Byla 2A-1123/2012
Dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-226-372/2011, tretieji asmenys A. C. ir Mažeikių rajono 3-iojo notarų biuro notarė D. V.. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Langvesta“ patikslintas ieškinys atsakovams A. P. ir I. P. dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-226-372/2011, tretieji asmenys A. C. ir Mažeikių rajono 3-iojo notarų biuro notarė D. V.. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 20 000 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007-05-11 UAB „Langvesta“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas tuo metu buvo atsakovas A. P., pardavė atsakovei I. P. 2,7931 ha žemės sklypą už 10 000 Lt. Šiaulių apygardos teismui nutartimi byloje paskyrus nepriklausomą turto vertinimo ekspertizę, buvo pateikta eksperto išvada, kad sandorio sudarymo metu žemės sklypo rinkos vertė buvo 30 000 Lt. Ieškovo reikalaujama priteisti 20 000 Lt žalos suma yra skirtumas tarp žemės sklypo pardavimo kainos ir jo vertės, nustatytos ekspertizės išvadoje. Ieškovo teigimu, pardavus sklypą už mažesnę negu rinkos kainą, įmonei buvo padaryta žala.

4Atsakovai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog sutarties pasirašymo metu Registrų centro Mažeikių filialo pažymoje nurodyta indeksuota žemės sklypo vertė buvo 5 359 Lt, vidutinė rinkos vertė – 3 991 Lt, remiantis atsakovės I. P. užsakymu atlikta UAB „Rezultatas“ ekspertize – žemės sklypo vertė sandorio sudarymo metu buvo 8 370 Lt, 2010-02-08 antstolio sudarytame Turto apraše žemės sklypo vertė nurodyta 10 400 Lt. Sąlyginai nedidelę žemės sklypo realią vertę sąlygojo tai, kad žemės sklypas buvo nepatrauklus, apleistas, nevientisas, nes jį riboja upeliukas, sklypas ribojasi su ferma, dėl ko jaučiami nemalonūs kvapai. Atsakovas bandė žemės sklypą parduoti kitiems asmenims, skelbdamas apie tai internete, tačiau niekas nesusidomėjo. Tiek šį, tiek gretimą žemės sklypą UAB „Langvesta“ įsigijo už bendrą 10 000 Lt kainą. Gretimas žemės sklypas parduotas už 50 000 Lt, nes buvo žymiai patrauklesnis, o ginčo žemės sklypas parduotas už 10 000 Lt, t.y. už realią rinkos kainą, iš viso už abu sklypus buvo gauta 60 000 Lt, tad įmonei žalos nepadaryta. Atsakovų nuomone, ekspertės išvada, kurioje žemės sklypas sandorio sudarymo dienai įvertintas 30 000 Lt, remtis negalima, nes ekspertė neįvertino sklypo aplinkos sąlygų ir lokalizacijos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – nusprendė priteisti iš atsakovo A. P. ieškovui BUAB „Langvesta“ 20 000 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo A. P. 727,66 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nusprendė ieškinį atsakovės I. P. atžvilgiu atmesti ir priteisti iš ieškovo BUAB „Langvesta“ atsakovės I. P. naudai 529,46 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas vadovavosi teismo ekspertės I. K. pateiktu teismui Ekspertizės aktu Nr.2052916, kuriame konstatuota, kad sandorio sudarymo metu žemės sklypo rinkos vertė sudarė 30 000 Lt. Teismas sprendė, kad nėra jokių duomenų apie ekspertės galimą šališkumą ar jos kaip ekspertės kompetencijos trūkumą. Vertindamas atsakovų prašymu į teismą iškviestų liudytojų P. J. ir A. J. parodymus, teismas konstatavo, kad šių liudytojų parodymai patvirtina, jog įsigijusi sklypą, atsakovė jį tvarkė ir pagerino, tačiau tai nenuneigia ekspertės išvados, kad sandorio sudarymo metu sklypo rinkos kaina buvo būtent 30 000 Lt. Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kiek jiems kainavo pagerinti žemės sklypą. Teismas sprendė, kad žemės sklypas iš esmės buvo perkamas atsakovams kaip šeimai, todėl buvo įsigytas aiškiai mažesne kaina, nei jis būtų kainavęs pašaliniam asmeniui. Tai patvirtina ir tai, kad gretimas mažesnio ploto sklypas parduotas už žymiai didesnę kainą.

8Atmesdamas ieškinį atsakovės I. P. atžvilgiu teismas nurodė, jog aiškiai per mažą sandorio kainą nustatė atsakovas A. P., būdamas įmonės akcininkas ir vadovas. Duomenų apie tai, kad turto kainą nustatė koks nors kitas asmuo, nepateikta.

9Teismo vertinimu, įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žala (nuostoliai). Perleisdamas turtą už per mažą kainą atsakovas padarė žalą bendrovei. Atsakovas nepasirūpino, kad būtų objektyviai nustatyta perleidžiamo turto vertė. Atsakovo neteisėti veiksmai - siekis perleisti įmonei priklausantį turtą sutuoktinei I. P., tuo atimant galimybę įmonei gauti daugiau pelno, yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas sprendė, kad iš viso ieškovas turėjo 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė 3 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 3 000 Lt ekspertizės išlaidos. Atmetant ieškinį atsakovės I. P. atžvilgiu, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo A. P.. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo A. P. valstybei 600 Lt žyminio mokesčio, nurodydamas, kad ieškovas kaip bankrutavusi įmonė yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, todėl žyminio mokesčio mokėjimo pareiga tenka atsakovui, kuris nėra atleistas nuo jo, ir 127,66 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas sprendė, kad su byla tiesiogiai susijusios atsakovės I. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 423,50 Lt už UAB „Rezultatas“ atliktą turto vertinimą ir kuro išlaidos 105,96 Lt sumai, todėl 529,46 Lt atsakovės naudai priteistina iš ieškovo. Taip pat teismas nurodė, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas Įmonių bankroto įstatymo tvarka, įtraukiant šią sumą į kreditorių reikalavimų sąrašą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti 2011-08-31 Šiaulių apygardos teismo sprendimą toje dalyje, kuria buvo priteista iš jo ieškovo naudai 20 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 600 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 727,66 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Taip pat atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teisme jo teisės buvo nuolat pažeidžiamos, procesas vyko šališkai, nebuvo siekiama atskleisti visų bylos aplinkybių ir gauti įrodymų, todėl atsakovo galimybė atskleisti ieškovo nepagrįsto ieškinio esmę liko suvaržyta. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, t.y. įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias CPK 4, 176, 177, 178 straipsniuose įtvirtintas teisės normas bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį, nes ieškovui su pradiniu ieškiniu pateikus turto vertės nustatymo aktą, ieškinys negalėjo būti priimtas, o priėmus turėjo būti atmestas. Teismas pažeidė CPK 199 straipsnio nuostatas, nes nebuvo išreikalauti žemės įsigijimo dokumentai. Teismas pažeidė CPK 156 straipsnio 3 dalį, nes atsisakė apklausti atsakovės I. P. prašymu kviestus liudytojus. Teismas netyrė ir nenustatinėjo reikšmingam bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismo išvados prieštarauja CK 1.5, straipsnio 3 ir 4 dalims.
  2. Teismo išvada, kad atsakovas neteisėtai siekė perleisti savo sutuoktinei įmonei priklausantį turtą, tuo atimant galimybę įmonei gauti daugiau pelno, yra nepagrįsta. Faktinės su ginčo sklypu susijusios aplinkybės (nemalonus kvapas, nemalonūs vaizdai, tarša ir kt.) lėmė, kad į šį žemės sklypą reikėjo daug (20 000 Lt) investuoti, siekiant jį pagerinti. Teismo ekspertė, kurios išvada teismas vadovavosi, nustatydama žemės sklypo vertę, į ją neįtraukė žemės sklypo pagerinimo darbų vertės. Teismo ekspertės išvada nepagrįsta, nes ekspertė vertino ginčo sklypą tik pagal pačius brangiausius aplink buvusius sklypus, nevertino faktinių aplinkybių, lemiančių ginčo žemės sklypo mažesnę vertę. Teismo ekspertizės išvadą paneigia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu Registrų centro Mažeikių filialo išduota pažyma, kurioje nurodyta indeksuota žemės vertė – 5 359 Lt, o vidutinė rinkos vertė – 3 991 Lt, UAB „Rezultatas“ turto įvertinimo ataskaita, pagal kurią žemės sklypo vertė – 8 370 Lt ir 2010-02-08 antstolio Turto aprašas, kuriame nurodyta žemės sklypo vertė – 10 400 Lt. Kadangi į bylą buvo pateikta UAB „Rezultatas“ ekspertizės išvada, teismas privalėjo vertinti abiejų ekspertų atliktus vertinimus.
  3. Ieškinys dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio nepareikštas, vadinasi, sandoris yra galiojantis ir sudarytas sąžiningai ir nenuostolingai. Tai, kad nėra atsakovo, kaip įmonės vadovo kaltės ir tai, kad UAB „Langesta“ nepadaryta žalos, patvirtina aplinkybės, jog atsakovas siekė parduoti žemės sklypą kaip galima brangiau, apie ketinimus parduoti skelbė internete, o žemės sklypas parduotas už realią tuo metu buvusią žemės sklypo vertę.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Langvesta“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2011-08-31 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto argumentai, kad teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes ieškinys negalėjo būti priimtas, o priėmus turėjo būti atmestas, yra nepagrįsti. Ieškinio pagrįstumas civilinės bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinamas. Be to, teismas sprendime rėmėsi ne ieškovo su ieškiniu pateikta, o byloje ekspertizę atlikusios teismo ekspertės išvada.
  2. Apeliacinio skundo argumentai, kad į žemės sklypo pagerinimą buvo daug investuota, nesudaro pagrindo naikinti pagrįsto teismo sprendimo. Byloje esanti teismo ekspertės išvada nėra paneigta.
  3. Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad jeigu ieškinys dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio nepareikštas, vadinasi, sandoris yra galiojantis ir sudarytas sąžiningai ir nenuostolingai. Sandorio galiojimas nereiškia, kad juo nepadaryta žala. Reikalavimas sandorį pripažinti negaliojančiu ir reikalavimas atlyginti žalą yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai ir jų pasirinkimo teisė priklauso ieškovui.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. P. sutinka su apelianto A. P. apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti visiškai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Tai, kad teismas neišreikalavo žemės sklypo įsigijimo dokumentų, vertintina kaip teismo neobjektyvumas. Nesant įrodymų, leidžiančių spręsti dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, laikytina, kad žalos dydis neįrodytas.
  2. Teismas nemotyvavo, kodėl vadovavosi vienu turto vertinimo aktu, nors byloje buvusi UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaita nenuginčyta.
  3. Teismas pažeidė proceso normas, nepagrįstai atidėdamas 2010-08-19, 2010-09, 2010-10-07 teismo posėdžius.
  4. Iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai už išlaidas advokato pagalbai apmokėti turi būti mažinamos iki 1 000 Lt, nes atsakovas neturėtų būti laikomas atsakingu už tai, kad ieškovas kelis kartus keitė savo ieškinio reikalavimus ir dėl to bylos nagrinėjimas užsitęsė. Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumažintos taip pat trečdaliu – iki 242,56 Lt, nes ieškinys tenkintinas iš dalies, o papildomos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės, pastarajam keičiant reikalavimus.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

17Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Tai reiškia, kad atsakovės I. P. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, kurie galėtų sudaryti savarankišką apeliacijos pagrindą, bet nebuvo nurodyto A. P. apeliaciniame skunde, nėra nagrinėjami ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakys. Apeliacine tvarka apskųsta tik teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys atsakovo A. P. atžvilgiu ir teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas būtent šioje dalyje sudaro apeliacijos dalyką.

18Dėl teismo posėdžio formos apeliacinės instancijos teisme.

19Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, 322 straipsniu (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teisumui nėra privalomas.

20Apeliantas A. P. prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, grindžia pirmosios instancijos teismo šališkumu, jo (atsakovo) procesinių teisių pažeidimais, dėl ko buvusi suvaržyta jo galimybė atskleisti ieškovo nepagrįsto ieškinio pateikimo esmę. Šiomis aplinkybėmis yra grindžiamas ir atsakovo apeliacinis skundas, todėl konstatuodama, jog nurodyti argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo išvados dėl žodinio proceso būtinumo, teisėjų kolegija apibendrintai pasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su teismo šališkumu, civilinio proceso normų, atsakovo procesinių teisių pažeidimu.

21Dėl teismo šališkumo

22Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą. Taigi asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą yra konstitucinė, ir būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias kelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime nurodė, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-519/2006, 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009, kt.).

23Šiame kontekste taip pat aktuali Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, be kita ko, asmens teisė į nešališką teismą, bei ją aiškinanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

24Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiūriu gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 10486/83, judgment of 24 May 1989, § 47). Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (žr., pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgment of 24 February 1993, § 28, Academy Traiding Ltd. and Others v. Greece, no. 30342/96, judgment of 4 April 2000, § 43, Poulitaival and Pirttiaho v. Finland, no. 54857/00, judgment of 23 November 2004 ir kt.). Teisėjas, dėl kurio nešališkumo egzistuoja pagrįsta abejonė, privalo nusišalinti (žr. Nortier v. Netherlands, no. 13924/88, judgment of 24 August 1993, § 33).

25Šiuo atveju apeliantas skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo objektyviąja prasme, t.y. kad egzistuotų CPK 65 straipsnio 1 dalyje numatyti teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai.

26Apelianto nurodomos aplinkybės, esą patvirtinančios teisėjos šališkumą susiję išskirtinai su teismo veiksmais procese, t.y. kad ieškovui su pradiniu ieškiniu pateikus turto vertės nustatymo aktą, ieškinys negalėjo būti priimtas, o priėmus turėjo būti atmestas; kad teismas neišreikalavo iš ieškovo žemės įsigijimo dokumentų, atsisakė apklausti atsakovės I. P. prašymu kviestus liudytojus ir pan.. Tai yra, teismo šališkumas grindžiamas subjektyviosiomis aplinkybėmis (teismo išankstiniu neigiamu nusistatymu atsakovų atžvilgiu, tendencingumu procese renkant, vertinant įrodymus- CPK 66 str.).

27Dėl apelianto argumento, kad ieškovui kartu su pradiniu ieškiniu pateikus UAB ,,Aireda“ informacinio pobūdžio aktą, ieškinys turėjo būti atmestas, nepriimtas nagrinėjimui, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali vertinti ieškovo pateikiamų įrodymų nei jų patikimumo, nei pakankamumo prasme. Remiantis CPK 135 str. 2 d., ieškovas prie ieškinio turi pridėti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, tačiau ar šie įrodymai iš tiesų patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, ar jie yra tinkama, leistina įrodinėjimo priemonė, teismas gali vertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t.y. priimdamas byloje sprendimą (CPK 265 str. 1 d.). Pagrindai, kuriems esant teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, numatyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje; joje toks pagrindas atsisakyti ieškinį priimti kaip ieškovo pateiktų įrodymų nepakankamumas ar jų nepatikimumas, neleistinumas nėra numatytas. Dėl to apelianto argumentas, kad ieškinio, kurį ieškovas grindė UAB ,,Aireda“ informacinio pobūdžio aktu, priėmimas, rodo teisėjos šališkumą, yra nepagrįstas ir teisėjų kolegija jį atmeta. Taip pat nepagrįstai remiamasi argumentu dėl CPK 4 straipsnio pažeidimo: skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nepagrįstą ieškinį, nepaisė LR įstatymų normų bei netaikė vienodos teismų praktikos. Apeliantas skunde nurodo bylos numerį 2-294/2010, tačiau nenurodo, kokiame teisme byla, kuria jis remiasi, buvo nagrinėjama. Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėta byla su tokiu numeriu visiškai nėra susijusi su ieškinio priėmimo klausimu (joje nagrinėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas). Kadangi šis apelianto argumentas (dėl vieningos teismų praktikos nesilaikymo) yra neišsamus tiek, kad jį patikrinti nėra galimybės, jis pripažįstamas nepagrįstu dėl neįrodytumo.

28Teismo šališkumą procese apeliantas grindžia taip pat ir tuo, kad iš ieškovo (BUAB ,,Langvesta“) nebuvo išreikalauti žemės įsigijimo dokumentai, kas, apelianto manymu, būtų įrodę, kad sandoris, dėl kurio sudarymo prašoma priteisti žalos atlyginimą, nebuvo nuostolingas; priešingai- buvo pelningas. Dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog dalyvaujančių byloje asmenų prašymų netenkinimas, jų prašomų įrodymų neišreikalavimas savaime nėra pagrindas konstatuoti teismo nešališkumo pareigos pažeidimą. Antra vertus, nors apeliantas nurodo, kad teismas netenkino jo prašymo išreikalauti iš ieškovo žemės sklypo įsigijimo dokumentus, toks A. P. prašymas teismo posėdžio protokole nėra užfiksuotas (2 t., b.l. 143-149). Atsakovas pastabų dėl teismo posėdžio protokolo turinio CPK 171 str. nustatyta tvarka nepateikė, todėl laikoma, jog teismo posėdžio protokole posėdžio eiga buvo užfiksuota teisingai. Teismo posėdžio protokole užfiksuotas vienintelis svarstymas, susijęs u žemės sklypo įsigijimo dokumentų pateikimu, būtent, atsakydamas į atsakovo A. P. klausimą, ieškovo atstovas adv. A. K. nurodė, kad ieškovas nepateikė šių dokumentų, nes nebuvo įpareigotas to padaryti (2 t., b.l. 144). Daugiau jokie svarstymai, prašymai aptariamu klausimu nėra užfiksuoti. Atsakovo atsiliepime į ieškinį bei triplike toks prašymas taip pat nebuvo pareikštas (1 t., b.l. 65-67, 126-128). Tokioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas netenkino atsakovo prašymo, nes byloje nėra duomenų, kad toks prašymas apskritai buvo pareikštas.

29Taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas atsisakė apklausti bendraatsakovės I. P. prašymu iškviestus liudytojus. Teismas 2010-08-19 vykusiame teismo posėdyje nutarė patenkinti atsakovės I. P. prašymą ir iškviesti liudytojus (1 t., b.l. 181). Į 2010-10-07 vykusį teismo posėdį iš atsakovės prašytų iškviesti liudytojų buvo atvykę du (S. J. ir A. J.), tačiau šiame teismo posėdyje jie nebuvo apklausti, kadangi jame buvo sprendžiamas klausimas dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo ir tokia ekspertizė buvo paskirta (2 t., b.l. 19-22). Pažymėtina, jog liudytojų neapklausimas prieš ekspertizės skyrimą neturėjo ir negalėjo turėti įtakos vertės nustatymui, kadangi teismo paskirta ekspertė turėjo nustatyti žemės sklypo vertę jo pardavimo atsakovei I. P. metu, t.y. 21007 m. gegužės 11 d. (2 t., b.l. 22), kai tuo tarpu šie liudytojai atsakovės prašymu buvo kviečiami tam, kad paliudytų aplinkybes apie žemės sklypo vertės padidėjimą po jo įsigijimo. Teisėjų kolegija pastebi, jog 2011-08-17 teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai A. J., P. J. (2 t., b.l. 146) ir jie būtent ir liudijo aplinkybes apie žemės sklypo būklės gerinimą po sandorio sudarymo, bet ne apie jo vertę sandorio sudarymo metu. Tuo tarpu ginčas byloje buvo nagrinėjamas dėl to, ar sandorio sudarymo metu žemės sklypo, parduoto atsakovei I. P., vertė buvo tokia, už kurią jis buvo parduotas, ar didesnė, ką siekė įrodyti ieškovas. Taigi, žemės sandorio vertė byloje buvo lyginama su jos rinkos verte sandorio sudarymo metu, o ne su dabartine žemės sklypo rinkos verte.

30Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindė teismo šališkumą, atsakovų procesinių teisių pažeidimus, yra nepagrįstos. Teismo veiksmai bylos nagrinėjimo, įrodymų vertinimo procese atitiko CPK reikalavimus, teismas atsižvelgė į visų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones, svarstė visus pareikštus prašymus ir jų tenkinimą ar atmetimą motyvavo. Jokie teismo procesiniai veiksmai neliudija teismo neobjektyvaus požiūrio proceso dalyvių atžvilgiu.

31Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

32Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas bendrovės buvusio vadovo atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą klausimas. Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, atsako už juridiniam asmeniui padarytą žalą. Civilinės atsakomybės bendruosius pagrindus reglamentuoja CK 6.245 str. : remiantis šio straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Civilinės atsakomybės (tame tarpe- ir deliktinės) taikymui būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) bei žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis).

33Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti atsakovo (ų) veiksmų neteisėtumą, žalos padarymo faktą bei dydį ir priežastinį ryšį (CPK 178 str.), įrodžius šias aplinkybes, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo A. P. civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos.

34Atsakovo apeliaciniu skundu ginčijamos teismo išvados dėl žalos bendrovei padarymo fakto, dėl jo, kaip įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei kilusių pasekmių.

35Nagrinėjamoje byloje vertinant apelianto, kaip įmonės administracijos vadovo, veiksmų teisėtumą/neteisėtumą, pažymėtina, kad be CK 6.246 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos neteisėtų veiksmų sampratos, pagal kurią neteisėtais veiksmais pripažįstamas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, aktualus ir CK 2.87 straipsnis, kuris apibrėžia juridinio asmens organų narių pareigas.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant administracijos vadovo civilinės atsakomybė klausimą, būtina turėti omenyje tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis); administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-528/2009; 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010, kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2009). Taigi, vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorio sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorio ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010).

37Nagrinėjamu atveju apeliantas sudarė žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį su savo sutuoktine I. P., taigi, jis kaip įmonės vadovas, veikė aiškaus interesų konflikto tarp savo asmeninių bei įmonės interesų, situacijoje (CK 2.87 str. 3 d.), šiuo atveju taip pat yra pagrindas konstatuoti lojalumo pareigos (CK 2.87 str. 2 d.), bei to paties straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu bei naudoti jį (turtą) ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai, pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pripažįstama pagrįsta ir teisinga.

38Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje esminis ginčas vyksta dėl žalos padarymo fakto, kaip atsakovo A. P. civilinės atsakomybės sąlygos ir tam tikrus aspektu- dėl žalos dydžio.

39Ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus ir juos sumažinus iki 20 000 Lt, kuriuos, ieškovo teigimu, sudaro skirtumas tarp sudaryto sandorio kainos (10 000 Lt) bei realios sklypo vertės (30 000 Lt) ir teismui šiuos reikalavimus patenkinus, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad žalos bendrovei nepadarė, nes žemės sklypas buvo parduotas už jo realią vertę.

40Žemės sklypo vertei nustatyti bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo ekspertizė (2 t., b.l. 21-22). Nutartis skirti ekspertizę turto (žemės sklypo) vertei nustatyti buvo motyvuojama tuo, kad byloje yra dvi skirtingos turto vertintojų išvados dėl sklypo vertės sandorio sudarymo metu.

41Turto rinkos vertės nustatymas, esant ginčui, yra vienas iš klausimų, kuriems reikalingos specialios žinios, todėl teismas tokiam klausimui spręsti pagrįstai skyrė byloje ekspertizę (CPK 212 str.). Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d., 218 str.). Ji nėra teismui privaloma, vis tik, įstatymas šiai įrodinėjimo priemonei suteikia tam tikrą išskirtinumą- teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas sprendime (CPK 218 str.).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007, 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009, kt.). Tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002, 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009, 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

43Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliantas kaip įrodymais, paneigiančiais ekspertizės išvadą dėl žemės sklypo vertės, remiasi atsakovės I. P. užsakymu UAB ,,Rezultatas“ atliktu nekilnojamojo turto vertinimu (1 t., b.l. 133) pagal kurį ginčo žemės sklypo vertė sandorio sudarymo metu buvo 8 370 Lt; VĮ registrų centro atliktu masiniu vertinimu (1 t., b.l. 82) pagal kurį žemės sklypo vertė nurodoma 10 400 Lt, bei antstolio sudarytu turto aprašu (1 t., b.l. 56), pagal kurį žemės sklypo vertė taip pat nurodoma 10 400 Lt. Dėl pastarųjų dviejų įrodymų teisėjų kolegija pastebi, jog tiek masinio žemės sklypo vertinimo data- 2010-01-01, tiek turto aprašo sudarymo data- 2010-02-08 laiko požiūriu yra pernelyg nutolę nuo ginčo sandorio datos (2007-05-11), kad galėtų būti vertinami kaip patikimi įrodymai, pagrindžiantys žemės sklypo vertę sandorio sudarymo dieną, ypač įvertinant tą aplinkybę, kad sandoris buvo sudarytas ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai žemės sklypų, ypač esančių netoli miestų, kainos turėjo tendenciją augti, tuo tarpu masinis vertinimas atliktas ekonominio nuosmukio metu, kurio vienas iš labiausiai pasireiškusių požymių buvo būtent nekilnojamojo turto kainų žymus kritimas.

44Minėta, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Atsakovės užsakymu UAB ,,Rezultatas“ atliktas turto vertinimas nėra prilyginamas ekspertizės išvadai- jis priskiriamas rašytinių įrodymų kategorijai (CPK 197 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Vien eksperto išvadai prieštaraujančių įrodymų buvimas savaime nėra pagrindas nesutikti su eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009, 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012).

45Nesutikdamas su ekspertizės aktu (jo išvada) dėl turto vertės, apeliantas nurodo, jog ekspertė neatsižvelgė į atsakovės I. P. paaiškinimų, liudytojų parodymų pagrindu nustatytą aplinkybę, kad žemės sklypo būklė po ginčo sandorio sudarymo buvo esmingai pagerinta, atvežant į jį didelį kiekį žemių. Jau minėta, kad žemės sklypo vertė buvo nustatinėjama ne bylos nagrinėjimo momentui, o sandorio sudarymo momentui, todėl žemės sklypo būklės pagerinimai, atlikti po sandorio sudarymo, galėjo turėti įtakos žemės sklypo vertės padidėjimui, bet ne jo vertei sandorio sudarymo momentu. Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto, žemės sklypo vertės sandorio datai buvo nustatoma lyginamosios vertės metodu, t.y. lyginant tuo pat ar panašiu metu, analogiškų ar panašių sklypų sandorių vertes. Taikant šį vertės nustatymo metodą tokie itin individualūs aspektai kaip žemės sklypo reljefas, viršutinio žemės sluoksnio kokybė nėra vertinami. Kita vertus, pažymėtina, jog atsakovė I. P. nurodytas investicijas padarė, siekdama žemės sklypą padaryti patrauklų (tinkamą) gyvenamojo namo statybai, tuo tarpu ekspertė vertino jį kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypą kokiu jis ir buvo sandorio sudarymo metu.

46Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ekspertė nustatydama ginčo žemės sklypo vertę rėmėsi tik vieno, paties brangiausio žemės sklypo dviem sandoriais. Iš ekspertizės akto turinio (jo tiriamosios dalies) matyti, jog ekspertė ginčo žemės sklypo vertę nustatinėjo lyginamosios vertės metodu, dviem skirtingais šio metodo būdais- daugybinės regresijos analizės bei porinio palyginimo (ekspertizės akto 10-17 lapai). Pirmuoju būdu buvo analizuojami (lyginami) net 58 nekilnojamojo turto sandoriai, įvertinant tiek laiko, tiek vietos kriterijus (įvedant atitinkamus koeficientus), antruoju būdu buvo analizuojami (lyginami) 7 sandoriai, taip pat įvertinant pardavimo laiko, vietos, bei kitus veiksnius (ekspertizės akto 16 lapas). Lyginant ekspertizės akte atliktą sandorių analizę su atsakovės I. P. pateikto turto vertinimo ataskaitos duomenimis, akivaizdu, jog lyginamų sandorių apimtis iš esmės skirtinga- UAB ,,Rezultatas“ lygino tik trijų sandorių vertes. Be to, buvo lyginami sandoriai, sudaryti Viekšnių, Sedos, Tirkšlių seniūnijose, kurios yra gana dideli atstumu nutolę nuo Mažeikių seniūnijos, tačiau joks vietos pataisos koeficientas nebuvo imamas domėn, kas gali esmingai lemti sandorių kainą ir tuo pačiu- žemės vertę. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akte atlikta sandorių analizė tiek pagal jų skaičių, tiek pagal duomenų tikslumą (jie buvo kiekvienu atveju koreguojami, įvedant tam tikrus koeficientus) yra žymiai išsamesnė, dėl to tikslesnė bei patikimesnė.

47Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamos ginčo žemės sklypo individualios savybės, kurios, atsakovo manymu, taip pat turėjo esminės įtakos parduoto sklypo vertei, kaip antai: nedidelis atstumas nuo Mažeikių naftos gamyklos, fermos gretimybė, nevientisas sklypas ir pan. Dėl šių argumentų pažymėtina, jog dalis jų visiškai analogiški gretimam žemės sklypui (atstumas nuo naftos perdirbimo ganyklos, artima fermos kaimynystė), kuris buvo parduotas tuo pačiu metu už ženkliai didesnę kainą- 50 000 Lt, nors jo plotas netgi mažesnis už ginčo žemės plotą. Pažymėtina, jog ekspertizės akte atliekant šio sandorio palyginimą su ginčo sandoriu, buvo įvertinta ir apelianto nurodoma aplinkybė dėl ginčo žemės sklypo nepatrauklios formos ( kad jis nevientisas, sklypą į dvi dalis dalija melioracijos griovys), įvedant atitinkamą vertės pataiso koeficientą (ekspertizės akto 16 lapas). Gretimo žemės sklypo sandorio vertė, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę, negu rinkos vertė, kainą: sandorių vertė skiriasi net 5 kartus, nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčo žemės sklypas savo individualiomis savybėmis būtų net 5 kartus prastesnis už gretimą sklypą.

48Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog spręsdamas, ar atsakovo veiksmais buvo padaryta žala bendrovei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertės I. K. išvada (ekspertizės aktu Nr. 2052916), kuria remiantis ginčo žemės sklypo vertė sandorio sudarymo metu (2007 m. gegužės 11 d.) buvo 30 000 Lt, vadinasi, atsakovo veiksmais padarytą žalą sudaro bendrovės negautos pajamos, t.y. skirtumas tarp sandorio vertės ir turto rinkos vertės (CK 6.249 str. 1 d.).

49Konstatavus atsakovo I. P. veiksmų neteisėtumą ir žalos padarymo faktą bei jos dydį, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog tarp šių civilinės atsakomybės sąlygų nėra priežastinio ryšio: priežastinis ryšys nustatomas pagal tai, ar žala yra neteisėtų veiksmų pasekmė (rezultatas) (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju bendrovė patyrė nuostolius negautų pajamų forma, t.y. dėl to, kad žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę kainą, negu buvo jo rinkos vertė sandorio sudarymo metu. Minėta, kad atsakovas, sudarydamas aptariamą sandorį su savo sutuoktine veikė neteisėtai dėl to, jog buvo supainioti įmonės ir atsakovo privatūs interesai, atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, neveikė išskirtinai jos interesais ir jos naudai.

50Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra pareziumuojama, o tai reiškia, kad ieškovas jos neturi įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d., CPK 182 str. 4 p.) ir kad būtent atsakovas turėjo paneigti šią prezumpciją, tačiau tai nebuvo padaryta.

51Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad žala negali būti priteista, kadangi ieškovas neginčijo sandorio, kas apelianto manymu, reiškia, jog sandoris yra galiojantis, teisėtas ir negali būti vertinamas kaip nuostolingas. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 str.), reiškiantis tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirenka ir kokį reikalavimą ieškovas pareiškia atsakovui, priklauso tik nuo ieškovo. Reikalavimai pripažinti sandorį negaliojančiu ir atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai ir tai, jog pasirinkus vieną iš jų, nėra naudojamasi kitu gynimo būdu, negali reikšti reikalavimo nepagrįstumo. Priešingai, reikalavimas negalėtų būti vertinamas kaip pagrįstas tokiu atveju, jeigu būtų siekiama ir žalos atlyginimo ir nuginčyti sandorį (ko pasekmė turėtų būti restitucijos taikymas, t.y. šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį). Šiuo atveju ieškovas pasirinko vieną iš galimų gynimo būdų ir toks pasirinkimas vertintinas kaip logiškas, sąžiningas ir protingas, atsižvelgiant į paties apelianto nurodomas aplinkybes, kad po sandorio sudarymo ginčo žemės sklypo būklė buvo iš esmės pagerinta, be to, žemės sklype pastatytas namas, kas neabejotinai komplikuotų ar darytų neįmanomu restitucijos natūra taikymą.

52Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus įvertino pagal CPK 185 str. reikalavimus, bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti apelianto nurodomi CPK pažeidimai, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas neteisingai aiškino ar taikė materialinės teisės normas, taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.). Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas.

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 20... 4. Atsakovai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog sutarties pasirašymo metu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patikslintą... 7. Teismas vadovavosi teismo ekspertės I. K. pateiktu teismui Ekspertizės aktu... 8. Atmesdamas ieškinį atsakovės I. P. atžvilgiu teismas nurodė, jog aiškiai... 9. Teismo vertinimu, įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad bendrovei nebūtų... 10. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas sprendė, kad iš viso... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti 2011-08-31 Šiaulių... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Langvesta“ prašo... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. P. sutinka su apelianto A. P.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 18. Dėl teismo posėdžio formos apeliacinės instancijos teisme.... 19. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, 322 straipsniu (Lietuvos Respublikos... 20. Apeliantas A. P. prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso... 21. Dėl teismo šališkumo... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti... 23. Šiame kontekste taip pat aktuali Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 24. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nešališkumas paprastai... 25. Šiuo atveju apeliantas skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl... 26. Apelianto nurodomos aplinkybės, esą patvirtinančios teisėjos šališkumą... 27. Dėl apelianto argumento, kad ieškovui kartu su pradiniu ieškiniu pateikus... 28. Teismo šališkumą procese apeliantas grindžia taip pat ir tuo, kad iš... 29. Taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas atsisakė... 30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 31. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.... 32. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas bendrovės buvusio vadovo atsakomybės... 33. Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti... 34. Atsakovo apeliaciniu skundu ginčijamos teismo išvados dėl žalos bendrovei... 35. Nagrinėjamoje byloje vertinant apelianto, kaip įmonės administracijos... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant... 37. Nagrinėjamu atveju apeliantas sudarė žemės sklypo pirkimo- pardavimo... 38. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje... 39. Ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus ir juos sumažinus iki 20 000 Lt,... 40. Žemės sklypo vertei nustatyti bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo... 41. Turto rinkos vertės nustatymas, esant ginčui, yra vienas iš klausimų,... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog ekspertizės išvadai,... 43. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliantas kaip įrodymais,... 44. Minėta, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ekspertizės... 45. Nesutikdamas su ekspertizės aktu (jo išvada) dėl turto vertės, apeliantas... 46. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ekspertė nustatydama ginčo... 47. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamos ginčo žemės sklypo individualios... 48. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 49. Konstatavus atsakovo I. P. veiksmų neteisėtumą ir žalos padarymo faktą bei... 50. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra pareziumuojama, o tai... 51. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad žala negali būti... 52. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti...