Byla e2A-544-330/2020

Dėl netesybų sumažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės STATKORPAS akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3604-275/2019 pagal ieškovės STATKORPAS akcinės bendrovės ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl netesybų sumažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė STATKORPAS AB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir prašė pripažinti, kad atsakovės pritaikytos ieškovei 59 000 Eur dydžio netesybos yra nepagrįstai didelės, neteisingai apskaičiuotos, ir jas sumažinti iki 564 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2018 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Tipinę (elektros) rangos darbų sutartį Nr. 40410/581486 (toliau – ir Sutartį), pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti atsakovei (užsakovei) Antalgės TP 10 kV kompensavimo įrenginių įrengimo Antalgės km., Utenos rajone, darbus. Šios Sutarties specialiosios dalies 3.6 punkte buvo numatyta, kad ieškovė pradeda vykdyti darbus iš karto po Sutarties įsigaliojimo ir privalo pabaigti ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 14 d.

93.

10Ieškovė teigė, kad 2018 m. lapkričio 30 d., įvykdžiusi 88 proc. Sutartyje numatytų darbų, ji raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti darbų įvykdymo terminą, nes tiekėjas negalėjo laiku pateikti ieškovei reikalingų įrenginių, tačiau atsakovė darbų atlikimo terminą atsisakė pratęsti. Ieškinyje nurodyta, kad darbus ieškovė užbaigė 2019 m. sausio 30 d. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. vasario 12 d., kai buvo pasirašytas darbų priėmimo aktas, skaičiavo delspinigius už ne laiku atliktus darbus, nes pagal Sutarties bendrosios dalies 9.5 punktą darbų priėmimo terminas yra pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo pranešimo apie darbų atlikimą (arba reikiamos dokumentacijos) pateikimo dienos. Ieškovė sutiko, kad užbaigdama darbus 2019 m. sausio 30 d., ji pažeidė darbų atlikimo terminą, todėl atsakovė turėjo teisę skaičiuoti netesybas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. sausio 30 d. (47 kalendorines dienas). Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovės pritaikytos netesybos yra aiškiai per didelės, nes priskaičiuotų delspinigių suma sudaro net 245,93 proc. visos darbų kainos, todėl netesybos turėtų būti sumažintos iki 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (iš viso 564 Eur), nes būtent toks netesybų dydis Sutartyje nustatytas atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų.

114.

12Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime akcentavo, kad ieškovė klaidingai nurodo faktinį darbų atlikimo laiką – ieškovė darbus atliko ne 2019 m. sausio 30 d., bet 2019 m. vasario 13 d., kai ieškovė pateikė atsakovei visą tinkamai parengtą reikiamą dokumentaciją, o nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 d. vasario 13 d. ieškovė šalino atliktų darbų trūkumus. Atsakovės teigimu, viešojo darbų pirkimo dokumentai buvo iš anksto išviešinti ir rangovė turėjo pakankamai laiko tinkamai susipažinti su juose numatyta šalių priešpriešinių įsipareigojimų apimtimi, adekvačiai apsiskaičiuoti technines, finansines ir organizacines galimybes, įsivertinti kitus reikšmingus faktorius. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovė patyrė nuostolių, kurie atsirado dėl vėlavimų nukėlus projektų vykdymą, dėl elektros energijos vartotojų poreikių tenkinimo, naujų vartotojų prijungimo negalimumo, imperatyvių teisės normų pažeidimo ir pan. Atsakovės įsitikinimu, prievolės įvykdymas po nustatyto termino negali būti vertinamas kaip pagrindas mažinti netesybas, kadangi dėl darbų objekto specifikos jis pagal paskirtį galėjo būti naudojamas tik atlikus visus Sutartyje numatytus darbus, o Sutarties esminis tikslas buvo darbų atlikimas šalių sulygtu laiku.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

176.

18Teismas nurodė, kad ieškovė įsipareigojo darbus atlikti Sutartyje nustatytu laiku, veikdama savo rizika, todėl galėjo numatyti, jog jos tiekėjas gali laiku nepateikti reikalingų įrenginių. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pateisintų darbų vėlavimo priežastį – susirašinėjimo su tiekėjais ir pan., nes vien tik ieškovės paaiškinimas apie darbų vėlavimo priežastį nėra pakankamas išvadai, kad darbus ji vėlavo atlikti dėl svarbių priežasčių.

197.

20Pagal byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. sausio 30 d. inicijavo darbų perdavimo procesą, tačiau atsakovei nepateikė visų darbų priėmimui reikiamų dokumentų, be to, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 d. vasario 13 d. ieškovė šalino atliktų darbų trūkumus, taip pat nepateikė reikiamos dokumentacijos. Tinkamai parengta visa dokumentacija buvo pateikta atsakovei 2019 m. vasario 13 d. ir tik visos dokumentacijos pateikimas leido naudoti ieškovės atliktus darbus. Remdamasis šia aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad dalinis darbo atlikimas dėl jo specifikos negalėjo būti naudojamas, kol ieškovė neištaisė trūkumų ir neperdavė visos dokumentacijos, todėl nėra pagrindo mažinti priskaičiuotų delspinigių.

218.

22Teismas, remdamasis Sutarties bendrosios dalies 9.2 punkto nuostata, kad darbai priimami juos užbaigus ir parengus bei pateikus visus reikiamus dokumentus, atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog darbų atlikimo data turėtų būtų laikoma 2019 m. sausio 30 d., kai ji informavo atsakovę apie darbų užbaigimą.

23III.

24Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

259.

26Ieškovė STATKORPAS AB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

279.1. Atsakovė be pagrindo skaičiavo netesybas nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 5 d. Ieškovė atliktų darbų perdavimą inicijavo 2019 m. sausio 30 d. Atsakovė, vadovaujantis Sutarties 9.5 punktu, priimti darbus arba pareikšti apie trūkumus turėjo per dvi darbo dienas, t. y. iki 2019 m. vasario 1 d., tačiau apie trūkumus ieškovę informavo tik 2019 m. vasario 5 d. Teismas dėl šių ieškovės teiginių sprendime nepasisakė, todėl sprendimas naikintinas padarius materialiosios teisės pažeidimą, nes ieškovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl pačios atsakovės kaltės organizuojant darbų priėmimą.

289.2. Teismas neteisingai aiškino Sutarties nuostatas. Pagal Sutarties bendrosios dalies 15.3 punktą atsakomybė taikoma už darbų neatlikimą laiku, o ne už dokumentacijos nepateikimą arba darbų neperdavimą užsakovei. Ieškovė darbus atliko 2019 m. vasario 7 d., tai įrodo esantis atsakovės darbuotojo 2019 m. vasario 7 d. įrašas „Statybinei daliai be darbų pagal garantinį raštą pretenzijų nėra“. Taigi atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 13 d.

299.3. Teismas neįvertino ieškovės argumentų, kad darbai laiku nebuvo užbaigti dėl atsakovės kaltės – techniniame darbo projekte atsakovė klaidingai nurodė, jog darbams atlikti bus naudojami esami įrenginiai. Paaiškėjus, kad įrenginiai buvo netinkami, reikėjo vietoj esamų įrenginių pirkti naujus (naują KR spintą).

309.4. Priteistos netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingo dydžio. Statybų sektoriuje taikomas vidutinis 0,05 proc. už uždelstą dieną delspinigių dydis. Šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė, neįrodinėjo nei savo nuostolių pagrindo egzistavimo fakto, nei nuostolių dydžio. Šioje byloje atsakovės pateikti argumentai dėl nuostolių tikėtino dydžio yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Tai iš esmės prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kuria kreditorius įpareigojamas įrodyti savo galimus nuostolius.

3110. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai atsikirtimai:

3210.1. Ieškovė pažeidė viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties esminę sąlygą – darbų atlikimo terminą, pati to neginčija, todėl nesant civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, atsakovė turi teisę į tokias netesybas, kokias šalys sulygo Sutartyje.

3310.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė privalėjo per dvi darbo dienas priimti darbus arba pareikšti apie trūkumus, nes tokios nuostatos Sutartyje nėra.

3410.3. Ieškovės argumentai prieštarauja Sutarties esmei. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakomybė rangovui pagal Sutartį taikytina ne tik už darbų neatlikimą, bet ir už ne viso rezultato pagal Sutartį perdavimą užsakovui. Sutarties bendrosios dalies 9.2 punkte vienareikšmiškai nustatyta, kad darbai priimami užbaigus Sutartyje numatytus darbus bei parengus ir pateikus užsakovui visus reikiamus dokumentus. Tik dokumentacijos pateikimas leido atsakovei naudoti ieškovės atliktų darbų rezultatą.

3510.4. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad ieškovė nors viename rašte būtų užsiminusi apie klaidingą techninę darbo užduotį, tokio argumento nebuvo nei ieškinyje, nei dublike. Akivaizdu, kad jei išties darbų vėlavimo priežastimi būtų buvusi klaidingai pateikta užduotis, ieškovė apie tai būtų informavusi atsakovę dar Sutarties vykdymo metu, prašydama pratęsti darbų atlikimo terminą.

3610.5. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar ją netinkamai įvykdo. Ieškovė sudarė Sutartį laisva valia, yra laikytina profesionaliu verslo subjektu, todėl Sutartyje numatytas netesybų (delspinigių) dydis šiuo atveju negali būti laikomas neprotingu, nesąžiningu ir nepagrįstu.

3710.6. Teismas išsamiai ištyrė atsakovės įrodinėtus nuostolius, o konkretaus jų dydžio įrodymas nėra būtinoji sąlyga. Atsakovei padarytos žalos dydžio tikslią piniginę išraišką nurodyti ypatingai sunku dėl šios žalos pobūdžio.

3810.7. Ieškovei, kaip bet kuriam kitam viešųjų pirkimų dalyviui, buvo suteikta teisė ginčyti pirkimo sąlygas bei pirkimo komisijos sprendimus, tačiau jokių prieštaravimų nebuvo pateikta. Ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, todėl dabar Sutarties sąlygų pakeitimas – pritaikytų netesybų dydžio mažinimas – reikštų kitų pirkimo dalyvių teisių bei viešųjų pirkimų principų pažeidimą.

3910.8. Atsakovės paskaičiuotos netesybos visa apimtimi buvo įskaitytos į ieškovės reikštą reikalavimą apmokėti sąskaitas už atliktus darbus, todėl nebegali būti mažinamos.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4211.

43Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

4412.

45Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutartinių netesybų taikymo ieškovei, kuri laiku neatliko sutartų darbų.

46Dėl netesybų taikymo

4713.

48Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Tipinę (elektros) rangos darbų sutartį Nr. 40410/581486, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti atsakovei (užsakovei) Antalgės TP 10 kV kompensavimo įrenginių įrengimo Antalgės km., Utenos rajone, darbus. Šios Sutarties specialiosios dalies 3.6 punkte buvo numatyta, kad ieškovė pradeda vykdyti darbus iš karto po Sutarties įsigaliojimo ir privalo pabaigti ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 14 d. Sutarties 15.3 punkte numatyta, kad rangovas, neatlikęs darbų per Sutartyje nustatytus terminus, užsakovui pareikalavus, moka užsakovui 1 000 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jei Sutarties specialiojoje dalyje nenumatyta kitaip.

4914.

50Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė darbus atliko pavėluotai, tačiau šalys nesutaria dėl netesybų skaičiavimo laikotarpio ir jų dydžio. Ieškovė pripažįsta atsakovės teisę skaičiuoti netesybas, tačiau, jos įsitikinimu, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne už penkiasdešimt devynias, bet už keturiasdešimt aštuonias kalendorines dienas, kai ieškovė vėlavo atlikti sutartus darbus. Ieškovės teigimu, atsakovės nurodytas delspinigių skaičiavimo laikotarpis yra neteisingas, nes, pirma, pati atsakovė delsė priimti darbus, todėl delspinigiai nepagrįstai skaičiuoti keturiomis dienomis ilgiau, antra, ieškovės teigimu, už Sutartyje nustatytos dokumentacijos nepateikimą laiku delspinigiai negali būti skaičiuojami septynias dienas, nes ieškovės atsakomybė taikytina tik dėl laiku neatliktų darbų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės teiginiais.

5115.

52Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad darbų priėmimas vykdomas dviem etapais – užbaigus darbus ir pateikus reikiamus dokumentus, o ieškovės (rangovo) atsakomybė galima tik pavėlavus laiku atlikti darbus (pirmas priėmimo etapas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neteisingai interpretuoja Sutarties sąlygas, todėl nepagrįstai atskiria darbų atlikimo ir jų perdavimo atsakovui momentą, nuo kurio taikytina atsakomybė už ne laiku atliktus darbus.

5316.

54Kaip jau minėta, Sutarties 15.3 punkte buvo numatyta, kad rangovas, neatlikęs darbų per Sutartyje nustatytus terminus, užsakovui pareikalavus, moka užsakovui 1 000 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jei Sutarties specialiojoje dalyje nenumatyta kitaip. Pagal Sutarties 9.2 punktą darbai priimami užbaigus Sutartyje numatytus darbus bei parengus ir pateikus užsakovui visus reikiamus dokumentus, nurodytus užsakovo internetinės svetainės www.eso.lt rubrikoje „Elektros darbų tiekėjams ir rangovams“ skyriuje „Techniniai dokumentai / formos“. Iš šių nuostatų formuluočių matyti, kad visi darbai turi būti laikomi užbaigtais būtent tada, kai pasirašomas rangos darbų priėmimo–perdavimo aktas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, visų Sutartyje numatytų darbų užbaigimas nėra skaidomas į etapus, bet yra siejamas būtent tiek su darbų atlikimu, tiek ir dokumentacijos pateikimu, kurie yra sudėtiniai ir būtini galutiniam darbų užbaigimui bei perdavimui. Atsižvelgiant į tai, pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad delspinigiai neskaičiuotini nuo 2019 m. vasario 7 d., kai atsakovės darbuotojas pažymėjo, jog neturi ,,pretenzijų statybiniai daliai be darbų pagal garantinį raštą“.

5517.

56Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės argumentų, susijusių su darbų užbaigimu ir priėmimu, pažymi, kad darbų perdavimo ir priėmimo terminas priklauso ir nuo užsakovo (atsakovės), taigi sutiktina su apeliante, kad atsakovei tenka pareiga tinkamai ir laiku vykdyti jai nustatytas pareigas dėl darbų priėmimo. Tačiau šioje byloje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė nepagrįstai ilgai delsė priimti ieškovės atliktus darbus.

5718.

58Nagrinėjamu atveju darbų perdavimo ir priėmimo tvarką reglamentavo Sutarties 9.5 punktas, kuriame nustatyta, kad apie darbų ar darbų etapo galutinį atlikimą rangovas raštu praneša užsakovui ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki numatomo atliktų darbų rezultato perdavimo užsakovui. Darbų priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo pranešimo apie darbų atlikimą (arba reikiamos dokumentacijos) pateikimo dienos. Toks Sutarties bendrosios dalies 9.5 punkte įtvirtintas įspėjimo terminas yra objektyviai reikalingas atsakovei pasirengti rangovo deklaracijos apie tinkamą ir kokybišką darbų atlikimą patikrinimui, apimančiam tiek faktinį visų darbų įvykdymo ir jų atitikties normatyviniams reglamentams įvertinimą, tiek ir būtinos dokumentacijos sutvarkymą. Taigi vadovaujantis Sutarties nuostatomis, rangos darbų užbaigimo procedūrų organizavimas buvo sudėtinė visų Sutartyje numatytų darbų dalis, kurią privalėjo atlikti ieškovė.

5919.

60Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 30 d. inicijavo darbų perdavimo procesą, nėra duomenų, kad ieškovė būtų anksčiau informavusi atsakovę apie ketinimą 2019 m. sausio 30 d. perduoti darbus. Kaip matyti iš bylos duomenų (išrašo iš informacinės sistemos), ieškovės atstovei 2019 m. sausio 30 d. įkėlus dokumentus į sistemą, atsakovės atstovas nedelsiant, t. y. kitą dieną, pateikė pastabas. Faktinės aplinkybės rodo, kad iki galutinio atliktų darbų akto pasirašymo 2019 m. vasario 13 d. ieškovė po pirminio 2019 m. sausio 30 d. dokumentacijos pateikimo, ją tikslino dar keturis kartus, kol buvo pateikta visa tinkama dokumentacija (I t., b. l. 139). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė, vietoj visų pastabų pateikimo vienu metu, be pagrindo nuolat teikė papildomas pastabas dėl ieškovės pataisytos dokumentacijos. Šiuo atveju toks apeliantės nurodytas argumentas, kai pati ieškovė laiku nepateikė visos reikiamos dokumentacijos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, negali būti vertinamas kaip netinkamas pareigos laiku ir tinkamai priimti pateiktus darbus pažeidimas, šalinantis ieškovės atsakomybę mokėti delspinigius už laikotarpį, kai vyko darbų priėmimo–perdavimo procedūra. Būtent ieškovė pagal Sutartį ne tik turėjo galimybę, bet ir privalėjo iš anksto informuoti atsakovę apie planuojamą atliktų darbų perdavimą, tačiau to nepadarė, t. y. papildomos dienos, už kurias buvo skaičiuotos netesybos, susidarė ne dėl atsakovės nepateisinamo darbų priėmimo vilkinimo, tačiau tik dėl pačios ieškovės pasyvumo, todėl pačiai ieškovei ir tenka pareiga prisiimti tokio elgesio padarinius. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų ir neteigė, kad atsakovės papildomai teikiamos pastabos buvo ne dėl naujai ieškovės pateikiamos dokumentacijos ar kad atsakovės pastabos būtų buvusios nepagrįstos, nemotyvuotos ar perteklinės.

6120.

62Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji neprivalėtų mokėti netesybų už laikotarpį, kai vyko darbų priėmimo–perdavimo procedūra. Delspinigių skaičiavimas Sutartyje tiesiogiai siejamas su visų darbų atlikimu (tinkamu darbų ir reikiamos dokumentacijos perdavimu), o statybos užbaigimo procedūrų organizavimas yra priskiriamas rangovo (ieškovės) atliktiniems veiksmams. Tokių veiksmų neatlikimas per Sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą lemia sutartinės atsakomybės taikymą prievolę pažeidusiai šaliai.

63Dėl sutartinių netesybų mažinimo

6421.

65Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų sampratą, ir nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo mažinti atsakovės ieškovei apskaičiuotus delspinigius (netesybas).

6622.

67Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Civilinio kodekso, toliau – CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

6823.

69Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

7024.

71Ieškovės įsitikinimu, atsakovės priskaičiuoti 59 000 Eur delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingo dydžio, todėl turėtų būti sumažinti iki 576 Eur.

7225.

73Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į CK 6.251 straipsnyje (reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą) nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir pan. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

7426.

75Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta apie perkančiosios organizacijos pareigą tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, nepaisant to, jog sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams iš anksto žinomas pirkimo sąlygas. Ši aplinkybė nepaneigia ir teismo teisės spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015 ir kt.). Taigi, priešingai nei teigia atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, faktas, kad netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovė, dalyvaudama jame, žinojo netesybų dydį, neapriboja jos teisės prašyti netesybas sumažinti. Vien tai, kad sudarydama sutartį ieškovė žinojo apie nustatytas būtent tokio dydžio netesybas, nepaneigia įstatymų leidėjo suteiktos jos teisės ginčyti pritaikytas netesybas, jeigu šios aiškiai per didelės.

7627.

77Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines šios bylos aplinkybes, laikosi nuostatos, kad ieškovei pritaikytos netesybos yra per didelės, neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai.

7828.

79Visų pirma, matydama pagrindą mažinti netesybas, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad visa bendra Sutarties darbų kaina sudarė 29 029,13 Eur (su PVM), o atsakovės apskaičiuoti delspinigiai siekia 59 000 Eur, t. y. beveik du kartus viršija visą darbų kainą, į tai, kad ieškovė, nors ir pavėluotai, atliko visus darbus. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl delspinigių mažinimo, taipogi įvertina ir į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę. Nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

8029.

81Atsakovė, aiškindama apie tikėtinus nuostolius, patirtus dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo, nurodė atsiradusius bendro pobūdžio nepatogumus, teigdama, kad atsakovei yra pavestos garantinio elektros ir dujų tiekimo, elektros ir dujų įvedimo, elektros bei dujų skirstymo tinklų eksploatavimo, priežiūros, valdymo ir plėtros funkcijos, kuriomis (elektros dalimi) atsakovė reikšmingai prisideda prie bendrųjų elektros energijos tiekimo ir elektros energetikos sistemos darbo saugumo bei patikimumo tikslų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovės vykdoma veikla yra svarbi dideliam asmenų ratui, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad iš tiesų būtų kilę konkretūs nepatogumai, kad atsakovė būtų patyrusi realių didelių nuostolių, ji nepateikė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti atsakovės argumentai nepagrindžia jos teiginių, jog apskaičiuotos 59 000 Eur dydžio netesybos yra protingos ir tinkamai kompensuoja dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo atsakovės patirtus praradimus.

8230.

83Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir remdamasi CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovės ieškovei apskaičiuoti delspinigiai mažintini iki 10 procentų visos darbų kainos dydžio, tai yra iki 2 903 Eur. Toks netesybų dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingas, atitinka įprastą praktiką, kai netesybų dydis negali viršyti 10 proc. darbų kainos, taip pat užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-414-943/2020 ir kt.).

8431.

85Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad netesybos turėtų būti sumažintos iki 576 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks mažinimas iš esmės paneigtų šalių susitarimą skaičiuoti delspinigius, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą, neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros. Kaip minėta, ieškovė darbus privalėjo atlikti iki 2018 m. gruodžio 14., bendra darbų atlikimo trukmė – apie penkis mėnesius. Ieškovė darbus atlikti vėlavo apie du mėnesius, tad akivaizdu, kad darbų atlikimo terminas praleistas gana žymiai. Todėl ieškovės prašomas netesybų sumažinimas neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, o įvertinant atsakovės nurodytą darbų svarbą ne tik pačiai atsakovei, tačiau ir elektros bei dujų vartotojams – neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

8632.

87Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, nes šiuo atveju atsakovė įskaitė ieškovės mokėtinas netesybas, o atlikto įskaitymo ieškovė neginčija.

8833.

89CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Dėl to, tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį. Sumažinus delspinigius gali būti pripažintas dalinis prievolės įskaitymas.

9034.

91Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK

926.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 ir kt.).

9335.

94Vadovaudamasi paminėtomis nuostatomis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas gali mažinti delspinigius ir tuo atveju, jei yra atliktas reikalavimo juos sumokėti įskaitymas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi su jai priskaičiuotų delspinigių suma, tačiau priešingai, netesybų skaičiavimą ieškovė iš esmės ginčija šioje byloje. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir

956.258 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos.

96Dėl procesinės bylos baigties

9736.

98Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų ieškovei taikymo, netinkamai įvertino Sutarties nuostatas, faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo mažinti atsakovės apskaičiuotų delspinigių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies ir sumažinti atsakovės pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą Tipinę (elektros) rangos darbų sutartį Nr. 40410/581486 ieškovei skaičiuotas netesybas iki 2 903 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

99Dėl procesinių palūkanų mokėjimo

10037.

101Apeliantė pareikštame ieškinyje, be kita ko, vadovaudamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10238.

103Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

10439.

105Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovės priskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės ir jas sumažinti. Toks reikalavimas nėra reikalavimas dėl priteisimo, nors ir keičia ieškovės turtinę padėtį (pripažįstama mažesnė netesybų suma). Be kita ko, tik šiame sprendime konstatuota, kad atsakovės netesybos yra mažintinos, t. y. nėra ir antrosios procesinėms palūkanoms taikyti sąlygos – praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdį ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas ieškinio patenkinimo atveju priteisti iš atsakovės procesines palūkanas yra nepagrįstas.

106Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

10740.

108Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė byloje prašė priteisti jos sumokėto 1 102 Eur žyminio mokesčio atlyginimą. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, jos patenkintų reikalavimų dalis sudaro apie 95 proc., taigi proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinas žyminio mokesčio mokėjimo išlaidų atlyginimas sudaro 1 050 Eur.

109Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11041.

111Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 101 Eur žyminio mokesčio. Apeliantės patenkintų skundo reikalavimų dalis sudaro 95 proc., taigi jai iš atsakovės priteistinas žyminio mokesčio mokėjimo išlaidų atlyginimas sudaro 1 050 Eur.

112Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

113panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

114Ieškovės STATKORPAS akcinės bendrovės ieškinį tenkinti iš dalies.

115Nustatyti, kad ieškovės STATKORPAS akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 147651620) atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) mokėtina netesybų pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. Tipinę (elektros) rangos darbų sutartį Nr. 40410/581486 suma yra 2 903 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai trys eurai).

116Priteisti ieškovei STATKORPAS akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 147651620) iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

117Priteisti ieškovei STATKORPAS akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 147651620) iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.