Byla 2A-201-524/2013

Dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „I. T.“ priešieškinį ieškovei UAB „Baltijos sunkvežimių servisas“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės UAB „I. T.“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltijos sunkvežimių servisas“ ieškinį atsakovei UAB „I. T.“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „I. T.“ priešieškinį ieškovei UAB „Baltijos sunkvežimių servisas“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės UAB „I. T.“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimo ir

Nustatė

2ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2880,72 Lt skolą, 31,35 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-12-07 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr./017 dėl automobilių remonto darbų atlikimo. 2011 m. gruodžio mėnesį ieškovė atliko atsakovei priklausančio automobilio „ ( - )“, valst. Nr. ( - ) remonto darbus, kurių bendra vertė 2880,72 Lt. Atsakovė atliktus darbus priėmė. Atlikusi darbus ieškovė atsakovei 2011-12-19 pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. BSS004662, tačiau atsakovė už atliktus darbus nesumokėjo, skola sudaro 2880,72 Lt.

3Atsakovė priešieškiniu ieškovei prašė priteisti 43229,30 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dėl netinkamai atlikto automobilio „RENAULT PREMIUM“, valst. Nr. ( - ) remonto minėtas automobilis sugedo Ispanijoje. Automobilis suremontuotas „RENAULT“ servise, kuris už remontą pateikė 6572,23 EUR dydžio sąskaitą. Dėl minėto įvykio kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė kaltės nepripažino, atlyginti žalą atsisakė. Dėl netinkamų ieškovės atliktų remonto darbų atsakovė patyrė šias papildomas išlaidas – 2740 Lt už komandiruotpinigius direktoriui; 900 Lt už mikroautobuso nuomą; 1000 Lt už pavarų dėžės defektacijos aktą; 291,74 Lt už dokumentų vertimą; 1763,69 Lt, 989,99 Lt bei 863,51 Lt už kelių mokestį; 632,65 Lt bei 241,70 Lt už vairuotojo komandiruotpinigius bei apgyvendinimą; 2596,38 Lt už kurą; 6268,90 Lt – negautos pajamos. Teigia, jog iš viso patyrė 46110,02 Lt nuostolių. Atėmus įskaičiuotą atsakovės 2880,72 Lt skolą, prašo iš ieškovės priteisti 43229,30 Lt.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-24 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės UAB „I. T.” ieškovės UAB „Baltijos sunkvežimių servisas“ naudai 2880,72 Lt skolos, 31,35 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-03-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 987,36 Lt; priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovės UAB „Baltijos sunkvežimių servisas“ atsakovės UAB „I. T.” naudai 39841,12 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-05-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1975 Lt. Nurodė, kad ieškovė atliko automobilio remonto darbus, detaliai išdėstytus išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, t. y. įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimo, sumokėti už atliktus remonto darbus, neįvykdė ir liko skolinga ieškovei. Kadangi atsakovė laiku nesumokėjo įsiskolinimo, teismas priteisė iš atsakovės sutartimi nustatytus delspinigius. Teismas nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl priešieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkino. Teismo nuomone, ieškovė UAB „Baltijos sunkvežimių servisas“ atlikdama atsakovei UAB „I. T.“ priklausančio automobilio remontą, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, atsakovė ieškovei 2012-01-12 pateikė raštišką pretenziją, tačiau ieškovė net ir gavusi pretenziją nesiėmė jokių veiksmų dėl padarytos žalos atlyginimo ar sumažinimo. Teismas nustatė, kad atliekant standartinę techninę apžiūrą nėra tikrinama pavarų dėžės kamščių/varžtų techninė būklė, todėl konstatavo, kad dėl nerūpestingo bei neapdairaus ieškovės darbuotojų elgesio buvo pažeista alyvos išleidimo anga (srieginė jungtis), ištekėjo alyva bei sugedo automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) pavarų dėžė. Ieškovė nekokybiškai atliko ginčo automobilio remonto darbus, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei jos turėtus nuostolius, t. y. 39841,12 Lt. Teismo nuomone, kad atsakovės nurodyti netiesioginiai nuostoliai nepagrįsti realiomis, įrodytomis bei neišvengiamomis pajamomis, todėl atmetė priešieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo.

5Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis, t. y. iš ieškovės atsakovei priteista 39421,12 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė turėjo įrodyti ieškovės kaltę dėl nuostolių atsiradimo kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Atsakovė reikšdama priešieškinį privalėjo įrodyti, kad ieškovė nekokybiškai atliko darbus ir dėl to jai atsirado žala (nuostoliai). Apeliantės nuomone, šioje byloje buvo pagrindas konstatuoti atsakovės darbuotojo, t. y. vairuotojo, elgesį. Paaiškina, kad visas tepalas neišsilieja iš karto, todėl vairuotojas turėjo matyti tepalo dėmes po kiekvieno sustojimo ir tuoj pat kreiptis techninės pagalbos ir toliai nebevažiuoti. Kadangi vairuotojas elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, jo veiksmai sudarė prielaidas greičių dėžės gedimui atsirasti. Priduria, kad vairuotojas nesilaikė „( - )“ automobilio eksploatavimo instrukcijos reikalavimo prieš važiuojant patikrinti, ar po automobiliu nėra tepalo, aušinimo skysčio ar degalų nutekėjimo pėdsakų. Šie vairuotojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Kadangi dėl žalos atsiradimo yra abiejų šalių kaltės, todėl priteistina žala privalėjo būti proporcingai mažinama ar ieškovė visiškai nuo jos atleista. Priduria, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovės neteisėti veiksmai – alyvos išleidimo angos srieginės jungties sugadinimas keičiant tepalus greičių dėžėje- nes automobilis nebūtų galėjęs nuvažiuoti iki Ispanijos. Nurodė, kad visi veiksmai, susiję su pavarų dėžės apžiūra, apžiūrą atliekančios įmonės parinkimu, buvo atliekami atsakovės iniciatyva ir vienasmeniškai, tokiu būdu pažeista informavimo, bendradarbiavimo pareiga ir sutartimi numatyta ieškovės teisė dalyvauti apžiūroje. Esant šioms aplinkybėms nepagrįstai buvo remiamasi šios apžiūros rezultatais.

6Atsakovė atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus ir nustatė, kad ieškovė atlikdama remontą nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Paaiškina, kad atsakovės darbuotojo kaltų veiksmų dėl automobilio gedimo nėra. Pažymi, kad ieškovė dėl patirtos žalos nustatymo priežasties ir dydžio jokios iniciatyvos nerodė, nebendradarbiavo. Dėl šių priežasčių atsakovė viena privalėjo rūpintis kilusia žala ir jos dydžio, priežasties nustatymu. Priduria, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, dėl kurių teismas negalėtų remtis UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ išvadomis.

7Byloje nustatyta, kad šalys 2009-12-07 sudarė sutartį, pagal kurios 1 dalį ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės sunkvežimio kokybišką techninę priežiūrą, remontą, aprūpinimą atsarginėmis dalimis ir kt. (t.1, b.l. 9-17). Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011-12-08 ieškovei buvo perduotas remontuoti atsakovės automobilis ,, ( - ) ‘‘, valst. Nr. ( - ) remontuoti gedimus ir pakeisti tepalus pavarų dėžėje bei reduktoriuje. Ieškovės atliktų darbų apimtį įrodo užsakymo lapas (t.1, b.l.65). Šis automobilis atliko techninę apžiūrą ir išvyko į Ispaniją. 2011-12-20 automobilis Ispanijoje sugedo ir atsakovė automobilio gedimo priežastį įrodinėja Ispanijos techninės pagalbos įmonės pažyma (t.1, b.l.67-68) bei autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos aktu (t.1, b.l.84-88).

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Dėl ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų

10Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Todėl įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, jog ieškovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, jog atsakovės transporto priemonės gedimas įvyko ne dėl ieškovės kaltės. Atsakovė savo reikalavimui pagrįsti pateikė šalių 2009-12-07 sudarytą sutartį, pagal kurią ieškovė atliko užsakymo lape nurodytus darbus (t.1, b.l.9-15, 65). Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011-12-08 ieškovei buvo perduotas remontuoti atsakovės automobilis ,,R. P.‘‘, valst. Nr. ( - ) remontuoti gedimus ir pakeisti tepalus pavarų dėžėje bei reduktoriuje, todėl ginčas šioje byloje kyla iš rangos teisinių santykių.

11Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas.

12Ieškovės atliktų darbų apimtį įrodo užsakymo lapas (t.1, b.l.65). Šis automobilis atliko techninę apžiūrą ir išvyko į Ispaniją. 2011-12-20 automobilis Ispanijoje sugedo ir atsakovė automobilio gedimo priežastį įrodinėja Ispanijos techninės pagalbos įmonės pažyma(t.1, b.l.67-68) bei autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos aktu(t.1, b.l.84-88).Ieškovė paminėtų atsakovės įrodymų nenuginčijo, jokių įrodymų atsakovės nurodomai transporto priemonės gedimo priežasčiai paneigti nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo atmesti priešieškinio.

13Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotais motyvais dėl atsakovės automobilio gedimo pobūdžio. Byloje atsakovė įrodė, jog ji 2012-01-12 pateikė ieškovei pretenziją su nuoroda į gedimą(t.1, b.l.49-51), todėl ieškovė turėjo galimybę bendradarbiauti su atsakove tiriant šį gedimą bei savo sąskaita geidimą pašalinti. Ieškovė teismo neprašė skirti ekspertizės, nepateikė savo ekspertų akto, todėl atsakovės pateiktas autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos aktas (t.1, b.l.84-88) yra pakankamas įrodymas kartu su Ispanijos techninės pagalbos pažyma (t.1, b.l.67-68) priežastiniam ryšiui tarp atsakovės įrodinėjamo gedimo - atsakovės transporto priemonės pavarų dėžės alyvos išleidimo angos (srieginės jungties ) pažeidimo ir ieškovės netinkamo rangos sutarties vykdymo ( t.1, b.l.9-15). Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju užsakovas privalo įrodyti defektų faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Pagal CK 6.662 straipsnio 2, 4 d. įrodžius trūkumus ir užsakovui tinkamai įvykdžius prievolę apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo, užsakovui atsiranda CK 6.665 straipsnyje nustatytos teisės. Byloje atsakovė įrodė, jog apie 2011-12-20 automobilio gedimą Ispanijoje pranešė ieškovei 2012-01-12 (t.1, b.l.49-51) ir šis veiksmas atitinka CK 6.666 str. nuostatas.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009, yra išaiškinęs rangovo atsakomybės apimtį, kylančią vykdant rangos sutartį, bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šios kategorijos bylose. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Be to, šalių sutarties 24 p. ieškovas buvo įsipareigojęs užtikrinti savo darbų kokybę pagal Lietuvos LST 1438:2005 standartą, patvirtintą 1996 m. kovo 29 d. Lietuvos standartizacijos departamento įsakymu Nr. 70. Šalių santykius taip pat reguliavo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 kovo 31 įsakymas Nr 4-97 ,,Automobilių paslaugų teikimo tvarka”, kurio 21 p., galiojęs sutarties sudarymo metu nustatė, kad jeigu paslaugų kokybės defektai nustatomi per garantinį terminą, paslaugos teikėjas privalo neatlygintinai juos pašalinti ar atlyginti vartotojui jų šalinimo išlaidas. Šalių sutartyje garantinio termino trukmė nebuvo nustatyta, todėl šiuo atveju taikoma CK 6.666 str. 2d., kuri nurodo, kad darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo. Šioje byloje akivaizdu, kad atsakovė nepraleido paminėto CK nustatyto garantinio termino, nes automobilis buvo perduotas atsakovei 2011-12-16, o gedimas įvyko 2011-12-20. Be to, šalių sutarties 34 p. buvo nustatyta, kad nustačius per garantinį laikotarpį atliktų darbų ar pakeistų detalių trūkumus, jie ištaisomi ieškovės sąskaita. Sutarties 29 p. buvo nustatyti atvejai kada ieškovė atleidžiama nuo jos atlikto darbo trūkumų taisymo garantinio laikotarpio metu, tačiau ieškovė neįrodė šių punktų pritaikymo galimybės. Nustatęs darbų rezultato trūkumus, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų rangovui, vienas iš kurių yra atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šia teise atsakovė pasinaudojo, pateikusi pretenziją. Atsakovė pašalino trūkumus savo sąskaita, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei jos turėtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas iš už šiuos trūkumus atsakingo atsakovo, tačiau neįvertino atsakovės vairuotojo pareigų eksploatuojant ieškovės suremontuotą automobilį.

15Dėl atsakovės išlaidų mažinimo.

16Rangos sutarties pažeidimo atveju užsakovas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, įskaitant ir reikalavimą atlyginti nuostolius (CK 6.665 str.). Šioje byloje akivaizdu, kad atsakovė priešieškiniu prašo ne tik atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas -27 821,46 Lt už automobilio remontą, bet ir atlyginti 12 019,66 Lt nuostolių, susijusių su automobilio gedimo šalinimu (t.1, b.l.62). Pirmosios instancijos teismas šią priešieškinio dalį patenkino ir priteisė iš ieškovės atsakovei 39 841,12 Lt, tačiau kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose analizuojamos atsakovės vairuotojo pareigos eksploatuojant šį automobilį.

17Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus ryšio samprata. Lankstus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado, o pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010)..Nustatant teisinį priežastinį ryšį šioje byloje reikia įvertinti atsakovės vairuotojo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę ir pareigą patikrinti automobilį, t. y. pareigą pamatyti tepalo dėmes kiekvieno sustojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

18Sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys tarp asmens, vairavusio atsakovui priklausantį automobilį, elgesio ir kilusių padarinių , taip pat yra byloje įrodytas. Byloje yra įrodytos tokios faktinės aplinkybės, leidžiančios padaryti išvadą, kad paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovės automobilis 2011-12-16 išvyko į tarptautinę perkėlą ir buvo plukdomas keltu iki Kylio, po to nuo 2011-12-17 iki 2012-12-20 jis važiavo kas keturias valandas sustodamas 9 kartus. Liudytojo M. J. parodymai (t.1, b.l.145) patvirtina faktinę aplinkybę, kad šiuo atveju tepalas po autotransporto perdavimo atsakovei visas neišsiliejo, nes automobilis keletą dienų važiavo, o vairuotojas turėjo galimybę sustojimų metu pastebėti tepalo dėmes. Pagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog tai buvo ir atsakovės vairuotojo pareiga, nes akivaizdu, kad tai yra bendroji transporto priemonės vairuotojo pareiga - prieš sėdant už vairo būtina periodiškai pasitikrinti transporto priemonės techninę būklę, apžiūrėti, ar po ja nėra tepalų nutekėjimo pėdsakų, nesant transporto priemonėje stende tepalo slėgio rodiklio. Šių atsakovės vairuotojo pareigų neatlikimas nors ir nenulėmė atsakovės įrodinėjamo gedimo, tačiau turėjo įtakos kilti sunkesniems padariniams, todėl konstatuotina, jog yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomą priteisti sumą 1/3 dalimi. Atsakovės transporto priemonės stende nebuvo tepalo slėgio rodmens ir ši aplinkybė ieškovei, kaip tokių transporto priemonių specialistei, yra žinoma, todėl šios apeliacinio skundo dalies tenkinti visa apimtimi nėra pagrindo. Pinigais įvertinti netekimai, susidarę dėl negalimumo naudotis daiktu, yra nuostoliai, tačiau jie civilinėje byloje privalo būti tiksliai susieti su teisinio santykio dalyvių veiksmais. Didesnio nei faktiškai atsakovės patirto žalos dydžio atlyginimas dėl ieškovės veiksmų reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kitų motyvų dėl priteistos žalos dydžio apeliaciniame skunde nepateikta, todėl kolegija neturi teisės išeiti iš apeliacinio skundo ribų.

19Paminėtais motyvais priteista 39 841, 12 Lt nuostolių atlyginimo suma skundžiama teismo sprendimo dalimi mažintina 1/3 dalimi, t. y. 13 280,37 Lt, todėl iš ieškovės atsakovei priteistini 26 560, 75 Lt nuostolių atlyginimo, atitinkamai sumažinant atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal priešieškinį iki 1316, 67 Lt, nes pagal CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 326 str. 1d.3p.).

20Iš atsakovės ieškovei priteistini 394, 33 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str.2d., 3d.).

21Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimo dalis, kuriomis priteista iš ieškovės UAB ,, Baltijos sunkvežimių servisas‘‘ 39 841,12 Lt nuostolių atlyginimo ir 1975 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB ,,I. T.‘‘, pakeisti ir priteistas sumas sumažinti iki 26 560, 75 Lt nuostolių atlyginimo ir 1316,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

23Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

24Priteisti UAB ,,Baltijos sunkvežimių servisas‘‘ iš UAB ,,I. T.‘‘ 394,33 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.