Byla 2A-525-154/2014
Dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Masada“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-569/2014, iškeltoje pagal ieškovo UAB ,,Bodesa“ ieškinį atsakovui UAB ,,Masada“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, bei atsakovo UAB ,,Masada“ priešieškinį ieškovui UAB ,,Bodesa“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB ,,Bodesa“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Masada“ 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107 atliktą įskaitymą už 31195,51 Lt sumą, priteisti iš atsakovo ieškovui 31 119,51 Lt skolą, 2 402,43 Lt delspinigius, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio 17 d. Sutartimi Nr. 2012/01-44 ir 2012 m. gegužės 2d. Papildomu susitarimu Nr. 2 ieškovas UAB „Bodesa“ įsipareigojo atsakovui UAB „Masada“ pagal pateiktą gaminių specifikaciją, savo rizika, priemonėmis ir savomis medžiagomis pagaminti ir sumontuoti aliuminio konstrukcijas, PVC langus bei duris prekybiniame-administraciniame pastate, esančiame adresu Pramonės g. 21c, Šiauliuose; aptarė sutarties kainą – 256 250 Lt (248 250 Lt sutarties kaina ir 8000 Lt susitarimo kaina).

7Ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atliko visus sutartyje numatytus darbus, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais perdavė juos atsakovui ir išrašė sąskaitas - faktūras už šiuos darbus 256 250,97 Lt sumai. Atsakovas UAB „Masada“ priėmė ieškovo atliktus darbus, pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas visai sumai. Atsiskaityti už atliktus darbus atsakovas turėjo pinigais ir barteriu (mainais): pagal Sutarties 8.2 punktą 66 550 Lt suma turėjo būti atsiskaityta barteriu, o likusi 179 703,74 Lt suma pinigais ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos; o pagal papildomo susitarimo 2.2 punktą visa 8000 Lt suma turėjo būti sumokama pinigais ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Kadangi atsiskaitymo barteriu šalys dar nevykdė, tai nėra ginčo objektas. Ieškinio objektas yra tarp šalių kilęs ginčas dėl atsiskaitymo pinigais už ieškovo UAB „Bodesa“ pagal atsakovo UAB „Masada“ užsakymą atliktus darbus ir atsakovo priimtus darbus. Atsakovas UAB „Masada“ ieškinio parengimo dienai ieškovui iš viso yra sumokėjęs 158 581,46 Lt sumą. Likusi nesumokėta suma sudaro 31 119,51 Lt. Tačiau šios sumos atsakovas nemoka ir neketina mokėti. Atsakovas teigia, kad jis dar 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu atliko tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą 31 119,51 Lt sumai ir yra neskolingas. Ieškovas mano, kad šis įskaitymas atliktas neteisėtai, kadangi tam nebuvo įstatymų reikalaujamos įskaitymui atlikti sąlygų visumos.

8Atsakovas UAB „Masada“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 31 023,32 Lt žalos atlyginimą, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovas nurodė, kad apie atliktą įskaitymą 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu ieškovui buvo praneštą jį įteikiant elektroniniu paštu ir faksu bei registruotu paštu. Ieškovo pateiktame ieškinyje yra klaidingai nurodoma, kad atsakovo atliktas įskaitymas neatitinka teismų praktikoje numatytų sąlygų, o konkrečiai: kad atsakovo reikalavimai nėra vykdytini ir galiojantys; kad nebuvo jokios sutarties ir/ar įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl minėtų reikalavimų įvykdymo; kad neįrodyta ieškovo padaryta žala ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos; kad atsakovas nesuteikė ieškovui sąlygų pilnai atlikti rangos darbus. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovas, šiuo atveju įskaitymas atsakovo yra atliktas tinkamai ir pagrįstai, nes ieškovui dar 2012m. liepos 23d. buvo pateikta sąskaita dėl mokėtinos 28 826,61 Lt sumos, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2012m. liepos 30 d. 2012 m. birželio 12 d. pateikta sąskaita 2180,90 Lt sumai už padarytą žalą, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2012 m. birželio 22 d. 2012 m. rugpjūčio 1d. ieškovui išrašyta ir pateikta sąskaita dėl 112,00 Lt delspinigių sumokėjimo, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. Pateikus sąskaitas apmokėjimui, nurodžius apmokėjimo terminus ir įspėjus apie ketinimą atlikti įskaitymą sąskaitų neapmokėjus - vien dėl šių faktų konstatuotina, kad atsakovo reikalavimai yra vykdytini.

10Dėl priešieškinio ir reikalaujamos 31 023,32 Lt žalos atlyginimo atsakovas nurodė, kad priešieškiniu iš ieškovo UAB „Bodesa“ prašo priteisti tik 30 proc. atsakovo UAB „Masada“ patirtos žalos dėl negautų pajamų, kas papildomai sudaro 31 023,32 Lt negautų nuomos pajamų. Atitinkamai, visa dėl ieškovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo susidariusi žala nuo 2012-07-24 iki 2012-11-26 siekia 103 411,06 Lt sumą, tačiau, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, siekdamas išvengti ieškovo kaltinimų dėl nepagrįstai didelio reikalavimo, taip pat atsižvelgdamas į žalos ir pačios sutarties kainų santykį, atsakovas geranoriškai reikalautiną žalos atlyginimo sumą sumažina 70 procentų. 2012-07-23 atsakovo paskaičiuota patirta žala dėl negautų nuomos pajamų buvo pareikalauta apmokėti, ir ieškovui UAB „Bodesa“ atsisakius apmokėti pateiktą sąskaitą bei ją grąžinus, buvo atliktas 31 119,51 Lt sumos įskaitymas.

11Atsakovo patirta žala buvo apskaičiuota ryšium su 2012-07-23 ginčo šalių pasirašytu atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 3, tačiau pastabose atsakovas nurodė, kad VI konstrukcijoje nesumontuota durų pavara, konstrukcijos sumontuotos purvinos ir nėra galimybės įvertinti jų tinkamumo. Pačiame akte nurodydamas aliuminio-stiklo konstravimo su montavimo darbais mažesnę kvadratūrą, ieškovas UAB „Bodesa“ pats patvirtino, kad dalis konstrukcijų montavimo, o taip pat automatinės pavaros paleidimo darbai nėra užbaigti. Ieškovas pats patvirtino, jog ieškinio parengimo dieną visi darbai neužbaigti. Neatliktų darbų suma užfiksuota tik 2012-11-26 ginčo šalių pasirašytame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. 4. Iki pat 2012 m. gruodžio mėnesio pradžios nebuvusi sumontuota automatinė pavara VI konstrukcijoje taip pat lėmė tai, kad neveikė pagrindinių ir iš esmės vienintelių - pagrindinio fasado pusės - pastato durų automatika. Jeigu automatinės pavaros veikimui ieškovui ir būtų buvęs būtinas pilnas grindinio įrengimas - tam neabejotinai būtų pakakę sąlyginai itin nedidelio apie 1 kv. m. grindų ploto įrengimo-apdirbimo, ką neabejotinai galėjo atlikti ir pats ieškovas.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė.

14Teismas pripažino negaliojančiu atsakovo 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107 Dėl įskaitymo atliktą įskaitymą už 31 195,51 Lt sumą; priteisė iš atsakovo UAB ,,Masada“ ieškovui UAB ,,Bodesa“ 31 119,51 Lt skolą, 2241 Lt delspinigius, 7,51 proc. dydžio metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8350,82 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

15Teismas nurodė, kad iš byloje esančios 2012m. sausio 17d. Sutarties 2012/01-44 ir 2012 m. gegužės 2 d. Papildomo susitarimo Nr. 2 matyti, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui pagal pateiktą gaminių specifikaciją, savo rizika, priemonėmis ir savomis medžiagomis pagaminti ir sumontuoti aliuminio konstrukcijas, PVC langus bei duris prekybiniame - administraciniame pastate, esančiame adresu Pramonės g. 21C, Šiauliuose; aptarė sutarties kainą – 256 250 Lt (248 250 Lt sutarties kaina ir 8000 Lt susitarimo kaina). Iš byloje pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Masada“ atliktus darbus už 256 250,97 Lt sumą priėmė, pateikdamas savo pastabas dėl atliktų darbų. Už šią sumą ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras. Pagal Sutarties 8.2 punktą atsakovas su ieškovu už 66 550 Lt sumą turėjo atsiskaityti barteriu, o likusią 189 700,97 Lt sumą - pinigais. Iš byloje esančio atsakovo UAB „Masada“ rašto nustatyta, kad 2012-08-06 raštu Nr. 12/03-M107 atsakovas informavo ieškovą, jog vienašališkai įskaitė tarpusavio reikalavimus už 31 195,51 Lt sumą. Atsakovo rašte nurodyta, jog šią sumą sudaro 2180,90 Lt žala už ieškovo darbuotojų sugadintą statybos objekto sieninę plokštę, 28826,61 Lt už negautas atsakovo pajamas, 112 Lt dydžio delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus.

16Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įskaitymas galimas egzistuojant šioms sąlygoms: kai prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius – ir skolininkas; šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; vienas reikalavimas turi visiškai ar iš dalies padengti kitą; abu reikalavimai turi galioti ir būti vykdytini; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atlikti įskaitymą.

17Teismas nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti atsakovo atliktą įskaitymą neteisėtu, nes atsakovas neturėjo ieškovo atžvilgiu priešpriešinio reikalavimo įskaitymo sumai, todėl atsakovo reikalavimas buvo negaliojantis ir nevykdytinas. Ieškovas nurodė, kad dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo bei dėl delspinigių priteisimo ieškovas neturėjo ieškovo atžvilgiu galiojančio ir vykdytino reikalavimo atlikdamas įskaitymą. Ieškovas ginčija, jog yra atsakingas už tiesioginius bei netiesioginius atsakovo patirtus nuostolius.

18Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Masada“, įrodinėdamas ieškovo neteisėtus veiksmus, nereiškė prašymų iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais įmonių darbuotojus, kuriems žinomos žalos padarymo aplinkybės, kad teismas turėtų galimybę apklausti juos davus priesaiką bei įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kad abiejų įmonių vadovai informaciją atsakovui pateikė iš savo darbuotojų paaiškinimų, patys įvykio nematė, todėl jie nėra atsakingi už šiuose raštuose pateiktos informacijos tikrumą. Konstatavo, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl ieškovo UAB „Bodesa“ neteisėtų veiksmų atsakovas patyrė žalą dėl panelio sugadinimo. Be to, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas patyrė realią žalą, t.y. buvo apmokėtas pats panelis ir jo montavimo darbai, nes byloje yra pateikti tik komerciniai pasiūlymai dėl panelio įsigijimo ir pavežimo, pateikta UAB ,,Stodesta“ lokalinė sąmata dėl jo montavimo, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas patyrė nuostolius keisdamas panelį. Todėl įvertinęs įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl 2180,90 Lt tiesioginės žalos atlyginimo įskaitymo momentu nebuvo galiojantis ir vykdytinas.

19Teismas dėl 28 8226,61 Lt įskaitymo pažymėjo, kad iš byloje esančių atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad atsakovas atliktus darbus už 256 250,97 Lt sumą priėmė, pateikdamas savo pastabas dėl atliktų darbų ir šiai sumai ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančio 2012-03-30 atliktų darbų priėmimo perdavimo akto Nr. 2 matyti, kad atsakovas, priimdamas darbus, nurodė pastabas dėl nesumontuotų skardinių palangių, neįdėto vieno stiklo, dėl išpjauto dalies cokolio apšiltinimo, montuojant konstrukcijas, purvinų konstrukcijų, o iš 2012-07-13 atliktų darbų priėmimo perdavimo akto Nr. 3 teismas nustatė, kad atsakovas priimdamas darbus, padarė pastabas dėl nesumontuotos durų automatikos V1 konstrukcijoje. Todėl pažymėjo, kad šiuo atveju kyla ginčas, ar ieškovas, atlikdamas rangos darbus, pažeidė darbų atlikimo terminus, ar dėl pažeistų darbų atlikimo terminų atsakovas patyrė netiesioginius nuostolius. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog atlikdamas įskaitymą 2012 m. rugpjūčio 6 d., atsakovas pripažino savo prievolę atsiskaityti su ieškovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

20Teismas pažymėjo, kad nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus pagal rangos sutartį, tačiau iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad ieškovas darbų nustatytais terminais neatliko dėl to, kad atsakovas nesudarė ieškovui sąlygų juos atlikti, kaip reikalauja LR CK 6.681 str. 1 d., kad byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų nustatyti tiksliai, kiek dienų ieškovas vėlavo atlikti darbus dėl to, kad jam nebuvo suteiktas darbų frontas, tačiau teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų konstatuoti ieškovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas teigia patyręs netiesioginius nuostolius.

21Teismas nurodė, kad iš viešoje erdvėje prieinamos informacijos matyti, jog atsakovo UAB „Masada“ prekybos centras, esantis Pramonės g. 21C, Šiauliuose, buvo atidarytas 2013 m. vasario 14 d. LR Statybos įstatymo 24 straipsnis numato, kad užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas, pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl nurodė, kad teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog statyba, adresu Pramonės g. 21C, Šiauliuose, buvo užbaigta, sudarant su UAB ,,Lupra“ sutartis dėl patalpų nuomos, todėl pažymėjo, kad kyla abejonė, ar statybos objektas 2012-06-22 apskritai galėjo būti naudojamas. Be to, teismui nėra pateiktas statybos žurnalas, kurį privalo turėti statytojas UAB „Masada“, todėl teismas negalėjo daryti išvadų, kada, kiek ir kokie rangovai atliko ir baigė darbus UAB „Masada“ priklausančiame statybos objekte. Teismas nurodė, kad iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog 2012 m. rugpjūčio 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2012-08-01 pastato viduje vyksta statybos darbai, prie pastato klojamos trinkelės, todėl, laikantis Statybos įstatymo nuostatų, statinys negalėjo būti naudojamas. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas durų automatiką turėjo galimybę sureguliuoti tik 2012-11-20, kai buvo įrengtos grindys durų dalyje. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, nesavalaikiai sudarydamas nuomos sutartį su patalpų nuomininku, pats prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir neįrodė, jog patyrė realią žalą dėl ieškovo UAB „Bodesa“ nesugebėjimo laiku atlikti statybos rangos darbus.

22Dėl 112 Lt delspinigių už pavėluotą darbų atlikimą įskaitymo teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog darbai buvo atlikti pavėluotai, tenka atsakovui. Kadangi ieškovas teigė, kad darbai buvo atlikti anksčiau, t.y. 2013-07-13, tačiau atsakovas vengė juos priimti ir priėmė tik 2012-08-01, teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Masada“ nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovas nesudarė sąlygų ieškovui laiku atlikti darbus, todėl konstatavo, kad atsakovas 112 Lt delspinigių pagrįstumo neįrodė.

23Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, atlikdamas įskaitymą už 31 119,51 Lt sumą, neturėjo ieškovo atžvilgiu galiojančio ir vykdytino reikalavimo, todėl atsakovo atliktą įskaitymą pripažino neteisėtu. Vadovaudamasis CK 6.681str., iš atsakovo UAB „Masada“ ieškovui UAB „Bodesa“ teismas priteisė 31 119,51 Lt skolą už atliktus statybos rangos darbus.

24Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 2402,43 Lt delspinigių teismas nustatė, kad šalių 2012-01-17 sudarytos Sutarties 9.1 punkte numatyta, kad, atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, ieškovas gali reikalauti mokėti 0,04 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti delspinigius už 193 pradelstą dienų po 12,45 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 2402,43 Lt. Atsakovas nurodo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, praleido šešių mėnesio ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Todėl teismas sprendė, kad delspinigiai iš atsakovo ieškovui priteistini už šešis mėnesius – 180 dienų, kas sudaro 2241 Lt (180x 12,45 Lt).

25Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 7,51 procentų procesines palūkanas teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 4 d., ieškovo reikalaujamų procesinių palūkanų norma nustatoma pagal pusmečio VILIBOR , buvusį 2012 m. gruodžio 31d. , kuris sudarė 0,51, kadangi ieškinys teismui pateikiamas 2013 m. I pusmetį. Todėl metinių palūkanų norma nustatoma 7,51 procento. Konstatavo, kad tokio dydžio procesinės palūkanos priteistinos iš atsakovo ieškovui.

26Teismas nurodė, kad atsakovas prašo priteisti papildomai 31023,32 Lt negautų pajamų, kurių nepadengė atliktas įskaitymas. Tačiau dėl aukščiau išdėstytų argumentų dėl atsakovo negautų pajamų, šį atsakovo reikalavimą atmetė. Taip pat atmetė atsakovo reikalavimą dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes jis yra susijęs su reikalavimu dėl atsakovo negautų pajamų priteisimo.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

28Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Masada“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Bodesa“ ieškinį atmesti, atsakovui UAB „Masada“ iš ieškovo UAB „Bodesa“ priteisti 31 023,32 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas - 930,00 Lt žyminį mokestį, 3000,00 Lt išlaidų už teisinę pagalbą apmokėti. Atsakovui UAB „Masada“ iš ieškovo UAB „Bodesa“ priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 1932,00 Lt žyminį mokestį ir išlaidas už teisinę pagalbą apmokėti.

29Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantas UAB „Masada“ neįrodė, jog sieninį daugiasluoksnį panelį sugadino ieškovas, nepagrįsta, nes 2012 m. kovo 13 d. jokie kiti rangovai, išskyrus ieškovą UAB „Bodesa“, prie objekto fasado nedirbo ir daugiasluoksnio panelio sugadinti negalėjo, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Stanklita“ ir UAB „Stodesta“ pateiktais rašytiniais įrodymais, kaip pateiktais tariamai suinteresuotų išvengti civilinės atsakomybės asmenų, kadangi nebuvo jokių prielaidų šių asmenų civilinei atsakomybei.

312. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantas patyrė realią 2180,90 Lt žalą dėl sugadinto panelio yra nepagrįsta, nes minėtą žalą patvirtina rangovo UAB „Stodesta“ 2012 m. gegužės mėn. aktas bei pažyma Nr. 4 dėl sugadinto panelio permontavimo (t. 3, b. 1. 12) ir PVM sąskaita-faktūra SL Nr. 2012/3514 (t. 3, b. 1. 13), iš kurių matyti, kad 2012 m. gegužės mėnesį UAB „Stodesta“ išmontavo dalį fasado panelio (atliktų darbų akte pozicija Nr. 2 52 m2), o į tą vietą vėliau ieškovas įstatė naujai pagamintus langus, kurie buvo pagaminti pagal naują šalių susitarimą (20 kv. m), ir išmontuotus panelius panaudojo pakeičiant sulankstytą fasado panelį (atliktų darbų akte pozicija Nr. 3 32 m2). Panelių kainą ir įsigijimą patvirtina pridedamos 2012 m. sausio 18 d. UAB „Balex metal“ PVM sąskaitos-faktūros BAL 12 Nr. 0095 ir 2012 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 01051019 kopijos. Be to, prie apeliacinio skundo pridedamas mokėjimo pavedimas ir apmokėjimą patvirtinantis banko operacijų išrašas. Anksčiau pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas galėjo patirti žymiai didesnes išlaidas, tačiau, kaip matyti iš teikiamų įrodymų apie faktiškai turėtas išlaidas, buvo pasirinktas ekonomiškiausias variantas ne užsakinėti naują panelį, o į sugadinto panelio vietą sumontuoti analogišką panelį iš kitos pastato fasado vietos.

323. Apeliantas 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107 įskaitė 23456,00 Lt negautų pajamų, kurių jis negavo todėl, kad, ieškovui vėluojant atlikti darbus, nebuvo galima užbaigti objekto ir jo dalį išnuomoti UAB „Lupra“, taip pat 5170,61 Lt delspinigių. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad statybos rangos sutarties prigimtis lemia, kad terminas yra esminė statybos rangos sutarties sąlyga (CK 6.681 str. l d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011; kt.).Pirmosios instancijos teismas šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo ir šioje dalyje tenkino ieškovo ieškinį, padaręs prieštaringas išvadas: ieškovas nepraleido prievolės įvykdymo termino; ieškovas praleido prievolės įvykdymo terminą, tačiau ne dėl savo, o tik dėl apelianto kaltės, kadangi ieškovas a priori dėl nieko nėra ir negali būti kaltas; apeliantas neturėjo teisės sudaryti jokių nuomos sutarčių su potencialiais nuomininkais, kol objektas nebuvo užbaigtas ir priimtas naudoti. Tokie argumentai nėra pagrįsti.

334. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas negalėjo montuoti aliuminio konstrukcijų ir plastiko gaminių, nes: 1) nebuvo sumontuoti priešdūminiai automatinio langų atidarymo mechanizmai; 2) ieškovas nuo 2012 m. kovo 13 d. negalėjo tęsti aliuminio konstrukcijų montavimo darbų, nes trukdė prie pastato sienos sustatyti kito rangovo mediniai pastoliai; 3) ieškovas negalėjo sumontuoti durų automatikos dėl to, jog nebuvo sutvarkytos grindys, t. y. išklotos plytelės, dėl ko nebuvo galima sureguliuoti durų ir tai buvo galima atlikti tik 2012 m. lapkričio 20 d.; 4) ieškovas negalėjo montuoti gaminių, nes nebuvo įrengtas stogo dangos antrasis sluoksnis. Teigia, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tikroji darbų atlikimo vėlavimo priežastis buvo tai, kad ieškovas UAB „Bodesa“ laiku nebuvo pagaminęs aliuminio ir plastiko gaminių, o vėliau šie pavėluotai pagaminti gaminiai buvo montuojami netinkamai, dėl to nuolat tekdavo šalinti trūkumus (tai patvirtina trys nepasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai. t. y. 2012 m. kovo 30 d.; 2012 m. balandžio 27 d. ir 2012 m. birželio 22 d.), dėl to darbų atlikimo terminas nuolat nusikeldavo.

345. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal įrodinėjimo taisykles būtent ieškovas, ginčydamas vienašalį sandorį - apelianto atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, turėjo pateikti įrodymus, kad arba jis darbus pagal Sutartį atliko laiku, arba jeigu vėlavo atlikti darbus, tai vėlavo ne dėl savo, o dėl apelianto kaltės.

356. Šioje byloje buvo pateikti įrodymai - ieškovo rengta sutartis, jos priedai ir papildymai, ieškovo parengti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, pasirašyti abiejų šalių atstovų, kurie vertintini kaip tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys tiek šalių sutartinių santykių turinį, tiek dabų atlikimo apimtis bei terminus. Šie įrodymai patvirtino, kad ieškovas praleido darbų atlikimo terminus, t. y. iš esmės pažeidė Sutartį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, pvz., 2012 m. rugpjūčio 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ieškovo atstovų paaiškinimais ir/ar ieškovo darbuotojų parodymais ir pan., tačiau visiškai nesirėmė tokiais įrodymais, kaip apelianto ir UAB „Pultas“ sutartis dėl priešgaisrinių automatinio langų atidarymo mechanizmų sumontavimo, 2012 m. vasario 1 d. UAB „Masada“ ir UAB „Šiaulių lyra“ sudaryta sutartimi, kuria konstatuotas terminas, kada išmontuoti mediniai pastoliai ir kt. Be to, ieškovui atsisakius teismo siūlymo svarstyti statybinės ekspertizės skyrimo klausimą, teismas vis tiek neargumentuotai ir nemotyvuotai rėmėsi išimtinai tik ieškovo atstovo paaiškinimais, kad, pavyzdžiui, esą negalima įstiklinti langų, kol nėra įrengtas stogo dangos antrasis sluoksnis, esą negalima montuoti durų automatinės pavaros, kol nėra įrengtos grindys (nors durų automatinė pavara, kaip pasisakyta aukščiau, montuojama ne prie grindų, o virš durų) ir kt.

367. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pagal Sutarties 5.1.1 p. apeliantas buvo įsipareigojęs organizuoti objekto statybą, o ieškovas UAB „Bodesa“ nebuvo generaliniu rangovu, todėl esą apeliantas netinkamai organizavo darbus, yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma pastebėtina, kad šis Sutarties, kurią rengė ieškovas, punktas yra abstraktus, iš kurio negalima nustatyti, kokiais terminais ir kokiais veiksmais turėjo būti organizuojama objekto statyba. O svarbiausia yra tai, kad ieškovas turėjo nurodyti Sutartyje konkrečius darbus, konkrečius terminus ir kitais reikšmingas aplinkybes, kurie būtų buvę būtini, kad ieškovas galėtų laiku atlikti Sutartyje numatytus darbus. Kadangi ieškovas nevykdė kooperavimosi (bendradarbiavimo) pareigos ir to nepadarė, neigiamos pasekmės, jeigu tokios pasekmės ir atsirado, tenka būtent ieškovui, o ne apeliantui.

378. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas taip pat kaip ir ieškovas, yra profesionalia statybine veikla užsiimanti įmonė, statanti didelius statybos objektus, nėra pagrįstas. Pas apeliantą dirba 23 darbuotojai, kurių dauguma jų dirba nepilną darbo dieną, t. y. po kelias valandas per dieną. Tarp apelianto darbuotojų yra vienintelis projektų vadovas D. B., kurį būtų galima priskirti profesionalių statybininkų kategorijai. Be to, objektas, esantis Pramonės g, 21 C, Šiauliuose, per 20 apelianto veiklos metų yra pirmasis objektas, kurio statyba nuo projektavimo iki rakto užsiėmė būtent apeliantas. Apeliantas todėl ir sudarė sutartį su statybų profesionalu – ieškovu UAB „Bodesa“, o taip pat sutartis su kitais rangovais, kad šie statybų profesionalai atliktų objekto statybos darbus.

389. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vienu iš ieškinio tenkinimo pagrindų nurodė tai, kad apeliantas nepateikė Statybos darbų žurnalo. Statybos darbų žurnalą pildo kiekvienas rangovas, šis statybos žurnalas privalo būti darbo vietoje. Rangovo pareiga pildyti ir saugoti Statybos žurnalą yra numatyta „Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo“ 2 p. (patvirtiname LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, STR 1.08.02:2002, 4 priedas). Ieškovas, kaip ir kiekvienas kitas rangovas, turėjo nurodyti savo atliekamus darbus Statybos darbų žurnale, o baigęs darbus šį žurnalą perduoti užsakovui –apeliantui, tačiau ieškovas Statybos darbų žurnalo apeliantui neperdavė ir tai apelianto atstovai nuosekliai paaiškino teisme, šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir ieškovas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nors ieškovas neperdavė apeliantui Statybos darbų žurnalo, šį žurnalą vis tiek turi turėti apeliantas.

3910. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio tenkinimą argumentavo 2012 m. rugpjūčio 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad prie objekto atliekami aplinkos tvarkymo darbai. 2012 m. rugpjūčio 9 d. galutinių atliktų darbų aktas SS Nr. 0000000007 patvirtina, kad UAB „Stanklita“ baigė montuoti trinkelių klojinį aplink pastatą jau po 9 dienų po antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo. Be to, ši aplinkybė neturi reikšmės, nes neatlikti darbai tiek patalpų viduje, tiek išorėje konstatuoti 2012-08-01, o apelianto patalpos nuomininkui buvo perduotos tik 2012-11-28, t. y. beveik po 4 mėnesių, todėl akivaizdu, kad per šį laiko tarpą faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neatlikti darbai buvo atlikti, o patalpos perduotos nuomininkui, o nuomininkui sumontavus savo įrangą bei suvežus prekes, po 1,5 mėnesio prekybos centras pradėjo veikti.

4011. Apeliantas 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107 įskaitė 112,00 Lt delspinigių pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. delspinigių sąskaitą, kuri buvo išrašyta pagal 2012-08-01atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 4. Pagal 2012 m. gegužės 8 d. papildomą susitarimą Nr. 2, ieškovas per 8 savaites nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (t. y. iki 2012 m. birželio 27 d.) įsipareigojo papildomai pagaminti ir sumontuoti objekte 16,5 m2 ploto plastiko vitriną už 8000,00 Lt. Kadangi ieškovas vėlavo atlikti darbus ir juos atliko tik 2012-08-01, jam už laikotarpį nuo 2012-06-28 iki 2012-07-31 įskaitytinai buvo paskaičiuoti delspinigiai nuo neatliktų darbų (t. y. 8000,00 Lt) vertės, todėl UAB „Masada“ šią delspinigių sumą įskaitė pagrįstai.

4112. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas 2012 m. rugpjūčio 6 d. neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovui, dėl to neturėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo teisės, nėra pagrįsta, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmetant.

4213. Apeliantas prašė priteisti 30 proc. negautų pajamų, kurių jis negavo nuo 2012-07-24 iki 2012-11-26 dėl to, kad ieškovui UAB „Bodesa“ vėluojant atlikti darbus, apeliantas negalėjo nuomininkui UAB „Lupra“ perduoti pastate esančių patalpų. Negautos pajamos buvo skaičiuojamos nuo 2012-07-24, t. y. kitos dienos po 2012 m. liepos 23 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto Nr.3 pasirašymo, kuriuo apeliantui UAB „Masada“ buvo perduota dalis darbų, negautos pajamos buvo skaičiuojamos iki 2012-11-26, kadangi būtent tą dieną buvo pasirašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 4, kuriuo apeliantui buvo perduota dalis darbų, tame tarpe aliuminio ir plastiko konstrukcijos 21,89 m2 ploto, kurioje yra įėjimo durys, montavimo darbai. Nors 2012-11-26 įėjimo durys buvo perduotos be durų automatikos, tačiau UAB „Masada“ negautas pajamas skaičiavo iki nurodytos dienos.

4314. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas ne laiku sudarė nuomos sutartį su patalpų nuomininku UAB „Lupra“, yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Sprendime neargumentuojama, kodėl ši nuomos sutartis, teismo nuomone, sudaryta ne laiku bei koks nuomos sutarties sudarymo laikas, teismo nuomone, būtų tinkamas.

4415. Apeliantas, sudarydamas 2012 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį su UAB „Lupra“, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovas UAB „Bodesa“ iš esmės pažeis Sutartį ir vėluos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi ieškovas turėjo darbus baigti iki 2012 m. kovo 15 d., o papildomus darbus - iki 2012 m. birželio 27 d. Preliminarioje nuomos sutartyje buvo numatyta, kad pagrindinė nuomos sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 25 d. 2012 m. birželio 22 d. buvo sudaryta pagrindinė patalpų nuomos sutartis, kurioje buvo nurodytos nuomos kaina ir kitos sąlygos pagal preliminariąją sutartį. Nesudaryti tokios sutarties apeliantas negalėjo, nes preliminariosios sutarties 2.5 p. buvo numatyta įprasta tokioms sutartims didelė bauda, t. y. 250000,00 Lt bauda, jeigu apeliantas būtų atsisakęs sudaryti pagrindinę nuomos sutartį. Toks baudos dydis logiškas ir pagrįstas, kadangi prieš atidarant prekybos centrą nuomininkui reikia įsigyti šimtus tūkstančių litų kainuojančią prekybos įrangą, šaldytuvus, kasos aparatus, kompiuterius bei įsigyti prekių atsargas, kurių vertė bent 1 mln. Lt. Jeigu apeliantas nebūtų sudaręs pagrindinės nuomos sutarties su UAB „Lupra“, jis dėl būtų patyręs žymiai didesnius nuostolius, nes būtų reikėję mokėti netesybas, todėl teismo argumentas, esą apeliantas ne laiku sudarė nuomos sutartį, nėra pagrįstas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti 31023,32 Lt negautų pajamų, nėra pagrįsta. Dėl to Sprendimas šioje dalyje naikintinas, priimtinas naujas sprendimas tenkinti priešieškinį.

45Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Bodesa“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

471. Apelianto naujai teikiami įrodymai teikiami nesąžiningai, jie turėjo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir jų teikimas apeliacinei instancijai neatitinka CPK 314 str. numatytų išimčių ir iš esmės iškreipia instancinės bylos nagrinėjimo sistemos prasmę, todėl atsakovo prašymas dėl su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų prijungimo turėtų būti atmestas.

482. Apeliantas į bylą nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nėra pateikęs jokio tiesioginio įrodymo, kad panelį sugadino ir žalą padarė ieškovas (CPK 12, 178 str.). Byloje apklaustas liudytojas L. A. nurodė, jog tuo metu, kai, anot atsakovo, buvo sugadintas panelis, objekte prie fasado dar dirbo kiti rangovai, kad vis dar buvo dedami ir paneliai (2013 m. spalio 10 d. posėdžio 3 garso įrašo 1:34:20 min.-1:35:06 min.). Liudytojas L. A. taip pat patvirtino, kad ieškovo pastoliai buvo stabilūs ir žalos padarymo vietoje nestovėjo, nes ten darbų ieškovas neatlikinėjo (Sprendimo 9 lapas, b. l. 147). Žalos padarymo vietoje buvo kitų rangovų pastoliai. Skundžiamu sprendimu (Sprendimo 9 lapas, b. l. 147) teismas taip pat nurodė liudytojo UAB „Masada“ darbuotojo D. B. parodymus, kuriais pažymėta, kad „matėsi, kad jei pastoliai būtų pasvirę, jie būtų galėję sugadinti panelį“.

493. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Stanklita“ ir UAB „Stodesta“ pateiktais raštais (t. 1, b. l. 47, 121), kaip pateiktais suinteresuotų išvengti civilinės atsakomybės asmenų.

504. Net jei atsakovas būtų įrodęs, kad ieškovas apgadino panelį, atsakovas dar turėtų įrodyti, kad dėl ieškovo apgadinimo atsakovas patyrė žalos, t. y. turėtų įrodyti priežastinį ryšį. Atsakovo argumentai priežastinį ryšį paneigia, kadangi atsakovas panelį keitė ir išlaidų patyrė, nes keitė konstrukcinius sprendimus, o ne dėl panelio apgadinimo. Atsakovas 2013 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog panelius permontuoti nusprendė, nes antrame pastato aukšte, kuriame jie buvo sumontuoti trūko šviesos: „Mes nusprendėm taip: pasižiūrėjom, kad mums ten trūksta lygtai antram aukšte šviesos ir pagalvojom, kad paimsim padarysim du zuikius - mes užsakysim papildomai langų už 10000 litų be kelių litų, prisimenu užsakėm, ir sudėjom ten iš jų tuos sakytus langus. Liko panelės, kainavo daug daugiau, tas paneles permontavo mums į būtent į šitą pažeistą vietą“ (2013 m. spalio 10 d. teismo posėdžio 3 garso įrašo 1:2:43 min.- 1:3:57 min.). Taigi, panelio numontavimo priežastis buvo ne tariamai ieškovo padarytas panelio sugadinimas, o poreikis antrame aukšte įdėti papildomus langus.

515. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad realiai patyrė 2180,90 Lt nuostolių dėl panelio permontavimo dėl panelio apgadinimo, t. y. nepateikė jokių atsakovo išlaidų, susijusių su apgadinto panelio demontavimu ir naujo sumontavimu, patvirtinančių įrodymų, kiek sumokėta už permontavimą, kada sumokėta, nepateikė sąskaitos apmokėjimo. Pateikta 2012 m. birželio 12 d. sąskaita-faktūra MAS Nr. 9725 (t. 1, b. 1 43) be jokių realias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Pareiga įrodyti žalą, kurios atlyginimo reikalauja, ir pagrįsti realų žalos dydį, buvo atsakovo pareiga (CPK 13 ir 178 str.). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs įrodymų visumą, šios pareigos atsakovas neįvykdė. Atsakovas reikalavimo teisės ieškovui 2180,90 Lt sumai niekada neturėjo, tokios reikalavimo teisės ir jos dydžio neįrodė ir 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu atsakovas nepagrįstai įskaitė 2180,90 Lt nuostolių sumą už sugadintą panelį.

526. Tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų dėl žalos ir žalos nepagrindė, rodo ir su apeliaciniu skundu siekiami prijungti nauji dokumentai, kuriais apeliantas (atsakovas) grindžia žalą. Su apeliaciniu skundu naujai teikiamų dokumentų datos rodo, kad atsakovas juos turėjo viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galėjo pateikti, bet sąmoningai neteikė, nors bylos nagrinėjimas truko ilgai, šalys teikė daug rašytinių dokumentų į bylą. Todėl atsakovas turėjo galimybes pasinaudoti savo teise pagrįsti savo reikalavimus ir argumentus.

537. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šioje byloje buvo pateikta daug ir įvairių įrodymų, apelianto argumentai ir įrodymai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose dažnai nesusiję su byla, teikti bylai apsunkinti, supainioti, todėl teismas negalėjo ir neprivalėjo išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno iš pateiktų įrodymų.

548. 2012 m. sausio 17 d. Sutartimi Nr. 2012/01-44 (t. 1, b. l. 10) ieškovas buvo įsipareigojęs darbus atlikti per 8 savaites po avanso sumokėjimo (Sutarties 6.3 p.). Kadangi avansas buvo sumokėtas 2012 m. sausio 20 d., tai sutartinius darbus ieškovas turėjo atlikti iki 2012 m. kovo 17 d. 2012 m. gegužės 2 d. Papildomame susitarime Nr. 2 (t. 1, b. l. 29) numatytus darbus ieškovas turėjo atlikti per 8 savaites po šio susitarimo pasirašymo (2012 m. gegužės 2 d.), t. y. iki 2012 m. birželio 27 d. Vadinasi, visi ieškovo darbai turėjo būti atlikti iki 2012 m. birželio 27 d. Byloje nėra ir nebuvo ginčo dėl to, kad iki aukščiau nurodytų datų visi darbai atlikti nebuvo. Tą skundžiamame sprendime ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmos instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad darbai nebuvo atlikti sutartyse numatytais terminais ne dėl ieškovo kaltės, o dėl kaltės paties atsakovo, kuris nevykdė savo įsipareigojimų organizuoti statybos darbus ir perduoti ieškovui tinkamai paruoštą darbų frontą, kuris sudarė kliūtis ieškovo darbų atlikimui, tinkamai neparuošė ir neperdavė darbų fronto. Taigi, teismas pagrįstai skundžiamame sprendime sprendė, kad ieškovas savo prievolės nepažeidė, nes darbų sutartyse numatytais terminais nebaigė ne dėl savo kaltės.

559. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose ieškovas nurodydavo tik bendrą langų kvadratūrą, tačiau konkrečiai nenurodydavo, kurie langai, kuriame pastato aukšte ir kurioje vietoje buvo sumontuoti, bei nurodė, kad jis, remdamasis Rangos sutarties priedais Nr. 1 ir Nr. 2, nustatė, kurie langai buvo perduoti konkrečiais darbų priėmimo-perdavimo aktais. Anot atsakovo, šie jo atlikti paskaičiavimai įrodo teismo išvados, kad dėl priešdūminių automatinių langų atidarymo mechanizmų nebuvimo ieškovas negalėjo laiku atlikti darbų, nepagrįstumą. Tačiau pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šios apelianto nurodytos aplinkybės yra naujos ir pirmosios instancijos teisme nagrinėtos nebuvo. Todėl jomis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas. Teigia, kad atsakovo „paskaičiavimas“ yra visiškai nepagrįstas ir net nelogiškas, kadangi visiškai neaišku, kuo remdamasis atsakovas nustatė, kad tam tikru aktu buvo priduodami būtent tie, o ne kiti langai, jei kaip pats pažymėjo, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose ieškovas nurodydavo tik bendrą langų kvadratūrą.

5610. Anot atsakovo, jei neišklotos plytelės būtų trukdžiusios atlikti aliuminio konstrukcijų montavimo darbus, tame tarpe montuoti duris, tai nebūtų buvę galima sumontuoti šių aliuminio konstrukcijų, nes durys yra jų dalis (konstrukcija V-l), tačiau ieškovas teigia, kad byloje ginčo dėl to, kad plytelių nebuvimas netrukdė montuoti aliuminio konstrukcijų, apskritai nebuvo. Ieškovas šias konstrukcijas ir sumontavo. Nesant plytelių, nebuvo galima sumontuoti durų automatikos, nes durų automatika yra reguliuojama pagal grindų aukštį, o nesant grindų, jos sureguliuoti negalima (o net ir sureguliavus, nėra jokių galimybių, kad ji veiktų tiek dar nesant grindų, tiek vėliau jas sudėjus). Apeliaciniame skunde, pasisakydamas dėl neišklotų plytelėmis grindų įtakos darbų atlikimo laikui, atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, kad aliuminio konstrukcijas jis pradėjo montuoti 2012 m. kovo 7 d. ir baigė montuoti 2012 m. kovo 13 d. Tokiais teiginiais atsakovas eilinį kartą iškraipo ieškovo pateiktus paaiškinimus, nes ieškovas niekada netvirtino, kad aliuminio konstrukcijos buvo baigtos montuoti kovo 13 d. Priešingai, atsiliepime į atsakovo priešieškinį ieškovas aiškiai nurodė, kad darbai tą dieną nebuvo baigti ir ieškovas jų nebegali tęsti: „2012 m. kovo 13 d. ieškovas nebegalėjo tęsti savo darbų, kadangi ir vėl nebuvo sudarytos sąlygos darbams atlikti, t. y. nebuvo tinkamai suorganizuota objekto statyba, nes prie pastato sienų buvo sustatyti kitų rangovų mediniai pastoliai, kurie trukdė ieškovui atlikti savo sutartinius darbus“ (Atsiliepimo į priešieškinį 8 lapas).

5711. Atsakovas taip pat tvirtina, kad teismas, remdamasis liudytojo L. A. parodymais, nepagrįstai nusprendė, kad durų automatika galėjo neveikti, todėl būtų iš naujo reikėję sureguliuoti grindis, o tai pažeistų ekonomiškumo principus, kadangi padarydamas tokią išvadą teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kokią žalą patyrė kita sutarties šalis – apeliantas, dėl to, kad ieškovas 10 mėnesių vėlavo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau kaip sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė, jog patyrė realią žalą dėl ieškovo nesugebėjimo laiku atlikti darbus. Atsakovas neįrodė, kad žalą jis patyrė būtent dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus. Be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad patalpos UAB „Lupra“ buvo perduotos dar neįrengus durų automatikos (2013 m. spalio 10 d. teismo posėdžio 4 garso įrašo 4:37 min.-5:38 min.). O tai įrodo, kad dėl durų automatikos nesumontavimo atsakovas jokių nuostolių nepatyrė ir negalėjo patirti. Tuo tarpu, jei išklojus grindis, ieškovui būtų reikėję iš naujo sureguliuoti durų automatiką ar ją iš naujo įrenginėti, ieškovas nuostolių būtų patyręs.

5812. Atsakovas, pasisakydamas dėl stogo dangos antro sluoksnio neįrengimo įtakos darbų atlikimo laikui, nurodo aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teisme nesirėmė. Atsakovas vėl pateikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Kad stogo dangos antrasis sluoksnis jokios įtakos darbų atlikimui neturėjo, matyti iš to, kad ieškovas nesikreipė į apeliantą dėl minėtų aplinkybių. Tačiau byloje yra ieškovo 2012 m. kovo 27 d. raštas Nr. ASR12-85, kuriuo ieškovas pranešė atsakovui, kad dėl neįrengto stogo dangos antrojo sluoksnio negali užsandarinti PVC langų apačių III-iame aukšte, dėl ko ieškovas negali užbaigti eilės darbų ir žlunga vykdymo grafikai (Ieškovo atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 7).

5913. Nors būtent atsakovas teigė, kad ieškovas vėlavo pagaminti gaminius, tačiau jis neįrodė, kad ieškovas vėlavo pagaminti sutartyje numatytus gaminius (CPK 12, 178 str.).

6014. Pats atsakovas teismo posėdyje ne kartą nurodė, kad atsakovas jau yra pastatęs ir išnuomojęs ne vieną prekybos centrą: „Aštuonis prekybos centrus esu pastatęs ir juos eksploatuoju, nei vienam jokių darbų vykdymo planų mes nepateikinėjom“ (2013 m. spalio 10 d. teismo posėdžio 3 garso įrašo 33:03 min.- 35:05 min.). Atsakovas pats savo baigiamojoje kalboje nurodė, jog apeliantas, kaip juridinis asmuo, vykdo veiklą jau daugiau kaip 20 metų (Atsakovo baigiamosios kalbos 4 lapo paskutinė pastraipa).Taigi, atsakovas pats patvirtino, kad yra jau ilgai veikianti profesionali statybos veikla užsiimanti įmonė, pastačiusi ir eksploatuojanti ne mažiau kaip aštuonis prekybos centrus. CPK 187 str. 2 d. numato, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Atsakovo faktų pripažinimo pagrindu paremta skundžiamo sprendimo išvada yra teisėta ir pagrįsta.

6115. Statybos darbų žurnalą, kaip vieną pagrindinių statybos darbų dokumentų, turėjo turėti statytojas, t. y. atsakovas. Tą skundžiamame sprendime nurodė ir teismas. Statybos darbų žurnalas iš atsakovo buvo reikalaujamas ir nebuvo gautas. Apeliantas teigė, kad statybos darbų žurnalo neturėjo, negalėjo teismui jo pateikti, kadangi ieškovas jam, neva, jo neperdavė, todėl, apelianto vertinimu, teismo išvada dėl žurnalo nepateikimo dėl atsakovo kaltės nepagrįsta. Tačiau apeliantas nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymu, kad statybos darbų žurnalo neturi, kad žurnalą perdavė ieškovui, kad žurnalo iš ieškovo reikalavo, bet jo negavo, kad jis teikė ieškovui kokias nors pretenzijas dėl tariamo statybos darbų žurnalo neperdavimo. Apelianto argumentai dėl žurnalo neturėjimo dėl ieškovo kaltės ir negalėjimo teismui pateikti yra nepagrįsti (CPK 12, 178 str.). Ieškovas buvo tik vienas iš rangovų. Jis nebuvo generalinis rangovas, statybos darbų žurnalu nedisponavo. Statybos darbai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-371 redakcija) STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 p. galėjo būti atliekami tik perdavus rangovui statybos darbų žurnalą. Todėl jei po ieškovo atliktų darbų atsakovas nebūtų turėjęs statybos darbų žurnalo, jis nebūtų galėjęs vykdyti jokių kitų statybos darbų objekte ar pripažinti statinio tinkamu naudoti. Pats atsakovas 2013 m. sausio 25 d. rašte Nr. 13/03-M27 „Dėl įskaitymo“ atsakydamas į ieškovo 2013 m. sausio 14 d. raštą Nr. ASR13-12, nurodė, kad „žalą (Dėl panelio apgadinimo) patvirtina ir turimos apgadinto-subraižyto fasado sieninių plokščių nuotraukos, statybos darbų žurnale užfiksuotas įrašas bei UAB „Masada“ turimi kiti įrodymai“. Taigi, šiuo raštu atsakovas pripažino, kad rašto parengimo dienai statybos darbų žurnalą jis turėjo.

6216. CK 6.247 str. numato, jog gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi, turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Ieškovas neatsako už atsakovo vėlavimą perduoti statinį naudojimui. Dėl atsakovo netinkamo darbų organizavimo kitų rangovų darbai objekte taip pat vėlavo, todėl darbų frontas dėl kitų rangovų darbų atlikimo ieškovui nebuvo perduotas laiku. Taigi, dėl rangos darbų užtrukimo atsakingas netinkamai darbus objekte organizavęs atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007).

6317. Sudarius sąlygas atlikti darbus, ieškovas savo rangos darbus atliko iki 2012 m. liepos 13d. Tai patvirtina ir paties atsakovo 2012 m. rugpjūčio 6 d. atliktas įskaitymas ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad visi ieškovo atlikti darbai yra baigti: yra sumontuoti visi tiek PVC, tiek aliuminio gaminiai, nėra neįstiklintų langų ar durų, vitrinų. Ieškovas tik negalėjo galutinai užbaigti vykdyti vienintelio likusio nebaigto darbo -sumontuoti durų automatikos, kadangi nebuvo įrengtos grindys, kurių nesant sumontuoti durų automatikos negalima (t 1., b. l. 62, 63, 64-66). Tik po 2012 m. lapkričio 1 d., kai buvo įrengtos grindys, ieškovas galėjo atlikti durų automatikos montavimo darbus, kurie dar šiek tiek užtruko dėl to, kad atsakovas buvo sugadinęs įrangą. Tačiau automatikos nesumontavimas netrukdė naudotis durimis be automatikos. Dėl ieškovo darbų pastatas galėjo būti perduotas jau 2013 m. liepos mėn. Pastato perdavimas tik 2012 m. lapkričio mėn., t. y. praėjus beveik 4 mėn., visiškai nepriklausė nuo ieškovo veiksmų.

6418. 2013 m. spalio 25 d. Nr. 13/1743 UAB „Lupra“ atsakyme į užklausimą nurodyta, kad nuomotojas UAB „Lupra“ sutiko ir įsipareigojo „perimti patalpas, adresu Pramonės g. 21 C, Šiauliai, nepriklausomai nuo to, kad bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui, tambūre, lauke, koridoriuose, laiptinėse, gali būti nebaigti statybos apdailos darbai su sąlyga, kad tie darbai bus baigti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo patalpų perdavimo akto pasirašymo dienos“. Tačiau nebuvo UAB „Lupra“ atsisakymo priimti patalpas dėl ieškovo darbų. Taigi, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl ieškovo įsipareigojimų pažeidimo, o ne dėl paties atsakovo veiksmų ar kitų rangovų padarytų darbų atlikimo terminų užtrukimo, rangos darbai nebuvo baigti ir pastatas UAB „Lupra“ nebuvo perduotas atsakovo numatytais terminais.

6519. Atsakovas neįrodė, kad jis apskritai būtų patyręs kažkokią konkrečią žalą dėl ieškovo kaltės. 2012 m. kovo 1 d. preliminariąja sutartimi (t 1., b. l. 125) buvo sutarta tik dėl pagrindinės nuomos sutarties sudarymo iki 2012 m. birželio 25 d., tačiau nesutarta, kad iki tos datos turtas bus parengtas nuomai ir perduodamas nuomininkui naudotis, o nuomotojas galės po 2012 m. birželio 22 d. gauti nuomos mokestį. Juolab, kad visus darbus pagal sudarytą papildomą susitarimą su atsakovu ieškovas turėjo baigti tik 2012 m. birželio 27 d. Taigi, konkrečių terminų, kada perduodamos nuomininkui patalpos ir prasideda patalpų nuoma bei gaunamos pajamos iš nuomos, nuomos sutartyje nėra nurodyta. Todėl byloje atsakovas net neįrodė momento, nuo kada realiai galėjo gauti nuomos pajamas.

6620. Atsakovas visiškai nepagrįstai nuostolius skaičiuoja nuo 2012 m. birželio 22 d. Pagal nuomos sutarties 3.1 punktą nuomos mokestis skaičiuojamas tik nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. O šis aktas atsakovo buvo pasirašytas tik 2012 m. lapkričio 28 d. Tai pažymėjo ir pats atsakovas savo baigiamojoje kalboje nurodydamas, kad patalpų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Atsakovo baigiamosios kalbos 17 lapo 4 pastraipa). T. y. atsakovas teisę į nuomos pajamas įgijo tik po 2012 m. lapkričio 28 d. ir anksčiau negavo nuomos pajamų, nes pats neperdavė patalpų nuomininkui. Žalos dydžio, būtent dėl ieškovo veiksmų, atsakovas taip pat nepagrindė.

67IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

68Apeliacinis skundas netenkintinas.

69Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

70Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

71Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

72Dėl įrodymų pateikimo ir jų prijungimo apeliacinėje instancijoje

73Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisiopriorisinstantiae). Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

74Apeliacinius skundu prašoma prijungti 2012 m. kovo 1 d. rangos sutarties su UAB „Stanklita“ nuorašą, kuris apelianto teigimu patvirtina, kokio pobūdžio darbus atliko ši bendrovė; prijungti rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad apeliantas turėjo 2 180,90 išlaidų sugadinto sieninio daugiasluoksnio panelio keitimui; prijungti rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad pastatas naudojamas nuo 203 m. vasario 14 d. - nuomininko UAB „Lupra“ elektroninių laiškų su apyvartų sumomis kopijas, maisto subjekto tvarkymo pažymėjimo, licencijų verstis prekyba alkoholiu ir tabako gaminiais kopijas; taip pat prašo prijungti apelianto pažymą apie bendrovėje dirbančius asmenis.

75CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas prašo priimti pateiktus naujus įrodymus motyvuodamas tuo, kad jų pateikimo būtinybė atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad jokių aplinkybių, dėl kurių šis įrodymas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas nenurodo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai nei kad įprastai, todėl spręstina, kad apeliantas, turi pakankamai didelę patirtį bylinėjimosi procese, atstovaujama profesionalių teisininkų, turėjo pareigą ir galimybę šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantas anksčiau negalėjo pateikti šių rašytinių įrodymo, nėra nurodyta ir nenustatyta, todėl apeliantui netinkamai vykdant procesines pareigas, jis turi prisiimti ir galimas neigiamas tokių pareigų nevykdymo pasekmes, o konkrečiu atveju atsisakymą priimti naujus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi ir proceso operatyvumą, atsisako priimti ir vertinti apelianto pateiktus naujus įrodymus.

76Dėl įskaitymo nepagrįstumo

77Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 str. 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 dalis).

78Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, jog kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; kt.).

79Byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107 atliktą priešpriešinių vienarūšių įskaitymą 31 195,51 Lt sumai, nes atsakovas UAB „Masada“ neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovui UAB „Bodesa“.

80Pirmosios instancijos teismas, ieškinį šioje dalyje patenkino, pripažindamas, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio 6 d. neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovui.

81Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada bei konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai paneigia ieškovo UAB „Bodesa“ kaltę dėl darbų uždelsimo, o atsakovas UAB „Masada“ neįrodė nei ieškovo atlikto teisės pažeidimo fakto, nei priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir žalos bei jos dydžio. Sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog įskaitymas atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 6.130 straipsnį suformuluotas įstatymo nustatytas būtinas sąlygas. Konkrečiai – atsakovas neįrodė, kad jo įskaitytas priešpriešinis reikalavimas įskaitymo metu buvo galiojantis ir vykdytinas.

82Dėl 2180,90 Lt už sugadintą sieninį daugiasluoksnį panelį

83Atsakovas UAB „Masada“ 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107 įskaitė 2 180,90 litų kaip tiesiogines išlaidas, kurias, UAB „Masada“ teigimu, ji patyrė dėl to, kad ieškovas UAB „Bodesa“ 2012 m. kovo 13 d. objekte montuodamas aliuminio konstrukcijas, subraižė vieną jau sumontuotą sieninį daugiasluoksnį panelį, kurį teko pakeisti.

84Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje atsakovas neįrodė, jog šį sieninį daugiasluoksnį panelį sugadino būtent ieškovas UAB „Bodesa“. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad ieškovas šios aplinkybės nepripažino, objekte dirbo ir kiti rangovai, o rangovų UAB „Stanklita“ ir UAB Stodesta“ raštų teismas nelaikė tinkamais įrodymais, nes pateikti suinteresuotų, siekiančių išvengti civilinės atsakomybės, asmenų.

85Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad 2012 m. kovo 13 d. jokie kiti rangovai, išskyrus ieškovą UAB „Bodesa“, prie objekto fasado nedirbo ir daugiasluoksnio panelio sugadinti negalėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Stanklita“ ir UAB Stodesta“ pateiktais rašytiniais įrodymais, kadangi nebuvo jokių prielaidų šių asmenų civilinei atsakomybei.

86Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje nėra jokių atsakovo pateiktų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad daugiasluoksnį panelį sugadino ir žalą neteisėtais veiksmais padarė būtent ieškovas UAB „Bodesa“. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių, kad būtent ieškovo naudojami pastoliai apgadino sieninį panelį. Ieškovo UAB „Bodesa“ pozicija ir parodymai yra nuoseklūs, nes niekada jis nepripažino atsakomybės už panelio sugadinimą fakto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas teigdamas, kad „2012-03-13 jokie kiti rangovai, išskyrus ieškovą, prie objekto fasado nedirbo“, pats sau prieštarauja, nes yra nurodęs, kad „UAB „Stanklita“ darbuotojai lauke klojo stovėjimo aikštelės trinkeles ... ir galėjo viską matyti“. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad UAB „Stanklita“ atliko lauko gerbūvio darbus, klojo lauko trinkeles, todėl negalėjo 5-6 metrų aukštyje sugadinti panelio, neeliminuoja ir negali paneigti kitų rangovų galimo žalos padarymo fakto. Teisėta ir pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Stanklita“ tuo pat metu vykdydama objekte ir kitus rangos darbus bei vykdydama pastato saugojimą, buvo suinteresuota neprisiimti atsakomybės už panelio sugadinimą.

87Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad UAB „Stodesta“, kaip sieninio daugiasluoksnio panelio montuotoja, taip pat negali būti atsakinga už panelio sugadinimą, nes buvo sugadintas jau sumontuotas panelis atsakovui priėmus UAB „Stodesta“ darbus. Priešingai, paties atsakovo pateikti dokumentai – 2012 m. kovo 15 d. atliktų darbų aktas Nr. 4, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 4, PVM sąskaitos-faktūra SL Nr.2012/3389 rodo, kad paneliai buvo baigti montuoti ir priimti tik 2012 m. kovo 15 d (3 t., 11-13 b. l.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2012 m. kovo 13 d., t.y. kada atsakovo teigimu užfiksuotas panelio sugadinimas, objekto panelių montavimai darbai, kuriuos atliko UAB „Stodesta“, nebuvo baigti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje neįrodyta, kad žalos padarymo vietoje buvo būtent ieškovo pastoliai, nes iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad ieškovo atliekami montavimo darbai vykdomi toliau, o panelių montavimo darbai pilnai neužbaigti (1 t., 122-124 b. l.). Teismas vertina ir tai, kad iš pateiktų fotonuotraukų negalima konstatuoti, kad sieninio daugiasluoksnio panelio subraižymas įvyko ir fiksuotas būtent atsakovo nurodomą 2012-03-13 dieną ir, kad panelio sugadinimas yra būtent toje fasado pusėje. Be to, byloje nepaneigti liudytojo L. A. parodymai, kad žalos padarymo vietoje ieškovo pastoliai nestovėjo, nes ten darbų ieškovas neatlikinėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo projektų vadovo D. B. parodymais, nes pats liudytojas tiesiogiai panelio sugadinimo fakto nematė ir apie tai sužinojo iš trečiųjų asmenų (rangovų) darbuotojų, kurie teisme nebuvo apklausti. Vadovaujantis išdėstytu, nebuvo ir nėra pagrindo spręsti, kad būtent ieškovas UAB „Bodesa“2012 m. kovo 13 d. sugadino vieną iš daugiasluoksnių panelių.

88Apeliantas UAB „Masda“ nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų apie realiai partirtą atsakovo žalą sugadinus daugiasluoksnį panelį.

89Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti žalą, kurios atlyginimo reikalauja, ir pagrįsti realų žalos dydį, yra atsakovo pareiga – CPK 178 str. Kaip teisingai savo sprendime konstatavo pirmos instancijos teismas, šios pareigos atsakovas neįvykdė. Pirmosios instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų realiai patirtų 2180,90 Lt nuostolių dėl panelio apgadinimo ir permontavimo dydį. Taigi, pirmosios instancijos teisme atsakovas neįrodė, kiek sumokėjo už apgadinto panelio demontavimą ir naujo sumontavimą, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikta tik 2012 m. birželio 12 d. sąskaita-faktūra MAS Nr. 9725, be jokių realias išlaidas patvirtinančių dokumentų (1 t., 43 b. l.). Kaip savo atsiliepime dėl apeliacinio skundo pastebėjo ieškovas UAB „Bodesa“, tai, kad atsakovas UAB „Masada“ pirmos instancijos teismui nepateikė pakankamai įrodymų dėl žalos dydžio, patvirtina kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji dokumentai, kuriais apeliantas (atsakovas) įrodinėja žalą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jau pirmos instancijos teisme tarp šalių buvo iškilęs ir nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo UAB „Bodesa“ atsakomybės už panelio sugadinimą ir žalos dydžio, todėl turėjo būti teikiami būtini įrodymai (CPK 178 str.). Apeliantas prašo prijungti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliantas turėjo 2180,90 Lt išlaidų sugadinto sieninio daugiasluoksnio panelio keitimui – UAB „Stodesta“ 2012 m. gegužės mėn. akto ir PVM sąskaitos-faktūros SL Nr. 2012/3514, 2012 m. sausio 18 d. UAB „Balex metai“ PVM sąskaitos-faktūros BAL 12 Nr. 0095, 2012 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 01051019 ir banko sąskaitos išrašo kopijas, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas jokių aplinkybių, dėl kurių šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių (motyvų), kodėl prašomi priimti nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme (nors tai galėjo būti padaryta), ar kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl šie įrodymai nevertintini.

90Įvertinusi minėtas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo UAB „Masada“ reikalavimas ieškovui UAB „Bodesa“ dėl 2180,90 Lt žalos atlyginimo jo įskaitymo momentu nebuvo galiojantis ir vykdytinas.

91Dėl netiesioginių nuostolių ir 28 826,61 Lt įskaitymo

92Atsakovas UAB „Masada“ 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107 įskaitė 23 456,00 Lt negautų pajamų, kurių jis negavo todėl, kad ieškovui UAB „Bodesa“ vėluojant atlikti darbus, nebuvo galima užbaigti objekto ir jo dalį išnuomoti UAB „Lupra“, taip pat 5 170,61 Lt delspinigių.

93Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje detaliai aiškinosi, ar ieškovas UAB „Bodesa“, atlikdamas rangos darbus, dėl savo kaltės pažeidė darbų atlikimo terminus, dėl kurių atsakovas UAB „Masada“ patyrė netiesioginius nuostolius, ir konstatavo, kad ieškovas UAB „Bodesa“ tinkamai įvykdė prievolę, kadangi iš byloje esančių atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų nustatė, kad apeliantas UAB „Masada“ priėmė ieškovo atliktus 256 250,97 Lt vertės darbus.

94Tokią teismo išvadą apeliantas laiko nepagrįsta, kadangi šiuo atveju reikšminga ne tai, ar iki šios dienos ieškovas atliko Sutartyje numatytus darbus, tačiau ar ieškovas darbus atliko Sutartyje nustatytais terminais.

95Apeliantas teismo sprendimą laiko prieštaringu, nes vienoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Bodesa“ dalį darbų atliko praleidęs Sutartyje ir papildomame susitarime nustatytus terminus, tačiau kitoje sprendimo dalyje teismas rėmėsi 2012 m. rugpjūčio 1d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, kad yra sumontuotos aliuminio konstrukcijos, plastiko langai bei durys, bei pripažino, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. visi darbai atlikti. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

96Pirma, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl dalies darbų terminų neatitikimo grindė tuo, kad sutartyje ir papildomame susitarime numatytais terminais atlikti sutartus statybos rangos darbus ieškovas negalėjo dėl atsakovo (užsakovo) UAB „Masada“ kaltės, nes ieškovui nebuvo užtikrintas darbų frontas, o Sutarties 7.4 punktas numatė ieškovui (rangovui) UAB „Bodesa“ galimybę pratęsti darbų atlikimo terminus tiek, kiek vėlavo darbų fronto perdavimas. Todėl Sutarties 7.4 punktas, priešingai nei įrodinėja apeliantas, patvirtina šalių Sutartyje aptartą galimybę pratęsti darbų atlikimo terminus dėl ieškovui perduotų darbų fronto pasikeitimo. Tai, kad ieškovas negalėjo atlikti sutartyje numatytų darbų, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl sąlygų nesudarymo darbams atlikti (1 t., 59-66 b. l., 2 t., 63-127 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovas UAB „Bodesa“ nebuvo generalinis rangovas, todėl nebuvo įsipareigojęs organizuoti objekto statybos darbų. Šiuo atveju, ieškovas buvo tik vienas iš rangovų, todėl neturėjo pareigos numatyti ir nustatyti atliekamų statybos darbų objekte eiliškumo. Tai, kad Sutarties 6.2 punkte numatyta išimtinai su atliekamų darbų specifika susijusi galimybė pratęsti sutarties terminą, nepaneigia ieškovo galimybės pratęsti darbų atlikimo termino remiantis Sutarties 7. 4 punktu ir CK 6.661 str. 1 d. Atsakovo nurodomas Sutartimi jo prisiimtų pareigų aiškinimo būdas, suteikiant išskirtinę reikšmę 7.3 sutarties punktui, visiškai nevertinant kitų reikšmingų Sutarties nuostatų, visiškai ignoruojant Sutarties 7.4 punktą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad darbų sutartyse numatytais terminais ieškovas nebaigė darbų ne dėl savo kaltės, o dėl to, jog pats atsakovas UAB „Masada“ nesudarė sąlygų ieškovui juos atlikti, kaip to reikalauja CK 6.681 str. 1 d.

97Antra, byloje atsakovas UAB „Masada“ nepaneigė ieškovo sutartyje numatytų darbų atlikimo apimties, nurodytos 2012 m. rugpjūčio 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

98Trečia, faktą, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas buvo atlikęs darbus ir dėl to atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti su ieškovu, pripažįsta ir pats atsakovas 2012-08-01 raštu Nr. 12/03-M104 „Dėl atliktų darbų aktų pasirašymo, PVM sąskaitų grąžinimo ir jų apmokėjimo“ (2 t., 160 b. l.). Apeliantas nepagrįstai skaičiuoja vėlavimus atlikti darbus, nes būtent 2012 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti jau atlikti darbai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus net 137 dienas. Aplinkybė, kad atsakovas nepriėmė ieškovo atliktų darbų, nepaneigia fakto, kad darbai buvo atlikti. Byloje atsakovas neįrodė, kiek tiksliai dienų ieškovas vėlavo atlikti darbus dėl savo kaltės. Aplinkybė, kad dalies darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo surašytas tik 2012 m. lapkričio 26 d., nepaneigia teismo išvadų dėl tinkamų sąlygų ieškovui nesudarymo darbams atlikti. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliacinis skundas grindžiamas ne įrodymų visuma, o tam tikrų atskirų įrodymų turinio analize, visiškai neatsižvelgiant į šių įrodymų ryšį su kitais byloje esančiais įrodymais.

99Ketvirta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, jog atsakovas 2012 m. rugpjūčio 6 d. atlikdamas įskaitymą, pripažino savo prievolę ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

100Penkta, nagrinėjamu atveju, ieškovui UAB „Bodesa“ esant tik vienam iš rangovų, nors ir statybos verslo profesionalui, negali būti perkeliamos visos generalinio rangovo pareigos, vertinant ir tai, kad atsakovas UAB „Masada“ taip pat profesionaliai užsiima statybos verslu. Sudarydamas sutartį, ieškovas objektyviai negalėjo žinoti ir numatyti, kad vykdant sutartį, atsakovas nevykdys pareigos tinkamai organizuoti objekto statybą ir dėl kitų rangovų vykdomų darbų ieškovas negalės vykdyti sutartyje numatytus darbus sutartyje numatytais terminais, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi CK 6.256 str. 4 d., CK 6.691 str. 1 d. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti teismo išvada, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. ieškovas buvo atlikęs visus sutartyje numatytus darbus.

101Dėl aplinkybių lėmusių darbų neatlikimą laiku

102Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje tinkamai įvertinti pateikti įrodymai –šalių Sutartis, jos priedai ir papildymai, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, užsakovo ir rangovo susirašinėjimo dokumentai, kurie vertinti kaip tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys tiek šalių sutartinių santykių turinį, tiek dabų atlikimo apimtis bei terminus. Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas nepraleido darbų atlikimo terminų, t. y. iš esmės Sutarties nepažeidė.

103Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiasis skirsnis „Statybos ranga“ detaliai reglamentuoja esmines statybos rangos nuostatas. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Aiškindamas rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą įtvirtinančias teisės normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2014; ir kt.).

104Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ir ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją, kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.).

105Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2012).

106Apeliantas nepagrįstai įsitikinęs, kad ieškovas pažeidė CK 6.691 str. įtvirtintą imperatyvią įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą. Priešingai, byloje esantys atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad apeliantas vykdė griežtą atliktų darbų priėmimo kontrolę. Savo ruožtu ieškovas, pakankamai operatyviai reagavo į užsakovo pretenzijas, skatino atsakovą suteikti galimybę atlikti darbus, geranoriškai tikslino trūkumus ir juos taisė, nurodė priežastis dėl negalėjimo laiku atlikti sutartus darbus. Aplinkybė, kad atsakovas nenutraukė Sutarties, o tęsė jos vykdymą, vertinant statybos darbų specifiškumą, teisėjų kolegijai neleidžia sutikti su apelianto argumentu dėl ieškovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutartį ir ne tik netaikė Contra preferentem taisyklės, bet ir visas Sutarties sąlygas aiškino Sutarties tekstą rengusio ieškovo naudai. Pirmosios instancijos teismas teisėtai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir įvertinęs atsakovo prisiimtą pareigą organizuoti objekto statybą bei įrodymų visumą dėl kliūčių ieškovui atlikti darbus sudarymo, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas darbų nustatytais terminais neatliko dėl to, kad atsakovas nesudarė ieškovui sąlygų juos atlikti, kaip reikalauja CK 6.681 str. 1 d. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi argumentu, kad ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovo atsisakymo pasirašyti pateiktus darbų atlikimo-priėmimo aktus. Kadangi statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas darbų priėmimo aktu, kurį pasirašo abi rangos sutarties šalys, todėl apeliantui kilo pareiga aktą pasirašyti be išlygų ar su išlygomis, o nustačius atliktų darbų trūkumus – aptarti juos akte (CK 6.662 str. 1 d., 2 d., 6.694 str. 1 d., 4 d., 6.694 str. 6 d.). Vienai iš šalių atsisakius pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 str. 4 d.). Užsakovo atsisakymą priimti darbus parašu patvirtina tik rangovas, nes užsakovo parašas, nenurodžius išlygų, patvirtintų atliktų darbų priėmimą. Formalaus reikalavimo nesilaikymas, t. y. ieškovui atliktų darbų akte neįrašius apie apelianto atsisakymą priimti darbus, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas prarado teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus. Teismo nuomone, ne visos atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytos atsakovo pastabos buvo kliūtimi dėl jų mažareikšmiškumo priimti atliktus darbus. Aplinkybė, kad ieškovas dėl to nereiškė jokių pretenzijų, nepatvirtina sutikimo su pastabomis fakto. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovas niekada neginčijo ieškovo darbų kokybės, nepateikė įrodymų, kad defektus pašalino pats ir dėl to turėjo išlaidų.

107Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovo negalėjimo montuoti aliuminio konstrukcijų ir plastiko gaminių, laiko jas nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis byloje esantiems įrodymams.

108Nagrinėjamu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, svarbu įvertinti abiejų sandorio šalių elgesį vykdant rangos sutartį. Vienos iš esminių rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų atlikimo terminų bei darbų perdavimas ir priėmimas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007). Nagrinėjamu atveju šalys 2012 m. sausio 17 d. Sutarties 6.3. ir 6.4. punktuose susitarė dėl užsakymo įvykdymo terminų: rangovas pagamina aliuminio konstrukcijas per 4 savaitės, o plastiko naminius per 6 savaites, po avanso sumokėjimo. Sumontuoja aliuminio konstrukcijas per 4 savaites, o plastiko gaminius per 2 savaites po jų pagaminimo, bet ne vėliau kaip per 8 savaites nuo avanso sumokėjimo. Darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai, forminti darbų priėmimo-perdavimo dokumentai, perduotos atitikties deklaracijos. Taigi, šalys Sutartimi nenustatė aiškaus sutarties įvykdymo termino apibrėžiant jį konkrečia data, užsakymo įvykdymo terminus siejo su darbų numatytų Sutartyje pabaigimu ir jų perdavimu, bei numatė termino darbams atlikti pratęsimo, dėl vėlavimo priduoti darbų foną, galimybę.

109Ieškovas teigimu dalies sumontuotų PVC gaminių negalėjo įstiklinti, kadangi nebuvo sudėti priešdūminiai automatiniai langų atidarymo mechanizmai, kuriuos sudėti turėjo kiti rangovai, ir už kurių sudėjimą buvo atsakingas atsakovas, ir be kurių sudėjimo, negalima buvo įstiklinti PVC gaminių. Apie šias priežastis apeliantas informuotas 2012-03-27 raštu ASR12-85 (1 t., 59 b. l.). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad priešdūminiai automatinio langų atidarymo mechanizmai pastato trečiajame aukšte, laiptinėse ir visose aliuminio konstrukcijoje iš viso nebuvo montuojami, o atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose ieškovas nurodydavo tik bendrą langų kvadratūrą, nenurodydamas, kurie langai, kuriame pastato aukšte ir kurioje vietoje buvo sumontuoti. Todėl įsitikinęs, kad tesimas neatsižvelgė į tai, jog ši aplinkybė buvo aktuali atliekant tik dalį darbų. Pažymėtina tai, kad 2012-03-27 rašte ASR12-85 kaip tik ieškovas ir mini apie negalėjimą pirmame ir antrame aukštuose sustiklinti langų kol nesumontuoti priešdūminiai mechanizmai. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šiomis aplinkybėmis atsakovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė – CPK 306 str. 2 d., o apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Be to, šalys nesusitarė, kad konkrečiame perdavimo-priėmimo akte turi būti identifikuoti konkretūs sumontuoti perduodami langai. Aplinkybę, kad priešdūminiai mechanizmai buvo sumontuoti tik 2012-03-30 patvirtina 2012-03-09 sutartis su kitu rangovu bei prekių ir darbų perdavimo-priėmimo aktas (3 t., 60-63 b. l.). Tai, kad atsakovas nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto neįrodo, kad plastiko gaminiai nebuvo sumontuoti, nes paties atsakovo nurodyta, jog yra sumontuoti į lauką atidaromų PVC langų rėmai, tačiau šie į lauką atidaromi PVC gaminiai yra nesustiklinti.

110Apie tai, kad ieškovas UAB „Bodesa“ negalėjo užsandarinti ir PVC langų apačių 11I-ame aukšte, kadangi nebuvo įrengtas stogo dangos antrasis sluoksnis, atsakovas informuotas raštu Nr. ASR12-85 (1 t., 59 b. l.). Ieškovas negalėjo montuoti aliuminio konstrukcijų, nes pastate dar buvo vykdomi betonavimo darbai (1 t., 60 b. l.). Ieškovas negalėjo tęsti pradėtų aliuminio konstrukcijos gaminių montavimo darbų, kadangi nebuvo apšiltintas tarpas tarp perdangos ir stiklo paketo (1 t., 60 b. l.). Ieškovas nebegalėjo tęsti 2012 m. kovo 7 d. pradėtų aliuminio konstrukcijos gaminių montavimo darbų, kadangi prie pastato sienų buvo sustatyti kitų rangovų mediniai pastoliai (2 t., 66 b. l.). Ieškovas negalėjo galutinai sumontuoti durų automatiką, kadangi nebuvo įrengtos grindys, pagal kurias automatika reguliuojama (1 t., 62,63,64-66 b. l.). Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl neišklotų plytelių įtakos nebuvimo durų automatikos darbams atlikti laiko nepagrįstais, nes durų automatika yra reguliuojama pagal grindų aukštį, o nesant grindų, jos sureguliuoti negalima. Paties apelianto UAB „Masada“ yra pripažinta, kad iki 2012-11-01 bus išdažytos sienos, sudėtos plytelės, tai yra atlikti apdailos darbai, reikalingi ir būtini darbų užbaigimui (1 t., 73 b. l.).

111Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas UAB „Masada“ nepakankamai kontroliavo kitų rangovų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų dėl darbų atlikimo savalaikiškumą. Be to, apeliantas, pasisakydamas dėl stogo dangos antro sluoksnio neįrengimo įtakos darbų atlikimo laikui, nurodo aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teisme nesirėmė.

112Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas UAB „Bodesa“ dalis statybos rangos darbų per nustatytus terminus neatliko dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl to, kad atsakovas (užsakovas) UAB „Masada“ nesudarė ieškovui galimybių vykdyti darbus, neperduodamas darbų fronto bei nepriiminėdamas ieškovo faktiškai atliktų darbų ir taip dirbtinai ilgino tariamą vėlavimo atlikti darbus laiką, nuo kurio vėliau skaičiavo delspinigius bei negautas pajamas.

113Dėl statybos darbų žurnalo

114Apelianto UAB „Masada“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vienu iš ieškinio tenkinimo pagrindų nurodė tai, kad atsakovas nepateikė Statybos darbų žurnalo.

115Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas nėra pateikęs Statybos darbų žurnalo, todėl nėra galimybės nustatyti, kada, kiek ir kokie rangovai atliko ir baigė atitinkamus rangos darbus statybos objekte. Statybos darbų žurnalą, kaip vieną pagrindinių statybos darbų dokumentų, privalo turėti statytojas, t.y. atsakovas UAB „Masada“. Apeliantas nėra pateikęs byloje įrodymų, kad Statybos darbų žurnalo jis negalėjo pateikti teismui, nes šio jam neperdavė ieškovas (CPK 12, 178 str.).

116Ieškovas UAB „Bodesa“ atliko PVC langų, vitrinų įrengimo darbus pagal pateiktą techninį projektą ir techninę specifikaciją, todėl statytojui pateikiant prašymą dėl statinių statybos užbaigimo aktų išdavimo, turėjo būti pateiktas ir sutarties objekto Baigiamasis darbų atlikimo aktas. Statybos darbai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-371 redakcija) STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 p. galėjo būti atliekami tik perdavus rangovui Statybos darbų žurnalą. Kaip pagrįstai savo atsiliepime nurodė ieškovas UAB „Bodesa“, jei po ieškovo atliktų darbų, atsakovas nebūtų turėjęs Statybos darbų žurnalo, jis nebūtų galėjęs vykdyti jokių kitų statybos darbų objekte ar pripažinti statinio tinkamu naudoti. Be to, ieškovas buvo tik vienas iš rangovų, nebuvo generalinis rangovas, todėl realu, kad Statybos darbų žurnalu nedisponavo. Atsižvelgdama į tai, aplinkybę, jog atsakovas nepateikė teismui Statybos darbų žurnalo, teisėjų kolegija vertintina apelianto nenaudai, kaip fakto dėl laiku atliktų darbų pripažinimą.

117Dėl negautų nuomos pajamų

118Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Belvedereprekyba" v. UAB „Departus", bylos Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama" v. Vilniaus miesto didybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-516/2013).

119Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo UAB „Masada“ priešieškinį dėl 31 023,323 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „Bodesa“.

120Apelianto manymu, išimtinai dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus, jis negalėjo perduoti nuomininkui patalpų ir dėl to negavo nuomos pajamų, todėl patyrė nuostolius.

121Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas sudaręs sutartį su UAB „Lupra“ dėl patalpų nuomos patyrė nuostolius ne dėl ieškovo UAB „Bodesa“ kaltės. Byloje nustatyta, kad dėl rangos darbų užtrukimo atsakingas netinkamai darbus objekte organizavęs pats atsakovas UAB „Masada“, nes apeliantas neįrodė, kad rangos darbai nebuvo baigti ir pastatas UAB „Lupra“ nebuvo perduotas išskirtinai dėl ieškovo UAB „Bodesa“ kaltės. Be to, byloje nėra UAB „Lupra“ atsisakymo nuomoti ar priimti patalpas dėl ieškovo laiku ir nekokybiškai atliktų darbų. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas UAB „Masada“ ne laiku sudarė nuomos sutartį su patalpų nuomininku. Apeliantas, sudarydamas nuomos sutartį ir įsipareigodamas perduoti patalpas nuomai nuo 2012 m. birželio 22 d., kai buvo akivaizdu, kad darbai nebus baigti, nuomos sutartį sudarė nesavalaikiai ir pats prisiėmė riziką, kad nuomos pajamų negaus, nes patalpos dar nebus baigtos perdavimui naudoti (1 t., 127-136 b. l.). Teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgdama į apelianto pateikiamas priešingas pozicijas, vienu atveju teigiant, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus nustatytais terminais, kitu atveju, užsakovas pasitikėdamas ieškovo profesionalumu, tikėdamasis sąžiningo ir tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, vertinant realų darbų atlikimo aspektą laiko atžvilgiu, turėjo teisėtų lūkesčių, kad darbai iki pagrindinės nuomos sutarties sudarymo tikrai bus atlikti.

122Dėl 112,00 Lt delspinigių

123Apeliantas UAB „Masada“ 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107 įskaitė 112,00 Lt delspinigių pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. delspinigių sąskaitą, kuri buvo išrašyta pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 4. Kadangi pagal papildomą susitarimą darbus ieškovas privalėjo atlikti 2012 m. birželio 27 d., o darbai buvo priimti 2012 m. rugpjūčio 1d. todėl ieškovas už šį laikotarpį atsakovui buvo skolingas 112 Lt delspinigių. Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodomų aplinkybių, kad 16,5 m2 ploto plastiko vitriną už 8 000,00 Lt pagamino ir sumontavo 2013-07-13, o atsakovas ją priėmė 2012-08-01. Nustačius paties apelianto kaltę dėl nesudarytų sąlygų ieškovo UAB „Bodesa“ darbams atlikti, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas UAB „Masada“ dėl ieškovo veiksmų nepatyrė 112 Lt nuostolių delspinigių išraiška.

124Dėl kitų apelianto argumentų

125Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

126Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

127Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

128Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

129CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

130Atmetus apelianto UAB „Masada“ apeliacinį skundą, iš atsakovo (apelianto) UAB „Masada“ ieškovui UAB „Bodesa“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje.

131Byloje ieškovas pateikė įrodymus dėl 3630 Lt išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo (4 t., 38-40 b. l.). Ši suma viršija Rekomendacijos maksimalų dydį, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį, pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei vadovaudamasi Rekomendacijų 8.11 punktu, mažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir ieškovui UAB „Bodesa“ iš atsakovo UAB „Masada“ priteisia 1500,00 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

132Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

133Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

134Priteisti ieškovui UAB ,,Bodesa“ iš atsakovo UAB ,,Masada“ 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apeliacinėje instancijoje.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB ,,Bodesa“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė... 6. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio 17 d. Sutartimi Nr. 2012/01-44 ir 2012 m.... 7. Ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atliko visus sutartyje... 8. Atsakovas UAB „Masada“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti,... 9. Atsakovas nurodė, kad apie atliktą įskaitymą 2012 m. rugpjūčio 6 d.... 10. Dėl priešieškinio ir reikalaujamos 31 023,32 Lt žalos atlyginimo atsakovas... 11. Atsakovo patirta žala buvo apskaičiuota ryšium su 2012-07-23 ginčo šalių... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį... 14. Teismas pripažino negaliojančiu atsakovo 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr.... 15. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios 2012m. sausio 17d. Sutarties... 16. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką... 17. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti atsakovo atliktą įskaitymą... 18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Masada“, įrodinėdamas ieškovo... 19. Teismas dėl 28 8226,61 Lt įskaitymo pažymėjo, kad iš byloje esančių... 20. Teismas pažymėjo, kad nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad... 21. Teismas nurodė, kad iš viešoje erdvėje prieinamos informacijos matyti, jog... 22. Dėl 112 Lt delspinigių už pavėluotą darbų atlikimą įskaitymo teismas... 23. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė... 24. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 2402,43 Lt delspinigių... 25. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 7,51 procentų procesines... 26. Teismas nurodė, kad atsakovas prašo priteisti papildomai 31023,32 Lt negautų... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 28. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Masada“ prašo panaikinti Šiaulių... 29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 30. 1. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantas UAB „Masada“... 31. 2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog... 32. 3. Apeliantas 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107 įskaitė 23456,00... 33. 4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas negalėjo... 34. 5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą.... 35. 6. Šioje byloje buvo pateikti įrodymai - ieškovo rengta sutartis, jos... 36. 7. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pagal Sutarties 5.1.1 p.... 37. 8. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas taip pat kaip ir... 38. 9. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vienu iš ieškinio... 39. 10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio tenkinimą argumentavo... 40. 11. Apeliantas 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107 įskaitė 112,00... 41. 12. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas 2012 m. rugpjūčio 6... 42. 13. Apeliantas prašė priteisti 30 proc. negautų pajamų, kurių jis negavo... 43. 14. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas ne laiku sudarė... 44. 15. Apeliantas, sudarydamas 2012 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį su UAB... 45. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Bodesa“ prašo... 46. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 47. 1. Apelianto naujai teikiami įrodymai teikiami nesąžiningai, jie turėjo ir... 48. 2. Apeliantas į bylą nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu... 49. 3. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Stanklita“ ir UAB „Stodesta“... 50. 4. Net jei atsakovas būtų įrodęs, kad ieškovas apgadino panelį, atsakovas... 51. 5. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepateikė... 52. 6. Tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų dėl... 53. 7. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo... 54. 8. 2012 m. sausio 17 d. Sutartimi Nr. 2012/01-44 (t. 1, b. l. 10) ieškovas... 55. 9. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog Atliktų darbų... 56. 10. Anot atsakovo, jei neišklotos plytelės būtų trukdžiusios atlikti... 57. 11. Atsakovas taip pat tvirtina, kad teismas, remdamasis liudytojo L. A.... 58. 12. Atsakovas, pasisakydamas dėl stogo dangos antro sluoksnio neįrengimo... 59. 13. Nors būtent atsakovas teigė, kad ieškovas vėlavo pagaminti gaminius,... 60. 14. Pats atsakovas teismo posėdyje ne kartą nurodė, kad atsakovas jau yra... 61. 15. Statybos darbų žurnalą, kaip vieną pagrindinių statybos darbų... 62. 16. CK 6.247 str. numato, jog gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 63. 17. Sudarius sąlygas atlikti darbus, ieškovas savo rangos darbus atliko iki... 64. 18. 2013 m. spalio 25 d. Nr. 13/1743 UAB „Lupra“ atsakyme į užklausimą... 65. 19. Atsakovas neįrodė, kad jis apskritai būtų patyręs kažkokią... 66. 20. Atsakovas visiškai nepagrįstai nuostolius skaičiuoja nuo 2012 m.... 67. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 68. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 69. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 70. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 71. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio... 72. Dėl įrodymų pateikimo ir jų prijungimo apeliacinėje instancijoje... 73. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip... 74. Apeliacinius skundu prašoma prijungti 2012 m. kovo 1 d. rangos sutarties su... 75. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos... 76. Dėl įskaitymo nepagrįstumo... 77. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 78. Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės... 79. Byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2012 m.... 80. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį šioje dalyje patenkino,... 81. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir... 82. Dėl 2180,90 Lt už sugadintą sieninį daugiasluoksnį panelį... 83. Atsakovas UAB „Masada“ 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107... 84. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje atsakovas neįrodė, jog... 85. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad 2012 m. kovo 13 d. jokie kiti... 86. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia,... 87. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad UAB... 88. Apeliantas UAB „Masda“ nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra... 89. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti žalą, kurios atlyginimo... 90. Įvertinusi minėtas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų... 91. Dėl netiesioginių nuostolių ir 28 826,61 Lt įskaitymo... 92. Atsakovas UAB „Masada“ 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107... 93. Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje detaliai aiškinosi, ar... 94. Tokią teismo išvadą apeliantas laiko nepagrįsta, kadangi šiuo atveju... 95. Apeliantas teismo sprendimą laiko prieštaringu, nes vienoje sprendimo dalyje... 96. Pirma, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl dalies darbų terminų... 97. Antra, byloje atsakovas UAB „Masada“ nepaneigė ieškovo sutartyje... 98. Trečia, faktą, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas buvo atlikęs... 99. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo... 100. Penkta, nagrinėjamu atveju, ieškovui UAB „Bodesa“ esant tik vienam iš... 101. Dėl aplinkybių lėmusių darbų neatlikimą laiku... 102. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje tinkamai įvertinti pateikti... 103. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiasis skirsnis... 104. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, vykdant... 105. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis... 106. Apeliantas nepagrįstai įsitikinęs, kad ieškovas pažeidė CK 6.691 str.... 107. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovo negalėjimo montuoti... 108. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, svarbu... 109. Ieškovas teigimu dalies sumontuotų PVC gaminių negalėjo įstiklinti,... 110. Apie tai, kad ieškovas UAB „Bodesa“ negalėjo užsandarinti ir PVC langų... 111. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas UAB... 112. Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas UAB... 113. Dėl statybos darbų žurnalo... 114. Apelianto UAB „Masada“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas... 115. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 116. Ieškovas UAB „Bodesa“ atliko PVC langų, vitrinų įrengimo darbus pagal... 117. Dėl negautų nuomos pajamų... 118. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti... 119. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo UAB „Masada“ priešieškinį... 120. Apelianto manymu, išimtinai dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus, jis... 121. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 122. Dėl 112,00 Lt delspinigių... 123. Apeliantas UAB „Masada“ 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 12/03-M107... 124. Dėl kitų apelianto argumentų... 125. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 126. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 127. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 128. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 129. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 130. Atmetus apelianto UAB „Masada“ apeliacinį skundą, iš atsakovo... 131. Byloje ieškovas pateikė įrodymus dėl 3630 Lt išlaidų, patirtų dėl... 132. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 133. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti... 134. Priteisti ieškovui UAB ,,Bodesa“ iš atsakovo UAB ,,Masada“ 1500 Lt...