Byla 2A-666-241/2015
Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovui V. G., ieškovo atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, atsakovui R. S., atsakovo atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui R. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia ir nesudaryta 2003 m. sausio 15 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytą paskolos sutartį (raštelį). Ieškovas nurodė, kad 2003 m. sausio 15 d. jis surašė ir pasirašė sutartį, kuria pasiskolino iš atsakovo 150 000 Lt ir įsipareigojo grąžinti skolą iki 2004 m. lapkričio 1 d., tačiau faktiškai pinigų iš atsakovo negavo. Pinigai buvo reikalingi kombainui pirkti, todėl kreipėsi pas pažįstamą V. T., kuris pareiškė, kad žino asmenį, galintį paskolinti pinigų ieškovui. Pasitikėdamas V. T., atsakovas parašė raštelį, kad skolinasi pinigus iš atsakovo, kurio ieškovas iki paskolos sudarymo nepažinojo, pasirašant sutartį atsakovas nedalyvavo. Po kiek laiko paprašius V. T. grąžinti paskolos raštelį, pastarasis pareiškė, kad raštelio neturi, nes jį suplėšė. Iki 2006 metų niekas šių pinigų iš ieškovo nereikalavo. Kadangi ieškovas faktiškai pinigų negavo, prašo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.875 straipsnio pagrindu.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad kilus ginčui dėl paskolos sutarties vykdymo, įrodinėjimo našta tenka paskolos gavėjui ir jis privalo įrodyti, kad pagal ginčijamą paskolos sutartį pinigų negavo arba jų gavo mažiau negu nurodyta sutartyje. Iš rašytinės paskolos sutarties teismas sprendė, kad šia sutartimi ieškovas pasiskolino iš atsakovo 150 000 Lt, kadangi priešingai ieškovas neįrodė.

6Išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7Pareiškėjas (ieškovas) 2011 m. vasario 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-86-555/2009, panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas tuo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-690-06 ir ieškovui 2011 m. sausio 28 d. susipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis, naujai paaiškėjo esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu – ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad paskolos sutarties surašymo dieną (2003 m. sausio 15 d.) atsakovo nebuvo Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad atsakovas, nesąžiningai naudodamasis savo tariama kreditoriaus teise, davė teismui melagingus paaiškinimus.

8Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-86-555/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo prašymą tenkino, priėmė naują sprendimą – pripažino nesudaryta 2003 m. sausio 15 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytą paskolos sutartį; priteisė ieškovui iš atsakovo 328,71 Eur, o valstybei – 2 055,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; pripažino netekusiais galios Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-86-555/2009, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-150/2010.

11Teismas pažymėjo, kad atsakovas, prašydamas pripažinti 2003 m. sausio 15 d. paskolos sutartį negaliojančia, tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje bylose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad sutarties sudarymo metu (2003-01-15) atsakovas sutarties sudaryme nedalyvavo ir pinigai ieškovui realiai nebuvo perduoti. Atsakovas laikėsi priešingos pozicijos, tvirtindamas, kad 2003 m. sausio 15 d. paskolos sutartis buvo sudaryta dalyvaujant abiem sandorio šalims. Teismas nustatė, kad atsakovo nuo 2003 m. sausio 10 d. iki 2003 m. sausio 20 d. Lietuvoje nebuvo (buvo išvykęs į užsienį). Nurodytos aplinkybės atsakovas neginčijo ir išvykimo už Lietuvos ribų faktą pripažino. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudariusi civilinės bylos proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimo pagrindą, leido teismui daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovas (paskolos davėjas) ieškovui (paskolos gavėjui) pasirašant 2003 m. sausio 15 d. sutartį (paskolos raštelį) nedalyvavo, taigi realus pinigų perdavimo faktas nurodytu laiku neįvyko. Teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai dėl atsakovo (ne)dalyvavimo sutarties sudaryme ir pinigų (ne)perdavimo iš esmės pasitvirtino. Teismas nurodė, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, šioje situacijoje atsakovui tenka pareiga įrodyti, dėl kokių priežasčių sutartyje buvo neteisingai nurodyta jos sudarymo data ir kada minėta sutartis buvo sudaryta iš tikrųjų. Teismas pažymėjo, kad iš karto po to, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad atsakovas 2003 m. sausio 15 d. sutarties sudaryti negalėjo, atsakovas 2011 m. sausio 18 d. apklausos metu atsisakė duoti parodymus ir nesutiko dalyvauti akistatoje su V. G.. Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo apklausoje, apklausiamas įtariamuoju, R. S. jau tvirtino, kad sutartis tarp jo ir V. G. buvo pasirašyta 2003 m. sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, o ne 2003 m. sausio 15 d. Apibendrinęs atsakovo paaiškinimus baudžiamojoje ir civilinėje bylose, teismas padarė išvadą, kad jie yra akivaizdžiai prieštaringi ir nenuoseklūs, o jų pasikeitimą lėmė iš esmės naujai ikiteisminio tyrimo atskleista aplinkybė apie atsakovo išvyką į užsienį, dėl ko atsakovas buvo priverstas keisti savo pirminę poziciją ir nurodyti naujas pinigų įgijimo paskolai suteikti, įtraukiant į procesą liudytoju naują asmenį R. G., ir paskolos sudarymo laiko aplinkybes. Atsižvelgdamas į gramatinę 2003 m. sausio 15 d. paskolos teksto, surašyto ieškovo V. G. ranka, analizę, teismas padarė išvadą, kad nesant jame specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento, pastarasis (ieškovas) išreiškė savo valią gauti pinigus ateityje, tačiau sutarties sudarymo metu realiai jų negavo. Teismas sprendė, kad nurodomą aplinkybę patvirtina tiek paties ieškovo paaiškinimai, tiek netiesioginiai liudytojų A., J. ir P. G., A. G., A. J., A. S. ir R. B. parodymai baudžiamojoje byloje.

12Atsakovui leistinais įrodymais nepaneigus, kad sutartis buvo sudaryta 2003 m. sausio 15 d., teismas sprendė, kad antroji sutarties dalis, jos pavadinimas ir data, surašyti atsakovo ranka, atsirado po 2003 m. sausio 15 d., galbūt, kaip vėliau nurodė atsakovas, 2003 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje, taigi nedalyvaujant ieškovui.

13Kadangi baudžiamojoje byloje apklausto liudytojo R. G. parodymai nesutapo su pirminiais atsakovo parodymais apie pinigų, kurie buvo panaudoti paskolos suteikimui, įsigijimo aplinkybes, liudytoju R. G. apklaustas 2011 m. balandžio 14 d., t. y. po to, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog sutarties sudarymo metu (sutartyje nurodytą dieną) atsakovo Lietuvoje nebuvo, pats atsakovas iki minėtos naujai paaiškėjusios aplinkybės šio liudytojo niekada nenurodė, o liudytojas V. T., kaip tarpininkas ir atsakovo pažįstamas, buvo suinteresuotas duoti paaiškinimus atsakovo naudai, teismas nurodė, kad laikyti šių asmenų paaiškinimus objektyviais ir jais vadovautis negali.

14Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad 2003 m. sausio 15 d. sutarties turinys, kuriame ieškovas savo ranka įrašė atsakovo paso numerį ir asmens kodą, patvirtina bylai reikšmingą aplinkybę, jog sutartis vis tik buvo sudaryta ne 2003 m. sausio 15 d., o kitu laiku. Teismas pažymėjo, kad tiek šioje, tiek baudžiamojoje byloje nustatyta, kad sutarties sudarymo iniciatoriumi (tarpininku) buvo atsakovo pažįstamas V. T., kurio namuose ir buvo sudarinėjamas sandoris, todėl atsakovo nurodytus asmens duomenis, kurie buvo įrašyti į paskolos tekstą, V. T. galėjo gauti iš paties atsakovo. Teismas įvertino tai, kad baudžiamojoje byloje V. G. nuosekliai tvirtino, jog savo sutarties dalį surašė diktuojant V. T., atsakovui nedalyvaujant (ši aplinkybė konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje). Be to, ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nuosekliai aiškino, kad atsakovo asmens duomenis jam nurodė V. T.. Apibendrindamas faktines bylos aplinkybes ir ieškovo parodymus baudžiamojoje byloje, teismas padarė išvadą, kad surašant pirmąją paskolos raštelio dalį asmens ir paso duomenis apie tariamą paskolos davėją (atsakovą) ieškovas sužinojo iš V. T..

15Teismas pažymėjo, kad teismų sprendimais (nuosprendžiu ir nutartimi) buvo konstatuota ir kita bylai reikšminga aplinkybė, kuri nebuvo žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu, ir kuri lėmė 2003 m. sausio 15 d. paskolos sutarties sudarymą. Iš Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių akivaizdu, kad tikrieji ieškovo ketinimai, kurie turėjo tiesioginės įtakos ir 2003 m. sausio 15 d. paskolos sutarties atsiradimui – tai ieškovo bandymas išspręsti jo ir brolio A. G. tarpusavio turtinį konfliktą, pasitelkiant tam tarpininką V. T., už šias paslaugas jam atsiskaitant iš lėšų, kurias ieškovas neva pasiskolino iš atsakovo. Nors kaltinamųjų V. T. ir R. S. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, šios paskolos sudarymo aplinkybės liko nepaneigtos, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas teigti, kad faktinės paskolos sandorio sudarymo aplinkybės neatitiko sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir valios.

16Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad pagal 2003 m. sausio 15 d. paskolos sutartį ieškovas pinigų negavo, todėl ieškinį tenkino ir priėmė naują sprendimą – pripažino nesudaryta 2003 m. sausio 15 d. paskolos sutartį (raštelį). Priėmęs naują sprendimą, teismas perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinį patenkinęs, teismas priteisė ieškovui ir valstybei iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir ieškinį atmesti, paliekant galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-86-555/2009, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-150/2010; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Teismas netinkamai vertino įrodymus, neatliko išsamios įrodymų analizės, o grįsdamas sprendimą baudžiamosios bylos, kurioje atsakovas buvo išteisintas tiek pirmosios instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartimi, medžiaga, tą darė selektyviai ir vienpusiškai, darydamas visiškai priešingas išvadas dėl reikšmingų bylai fakto aplinkybių, nei tą yra atlikę įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai.

202. Teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškinio reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia skundžiamame sprendime pakeitė į paskolos sutarties pripažinimą nesudaryta, be to, motyvuose atsakovą painiojo su ieškovu.

213. Teismas nepagrįstai ankstesnėse civilinėse ir baudžiamosiose bylose išsakytą ieškovo poziciją vertino kaip nuoseklią. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys civilinėje byloje yra grindžiamas neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu nurodė, kad jis neteisingai ieškinyje ir civilinės bylos nagrinėjimo metu teismui nurodė, kad norėjo skolintis iš R. S. pinigus kombainui pirkti.

224. Teismas neskyrė dėmesio baudžiamosios bylos medžiagai, kuria formaliai grindė sprendimą. Nors teismas mini išteisinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimtus baudžiamojoje byloje, tačiau nenurodė, kodėl prieina visiškai priešingų išvadų, nei buvo padarytos tiriant ir vertinant įrodymus baudžiamojoje byloje. Teismas neįvertino išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje teisinės reikšmės, prokurorų nutarimų, kuriais ikiteisminis tyrimas ne kartą buvo nutrauktas.

235. Teismas nevertino vėlesnių paskolos sutarties šalių veiksmų, t. y. fakto, kad į teismą su civiliniu ieškiniu kreipėsi atsakovas, paskolos davėjas; tik tada ieškovas kreipėsi į teismą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir į teisėsaugos institucijas, pranešdamas apie jo ir kitų asmenų esą galimai padarytas nusikalstamas veikas.

246. Teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad 2003 m. sausio 15 d. atsakovo nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi paskolos sutartis buvo sudaryta ir pinigai buvo perduoti kitu laiku, o data raštelyje nurodyta ieškovo. Nei ieškovas neatsiminė, kad 2013 m. sausio 15 d. atsakovas buvo išvykęs slidinėti į Italiją, nei atsakovas galėjo po kelerių metų atsiminti tikslias savo išvykos datas, todėl ši aplinkybė nereiškia, kad pinigai nebuvo perduoti. Faktas, jog sutartis buvo sudaryta ir pinigai perduoti kita data, nei parašyta pačioje sutartyje, nedaro pagrindo pripažinti sutartį nesudaryta. Sutarties tekstas (sutarties žodžiai „pasiskolinau“ ir „paskolinau“), jo realios galimybės suteikti paskolą turėjo būti vertinamos išimtinai paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo fakto patvirtinimo naudai.

257. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. išteisinamajame nuosprendyje pažymėjo, jog aplinkybė, kad sutarties pasirašymo metu kaltinamojo R. S. nebuvo Lietuvos Respublikoje, nepatvirtina, jog sutarties data negalėjo būti parašyta ir kita, kuri sutarties šalims abejonių nekėlė, ir šios sutarties laikyti fiktyvia nėra pagrindo. Šios teismo išvados baudžiamojoje byloje galėjo ir gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai, ko teismas be pagrindo nepripažino.

268. Teismas nepagrįstai prieštaringą ir nelogišką ieškovo poziciją dėl konflikto su broliu ir jo įtakos sutarties sudarymui vertino kaip turinčią reikšmės bylai. Teismo argumentai paneigia nekaltumo prezumpciją, nors atsakovas yra išteisintas. Tariamas konfliktas su broliu patvirtina ieškovo pozicijos nenuoseklumą.

279. Teismas padarė esmines įrodymų vertinimo klaidas, kadangi byloje padarė priešingas išvadas nei jas padarė baudžiamąją bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Teismas selektyviai vadovavosi baudžiamosios bylos medžiaga, nevertino ieškovo parodymų prieštaringumo, formaliai minėjo CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų, 112 straipsnio 2 ir 3 punktų, 226 straipsnio, 12, 178, 185 straipsnių normas. Teismas nesivadovavo Lietuvių kalbos instituto 2011 m. kovo 14 d. specialisto išvada, nepagrįstai atmetė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-150/2010, motyvaciją, kurios negalėjo pakeisti vienintelė faktinė aplinkybė dėl atsakovo išvykos į užsienį 2013 m. sausio 15 d.

2810. Teismas padarė CPK 370 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą, kadangi išėjo iš proceso atnaujinimo pagrindų ribų ir grindė skundžiamą sprendimą tokiomis aplinkybėmis, kurios nesudarė proceso atnaujinimo pagrindų.

2911. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi netyrė ir nesiaiškino dėl ieškovo baudžiamojoje byloje duotų parodymų „civilinėje byloje mano ne visi parodymai teisingi, nepamenu, ar buvau prisiekęs už melagingų parodymų davimą“, be to, baudžiamojoje byloje priėmus išteisinamąjį nuosprendį, yra paneigtos bet kokios abejonės dėl sandorio metu buvusios galimos prievartos ar apgaulės, o ieškovas tokius pagrindus įrodinėjo tik baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje vienintelis prašymo atnaujinti procesą pagrindas tėra aplinkybė dėl atsakovo trumpalaikės išvykos į užsienį, kuri nėra pakankama priimti priešingus procesinius sprendimus, nei anksčiau priimti civilinėje byloje. Teismas nevertino ankstesnių procesinių sprendimų, priimtų civilinėje byloje tuo aspektu, kiek juos pakeistų (jei iš viso pakeistų) naujai nustatyta fakto aplinkybė.

30Ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

311. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškinio reikalavimas pripažinti paskolos sutartį negaliojančia sprendime buvo pakeistas į paskolos sutarties pripažinimą nesudaryta, kas apelianto manymu, yra išėjimas iš ieškinio ribų. Priešingai nei nurodo apeliantas, procesiniai dokumentai šioje byloje patvirtina, kad ieškinyje aiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančia ir nesudaryta 2003 m. sausio 15 d. skolos sutartį.

322. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo ieškovo paaiškinimus dėl pinigų negavimo iš atsakovo pripažino nuosekliais. Bylos medžiaga patvirtina, kad jis visada nuosekliai teigė, kad pinigų iš atsakovo negavo nei skolos dokumente nurodytą dieną, nei jokią kitą dieną. Būtent pinigų perdavimo faktas yra svarbus paskolos santykių galiojimui ir jo paaiškinimai teismui dėl šio fakto nebuvimo yra nuoseklūs.

333. Teismas teisingai sprendė, kad paskolos raštelyje nurodytą dieną pinigai nebuvo perduoti, o atsakovas nenurodė pinigų perdavimo konkrečios datos, t. y. nenurodė pinigų perdavimo momento, nuo kurio paskolos sutartis pripažįstama sudaryta.

344. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo vertinti teismų panaikintus prokurorų nutarimus, kuriais ikiteisminis tyrimas R. S. atžvilgiu buvo ne kartą nutrauktas. Šie prokurorų nutarimai buvo panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti, be to, šiuose nutarimuose nurodyti faktai prieštarauja šios civilinės bylos medžiagai.

355. Teismas teisingai vertino šalių veiksmus po 2003 m. sausio 15 d. Kai ieškovas sužinojo, kad atsakovas nesąžiningai pateikė teismui 2003 m. sausio 15 d. rašytą raštelio tekstą, nedelsdamas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia bei nesudaryta, taip pat nedelsdamas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, pranešdamas apie atsakovo ir kitų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas.

366. Nepagrįstas ir prieštaraujantis paskolos sutarties sampratai yra apelianto argumentas, kad teismas sureikšmino faktą, jog 2003 m. sausio 15 d. apeliantas nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi paskolos sutartis buvo sudaryta ir pinigai buvo perduoti kita data. Esminė paskolos sutarties sąlyga yra pinigų perdavimo momentas, būtent nuo šio momento įsigalioja paskolos sutartis. Atsakovas nuosekliai įrodinėjo, kad pinigai buvo perduoti 2003 m. sausio 15 d. Būtent šią dieną, atsakovo teigimu, jis atvyko į V. T. namus, prieš tai banko seife paėmęs 150 000 Lt. Po faktinės aplinkybės apie atsakovo nebuvimą Lietuvoje 2003 m. sausio 15 d. išaiškėjimo atsakovas buvo priverstas keisti savo parodymus baudžiamojoje byloje, net įtraukiant naują liudytoją – R. G..

377. Teismas pagrįstai nurodė, kad ankstesni teismo sprendimai šioje byloje netenka galios. Jie netenka galios ne dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, o dėl CPK 371 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią teismui priėmus naują sprendimą, ankstesni teismų sprendimai netenka teisinės galios.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

40Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad 2003 m. sausio 15 d. bylos šalių pasirašytos sutarties pirmoji dalis surašyta vienu braižu (ieškovo, paskolos gavėjo), kita dalis ir antraštė „Sutartis“ bei data „2003.01.15“ – kitu braižu (atsakovo, paskolos davėjo). Pirmojoje paskolos dalyje nurodyta: „Aš V. G. pasas ( - ), a.k( - ) gyv. ( - ), 2003 m. sausio 15 d. pasiskolinau iš S. R. pasas ( - ), a. k. ( - ), gyv. ( - ), 150 000 (šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų) įsipareigoju grąžinti paskolą iki 2004 m. lapkričio 1 d.“. Antrojoje paskolos dalyje nurodyta: „Aš R. S., a.k. ( - ) LK ( - ), paskolinau V. G. a. k. ( - ) ( - ), 2003.01.15 150 000 (šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų) V. G. įsipareigoja grąžinti skolą iki 2004 m. lapkričio 1 d.“ (civilinė byla Nr. 2-86-555/2009, 1 t., 8 b. l.). Atsakovas 2006 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš ieškovo 150 000 Lt paskolą ir 5 procentų dydžio palūkanas. Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. preliminariu sprendimu (civilinė byla Nr. 2-86-555/2009, 1 t., 9-10 b. l.) ieškovo ieškinys patenkintas, sprendimas neįsiteisėjęs, civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas (nutartis), priimtas civilinėje byloje Nr. A2-1918-413/2011 (t. y. nagrinėjama civilinė byla dėl proceso atnaujinimo, Nr. A2-176-413/2015). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir nesudaryta bei į policiją su pareiškimu dėl atsakovo ir V. T. galbūt nusikalstamų veikų – sukčiavimo ir turto prievartavimo (baudžiamoji byla Nr.1-96-175/2013, 1 t., 3-4, 22-23 b. l.). Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. išteisinamuoju nuosprendžiu tiek atsakovas, tiek V. T. buvo išteisinti nenustačius (neįrodžius) nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių, būtinų sukčiavimui ir turto prievartavimui, t. y. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro ir nukentėjusiojo V. G. apeliacinius skundus, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi apeliantų skundus atmetė. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pirmą kartą, 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė savo teiginių dėl pinigų pagal sutartį negavimo fakto (civilinė byla Nr. 2-86-555/2009, 1 t., 185-187 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, pripažinusi pagrįstomis teismo išvadas, kad ieškovas neįrodė, jog pinigų pagal sutartį negavo (civilinė byla Nr. 2-86-555/2009, 2 t., 48-52 b. l.). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos sužinojęs objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją, kad paskolos sutarties sudarymo dieną – 2003 m. sausio 15 d., atsakovo Lietuvoje nebuvo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Išnagrinėjęs ieškovo pareiškimą teismas procesą byloje atnaujino, o išnagrinėjęs bylą, tenkino ieškovo ieškinį, pripažino paskolos sutartį nesudaryta, o ankstesnius teismų procesinius sprendimus panaikino.

41Atsakovas apeliaciniame skunde kelia netinkamo įrodymų vertinimo klausimą. Teigia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, neatliko išsamios įrodymų analizės, o grįsdamas sprendimą baudžiamosios bylos, kurioje atsakovas buvo išteisintas, medžiaga, tą darė selektyviai ir vienpusiškai, darydamas visiškai priešingas išvadas dėl reikšmingų bylai fakto aplinkybių, nei tą yra atlikę įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai; neįvertino išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje teisinės reikšmės, prokurorų nutarimų, kuriais ikiteisminis tyrimas ne kartą buvo nutrauktas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

42Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 177 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 185 straipsnyje reglamentuojamas įrodymų vertinimas, jo 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

43Šios bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su tuo, buvo ieškovui perduota skolos raštelyje nurodyta pinigų suma ar ne. Šalių kilusiam ginčui taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai, paskolos gavėjui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

44Pažymėtina, kad teismas bylą nagrinėjo pakartotinai, atnaujinęs ją CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006; 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Byla buvo atnaujinta dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – paskolos raštelyje nurodytą dieną atsakovo (paskolos davėjo) nebuvo Lietuvoje. Būtent šios aplinkybės kontekste teismas iš naujo nagrinėjo civilinę bylą ir vertino šios aplinkybes reikšmę ankstesniuose teismo procesiniuose sprendimuose padarytoms išvadoms.

45Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas selektyviai vertino baudžiamosios bylos medžiagą ir neįvertino išteisinamojo nuosprendžio teisinės reikšmės. Teismas išsamiai įvertino baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su nagrinėjama byla ir šiai bylai svarbiomis aplinkybėmis, apibendrino tiek ieškovo, tiek atsakovo poziciją baudžiamojoje byloje ir padarė motyvuotas išvadas dėl ieškovo pozicijos nuoseklumo ir atsakovo parodymų keitimo, paaiškėjus naujai aplinkybei.

46Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo parodymų nuoseklumo, nors pats ieškovas baudžiamojoje byloje yra nurodęs, kad ieškinyje jis nurodė neteisingas faktines aplinkybes, be to, kelis kartus keitė parodymus baudžiamojoje byloje. Atsakovas apeliaciniame skunde cituoja ikiteisminio tyrimo metu ieškovo duotus paaiškinimus dėl paskolos sudarymo aplinkybių ir nurodo jų netikslumus. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pinigus ketino skolintis kombainui pirkti, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad raštelis buvo pasirašytas V. T. nurodymu kaip sąlyga, jog pastarasis padės išspręsti ieškovo konfliktą su broliu. Teisėjų kolegija sutinka, kad civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje ieškovas nurodė skirtingas paskolos sutarties pasirašymo tikslo faktines aplinkybės, tačiau vėliau paaiškino šios aplinkybės nesutapimą – nenorėjo šeimai atskleisti paskolos raštelio sudarymo tikslo – konflikto su broliu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas susijęs su faktinėmis aplinkybėmis dėl pinigų perdavimo. Teismas pripažino nuoseklia ieškovo poziciją dėl pinigų negavimo, o ne dėl paskolos raštelio sudarymo tikslo. Paskolos tikslas nėra būtinas paskolos sutarties elementas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo pozicija dėl to, jog pinigai jam pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti buvo nuosekli nuo pat pradžių tiek civilinės byloje, tiek ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovas nuosekliai teigė, kad atsakovo nepažįsta, kad jo nėra matęs, kad pasirašant sutartį atsakovas nedalyvavo, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas nepagrįstai ieškovo poziciją vertino kaip nuoseklią. Be to, skirtingų aplinkybių nurodymas ieškinyje ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškinamas tuo, kad įrodinėjimo dalykas civilinėje ir baudžiamojoje byloje skiriasi. Civilinėje byloje prašydamas pripažinti sutartį negaliojančia tuo pagrindu, kad pinigai nebuvo perduoti, ieškovas neprivalėjo nurodyti aplinkybių, susijusių su grasinimais ar apgaule.

47Apeliantas teigia, jog teismas sprendime nenurodo, kodėl padarė priešingas nei jos buvo padarytos baudžiamojoje byloje išvadas. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamosios bylos ir šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nesutampa. Baudžiamojoje byloje atsakovas buvo kaltinamas pasikėsinimu sukčiauti. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Atsakovas buvo išteisintas jo veiksmuose nenustačius nurodytų nusikalstamų veikų sudėties. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi tam, kad baudžiamojoje byloje asmuo būtų pripažintas kaltu, turi būti surinkta neginčijamų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, be to, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Atsakovo išteisinimo faktas teismo buvo įvertintas tinkamai. Aplinkybė, kad atsakovas baudžiamojoje byloje buvo išteisintas, reiškia, kad jis nesukčiavo, tačiau ne tai, kad pinigus pagal paskolos raštelį perdavė ieškovui.

48Dėl skirtingų civilinės ir baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykų, nepagrįsti atsakovo argumentai, kad baudžiamojoje byloje teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje. Aiškindamas proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; kt.). Baudžiamojoje byloje buvo nustatinėjamas nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių buvimas, o civilinėje byloje teismas tyrė, ar egzistuoja viena iš paskolos sutarties sudarymui būtinų sąlygų – pinigų perdavimas. Nors baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas sutarties pasirašymo metu nebuvo Lietuvoje, nereiškia, kad jis negalėjo pinigų perduoti kitu metu, tačiau netyrė ir nevertino, kada pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti, kadangi tai neįėjo į baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas. Taigi išteisinamasis nuosprendis prejudicinės reikšmės nagrinėjamos bylos esminei aplinkybei – pinigų perdavimo faktui – neturi. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje konstatavo, kad objektyviais bylos duomenimis nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti V. G., ar ne (civilinė byla Nr. 2A-176-413/2015, 1 t., 137-160 b. l.). Taigi baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuota, jog pinigai ieškovui buvo perduoti, todėl šioje civilinėje byloje teismui padarius išvadą, kad ieškovas negavo sutartyje nurodytos pinigų sumos, nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad teismas padarė skirtingas išvadas, nei jos buvo padarytos baudžiamojoje byloje.

49Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo paaiškinimai baudžiamojoje ir civilinėje bylose yra prieštaringi ir nenuoseklūs, o jų pasikeitimą lėmė iš esmės naujai ikiteisminio tyrimo atskleista aplinkybė apie atsakovo išvyką į užsienį. Atsakovas nurodo, jog jo parodymai tiek civilinėje, tiek ir baudžiamojoje byloje buvo nuoseklūs, o aplinkybės apie išvykimą į užsienį negalėjo prisiminti, kadangi procesai buvo pradėti tik daugiau kaip po trejų metų, o apie šią aplinkybę buvo apklausiamas po aštuonerių metų.

50Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas atsakovo poziciją dėl pinigų ieškovui perdavimo fakto ir sutarties pasirašymo pagrįstai pripažino nenuoseklia ir prieštaringa. Tokios pozicijos pasikeitimo negalima pateisinti nurodytos aplinkybės pamiršimu. Kuomet atsakovas kreipėsi į teismą dėl skolos pagal paskolos raštelį priteisimo, tiksliai nurodė paskolos raštelio surašymo dieną ir teigė, kad pinigus V. T. bute perdavė ieškovui raštelyje nurodytą dieną. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad nurodytą dieną atsakovo nebuvo, pinigai jam nebuvo perduoti, atsakovo niekada nėra matęs. Bylą nagrinėjant pirmą kartą tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pinigai ieškovui buvo perduoti nurodytą dieną. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad atsakovo nurodytą dieną Lietuvoje nebuvo, patvirtina ieškovo ieškinyje ir ikiteisminio tyrimo metu ieškovo dėstytas sutarties pasirašymo aplinkybes – pirmoji sutarties teksto dalis surašyta ieškovo ranka, įrašyti atsakovo asmens duomenys, kuriuos nurodė V. T., tačiau pačiam atsakovui nedalyvaujant. Paaiškėjus naujai aplinkybei, teismas padarė teisingą išvadą, jog pinigai nurodytą dieną ieškovui nebuvo perduoti ir teisingai pažymėjo, kad tokiu atveju jau atsakovui tenka pareiga įrodyti kitą pinigų perdavimo dieną. Paaiškėjus, kad nurodytą dieną atsakovo Lietuvoje nebuvo, atsakovas teigė, kad tai galėjo būti kažkurią kitą dieną po grįžimo iš užsienio. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės kelia abejonių, kadangi paskolos raštelio dalyje, kurią surašė pats atsakovas, net du kartus yra įrašyta data, t. y. diena, kada atsakovas neva paskolino pinigus ieškovui ir pati raštelio surašymo data. Akivaizdu, kad atsakovas, paskolos raštelį savo įrašais pildęs kitą, nei ieškovo nurodyta data, dieną, būtų įrašęs aktualią paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo dieną. Taigi paskolos raštelyje paties atsakovo nurodytą dieną atsakovas savo teksto įrašyti negalėjo ir šią dieną pinigų ieškovui neperdavė, o aplinkybių, kad pinigai buvo perduoti kitą dieną, neįrodė. Be to, pačiame raštelyje nėra aptartas pinigų perdavimo faktas, atskirai užfiksuojant, kad ieškovas pinigus gavo, o atsakovas pinigus jam perdavė. Naujai paaiškėjusi aplinkybė visų bylos aplinkybių kontekste leido teismui daryti pagrįstą išvadą dėl to, kad atsakovas ginčo sutartyje nurodytą dieną nebuvo V. T. namuose, kad pinigų ieškovui neperdavė, o aplinkybių, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigai perduoti kitą dieną atsakovas neįrodė.

51Atsakovas nepagrįstai teigia, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė negali pakeisti bylą pirmiau nagrinėjusių tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų. Atnaujinta byla buvo nagrinėjama paaiškėjusios naujos aplinkybės kontekste. Teismas tinkamai įvertino šios aplinkybės reikšmę. Pasitvirtinus ieškovo įrodinėjamai aplinkybei, kad raštelio surašymo dieną atsakovo pas V. T. namuose nebuvo, kad pinigai ieškovui nebuvo perduoti ir atsakovui neįrodžius kitos pinigų perdavimo dienos, teismas padarė teisingą išvadą, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

52Atsakovo teiginys, kad ieškovui ankščiau šia aplinkybe nesiremiant, jis negalėjo prisiminti, kad Lietuvoje tą dieną nebuvo, nepagrįstas. Ieškovas pirmą kartą nagrinėjant bylą šios aplinkybės nežinojo, todėl ja remtis negalėjo. Paaiškėjus, kad atsakovas paskolos sudarymo dieną Lietuvoje nebuvo, civilinė byla jau buvo išnagrinėta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje. Taigi ieškovas objektyviai negalėjo nurodyti šios aplinkybės bylą nagrinėjant pirmą kartą.

53Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškinio reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia skundžiamame sprendime pakeitė į paskolos sutarties pripažinimą nesudaryta. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas prašė pripažinti negaliojančia ir nesudaryta ieškovo ir atsakovo pasirašytą sutartį. Taigi ieškovo pareikšto ieškinio dalykas – sutarties negaliojimas. Ieškinio faktinio pagrindo analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas sutarties negaliojimą grindžia tuo, kad ji buvo nesudaryta. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, tai vienas iš būtinų šios sutarties sudarymo elementų yra pinigų perdavimas. Ieškovas įrodinėjo, kad pinigų negavo, todėl sutartis yra negaliojanti, nesudaryta. Būtent šias faktines aplinkybes teismas tyrė ir vertinto nagrinėdamas bylą, todėl pareikšto ieškinio ribų neperžengė.

54Atsakovas nurodo, jog teismas nevertino vėlesnių paskolos sutarties šalių veiksmų, t. y. fakto, kad ieškovas kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu tik tada, kai pagal atsakovo ieškinį buvo pradėtas civilinės bylos nagrinėjimas dėl negrąžintos paskolos priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo veiksmai patvirtina nuoseklią jo poziciją dėl pinigų negavimo ir dėl to, kad V. T. jam buvo nurodęs, jog paskolos raštelį sunaikino. Iki atsakovo kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo ieškovas pagrįstai manė, kad skolos raštelis yra sunaikintas, be to, negavęs paskolos, neturi prievolės jos grąžinti. Sužinojęs, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl paskolos priteisimo, ieškovas ėmėsi aktyvių savo pažeistų teisių gynimo priemonių. Žinodamas apie savo prievolės atsiskaityti su atsakovu nebuvimą, tokį atsakovo elgesį ieškovas vertino kaip nusikalstamą, todėl kreipėsi su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo institucijas bei ginčijo paskolos sutartį civiline tvarka. Tokie ieškovo veiksmai patvirtina jo pozicijos pagrįstumą ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti teismo padarytų išvadų.

55Atsakovas taip pat teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi netyrė ir nesiaiškino dėl ieškovo baudžiamojoje byloje duotų parodymų „civilinėje byloje mano ne visi parodymai teisingi, nepamenu, ar buvau prisiekęs už melagingų parodymų davimą“, be to, baudžiamojoje byloje priėmus išteisinamąjį nuosprendį, yra paneigtos bet kokios abejonės dėl sandorio metu buvusios galimos prievartos ar apgaulės, o ieškovas tokius pagrindus įrodinėjo tik baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje vienintelis prašymo atnaujinti procesą pagrindas tėra aplinkybė dėl atsakovo trumpalaikės išvykos į užsienį, kuri nėra pakankama priimti priešingus procesinius sprendimus, nei anksčiau priimti civilinėje byloje. Šios bylos esmę sudaro ieškovo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas. Ieškovas ieškiniu įrodinėja, kad pagal pasirašytą paskolos raštelį pinigai jam nebuvo perduoti, todėl sutartis nebuvo sudaryta. Būtent tokį ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes teismas civilinėje byloje tyrė. Ieškovas neįrodinėjo, kad paskolos sutartis buvo pasirašyta naudojant prievartą ar apgaulę, šiomis aplinkybėmis savo ieškinio ieškovas negrindė, todėl atsakovo teiginiai, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį buvo panaikintos bet kokios abejonės dėl sandorio metu buvusios galimos prievartos ar apgaulės, tiesiogiai šios bylos baigčiai neturi įtakos.

56Atsakovo teigimu, teismas neįvertino lietuvių kalbos specialisto išvados (civilinė byla Nr. A2-176-413/2015, 1 t., 41-42 b. l.). Specialisto išvadoje nurodyta, kad abiejų tekstų pirmųjų sakinių tariniai žymi tą patį jau atliktą skolinimosi veiksmą, kurį sudaro dvišaliai santykiai, ir nurodo, kad skolintojas perdavė, o skolininkas paėmė grąžintinai duodamą konkrečią pinigų sumą. Pažymėtina, kad kalbos specialistė atliko sintaksinę sutarties teksto analizę ir iš sutarties tekste vartojamų žodžių „pasiskolinau“ ir „paskolinau“ padarė išvadą apie pinigų perdavimo faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties tekste nėra atskirai užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, todėl specialisto išvada šios bylos įrodinėjamos aplinkybės – pinigų gavimo fakto – nepatvirtina.

57Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nevertino ankstesnių procesinių sprendimų, priimtų civilinėje byloje tuo aspektu, kiek juos pakeistų (jei iš viso pakeistų) naujai nustatyta fakto aplinkybė. Bylą nagrinėjant pirmą kartą tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, įvertinę paskolos raštelio turinį, sprendė, kad paskolos sutartis sudaryta. Naujai paaiškėjusi aplinkybė teismui leido daryti išvadą, kad sutartis išties negalėjo būti abiejų šalių pasirašyta nurodytą dieną ir šią dieną atsakovas negalėjo perduoti ieškovui pinigų, nes buvo išvykęs iš Lietuvos, o aplinkybės, kad pinigus perdavė kurią nors kitą dieną atsakovas neįrodė. Taigi naujai paaiškėjusi aplinkybė sudarė pagrindą teismui kitaip vertinti pinigų perdavimo faktą nei ankščiau šią bylą nagrinėję teismai. Konstatavęs, kad pinigai raštelyje nurodytą dieną nebuvo perduoti, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis pinigus perdavė kitu jo nurodytu laiku, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad paskolos sutartis nesudaryta, ir priimti naują, ieškinį patenkinantį spendimą, o ankstesnius teismų procesinius sprendimus pripažinti netekusiais galios.

58Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, išsamiai ištyrė tiek civilinės, tiek baudžiamosios bylos medžiagą, įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pozicijas bylos nagrinėjimo metu, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl pagrįstai priėmė naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį, o ankstesnius teismų procesinius sprendimus teisėtai pripažino netekusiais galios CPK 371 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Atsakovo apeliacinį skundą atmetus jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

61Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų (2 t., 28 b. l.). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovui, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

62Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

64Priteisti ieškovui V. G., a. k. ( - ), iš atsakovo R. S., a. k. ( - ), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia ir... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 6. Išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo... 7. Pareiškėjas (ieškovas) 2011 m. vasario 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi atnaujino procesą... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo prašymą... 11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, prašydamas pripažinti 2003 m. sausio 15 d.... 12. Atsakovui leistinais įrodymais nepaneigus, kad sutartis buvo sudaryta 2003 m.... 13. Kadangi baudžiamojoje byloje apklausto liudytojo R. G. parodymai nesutapo su... 14. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad 2003 m. sausio 15 d.... 15. Teismas pažymėjo, kad teismų sprendimais (nuosprendžiu ir nutartimi) buvo... 16. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad pagal... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d.... 19. 1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, neatliko išsamios įrodymų... 20. 2. Teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškinio reikalavimą... 21. 3. Teismas nepagrįstai ankstesnėse civilinėse ir baudžiamosiose bylose... 22. 4. Teismas neskyrė dėmesio baudžiamosios bylos medžiagai, kuria formaliai... 23. 5. Teismas nevertino vėlesnių paskolos sutarties šalių veiksmų, t. y.... 24. 6. Teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad 2003 m. sausio 15 d. atsakovo... 25. 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. išteisinamajame... 26. 8. Teismas nepagrįstai prieštaringą ir nelogišką ieškovo poziciją dėl... 27. 9. Teismas padarė esmines įrodymų vertinimo klaidas, kadangi byloje padarė... 28. 10. Teismas padarė CPK 370 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą, kadangi... 29. 11. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi netyrė ir nesiaiškino dėl... 30. Ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime į... 31. 1. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškinio reikalavimas... 32. 2. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo ieškovo... 33. 3. Teismas teisingai sprendė, kad paskolos raštelyje nurodytą dieną pinigai... 34. 4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo vertinti teismų... 35. 5. Teismas teisingai vertino šalių veiksmus po 2003 m. sausio 15 d. Kai... 36. 6. Nepagrįstas ir prieštaraujantis paskolos sutarties sampratai yra apelianto... 37. 7. Teismas pagrįstai nurodė, kad ankstesni teismo sprendimai šioje byloje... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad 2003... 41. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia netinkamo įrodymų vertinimo klausimą.... 42. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo... 43. Šios bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su tuo, buvo... 44. Pažymėtina, kad teismas bylą nagrinėjo pakartotinai, atnaujinęs ją CPK... 45. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas selektyviai... 46. Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo... 47. Apeliantas teigia, jog teismas sprendime nenurodo, kodėl padarė priešingas... 48. Dėl skirtingų civilinės ir baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykų,... 49. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo paaiškinimai... 50. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas atsakovo poziciją dėl pinigų... 51. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė negali... 52. Atsakovo teiginys, kad ieškovui ankščiau šia aplinkybe nesiremiant, jis... 53. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas išėjo už ieškinio ribų,... 54. Atsakovas nurodo, jog teismas nevertino vėlesnių paskolos sutarties šalių... 55. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi... 56. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino lietuvių kalbos specialisto išvados... 57. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nevertino... 58. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą,... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus jo apeliacinės instancijos teisme... 61. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur apeliacinės instancijos... 62. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 64. Priteisti ieškovui V. G., a. k. ( - ), iš atsakovo R. S., a. k. ( - ), 1 000...