Byla e2A-414-943/2020

Dėl netesybų dydžio mažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,STATKORPAS“ ir atsakovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „STATKORPAS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl netesybų dydžio mažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „STATKORPAS“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 45 000 Eur dydžio netesybas aiškiai per didelėmis, neteisingai apskaičiuotomis ir jas sumažinti iki 681,36 Eur dydžio, taip pat priteisti iš atsakovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. kovo 19 d. su atsakove sudarė tipinę (elektros) rangos darbų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, atlikti atsakovei (užsakovei) Sutartyje nurodytus darbus, t. y. atlikti 0,4 kV ( - ) iš MT-522 rekonstravimo į 0,4 kV, Vilniaus m., Šiaurės g. darbus. Sutarties specialiosios dalies 3.7 punkte buvo numatyta, kad ieškovė pradeda vykdyti darbus nuo Sutarties pasirašymo dienos ir privalo pabaigti ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų. Kadangi Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2018 m. kovo 19 d., vadinasi, ieškovė įsipareigojo atlikti darbus ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 16 d., tačiau remiantis Sutarties bendrosios dalies 8.3 ir 8.3.5.1 punktais darbų vykdymo terminai buvo pratęsti dėl ypač nepalankių meteorologinių sąlygų. Ieškovė darbus pradėjo vykdyti tik 2018 m. gegužės 1 d. ir baigė 2018 m. rugpjūčio 16 d. (šis laikotarpis sudaro 108 kalendorines dienas). Atsakovės atstovas, vykdęs darbų techninę priežiūrą, raštiškai patvirtino, kad darbų vykdymas nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (šis laikotarpis sudaro 43 kalendorines dienas) buvo neįmanomas dėl žemės paviršiaus sluoksnio įšalo, kuris buvo didesnis nei 30 cm. Taigi darbų pradžios data buvo susitarta laikyti 2018 m. gegužės 1 d., o darbų užbaigimo – 2018 m. liepos 29 d. 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovė gavo raštą iš atsakovo dėl delspinigių. Šiuo raštu atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad remiantis Sutarties bendrosios dalies 15.3 punktu už ne laiku atliktus darbus ieškovei yra priskaičiuoti 92 000 Eur dydžio delspinigiai. Tokio dydžio delspinigiai buvo paskaičiuoti už vėlavimą atlikti darbus 92 kalendorines dienas. Minėtu raštu atsakovė paprašė ieškovę, nesutinkant su netesybų taikymu, ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo, pateikti atsakovei raštu nesutikimo motyvus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 26 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl delspinigių taikymo ir nurodė argumentus, kuriais remiantis nesutiko su tokio dydžio netesybų išskaičiavimu, tačiau atsakovė į šį raštą taip ir neatsakė. Atsakovei siųstame rašte ieškovė buvo nurodžiusi, kad nesutinka su 92 000 Eur dydžio netesybomis už ne laiku atliktus darbus pagal Sutartį ir argumentuotai paaiškino, kad visus darbus, sulygtus Sutartyje, vėlavo atlikti tik 16 kalendorinių dienų. Taip pat nurodė, jog Sutarties bendrosios dalies 15.3 punkte numatyti 1 000 Eur dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną yra neprotingai dideli ir paprašė delspinigių dydį sumažinti, tačiau atsakovė delspinigių dydžio už kiekvieną praleistą dieną nesumažino ir argumentuotai nenurodė, už kurį laikotarpį perskaičiavo delspinigius. 2018 m. spalio 15 d. ieškovė iš atsakovės gavo sąskaitą faktūrą 45 000 Eur dydžio sumai už ne laiku atliktus rangos darbus pagal Sutartį. Taip pat šioje sąskaitoje faktūroje nurodė, kad priskaičiuotų delspinigių suma bus sumažintas mokėjimas pagal ieškovės PVM sąskaitą faktūrą. 2018 m. spalio 24 d. ieškovė gavo atsakovės raštą dėl netesybų netaikymo pagal Sutartį. Rašte atsakovė nurodė, kad vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 8.3.5.1 ir 15.4 punktais, patvirtina, jog netesybos nebus taikomos už darbų termino pažeidimą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. liepos 3 d. Ieškovė, gavusi iš atsakovės 45 000 Eur dydžio sumai PVM sąskaitą faktūrą ir nesulaukusi iš atsakovės jokio atsakymo dėl ieškovės 2018 m. rugsėjo 26 d. siųstame rašte išdėstytų argumentų netesybų mažinimui, visiškai nesuprato už kokį laikotarpį atsakovė ieškovei paskaičiavo 45 000 Eur dydžio delspinigius. Šiuo atveju, ieškovė, užbaigusi Sutartyje numatytus darbus ir parengusi darbų priėmimui reikiamus dokumentus, 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu pranešė atsakovei apie galutinį darbų atlikimą bei pateikė visus darbų priėmimui reikiamus dokumentus, tačiau atsakovė, vilkindama laiką, darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė tik 2018 m. rugsėjo 18 d. Ieškovė niekaip negalėjo suprasti, kodėl atsakovė taip ilgai, t. y. visą mėnesį, nepriėmė užbaigtų darbų, kai juos turėjo priimti po dviejų darbo dienų nuo ieškovės raštiško pranešimo atsakovei apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Atsakovė privalėjo, ne vėliau kaip po dviejų darbo dienų, pasirašyti ieškovės pateiktame darbų priėmimo–perdavimo akte ir pažymėti apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymėti darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas, o atsisakius pasirašyti aktą, jame turėjo padaryti žymą apie atsisakymą, tačiau atsakovė, praėjus mėnesiui, iš ieškovės pareikalavo pateikti naują priėmimo–perdavimo aktą, kurį pasirašė ir patvirtino darbų priėmimą be išlygų tik 2018 m. rugsėjo 18 d. Ieškovė net neįtarė, kad toks atsakovės darbų priėmimo vilkinimas, gali sukelti neigiamas pasekmes, t. y. iš ieškovės bus pareikalauta tokių didelių delspinigių. Atsakovė buvo suinteresuota kaip įmanoma ilgiau vilkinti atliktų darbų priėmimą, kad galėtų ieškovei priskaičiuoti kaip įmanoma didesnius delspinigius. Atsakovė, pritaikydama ieškovei Sutartines sankcijas, neteisingai nustatė darbų užbaigimo momentą. Sutarties bendrosios dalies 9.2 punkte buvo nurodyta, kad darbai priimami rangovei užbaigus Sutartyje numatytus darbus, bei priėmus ir pateikus užsakovei visus reikiamus dokumentus. Būtent 2018 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė, užbaigusi visus darbus, pateikė atsakovei visus reikiamus dokumentus, susijusius su darbų priėmimu. Sutarties bendrosios dalies 9.5 punkte numatytas darbų priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo pranešimo apie darbų atlikimą (arba reikiamos dokumentacijos) pateikimo dienos. Akivaizdu, kad ieškovė darbus užbaigė ne 2018 m. rugsėjo 18 d., kai buvo pasirašytas darbų priėmimo aktas, o 2018 m. rugpjūčio 16 d., kai ieškovė pranešė atsakovei apie darbų atlikimą ir pateikė reikiamus dokumentus. Pagal Sutarties bendrosios dalies 9.5 punktą darbų priėmimo data turėtų būti laikoma 2018 m. rugpjūčio 17 d., todėl atsakovė neturėjo teisės nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. skaičiuoti ieškovei delspinigius už ne laiku atliktus darbus, tačiau, ieškovė sutinka, kad užbaigdama darbus 2018 m. rugpjūčio 16 d., pažeidė darbų atlikimo terminą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. Sutarties bendrojoje dalyje numatyta darbų kaina yra 80 165,96 Eur be PVM, o numatyti delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną sudaro 1,25 proc. darbų vertės. Atsakovei priskaičiavus 45 000 Eur delspinigius už 45 uždelstas dienas, priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 56,13 proc. visos darbų kainos. Tai yra neprotingai ir neproporcingai didelės netesybos vos už 45 dienų vėlavimą. Šiuo atveju atsakovė apie patirtus nuostolius dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus nėra net užsiminusi, o tuo labiau nėra įvardijusi jų dydžio. Tikėtina, kad atsakovė ir nėra patyrusi jokių nuostolių dėl darbų atlikimo termino pažeidimo. Ši delspinigių suma sudaro daugiau nei pusę kainos Sutartyje numatytų darbų vertės. Atsakovė nenurodė savo patirtų nuostolių dydžio dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, taip pat aktyviai nereikalavo skubinti darbų, nepasinaudojo Sutarties bendrosios dalies 18.4.3 punkte numatyta teise nutraukti sutartį ir visą mėnesį priiminėjo jau atliktus darbus. Darytina išvada, kad atsakovei darbų atlikimo termino svarba neturėjo tokios ypatingai didelės reikšmės, todėl 56,13 proc. darbų vertės delspinigių įskaitymas yra laikytinas atsakovės piktnaudžiavimu teise. Be to atsakovė, nustatydama Sutartyje neprotingai dideles, neproporcingas, prieštaraujančias protingumo ir sąžiningumo principams netesybas rangovei bei 25 kartus mažesnes netesybas sau, suteikė sau galimybę nepagrįstai praturtėti. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2019 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė, kad atsisako ieškinio dalies, kadangi atsakovė apmokėjo po ieškinio pareiškimo už dalį atliktų darbų, t. y. 14 000 Eur, todėl palaiko ieškinį tik dėl nepagrįstai jai priskaičiuotų 30 318,64 Eur netesybų.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad atsakovė neturi teisės į 4 000 Eur delspinigių iš ieškovės ir priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 4000 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 405 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovei dalinai patenkinus ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovei atsakovė yra priskaičiavusi 31 000 Eur delspinigių, t. y. už 31 dieną. Ieškovės atlikti darbai negalėjo būti priimti 2018 m. rugpjūčio 16 d. dėl jų netinkamo atlikimo, atsakovei atsirado teisė skaičiuoti delspinigius iki darbų trūkumai buvo ištaisyti. Teismas pažymėjo, kad netesybų skaičiavimas laikotarpiu, kai vykdomas darbų priėmimas–perdavimas, nors ir nepažeidžiant tokiam priėmimui nustatyto termino, yra nepagrįstas, jei darbai po tokio priėmimo–perdavimo priimami. Padarius išvadą, kad ieškovė darbus užbaigė 2018 m. rugpjūčio 31 d., kai jos techniniam prižiūrėtojui buvo atsiųsti techniniai dokumentai, reikalingi darbų priėmimui–perdavimui, netesybų skaičiavimas už šį laikotarpį yra pagrįstas, išskyrus skaičiavimą už 4 dienas, kurias vyko darbų priėmimas ir jis buvo užtęstas dėl atsakovės veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti delspinigių skaičiavimą už 4 dienas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, jog tuo atveju, jei Sutartyje, numatančioje šalių atsakomybę už netinkamą sutarties prievolių vykdymą, būtų numatyta pareiga ne tik įvykdyti prievolę atlikti darbus, bet ir perduoti darbus užsakovui, netesybų skaičiavimas laikotarpiu, kai vykdomas darbų pridavimas, būtų pagrįstas, tačiau šiuo atveju tokio susitarimo tarp šalių nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties 15.2 punktu šalys pareiškė, kad Sutartyje nustatytos netesybos yra laikomos teisingomis bei protingo dydžio ir sutinka, kad jos nebūtų mažinamos, nepriklausomai nuo to, ar dalis prievolės yra įvykdyta, teismas ieškovės reikalavimą pripažinti, kad nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės, atmetė. Tai, kad Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta atsakovei vykdant viešąjį pirkimą, ieškovė yra verslo subjektas, leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė sutiko su nustatytomis netesybomis, suvokdama kokias pasekmes gali sukelti jai Sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Sutarties šalių lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, vertinant, kad Sutartimi nustatytos netesybos turi būti pakeistos vienos iš šalių naudai.

8III.

9Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniame skunde ieškovė AB ,,STATKORPAS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė sumažinti netesybas dėl jų neprotingo dydžio ir priimti naują sprendimą pripažįstant, kad atsakovės priskaičiuoti 27 000 Eur delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingi, sumažinti atsakovės priskaičiuotus delspinigius iki 1 082,16 Eur, bei pripažinti, kad atsakovė neturi teisės į 25 917,84 Eur delspinigius.

101.1.

11Teismas turi diskrecijos teisę kontroliuoti netesybų dydį ir tais atvejais, kai jos apskaičiuojamos viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymo metu, todėl sutarties sudarymas vykdant viešąjį pirkimą per se nėra pagrindas teismui atsisakyti mažinti netesybas. Tiekėjas, laimėjęs konkursą, prieš pasirašydamas rangos sutartį dėl sutarties sąlygų derybų inicijuoti neturi jokios teisės, nes ir pats pirkėjas keisti pirkimo sąlygų neturi teisės, todėl vien faktas, kad ieškovė dalyvavo viešajame pirkime, būdama verslo subjektu, sugebančiu suvokti rangos sutarties netinkamo vykdymo pasekmes, šioje byloje nereiškia, kad ieškovė turėjo galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų.

121.2.

13Atsakovei vienašališkai parengus rangos sutarties sąlygas ir ieškovei ją pasirašius iš esmės prisijungimo būdu, t. y. be galimybės derėtis, buvo nustatytos aiškiai nelygiavertės sąlygos, lemiančios akivaizdžią šalių nelygybę, visą riziką iš esmės perkeliant tik ieškovei, ir taip prieštaraujant kasacinio teismo praktikai. Viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis ir svarbu, kad ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės. Atsakovė ieškovei nustatė 1,25 proc. dydžio delspinigius – 25 kartus didesnius delspinigius nei sau už analogišką pažeidimą – vėlavimą atlikti savo įsipareigojimus. Paprastai teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, tinkamu netesybų dydžiu pripažįsta 0,02–0,1 procentus.

141.3.

15Atsakovės argumentai dėl tikėtinų nuostolių yra abstraktūs, deklaratyvūs ir visiškai neaišku, kodėl jie įvertinti būtent tokia ieškovei nustatytų delspinigių suma, pvz., visiškai nesuprantama, kaip atsakovė apskaičiuoja savo reputacijos sumenkinimą ar įvertina savo planų ir rodiklių neįvykdymu patirtą nuostolį. Subjektyvus nuostolio suvokimas neturi nieko bendro su realia pinigų suma, kurios yra reikalaujama iš kitos sutarties šalies ir įrodinėjama teismo procese. Teismas, atsisakydamas mažinti delspinigių dydį, iš esmės patvirtino, kad įrodinėjant kreditoriaus patirtų nuostolių atitikimą netesybų protingumo kriterijui užtenka nurodyti keletą abstrakčių frazių jų net neįvertinant pinigine išraiška.

161.4.

17Atsakovė neįrodinėjo dėl atliekamų darbų vėlavimo patirtų nuostolių dydžio. Ieškovės įsitikinimu, šalių lygiavertį rizikų pasiskirstymą užtikrinančios netesybos turėtų būti taikomos ir ieškovei už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. stabilaus 0,05 proc. nuo darbų kainos dydžio, atsižvelgiant į tai, kad netesybų nemažėjimas realiai skatina rangovą darbus atlikti kaip įmanoma greičiau. Kadangi atsakovė pripažino nepagrįstai priskaičiavusi netesybų už 14 000 Eur, ir teismas sprendimu pripažino, kad atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti netesybų už papildomus 4 000 Eur, delspinigiai yra skaičiuotini už 27 dienas ir sudarytų iš viso 1 082,16 Eur (27 x (80 165,96 /100 x 0,05)). Apeliaciniame skunde atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovė neturi teisės į 4 000 Eur delspinigių ir iš atsakovės ieškovei priteistos procesinės palūkanos bei teismo išlaidos, pakeisti ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria byla nutraukta, palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181.5.

19Sutarties bendrosios dalies 9.5 punkte numatyta, kad apie darbų galutinį atlikimą rangovas raštu praneša užsakovui ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas iki numatomo atliktų darbų rezultato perdavimo užsakovui. Darbų priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo pranešimo apie Darbų atlikimą (arba reikiamos dokumentacijos). Šia nuostata įtvirtintas įspėjimo terminas, kuris atsakovei objektyviai reikalingas pasirengti rangovo deklaracijos apie tinkamą ir kokybišką darbų atlikimą patikrinimui, apimančiam tiek faktinį visų darbų įvykdymo ir jų atitikties normatyviniams reglamentams įvertinimą, tiek ir būtinos dokumentacijos sutvarkymą. Nėra įmanoma netikėtai iš rangovo gavus atliktų darbų aktą tą pačią dieną sudaryti darbų priėmimo komisiją, šios komisijos atstovui nuvykti į objekto vietą, objektą apžiūrėti, surinktų duomenų pagrindu priimti sprendimą dėl darbų įvykdymo ir kokybės bei visus surinktus duomenis teisingai užfiksuoti nustatytos formos dokumentuose. Atsakovei nebuvo iš anksto pranešta, kad darbų rezultatą pagal Sutartį ieškovė ketina perduoti 2018 m. rugpjūčio 31 d., ką patvirtino pati ieškovė teismo posėdžio metu. Atsakovė, objektyviai ir nešališkai įvertinusi su darbų perdavimo–priėmimo procesu susijusias faktines aplinkybes, vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 9.5 punkto nuostatomis priėjo išvadą, kad ieškovė nėra atsakinga už Sutarties (darbų atlikimo termino) pažeidimą per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. – 2018 m. rugsėjo 18 d., todėl netesybų atsisakė.

201.6.

21Ieškovė nebuvo pareiškusi turtinio pobūdžio reikalavimo, t. y. neprašė priteisti įskaitytą netesybų sumą, o kreipėsi į teismą tik dėl netesybų pripažinimo per didelėmis, teismas nepagrįstai priteisė jai kompensuojamąsias palūkanas, kurios pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.210 straipsnio prasmę gali būti skaičiuojamos tik nuo konkretaus pavėluoto mokėjimo. Ieškovė AB ,,STATKORPAS“ atsiliepime į atsakovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimo dalį nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

221.7.

23Sutarties bendrosios dalies 15.3 punktas numato delspinigius rangovui už darbų neatlikimą. Darbai yra apibrėžti Sutarties bendrosios dalies 1.3 punkte ir specialiosios dalies 3.1. punkte. Sistemiškai aiškinant šiuos Sutarties punktus buvo atliekami rekonstravimo darbai. Būtent šiuos darbus vėluojant atlikti Sutartimi numatytas delspinigių skaičiavimas. Sutarties bendrosios dalies 15.3 punkto antras sakinys numato, kad rangovas taip pat įsipareigoja atlyginti dėl Sutarties neįvykdymo sutartu laiku užsakovo patirtus tiesioginius nuostolius, kas iš esmės reiškia, kad atsakovė, kaip šių Sutarties sąlygų rengėja (ieškovei sudarius Sutartį prisijungimo būdu ir neturint galimybės keisti ar derėtis dėl Sutarties sąlygų), pati išskyrė darbų atlikimo ir Sutarties įvykdymo momentus, ir už Sutarties įvykdymo termino praleidimą numatė ne delspinigių skaičiavimo, o nuostolių atlyginimo mechanizmą.

241.8.

25Rangovė neneigia užsakovės laiko poreikio įvertinti pataisytus trūkumus – tačiau nesant šių trūkumų rangovė nėra ir negali būti laikoma pažeidusia savo sutartinę prievolę atlikti darbus laiku. Užsakovė nėra įsipareigojusi apmokėti už atliktus darbus tą pačią dieną, kai rangovė ištaiso darbų trūkumus ir juos perduoda užsakovei, ir atitinkamai užsakovė, tikrindama ištaisytus darbų trūkumus ne tą pačią dieną, kai jie buvo užsakovei perduoti, nepatiria jokių neigiamų teisinių pasekmių – atsakovės argumentas dėl laiko poreikio (2 dienų) darbų tikrinimui praranda bet kokią prasmę. Kadangi užsakovė nepatiria visiškai jokių neigiamų pasekmių dėl ištaisytų trūkumų tikrinimo, Sutartis nenumato delspinigių skaičiavimo šiuo laikotarpiu, darytina išvada, kad teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, nustatantį, kad nėra jokio pagrindo užsakovei skaičiuoti delspinigius už laikotarpį, kuriuo pati užsakovė aiškinasi ir tikrina pašalintų darbų trūkumų kokybę.

261.9.

27Teismui pripažinus, kad atsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigius 4 000 Eur apimtyje, ir atsakovei šios sumos nesumokėjus ieškovei, šie faktai sudaro visas sąlygas CK 6.210 straipsnio 2 dalies taikymui. Atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovės AB ,,STATKORPAS“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

281.10.

29Ieškovei, kaip ir bet kuriam kitam rinkos dalyviui bei lygiaverčiam viešųjų pirkimų subjektui, buvo suteikta teisė ginčyti pirkimo sąlygas bei pirkimo komisijos sprendimus, tačiau ieškovė nepateikė jokių prieštaravimų ir nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo tvarka. Iš ieškovės nebuvo gauta jokių prašymų ar prieštaravimų dėl pirkimo dokumentuose nurodytų terminų netinkamumo ar netesybų dydžio mažinimo arba papildomų sąlygų įtraukimo į Sutartį.

301.11.

31Ieškovės argumentai dėl menamo šalių sutartinės atsakomybės nelygiavertiškumo nesuponuoja teismo pareigos įsiterpti į sutartinius teisinius santykius, juo labiau, kad iš šių teisinių santykių kilusi ieškovės piniginė prievolė yra pasibaigusi įskaitymu, kurio teisėtumo ieškovė nekvestionuoja. Ieškovė, kaip Sutartį pažeidusi šalis, negali turėti lūkesčio, kad jos veiksmai / neveikimas nesukels padarinių. Paneigiant atsakovės teisę į Sutartyje numatytas netesybas, būtų neleistinai iškreipta Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, ieškovei suteiktas nepagrįstas pranašumas.

321.12.

33Iš ieškovės patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pateikė ieškinį tik dėl išieškotų netesybų dydžio ex post įvertinimo, nepareikšdama pretenzijų į konkrečią skolą, kas vienareikšmiškai įrodo, jog nėra jokio teisinio ginčo dėl ieškovės valios sumokėti netesybas pagal Sutartį. Teismas, priimdamas ieškovei palankų sprendimą, negalėtų realiai apginti ieškovės teisėtų interesų, nes netgi pripažinus Sutarties bendrosios dalies 15.3 punkte numatytas netesybas per didelėmis, ieškovės turtinė padėtis liktų nepakitusi. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

36Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 2018 m. kovo 19 d. ieškovė su atsakove sudarė tipinę (elektros) rangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, atlikti atsakovei (užsakovei) Sutartyje nurodytus darbus, t. y. atlikti 0,4 kV OL L-100 iš MT-522 rekonstravimo į 0,4 kV, Vilniaus m., Šiaurės g. darbus. Sutarties specialiosios dalies 3.7 punkte buvo numatyta, kad ieškovė pradeda vykdyti darbus nuo Sutarties pasirašymo dienos ir privalo pabaigti ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų. 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu ieškovė pranešė atsakovei apie galutinį darbų atlikimą bei pateikė visus darbų priėmimui reikiamus dokumentus. 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė surašė techninio įvertinimo aktą, kurio 1.8 punkte pažymėta, kad 1.1–1.7 punktuose nurodytus darbus ieškovė privalo atlikti pagal techninius reikalavimus ir atmintines, ir tik po to, t. y. pašalinus nustatytus trūkumus, iš naujo bus sudaroma darbų priėmimo komisija. 2018 m. rugpjūčio 31 d. el. paštu atsakovei išsiųsta dokumentacija, 2018 m. rugsėjo 10-12 d. tarp šalių vyko susirašinėjimas. Darbų priėmimą–perdavimą įforminantį dokumentą – atliktų darbų aktą – atsakovė pasirašė 2018 m. rugsėjo 18 d.

372018 m. rugsėjo 25 d. ieškovė gavo raštą iš atsakovės dėl delspinigių taikymo. Šiuo raštu atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad remiantis Sutarties bendrosios dalies 15.3 punktu už ne laiku atliktus darbus ieškovei yra priskaičiuoti 92 000 Eur dydžio delspinigiai. 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl delspinigių taikymo ir nurodė argumentus, kuriais remiantis nesutiko su tokio dydžio netesybų apskaičiavimu. 2018 m. spalio 15 d. ieškovė iš atsakovės gavo sąskaitą faktūrą Nr. 000098 45 000 Eur dydžio sumai už ne laiku atliktus rangos darbus pagal Sutartį. Taip pat šioje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad priskaičiuotų delspinigių suma bus sumažintas mokėjimas pagal ieškovės PVM sąskaitą faktūrą. 2018 m. spalio 24 d. ieškovė gavo iš atsakovės raštą dėl netesybų netaikymo pagal Sutartį, kuriame atsakovė nurodė, jog vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 8.3.5.1 ir 15.4 punktais, patvirtina, kad netesybos nebus taikomos už darbų termino pažeidimą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. liepos 30 d.

38Dėl atsakovės teisės į netesybas už darbų priėmimo–perdavimo laikotarpį Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad laikotarpis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. priskirtinas ieškovės uždelstų vykdyti įsipareigojimų laikui, už kurį taip pat turi būti skaičiuojamos netesybos. Atsakovės nuomone, tokį skaičiavimą lemia šalių sudaryta Sutartis, kurioje numatyti įspėjamieji terminai prieš perduodant atliktus darbus. Teismo vertinimu, nustatant prievolės pažeidimo pabaigą, t. y. galutinį terminą, iki kurio atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius, turi būti nustatyta už kokį prievolės pažeidimą šalys susitarė skaičiuoti delspinigius. Atsakovė delspinigius skaičiavo iki 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. iki statybos užbaigimo akto pasirašymo, tačiau pripažino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. imtinai darbai nebuvo atlikti ir darbų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, todėl netesybų dydis buvo sumažintas dar iki bylos iškėlimo, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2019 m. birželio 14 d. mokėjimo pavedimu atsakovė pervedė į ieškovės sąskaitą 14 000 Eur). CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Taigi, darbų priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Šis aktas yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties 15.3 punkte numatyta, kad rangovas, neatlikęs darbų per Sutartyje nustatytus terminus, užsakovui pareikalavus, moka užsakovui 1 000 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jei Sutarties specialiojoje dalyje nenumatyta kitaip. Sutarties 9.2 punkte nurodyta, kad Darbai priimami užbaigus Sutartyje numatytus Darbus bei parengus ir pateikus Užsakovui visus reikiamus dokumentus, nurodytus Užsakovo internetinės svetainės www.eso.lt rubrikoje „Elektros darbų tiekėjams ir rangovams“, skyriuje „Techniniai dokumentai / formos“. Taigi, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog rangos darbų užbaigimo procedūrų organizavimas buvo sudėtinė visų sutartyje numatytų darbų dalis, kurią privalėjo atlikti ieškovė, o visi darbai turi būti laikomi užbaigtais būtent tada, kai pasirašomas rangos darbu priėmimo–perdavimo aktas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neprivalo mokėti netesybų už laikotarpį, kai vyko darbų priėmimo–perdavimo procedūra. Kadangi delspinigių skaičiavimas Sutartyje tiesiogiai siejamas su visų darbų atlikimu, o statybos užbaigimo procedūrų organizavimas, yra priskiriamas rangovo (ieškovės) atliktiniems darbams, tai šių darbų neatlikimas per Sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą lemia sutartinės atsakomybės taikymą prievolę pažeidusiai šaliai. Kadangi darbų užbaigimo / priėmimo terminas priklauso ir nuo rangovo (atsakovės), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina nustatyti, kada anksčiausiai atsakovei teko pareiga pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, t. y. nustatyti dieną, kuri laikoma paskutine ieškovės prievolės pažeidimo diena, ypač, kai pati atsakovė pripažįsta, kad akto pasirašymas buvo uždelstas ir dėl pačios atsakovės kaltės. Priešingai nei buvo konstatuota ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nagrinėjamu atveju darbų perdavimo ir priėmimo tvarką reglamentavo Sutarties 9.5 punktas, kuriame nustatyta, jog apie darbų ar darbų etapo galutinį atlikimą rangovas raštu praneša užsakovui ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki numatomo atliktų darbų rezultato perdavimo užsakovui. Darbų priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo pranešimo apie darbų atlikimą (arba reikiamos dokumentacijos) pateikimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tai, kada ieškovė perdavė darbus atsakovei, visiškai neatsižvelgė į minėtą Sutarties nuostatą, ir konstatavo, kad darbai atsakovei buvo perduoti 2018 m. rugpjūčio 31 d. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė apie ketinimą 2018 m. rugpjūčio 31 d. perduoti darbus informavo atsakovę anksčiau nei 2018 m. rugpjūčio 31 d., vadinasi, nagrinėjamu atveju terminas darbų priėmimui skaičiuotinas pagal Sutarties 9.5 punktą. Kadangi 2018 m. rugpjūčio 31 d. (penktadienis), vadinasi terminas darbams priimti suėjo po 2 darbo dienų, t. y. 2018 m. rugsėjo 5 d. (trečiadienis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad už darbų perdavimo–priėmimo laikotarpį negali būti skaičiuojami delspinigiai. Pažymėtina, kad ieškovė pagal Sutartį ne tik turėjo galimybę, bet ir privalėjo iš anksto informuoti atsakovę apie planuojamą atliktų darbų perdavimą, tačiau to nepadarė, t. y. papildomos dienos, už kurias buvo skaičiuotos netesybos, susidarė ne dėl atsakovės nepateisinamo darbų priėmimo vilkinimo, tačiau tik dėl pačios ieškovės pasyvumo, todėl pačiai ieškovei ir tenka pareiga prisiimti tokio elgesio padarinius. Sutiktina, kad Sutarties bendrosios dalies 9.5 punkte įtvirtintas įspėjimo terminas yra objektyviai reikalingas atsakovei pasirengti rangovo deklaracijos apie tinkamą ir kokybišką darbų atlikimą patikrinimui, apimančiam tiek faktinį visų darbų įvykdymo ir jų atitikties normatyviniams reglamentams įvertinimą, tiek ir būtinos dokumentacijos sutvarkymą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės apeliaciniu skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė neturi teisės skaičiuoti netesybas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d.

39Dėl netesybų dydžio Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų sampratą ir teismo pareigą mažinti sutartines netesybas iki nuostolių dydžio bei nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti atsakovės ieškovei apskaičiuotus delspinigius (netesybas). Ieškovės vertinimu atsakovės priskaičiuoti 27 000 Eur delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingi, todėl jie turėtų būti sumažinti iki 1 082,16 Eur. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia būtina pažymėti, kad netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas tik išimtinėse ar išskirtinėse situacijose, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę a fortiori (liet. ypač) griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis, inter alia (be kita ko), apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Vien ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Įvertinusi minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad vien tas faktas, jog netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovė, dalyvaudama jame, žinojo netesybų dydį, neapriboja jos teisės prašyti netesybas sumažinti. Akivaizdu, kad sudarydama sutartį, ieškovė žinojo apie nustatytą netesybų dydį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jai įstatymų leidėjo suteiktos teisės ginčyti pritaikytas netesybas, jeigu šios aiškiai per didelės. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Nagrinėjamu atveju atsakovė įskaitė ieškovės mokėtinas netesybas, o atlikto įskaitymo ieškovė neginčija. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Dėl to, tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį. Sumažinus delspinigius gali būti pripažintas dalinis prievolės įskaitymas. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas gali mažinti delspinigius ir tuo atveju, jei yra reikalavimo juos sumokėti įskaitymas. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės nuomone, kad esant įskaitymui teismas delspinigių dydį galėtų mažinti tik tokiu atveju, jei skolininkas pareikštų ieškinį dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu nuginčijimo. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su jai priskaičiuotų delspinigių suma nesutiko iš karto, kai tik gavo atsakovės reikalavimą juos sumokėti. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 26 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl delspinigių taikymo ir nurodė argumentus, kuriais remiantis nesutiko su tokio dydžio netesybų išskaičiavimu, tačiau 2018 m. spalio 24 d. ieškovė gavo atsakovės raštą ir buvo informuota, kad netesybos bus įskaitytos į ieškovei mokėtinas sumas už atliktus darbus. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad netesybos buvo įskaitytos vienašaliu atsakovės pareiškimu, kurį ieškovė iš esmės kvestionuoja byloje pareikštu ieškiniu, teismas turi teisę ir pareigą teisiškai kvalifikuoti byloje pareikštą ieškinį bei vertinti jo faktinio pagrindo pagrįstumą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Be kita ko, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įvertinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, turi nustatyti, ar atsakovės apskaičiuotos netesybos, atsižvelgiant į atsakovės įrodinėjamų nuostolių dydį, šalių sudarytos sutarties pobūdį, jos įvykdymo mastą ir vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką, neatliktų darbų įtaką ginčo kelio ruožo naudojimui ir kitas aplinkybes, nėra neprotingai didelės, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad jos yra neprotingai didelės – turi būti nustatyta, kokia netesybų suma šiuo atveju būtų tinkama, užtikrintų netesybų paskirtį, šalių interesų pusiausvyrą. Byloje nustatyta, kad ieškovė Sutartyje nurodytus darbus – atlikti 0,4 kV ( - ) iš MT-522 rekonstravimo į 0,4 kV, Vilniaus m., Šiaurės g. darbus, privalėjo pabaigti ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo Sutarties sudarymo. Kadangi Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2018 m. kovo 19 d., vadinasi darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. birželio 16 d., o faktiškai buvo atlikti 2018 m. rugpjūčio 31 d., atsakovei perduoti 2018 m. rugsėjo 18 d. Iš bylos šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad šalys sutinka, jog nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė negalėjo vykdyti darbų dėl žemės įšalo, taip pat atsakovė pripažino, kad dėl jos kaltės nebuvo pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. imtinai, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. imtinai ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. imtinai, todėl iš viso atsakovė ieškovei priskaičiavo 31 000 Eur netesybų. Iš Sutarties specialiosios dalies 4.1.1 punkto matyti, kad šalių sutarta darbų kaina – 80 165,96 Eur be PVM. Taigi, atsakovės paskaičiuotos netesybos sudaro apie 1/3 visų atliktų darbų kainos. Atsakovė, grįsdama tikėtinus nuostolius, patirtus dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo, nurodė bendro pobūdžio nepatogumus, t. y. teigė, kad atsakovei yra pavestos garantinio elektros ir dujų tiekimo, elektros ir dujų įvedimo, elektros ir dujų skirstymo tinklų eksploatavimo, priežiūros, valdymo ir plėtros funkcijos, kuriomis (elektros dalimi) atsakovė reikšmingai prisideda prie bendrųjų elektros energijos tiekimo ir elektros energetikos sistemos darbo saugumo ir patikimumo tikslų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovės vykdoma veikla yra svarbi dideliam asmenų ratui, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad iš tiesų būtų kilę nepatogumai, atsakovė būtų patyrusi realių didelių nuostolių, atsakovė nepateikė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti atsakovės argumentai nepagrindžia, kad apskaičiuotos 31 000 Eur netesybos yra protingos ir tinkamai kompensuoja dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo atsakovės patirtus praradimus. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės apskaičiuotos 31 000 Eur netesybos yra pernelyg didelės, todėl turėtų būti sumažintos iki 1 082,16 Eur. Tokį teiginį ieškovė grindžia tuo, jog Sutarties bendrosios dalies 15.5 punktas nustatė 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius užsakovui už vėlavimą sumokėti už darbus. Ieškovės vertinimu, atsakovė ieškovei nustatė 1,25 proc. (delspinigiai abiem šalims nustatyti skirtingais matavimo vienetais, jų nelygiavertiškumas, ieškovės teigimu, nėra akivaizdus) dydžio delspinigius – 25 kartus didesnius delspinigius nei sau už analogišką pažeidimą – vėlavimą atlikti savo įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu netesybos būtų sumažintos iki ieškovės nurodytos sumos, toks mažinimas iš esmės paneigtų šalių susitarimą delspinigius skaičiuoti, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą, taip pat toks mažinimas neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, nes iš esmės ieškovė siekia delspinigius sumažinti iki sumos, kuri atitinka delspinigių dydį už vieną vėlavimo dieną, numatytą Sutartyje, t. y. 1 000 Eur. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovei numatyti delspinigiai mažesni, nors priešpriešinės šalių prievolės yra vienodos – ieškovei delspinigiai numatyti už vėlavimą atlikti darbus, o atsakovei už vėlavimą juos apmokėti. Kaip minėta, ieškovė darbus vėlavo atlikti apie 30 d., nors bendra darbų atlikimo trukmė turėjo būti 90 kalendorinių dienų, tad akivaizdu, kad darbų atlikimo terminas buvo praleistas žymiai. Taigi, tokio masto, kokio prašo ieškovė, netesybų sumažinimas neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, o įvertinant atsakovės nurodytą darbų svarbą ne tik pačiai atsakovei, tačiau ir elektros bei dujų vartotojams – neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Vertinant, ar ieškovės nurodyta netesybų suma nagrinėjamu atveju atitiktų protingumo, proporcingumo kriterijus, atsižvelgiama į tai, kad ieškovė darbus atlikti vėlavo daugiau nei 30 dienų, nors bendras darbų atlikimo terminas buvo – 90 dienų, t. y. ieškovės vėluotų dienų skaičius sudaro net trečdalį darbams numatyto termino. Kaip minėta, darbų kaina sudaro 80 165,96 Eur be PVM, o atsakovės priskaičiuota delspinigių suma – 31 000 Eur vertine išraiška, teisėjų kolegijos vertinimu, yra labai didelė, ir, atsižvelgiant į visą darbų kainą (80 165,96 Eur be PVM), labiau primenanti baudinę sankciją, todėl svarstytinas šios sumos proporcingumas ieškovės padarytam pažeidimui (CK 6.258 straipsnio 3 dalies (netesybos neprotingai didelės) aspektu). Atsakovei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, atsakovės apskaičiuotų delspinigių pagrįstas dydis (31 000 Eur) mažintinas dviem trečdaliais, todėl nustatytina, kad ieškovė privalo sumokėti atsakovei 10 333,33 Eur dydžio netesybas pagal 2018 m. kovo 19 d. tipinę (elektros) rangos darbų sutartį Nr. 40410/580457. Toks netesybų dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingas, atitinka įprastą praktiką, kai netesybų dydis negali viršyti 10 proc. darbų kainos, taip pat užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis). Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad netesybas pripažinus per didelėmis, ieškovės turtinė padėtis liktų nepakitusi. Apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nustačius mokėtinų delspinigių sumą, atsakovei kyla pareiga grąžinti įskaitytos delspinigių sumos ir teismo sprendimu nustatytos mokėtinos delspinigių sumos skirtumą, t. y. sumokėti šią sumą kaip atlyginimą už atliktus rangos darbus pagal Sutartį. Galimą ieškovės reikalavimo (sumažinti netesybų dydį) interpretavimą kaip reikalavimą dėl pripažinimo, nekeičiantį ieškovės turtinės padėties, paneigia ir pačios ieškovės procesinis elgesys (ieškinyje nurodyta ieškinio suma eurais, nuo prašomos sumažinti netesybų sumos sumokėtas proporcinis žyminis mokestis bei tikslas – gauti atlyginimą už atliktus rangos darbus, sumažinant priešpriešinės prievolės (sumokėti netesybas) apimtį).

40Dėl procesinių palūkanų mokėjimo Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo turėjo būti atmestas, nes ieškovė nebuvo pareiškusi turtinio pobūdžio reikalavimo, t. y. neprašė priteisti įskaitytą netesybų sumą, o kreipėsi į teismą tik dėl netesybų pripažinimo per didelėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

41Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovės priskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės ir jas sumažinti. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad toks reikalavimas nėra reikalavimas dėl priteisimo, nors ir keičia ieškovės turtinę padėtį (pripažįstama mažesnė netesybų suma). Be kita ko, tik šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovės netesybos yra mažintinos, t. y. nėra ir antrosios procesinėms palūkanoms taikyti sąlygos – praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdį ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė procesines palūkanas.

42Dėl procesinės bylos baigties

43Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, netinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, susijusias su teismo teise mažinti šalių sulygtas netesybas, dėl ko teismo sprendimas nutartyje nurodytais motyvais pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas papildomas reikalavimas pripažinti, kad atsakovė neturi teisės į 25 917,84 Eur delspinigių sumą, negali būti vertinamas. Šis reikalavimas ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas, todėl ieškovė neturi teisės tokio reikalavimo reikšti ir apeliaciniame skunde.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

46Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas – atsakovės ieškovei priskaičiuotos netesybos mažintinos ir konstatuojama, kad ieškovė, pažeidusi darbų įvykdymo terminą, turi pareigą sumokėti atsakovei 10 333,33 Eur dydžio netesybas pagal 2018 m. kovo 19 d. tipinę (elektros) rangos darbų sutartį, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nutartimi tenkinama 68,16 proc. ieškovės reikalavimų. Vadovaujantis šia proporcija perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47Ieškovė už patikslinto ieškinio pateikimą sumokėjo 900 Eur žyminį mokestį, įrodymų apie kitas patirtas išlaidas pirmosios instancijos teismui nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo dėl atsakovės priskaičiuotų 14 000 Eur. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi ieškovė atsisakė dalies reikalavimo, jai grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto dėl atsisakytos ieškinio dalies, kas šiuo atveju sudaro 236,25 Eur (315 x 75 /100). Kita sumokėto žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovės proporcingai patenkintai ieškinio daliai – 452,58 Eur (664 x 68,16 / 100). Šios sumos taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį suapvalinamos atitinkamai iki 236 Eur ir 453 Eur.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, o ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (69,08 proc.), atitinkamai paskirstomos byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

50Atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 155 Eur žyminį mokestį, įrodymų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė nepateikė, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 155 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 583 Eur žyminį mokestį, įrodymų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 402,74 Eur žyminio mokesčio. Pritaikius šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 247,74 Eur (apvalinama iki 248 Eur) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

53„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STATKORPAS“ ieškinį tenkinti iš dalies.

54Nustatyti, kad ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STATKORPAS“, juridinio asmens kodas 147651620, atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, mokėtina netesybų pagal 2018 m. kovo 19 d. tipinę (elektros) rangos darbų sutartį Nr. 40410/580457, suma yra 10 333,33 Eur (dešimt tūkstančių trys šimtai trisdešimt trys eurai ir 33 centai).

55Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „STATKORPAS“, juridinio asmens kodas 147651620, 236 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą į valstybės biudžetą. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

56Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „STATKORPAS“, juridinio asmens kodas 147651620, iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 453 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą“.

57Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „STATKORPAS“, juridinio asmens kodas 147651620, iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 248 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.