Byla e2-931-959/2019
Dėl žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,

2sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,

3dalyvaujant ieškovės bankrutavusios viešosios įmonės (toliau BVšĮ) „Amicus“ teniso mokyklos atstovui bankroto administratoriui S. S.,

4atsakovės L. P. atstovei advokatei Ritai Petručionytei,

5atsakovui E. P. bei jo atstovei advokatei R. V.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. S., ieškinį atsakovams L. P. ir E. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“.

7Teismas

Nustatė

8ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 7 593,89 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ji nurodė, kad ieškovei iškelta bankroto byla, įstaigos administratoriui iki šiol visi įstaigos dokumentai ar turtas nėra perduoti. Šios įstaigos vadovas ir savininkė įstatymo nustatytomis sąlygomis laiku dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Toks atsakovų neveikimas yra neteisėtas, todėl turi būti atlyginta padaryta žala. Padarytą žalą sudaro teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (e. b. t. 1, b. l. 1-5).

9Atsakovė L. P. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ji nurodė, kad priverstinės nepriemokos ir su ja susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės į mokesčio priverstinio išieškojimo atsiradimo dienos. Priverstinės nepriemokos už apdraustuosius priverstinio išieškojimo terminas pasibaigė 2008 m. vasario 15 d., todėl atsakovė prašo šiai sumai taikyti senaties terminą. Senaties terminas AB „Telia Lietuva“ pasibaigė 2014 m. rugpjūčio 1 d., praėjus 10 metų nuo teisės atsiradimo į ieškinį dienos, todėl ir šiai sumai atsakovė prašo taikyti senaties terminą. Pats bankroto administratorius, gindamas BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos interesus, privalėjo ginčyti šiuos kreditorinius reikalavimus bankroto byloje. Atsakovė nurodė, kad įstaiga veiklos nebevykdė nuo 2002 lapkričio mėnesio, o skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui nuo 2003 m. vasario 14 d. nedidėjo. Todėl įstaigos skola dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo tikrai nepadidėjo (e. b. t. 1, b. l. 64-66).

10Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad socialinio draudimo įmokoms yra taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, kuris suėjo 2008 m. rugpjūčio 13 d., o skolai už ryšio paslaugas – bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris taip pat yra praleistas. Todėl atsakovas prašo byloje taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Be to, atsakovas nurodė, kad visos įstaigos skolos susidarė iki 2004 metų ir nėra jokių duomenų, kad jos būtų didėjusios po 2005 metų, kai buvo registruotas likviduojamos įstaigos statusas, todėl net ir atsakovui nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, įstaigos turtinė padėtis nebuvo bloginama (e. b. t. 1, b. l. 68-74).

11Teismas

konstatuoja:

12ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d nutartimi iškelta bankroto byla VšĮ „Amicus“ teniso mokyklai (toliau – ir įstaiga; e. b. t. 1, b. l. 6-8). 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismas bankroto byloje patvirtino BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos kreditorių reikalavimus: VSDFV Kauno skyriaus - 7 161,73 Eur sumai, AB „TEO LT“ – 432,16 Eur sumai (e. b. t. 1, b. l. 9). 2017 m. vasario 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi VšĮ „Amicus“ teniso mokykla pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti (e. b. t. 1, b. l. 10-11). 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta įstaigai taikyti supaprastintą bankroto procesą (e. b. t. 1, b. l. 12-13). Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad nuo 2005 m. birželio 1 d. įstaigai suteiktas likviduojamos įstaigos statusas, o nuo 2016 m. liepos 2 d. – bankrutuojančios įstaigos statusas. Atsakovas E. P. nuo 2001 m. gruodžio 22 d. iki 2005 m. birželio 7 d. buvo VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos vadovu, o nuo 2005 m. birželio 7 d. iki 2016 m. liepos 5 d. - likvidatoriumi. (e. b. t. 1, b. l. 14-17). 2001 m. balandžio 10 d. atsakovai sudarė santuokinio turto dalybų sutartį, pagal kurią atsakovei L. P., be kita ko, atiteko 17600,00 Lt VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos piniginių įnašų (e. b. t. 2, b. l. 52-53). Tokiu būdu atsakovė L. P. tapo įstaigos dalininke. Atsakovė L. P., kaip vienintelė įstaigos savininkė 2001 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą paskirti atsakovą E. P. įstaigos direktoriumi, 2009 m. sausio 9 d. nusprendė sudaryti faktoringo sutartį su UAB „Hanza Lizingas“, 2002 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą dėl įgaliojimų suteikimo atsakovui E. P. atstovauti įstaigai sudarant įstaigos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, 2005 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą likviduoti įstaigą bei jos likvidatoriumi paskirti atsakovą E. P. (e. b. t. 1, b. l. 18-19, t. 2, b. l. 8, 16, 25). Bendra įstaigos mokestinė nepriemoka 2012 m. birželio 25 d. sudarė 22 620,07 Eur. Suėjus mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminui valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą pripažinti prievolę šiai sumai pasibaigusia (e. b. t. 1, b. l. 21-23). VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. sausio 10 d. duomenimis VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos VSDFV biudžetui buvo 7 161,73 Eur, t. y. 6 550,63 Eur įmokų už apdraustuosius ir 611,10 Eur delspinigių (e. b. t. 1, b. l. 43).

14Dėl ieškinio senaties

15Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

16Bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai administratoriaus, pareiškus savarankišką reikalavimą įmonės vadovui ir savininkui (dalyviui) įstatyme numatytu savarankišku teisiniu pagrindu – įmonės buvusiam vadovui ir dalyviui nevykdžius pareigos savalaikiai inicijuoti įmonei bankroto bylą, ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui turi būti skaičiuojamas autonomiškai pagal bendrąsias šio termino skaičiavimo taisykles. Ieškinio senaties termino eiga tokiam reikalavimui negali prasidėti anksčiau, nei įmonei iškeliama bankroto byla. Tik įmonei iškėlus bankroto bylą ir administratoriui išsiaiškinus faktines su įmonės nemokumu susijusias aplinkybes, galima nustatyti momentą, nuo kurio sužinoma apie padarytą teisės pažeidimą – nesavalaikį bankroto bylos įmonei iškėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-412-381/2016; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-561/2007).

17Byloje nustatyta, kad įstaigai bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismas bankroto byloje patvirtino BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos kreditorių reikalavimus: VSDFV Kauno skyriaus - 7 161,73 Eur sumai, AB „TEO LT“ – 432,16 Eur sumai (e. b. t. 1, b. l. 9). Nagrinėjamoji byloje prašomą priteisti žalą sudaro būtent BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos kreditorių reikalavimai, patvirtinti minėta Kauno apygardos teismo nutartimi. Byloje nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, apie žalą bei savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti anksčiau, nei teismo nutartimi buvo iškelta įstaigos bankroto byla – 2016 m. birželio 21 d. Ieškovė ieškinį teismui pareiškė 2018 m. liepos 20 d. Todėl teismas konstatuoja, jog ieškovė sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

18Atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties yra susiję su įstaigos kreditorių VSDFV bei AB „Telia Lietuva“ reikalavimais ir įstatymo nustatytais senaties terminais šiems reikalavimams reikšti. Tačiau šie reikalavimai bankroto byloje nebuvo ginčijami, jų pagrįstumas įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo patvirtintas, todėl nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų pagrįstumas pakartotinai negali būti sprendžiamas, inter alia ir ieškinio senaties termino požiūriu.

19Dėl įstaigos vadovo bei savininko atsakomybės

20Ieškinyje teigiama, jog įstaigos kreditorių reikalavimai pradėjo kauptis vėliausiai nuo 2002 m. lapkričio 15 d., nes įstaiga jau tuo metu negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir atsakovams atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įstaigos likvidavimo, ar nemokumo atkūrimo, o nuo to laiko iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigos pradelsti finansiniai reikalavimai kreditoriams padidėjo iki 30213,94 Eur, todėl atsakovai, pažeidę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atsakingi už finansinių reikalavimų kreditoriams atsiradimą ir privalo atlyginti įstaigai padarytą žalą. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė teigia, jog įstaiga 2003 m. sausio 1 d. jau buvo nemoki (e. b. t. 2, b. l. 3). Posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, jog įstaiga buvo nemoki nuo 2003 m. sausio 1 d.

21Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 27 d. galiojusios bei vėlesnių redakcijų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms (toliau – įmonės), įregistruotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

22Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiek teisės aktai, tiek teismų praktika dar iki Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio papildymo 4 dalimi patvirtino įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nurodytos teisės normos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

23Dėl atsakovo E. P. atsakomybės

24Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, kt.).

25Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Tokie atvejai, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kai įmonės vadovas, matydamas realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai. Šiuo atveju įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimu (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai) bei fiduciarinių pareigų pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).

26Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014). Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

27Iki 2008 m. liepos 1 d. galiojusiose ĮBĮ redakcijose įmonės nemokumas buvo apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant įstaigos nemokumo bei atsakovo E. P. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentą, būtina nustatyti dieną, kai: 1) įstaiga neatsiskaitė su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) pradelsti įstaigos įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

28Bylos duomenimis, anksčiausia įstaigos pradelstos prievolės data – 2002 m. gruodžio 13 d., pradelstos prievolės suma tai dienai – 8410 Lt, kreditorius – VSDFV (e. b. t. 1, b. l. 43). Ši skola buvo iš dalies padengta daliniais mokėjimais, atliktais 2002 m. gruodžio mėnesį, 2003 m. sausio bei vasario mėnesiais, tačiau 1720 Lt dydžio jos dalis taip ir liko nepadengta. Taigi, ir praėjus trims mėnesiams po minėtos datos (2002 m. gruodžio 13 d.), t. y. 2003 m. kovo 14 d. įstaiga neatsiskaitė su kreditoriumi, todėl laikytina, kad pirmoji nemokumo sąlyga byloje yra nustatyta.

29Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

30Bylos duomenimis, įstaiga 2003 m. sausio 3 d. nebeturėjo jokio turto. 2002 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įstaiga pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą, o už turtą sumokėtais pinigais atsiskaitė su kreditore UAB „Amicus verus“. 2003 m. pradžioje įstaigoje liko tik trumpalaikis turtas – praeito sezono prekės. Skolą prekėmis sutiko priimti vienintelė kreditorė UAB „Amicus verus“. Įstaigos skola kreditorei UAB „Amicus verus“ buvo įskaityta, dalimis perdavus prekes už savikainą per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 3 d. iki 2003 m. vasario 3 d. (100 000 Lt) (e. b. t. 2, b. l. 86-87, 111-112; teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-379-555/2018, garso įrašas, esantis kompaktiniame diske, pop. b. l. 48, nuo 1 val. 8 min.). VšĮ „Amicus“ teniso mokykla nemokumas yra konstatuotas res judicata galią turinčioje (įsiteisėjusioje) Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1990-555/2016 (dabar Nr. eB2-379-555/2018), kuria nustatyta, jog kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui didėjo nuo 2002 m. IV ketvirčio ir įsiskolinimas Fondo biudžetui 2016 m. balandžio 14 d. sudarė 7 161,73 Eur, iš jų: 6 550,21 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 611,10 Eur delspinigių; draudėjas paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokas priskaičiavo 2003 m. I ketvirtį, visus darbuotojus atleido 2004 m. I ketvirtį. Minėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-379-555/2018 pateiktame ieškinyje pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius taip pat nurodė nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, jog nuo 2003 m. sausio 8 d. taikė priverstinio poveikio priemones (teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nurašyti nesumokėtas įmokas iš draudėjo sąskaitų), tačiau šios priemonės neįvykdytos; paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos mokėtos 2003 m. vasario 25 d.; duomenų apie įstaigos teiktus finansinės atskaitomybės dokumentus nėra, įstaiga jokio registruoto turto neturi, veiklos nevykdo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-296-823/2018 iš esmės konstatavo tas pačias aplinkybes: įstaigos skola kreditorei VSDFV Kauno skyriui pradėjo didėti nuo 2002 m. IV ketvirčio, VSDFV Kauno skyrius 2003 m. balandžio 25 d. sprendimu skolos išieškojimas perduotas antstoliui ir skola priverstine tvarka neišieškota, draudimo įmokos paskutinį kartą sumokėtos 2003 m. vasario 25 d., o nuo 2014 m. I ketvirčio visi įstaigos darbuotojai buvo atleisti. Kreditorės AB „TEO LT“ reikalavimas susidarė 2003–2004 m. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktu Nr. 19-05-10-56 (toliau – ir VMI patikrinimo aktas) konstatuota, kad pagal pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas įstaiga nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. veiklos nevykdė; nuo 2005 m. birželio 1 d. turi likviduojamos įstaigos statusą. Juridinių asmenų tvarkytojo registro teikiamais duomenimis, likviduojamos įstaigos faktas įregistruotas 2005 m. birželio 7 d., suinteresuotas asmuo E. P. nuo 2005 m. birželio 7 d. iki 2016 m. liepos 5 d. ėjo įstaigos likvidatoriaus pareigas. Administratoriaus rašytinų paaiškinimų duomenimis apeliantės 2004 m. mokestinė nepriemoka kreditorei VMI buvo nurašyta, nes 2012 m. suėjo mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo terminai. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1729-798/2017 padarė išvadą, kad VšĮ „Amicus“ teniso mokykla nuo 2003 m. sausio 1 d. veikė nuostolingai (e. b. t. 2, b. l. 84-85). 2003 m. sausio 14 d. įstaigos pradelstos įmokos VSDFV išaugo iki 9038 Lt, o 2003 m. vasario 14 d. – iki 22618 Lt (e. b. t. 1, b. l. 43). 2003 m. vasario 25 d. įstaigai suėjo terminas sumokėti 36029,81 Lt mokestinę prievolę (PVM) (e. b. t. 1, b. l. 23). Atsakovas E. P. nagrinėjamos bylos 2019 m. liepos 2 d. posėdyje paaiškino (posėdžio garso įrašo 1 val. 30 min.), jog 2003 m. sausio mėnesį įstaiga be materialaus turto turėjo ir distribucijos teises (prekinio ženklo Wilson ir kitų prekinių ženklų), tačiau, kaip matyti iš byloje esančio 2005 m. birželio 1 d. L. P. sprendimo (e. b. t. 1, b. l. 20), pagrindinė prekių tiekėja Amersports, Wilson prekinio ženklo produkcijos gamintoja, pakeitė distributorių Lietuvoje 2003 metų sausio mėnesį, po ko įstaiga baigė aktyvią komercinę ūkinę veiklą. Apie tai, kad įstaiga turėjo ir kitų prekinių ženklų distribucijos teises bei apie šių teisių vertę, įrodymų teismui nepateikta. Be to, tame pačiame 2019 m. liepos 2 d. posėdyje atsakovas E. P. paaiškino, jog įstaiga tapo nemokia ir atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2003 m. gegužės pradžioje (posėdžio garso įrašo 1 val. 47 min. 15 sek.). Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, jog įstaigos skolos jau nuo 2003 m. vasario 3 d. viršijo pusę įstaigos turto vertės, o tiksliau – įstaiga nuo šios dienos turto apskritai neturėjo, o skolos tik augo. Taigi, nustatyta ir antroji nemokumo sąlyga.

31Pagal bylos duomenis, diena, kai egzistavo abi bylai aktualios redakcijos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos nemokumo sąlygos, buvo 2003 m. kovo 14 d., nes šią dieną suėjo trys mėnesiai po termino anksčiausiai prievolei įvykdyti, įstaiga šią dieną šios prievolės negalėjo įvykdyti (neatsiskaitė su kreditoriumi) ir jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

32Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Atsakovas E. P., įstaigai nuo 2003 m. kovo 13 d. esant nemokumo būsenoje, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Todėl konstatuotini jo neteisėti veiksmai (neveikimas).

33Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

34Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

36Kaip matyti iš bylos duomenų, įstaigos 6550,63 Eur dydžio įmokų įsiskolinimas VSDFV susidarė iki 2003 m. kovo 14 d., taigi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo dieną šis įsipareigojimas jau egzistavo.

37611,10 Eur dydžio delspinigiai įstaigai buvo priskaičiuoti už pavėluotą įmokų mokėjimą už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 16 d. iki 2003 m. rugpjūčio 13 d. (e. b. t. 1, b. l. 43). Pagal šiuo laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 381 straipsnį, valstybinio socialinio draudimo įstaigos moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokoms (ligos bei motinystės pašalpoms); delspinigių dydis nustatomas pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą; delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią draudėjas, nustatytu laiku iš fondo negavęs lėšų, išmokėjo šią išmoką jos gavėjui iš savo lėšų, ir skaičiuojami, iki bus pervestos lėšos už šią išmoką. Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 32 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo“ (Žin., 1997, Nr. 27-650) nuo 1997 m. balandžio 1 d. buvo patvirtinta 0,06 procento dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigių norma. 2003 m. kovo 14 d. įstaigos skola VSDFV buvo 6550,63 Eur, delspinigiai už laikotarpį nuo 2003 m. kovo 14 d. iki 2003 m. rugpjūčio 13 d. (152 dienos) sudaro 597,42 Eur (6550,63 x 0,0006 x 152).

38Anksčiausioje AB „Lietuvos telekomas“ (dabar – AB „Telia Lietuva“) išrašytoje sąskaitoje, kurios data – 2003 m. rugpjūčio 7 d., nurodyta, kad likutis 2003 m. liepos 1 d. – 1171,72 Lt (339,35 Eur). Aplinkybę, jog visas šis likutis susidarė po 2003 m. kovo 14 d., privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Teismui tokių įrodymų nepateikta, todėl teismas ją laiko neįrodyta. Kaip matyti iš kitų sąskaitų, įstaigos skola už paslaugas bei kitos piniginės prievolės nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 5 d. išaugo nuo 1171,72 Lt (339,35 Eur) iki 1492,17 Lt (432,16 Eur), t. y. 92,81 eurais (e. b. t. 1, b. l. 45-46).

39Taigi, įstaigos skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, yra 690,23 Eur (597,42 + 92,81); tai yra žala, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtu neveikimu – pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu.

40Atsakovo E. P. kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos jis nepaneigė. Todėl teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos visos atsakovo E. P. deliktinės atsakomybės sąlygos ir ieškinio dalis dėl 690,23 Eur dydžio žalos priteisimo iš jo yra pagrįsta ir tenkintina.

41Dėl atsakovės L. P. atsakomybės

42Pagal nuo 2003 m. vasario 19 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusios ĮBĮ redakcijos 2 straipsnio 9 dalį, savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai. Atsakovė L. P., būdama vienintele įstaigos dalininke, atitiko ĮBĮ nustatytą savininko apibrėžimą, todėl turėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

43Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

442005 m. birželio 1 d. L. P. sprendime nurodyta: „Pagrindinei prekių tiekėjai Amersports, Wilson prekinio ženklo produkcijos gamintojai, pakeitus distributorių Lietuvoje 2003 metų sausio mėnesį, įmonė baigė aktyvią komercinę ūkinę veiklą.“ Be to, įstaigai 2002 m. gruodžio 31 d. pardavus nekilnojamąjį turtą, lėšos buvo pervestos UAB „Amicus verus“, kurios vienintele akcininke buvo atsakovė L. P., skolų dengimui. 2003 m. vasario 3 d. tai pačiai UAB „Amicus verus“, dengiant skolą, buvo perleistos ir įstaigos prekės. Kaip matyti iš L. P. sprendimo sudaryti su UAB „Hanza Lizingas“ faktoringo sutartį bei laiduoti UAB „Hanza Lizingas“ pirkėjų įsipareigojimų vykdymą pagal faktoringo sutartį (e. b. t. 2, b. l. 8), ji aktyviai sprendė ir įstaigos finansinius klausimus, kas pagal įstatus yra direktoriaus kompetencija. Šie įrodymai bei aplinkybė, jog L. P. yra įstaigos vadovo atsakovo E. P. buvusi sutuoktinė, tačiau tebegyvenanti su juo tuo pačiu adresu (nurodoma procesiniuose dokumentuose), tikėtinai įrodo, jog atsakovei L. P. 2003 m. kovo 14 d. buvo ar turėjo būti žinoma apie įstaigos nemokumą.

45Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai?– juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č. , Š. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009). Atsižvelgiant į dalyvio ir vadovo funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas.? Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

46Nagrinėjamu atveju, kaip minėta aukščiau, atsakovė L. P. atlikinėjo veiksmus, būdingus ne tik įstaigos dalininkui, bet ir įstaigos vadovui (priėmė sprendimą sudaryti su UAB „Hanza Lizingas“ faktoringo sutartį bei laiduoti UAB „Hanza Lizingas“ pirkėjų įsipareigojimų vykdymą pagal faktoringo sutartį), todėl laikytina, kad ji veikė kaip faktinė vadovė ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovė.

47Atsižvelgiant į tai, kad L. P. 2003 m. kovo 14 d. žinojo ar turėjo žinoti, jog įstaiga yra nemoki, nepateikusi pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ji pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pareigą. Dėl tokio jos neveikimo įstaiga patyrė aukščiau nurodyto dydžio žalą. Savo kaltės prezumpcijos atsakovė taip pat nepaneigė. Taigi, konstatuotina, jog abu atsakovai E. P. bei L. P. savo bendrais veiksmais (neveikimu) padarė įstaigai žalos, todėl jų prievolė ją atlyginti yra solidarioji (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

48Procesiniai klausimai

49Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė L. P. šioje byloje patyrė 1000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Atsakovui E. P. teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 130 Eur (e. b. t. 2, b. l. 149). Patenkinus 9,09 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų (7593,89 / 690,23 x 100), iš ieškovės BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos atsakovės L. P. naudai priteistina 90,89 Eur ir valstybės naudai – 11,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

Nutarė

51ieškinį tenkinti iš dalies:

52Priteisti solidariai iš atsakovo E. P., asmens kodas ( - ) ir L. P., asmens kodas ( - ) ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Amicus“ teniso mokyklos, juridinio asmens kodas 135659940, naudai 690,23 Eur (šešių šimtų devyniasdešimties eurų 23 ct) žalos atlyginimą.

53Kitos ieškinio dalies netenkinti.

54Priteisti iš ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Amicus“ teniso mokyklos, juridinio asmens kodas 135659940:

55atsakovės L. P., asmens kodas ( - ) naudai 90,89 Eur (devyniasdešimties eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidas;

56valstybės naudai 11,82 Eur (vienuolikos eurų 82 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. ( - ) - AB „Swedbank“ banke, ( - ) - AB „Citadele" banke, ( - ) - AB DNB banke, ( - ) - AB SEB banke, ( - ) - AB Šiaulių banke, ( - ) - Danske banke, ( - ) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

57Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,... 2. sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,... 3. dalyvaujant ieškovės bankrutavusios viešosios įmonės (toliau BVšĮ)... 4. atsakovės L. P. atstovei advokatei Ritai Petručionytei,... 5. atsakovui E. P. bei jo atstovei advokatei R. V.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 7 593,89 Eur žalos... 9. Atsakovė L. P. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir... 10. Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti... 11. Teismas... 12. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d... 14. Dėl ieškinio senaties... 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis... 16. Bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai administratoriaus, pareiškus... 17. Byloje nustatyta, kad įstaigai bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo... 18. Atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties yra susiję su įstaigos... 19. Dėl įstaigos vadovo bei savininko atsakomybės... 20. Ieškinyje teigiama, jog įstaigos kreditorių reikalavimai pradėjo kauptis... 21. Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 27 d. galiojusios bei vėlesnių... 22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiek teisės aktai, tiek teismų... 23. Dėl atsakovo E. P. atsakomybės... 24. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę... 25. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam... 26. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje... 27. Iki 2008 m. liepos 1 d. galiojusiose ĮBĮ redakcijose įmonės nemokumas buvo... 28. Bylos duomenimis, anksčiausia įstaigos pradelstos prievolės data – 2002 m.... 29. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje... 30. Bylos duomenimis, įstaiga 2003 m. sausio 3 d. nebeturėjo jokio turto. 2002 m.... 31. Pagal bylos duomenis, diena, kai egzistavo abi bylai aktualios redakcijos ĮBĮ... 32. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas... 33. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą... 34. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje... 36. Kaip matyti iš bylos duomenų, įstaigos 6550,63 Eur dydžio įmokų... 37. 611,10 Eur dydžio delspinigiai įstaigai buvo priskaičiuoti už pavėluotą... 38. Anksčiausioje AB „Lietuvos telekomas“ (dabar – AB „Telia Lietuva“)... 39. Taigi, įstaigos skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo... 40. Atsakovo E. P. kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos jis nepaneigė. Todėl... 41. Dėl atsakovės L. P. atsakomybės... 42. Pagal nuo 2003 m. vasario 19 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusios ĮBĮ... 43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga sužinoti apie nemokumą... 44. 2005 m. birželio 1 d. L. P. sprendime nurodyta: „Pagrindinei prekių... 45. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl juridinio... 46. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta aukščiau, atsakovė L. P. atlikinėjo... 47. Atsižvelgiant į tai, kad L. P. 2003 m. kovo 14 d. žinojo ar turėjo žinoti,... 48. Procesiniai klausimai... 49. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270... 51. ieškinį tenkinti iš dalies:... 52. Priteisti solidariai iš atsakovo E. P., asmens kodas ( - ) ir L. P., asmens... 53. Kitos ieškinio dalies netenkinti.... 54. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Amicus“... 55. atsakovės L. P., asmens kodas ( - ) naudai 90,89 Eur (devyniasdešimties eurų... 56. valstybės naudai 11,82 Eur (vienuolikos eurų 82 ct) valstybės garantuojamos... 57. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...