Byla 1A-607-202/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (UAB „M.“ turto iššvaistymas) ir nubaustas trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų Albino Bielskio ir Laimos Garnelienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistojo gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, civilinio ieškovo UAB ,,M.“ atstovei advokatei Žydrūnei Stuglytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (UAB „M.“ turto iššvaistymas) ir nubaustas trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirta E. L. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3Iš E. L. priteista UAB „M.“ 600 859,63 Eur turtinei žalai atlyginti.

4UAB „L.“ pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „M.“ turto iššvaistymas) išteisinta, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

5E. L. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad E. L. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

6E. L. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ turto iššvaistymas) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8E. L. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „L.“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), direktoriumi, ir pagal užimamas pareigas turėdamas pareigą priimti teisėtus sprendimus bei teisę disponuoti UAB valdomu turtu, 2010-06-16 žodžiu nurodė UAB „L.“ direktoriaus pavaduotojui gamybai R. Š. pasirašyti 2010-06-16 Jungtinės veiklos sutartį su UAB „M.“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ) ir D. G. M., įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), dėl dalyvavimo UAB „K. V.“ skelbtame konkurse „( - )“, ir 2010-12-10 Jungtinės veiklos grupei – UAB „M.“, UAB „L.“, ,,D. G. M.“, atstovaujamai pagrindinio jungtinės veiklos partnerio UAB „L.“ direktoriaus E. L., su UAB „K. V.“ kartu su jungtinės veiklos partneriu – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, atstovaujamai UAB „K. V.“ direktoriaus K. V., sudarius ( - ) statybos Rangos sutartį Nr. XXX, ir sutarčių pagrindu UAB „L.“ esant pagrindiniu partneriu, būnant įsipareigojusiai iš perkančiosios organizacijos – UAB „K. V.“ už kiekvienos sutarties šalies atliktus darbus, gautus apmokėjimus, pagal sutartyje su perkančiąja organizacija numatytas apmokėjimo sąlygas, pervesti pinigus į kiekvienos šalies atsiskaitomąją sąskaitą, bet ne vėliau nei per 5 dienas nuo to momento, kai UAB „L.“ kaip pagrindiniam partneriui sumoka perkančioji organizacija, UAB „M.“ per laikotarpį nuo 2010-12-10 iki 2012-11-29 atlikus pagal sutartį Nr. XXX numatytų darbų už 8 388 410,31 Lt bei pateikus tai patvirtinančius dokumentus – 2011-02-28 PVM sąskaitą – faktūrą XXX Nr. 0002598 338203,47 Lt sumai; 2011-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą XXX Nr. 0002813 603 806,94 Lt sumai; 2011-12-15 PVM sąskaitą – faktūrą XXX Nr. 0002984 2 051 266,42 Lt sumai; 2012-02-29 PVM sąskaitą – faktūrą XXX Nr. 0003085 2 796 554,42 Lt sumai; 2012-04-27 PVM sąskaitą – faktūrą XXX Nr. 0003150 1 500 499,22 Lt sumai; 2012-06-29 PVM sąskaitą – faktūrą XXX Nr. 0003201 248 875,22 Lt sumai; 2012-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą XXX Nr. 0003285 166 496 Lt sumai; 2012-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą XXX Nr. 0003359 682 708,62 Lt sumai; apmokėjimui per UAB „L.“ UAB „K. V.“, taip pat per laikotarpį nuo 2010-12-10 iki 2014-02-19 UAB „M.“ atlikus darbų, suteikus paslaugų, pardavus prekių, apmokėjus UAB „L.“ iš viso už 169 656,10 Lt bei per laikotarpį nuo 2010-12-20 iki 2014-02-19 UAB „L.“ suteikus UAB „M.“ paslaugų, atlikus darbų ir apmokėjus iš viso 645 1024,28 Lt, per laikotarpį nuo 2011-03-18 iki 2012-11-07 UAB „K. V.“ bankiniais pavedimais pervedus UAB „L.“ už atliktus darbus pagal ( - ) statybos Rangos sutartį Nr. XXX 10 696 039,63 Lt, jis dalį gautų pinigų – 3 889 666,73 Lt pervedė UAB „M.“, o 2 074 648,14 Lt priklausančių UAB „M.“ neteisėtai panaudojo UAB „L.“ vykdomose projektuose – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo, Radviliškio rajono vandentiekio ir nuotekų šalinimo, Jonavos r. Upninkų, Išorų, Kalniečių vandentiekio tinklų statybai, iššvaistydamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „M.“ pinigus, padarydamas UAB „M.“ 2 074 648,14 Lt turtinę žalą.

9Nuteistojo E. L. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo išvados neatitinka faktinėms aplinkybėms, be to, teismas neteisingai aiškino įstatymą ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

10Apeliantas nurodo, jog baudžiamojoje jurisprudencijoje nusistovėjusi nuostata, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalį, BPK 20 straipsnio 5 dalį, kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisingą ir nešališką teismą. Praktiniame teisės taikyme ši nuostata suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, o tai reiškia ir tai, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga yra pateikta teismui ir, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013 ir kt.).

11Nagrinėjamoje byloje teismas minėtų reikalavimų neįvykdė, o spręsdamas E. L. kaltės, bendrovių „L.“ ir „M.“ ūkinės veiklos santykiuose klausimą nepilno atsiskaitymo pagrindu, rėmėsi kaltinime nurodytu civilinių teisinių santykių vertinimu taikant baudžiamąjį įstatymą. Gynėjo nuomone, pasisakydamas dėl nuteistojo kaltės teismas tiesiog perkėlė kaltinime vienu sakiniu suformuotus teiginius. Sugretinęs E. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir baudžiamojoje jurisprudencijoje nusistovėjusią nuostatą, kad baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto iššvaistymą kyla tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-P-89/2014 ir kt.), apeliantas daro išvadą, kad E. L. nepagrįstai, ignoruojant nusistovėjusią teisės taikymo praktiką, nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

12BK 184 straipsnyje nurodytas patikėtas turtas, tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, o esantis kaltininko žinioje turtas yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad aprašydamas nuteistajam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, teismas nurodė tik tai, kad E. L. buvo UAB „L.“ direktorius ir, kad tai jam suteikė teisę disponuoti jo vadovaujamos bendrovės, o ne UAB „M.“ turtu.

13Tokiu būdu, teismas, nenustatęs inkriminuojamos veikos dalyko, t. y. E. L. ir neva iššvaistyto UAB „M.“ turto teisinio santykio, taikė teisę nenustatęs nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuotos veikos sudėties požymių – disponavimo svetimu turtu ir to turto perleidimo tretiesiems asmenims. Analizuodamas teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei atlikęs aritmetinius sudėties ir atimties veiksmus, gynėjas nurodo, kad UAB „L.“ tiesiog nepilnai atsiskaitė su UAB „M.“, o dalį lėšų, buvusių sąskaitoje, kaip nurodė teismas, neteisėtai panaudojo kituose projektuose. Gynėjo nuomone, aritmetiniai veiksmai leidžia daryti ir kitą išvadą, jog teismas, perkeldamas į skundžiamą nuosprendį kaltinamąjį aktą, neatkreipė dėmesio į nurodytų atsiskaitymų tarp bendrovių „L.“ ir „M.“ nelogiškumą ir abejotiną inkriminuotos veikos padarinių piniginę išraišką. Iš nuosprendyje nurodytų atsiskaitymų matyti, kad UAB „L.“ UAB „M.“ iš viso pervedė 10 340 690 Lt, o UAB „K. V.“ per tą patį laikotarpį „L.“ pervedė 10 696 039,63 Lt. Skirtumas ženkliai skiriasi nuo nuosprendyje nustatytos neapmokėtos įsiskolinimo dalies. Iš nuosprendyje pateikto veikos aplinkybių aprašymo nėra aišku – kas kam atliko darbus ir suteikė paslaugas už 6 451 024,28 Lt – UAB „L.“ UAB „M.“ ar priešingai. Pasak apelianto, kadangi ir E. L., ir UAB „L.“ pripažįsta 2074648,14 Lt įsiskolinimą UAB „M.“, todėl minėti aritmetiniai neatitikimai leidžia daryti išvadą, jog teismas rėmėsi kaltinime pateiktais skaičiavimais jų neišanalizavęs aritmetinės ir teisinės logikos aspektu.

14Skundo autorius taip pat nurodo, jog teismas išvadą dėl lėšų panaudojimo neteisėtumo grindė 2010 m. birželio 16 d. bendro pobūdžio sutartyje aptarta atsiskaitymo sąlyga, nutylėdamas kitas, teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia gynėjas pastebi, jog teismas atsiskaitymo klausimus siejo su pagrindinio partnerio sąvoka, tačiau jos turinio sutarties vykdymo kontekste neatskleidė. Teismas nevertino ir to, kad UAB „M.“ jokių sutartinių santykių su bendrove „K. V.“, statant byloje minimą objektą, neturėjo, kaip ir atskirų sutarčių su bendrove „L.“, kuri pagal byloje pateiktas sąskaitas-faktūras, darbus ir paslaugas, susijusias objekto statyba, iš UAB „M.“ tiesiog pirko.

15Tokiu būdu teismas be pagrindo sureikšmino bendro pobūdžio jungtinės veiklos sutartį, nevertindamas objekto statybos objektyvių sunkumų ir nesklandumų (tai teisme pripažino UAB „M.“ vadovas ir civilinis ieškovas), nekonstatavęs, jog UAB „L.“ disponavo UAB „M.“ lėšomis, išvadą dėl E. L. kaltės padarė ne tik neteisingai aiškindamas baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto iššvaistymą, bet ir remdamasis bylos faktinių aplinkybių neatitinkančia baudžiamąja jurisprudencija baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-255/2011.

16Gynėjo nuomone, UAB „M.“ išrašytoms UAB „L.“ sąskaitoms faktūroms negalėjo būti taikoma svetimo turto kategorija. Nei E. L., nei UAB „L.“ UAB „M.“ turtu nedisponavo BK 184 straipsnyje numatytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių aspektu. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „M.“ neperdavė UAB „L.“ turto, t. y. UAB „L.“ UAB „M.“ turtu nedisponavo pagal svetimo turto iššvaistymui būtinus dalyko požymius.

17Skundo autorius nesutikdamas su teismo išvada, jog nepilnas atsiskaitymas sudaro svetimo turto iššvaistymo dalyką, nurodo, kad jokių sutarčių tarp UAB „L.“ ir UAB „M.“ realizuojant „( - ) statybos“ projektą, sudaryta nebuvo. Gynėjas pastebi, kad teismo nuoroda į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2011, yra klaidinanti ir nagrinėjamoje byloje neaktuali, kadangi joje sprendžiami lizingo sutarties pažeidimo padariniai svetimo turto iššvaistymo aspektu.

18Tokiu būdu, teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad UAB „M.“ savo turtą buvo perdavusi UAB „L.“. Be to, šią akivaizdžiai neteisingą išvadą grįsdamas neaktualia praktika, t. y. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2007, padarė kitą neteisingą išvadą – neva UAB „L.“ UAB „M.“ perduotą turtą neteisėtai panaudojo kitų darbų finansavimui ir taip padarė baudžiamąjį nusikaltimą. Apeliantas teigia, jog nuosprendyje neteisėtumas suprantamas tiesmukai, iškreipiant BK 184 straipsnio dispozicijos turinį, pagal kurį svetimo turto perleidimas tretiesiems asmenims padaromas ne teisės pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kitų UAB „L.“ darbų finansavimas buvo vykdomas ne teisės pagrindu. Atsiskaitymų eiliškumą teismas vertino kaip svetimo turto iššvaistymą, nes UAB „M.“ turėjo prioritetą kitų ūkio subjektų atžvilgiu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tokie klausimai net nebuvo analizuojami.

19Be to, teismas, spręsdamas E. L. kaltės klausimą, nuosprendyje sąmoningai nutylėjo aplinkybes, patvirtinančias, kad nagrinėjamas įvykis turi civilinio konflikto prigimtį. Gynėjas pastebi, kad teismo išvados dėl E. L. kaltės nurodant nusikaltimo padarymo aplinkybes – jungtinės veiklos sutartis, nepilnas atsiskaitymas, visiškai atitinka civilinio ginčo turinį. Be to, UAB „L.“ ne tik pripažino byloje minimą įsiskolinimą UAB „M.“, bet ir dėjo visas pastangas sureguliuoti atsiskaitymo procedūras (apie tai nuosprendyje tik užsiminta ir tik nepalankiame restruktūrizavimo bylos kontekste). Teismas neįvertino ir to, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą tarp bendrovių „L.“ ir „M.“ dar buvo vykdomi atsiskaitymai ir skolų suderinimo procedūros.

20Nurodytų aplinkybių kontekste gynėjas daro išvadą, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą, rėmėsi neaktualia jurisprudencija, spręsdamas kaltės klausimą be pagrindo nukrypo nuo nusistovėjusios teismų praktikos, ir išimtinai civilinį ginčą pripažino baudžiamuoju nusikaltimu.

21Aplinkybę, kad byloje nagrinėjamas įvykis turi civilinę teisinę prigimtį, patvirtino ir teismas, nurodęs, kad civilinis ieškinys 2074648,14 Lt sumai pagrįstas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu. Tai reiškia, kad UAB „L.“ ne tik pripažįsta įsiskolinimą, bet ir nedaro jokių kliūčių įsiskolinimo padengimui. Nurodyta aplinkybė šalina teisinį pagrindą nuteistojo veiksmus vertinti kaip turtinės žalos padarymą apgaule (BK 186 straipsnis).

22Be to, gynėjas nurodo, jog nuosprendyje neįvertintos ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės, kad „( - ) statybos“ projektas buvo sudėtingas ir kad jo realizavimas strigo dėl objektyvių priežasčių. Tai teisme patvirtino tiek nuteistasis E. L., tiek UAB „M.“ vadovas. Reikšminga ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu iškeltoje UAB „L.“ restruktūrizavimo byloje, UAB L.“ pripažino byloje minimą įsiskolinimą UAB „M.“ 2074648,14 Lt sumai. Nurodytų byloje esančių duomenų pagrindu apeliantas daro išvadą, jog UAB „M.“ finansinės pretenzijos UAB „L.“ jau yra išspręstos civiline tvarka. Todėl teismas, jau išspręstam civiliniam ginčui taikydamas baudžiamąjį įstatymą be jokio objektyvaus pagrindo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kuri kildinama ir iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, kad baudžiamosios teisės paskirtis ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 3K-7-85/2013, 2K-353/2014 ir kt.).

23Be to, gynėjas nurodo, jog byloje nenustatyta, kad UAB „L.“ ar E. L. trukdė patenkinti UAB „M.“ finansines pretenzijas. Nuosprendyje nenurodytos ir jokios papildomos sąlygos, pagrindžiančios tai, kad nagrinėjamojoje teisinėje situacijoje civiliniai teisiniai santykiai perėjo į baudžiamuosius teisinius santykius, ir kurie sudaro pakankamą ir objektyviai būtiną pagrindą nuteistajam E. L. taikyti kraštutinę UAB „M.“ finansinių pretenzijų gynybos priemonę (ultima ratio).

24Apeliantui nesuprantamos, dviprasmiškos ir visiškai nelogiškos nuosprendyje nurodytos bylos aplinkybės, neva atskleidžiančios inkriminuojamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, t. y. tai, kad neteisėtai naudojant UAB „M.“ skirtus mokėjimus UAB „L.“ vykdomuose projektuose, o juose šios lėšos buvo prarastos, kadangi be UAB „M.“ žinios ir sutikimo jos buvo savavališkai perduodamos <...> tretiesiems asmenims be garantijų, užtikrinančių jų gražinimą, panaudotos įvairiems UAB „L.“ mokėjimams, t. y. neužtikrinus minėto svetimo turto išsaugojimo, kaltinamajam žinant nepatenkinamą UAB „L.“ finansinę ūkinę būklę, kad jo vadovaujama bendrovė nepajėgi įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų net ir vykdant su partneriu „M.“ jungtinės veiklos sutartį, tyčia nustatytu jungtinės veiklos sutartimi terminu šių lėšų neperduodant jungtinės veiklos partneriui, o iššvaisčius, UAB „M.“ patyrė <...> turtinę žalą. Ši žala buvo patvirtinta ir UAB „L.“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu.

25Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas žalą supranta kaip įsiskolinimo dalį ir tai įsiskolinimo daliai taiko turto požymį BK 184 straipsnio aspektu, t. y. esminiai iškreipia įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto iššvaistymą, turinį, dalyko aspektu. Nagrinėjamoje byloje sąskaitose faktūrose nurodytos sumos nepatenka į BK 184 straipsniu nustatyto nusikaltimo dalyką nei turto, nei turtinės teisės aspektais.

26Apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybių, jog nuosprendyje minimoje „Jungtinės veiklos sutartyje“ buvo aptarta ne tik atsiskaitymo tvarka, bet ir kiti šios bylos kontekste reikšmingi klausimai, t. y. procentinė kiekvienos šalies atliekamų darbų išraiška, atitinkamai 60 – 30 – 10 procentų „M.“, „L.“, D. G. M., reiškusi, kad tokiomis dalimis šalys turėjo gauti ir apmokėjimus. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo aiškinamasi kokius apmokėjimus, už kokius darbus ir iš ko gavo Olandijos UAB „D. G. M.“ bei kokią procentinę dalį sudarė gautos sumos.

27Teismo nedomino ne tik E. L. bendrovės 2010 m. gruodžio 10 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. XXX su UAB „K. V.“, bet ir joje aptarti UAB „L.“ veiksmai, o tuo pačiu ir išlaidos susijusios su darbų, medžiagų, įrangos, statybos rizikos, profesinės civilinės atsakomybės ir kt. draudimu. Teismas nevertino ir E. L. bendrovės darbo jėgos kaštų bei nuostolių, patirtų dėl darbų pradžios uždelsimo.

28Gynėjo nuomone, skundžiamame nuosprendyje teismas ( - ) statybos darbus vertino atsietai nuo visos UAB „L.“ ūkinės veiklos, todėl teismo išvados dėl nuteistojo kaltės stokoja konkretumo ir logikos. Apeliantas taip pat pastebi, jog teismas, tenkindamas UAB „M.“ civilinį ieškinį, nevertino aplinkybės, kad tokio pat dydžio įsiskolinimo suma nurodyta ir civilinėje restruktūrizavimo byloje – UAB „L.“ kreditorinis įsiskolinimas UAB „M.“, t. y. tą pačią finansinę pretenziją patenkino antrą kartą.

29Dėl nurodytų aplinkybių gynėjas daro išvadą, jog E. L. pripažintas kaltu netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.?

30Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

31Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistojo E. L. gynėjas prašė patenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė skundą atmesti.

32Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

33Nesutikdamas su E. L. nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog Jungtinės veiklos sutarties pagrindu tarp dviejų ūkio subjektų buvo susiklostę turtiniai civiliniai santykiai, todėl nuteistojo atžvilgiu galėjo būti taikoma tik civilinė atsakomybė.

34Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinių skundų argumentais. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Taigi veikos kvalifikavimui pagal BK 184 straipsnį būtina nustatyti dvi aplinkybes – neteisėtumą ir neatlygintinumą. Turto perleidimo neteisėtumą reikėtų suprasti, kaip turto perleidimą tretiesiems asmenims nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Turto perleidimo neatlygintinumas suprantamas kaip turto perleidimas iš savininko ar kito teisėto valdytojo tretiesiems asmenims negrąžinamai, nekompensuojant, neatlyginant už tą turtą.

35Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad teismas esmine aplinkybe, patvirtinančia turto perleidimo neatlygintinumą, laikė tai, kad UAB ,,M.” priklausantis turtas buvo panaudotas UAB ,,L.” vykdomuosiuose projektuose be UAB ,,M.” žinios ir sutikimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad E. L., atstovaudamas pagrindinį Jungtinės veiklos sutarties partnerį UAB ,,L.”, sudarytų sutarčių pagrindu dalies iš UAB ,,K. V.“ gautų piniginių įplaukų 2 074 648,14 Lt sumai už UAB ,,M.” už atliktus darbus pastarajai įmonei nepervedė, panaudodamas bendrovės (UAB ,,L.”) mokėjimams. Tai atspindi 2013 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/90 (3 t. 122-180 b. l.). To neneigė ir pats nuteistasis E. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė pati savaime neįrodo turto perleidimo neatlygintinumo. 2010 m. birželio 16 d. sudarydamos Jungtinės veiklos sutartį UAB ,,L.“, UAB ,,M.“ ir ,,D. G. M.“ susitarė, jog ,,D. G. M.” atliks įrangos tiekimo darbus, kas sudarys 10 proc. visų su konkursu susijusių darbų, UAB ,,M.” atliks projektavimo, automatikos, procesinės bei technologinės įrangos teikimo ir kt. darbus, kas sudarys 60 proc. visų darbų, UAB ,,L.” atliks projekto valdymo, statinio statybos ir kt. darbus, kas sudarys 30 proc. visų darbų. Jungtinės veiklos sutarties Partnerių tarpusavio santykių ir įnašų į jungtinę veiklą sąlygų 5 punkte įtvirtintu susitarimu, už kiekvienos šalies atliktus darbus Perkančiajai organizacijai (UAB ,,K. V.“), Pagrindinis partneris (UAB ,,L.“) įsipareigojo vykdyti mokėjimus pagal sutartyje numatytas apmokėjimo sąlygas, pervesdama pinigus į kiekvienos šalies atsiskaitomąją sąskaitą. Taigi, bet to, kad UAB ,,L.” privalėjo gautus pinigus už atliktus darbus pervesti UAB ,,M.”, dalis UAB ,,L.” pervedamų pinigų neabejotinai buvo skirtos ,,D. G. M.” bei už pačios UAB ,,L.” atliktus darbus. Pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB ,,K. V.“ direktoriaus K. V. parodė, jog projekte be UAB ,,L.“ ir UAB ,,M.“, dalyvavo kelios Olandijos subrangovinės įmonės, UAB ,,Sakura“, UAB ,,Dujovika“. Su pastarosiomis įmonėmis taip pat vyko atsiskaitymai, kuriuos atlikdavo pagrindinis partneris UAB ,,L.“, o po Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo – UAB ,,M.“ (10 t. 45-46 b. l.). Akivaizdu, jog UAB ,,L.”, būdama viena iš projektą vykdančių šalių ir būdama įsipareigojusi kitų ūkio subjektų atžvilgiu, turėjo einamųjų atsiskaitymų, todėl Perkančiosios organizacijos pervestas pinigines lėšas naudojo ir jų apmokėjimui. Tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. 5-2/90, kurioje nurodyta, jog UAB ,,L.“ iš 12 818 281,88 Lt iš UAB ,,K. V.“ gautų piniginių įplaukų, 11 798 415,19 Lt panaudojo mokėjimams (iš jų 3 889 666,73 Lt ir UAB ,,M.”) (3 t. 122-180 b. l.). Be to, specialisto išvadoje nurodyta, jog iš UAB ,,K. V.” gautos sumos 1 225 670,98 Lt buvo panaudota mokesčių sumokėjimui, 1 810 628,10 Lt – darbo užmokesčio išmokėjimui, 14 996,80 Lt – alimentų sumokėjimui, 22 051,19 Lt – kitiems mokėjimams, 209 870 Lt – išduota atskaitingiems asmenims. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog UAB ,,K. V.” pervedamos piniginės lėšos už atliktus darbus buvo tikslinės, t. y. skirtos būtent bendrovei ,,M.” ir kurių UAB ,,L.” negalėjo naudoti savo einamiems atsiskaitymams sumokėti, pvz. – įvairių mokesčių sumokėjimui. Tai iš esmės patvirtino byloje kaip liudytojas apklaustas UAB ,,K. V.” direktorius K. V., parodęs, jog pagal sutartį atsiskaitymas tarp Jungtinės veiklos partnerių buvo minėtų bendrovių vidinis susitarimas (10 t. 45-46 b. l.). Todėl darytina išvada, kad iš UAB ,,K. V.” gauta pinigų suma 2 074 648,14 Lt neiššvaistyta nusikalstamu būdu, o išmokėta UAB „L.“ įsipareigojimams vykdyti.

36Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl turto perleidimo neteisėtumo. Apygardos teismo vertinimu, turto perleidimo neteisėtumas šioje byloje pasireiškė tuo, kad E. L. nevykdė jungtinės veiklos sutartyje numatytų įsipareigojimų neperduodamas jo žinioje esančių piniginių lėšų UAB ,,M.“, o panaudojant jas UAB ,,L.“ vykdomuose projektuose. Iš tiesų, E. L., kaip UAB ,,L.“ direktorius, jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo įsipareigojęs iš perkančiosios organizacijos – UAB ,,K. V.“ už kiekvienos sutarties šalies atliktus darbus, gautus apmokėjimus, pagal sutartyje su perkančiąja organizacija numatytas apmokėjimo sąlygas, pervesti pinigus į kiekvienos šalies atsiskaitomąją sąskaitą, bet ne vėliau nei per 5 dienas nuo to momento, kai UAB ,,L.“ kaip pagrindiniam partneriui sumoka perkančioji organizacija. Bylos duomenimis nustatyta, jog bendrovei ,,M.“ atlikus pagal sutartį Nr. XXX numatytus darbus, E. L., kaip UAB ,,L.” direktorius, dalies iš perkančiosios organizacijos gautų pinigų – 2 074 648,14 Lt, UAB ,,M. nepervedė. Tokiu būdu, nors E. L. buvo įsipareigojęs iš perkančiosios organizacijos už UAB ,,M.” atliktus darbus pervesti pinigus į UAB ,,M.” atsiskaitomąją sąskaitą po to, kai UAB ,,L.“ kaip pagrindiniam partneriui sumoka perkančioji organizacija. Byloje nustatyta, kad dalies įsipareigojimo – pervesti UAB ,,M.” 2 074 648,14 Lt, neįvykdė. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, toks sutarties nevykdymo interpretavimas, jį dirbtinai kriminalizuojant, pagal byloje nustatytas aplinkybes ne tik neatitinka teismų praktikos, bet ir visiškai eliminuoja galimybę taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikalstama, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo, nes civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Teismų praktikoje sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės arba jos vykdomos netinkamai, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įvardyti tikrojo jo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-224/2008, Nr. 2K-78/2009 ir kt.). Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog UAB ,,L.“ ir UAB ,,M.“ bendradarbiavimas prasidėjo Jungtinės veiklos šalims laimėjus konkursą ir kartu su UAB ,,K. V.“ bei jungtinės veiklos partneriu Kėdainių rajono savivaldybės administracija. 2010 m. gruodžio 10 d. sudarius ( - ) statybos rangos sutartį Nr. XXX. Ir nors nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios UAB ,,L.“ nesilaikė 2010 m. birželio 16 d. jungtinės veiklos sutartyje nustatyto atsiskaitymo termino su UAB ,,M.“, E. L. visada pripažino įsiskolinimų dydį, tai patvirtindamas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais (1 t. 4 b. l., 9 t. 32 b. l.). Be to, nežiūrint į bendrovių tarpusavio nesutarimus (įmonės kaltino viena kitą dėl laiku neatliktų darbų) projektas buvo įgyvendintas 2013 m. lapkričio 29 d. Iki pat projekto pabaigos tarp įmonių vyko atsiskaitymai. Pažymėtina, kad ir pati UAB ,,M.” vykdė pervedimus UAB ,,L. (9 t. 116, 128, 129 b. l.). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia liudija apie civilinių, o ne baudžiamųjų teisinių santykių egzistavimą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo svarba ir pažymėta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-85/2013, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė jokių argumentų, dėl ko, jo nuomone, tarp UAB ,,L.“ ir UAB ,,M.“ atsiradę civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Jungtinės veiklos sutarties pagrindu priimtų įsipareigojimų nevykdymą nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, kontekste, vadovavosi vien tik formaliu sudarytos sutarties pažeidimu ir neatsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą, neįvertino tarp ginčo šalių buvusių tarpusavio įsipareigojimų. Kaip jau buvo minėta, sąlygos, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai gali pereiti į baudžiamuosius, turi būti susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, taip pat būtina nustatyti, kad kaltinamas asmuo sąmoningai neteisėtais veiksmais užkertą kelią vykdyti sutartį ir savo sąmoningais veiksmais sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, sudėtingų UAB ,,L.” ir UAB ,,M.” civilinių teisinių santykių aspektus buvo įmanoma atskleisti ir pažeistas teise atkurti taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas.

37Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jungtinės veiklos sutartis bei Rangos sutartis Nr. XXX tarp Jungtinės veiklos grupės – UAB ,,M.”, UAB ,,L.”, ,,D. G. M.”, atstovaujamos pagrindinio jungtinės veiklos partnerio UAB ,,L.” direktoriaus E. L. su UAB ,,K. V.” kartu su jungtinės veiklos partneriu – Kėdainių rajono savivaldybės administratoriaus, atstovaujamai UAB ,,K. V.” direktoriaus K. V., buvo sudarytos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, tai, kad E. L. nevykdė jungtinės veiklos sutartyje numatytų įsipareigojimų neperduodamas jo žinioje esančių piniginių lėšų UAB ,,M.“, nepatvirtina turto perleidimo neteisėtumo. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog UAB ,,L.” nesilaikė 2010 m. birželio 16 d. Jungtinės veiklos sutartyje nustatyto atsiskaitymo termino nuo pat bendros veiklos pradžios. UAB ,,M.” ir UAB ,,K. V.” direktoriams buvo žinomos šios aplinkybės, tačiau jokių pastabų nei E. L., nei UAB ,,L.” pareikšta nebuvo. Byloje nėra ir duomenų, jog UAB ,,M.” ėmėsi priemonių susigrąžinti skolas. Taigi galima spręsti, kad UAB ,,M.” buvo priimtinas toks bendradarbiavimas su UAB ,,L.”. Tai iš esmės patvirtina ir nuolat vykę tarp bendrovių atsiskaitymą net ir po to, kai 2013-01-04 UAB ,,M.” kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų E. L. nusikalstamų veiksmų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pati UAB ,,M.”, siekdama užtikrinti UAB ,,L.” prievoles pagal sudarytą Jungtinės veiklos sutartį, 2013 m. birželio 14 d., 2013 m. spalio 2 d. sumokėjo bankui komisinį mokestį už UAB ,,L.” garantijos pratęsimą ( 9 t. 127, 128, 129 b. l.). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB ,,L.” skolos bendrovei ,,M.” kaltinime nurodytu laikotarpiu kito, t. y. iš specialisto išvados Nr. 2-5/90 matyti, kad 2011 m. gruodžio 31 d. UAB ,,L.“ bendrovei „M.“ buvo skolinga 2 130 685,35 Lt, o 2012 m. lapkričio 7 d. – 4 459 426,07 Lt. Tuo tarpu 2014-02-19 – 2 074 648,14 Lt. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad ir pati perkančioji organizacija – UAB ,,K. V.“ buvo nuolat skolinga bendrovei „L.“, o tai reiškia, kad ji, bendradarbiaudama su UAB ,,L.”, sunkino pastarosios prisiimtus įsipareigojimus vykdyti laiku. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad E. L. kokiais nors veiksmais kaltinime nurodytu laikotarpiu būtų siekęs apsunkinti Jungtinės veiklos sutarties su vėlesniu pakeitimu vykdymą.

38Visiškai nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog E. L., perduodamas nepatikimai UAB ,,L.“ lėšas, kurios buvo panaudotos ūkinėje finansinėje veikloje, suvaržė UAB ,,M.“ teises. Tokią išvadą teismas padarė konstatavęs, jog tai, kad E. L. žinojo apie jo vadovaujamos UAB ,,L.“ nepatenkinamą ūkinę finansinę būklę, parodo iškelta UAB ,,L.“ restruktūrizavimo byla. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atkreipia dėmesį, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ,,L.“ vykdomų atsiskaitymų metu, t. y. nuo 2011-03-18 iki 2012-11-07, UAB ,,L.“ restruktūrizavimo byla iškelta nebuvo. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB ,,L.“ iškelta restruktūrizavimo byla tik 2013 m. gruodžio 27 d. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, jog RUAB ,,L.“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-XXX-XXX/2015). Taigi pirmiau aptarti duomenys nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad UAB ,,L.“, vadovaujama E. L., sąmoningai neteisėtais veiksmais užkirto kelią vykdyti sudarytas sutartis ir sumenkino UAB ,,M.“ galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis.

39Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pats E. L., neįvykdęs savo įsipareigojimo UAB ,,M.”, nesislapstė nei nuo bendrovės, nei nuo teisėsaugos institucijų, neteikė jokios klaidinančios informacijos, taip pat neslėpė jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas žalos išieškojimas. Priešingai, kaip paaiškino pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas K. V., E. L. žadėjo sumokėti gautus pinigus už UAB ,,M.” pristatytą įrangą įkeitus statomą namą Neringoje bei pabaigus kitus projektus (10 t. 45-46 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės dar kartą paneigia galimybę susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams taikyti baudžiamosios teisės normas.

40Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog UAB ,,L. ir UAB ,,M.“ tarpusavio įsipareigojimai gali būti vertinami tik kaip civiliniais teisiniais santykiais pagrįstas ginčas, bet ne kaip veika, atitinkanti BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, naikinama ir dėl to priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

41Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

44E. L. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB ,,M.“ turto iššvaistymas) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

45Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš E. L. priteista UAB ,,M.“ 600 859,63 Eur turtinei žalai atlyginti.

46UAB ,,M.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

47Kitų nuosprendžio dalių nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir... 3. Iš E. L. priteista UAB „M.“ 600 859,63 Eur turtinei žalai atlyginti.... 4. UAB „L.“ pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „M.“ turto... 5. E. L. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad E. L.... 6. E. L. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ turto iššvaistymas)... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. E. L. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „L.“, įmonės kodas ( - ), reg.... 9. Nuteistojo E. L. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo išvados... 10. Apeliantas nurodo, jog baudžiamojoje jurisprudencijoje nusistovėjusi... 11. Nagrinėjamoje byloje teismas minėtų reikalavimų neįvykdė, o spręsdamas... 12. BK 184 straipsnyje nurodytas patikėtas turtas, tai einamų pareigų,... 13. Tokiu būdu, teismas, nenustatęs inkriminuojamos veikos dalyko, t. y. E. L. ir... 14. Skundo autorius taip pat nurodo, jog teismas išvadą dėl lėšų panaudojimo... 15. Tokiu būdu teismas be pagrindo sureikšmino bendro pobūdžio jungtinės... 16. Gynėjo nuomone, UAB „M.“ išrašytoms UAB „L.“ sąskaitoms faktūroms... 17. Skundo autorius nesutikdamas su teismo išvada, jog nepilnas atsiskaitymas... 18. Tokiu būdu, teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad... 19. Be to, teismas, spręsdamas E. L. kaltės klausimą, nuosprendyje sąmoningai... 20. Nurodytų aplinkybių kontekste gynėjas daro išvadą, kad teismo išvados... 21. Aplinkybę, kad byloje nagrinėjamas įvykis turi civilinę teisinę prigimtį,... 22. Be to, gynėjas nurodo, jog nuosprendyje neįvertintos ir bylos nagrinėjimo... 23. Be to, gynėjas nurodo, jog byloje nenustatyta, kad UAB „L.“ ar E. L.... 24. Apeliantui nesuprantamos, dviprasmiškos ir visiškai nelogiškos nuosprendyje... 25. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas žalą supranta kaip... 26. Apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybių, jog nuosprendyje minimoje... 27. Teismo nedomino ne tik E. L. bendrovės 2010 m. gruodžio 10 d. pasirašyta... 28. Gynėjo nuomone, skundžiamame nuosprendyje teismas ( - ) statybos darbus... 29. Dėl nurodytų aplinkybių gynėjas daro išvadą, jog E. L. pripažintas kaltu... 30. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2015 m.... 31. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistojo... 32. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.... 33. Nesutikdamas su E. L. nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nuteistojo... 34. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinių skundų argumentais. BK 184... 35. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad teismas... 36. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl... 37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jungtinės veiklos sutartis bei Rangos... 38. Visiškai nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas... 39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pats E. L., neįvykdęs savo... 40. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja,... 41. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4... 43. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L.... 44. E. L. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB ,,M.“ turto iššvaistymas)... 45. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš E. L. priteista UAB ,,M.“ 600... 46. UAB ,,M.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.... 47. Kitų nuosprendžio dalių nekeisti....