Byla 2-2582-1094/2019
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų dalinio pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant Jūratei Šmitaitei, dalyvaujant ieškovei E. P., atsakovui R. R., atsakovo atstovei advokatei Violetai Zabelienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų dalinio pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui R. R., prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui J. P., gim. ( - ), išlaikymą, mokamą po 450 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. kovo 3 d. iki sūnaus pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą ir nustatyti šalių nepilnamečiam vaikui J. P., gim. ( - ), ir jo motinai (ieškovei), teisę naudotis gyvenamąja patalpa ( - ), unikalus Nr. ( - ) (šeimos turtu), asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui, uzufrukto teise iki kol šalių nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo 3900 Eur įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus: 1) pakeitė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiam sūnui priteisimo, nurodydama, kad prašo priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui, išlaikymą, mokamą po 450 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 14) d. iki sūnaus pilnametystės; 2) atsisakė reikalavimo dėl 3900 Eur įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo (t. 1, b. l. 173-174).

83.

9Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 226 straipsnio nuostatomis, 2019 m. balandžio 2 d. pateikė teismui prašymą, kuriame galutinai suformulavo patikslinto ieškinio dalyką (reikalavimus) ir teismo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui J. P., gim. ( - ), išlaikymą, mokamą po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 14 d.) iki sūnaus pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą ir nustatyti šalių nepilnamečiam vaikui J. P., gim. ( - ), ir jo motinai (ieškovei), teisę naudotis gyvenamąja patalpa ( - ), unikalus Nr. ( - ) (šeimos turtu), asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui, uzufrukto teise iki kol šalių nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (t. 2, b. l. 148-149).

104.

11Patikslintą ieškinį ieškovė grindė argumentais, susijusiais su iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis (nedarbo, sveikatos būklės pablogėjimu, santaupų neturėjimu), o būtent:

124.1.

13laikotarpiu, kai ji teikė teismui 2016 m. ieškinį dėl uzufrukto teisės nustatymo ir kai buvo priimtas (įsiteisėjęs) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas dėl uzufrukto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017, ieškovė dirbo ( - ) (po reorganizavimo ( - )) pagal terminuotą darbo sutartį – kiekvieną mėnesį gaudavo 468 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2016 m. spalio 10 d. dirbo ( - ) pagal terminuotą darbo sutartį Nr. ( - ) (termino pabaiga 2018 m. spalio 10 d. arba kai darbuotojas grįš iš vaiko priežiūros atostogų) – kiekvieną mėnesį gaudavo po 738 Eur atskaičius mokesčius. Darbo sutartis Nr. ( - ) nutraukta 2017 m. lapkričio 11 d. Ieškovė jau vienerius metus negauna pajamų, susijusių su darbo santykiais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. mokėjo ieškovei nedarbo socialinio draudimo išmoką (382,31 Eur per mėnesį). Šią pinigų sumą ieškovė skirdavo nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, taip pat savo ir sūnaus poreikius tenkindavo iš šio sprendimo 4.3 punkte nurodytų santaupų. Taip pat iš santaupų ieškovė sumokėjo atsakovui apie 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris iš jos buvo priteistas civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017 dėl uzufrukto nustatymo. Realiai santaupų likutis šiai dienai Šiaulių banko sąskaitoje yra apie 800 Eur. Nors ieškovė dar iki santuokos sudarymo įgijusi nuosavybės teise du žemės ūkio paskirties sklypus, tačiau jų turėjimas nepatvirtina galimybės gauti pakankamai lėšų, kurios būtu naudojamos galimo gyvenamojo būsto įsigijimui ar ilgalaikei nuomai, siekiant užtikrinti nepilnamečiam vaikui ilgalaikį gyvenamąjį būstą. Netekusi darbo ieškovė intensyviai ieškojo naujo darbo, tačiau jo susirasti nepavyko.

144.2.

15Aptartu laikotarpiu (4.1 punkte) ieškovė nesirgo jokiomis ligomis. Tačiau nuo 2018 m. gegužės 5 d. ieškovė pradėjo sirgti: 1) patyrė dešinės kojos kelio traumą, nustatyta beikerio cista, menisko plyšimas, sinovito požymiai; po atliktos operacijos skirta ambulatorinė reabilitacija, po kurios nustatyta išliekanti dešinės kojos raumenų hipotrofija, dešinės kojos kelio skausmas ir tinimas, todėl vėl skirta ambulatorinė priežiūra ir kineziterapija. Atlikus pakartotinę reabilitaciją, dešinės kojos kelias išliko skausmingas, patinęs, judesiai riboti (negalimas pilnas kojos lenkimas, bėgimas ir kt.) – traumatologas nustatė galimą vidurio menisko pakenkimą (chondromaliaciją) ir nukreipė ieškovę atlikti magnetinį rezonansą, nustatyti priežastį dėl dešinio kelio išliekančio skausmingumo, negalėjimo pilnai lankstyti, judėti, kuris bus atliekamas artimiausiu metu; 2) 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovei atlikta histeroskopija, pašalinant polipus (nustatytas dviejų savaičių tausojantis režimas); 3) 2018 m. balandžio mėn. ieškovei diagnozuota hipertonija, paskirti vaistai, kurių vartojimas sietinas su esama būkle, reguliuojant kraujospūdį.

164.3.

172017 m. vasario 14 d. ieškovės vardu atidarytoje Šiaulių banko sąskaitoje Nr. ( - ) buvo 12 221 Eur, AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. ( - ) buvo 117 Eur, sąskaitoje Nr. ( - ) – 62 Eur, Nr. ( - ) – 16,11 Eur. Ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. įregistruota Vilniaus teritorinėje darbo biržoje ir šiuo metu nėra išregistruota (Užimtumo tarnybos 2018 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. ( - )).

185.

19Ieškovės teigimu, šiuo metu jos turtinė padėtis, lyginant, kai buvo priimtas (įsiteisėjęs) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017, labai pablogėjo (žr. šio sprendimo 4.1–4.3 punktus). Ieškovė šiuo metu neturi jokių galimybių viena užtikrinti vaiko teisės į būstą, tačiau kitus vaiko interesus užtikrina geriausiai. Ieškovė neturi įsigijusi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, o išnuomoti gyvenamajam būstui neturi pakankamai lėšų (butų, tinkančių gyventi vaikui, nuomos kainos Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajone per kalendorinį mėnesį yra apie 300 Eur plius komunalinės paslaugos), turimas nekilnojamas turtas (du žemės sklypai) yra menkaverčiai. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio TOYOTA RAV4, kurio vertė šiuo metu yra apie 3000 Eur, pardavimas neįmanomas, kadangi šiuo metu ieškovės judėjimas dėl patirtos kelio traumos yra ribotas ir, neturint automobilio, būtų neįmanomas vaiko pristatymas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, lankomus būrelius. Atsakovo turtinė padėtis labai gera: turi pastovias pajamas – dirba AB „Litgrid“ vyriausiuoju inžinieriumi apie dvidešimt metų, vidutinis darbo užmokestis yra virš 2000 Eur, mokami dienpinigiai, kurie neįskaitomi į darbo užmokestį; turi automobilį (6000 Eur vertės), butą ( - ) ir santaupų banke; sūnui moka minimalų 290 Eur išlaikymą, nors daugiau išlaikytinių neturi.

206.

21Grįsdama ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai susideda iš šių pagrindinių išlaidų: kokybiškam maistui, aprangai, būsto išlaidos, vaiko sveikatai ir jos stiprinimui, vaiko ugdymui, mokymuisi ir tobulėjimui, vaiko laisvalaikiui ir pramogoms: žaislų, atostogų, kelionių ir panašios išlaidos. Vaiko poreikiams patenkinti reikia 690 Eur per mėnesį, taigi iš atsakovo priteistas 290 Eur išlaikymas nėra pakankamas. Ieškovė, dėl pirmiau nurodytų savo pasikeitusių aplinkybių, neturi galimybių skirti sūnaus išlaikymui apie 400 Eur, kurį skirdavo ankščiau, todėl būtina, kad vaiko tėvas R. R. skirtų didesnę lėšų vaikui išlaikyti dalį.

227.

23Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė esminiai pasikeitusių aplinkybių, remiantis kuriomis teismas priimtų sprendimą padidinti teikiamą išlaikymą ir (ar) nustatyti uzufruktą. Atsakovas nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia šiomis aplinkybėmis:

247.1.

25Šalys, išreiškusios savo valią, pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią patvirtino teismas (civilinė byla Nr. 2-711-726/2016). Nagrinėjant minėtą civilinę bylą vienas ginčytinų klausimų buvo uzufrukto E. P. ir vaikui nustatymas, tačiau šis klausimas buvo išspręstas bendrame kontekste siejant jį su kitais reikalavimais, R. R. sutinkant išmokėti E. P. 9000 Eur kompensaciją, kurią ieškovė išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui (4500 Eur automobilio iš savo tėvo pirkimui, 500 Eur šio automobilio remontui, 1500 Eur prabangiai poilsinei kelionei su vaiku į užsienį, 1000 Eur kitiems savo poreikiams) bei leisti jai su vaiku šešis mėnesius gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute tam, kad E. P. galėtų susirasti kitą gyvenamą plotą sau ir nepilnamečiam šalių sūnui. Tačiau suėjus šešių mėnesių terminui ieškovė iš buto neišsikėlė ir pateikė ieškinį dėl uzufrukto nustatymo. Ieškovė privalėjo pasirūpinti nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta šalių sulygtu terminu. Be to ieškovė savo gyvenamą vietą deklaravusi savo tėvų bute Vilniuje, Žirmūnų g. 8-31, į kurį ketino išsikelti po santuokos nutraukimo, tačiau to nepadarė, nors dar 2014 m. ieškovės motina nurodė, kad neprieštarauja, jog E. P. su sūnumi gyventų nurodytame bute (ieškovės tėvai nuolat gyvena ir ūkininkauja Anykščių raj.). Nepilnamečiam sūnui ištuokos metu priteistas 290 Eur per mėnesį išlaikymas – ši suma ir pirmiau nurodyta kompensacija buvo šalių sulygta atsižvelgiant ir į galimas ieškovės išlaidas įsigyjant ar nuomojantis būstą. Atsakovas buvo priverstas ne tik, kad mokėti komunalinius mokesčius už butą, kuriame negyvena, bet ir nuomotis kitą gyvenamąją vietą, kas akivaizdžiai pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises. Kaip ir ištuokos metu, taip ir dabar ieškovė turi kito nekilnojamojo turto (žemės sklypus), jai buvo išmokėta kompensacija, ji turėjo santaupų bankuose, dirbo (nors ištuokos metu nedirbo, t. y. šiuo metu yra tokioje pat padėtyje, kaip ir pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių), tačiau dėl nepateisinamo savo išlaidavimo ir kitų neaiškių priežasčių taip ir neužtikrino nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų. Atsakovo teigimu, E. P. su ieškiniu pateikė 2016 m. rugsėjo 8 d. darbo sutartį Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2018 m. spalio 10 d. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė neturėjo galimybės tęsti darbą iki sutartyje nurodyto termino. Pateikti susirašinėjimai apie galimai vykdytas darbo paieškas, neatskleidžia tikrosios padėties ir neįrodo realių ieškovės pastangų susirasti darbą.

267.2.

27Dėl argumentų, susijusių su buto nuoma: vieno kambario buto nuoma ( - ) g. yra nuo 180 iki 220 Eur. Ieškovė pagal 2016 m. rugsėjo 8 d. darbo sutartį uždirbdavo 780 Eur, taip pat gaudavo ir gauna pinigus iš atsakovo vaiko išlaikymui, turi nekilnojamojo turto, kurį gali parduoti, tačiau niekada nedėjo (nededa) pastangų įsigyti ar išsinuomoti būstą. Visos jos pastangos ir energija buvo sutelkta į bylinėjimąsi. Vien iš atsakovo sumokėtos 9000 Eur kompensacijos ieškovė būtų turėjusi realią galimybę nuomotis tokio pat tipo butą, įvertinus didžiausią prašomą 220 Eur kainą, daugiau nei trejus metus. Tačiau iš visų teisminių ginčų sekos akivaizdu, kad ieškovės siekis buvo kitas. Gavusi iš atsakovo norimą kompensaciją, likus kelioms dienoms iki termino išsikelti iš atsakovui priklausančio būsto, pateikė ieškinį dėl uzufrukto nustatymo.

287.3.

29Dėl argumentų, susijusių su išlaikymo dydžio pakeitimu: šiai dienai teikiamas atsakovo išlaikymas pilnai gali užtikrinti nepilnamečio sūnaus Jono būtiniausius, ir ne tik, poreikius, tuo labiau, kad kas metai atsakovo mokamas išlaikymas tik didės dėl indeksavimo. Atsakovas kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui moka 307 Eur (290 Eur suma po indeksacijos), o nuo 2019 m. vasario mėn. išlaikymo dydis vėl indeksuojamas. Nustatant išlaikymo dydį, būtina nustatyti ir atsižvelgti į būtinuosius vaiko poreikius. Iš pateiktos su ieškiniu lentelės matyti, kad sūnui kas mėnesį perkami žaislai, kai kurių kaina siekia gerokai virš 100 Eur. Jei ieškovės nuomone ji taip gali išlaidauti, tai visiškai nereiškia, kad didesnę dalį tos finansinės naštos turi būti perkelta ant atsakovo pečių. Ieškovė pati sprendžia ką pirkti, į kokius būrelius leisti vaiką, visų šių klausimų nederindama su atsakovu. Iš atsakovo reikalaudama tik kuo didesnio išlaikymo. Ieškovė sistemingai pažeidinėja santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtvirtintą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: sūnus neišleidžiamas pasimatyti su tėvu per tam nustatytus savaitgalius, per visus 2018 m., atsakovo skaičiavimu, iš visų jam priklausiusių 24 savaitgalio dienų, jis buvo pasiėmęs sūnų bendravimui tik 8 dienas, ir nei vieno karto visam savaitgaliui; neleidžiama praleisti kartu atostogų. Akivaizdu, kad vaikui daugiau laiko praleidžiant su tėvu (savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu), dalis finansinės naštos persikeltų jam (pramogos, laisvalaikio praleidimas ir pan.).

307.3.1.

31Dėl ieškovės lentelėje pateikiamų išlaidų: pateikta suma kuro išlaidoms neatitinka protingumo kriterijų – ieškovė nurodė, kad iki sūnaus darželio yra 6 km., pirmyn ir atgal būtų 12 km., taigi 80 Eur reikalavimas kurui yra ženkliai per didelis. Tuo labiau, kad į būrelius du kartus per savaitę sūnų nuveža atsakovas (ši sąlyga patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje). Tuo labiau nėra suprantama kaip su vaiko poreikiais susijęs automobilio padangų pirkimas. Atsakovas neprieštarauja ieškovės išsakytai pozicijai, kad vaiką būtina lavinti, tačiau kyla pagrįstas klausimas, ar 6 metų vaikui būtinas dronas, kurio kaina lentelėje nurodyta 130 Eur. Lentelėje yra dvi grafos, kurios akivaizdžiai dubliuojasi, tai išlaidos kelionėms, laisvalaikiui, pramogoms, žaislams ir išlaidos vaiko ugdymui, mokymuisi – pastarojoje taip pat nurodomi žaislai, delionės, konstruktorius. Vien vaiko žaislams ieškovė išleidžia virš 100 Eur, kas mėnesį perkamos knygos, DVD, žaislai, kartais ir ne po vieną. Sunkiai suvokiamos tokios kainos, kai 6 m. vaiko gimtadieniui išleidžiama 309 Eur ir dar plius žaislui 94 Eur. Nesuprantama, kaip su vaiko poreikiais ir ugdymu susijęs namų apyvokos daiktų pirkimas (pvz. grybukų keptuvė už 58,87 Eur). Nesutiktina ir su ieškovės išsakyta pozicija, kad ji daug išleidžia nepilnamečio sūnaus maistui, nes produktus perka turguose, ūkininkų ūkiuose, pas atskirus žmones. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės tėvai turi ūkį, traktorių, netgi kombainą. Kai dar šalys gyveno santuokoje, E. P. atsiveždavo iš tėvų daržovių, mėsos, kiaušinių, pieno, bulvių ir kitus produktus, nes ieškovės tėvai laikė karvę, kiaules ir vištas.

327.4.

33Dėl argumentų, susijusių su ieškovės liga: atsakovo nuomone, ieškovės nurodomi susirgimai nėra liga, kuri apribotų ieškovės galimybes dirbti. Tuo labiau, kad ieškovė yra diplomuota teisininkė ir jos darbo pobūdis bei darbo specifika nėra susijusi su stovėjimu ar nuolatiniu vaikščiojimu, be to jeigu liga neišgydoma ir dėl jos žmogus negali dirbti, yra forminamas atitinkamas invalidumas ir gaunama invalidumo pensija. Byloje nėra pateikta įrodymų dėl kokių priežasčių ieškovė, dar turėdama galimybę dirbti pagal terminuotą darbo sutartį iki 2018 m. spalio mėnesio, išeina iš darbo, tuo akivaizdžiai pati sau pasiblogindama gyvenimo sąlygas ir finansinę padėtį. Jau išėjusi iš darbo ir tapusi bedarbė, ieškovė nesistengė taupiau gyventi ir mažiau išlaidauti (ieškovės teigimu didesnė išlaidų dalis yra vaiko poreikiai), puikiai žinodama, kad jei ne dabar, tai ateityje reiks lėšų ir santaupų vaiko gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Tačiau ieškovė pirko brangius žaislus, vyko į keliones užsienyje, leido savo santaupas: nagrinėjant bylą dėl uzufrukto nustatymo ieškovės sąskaitoje buvo 12 221 Eur, o šiai dienai, kaip ji pati nurodė, 800 Eur. Ieškovė gaudavo darbo biržos pašalpą 382,31 Eur, 309 Eur kas mėnesį mokėdavo atsakovas, jai buvo mokama valstybės vaiko išmoka 38 Eur (o nuo 2019 m. vaiko išmoka – 50,16 Eur) ir įvertinus tai, kad iš 12 221 Eur santaupų liko tik 800 Eur, darytina išvada, jog ieškovė kas mėnesį išleisdavo apie 1600 Eur. Akivaizdu, kaip žmogui neturinčiam darbo, tai yra ženkli suma. Tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė gyvena ne pagal galimybes, tuo pačiu tokio savo gyvenimo finansinę naštą norėdama nepagrįstai perkelti atsakovui.

348.

35Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2018 m. gruodžio 11 d. lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ( - ). Ieškovė su šalių nepilnamečiu sūnumi ( - ) gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 1 kambario bute (plotas 32 kv. m.) su visais patogumais, vaikas dalinasi kambariu su mama. Bute yra šeimai reikalingi baldai, kiti namų apyvokos daiktai, nepilnamečiui sudarytos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. Nepilnametis ( - ) lanko lopšelį-darželį ( - ) priešmokyklinio ugdymo grupę. Pokalbio su nepilnamečiu šalių sūnumi metu ( - ) pasakojo, kad kai būna su tėčiu jie kartu žaidžia, eina į žaidimų kambarius, piešia, varto knygas, tėtis jį pasiima iš darželio ir nuveža į treniruotes; su mama ( - ) žaidžia šachmatais, šaškėmis, mama jam perka valgyti, vaistus, drabužius, dovanas ir kt. Berniukas nurodė, kad jam patinka gyventi bute, kuriame dabar gyvena, nes čia yra daugiau žaislų nei pas tėtį. Su atsakovu tarnybos atstovė bendravo telefonu. Atsakovas nurodė, kad teikia išlaikymą sūnui apie 300 Eur per mėnesį, didesnio išlaikymo teikti negalėtų, nes ieškovė su jų sūnumi gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, o jis turi gyventi nuomojamame bute. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės motina turi butą ( - ) mikrorajone, kuriame ji galėtų gyventi. Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo nustatyti uzufruktą Tarnyba pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje uzufrukto nustatymo klausimo šalys nesprendė. Tarnybos nuomone ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo pareikštas išimtinai mažamečio J. P. interesais, siekiant užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąsias patalpas. Dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo visos abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

369.

37Teismo posėdyje ieškovė, atsakovas ir jo atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus ir rėmėsi juose išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais.

3810.

39Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Tarnybos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 3, b. l. 61).

40Teismas konstatuoja:

41Ieškinys atmestinas.

4211.

43Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

4411.1.

45Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-711-726-2016 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei E. P. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko Jono gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir atsakovės E. P. priešieškinį ieškovui; šalių prašymu byloje taikyta teisminė mediacija; šalims taikiai susitarus dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru susitarimu; nepilnamečio sūnaus Jono gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. P., iš tėvo R. R. priteistas 290 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka; butas ( - ), kaip asmeninė R. R. nuosavybė, netrauktas į dalytino turto balansą, E. P. nereiškė turtinių pretenzijų į šį turtą. Šalys susitarė, kad R. R. sumokės E. P. 9000 Eur kompensaciją, taip pat kad E. P. kartu su sūnumi paliekama teisė gyventi R. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute šešis mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2016 m. balandžio 4 d.), po to ji turi išsikelti (nuo 2016 m. spalio 4 d.) (t. 1, b. l. 135-140). Ieškovė kaip sutarties šalis sutiko su teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygomis.

4611.2.

47Likus kelioms savaitėms iki uzufrukto termino pabaigos ieškovė E. P. 2016 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė palikti nepilnamečiam sūnui ( - ) ir jo motinai ieškovei naudotis naudotis gyvenamąja patalpa ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui R. R., uzufrukto teise, kol J. P., gim. ( - ), sulauks pilnametystės. Ieškovė, nurodytoje byloje prašydama nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui priklausantį butą, nurodė, kad iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis, t. y. bankas atsisakė suteikti jai kreditą, už kurį ji planavusi įsigyti būstą, o ieškovės turimų lėšų nepakanka būstui, kuriame ji gyventų su sūnumi, įsigyti; ji turi daug išlaidų dėl vaiko ligų; ieškovė stengiasi susirasti geriau mokamą darbą, tačiau gaunamos pajamos neužtikrina galimybės įgyti vaikui tinkamą gyventi būstą.

4811.3.

49Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovės E. P. ieškinį atmetė (t. 1, b. l. 43-47); Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai, priešingai nei buvo teigiama ieškinyje, nustatė, kad ieškovė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat santaupų bankų sąskaitose, yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą ir specialybę. Teismai konstatavo egzistuojant galimybę ieškovei nuomotis būstą. Taip pat teismai sprendė, kad pati ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti būsto paskolą, t. y. nenurodė bankui visų duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ji kreipėsi ne į vieną, bet ir į kitus bankus dėl paskolos suteikimo. Vaiko poreikiai, sveikatos būklė galėtų būti svarbūs sprendžiant dėl išlaikymo vaikui dydžio peržiūrėjimo, tačiau nustatant uzufruktą neturi reikšmės. Ieškovės teiginiai apie darželio pakeitimą nereikšmingi, jei būstas būtų nuomojamas tame pačiame rajone, kur yra vaiko darželis; teiginiai apie galimas neigiamas pasekmes vaikui dėl namų aplinkos pakeitimo galėtų būti aktualūs tik jei būtų pateikti duomenys apie mažamečio vaiko raidos sutrikimus, padidėjusį jautrumą ir pan., tačiau tokių duomenų nepateikta; ieškovė neįrodė, kad vaiko interesai negali būti geriau apsaugoti kitais būdais, kaip tik nustatant uzufruktą, ir jog ji tik tokiu būtu gali užtikrinti vaiko interesus.

5011.4.

51Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės kasacinį skundą, 2018 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas laikė pagrįsta teismų išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog nėra galimybės kitu būdu užtikrinti vaiko teisę į būstą kaip tik suvaržant atsakovo nuosavybės teisę nustatant uzufruktą jo nepilnamečio sūnaus naudai. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo mokamo išlaikymo dydis sūnui gali būti padidintas, jei būtų nustatyta, jog yra tokio padidinimo pagrindas, t. y. pasikeitė vaiko tėvo turtinė padėtis, padidėjo vaiko poreikiai ar dėl kitokių aplinkybių jį būtina pakeisti. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės spręsdamas dėl uzufrukto teisės vaikui nustatymo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė, teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo praktiką dėl vaiko teisės į būstą užtikrinimo ir šią teisę reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

5212.

53Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų dalinio pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms – dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas) ir uzufrukto nustatymo (teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktas). Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

5413.

55Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

5614.

57Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

5815.

59CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

6016.

61Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas.

6217.

63Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

6418.

65Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

6619.

67Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis vaikas J. P., gim. ( - ), yra ieškovės E. P. ir atsakovo R. R. sūnus (t. 2, b. l. 43, 44). Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui reikia 690 Eur per mėnesį, nurodytą sumą grindžia, išvardindama vaiko poreikius (t. 1, b. l. 25-26). Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui ( - ) išlaikymą, mokamą po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 14 d.) iki sūnaus pilnametystės (žr. šio sprendimo 3 punktą). Ieškovė, prašydama padidinti sūnui priteisto išlaikymo dydį, remiasi tiek vaiko poreikių padidėjimu, tiek savo turtinės padėties pablogėjimu (žr. šio sprendimo 4-6 punktus).

6820.

69Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, dėl savo pasikeitusių aplinkybių (nedarbo, sveikatos būklės pablogėjimo, santaupų neturėjimo), neturi galimybių skirti sūnaus išlaikymui apie 400 Eur, kurį skirdavo ankščiau, todėl būtina nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo ir tuo pagrindu vaiko tėvas R. R. turėtų skirti didesnę lėšų vaikui išlaikyti dalį. Pagal esamą savo finansinę padėtį ieškovė sūnaus išlaikymui gali skirti apie 150 Eur. Pasisakydama apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė akcentavo, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio atsakovo metinės pajamos kartu su gaunamais dienpinigiais buvo apie 20 113 Eur; po santuokos nutraukimo bankų sąskaitose turėjo santaupų, atitinkamai AB „Swedbank“ 7200 Eur, AB SEB banke 9000 Eur; kas mėnesį savo draugei dovanoja dovanas už 500 Eur; būsto kredito sutarties sudarymo metu padovanojo savo tėvui 3000 Eur; turi butą ( - ) ir du automobilius.

7021.

71Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodo, kad ieškovės lentelėje pateikiamų išlaidų suma neatitinka protingumo kriterijų: sūnui kas mėnesį perkami žaislai, kai kurių kaina siekia gerokai virš 100 Eur – kas mėnesį perkamos knygos, DVD, žaislai, kartais ir ne po vieną; sunkiai suvokiamos tokios kainos, kai 6 m. vaiko gimtadieniui išleidžiama 309 Eur ir dar plius žaislui 94 Eur; atsakovui nebuvo suteikta galimybė su sūnumi praleisti visą savaitgalį ar kartu praleisti atostogos – akivaizdu, kad vaikui daugiau laiko praleidžiant su tėvu (savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu), dalis finansinės naštos persikeltų jam (pramogos, laisvalaikio praleidimas ir pan.). Atsakovas nesuprantama, kaip su vaiko poreikiais susijęs automobilio padangų pirkimas ir (ar) su jo ugdymu susijęs namų apyvokos daiktų pirkimas (pvz. grybukų keptuvė už 58,87 Eur). Nesutiktina ir su ieškovės išsakyta pozicija, kad ji daug išleidžia nepilnamečio sūnaus maistui, nes produktus perka turguose, ūkininkų ūkiuose, pas atskirus žmones. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės tėvai turi ūkį, traktorių, netgi kombainą. Kai dar šalys gyveno santuokoje, E. P. atsiveždavo iš tėvų daržovių, mėsos, kiaušinių, pieno, bulvių ir kitus produktus, nes ieškovės tėvai laikė karvę, kiaules ir vištas (žr. šio sprendimo 7.3 punktą). Ieškovė nesistengė taupiau gyventi ir mažiau išlaidauti (ieškovės teigimu didesnė išlaidų dalis yra vaiko poreikiai), puikiai žinodama, kad jei ne dabar, tai ateityje reiks lėšų ir santaupų vaiko gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Tačiau ieškovė pirko brangius žaislus, vyko į keliones užsienyje, leido savo santaupas (žr. šio sprendimo 7.4 punktą).

7222.

73Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad po santuokos nutraukimo gyveno nuomojamame bute, nes ieškovė su sūnumi gyveno (ir gyvena iki šiol) jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl buvo priverstas įsigyti kitą butą, už kurį bankui turi kreditinių įsipareigojimų (kas mėnesį 210 Eur); turi tik vieną automobilį, kita transporto priemonė priklauso jo tėvams; AB „Swedbank“ sąskaita skirta pensijos kaupimui. Atsakovo teigimu, šiai dienai jo teikiamas išlaikymas sūnui gali pilnai užtikrinti jo būtiniausius, ir ne tik, poreikius, tuo labiau, kad kas metai atsakovo mokamas išlaikymas tik didės dėl indeksavimo. Atsakovas kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui moka 307 Eur (290 Eur suma po indeksacijos), o nuo 2019 m. vasario mėn. išlaikymo dydis vėl indeksuojamas. Ieškovė be pagrindo išlaidauja, nededa pastangų susirasti darbą, taip pat ieškovės tėvai ūkininkauja, iš sūnaus žodžių seneliai nusipirko naują traktorių, taigi galima teigti, kad kaip ir santuokos metu, maisto produktus ieškovė atsiveža iš tėvų.

7423.

75Šiame kontekste nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant išlaikymo klausimus teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.).

7624.

77Nagrinėjamu atveju teismas įvertina ir pasisako dėl ieškovės įrodinėjamų esmingai pasikeitusių nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo momento aplinkybių, t. y. sveikatos būklės pablogėjimo ir nedarbo, santaupų neturėjimo:

7824.1.

79Dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir nedarbo. Ieškovė teigia, kad dėl susirgimų, t. y. 2018 m. balandžio mėn. ieškovei diagnozuotos hipertonijos, paskirti vaistai, kurių vartojimas sietinas su esama būkle, reguliuojant kraujospūdį, 2018 m. gegužės mėn. patirtos dešinės kojos kelio traumos, taip pat dėl 2018 m. lapkričio 7 d. atliktos histeroskopijos, pašalinant polipus (nustatytas dviejų savaičių tausojantis režimas), ji negalėjo dirbti, o ir šiai dienai nepavyksta rasti darbo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2016 m. kovo 3 d. dirbo ir gaudavo menką 468 Eur darbo užmokestį, nuo 2016 m. spalio 10 d. uždirbdavo 760 Eur, šią aplinkybę patvirtina byloje esanti darbo sutartis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 31-35). Iš darbo sutarties nustatyta, kad buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki kitos darbuotojos nėštumo ir gimdymo, bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. spalio 10 d. (sutarties 2 punktas). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. darbo santykius nutraukė savo noru (šią aplinkybę patvirtina t. 2, b. l. 173 antroje pusėje esanti informacija), tokį savo apsisprendimą grindė dėl įmonės direktorės charakterio savybių, nors darbdavys vienokius ar kitokius nesklandumus darbe nesiejo su darbo santykių nutraukimu. Nuo darbo santykių nutraukimo pradžios iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ieškovė gaudavo išmokas iš Darbo biržos (t. 2, b. l. 134). Ieškovė nurodo, kad turėjo (ir šiuo metu vis dar turi) sveikatos sutrikimų, neleidžiančių susirasti dirbą ir pateikia el. laiškų kopijas, iš kurių matyti, kad teikė savo kandidatūrą teisininko pareigoms užimti (t. 1, b. l. 162-167). Taip pat iš byloje esančių išrašų iš ieškovės medicinos dokumentų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovė siunčiama radiologui dėl dešinio kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimo atlikimui (t. 1, b. l. 52-53, 145), pateikta recepto kopija (t. 1, b. l. 146) ir priėmimo pas gydytoją talonų kopijos (t. 1, b. l. 147), 2019 m. sausio 24 d., vasario 5 ir 12 d. lankytasi pas traumatologą ortopedą (t. 1, b. l. 148-149), 2019 m. balandžio 1 d. ieškovei pačiai prašant siunčiama fiz. procedūroms (t. 2, b. l. 159-160), pateiktas siuntimas PGR laboratoriniam tyrimams atlikti (t. 3, b. l. 46-47), 2019 m. birželio 6 d. lankytasi ginekologo konsultacijoje (t. 3, b. l. 48), 2019 m. birželio 3 d. gydytojo įrašo kopija dėl siuntimo pas traumatologą (t. 3, b. l. 49). Teismo vertinimu, byloje esančiuose medicinos dokumentų išrašuose nenurodytos tokios aplinkybės, kad ieškovė dėl sveikatos problemų yra nedarbinga ar jos darbingumas yra objektyviai apribotas, jog jai nustatytos specialios darbo sąlygos. Teismas taip pat pažymi, kad pačios ieškovės pozicija dėl jos sveikatos būklės aplinkybių, nenuosekli – savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančio automobilio TOYOTA RAV4, kurio vertė šiuo metu yra apie 3000 Eur, pardavimas neįmanomas, kadangi šiuo metu ieškovės judėjimas dėl patirtos kelio traumos yra ribotas ir, neturint automobilio, būtų neįmanomas vaiko pristatymas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, lankomus būrelius; teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai dėl kelio traumos buvo nustatytas ramybės rėžimas, ji sunkiai vaikščiojo, tačiau taip pat patvirtino, kad traumos metu pati vairavo automobilį su mechanine pavarų dėže. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovė, būdama kvalifikuota teisininkė, todėl jos darbo pobūdis bei darbo specifika nėra susijusi su stovėjimu ar nuolatiniu vaikščiojimu, be to jeigu liga neišgydoma ir dėl jos žmogus negali dirbti, yra forminamas atitinkamas invalidumas ir gaunama invalidumo pensija. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenų visuma objektyviai nepatvirtina ieškovės teiginių, jog ji dėl pablogėjusios sveikatos būklės negali susirasti darbo ir tokiu būdu gauti pajamų.

8024.2.

81Dėl santaupų neturėjimo. Ieškovė, grįsdama savo teiginius dėl santaupų neturėjimo nurodė, kad nutraukus darbo santykius su darbdaviu ( - ) nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. VSDFV mokėjo ieškovei nedarbo socialinio draudimo išmoką (382,31 Eur per mėnesį); kadangi šios sumos neužtekdavo, todėl savo ir sūnaus poreikius tenkindavo iš šio sprendimo 4.3 punkte nurodytų santaupų. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės vardu yra šios sąskaitos: AB Šiaulių banke sąskaita Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 140-142), AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 190-209), Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 182-189) ir Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 181). Iš nurodytų sąskaitų turinio matyti, kad iš jų buvo atliekamos finansinės operacijos (sąskaitų papildymai): iš AB Šiaulių banke sąskaitos Nr. ( - ), kurioje buvo 12 524,567 Eur į sąskaitas, esančias AB „Swedbank“ pervedamos sumos: 2017 m. balandžio 27 d. 1000 Eur, 2017 m. rugsėjo 7 d. 150 Eur, 2017 m. spalio 16 d. 150 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. 100 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. 300 Eur, 2018 m. vasario 21 d. 2000 Eur (t. 2, b. l. 141), 2018 m. gegužės 3 d. 1000 Eur, 2018 m. gegužės 14 d. 150 Eur, 2018 m. rugsėjo 6 d. 1150 Eur, 2018 m. spalio 18 d. 1200 Eur ir 2018 m. spalio 29 d. 1200 Eur (t. 2, b. l. 142) – viso 8400 Eur, likęs sąskaitos likutis 2018 m. lapkričio 26 d. – 3805,86 Eur (t. 2, b. l. 140); 2018 m. gruodžio 3 d. atliktas 3050 Eur pavedimas atsakovui R. R. pagal teismų sprendimus civilinėje byloje dėl uzufrukto nustatymo Nr. 2-1846-779/2017 (VAT Nr. 2A-58-275/2018, LAT Nr. 3K-3-400-916/2018) (t. 1, b. l. 142); taigi sąskaitos likutis atlikto pavedimo dienai – 755,86 Eur. Ieškovė taip pat teigė, kad iš pirmiau nurodytų santaupų (12 524 Eur) pirko automobilį ir poilsinę kelionę į užsienį. Aptarti ieškovės argumentai vertinti kritiškai. Iš AB „Swedbank“ sąskaitos ( - ) matyti, kad 2016 m. balandžio 6 d. atsakovas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo 5.2 punktą (žr. šio sprendimo 11.1 punktą) perveda ieškovei 9000 Eur kompensaciją (t. 2, b. l. 191), kurią ieškovė 2016 m. balandžio 8 d. perveda į kitą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 181), iš kurios 2016 m. rugpjūčio 19 d. atlikta finansinė operacija 5500 Eur sumai (mokėjimo paskirties paaiškinimas – GP-iš-VP R1150969) ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. atlikta finansinė operacija 3000 Eur sumai (mokėjimo paskirties paaiškinimas – GP-iš-VAIR.PAŽ. R1150969) (t. 2, b. l. 34, 181). Remiantis civiliniame procese galiojančia įrodinėjimo pareiga, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, šių 8500 Eur išlaidų ieškovė nepagrindė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Bylai reikšmingos ir šios aplinkybės, kad: 2016 m. rugsėjo 15 d. UAB Baltic Clipper atliktas 1207,46 Eur pavedimas už kelionę (t. 2, b. l. 36); automobilis pirktas iš ieškovės tėvo 2016 m. lapkričio 18 d. už 4500 Eur – pateikta standartinės formos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (t. 2, b. l. 37), tačiau mokėjimo dokumentai nėra pateikti; 2017 m. spalio 27-30 d. ieškovė turi išlaidų Turkijoje, Antalijoje (t. 2, b. l. 202). Teigdama, kad ir šiai dienai neturi pakankamų pajamų ieškovė pateikė teismui 2019 m. sausio 11 d. su savo seserimi sudarytą paskolos sutartį 3000 Eur sumai (t. 1, b. l. 143). Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytų ieškovės sandorių pobūdį (sudaryti tarp glaudų asmeninį ryšį turinčių artimųjų), teismas šiuos įrodymus vertina kritiškai. Iš pirmiau nurodytų sąskaitų taip pat matyti, kad ieškovės išlaidas sudarė pavedimai VMI (t. 2, b. l. 185, 200, 201, 205, 207, 209) ir Biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ (t. 2, b. l. 181-189, 190, 197); pirkiniai ne tik maisto prekių parduotuvėse, degalinėse, restoranuose (ar kitose maitinimo įstaigose), bet ir drabužių, avalynės ir žaislų parduotuvėse. Šiame kontekste pažymėtina, kad apranga, avalynė ir žaislai buvo perkami ne tik, kad kiekvieną mėnesį, bet ir po kelis sykis per mėnesį: 2016 m. balandžio 1, 4 d. dvejose parduotuvėse (t. 2, b. l. 190); 2016 m. balandžio 27 d. (t. 2, b. l. 191); 2016 m. gegužės 2 ir 12 d. (t. 2, b. l. 181); 2016 m. birželio 1, 23, 30 d., liepos 4 d. dvejose parduotuvėse ir liepos 7 d. (t. 2, b. l. 182); 2016 m. rugpjūčio 4 ir 8 d. (t. 2, b. l. 182); 2016 m. rugpjūčio 10 d. dvejose parduotuvėse (t. 2, b. l. 193); 2016 m. rugpjūčio 11 ir 12 d. (t. 2, b. l. 193); 2016 m. rugsėjo 7 d. (t. 2, b. l. 182); 2016 m. spalio 18 d. (t. 2, b. l. 183, 194); 2016 m. lapkričio 16 d. dvejose parduotuvėse (t. 2, b. l. 195); 2016 m. gruodžio 8 d. (t. 2, b. l. 185); 2016 m. gruodžio 13 d. (t. 2, b. l. 195); 2017 m. sausio 20 d. (t. 2, b. l. 196); 2017 m. vasario 8 d. (t. 2, b. l. 197); 2017 m. vasario 27 d. dvejose parduotuvėse (t. 2, b. l. 184); 2017 m. vasario 28 d. dvejose parduotuvėse ir 2017 m. kovo 2 d. (t. 2, b. l. 184); 2017 m. kovo 7 d. (t. 2, b. l. 197); 2017 m. kovo 31 d. (t. 2, b. l. 184); 2017 m. balandžio 6 d. (t. 2, b. l. 198); 2017 m. balandžio 20 d. (t. 2, b. l. 198); 2017 m. gegužės 3 d. dvejose parduotuvėse (t. 2, b. l. 184); 2017 m. birželio 6 d. ir 28 d. trijose parduotuvėse (t. 2, b. l. 185); 2017 m. rugsėjo 19 d. (t. 2, b. l. 201); 2017 m. spalio 9 d. (t. 2, b. l. 201); 2017 m. spalio 17 ir 23 d. (t. 2, b. l. 202); 2017 m. lapkričio 14 ir 21 d. (t. 2, b. l. 202); 2017 m. lapkričio 28 d. (žaislas už 87,20 Eur) (t. 2, b. l. 186); 2017 m. gruodžio 15 d. (t. 2, b. l. 203); 2017 m. gruodžio 29 d. (t. 2, b. l. 203); 2018 m. sausio 29 ir 30 d. trijose parduotuvėse (t. 2, b. l. 186); 2018 m. vasario 13 d. dvejose parduotuvėse (t. 2, b. l. 204); 2018 m. kovo 1 ir 8 d. (t. 2, b. l. 205); 2018 m. balandžio 19 ir 20 d. (t. 2, b. l. 205, 206); 2018 m. liepos 20, 23, 25 ir rugpjūčio 2, 6 d. (t. 2, b. l. 188); 2018 m. rugpjūčio 30 d. dvejose parduotuvėse (t. 2, b. l. 188); 2018 m. rugsėjo 24 d. (t. 2, b. l. 208); 2018 m. rugsėjo 26 d. dvejose parduotuvėse (t. 2, b. l. 188); 2018 m. spalio 29 d. (t. 2, b. l. 189). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. ( - ) matyti, jog ieškovė 2018 m. lapkričio 12 d. gavo permoką už žemės mokestį (t. 2, b. l. 209); sąskaitą papildo fizinis asmuo (t. 2, b. l. 208). Aptartų įrodymų visuma nepatvirtina ieškovės teiginių, kad jos finansinė padėtis neleido jai pasirūpinti savo ir nepilnamečio sūnaus poreikiais. Priešingai, pirmiau nustatytos aplinkybės rodo nepateisinamą ieškovės išlaidumą, realios situacijos nesuvokimą, savo asmeninių, bet ne vaiko poreikių iškėlimą.

8225.

83Sprendžiant dėl šalių vaiko poreikių pasikeitimo ir jam patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino sprendimu, šalių nepilnamečiam sūnui buvo 4 metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius. Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

8426.

85Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams išleidžia apie 690 Eur per mėnesį. Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus (prekių ir paslaugų įsigijimo kvitus, banko sąskaitos išrašus) (t. 1, b. l. 25-26; bylos I priedas – 107 lapų; bylos II priedas – 510 lapų). Pažymėtina, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Ieškovė nurodo, kad pagrindinis maistas ( įvairi mėsa, žuvis, daržovės, pieno produktai, kiaušinai) vaikui perkamas turguje, ūkininkų ūkiuose, todėl ji negalinti realiai pateikti atsiskaitymo čekių už pirktus produktus. Į šiuos ieškovės argumentus atsakovas atsikirto, kad ieškovės tėvai turi ūkį ir net ūkininkavimo techniką (traktorių, kombainą – iš sūnaus žodžių, kuris dažnai būna pas senelius kaime), taigi visus ieškovės nurodytus maisto produktus galimai atsiveža iš savo tėvų, todėl išlaidos maistui yra kur kas mažesnės, nes bio jogurtai, Nemateko virtos dešrelės ar varškės sūreliai mėnesiui nekainuoja 110 Eur.

8627.

87Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė sumoka už skelbimą spaudoje dėl karvės pardavimo, o 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 16 d. ieškovė sumoka už skelbimus spaudoje dėl miežių pardavimo (t. 2, b. l. 206). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 12 d. gavo įplaukų iš VMI (grąžinta žemės mokesčio permoka) (t. 2, b. l. 174, 209). Pirmiau minėta, kad iš byloje esančių sąskaitų išrašų taip pat matyti, kad ieškovė atlikdavo pavedimus VMI, siekiančius ne tik mažesnes sumas (5 Eur), bet ir didesnes (30, 100 Eur) (t. 2, b. l. 185, 200, 201, 206, 207, 209). Nors ieškovė teismo posėdžio metu neigė, kad jos tėvai dėl senyvo amžiaus, turi ūkį, tačiau įrodymų nepateikė ir pirmiau nurodytų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Vien teiginys, kad ieškovės tėvai patys negali dirbti ūkyje, nepaneigia, kad ūkyje gali dirbti kiti asmenys. Taip pat kaip žinia, Lietuvoje turgavietėse yra įrengti kasos aparatai ir kiekvienam gyventojui, atsikaičiusiam grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele, turi būti išduodamas fiskalinis kasos aparato kvitas. Ieškovės nurodytas išlaidų kelionėms, laisvalaikiui, pramogoms, žaislams dydis yra labai didelis, be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, ieškovės pateiktoje lentelėje dvi grafos akivaizdžiai dubliuojasi: tai minėtos išlaidos su išlaidomis vaiko ugdymui, mokymuisi, kurioje taip pat nurodomi žaislai, dėlionės, konstruktorius (t. 1, t. l. 25-26). Nesuprantamas prie vaiko poreikių automobilio padangų skaičiavimas, nurodant 120 Eur sumą, kai naujomis automobilio padangomis naudojasi ir pati ieškovė ir (ar) vidutiniškai 55-65 Eur per mėnesį išlaidų transportui poreikis. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (du žemės ūkio paskirties sklypus) (t. 1, b. l. 195-196, 197-198). Nors ieškovė teigia, kad minėtas turtas yra mažavertis, tačiau jei nėra galimybių jo parduoti, galima dėti pastangas sklypus išnuomoti ir pan.

8828.

89Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas turi turto (2 kambarių butą ( - ), (t. 2, b. l. 30-31) įsigyto už skolintas lėšas –įsipareigojimai AB SEB bankui pagal kredito sutartį, kredito grąžinimo pabaiga 2038 m. sausio 15 d. (t. 1, b. l. 101-102, 104), byloje nėra duomenų, kad paskolos sutartis įvykdyta; gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius, priešingai nei teigia ieškovė, yra 1200 – 1300 Eur (t. 1, b. l. 103, 2 t., b. l. 62); nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. atsakovui buvo išmokėti 931 Eur dienpinigių (t. 2, b. l. 63), o nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2019 m. vasario 25 d. dienpinigių nebuvo išmokėta (t. 2, b. l. 42); atsakovas AB „Swedbank“ turi pensijos kaupimo sąskaitą (t. 1, b. l. 105); nuomojosi butą (t. 1, b. l. 111, 112). Atsakovas neturi kitų išlaikomų asmenų.

9029.

91Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Ieškovė teismo posėdžio metu rėmėsi minimaliosios mėnesinės algos, kuri šiai dienai yra 550 Eur kriterijumi ir kasacinio teismo praktika, kuri patvirtina tokį kriterijų. Su šiais teiginiais teismas nesutinka. Tiek vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) ir pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tiek ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, taigi teismai turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgdami į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-16-706/2016).

9230.

93Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra darbingas, jaunas asmuo, neturinti tokių sveikatos problemų dėl kurių būtų apribotas ar sumažintas jos nedarbingumo lygis. Pagal bylos duomenis ieškovės pajamas dabar sudaro tik atsakovo mokamas 209 Eur išlaikymas ir valstybės mokama išmoka sūnui (vaiko pinigai), tačiau ji nurodo, kad sūnaus poreikius užtikrina geriausiai ir sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 150 Eur (žr. šio sprendimo 20 punktą), kas sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad ji gauna pajamų, kurių byloje nenurodė. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant šalių turtinę padėtį bei sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos intensyvias pastangas susirasti darbą, kad ir ne pagal savo specialybę ir (ar) įgyti kitą kvalifikaciją ir kt., nors kaip minėta, yra jauna, darbinga, pakankamai sveika, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl savo neveikimo gali perkelti finansinę naštą nepilnamečio sūnaus tėvui. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-16-706/2016). Teismo vertinimu, atsakovo kas mėnesį mokamas 209 Eur (po indeksacijos 307 Eur) išlaikymas nelaikytinas minimaliu, yra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

9431.

95Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė sistemingai pažeidinėja santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtvirtintą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: sūnus neišleidžiamas pasimatyti su tėvu per tam nustatytus savaitgalius, per visus 2018 m., atsakovo skaičiavimu, iš visų jam priklausiusių 24 savaitgalio dienų, jis buvo pasiėmęs sūnų bendravimui tik 8 dienas, ir nei vieno karto visam savaitgaliui; neleidžiama praleisti kartu atostogų. Akivaizdu, kad vaikui daugiau laiko praleidžiant su tėvu (savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu), dalis finansinės naštos persikeltų jam (pramogos, laisvalaikio praleidimas ir pan. Nors santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pažeidimas nėra šios bylos dalykas ir teismas plačiau dėl to nepasisakys, tačiau sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo akcentuotina, kad sūnui pagal nustatytą ir teismo patvirtintą bendravimo tvarką savaitgalius, atostogas leidžiant su tėvu, ieškovės išlaidų našta tikrai sumažėtų.

9632.

97Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

9833.

99Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių, susijusių su šalių elgesiu, turtine padėtimi ir jų nepilnamečio vaiko poreikiais, visumą, sprendžia, kad šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra panašios, todėl jos turi galimybę prisidėti prie sūnaus išlaikymo lygiomis dalimis. Dėl uzufrukto (ne)nustatymo

10034.

101Uzufrukto nustatymą teismo sprendimu šeimos bylose įtvirtina CK 3.71 straipsnis. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (1 dalis); uzufruktas nustatomas, kol vaikas sulaukia pilnametystės (2 dalis).

10235.

103Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas (CK 3.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2010; 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014; ir kt.).

10436.

105Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis).

10637.

107Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016). Už tai, kad būtų įgyvendinta prioritetinė vaiko teisė į būstą organizacine prasme (atliekant konkrečius veiksmus būstui įsigyti, jį išsinuomoti, naudoti panaudos pagrindu, uzufrukto teise ir kitais būdais), pirmiausiai yra atsakingas tas iš tėvų, su kuriuo teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą. Šis tėvas turi pasirūpinti, kur ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018). Įstatymas nustato teismo teisę, bet ne pareigą nustatyti uzufruktą sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010), kad nebūtų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-255-916/2016; ir kt.).

10838.

109Pirmiau aptartų įrodymų ir aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės padėtis po priimto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasikeitė į teigiamą pusę: ji dirbo, gaudavo apie 800 Eur darbo užmokestį; turėjo ir turi nekilnojamąjį turtą, turėjo santaupų. Ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad ji dirbo pagal terminuotą darbo sutartį (tačiau iš darbo išėjo kur kas anksčiau, nei jos termino pabaiga) turėjo būti svarbi tam, kad susirasti tiek geriau apmokamą darbą, tiek darbą, leisiantį užtikrinti ne tik savo, bet ir nepilnamečio šalių sūnaus poreikius.

11039.

111Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į faktus, nustatytus įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose konstatuotas nesąžiningas ieškovės elgesys, nenurodžius visų ir teisingų duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir tokiu būdu neišnaudojus visų galimybių dėl paskolos gavimo, pernelyg didelio išlaidavimo, konstatuota galimybė ieškovei nuomotis būstą (žr. šio sprendimo 11.3, 11.4 punktus). Nagrinėjamu atveju įvertinus visų įrodymų ir aplinkybių visetą, konstatavus nepateisinamą ieškovės išlaidumą, realios situacijos nesuvokimą, savo asmeninių, bet ne vaiko poreikių iškėlimą, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl atsakovo daiktinės teisės suvaržymo, ypač kai ieškovė nedėjo pastangų ne tik, kad įsigyti būstą nuosavybės teise, bet ir (ar) išsinuomoti, naudoti panaudos pagrindu ar kitais būdais.

11240.

113Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovė yra kvalifikuota teisininkė ir tuo naudodamasi manipuliuoja atsakovu teigdama, kad uzufruktas, kaip trunkamasis teisinis santykis išlieka iki vaiko pilnametystės į visą tėvo turtą ir į butą, kurį dabar atsakovas nusipirko bei ieškovė atsakovą informavo, kad turi teisę į išlaikymą iš jo iki savo gyvenimo pabaigos (t. 2, b. l. 173).

11441.

115Remiantis civiliniame procese galiojančia įrodinėjimo pareiga, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), ir taikytinomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog nėra galimybės kitu būdu užtikrinti vaiko teisę į būstą kaip tik suvaržant atsakovo nuosavybės teisę nustatant uzufruktą jo nepilnamečio sūnaus naudai (CPK 185 straipsnis). Dėl ieškovės prašymų skirti baudą

11642.

117Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra įtvirtintos CPK 95 straipsnyje.

11843.

119Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

12044.

121Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

12245.

123Ieškovė prašo skirti atsakovui ir (arba) jo atstovei advokatei V. Zabielienei baudą (t. 1, b. l. 141; t. 3, b. l. 7-10). Ieškovė nurodo, kad atsakovas ir jo atstovė advokatė V. Zabielienė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes prasitęsė atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą iki 2019 m. sausio 15 d. (pirminis teismo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti buvo apie 2019 m. gruodžio 20 d.), motyvuodama, kad reikia rinkti įrodymus, nurodytus ieškinyje, tačiau su atsiliepimu jokių įrodymų nepateikė.

12446.

125Viena vertus, CPK 72 straipsnis imperatyviai įtvirtina nuostatą, kad teismas privalo rūpintis, jog civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. Šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai) (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka; pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją, atsakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (šio straipsnio 3 dalis). Nors proceso reikalavimai nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau.

12647.

127Nagrinėjamu atveju byla yra didelės apimties, minėta, kad ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus – prekių ir paslaugų įsigijimo kvitus, banko sąskaitos išrašus (bylos I priedas – 107 lapų; bylos II priedas – 510 lapų). Priešingai šaliai su tokia dokumentų apimtimi reikėjo ilgesnio laiko susipažinimui, taigi ji pasinaudojo įstatymo suteikta teise, o teismas tokį prašymą tenkino rezoliucija. Taigi nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas ir jo atstovė advokatė V. Zabielienė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes prasitęsė atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą.

12848.

129Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovas ir (ar) jo atstovė advokatė kartu su 2019 m. sausio 13 d. atsiliepimu (teisme gautas 2019 m. sausio 14 d.) nepateikė jokių įrodymų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovei, tiek ir atsakovui teismas buvo išdavęs teismo liudijimus įrodymams rinkti. Teismo vertinimu, šalių procesinis lygiateisiškumas nepažeistas (CPK 17 straipsnis). Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nenustačius atsakovo ir (ar) jo atstovės advokatės V. Zabielienės nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jiems baudą. Dėl ieškovės pateiktų įrodymų

13049.

131Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad išsprendus CPK 251 straipsnyje nurodytus klausimus, išklausius baigiamąsias kalbas ir teismui 2019 m. birželio 26 d. išėjus į pasitarimų kambarį (CPK 257 straipsnis), ieškovė 2019 m. liepos 1 d. pateikė teismui naujus įrodymus dėl jos pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui skundo dėl prokuroro priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir galimo R. R. ir jo atstovės advokatės V. Zabielienės nusikaltimo padarymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis).

13250.

133Visos faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatomos ir įrodymai tiriami bylą nagrinėjant iš esmės, kadangi sakant baigiamąsias kalbas remtis aplinkybėmis ir įrodymais, kurių teismas netyrė, draudžiama. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo vėliau būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ne formaliai nagrinėja ginčą, bet vykdo konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą.

13451.

135CPK 256 straipsnis įtvirtina galimybę po baigiamųjų kalbų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu priimant sprendimą būtina nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes ar ištirti naujus įrodymus. Bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti atnaujinamas ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, jeigu jie nurodo naujus bylai reikšmingus įrodymus ir aplinkybes, tačiau nagrinėjamos bylos atveju, ieškovės pateikti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl teismas jų nevertina ir plačiau dėl to nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų

13652.

137Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93, 98 straipsniai).

13853.

139Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į ieškinį pateikusiai šaliai. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškinį sumokėjo 1500 Eur (t. 3, b. l. 62-63). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.2, 8.18, 8.19 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl, netenkinus ieškinio, ji priteistina iš ieškovės atsakovo naudai.

14054.

141Nagrinėjamu atveju teisme patirta 27,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. 1 viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus ieškinio, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

142Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

143ieškinį atmesti.

144Priteisti atsakovui R. R. (a. k. ( - ) iš ieškovės E. P. (a. k. ( - ) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

145Priteisti valstybei iš ieškovės E. P. (a. k. ( - ) 27,82 Eur (dvidešimt septynis eurus 82 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

146Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovui R. R., a. k. ( - ) perleisti buto ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybes teises.

147Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti VĮ Registrų centrui.

148Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui R. R.,... 6. 2.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. parengiamojo teismo... 8. 3.... 9. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau... 10. 4.... 11. Patikslintą ieškinį ieškovė grindė argumentais, susijusiais su iš esmės... 12. 4.1.... 13. laikotarpiu, kai ji teikė teismui 2016 m. ieškinį dėl uzufrukto teisės... 14. 4.2.... 15. Aptartu laikotarpiu (4.1 punkte) ieškovė nesirgo jokiomis ligomis. Tačiau... 16. 4.3.... 17. 2017 m. vasario 14 d. ieškovės vardu atidarytoje Šiaulių banko sąskaitoje... 18. 5.... 19. Ieškovės teigimu, šiuo metu jos turtinė padėtis, lyginant, kai buvo... 20. 6.... 21. Grįsdama ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,... 22. 7.... 23. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip... 24. 7.1.... 25. Šalys, išreiškusios savo valią, pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių... 26. 7.2.... 27. Dėl argumentų, susijusių su buto nuoma: vieno kambario buto nuoma ( - ) g.... 28. 7.3.... 29. Dėl argumentų, susijusių su išlaikymo dydžio pakeitimu: šiai dienai... 30. 7.3.1.... 31. Dėl ieškovės lentelėje pateikiamų išlaidų: pateikta suma kuro išlaidoms... 32. 7.4.... 33. Dėl argumentų, susijusių su ieškovės liga: atsakovo nuomone, ieškovės... 34. 8.... 35. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir... 36. 9.... 37. Teismo posėdyje ieškovė, atsakovas ir jo atstovė palaikė savo... 38. 10.... 39. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Tarnybos atstovas... 40. Teismas konstatuoja:... 41. Ieškinys atmestinas.... 42. 11.... 43. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:... 44. 11.1.... 45. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr.... 46. 11.2.... 47. Likus kelioms savaitėms iki uzufrukto termino pabaigos ieškovė E. P. 2016 m.... 48. 11.3.... 49. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovės... 50. 11.4.... 51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės... 52. 12.... 53. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių... 54. 13.... 55. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina... 56. 14.... 57. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192... 58. 15.... 59. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo... 60. 16.... 61. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų... 62. 17.... 63. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne... 64. 18.... 65. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti... 66. 19.... 67. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovo... 68. 20.... 69. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, dėl savo pasikeitusių... 70. 21.... 71. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodo, kad ieškovės lentelėje... 72. 22.... 73. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad po santuokos... 74. 23.... 75. Šiame kontekste nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas... 76. 24.... 77. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina ir pasisako dėl ieškovės... 78. 24.1.... 79. Dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir nedarbo. Ieškovė teigia, kad dėl... 80. 24.2.... 81. Dėl santaupų neturėjimo. Ieškovė, grįsdama savo teiginius dėl santaupų... 82. 25.... 83. Sprendžiant dėl šalių vaiko poreikių pasikeitimo ir jam patenkinti kas... 84. 26.... 85. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams išleidžia apie 690 Eur per... 86. 27.... 87. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d.... 88. 28.... 89. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas turi turto (2 kambarių... 90. 29.... 91. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Ieškovė teismo posėdžio metu... 92. 30.... 93. Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę... 94. 31.... 95. Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu... 96. 32.... 97. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas... 98. 33.... 99. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, Lietuvos... 100. 34.... 101. Uzufrukto nustatymą teismo sprendimu šeimos bylose įtvirtina CK 3.71... 102. 35.... 103. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos... 104. 36.... 105. Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje... 106. 37.... 107. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad vaiko teisę į jo... 108. 38.... 109. Pirmiau aptartų įrodymų ir aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad... 110. 39.... 111. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į faktus, nustatytus įsiteisėjusiais... 112. 40.... 113. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu... 114. 41.... 115. Remiantis civiliniame procese galiojančia įrodinėjimo pareiga, pagal kurią... 116. 42.... 117. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos... 118. 43.... 119. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 120. 44.... 121. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas... 122. 45.... 123. Ieškovė prašo skirti atsakovui ir (arba) jo atstovei advokatei V.... 124. 46.... 125. Viena vertus, CPK 72 straipsnis imperatyviai įtvirtina nuostatą, kad teismas... 126. 47.... 127. Nagrinėjamu atveju byla yra didelės apimties, minėta, kad ieškovė į bylą... 128. 48.... 129. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovas ir (ar) jo atstovė... 130. 49.... 131. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad išsprendus CPK 251 straipsnyje... 132. 50.... 133. Visos faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatomos ir įrodymai tiriami... 134. 51.... 135. CPK 256 straipsnis įtvirtina galimybę po baigiamųjų kalbų atnaujinti bylos... 136. 52.... 137. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961,... 138. 53.... 139. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai... 140. 54.... 141. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 27,82 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 142. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 143. ieškinį atmesti.... 144. Priteisti atsakovui R. R. (a. k. ( - ) iš ieškovės E. P. (a. k. ( - ) 1500... 145. Priteisti valstybei iš ieškovės E. P. (a. k. ( - ) 27,82 Eur (dvidešimt... 146. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m.... 147. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti VĮ Registrų centrui.... 148. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...