Byla 2A-2065-553/2015
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš motinos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-37245-127/2014 pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei S. S., byloje dalyvaujantis asmuo institucija, teikianti išvada Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš motinos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti ieškovo dukros M. G. gyvenamąją vietą, nustatyti ją su ieškovu tėvu T. G.; priteisti iš atsakovės S. S. dukros M. G. išlaikymui kas mėnesį po 500,00 Lt, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės; sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimo dalį dėl išlaikymo dukros M. G. priteisimo bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14894-614/2013 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio sūnaus D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu T. G., o nepilnametės dukros M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. S.. Kiekvienas iš tėvų įsipareigojo išlaikyti kartu su juo gyvenantį nepilnametį vaiką, rūpintis vaiko auklėjimu, švietimu, ugdymu, sveikata ir kitais vaiko poreikiais. Ieškovas, prašydamas pakeisti Vilniaus apylinkės teismo sprendimo dalis dėl nepilnametės dukros M. G., gimusios 2009-02-22, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nurodė, kad motina S. S. ir jos sugyventinis P. C. naudoja fizinį smurtą prieš nepilnametę, ją žemina bei įžeidinėja, motina nesirūpina dukros sveikata. Mažametė negali gyventi nesaugioje jai aplinkoje.

6Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė įpareigoti ieškovą nedelsiant grąžinti vaiką motinai.

7Paaiškino, kad ieškovas, paėmęs dukrą pagal nustatytą bendravimo tvarką praleisti vasaros atostogas nuo 2014-06-14 iki 2014-07-01, išvežė M. į Latvijos Respubliką ir jos negrąžina. Atsakovė pažymėjo, kad nei ji pati, nei jos gyvenimo draugas P. C. nėra smurtavę prieš M., visada rūpinosi vaiko sveikata, pareikšti priekaištai yra tik ieškovo prasimanymai, kurių tikslas nuteikti dukrą prieš motiną.

8Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad keisti nepilnametės M. gyvenamąją vietą nėra įstatyminio pagrindo. Nepasitvirtino ieškovo teiginiai, kad prieš M. buvo smurtaujama, motina pateikė įrodymus, kad lankėsi pas gydytoją, M. buvo suteiktos gydymo paslaugos. Ieškovas savavališkai atskyrė M. nuo motinos ir nesiima jokių priemonių, kad mergaitė bendrautų su motina. M. nelanko vaikų ugdymo įstaigos, o paliekama trečiojo asmens, neturinčio giminystės ryšio su vaiku, priežiūrai. Atsižvelgiant į vaiko interesus, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nuomone, tikslinga šalių dukros M. gyvenamąją vietą nekeisti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-11 sprendimu ieškinį atmetė: įpareigojo T. G. grąžinti nepilnametę dukrą M. G. į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14894-614/2013 nustatytą jos gyvenamąją vietą su motina S. S.. Šią sprendimo dalį nutarta vykdyti skubiai. Priteisė iš T. G. 685,30 EUR bylinėjimosi išlaidas S. S.. Priteisė iš T. G. į valstybės biudžetą 6,95 EUR išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 nutartį dėl nepilnametės M. G. laikinos gyvenamosios vietos su tėvu T. G. nustatymo ir laikino išlaikymo iš motinos S. S. priteisimo.

10Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, jog nėra duomenų, kad pati motina ar kiti asmenys būtų smurtavę prieš M.. Ieškovo teiginiai, kad motinos aplinka tapo vaikui nesaugi, nepatvirtinti įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad M. nestokoja motinos dėmesio, ji rūpinasi dukros sveikata, taikė tokį dantų gydymo būdą, kokį rekomendavo odontologas, bandė išsaugoti vaikui dantis. Teismas, įvertinęs ieškovo elgesį, padarė išvadą, kad nustačius nepilnametės dukters M. gyvenamąją vietą su tėvu, bus neįgyvendinti vaiko interesai – netrukdomai maksimaliai bendrauti su motina, būti auklėjamai ir globojamai abiejų tėvų, kaip to reikalauja įstatymas. Teismas nesivadovavo vaiko noru likti Latvijoje su tėvu, nes nustatė, kad M. dėl amžiaus nėra pakankamai brandi suformuluoti savo nuomonę nagrinėjamuoju klausimu. Įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad šalių nepilnametės dukros M. gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu T. G. neatitiks vaiko interesų. Teismui atmetus ieškinio reikalavimą dėl nepilnametės dukters M. gyvenamosios vietos pakeitimo, atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui iš motinos priteisimo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimą ir ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų esminių, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti M. gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, aplinkybių. Ieškovo teiginiai, kad motinos aplinka tapo vaikui nesaugi, yra patvirtinti į bylą pateiktais įrodymais. Specialisto išvadoje dėl vaiko sveikatos sutrikdymo masto nustatyta, kad M. G. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje, paveikus kietais bukais daiktais. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją visumoje, atmesta galimybė, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Tai reiškia, kad esanti aplinka mergaitei tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Teismas netinkamai vertino ne kartą užfiksuotą vaiko poziciją dėl patirto smurto gyvenant kartu su motina;
  2. Teismo argumentas, jog M. nesugeba argumentuoti savo nuomonės, nesugeba įvairiapusiškai suprasti ir įvertinti situacijos, nereiškia, kad M. pateikė melagingą informaciją apie patirtą smurtą;
  3. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad mergaitei gyvenant Lietuvoje buvo trukdoma bendrauti su tėčiu ir broliu, tokie atsakovės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad M. G. grįžus pas atsakovę bus iš esmės neįgyvendinti vaiko interesai;
  4. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis teigtina, kad M. nuosekliai reiškė norą likti Latvijoje ir gyventi su tėčiu bei broliu, o teismas, neatsižvelgęs į stiprų vaiko noro reiškimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog M. išreikštu noru nėra pagrindo vadovautis. Psichologinio tyrimo išvadoje nuodyta, kad M. sugeba formuluoti savo nuomonę apie grįžimą į Lietuvą, pagal jos amžių nuomonė yra konkreti ir supaprastinta. Todėl teismas privalėjo atsižvelgti į M. nuomonę;
  5. Teismas darydamas išvadą dėl M. interesų tenkinimo neatsižvelgė į Rygos teismo įstaigos, skiriančios našlaičiams globėjus, ataskaitoje pateiktą išsamią informaciją apie M. G. ugdymą bei ruošimą mokyklai. Ieškovas neveda dukters į darželį dėl atsargumo priemonių, kad atsakovė jėga neparsivežtų dukters į Lietuvą, tačiau ieškovas stengiasi lavinti ir ugdyti dukrą namuose;
  6. Teismas turėjo išsiaiškinti ir nustatyti vaiko norus ir pažiūras; kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
  7. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta su motina keistina dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, laikytina, kad atsakovei kyla pareiga išlaikyti dukrą kas mėnesį po 500,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki M. G. pilnametystės, priteistiną sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

13Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimą bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14Nurodo, kad:

  1. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras itin išsamiai ir argumentuotai aptarė visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė argumentuotą nutarimą, kad S. S. nepadarė prieš vaiką jokios nusikalstamos veikos ar nederamų veiksmų;
  2. Ieškovo sudaryta santuoka kelia abejonių, ar santuoka nebuvo sudaryta su tikslu, pagerinti pozicijas nagrinėjamoje byloje. Be to ieškovas teismo posėdžiuose nurodė, kad gyvena sugyventinei priklausančiame bute, taigi santuokos nutraukimo atveju, apeliantas liktų be gyvenamojo būsto;
  3. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl teismo sprendimu nustatytos mergaitės gyvenamosios vietos su jų motina pakeitimo, ieškovas turėtų įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta kartu su atsakove, arba kad vaikas atiduotas auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Tokių įrodymų kartu su ieškiniu nepateikta;
  4. Pažymi, kad prieš vaiką niekada nėra naudojusi smurto nei ji, nei jos gyvenimo draugas, nei jo duktė. Vaikas nei namie, nei darželyje nesišlapindavo. Taip pat atsakovė pažymi, kad nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai prisidėjusi prie dantų skausmo, prašo vaiko valytis dantis, perka tik vaikams skirtas pastas, mažina saldumynų vartojimą. Taip ieškovas galėjo sugalvoti dėl asmeninių priežasčių, ambicijų ir kitų tik jam vienam žinomų motyvų;
  5. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikia 2014-12-16 skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl 2014-09-29 ir 2014-11-21 prokurorų nutarimų. Tačiau apeliantas nenurodo, kad 2015-01-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė pareiškėjo T. G. skundą;
  6. Ieškovas vykdė ir tebevykdo tėvų atstūmimą, tai įrodo atsakovės paaiškinimas byloje, sms žinutės, į bylą teiktų faktinių aplinkybių visuma. Dėl ieškovo taikomo tėvų atstūmimo buvo pažeista CK 3.170 str. įtvirtinta motinos teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, draudimas tėvui kliudyti motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

17Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

18Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

19Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

20Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

21Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ieškovo ir atsakovės mažametės dukters M. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14894-614/2013, patvirtinant šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tai, kad ginčo šalys, nutraukdamos santuoką, gera valia susitarė dėl savo vaikų gyvenamosios vietos, t. y. kad dukra M. G. gyvens kartu su motina, o sūnus D. G. – su tėvu, patvirtina, jog šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo ir ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti atsakovės elgesiu ir gebėjimu rūpintis mažamete dukra. Reikalavimą pakeisti dukros M. G. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu T. G. ieškovas grindė aplinkybėmis, kad motinos aplinka dukrai tapo nesaugi, nes prieš ją smurtą vartoja ir pati motina, ir jos sugyventinis, kad motina tinkamai neprižiūri ir nesirūpina vaiko sveikata, kad M. nenori gyventi su motina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai vertino, kad jie nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamuoju atveju reikšminga yra tai, kad aplinkybės dėl galimo smurto panaudojimo prieš mažametę M. G. buvo ištirtos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 45-1-747-14 ir 2014-09-29 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankami duomenų, leidžiančių manyti, kad S. S. galėjo smurtauti dukros M. atžvilgiu. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo tirta mažametės aplinka, apklausti asmenys, bendravę ir matę mažametę aktualiu laikotarpiu bei pažįstantys ir galintys charakterizuoti ginčo šalis (kaimynai, artimieji, ugdymo įstaigos darbuotojai, gydytojai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ir kt.) ir nei vienas jų nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių. Nagrinėjant bylą iš esmės teisme liudytojais buvo apklausti P. C., G. A. ir I. J.. Šie asmenys teismui paliudijo, kad jiems niekada nėra tekę matyti, jog atsakovė S. S. būtų grubiai elgusis su savo vaikais, šaukusi ant jų ar naudojusi smurtą. Priešingai liudytojos I. J. buvo apibūdintas pats ieškovas – liudytoja (G. kaiminė) teismui patvirtino, kad T. G. ne kartą yra labai garsiai ir grubiai šaukęs ant sūnaus D.. Jeigu vertinti aplinkybę, kad P. C. gali turėti suinteresuotumą šioje byloje, nes ieškovo yra kaltinamas smurtavęs M. G. atžvilgiu, likusios liudytojos neturi jokių motyvų duoti parodymus, neatitinkančius tikrovės, todėl jais netikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atliekant ikiteisminį tyrimą, Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo pavesta atlikti M. G. sveikatos sutrikdymo mastą. Teismo medicinos ekspertas, 2014-06-17 atlikęs tyrimą, pateikė išvadą, kad M. G. prieš 3-7 paras padarytos poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje, paveikus kietais bukai daiktais. Jokių kitų sumušimo žymių ekspertas nenustatė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti mažametę nebuvo objektyvių galimybių, nes mergaitė atsisakė duoti parodymus, be to, mažamečio vaiko apklausa, vertinant jo parodymų patikimumo laipsnį, nėra išskirtinai reikšminga. Nors ekspertas pateikė išvadą, kad pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi, ši išvada nepaneigia galimybės, kad atitinkamas sužalojimas mergaitei galėjo būti padarytas ne kartą griūvant su dviračiu. Atsakovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės, kad M. G. tyrimui aktualiu laikotarpiu mokėsi važiuoti su dviračiu, nepaneigtos. Šios aplinkybės ekspertams nebuvo nurodytos ir jiems nebuvo pateikta atsakyti į klausimą, ar nustatytas sėdmens sužalojimas galėjo atsirasti aukščiau aptartu būdu. Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes apie atsakovės smurtą, jis nenurodė ir nepagrindė, kuo pasireiškė, jo manymu, toks netinkamas vertinimas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad eksperto išvada patvirtino, jog mergaitė buvo sumušta diržu, kaip kad teigia pats ieškovas. Jokių esminių aplinkybių vertinimo prieštaravimų nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad laikotarpiu nuo 2014-06-10 iki 2014-06-17 M. G. kontaktavo ne tik su motina (nuo 2014-06-14 ji buvo tėvo priežiūroje), pagrįstai vertino, jog ieškovo teiginiai, kad motinos aplinka tapo vaikui nesaugi, nepatvirtinti įrodymais.

22Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo vaiko noru likti gyventi Latvijoje su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas tokią ieškovo poziciją laiko nepagrįsta.

23EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (pvz., cituotoje byloje Hokkanen v. Finland, nusprendė, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiškimas taip pat gali būti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumą ir svarbumą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tačiau šio Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38).

24Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).

25Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė išsamius motyvus, kodėl teismas negali vadovautis vaiko noru likti Latvijoje su tėvu: teismas nustatė aplinkybes, kad mažametė M. yra įtakojama tėvo, toleruojančio neigiamą požiūrį į motina ir trukdančio vaikui bendrauti su ja, kas neigiamai veikia vaiko asmenybės formavimąsi, emocinę bei socialinę raidą. Teismas taip pat nustatė, jog apart to, kad tėvas toleruoja mažametės nepagarbą motinai ir kategorišką jos neigimą, jis elgiasi ir vaikus auklėja, pažeisdamas galiojančias įstatymo normas bei gerą moralę, neigiamai charakterizuodamas vaikų motiną ir visokiais būdais neleisdamas jiems susitikti ir bendrauti. Teismas taip pat rėmėsi Rygos teismo psichologės tyrimo išvadomis, kad, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, M. nesugeba argumentuoti savo nuomonės. Nei vienos iš nurodytų aplinkybių apeliantas nepaneigė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Kontekste visų nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į mažametės mergaitės amžių ir į tai, kad nuo 2014-06-14 M. yra atimtos galimybės bendrauti su motina, kad ji yra išimtinai tėvo valdžioje ir kad ji nelanko jokios ugdymo įstaigos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

26Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

27Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto T. G. atsakovės naudai priteisiamos 434 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 96, 99 str.).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Apelianto T. G. apeliacinio skundo netenkinti.

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš apelianto T. G. atsakovės S. S. naudai 434 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti ieškovo... 5. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimu civilinėje... 6. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė... 7. Paaiškino, kad ieškovas, paėmęs dukrą pagal nustatytą bendravimo tvarką... 8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-11 sprendimu ieškinį atmetė:... 10. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, jog nėra duomenų, kad pati motina ar... 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Nurodo, kad:
  1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų... 13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 14. Nurodo, kad:
    1. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras... 15. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 16. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 18. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 19. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 20. Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta,... 21. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ieškovo ir atsakovės mažametės dukters... 22. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 23. EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis,... 24. Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vertinant... 25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė išsamius... 26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 27. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Apelianto T. G. apeliacinio skundo netenkinti.... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš apelianto T. G. atsakovės S. S. naudai 434 Eur atstovavimo...