uždraudžiant trejus metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

4Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas – 2011-11-02 - ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2011-11-02 iki 2011-11-17.

5E. F. pagal LR BK 259 str. 2 d. išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

6Išieškota iš UAB DK „PZU Lietuva“ G. O. 6929,49 Lt (šešių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt devynių Lt 49 ct) dydžio turtinės ir 3596,95 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių Lt 95 ct) dydžio neturtinės žalos atlyginimas, D. O. – 2877,05 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt septynių Lt 5 ct) dydžio (priteistomis lėšomis disponuoja jo motina M. O.), O. O. – 1438,95 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt aštuonių Lt 95 ct) dydžio, L. F. – 719,05 Lt (septynių šimtų devyniolikos Lt 5 ct) dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

7Išieškota iš E. F. G. O. 21403,05 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio keturių šimtų trijų Lt 5 ct) dydžio neturtinės žalos atlyginimas, D. O. – 17122, 95 Lt (septyniolikos tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų Lt 95 ct) dydžio neturtinės žalos atlyginimas (priteistomis lėšomis disponuoja jo motina M. O.), O. O. - 8561,05 Lt (aštuonių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno Lt 5 ct) dydžio neturtinės žalos atlyginimas, L. F. – 4280,95 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties Lt 95 ct) dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

8Išieškota iš E. F. O. O. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Lt dydžio išlaidų atstovo pagalbai apmokėti atlyginimas.

9Išieškota iš E. F. 57 (penkiasdešimt septynis) Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

10Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

11E. F. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus: 2011-11-01 apie 22.55 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (jo kraujyje ir šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties), vairuodamas S. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 p. reikalavimus - prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, t. y. aikštelėje, esančioje Vilniaus g. 18 Pabradės m. Švenčionių r., matydamas transporto priemonės judėjimo trajektorijoje esančią kliūtį - artėjantį nukentėjusįjį E. O. (E. O.), pradėjo važiuoti, bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. ir 134 p. reikalavimus - važiavo neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas - tamsų paros metą, ir, pamatęs kliūtį - prie jo vairuojamo automobilio artėjantį nukentėjusįjį E. O. - privalėdamas sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, to nepadarė, dėl ko kilo eismo įvykis - vairuojamo automobilio priekiniu bamperiu atsitrenkė į priekine dalimi į automobilį atsisukusio, vertikalioje padėtyje buvusio, nepilnamečio nukentėjusiojo E. O., gim. 1993 m., blauzdas iš priekio, 20-25 cm aukštyje nuo kulno, toliau judėdamas į priekį automobilis „Honda Civic“, spausdamas nukentėjusiojo kojas, sulaužė dešinįjį blauzdikaulį, nukentėjusysis E. O., stumiamas į kojas toliau judančio automobilio, krito aukštielninkas ant aikštelės asfalto dangos, ir tuo metu lūžo jo kaukolės skliautas ir pamatas, įvyko kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius bei galvos smegenų sumušimas, dėl patirtų kūno sužalojimų nepilnametis nukentėjusysis E. O. mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje.

12Šiais savo veiksmais E. F. padarė nusikalstamą, numatytą LR BK 281 str. 6 d.

13Taip pat E. F. nuteistas už tai, kad paliko be pagalbos, kai žmogaus gyvybei grėsė pavojus - 2011-11-01 apie 22.55 val., dėl minėto eismo įvykio gresiant pavojui nukentėjusiojo E. O. gyvybei, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (jo kraujyje ir šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231 p. reikalavimus, turėdamas pareigą ir galimybę pasirūpinti nukentėjusiuoju, to nepadarė – neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nesiėmė priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam, iš eismo įvykio vietos – aikštelės, esančios Vilniaus g. 18 Pabradės m. Švenčionių r., išvažiavo.

14Šiais savo veiksmais E. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 144 str.

15Apeliaciniu skundu nuteistasis E. F. ir jo gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir nutraukti bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu arba patenkinti ginamojo prašymą. Skunde nurodoma, kad teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas veikas tik iš dalies atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl vertintinos kaip padarytos nesilaikant baudžiamojoje jurisprudencijoje nusistovėjusios nuostatos, dėl nešališko, išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo. Pažymima, jog aplinkybė, kad ginamojo kraujyje ir šlapime specialistas-toksikologas aptiko tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, dar nereiškia, jog apeliantas byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pastebima, kad specialistas-toksikologas, ne sprendžia asmens, kurio kraujyje ar šlapime aptikta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų klausimo, apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų konstatuoja gydytojas asmens apžiūros metu. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nustatyta, kad po eismo įvykio, apeliantą apžiūrėję medikai tiek Pabradės GMP, tiek Švenčionių rajono ligoninės gydytojai, apsvaigimo nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų, nenustatė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas taip pat nesiaiškino kiek laiko išlieka apsvaigimas nuo narkotikų, surūkius vieną suktinę keturiems asmenims. Taip pat nurodoma, kad teismas nebuvo nuoseklus, nes per daug sureikšmino apelianto padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir viso įvykio kontekste nevertino nukentėjusiojo padarytų pažeidimų bei jo smurto apelianto atžvilgiu ir neblaivumo reišmės kilusių padarinių aspektu.

16Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nustatyta, kad nukentėjusysis mirė ne todėl, kad apeliantas jam nesuteikė pagalbos, o dėl patirtų, nesu derinamų su gyvybe kūno sužalojimų. Be to bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad atsidūręs saugioje vietoje, apeliantas pats informavo policijos pareigūnus apie eismo įvykį, todėl pasitraukimas iš įvykio vietos, negali būti laikomas nusikaltimu, Baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje.

17Apeliaciniame skunde nurodoma, aplinkybė, kad apeliantui pradėjus važiuoti, nukentėjusysis realių smurto veiksmų dar neatliko, ne šalina, bet patvirtina būtinosios ginties situaciją, nes susidariusios įvykio aplinkybės leido apeliantui pagrįstai manyti, kad toks smurtas jam tiesiogiai gresia. Pastebima ir tai, kad teismas, eismo įvykį ir kilusius padarinius, skundžiamame nuosprendyje vertino ir išvadas dėl apelianto kaltės darė atsietai nuo viso įvykio konteksto nors nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu, tas aplinkybes ir nustatė.

18Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad teismas byloje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nukrypo nuo bendrųjų bausmės skyrimo principų ir neatsižvelgė į visas byloje nagrinėjamo įvykio kilimo aplinkybes: įvykio iniciatoriaus agresyvų elgesį, dėl įvykio patirtą apelianto psichinės sveikatos sutrikimą, todėl apeliantas prašo teismo, jeigu nebus patenkintas jo gynėjo apeliacinis skundas, paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir sumažinti jam priteistus civilinius ieškinius, atmetant ieškinius dėl neturtinės žalos.

19Pažymima ir tai, kad teismas, spręsdamas civilinių ieškinių klausimą, taip nebuvo nuoseklus ir ne tik todėl, kad eismo įvykį vertino atsietai nuo visų bylos aplinkybių, bet ir todėl, kad nevertino nukentėjusiojo neblaivumo ir jo pradėto smurto apelianto atžvilgiu bei agresyvaus ir akivaizdaus ketinimo toliau smurtauti.

20Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų M. O., O. O., L. F. (O.), D. O., G. O. atstovas advokatas Giedrius Bučinskas prašo pakeisti 2013-12-27 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dali, paskiriant E. F. 8 metų laisvės atėmimo bausmę už BK 281 str. 6 d., numatytos veikos padarymą ir subendrinus bausmes jas apimant, paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose; pakeisti 2013-12-27 Švenčionių r. apylinkės teismo nuosprendžio dalį, priteisiant iš E. F., O. O. naudai 3500 LTL, advokato padėjėjo darbo apmokėjimui, pirmosios instancijos teisme; priteisti iš E. F., O. O. naudai 2500 LTL, advokato darbo apmokėjimui, apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas kaltinamajam E. F. bausmę, labai mažai dėmesio skyrė BK 41, 54 straipsniuose nustatytiems bausmės paskirties ir jos skyrimo pagrindų kriterijams, buvo tik deklaratyviai atsižvelgta į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, jo pobūdį, teismas netinkamai nustatė kaltinamojo E. F. padarytos veikos, t.y. BK 281 str. 6 d., kaltės formos porūšį. Taip pat pažymima, kad teismas nepagristai kaltinamojo E. F. tariamą prisipažinimą padarius nusikaltimą, padėjimą išaiškinti veiką (Nuosprendyje visiškai neaišku, kuo pasireiškė E. F. padėjimas išaiškinti veiką), pripažino švelninančia aplinkybe, tokiu būdu netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, kadangi E. F. veiksmuose tokios aplinkybės nėra. O aplinkybės, jog kaltinamojo E. F. BK 281 str. 6 d., numatytos veikos padarymo atsirado sunkių padarinių, t.y. žuvo vaikas (sūnus), brolis, nepripažino sunkinančia aplinkybe. Nesutinkama, kad teismas kaltinamajam E. F. bausmę paskyrė atlikti atviroje kolonijoje. Taip pat nesutinkama su nuosprendžio motyvu, jog E. F. BK 281 str. 6 d., numatytą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi E. F. šį nusikaltimą padarė būtent nusikalstamu pasitikėjimu, į ką nukentėjusiųjų manymu, irgi turėjo būti atsižvelgiama. Atkreipiamas dėmesys, kad partrenkęs žuvusįjį, E. F. padidinęs greitį pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas, jog transporto priemone partrenkam asmeniui gyvybei gresia pavojus, jam nepagelbėjo. Pažymima, kad E. F. asmenybė yra neigiama, t.y. teistas už tyčinį nusikaltimą (teistumas neišnykęs), du kartus baustas už administracinės teisės pažeidimus, kurie susiję su KET pažeidimais. Taip pat pažymima, kad nuosprendžiu neįvertinta aplinkybė, jog kaltinamasis E. F., nei nuoširdžiai gailisi, nei atsiprašė nukentėjusiųjų (nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme), bei praėjus jau daugiau kaip 2 metams po eismo įvykio nė kiek neatlygino nukentėjusiųjų patirtos žalos. Pastebėtina, kad teismas nepagristai pripažino kaltinamojo E. F. veiksmuose lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., normoje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl E. F. asmenybės, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, jam skirtina bausmę atlikti pataisos namuose. Nukentėjusieji nesutinka su teismo nuosprendžio motyvu, jog skiriant E. F. bausmę turėtų būti atsižvelgiama į tariamą žuvusiojo E. O. neatsargumą, be to, byloje nenustatyta (nėra jokių duomenų), jog žuvusysis galėjo pasitraukti ir išvengti eismo įvykio, kaip tai nurodyta nuosprendyje. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje neįvertinta aplinkybė, jog advokato padėjėjas atstovavo visus penkis nukentėjusiuosius (civilinius ieškovus) ir tai yra jų visų bendros (šeimos) išlaidos, patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už ieškinių parengimą bei atstovavimą teisme. Be to, esamu atveju advokato padėjėjas šiuo atveju suteikė ir kitas teisines paslaugas (susipažinimas su dokumentais, teisinė konsultacija). Nukentėjusiųjų manymu, nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato darbo apmokėjimui, pirmosios instancijos teisme, keistinas, priteisiant visas patirtas išlaidas, t.y. 3500 LT.

21Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji ir jų atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti.

22Nuteistojo E. F. ir jo gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nukentėjusiųjų M. O., O. O., L. F. (O.), D. O., G. O. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

23Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendis keistinas dalyje, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 d.).

24Dėl nuteistojo E. F. veikos kvalifikavimo

25Šį klausimą apeliaciniame skunde kelia nuteistasis E. F. ir jo gynėjas.

26Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. F. būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos, vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Šią veiką teismas kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Tačiau aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga nesutinka su tokia veikos kvalifikacija dėl žemiau nurodytų argumentų, o nuteistojo E. F. ir jo gynėjo apeliacinis skundas dalyje dėl netinkamos veikos kvalifikacijos tenkintinas.

27BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, nulemiantis šios veikos pavojingumą, yra asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

28Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas nuteistojo E. F. veiką pagal BK 281 str. 6 d. rėmėsi tuo, jog Pabradės GMP patalpose buvo paimti lyginamieji E. F. biologinės terpės - kraujo pavyzdžiai, Švenčionių r. ligoninės patalpose paimti E. F. šlapimo pavyzdžiai. 2011-11-03 specialisto išvada Nr. T-N 2186/11(01) nustatyta, kad E. F. kraujyje ir šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Tai pat ir E. F. paaiškinimu, kad jis 2013-11-01 ryte surūkė vieną suktinę kanapių. Taigi biologinės terpės tyrimas parodė, kad kaltinamojo kraujyje ir šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Kadangi tetrahidrokanabinolis įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir atitinkamai jo veiką kvalifikavo pagal BK 281 str. 6 d. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo pozicija, sprendžiant E. F. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų klausimą nepakankama. Iš tiesų 2011-11-03 specialisto išvada patvirtina, jog E. F. kraujyje paimtame 2011-11-02, 02. 35 val. ir šlapime paimtame 2011-11-02, 11. 09 val. rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t 1 b.l. 112). Ši specialisto išvada vienareikšmiškai įrodo kanapių vartojimo faktą, ko neneigia ir pats nuteistasis E. F. nurodydamas, jog įvykio dieną, apie 10 val. ryto, rūkė kanapes. Kita vertus, apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų konstatuoja gydytojas asmens apžiūros metu. Tačiau išbaudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad sulaikius E. F. tuoj pat po įvykio jam nebuvo atlikta medicininė apžiūra. Praėjus kelioms valandoms po eismo įvykio, nuteistąjį E. F. apžiūrėję medikai tiek Pabradės GMP, tiek Švenčionių rajono ligoninės gydytojai, apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nenustatė. Pagal formuojamą teismų praktiką, ta aplinkybė, jog nuteistojo E. F. kraujyje ir šlapime specialistas – toksikologas aptiko tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, dar nereiškia, jog E. F. nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (2K-184/2013). Kilus pagrįstoms abejonėms ar E. F. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bylą nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme buvo nutarta atlikti įrodymą.

29Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, nes asmens apsvaigimą siejant tik su biologinės terpės (kraujo, šlapimo) bandinių tyrimo rezultatais, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, pavyzdžiui, pasišalinusiems iš eismo įvykio vietos ir dėl to nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Be to, Lietuvos Respublikos BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, 2K-237/2009).

30Vadovaujantis analogija, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas galėtų būti pripažintas įrodytu ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan., kurie gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

31Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad tokio pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. F. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos, nepakanka.

32Aukštesnės instancijos teisme dėl E. F. būsenos buvo apklausti policijos ir medicinos darbuotojai: M. J., M. Š., J. R., N. P., N. S., kurie betarpiškai kontaktavo su juo po įvykio, tačiau reikšmingų aplinkybių šiuo klausimu minėti liudytojai nenurodė (t 3 b.l. 133-134; 137).

33Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V.B. parodė, kad apsvaigimo nustatyti neįmanoma, kadangi kiekvienas narkotikas veikia savaip, tai priklauso nuo organizmo. Pasak eksperto apsvaigimą nustatyti specialistas gali tik apžiūros metu. Ekspertas V.B. pažymėjo, kad E. F. organizme buvo rastas ne kiekis, o pėdsakai. Pratusiam prie šios medžiagos, vartojimo kiekis nieko nereiškia. Pasak eksperto medicininė apžiūra apsiribojo šlapimo paėmimu, todėl dabar nustatyti apsvaigimo neįmanoma. Šiuo atveju rasta medžiaga neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs ( t 3 b.l 124).

34Teisėjų kolegija, siekdama išspręsti klausimą dėl E. F. apsvaigimo eismo įvykio metu, 2014-07-10 nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, tikslu išsiaiškinti, kiek laiko po kanapių rūkymo (pavartojimo) išlieka narkotinis apsvaigimas, kiek laiko žmogaus organizmo skysčiuose išlieka šių narkotinių medžiagų pėdsakai bei tai, ar medicininiuose ir bylos duomenyse dėl E. F. yra duomenų, kurie patvirtintų jo apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų būseną įvykio metu ( t 3 b.l. 138-140). Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-4/2013 konstatuota, kad kanabinoidų poveikis psichikai (apsvaigimo būsena arba intoksikacija) priklauso nuo įjunkimo (pripratimo) prie šio svaigalo ir organizmo jautrumo. Parūkius apsvaigimas gali net nepasireikšti, trunka porą valandų, po to gali išryškėti jau ne apsvaigimo, o negavos būsena su poreikiu pakartoti malonumą. Liovusis vartoti (absoliučios abstinencijos atveju) kanabinoidų pėdsakai organizme laikosi nuo trijų parų iki trijų mėnesių, priklausomai nuo rūkymo intensyvumo ir trukmės iki nutraukimo. Nurodyta, jog bylos medicininė dokumentacija neinformatyvi E. F. potraukis narkotikams nebuvo žinomas Švenčionių medikams, nors policija dar prieš mėnesį buvo sulaikiusi jį su kanapėmis automobilyje (2011-10-07), ir antrą kartą po 7 mėnesių (2012-06-08) su labai dideliu kiekiu. Po to jis 4 kartus iki 2013 kovo lankėsi Vilniaus prikl.l igų centre Gerosios Vilties 3, taip pat 2011 gruodį 5 dienas ir 2013 liepą 6 dienas buvo gydomas Vilniaus psichikos sveikatos centre Vasaros 5 - medicininių dokumentų apie tuos epizodus byloje taip pat nėra. Sulaikius tuoj pat po įvykio jam nebuvo atlikta medicininė apžiūra. Pažeidžiant vairuotojų blaivumo tikrinimo taisykles policija, nekonstatavusi apsvaigimo požymių, tik po trijų su puse valandos jį pristatė Švenčionių rajoninėn ligoninėn, kur be gydytojo žinios bendros praktikos slaugytoja M. J. paėmė jo kraujo pavyzdį, ir dar kartą, praėjus jau beveik 12 valandų slaugytoja N. S. - ir šlapimą. Teismo ekspertai padarė išvadą, kad vieninteliai dokumentai - E. F. kraujyje ir šlapime nustatyti kanapių vartojimo pėdsakai - apsvaigimo nerodo ir neįrodo ( t 3 b.l. 141).

35Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartų aplinkybių, E. F. organizme buvo rasta ne pati narkotinė medžiaga – kanapės, o tik jos pėdsakai. Ekspertizės akte 80TPK-G-4/2013 nurodyta, kad parūkius apsvaigimas gali net nepasireikšti, trunka porą valandų, po to gali išryškėti ne apsvaigimo, o negavos būsena poreikiu pakartoti malonumą. Ekspertas V.B. nurodė panašias aplinkybes, kad pratusiam prie šios medžiagos, vartojimo kiekis nieko nereiškia. Pats E. F. nurodė, kad kanapes rūkė 10 valandą ryte, kai tuo tarpu eismo įvykis įvyko 22.55 val. Šiuo atveju iš karto po įvykio jam nebuvo atlikta medicininė apžiūra. Nuteistojo E. F. kraujo pavyzdys buvo paimtas praėjus po trijų su puse valandos, o šlapimas – beveik po dvylikos valandų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog vien tai, kad nuteistojo E. F. kraujyje ir šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog eismo įvykio metu jis buvo apsvaigęs. Kažkada pavartotų kanapių faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimu nuo šios narkotinės medžiagos. Dėl šių priežasčių 2011-11-03 specialisto išvada Nr. T-N 2186/11(01) nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad E. F. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sukėlė eismo įvykį, dėl kurio atsirado nuosprendyje nurodytos pasekmės, būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – kanapių. Kaip jau buvo minėta, kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o pagal baudžiamąjį įstatymą nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininko padarytus veiksmus esant narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui.

36Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog E. F. sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – kanapių, todėl nuteistojo E. F. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., o ne Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis atitinkamai keičiamas (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

37Be to, perkvalifikavus nuteistojo E. F. veiksmus iš BK 281 str. 6 d. į 281 str. 5 d., tai yra, nenustačius, jog nusikalstamas veikas E. F. padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, atitinkamai šalintina ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas nuteistasis E. F. padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas.

38Dėl būtinosios ginties

39Nuteistasis E. F. ir jo gynėjas prašo bylą nutraukti LR BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Šis prašymas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

40Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. F. vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 p. reikalavimus - prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, t. y. aikštelėje, esančioje Vilniaus g. 18 Pabradės m. Švenčionių r., matydamas transporto priemonės judėjimo trajektorijoje esančią kliūtį - artėjantį nukentėjusįjį E. O. (E. O.), pradėjo važiuoti, bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. ir 134 p. reikalavimus - važiavo neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas - tamsų paros metą, ir, pamatęs kliūtį - prie jo vairuojamo automobilio artėjantį nukentėjusįjį E. O. - privalėdamas sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, to nepadarė, dėl ko kilo eismo įvykis - kur dėl patirtų kūno sužalojimų nepilnametis nukentėjusysis E. O. mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje.

41LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu egzistuoja LR BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Šiuo atveju nuteistasis E. F. ir jo gynėjas apeliuoja į susidariusią būtinos ginties situaciją, kadangi susiklosčiusios aplinkybės leido nuteistajam manyti, jog iš nukentėjusiojo E. O. tiesiogiai jam gresia smurtas.

42BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

43Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-271/2014).

44Šiuo atveju aplinkybės, kurios pakankamai išsamiai aptartos ir įvertintos skundžiamame nuosprendyje, rodo, jog E. F. pamatęs link automobilio judantį asmenį, esant blogam matomumui, būdamas susijaudinęs, neįsitikinęs, kad nekliudys pėsčiojo, pradėjo važiuoti ir kliudė nukentėjusįjį. Nuteistasis E. F. matė, to neneigia ir jis pats, kad link automobilio artinosi nukentėjusysis, tačiau ne tik, kad nesustabdė automobilio, nepasuko jo kita kryptimi, tačiau priešingai, važiavo toliau. Sutiktina, jog vertinant visą situaciją, reikia atsižvelgti ir į nukentėjusiojo E. O. rizikingą elgesį, kad jis buvo neblaivus ( lavono kraujyje rasta 1,45 %, šlapime 2,02 % etilo alkoholio), prieš eismo įvykį buvo užsipuolęs E. F. ir jį sužalojo. Tačiau pastebėtina, kad užpuolimas buvo įvykęs anksčiau. Tuo tarpu aptariamom aplinkybėm, buvo padarytas eismo teisės pažeidimas ir tuo metu nukentėjusysis E. F. nei puolė, nei atliko kokius tai veiksmus, dėl ko nuteistasis tai suprastų, kaip realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis E. O. ėjo važiuojama kelio dalimi, kai tuo tarpu nuteistasis E. F., matydamas einantį nukentėjusįjį, elgėsi nerūpestingai, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kad jis saugiai apvažiuos kliūtį, automobiliu kliudė nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus E. F. iš nukentėjusiojo nenustatyta. Netgi vertinant, jog prieš eismo įvykį E. O. ir sudavė E. F., konstatuoti, jog eismo įvykio metu, nukentėjusiojo veiksmai būtų tiek pavojingi, kas suteiktų teisę į būtinąją gintį, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neranda būtinosios ginties sąlygų, todėl nemato pagrindo taikyti BK 28 straipsnį. Nesant būtinosios ginties sąlygoms, nėra pagrindo bylą nutraukti LR BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Taipogi nėra ir kitų E. F. baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių.

45BK 16 str. apibrėžiama neatsargaus nusikaltimo sąvoka. Iš BK 16 straipsnio išplaukia, kad nusikalstamas nerūpestingumas, kaip neatsargios kaltės rūšis, yra tada, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Dėl to nustatant kaltę šioje byloje yra svarbios aplinkybės, kaip eismo dalyviai suvokė savo elgesį, ar numatė kokius nors savo elgesio padarinius, ar turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti.

46E. F. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog priešingai nei nurodo nukentėjusiųjų atstovas advokatas apeliaciniame skunde, kaltės forma- neatsargi, šiuo atveju nustatyta teisingai. Kaip jau buvo minėta, eismo įvykio padariniams atsirasti iš dalies įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo E. O. neatsargumas. Vis tik, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai padarė išvadą, jog E. F. nepažeidus KET reikalavimų, nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu žuvo E. O.. Šiuo atveju nuteistojo padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis ir tai byloje yra įrodyta, tame tarpe ir 2012-04-27 specialisto išvada Nr. 11-988 (12), (t. 1, b.l. 83-52) bei 2012-04-27 specialisto išvada Nr. 11-91 (12)/989(12) (t. 1, b.l. 86-91) kur nustatyta, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, nes, matydamas transporto priemonės judėjimo trajektorijoje esančią kliūtį – artėjantį nukentėjusįjį E. O. – pradėjo važiuoti. Jeigu pėsčiasis E. O. artėjo iš priekio link automobilio „Honda Civic“, kuris ruošėsi važiuoti, trukdydamas jam važiuoti bei buvo šio automobilio partrenktas, tai techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad, pėsčiajam E. O. sudarius kliūtį, automobilio vairuotojas E. F. pradėjo važiuoti. Tuo tarpu nuteistojo E. F. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog dėl eismo įvykio iš esmės kaltas nukentėjusysis, reikšmingos vertinant ne E. F. kaltę, o skiriant bausmę bei nustatant jos dydį, į ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir atsižvelgė.

47Be to, nuteistasis E. F. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog teismas be pagrindo inkriminavo KET 133 ir 134 punktus, reglamentuojančius važiavimo greitį, pažeidimus, kadangi byloje nagrinėjamas eismo įvykis kilo ne dėl netinkamai pasirinkto važiavimo greičio. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, todėl jis atmestinas, kaip nepagrįstas.

48Pagal KET 133 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. 134 punkto reikalavimas vairuotojui sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nesutinkama su E. F. inkriminuotu KET 133 punkto ir 134 punkto pažeidimu. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, ar nuteistasis įvykio metu greitį viršijo, ar ne, šioje byloje nėra esminė aplinkybė. Pastebėtina, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje taip pat nėra konstatuota, kad E. F. viršijo greitį, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. KET 133 punkte yra numatyta bendra pareiga neviršyti leistino greičio. Tačiau tame pačiame punkte numatyta ir kita vairuotojo pareiga pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu – apie 22.55 val., aikštelėje. Įvertinus paminėtas aplinkybes laikytina, kad vairuotojas turėjo būti itin atsargus ir dėmesingas, eismo sąlygas turėjo atitinkamai įvertinti ir pasirinkti tokį greitį, kuris užtikrintų saugų eismą kelyje, o pamatęs kliūtį, vairuotojas galėtų laiku suspėti išvengti susidūrimo. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad E. F. nepaisė minėtų reikalavimų, nebuvo dėmesingas, dėl ko partrenkė nukentėjusįjį. Šiuo atveju KET 133 ir 134 punktai E. F. inkriminuoti pagrįstai.

49Dėl E. F. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnį

50Nuteistasis E. F. ir jo gynėjas nesutinka su nuteisimu pagal LR BK 144 str. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nustatyta, kad nukentėjusysis mirė ne todėl, kad apeliantas jam nesuteikė pagalbos, o dėl patirtų, nesuderinamų su gyvybe kūno sužalojimų. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi jie prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei suformuotai teismų praktikai. Nuteistojo E. F. veiksmai pagal BK 144 str. kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais bei nuosprendyje aptartais duomenimis.

51BK 144 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus autoavarijai, pagal šių taisyklių 28.1.2 punktą su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo įvykus eismo įvykiui imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, prireikus iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu tai neįmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojanti transporto priemonė nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą. (Nr. 2K-649/2004).

52Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga daro išvadą, jog šie požymiai E. F. veikoje yra akivaizdūs, nes jis, partrenkęs nukentėjusįjį bei suvokdamas, kad jo gyvybei gresia pavojus, nepagelbėjo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis E. F. eismo įvykio metu automobiliu partrenkęs E. O. ir taip sukėlęs pavojų nukentėjusiojo gyvybei, jam nepagelbėjo, neiškvietė greitosios pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, neišlipo iš automobilio, nepasidomėjo, kaip partrenktasis sužalotas, tačiau priešingai, iš eismo įvykio vietos pabėgo. Kad E. F. suvokė, jog partrenkė žmogų, patvirtina ir liudytojos K. V. ir E. P. ( t 2 b.l. 180-181). Pastebėtina ir tai, jog E. F. iš eismo įvykio vietos ne tik, kad pasišalino palikęs sužalotą nukentėjusįjį, tačiau kaip parodė liudytojas A. J., tai jis padarė, nemažu greičiu (t 2 b.l. 174-177). Nuteistasis nurodo, jog atsidūręs saugioje vietoje, pats informavo policijos pareigūnus apie eismo įvykį, tačiau pastebėtina, kad BK 144 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta nepagelbėjus nukentėjusiajam, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, ir turint realią galimybę tokią pagalbą suteikti, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokių nors padarinių nukentėjusiajam, ar nesukėlė, ar įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo tokią pagalbą suteikti, ar ne, ir ar jis yra kaltas dėl įvykusio įvykio. Ta aplinkybė, jog vėliau nuteistasis pranešė apie eismo įvykį, nepašalina jo kaltės BK 144 str. prasme. Nuteistasis E. F. pranešė apie eismo įvykį verčiamas aplinkybių. Šiuo atveju E. F. kaltės pagal BK 144 str. klausimas nuosprendyje išspręstas teisingai, apeliacinis skundas dalyje dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 144 str., atmestinas.

53Dėl nuteistojo E. F. ir jo gynėjo bei nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinių skundų argumentų dėl bausmės

54Nuteistasis E. F. ir jo gynėjas prašė nuteistąjį E. F. išteisinti, tačiau dėl to teisėjų kolegija jau pasisakė ir atmetė tokį prašymą, kaip nepagrįstą. Be to nuteistasis E. F. prašo neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Tuo tarpu nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašo nuteistajam E. F. paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę už BK 281 str. 6 d., numatytos veikos padarymą ir subendrinus bausmes galutinę bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams, ją atliekant pataisos namuose. Tiek nuteistojo E. F. ir jo gynėjo, tiek nukentėjusųjų atstovo advokato prašymai nepagrįsti, todėl netenkintini.

55Perkvalifikavus E. F. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., iš esmės iš naujo turėtų būti spręstinas klausimas dėl jam paskirtos bausmės dydžio.

56BK 281 straipsnio 5 dalis, numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Už šios veikos padarymą yra numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Įstatymų leidėjas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą numatė vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, tačiau nustatydamas jos dydį iki aštuonerių metų, suteikė teismui plačią diskreciją nustatant konkretų bausmės dydį už padarytą veiką. Teismai šią diskreciją įgyvendina remdamiesi BK 54 straipsnio nuostatomis ir įtvirtinta teismų praktika šios kategorijos bylose. Kadangi įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose suteikė teismams plačią diskreciją skiriant bausmę, tai bausmės skyrimas apima ne tik bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų reikalavimus, bet ir viso komplekso teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimą, didelį dėmesį skiriant kaltininko asmenybei, jo charakteringai elgsenai kelių eismo saugumo ir transporto veiklos sferoje iki veikos padarymo, taip pat ir po veikos padarymo, kaltininko santykį su nukentėjusiaisiais teismo proceso metu, nukentėjusiųjų poziciją dėl bausmės dydžio bei kitas aplinkybes. Pažymėtina, jog bausmės paskirtis yra galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

57Pirmosios instancijos teismas skirdamas E. F. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų neatsargų nusikaltimą, į nusikaltimo pasekmes – žuvo žmogus, į kaltinamojo asmenybę.

58Apylinkės teismas E. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino, tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 6 d. ir padėjo išaiškinti šią veiką. Sunkinačią aplinkybę teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis E. F. padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

59Kaip jau buvo minėta, perkvalifikavus nuteistojo E. F. veiksmus iš BK 281 str. 6 d. į 281 str. 5 d., tai yra, nenustačius, jog nusikalstamas veikas E. F. padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, atitinkamai šalintina ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas nuteistasis E. F. padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

60Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosiosios instancijos teismo pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę aplinkybę, kad E. F. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 6 d. ir padėjo išaiškinti šią veiką, todėl ji taip pat yra šalintina.

61Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailestis arba padėjimas išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti dvi būtinas sąlygas, tai yra prisipažinimą ir nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nuteistojo E. F. nuoširdaus gailesčio nekonstavo apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės nemato pagrindo pripažinti ir aukštesnės instancijos teismas. Tačiau apylinkės teismas pripažino, kad nuteistasis E. F. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Vis tik teisėjų kolegija nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada, kadangi, nors pats jis tai neigia, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis iš karto po eismo įvykio pasišalino. Be to nuteistasis E. F. pripažįsta aplinkybes, kurios yra akivaiždžios, o nepalankias sau aplinkybes ginčija bei stengiasi dėl eismo įvykio suversti kaltę nukentėjusiajam. Aukštesnės instancijos teismo numone, tokie jo veiksmai nelaikytini, kaip padėjimas išaiškinti nusikaltimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino E. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo išaiškinti nusikaltimą ir tokiu būdu neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje.

62Nors perkvalifikavus veiką į švelnesnę, iš esmės galėtų būti švelninama nuteistajam E. F. paskirta bausmė, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek nuteistojo E. F. asmenybei, todėl ji paliekama nepakeista. Pastebėtina, kad nors teisėjų kolegija perkvalifikuodama nuteistojo E. F. veiksmus iš BK 281 str. 6 d. į 281 str. 5 d. pašalino sunkinančią kvalifikuojančią atsakomybę aplinkybę, tai, kad E. F. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo švelninti ar skirti kitos rūšies bausmės, nei laisvės atėmimas. Vis tik teisėjų kolegija atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, į tai, kad žuvo žmogus. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nuteistojo elgesį po eismo įvykio, į tai, kad iš karto po įvykio jis pasišalino, kas neigiamai apibūdina jį kaip asmenybę, be to, jis buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus transporte, buvo padaręs nusikalstamą veiką, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, paklūsti visuomenei priimtinoms normoms. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi šiuo atveju nors ir pašalinta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis buvo pasvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir dėl to nuteistojo veiksmai perkvalifikuoti į lengvesnį nusikaltimą, tačiau paskirta bausmė nešvelnintina, kadangi taipogi pašalinta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. O be to atsižvelgiama ir į paties nuteistojo E. F. neigiamą asmenybę, kad nors apsvaigimo faktas byloje nustatytas ir įrodytas nebuvo, tačiau faktas, kad tą dieną nuteistasis vartojo narkotikus, be to, iki eismo įvykio padarė nusikalstamą veiką. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nemažintina ir paliekama nepakeista.

63Iš tiesų, įstatymo leidėjas numato galimybę asmeniui skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Esant visoms šioms sąlygoms teismas gali paskirti ir švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje, apeliacinės instancijos teismui pašalinus lengvinančią aplinkybę, nėra nei vienos nuteistojo E. F. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi nuteistojo E. F. baudžiamojoje byloje nėra vienos pirminės būtinos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį – dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad, tai konstatavus, vertinimas, yra ar nėra byloje BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga, nebetenka prasmės.

64Tuo tarpu BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau BK 55 straipsnio nuostatos taikomos tik asmenims, padariusiems tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Asmenims padariusiems neatsargų nusikaltimą, BK 55 straipsnio nuostatos galioja tik tuo atveju, jei įstatymo sankcijoje už neatsargų nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas prilygsta laisvės atėmimo bausmės maksimaliam dydžiui, įstatyme nustatytam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, t.y. neviršija šešerių metų ( BK 11 straipsnio 3,4 dalys). Asmenims, teisiamiems už kitų kategorijų nusikalstamas veikas ar už neatsargų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę daugiau kaip šešeriems metams, šio straipsnio nuostatos teismui nėra privalomos. Be to, BK 55 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato ir kitas alternatyvias bausmes. Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, be to jos maksimalus dydis yra aštuoneri metai, teisėjų kolegija vadovaudamasi BK 54 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis, palieka pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę (Nr. 2K-32/2009). Pažymėtina, kad nors nuteistasis E. F. ir padarė neatsargų nusikaltimą kelių eismo saugimui, tačiau jo elgesys iš karto po nusikaltimo padarymo, t. y. palikimas nukentėjusiojo įvykio vietoje, esant KET 231.5 punkte nustatytai pareigai imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus bei pasilikti eismo įvykio vietoje, rodo jo abejingumą kitiems eismo dalyviams ir neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Įvykus eismo įvykiui, kiekvieno su juo susijusio vairuotojo ar kito eismo dalyvio pareiga padėti nukentėjusiesiems eismo įvykio metu kyla ne tik iš KET 231.5 punkto, bet yra bendražmogiška ir visuotinai suprantama, todėl toks nuteistojo elgesys itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Be to pažymėtina, kad E. F. dėl nusikaltimų padarymo prisipažino tik iš dalies, aplinkybes dėl BK 144 str. jis nepripažįsta, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos jiems neatlygino. Kaip jau buvo minėta, E. F. buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus transporte, buvo padaręs nusikalstamą veiką. Taigi nuteistojo elgesys rodo, kad jis piktybiškai ir sistemingai pažeidinėja įstatymu saugomas vertybes, elgiasi neatsakingai, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, paklūsti visuomenėje priimtoms normoms, todėl šiuo atveju paskirta bausmė savo dydžiu atitinka atitinka tiek padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko asmenybę. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų pagrindų ar išimtinių aplinkybių skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, todėl minėtomis nuostatomis nesivadovauja.

65Taip pat aukštesnės instancijos teismo vertinimu, E. F. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Šiuo atveju teisėjų kolegija įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, nuteistojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti paskyrūs bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. E. F. yra baustas administracine tvarka už pažeidimus transporte, kas rodo, jog nuteistasis linkęs pažeidinėti KET reikalavimus, be to, atsižvelgiama ir į jo elgesį po eismo įvykio, kai palikęs sužalotą nukentėjusįjį, jis pabėgo iš įvykio vietos. Teisėjų kolegijos manymu, bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl ir BK 75 straipsnis netaikytinas.

66Tuo tarpu nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašo nuteistajam skirti griežtesnę bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Šis prašymas teisėjų kolegijos tai pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Vis tik nukentėjusiųjų prašymas ir noras skirti nuteistajam E. F. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, turi būti pamatuotas ir atitikti teisingumo bei protingumo principus. Teisėjų kolegija analizuodama aplinkybes dėl bausmės paskyrimo nuteistajam E. F., atsižvelgia ir į nukentėjusiojo D. O. veiksmus, o būtent į tai, kad žuvusysis buvo neblaivus, be jokios priežasties smurtavo prieš E. F.. Be to nukentėjusysis pats neatsakingai ir neatsargiai elgėsi, būdamas neblaivus tamsiu paros metu ėjo be atšvaitų ar šviesą atspindinčios liemenės.

67Nukentėjusieji mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino E. F. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad dėl E. F. BK 281 str. 6 d., numatytos veikos padarymo atsirado sunkių padarinių, t.y. žuvo vaikas (sūnus), brolis. Tačiau pastebėtina, kad į tokius padarinius buvo atsižvelgta atitinkamai inkriminuojant griežtesnės veikos straipsnį.

68Nukentėjusiųjų atstovas advokatas nesutinka ir su tuo, jog nuteistajam E. F. laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje, o ne pataisos namuose. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 50 str. 3 d. laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Taigi bausmės atlikimo vietos nustatymas yra išimtinė baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė. Šiuo atveju apylinkės teismas, atsižvelgęs į nuteistojo E. F. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, tai reglamentuojančias įstatymo nuostatas, sprendė, kad E. F. bausmę turi atlikti atvirojoje kolonijoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu ir pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų keliami klausimai dėl bausmės atlikimo konkrečioje vietoje nėra apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

69Dėl civilinio ieškinio

70Nuteistasis E. F. ir jo gynėjas prašo sumažinti nuteistajam priteistus civilinius ieškinius, atmetant ieškinius dėl neturtinės žalos. Toks prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

71Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

72Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

73Byloje pateiktais dokumentais matyti, kad ieškovas G. O. dėl sūnaus E. O. laidotuvių patyrė 8717,16 Lt dydžio išlaidas (t.2, b.l. 153-166). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos priteisimo, atsižvelgė į tai, kad išlaidos patirtos po mėnesio, po metų organizuojant paminėjimą dydžiu, išlaidos už fotokeramiką, fotonuotraukas dydžiu, nėra pakankamai būtinos, todėl vadovaudamasis CK nuostatomis, pagrįstai turtinės žalos dydį sumažino ir iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteisė 6929,49 Lt. Tačiau nuteistasis E. F. ir jo gynėjas iš esmės nesutinka su neturtinės žalos klausimo išsprendimu. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusieji G. O., D. O., atstovaujamas motinos M. O., O. O., L. F. pareiškė kaltinamajam civilinius ieškinius, G. O. prašė priteisti iš kaltinamojo 10 449,02 Lt dydžio turtinės ir 150 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą (t. II, b.l. 149-152), M. O. prašė priteisti jos atstovaujamam sūnui - žuvusiojo broliui D. O., gim. 2003-05-13, - 200 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, O. O. prašė jai priteisti 110 000 Lt dydžio, L. F. – 60 000 Lt dydžio žalos atlyginimą (t.3, b.l. 21-26).

74Tuo tarpu pirmosiosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo E. F. veiksmų žuvo nepilnametis, dėl ko neabejotinai nukentėjusieji (tėvai, brolis, seserys) patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, neteko žuvusiojo paramos bei pagalbos, kad dėl patirtų išgyvenimų pašlijo nukentėjusiųjų sveikata, su D. O. buvo kreiptasi į medikus, jam buvo paskirtas gydymas. Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltės laipsnį bei formą. E. F. padarė neatsargų nusikaltimą, pasekmės atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo, tačiau kaltinamojo veika nebuvo nukreipta padaryti žalą kitiems asmenims. E. F. jauno amžiaus, darbingas, gauna darbo užmokestį ir dėl to turi galimybę atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, tai pat ir į žuvusiojo neatsargumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civiliniai ieškiniai pagrįstai buvo tenkinti iš dalies, juos atitinkamai sumažinus. Šiuo atveju nepagrįstas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas spręsdamas civilinių ieškinių klausimą nebuvo nuoseklus, kad eismo įvykį vertino atsietai nuo visų bylos aplinkybių, nevertino nukentėjusiojo neblaivumo ir jo pradėto smurto apelianto atžvilgiu bei agresyvaus ir akivaizdaus ketinimo toliau smurtauti. Iš skundžiamojo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į nukentėjusiojo neatsargius veiksmus. Kita vertus pastebėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: kad ir elementariai nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas, daromo manevro sugumą ir pan. E. F. turėjo būti itin atidus, įsitikinti, kad jo daromas manevras yra visiškai saugus ir nekliudys nuknetėjusiojo. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padaryto pažeidimo šiurkštumą bei kaltės laipsnį, nenukrypsta nuo formuojamos praktikos, todėl dar mažinti neturtinės žalos dydį, juolabiau atmesti civilinius ieškinius, aukštesnės instancijos teismas nemato pagrindo. Šioje dalyje nuteistojo E. F. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

75Dėl nukentėjusiųjų atstovo advokato prašymo priteisti proceso išlaidas pirmosiosios ir apeliacinės instancijos teismuose

76Nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, priteisiant iš E. F., O. O. naudai 3500 Lt advokato padėjėjo darbo apmokėjimui, pirmosios instancijos teisme bei priteisti iš E. F., O. O. naudai 2500 Lt advokato darbo apmokėjimui, apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas dalyje dėl O. O. turėtų procesų išlaidų pirmosios instancijos teisme – netenkintinas, dalyje dėl turėtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme – skundas tenkintinas iš dalies.

77Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

78Iš baudžiamojoje byloje esančių 2013-05-21, 2013-07-02 pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad O. O. turėjo 3500 Lt dydžio išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju E. F. pripažintas kaltu, nukentėjusiosios O. O. išlaidos pagrįstos dokumentais, advokato padėjėjas surašė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiuosius posėdžiuose, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas išlaidas priteisti iš E. F.. Tačiau pirmosiosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo iš E. F., atsižvelgė į teisiamųjų posėdžių, kuriuose dalyvavo advokato padėjėjas, trukmę, į tai, kad liudytojai buvo apklausti nukentėjusiąją atstovaujant kitam atstovui, taip pat į tai, kad žalai atsirasti turėjo įtakos žuvusiojo neatsargumas, todėl O. O. turėtų atstovo išlaidų dydį pagrįstai sumažino ir iš E. F. nukentėjusiajai priteisė 1500 Lt dydžio išlaidų. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad advokato padėjėjas atstovavo visus penkis nukentėjusiuosius, tačiau tai, kad buvo atstovaujami keli nukentėjusieji, advokato darbo krūvis iš esmės nepasikeitė, dėl to posėdžių skaičius nepadidėjo, civilinis ieškinys buvo surašytas vienas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas parįstai proceso išlaidas sumažino.

79Nukentėjusiųjų atstovas advokatas taip pat prašo priteisti ir proceso išlaidas – 2500 Lt apeliacinės instancijos teisme. Šis parašymas tenkintinas iš dalies.

80Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis E. F., tiek nukentėjusieji. Abu apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Byloje yra 2014-02-24 Pinigų priėmimo kvitas Nr. 384473, įrodantis, kad O. O. advokatui G.Bučinskui turėjo 2500 Lt atstovavimo išlaidų (t 3 b.l. 112).

81Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiosios išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina į šių išlaidų pagrįstumą, į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Šioje byloje nukentėjusiosios O. O. turėtos išlaidos advokatui yra pagrįstos tik iš dalies, kadangi nors ir buvo panaikinta nuteistojo E. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, realiai nuteistojo padėtis nepasikeitė, bausmė nepadidėjo, veikos kvalifikacija sumažėjo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad turi būti apmokėta tik dalis nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokatui, o atsižvlegiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkanti suma yra 500 Lt.

82Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. 3 p. , 106 str. 2 d. teisėjų kolegija,

Nutarė

83Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti.

84E. F. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. į 281 str. 5 d. ir jam paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, uždraudžiant trejus metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

85Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., E. F. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-12-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, bendrinant jas bausmių apėmimo būdu, ir E. F. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje, uždraudžiant trejus metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

86Panaikinti E. F. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

87Panaikinti E. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 6 d. ir padėjo išaiškinti šią veiką.

88Priteisti iš nuteistojo E. F. nukentėjusiajai O. O. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

89Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. E. F. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nubaustas laisvės... 3. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 281 str.... 4. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas – 2011-11-02 - ir kardomojo... 5. E. F. pagal LR BK 259 str. 2 d. išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis... 6. Išieškota iš UAB DK „PZU Lietuva“ G. O. 6929,49 Lt (šešių... 7. Išieškota iš E. F. G. O. 21403,05 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio keturių... 8. Išieškota iš E. F. O. O. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Lt... 9. Išieškota iš E. F. 57 (penkiasdešimt septynis) Lt proceso išlaidų į... 10. Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją... 11. E. F. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė... 12. Šiais savo veiksmais E. F. padarė nusikalstamą, numatytą LR BK 281 str. 6... 13. Taip pat E. F. nuteistas už tai, kad paliko be pagalbos, kai žmogaus gyvybei... 14. Šiais savo veiksmais E. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 144... 15. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. F. ir jo gynėjas advokatas Adomas... 16. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nustatyta, kad nukentėjusysis... 17. Apeliaciniame skunde nurodoma, aplinkybė, kad apeliantui pradėjus važiuoti,... 18. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad teismas byloje priimdamas... 19. Pažymima ir tai, kad teismas, spręsdamas civilinių ieškinių klausimą,... 20. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų M. O., O. O., L. F. (O.), D. O., G. O.... 21. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 22. Nuteistojo E. F. ir jo gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nukentėjusiųjų... 23. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendis... 24. Dėl nuteistojo E. F. veikos kvalifikavimo... 25. Šį klausimą apeliaciniame skunde kelia nuteistasis E. F. ir jo gynėjas.... 26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. F. būdamas apsvaigęs nuo... 27. BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas... 28. Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas nuteistojo E. F. veiką pagal BK... 29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsvaigimas nuo alkoholio gali... 30. Vadovaujantis analogija, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų... 31. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius... 32. Aukštesnės instancijos teisme dėl E. F. būsenos buvo apklausti policijos ir... 33. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V.B. parodė, kad apsvaigimo... 34. Teisėjų kolegija, siekdama išspręsti klausimą dėl E. F. apsvaigimo eismo... 35. Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartų aplinkybių, E. F. organizme buvo... 36. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad... 37. Be to, perkvalifikavus nuteistojo E. F. veiksmus iš BK 281 str. 6 d. į 281... 38. Dėl būtinosios ginties... 39. Nuteistasis E. F. ir jo gynėjas prašo bylą nutraukti LR BPK 3 str. 1 d. 9 p.... 40. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. F. vairuodamas automobilį, pažeidė... 41. LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti... 42. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį... 43. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima... 44. Šiuo atveju aplinkybės, kurios pakankamai išsamiai aptartos ir įvertintos... 45. BK 16 str. apibrėžiama neatsargaus nusikaltimo sąvoka. Iš BK 16 straipsnio... 46. E. F. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis... 47. Be to, nuteistasis E. F. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog... 48. Pagal KET 133 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino... 49. Dėl E. F. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnį... 50. Nuteistasis E. F. ir jo gynėjas nesutinka su nuteisimu pagal LR BK 144 str.... 51. BK 144 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už palikimą be... 52. Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga daro... 53. Dėl nuteistojo E. F. ir jo gynėjo bei nukentėjusiųjų atstovo advokato... 54. Nuteistasis E. F. ir jo gynėjas prašė nuteistąjį E. F. išteisinti,... 55. Perkvalifikavus E. F. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., iš... 56. BK 281 straipsnio 5 dalis, numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių... 57. Pirmosios instancijos teismas skirdamas E. F. bausmę, pagrįstai atsižvelgė... 58. Apylinkės teismas E. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino, tai,... 59. Kaip jau buvo minėta, perkvalifikavus nuteistojo E. F. veiksmus iš BK 281... 60. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosiosios instancijos teismo... 61. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė,... 62. Nors perkvalifikavus veiką į švelnesnę, iš esmės galėtų būti... 63. Iš tiesų, įstatymo leidėjas numato galimybę asmeniui skirti bausmę,... 64. Tuo tarpu BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už... 65. Taip pat aukštesnės instancijos teismo vertinimu, E. F. atžvilgiu nėra... 66. Tuo tarpu nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašo nuteistajam skirti... 67. Nukentėjusieji mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino E. F.... 68. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas nesutinka ir su tuo, jog nuteistajam E. F.... 69. Dėl civilinio ieškinio... 70. Nuteistasis E. F. ir jo gynėjas prašo sumažinti nuteistajam priteistus... 71. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos... 72. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens... 73. Byloje pateiktais dokumentais matyti, kad ieškovas G. O. dėl sūnaus E. O.... 74. Tuo tarpu pirmosiosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiesiems... 75. Dėl nukentėjusiųjų atstovo advokato prašymo priteisti proceso išlaidas... 76. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio... 77. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 78. Iš baudžiamojoje byloje esančių 2013-05-21, 2013-07-02 pinigų priėmimo... 79. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas taip pat prašo priteisti ir proceso... 80. Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis E. F., tiek... 81. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiosios išlaidoms... 82. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2... 83. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendį... 84. E. F. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos... 85. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., E. F. šiuo... 86. Panaikinti E. F. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas... 87. Panaikinti E. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino... 88. Priteisti iš nuteistojo E. F. nukentėjusiajai O. O. 500,00 Lt (penkis šimtus... 89. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....