Byla 2A-1477/2014
Dėl transporto išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-996-163/2014 pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovui BUAB „Baltijos grupė“ dėl sandorio įvykdymo bei atsakovo BUAB „Baltijos grupė“ priešieškinį ieškovei L. M. dėl transporto išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas klausimas dėl sandorio pripažinimo įvykdytu, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

5Atsakovas ir ieškovė 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Transporto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią nuomotojas (atsakovas) įsipareigojo perduoti nuomininkei (ieškovei) automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ), valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą, automobilis pereis ieškovės nuosavybėn. Po sutarties sudarymo iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 18 000 Lt už automobilio ( - ) nuomą.

6Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Baltijos grupė“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“. Ieškovė kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 18 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą, tačiau administratorius su L. M. kreditoriniu reikalavimu nesutiko. Ieškovė 2014 m. sausio 28 d. sumokėjo BUAB „Baltijos grupė“ likusius 12 000 Lt bei pareikalavo įvykdyti sutartį, tačiau BUAB „Baltijos grupė“ 2014 m. vasario 4 d. pervestus 12 000 Lt grąžino ieškovei.

7Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2012 m. rugpjūčio 17 d. išperkamosios nuomos sutartį galiojančia, pilnai įvykdyta ir priteisti jai automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ). Nurodė, kad ji tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau, atsakovui iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius nepagrįstai atsisakė sutartį vykdyti. CK 6.503 str. 1 d. nustato, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą. Ieškovei nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsirado galimybė pagal sutarties 9.2 punktą išsipirkti ginčo turtą, tačiau automobilis kaip ir visas UAB „Baltijos grupė“ turtas buvo areštuotas, todėl ieškovė negalėjo iki galo pasinaudoti savo teisėmis. Nors likusius nesumokėtus už automobilį 12 000 Lt ieškovė sumokėjo 2014 m. sausio 28 d., tačiau bankroto administratorius pinigus grąžino ir nepagrįstai atsisakė vykdyti sutartį.

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Priešieškiniu prašė pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį, taikyti restituciją, grąžinant BUAB „Baltijos grupė“ automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ). Nurodė, kad UAB „Baltijos grupė“ iškėlus bankroto bylą, ieškovė prašė ją įtraukti į BUAB „Baltijos grupė“ kreditorių sąrašą su 18 000 Lt finansiniu reikalavimu, tačiau bankroto administratorius 2013 m. rugsėjo 3 d. pranešimu ieškovę informavo, kad nevykdys minėtos sutarties, nes automobilis jai buvo išnuomotas pagal minėtą nuomos sutartį ir perduotas naudotis. Aplinkybė, kad pagal ginčo sutartį nuomininkui buvo numatyta teisė po metų įsigyti iš nuomotojo minėtą transporto priemonę, nesuteikia pagrindo nuomininkui reikalauti grąžinti nuomos mokestį. Atsakovas mano, kad iki pat bankroto bylos iškėlimo ieškovę ir atsakovą dėl minėto automobilio siejo nuomos, o ne išperkamosios nuomos santykiai. Pažymėjo, kad nuo 2009 m. spalio 13 d. atsakovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), kurios nebuvo panaikintos ir galiojo iki bankroto bylos iškėlimo. Areštuoto daikto perleidimą draudžia galiojantys teisės aktai ir toks perleidimas laikytinas niekiniu (CK 1.80 str.). Tai, kad automobilio išperkamosios nuomos sutartis yra niekinė patvirtina ir UAB „Baltijos grupė“ restruktūrizavimo plano metmenys, patvirtinti 2012 m. gegužės 25 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame buvo numatyta, kad ginčo automobilį planuojama parduoti. Be to, UAB „Baltijos grupė“ generalinis direktorius I. M. 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. raštuose, adresuotuose antstoliui A. S., nurodė, kad automobilis ( - ) išnuomotas pagal nuomos sutartį.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai ir pripažino niekine nuo jos sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 17 d. transporto išperkamosios nuomos sutart, taikė restituciją ir grąžino atsakovui automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ).

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiesiogiai išperkamosios nuomos sutarties sampratos CK neįtvirtina, tačiau tokia sutarties rūšis yra išskiriama. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomojamas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Todėl darytina išvada, kad fizinis asmuo išperkamosios nuomos sutartimi asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis išmokomis. Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas, įsigyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą.

12Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors teismui pateiktos ginčo sutarties sudarymo data yra nurodyta 2012 m. rugpjūčio 17 d., tačiau iš sutarties turinio bei šalių paaiškinimų matyti, kad ji buvo sudaryta 2012 m. rugpjūčio 1 d. Pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras ieškovė už automobilio ( - ) nuomą atsakovui sumokėjo 18 000 Lt, dėl šio fakto tarp šalių ginčo nėra. Sudarydamos Transporto išperkamosios nuomos sutartį, šalys susitarė, kad po metų nuomininkas turi teisę įsigyti iš nuomotojo automobilį už likutinę vertę, kuri 2013 m. liepos 31 d. - sudaro 12 000 Lt (sutarties 9.2 punktas). Be to, ieškovei sumokėjus visą sutarties 2 punkte numatytą turto (automobilio) kainą, turtas pereina nuomininkui nuosavybės teise. Taigi, šalys susitarė, kad ieškovei sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas, ji įgis nuosavybės teisę į UAB „Baltijos grupė“ automobilį ( - ). Tačiau atsakovo turtui nuo 2009 m. spalio 13 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas bendrovės turtas, inter alia ir ginčo automobilis, kurio areštas galiojo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Areštavus automobilį buvo apribota teisė juo disponuoti, t. y. teismo nutartimi buvo uždraustas bet koks areštuoto turto perleidimas, todėl transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.), todėl 2012 m. rugpjūčio 1 d. transporto išperkamosios nuomos sutartį pripažino niekine nuo jos sudarymo momento.

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Ieškovė negali būti pripažinta sąžiningu įgijėju, nes jos vyras I. M. dirbo UAB „Baltijos grupė“ generaliniu direktoriumi, o pati L. M. dirbo bendrovės vyr. buhaltere, todėl galėjo ir turėjo žinoti apie bendrovės turto, inter alia ginčo automobilio, areštą. Pripažinus ginčijamą Transporto išperkamosios nuomos sutartį niekine yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti BUAB „Baltijos grupė“ automobilį ( - ). Be to, nėra pagrindo grąžinti ieškovei pinigus, sumokėtus už naudojimąsi bendrovės automobiliu.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovė L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti priešieškinį, o ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2009 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovo turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės reiškė ir draudimą išnuomoti įmonės turtą išperkamosios nuomos sutartimi. Pritaikytas turto areštas atsakovo atžvilgiu numato tik draudimą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti turtą. Automobilio išperkamoji nuoma, nekeičiant savininko, sudaro dalį gaunamų pajamų, būtinų įmonės veiklai vykdyti bei realizuoja laikinųjų apsaugos priemonių tikslo įgyvendinimą — užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Po ginčo sutarties sudarymo, ginčo objekto teisinė padėtis nepasikeitė, savininkas liko tas pats. Nuosavybės teisės įgijimas nėra pagrindinis šios sutarties tikslas, todėl nuosavybės teisės į išperkamosios nuomos sutarties dalyką perdavimas nuomininkui, nėra būtinoji išperkamosios nuomos sutarties sąlyga. Ginčo sutartyje nėra imperatyvaus reikalavimo pakeisti objekto savininką įvykdžius sutartį, kuriai baigiantis šalys gali tartis dėl nuosavybės teisės perdavimo nuomininkui, nuomos naujam laikotarpiui arba dėl sutarties dalyko grąžinimo nuomotojui. Nuomininkas pasirinko vykdyti sutarties sąlygą dėl nuosavybės teisės įgijimo, tačiau nuomotojas nepagrįstai atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčo sutartį niekine ir taikė vienašalę restituciją natūra. Remiantis kasacinio teismo praktika, išperkamosios nuomos sutarties pagrindu kredito gavėjas pagrįstai tikisi padengęs daikto vertę ir įvykdęs kitus sutartyje numatytus papildomus mokėjimus įsigyti nuosavybėn konkretų daiktą. Išperkamosios nuomos sutartimi mokamas įmokas vertinant ne kaip priemonę įsigyjamo daikto vertei ir papildomiems mokėjimams padengti, o kaip nuomos mokestį už naudojimąsi kredito gavėjui perduotu automobiliu, jis iš esmės negautų to, ko pagrįstai tikėjosi, prisiimdamas sutartinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Taigi, išperkamosios nuomos sutarties įmokų tikslas yra labiau orientuotas į sutarties objekto įgijimą, o ne į atlygį už naudojimąsi, juo labiau, kai ginčo sutartyje nustatyta mėnesio nuomos kaina buvo 1500 Lt, viršijanti vidutinę rinkos kainą. Atribojant išperkamosios nuomos sutartį nuo nuomos sutarties, svarbiausia yra nustatyti šalių tikslą, siekiamą ginčo sutartimi. Ieškovė siekė ne gauti naudos, naudojant išsinuomotą automobilį, bet jį įsigyti savo nuosavybėn (CK 6.193 str. 1 d.). Fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui pirkimu-pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Šiuo atveju ieškovei turi būti taikomi vartotojų apsaugos ypatumai bei silpnesnės šalies apsaugos principas kaip šaliai, kuri yra laikoma silpnesne ir mažiau patyrusia teisiniuose reikaluose nei kita, komercinė sutarties šalis. Be to, atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo nereiškė pretenzijų dėl išperkamosios nuomos sutarties vykdymo, jos turinio ir esmės, taigi savo veiksmais atsakovas pritarė sudarytai išperkamosios nuomos sutarčiai.
  3. Pirmosios instancijos teismas ieškovę nepagrįstai pripažino nesąžininga įgijėja. Sąžiningumo prezumpciją turintis asmuo (ieškovė), neprivalo įrodinėti savo sąžiningumo, todėl ji tik gali naudotis savo teise teikti įrodymus apie tai. Ginčijama sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, remiantis sutarčių laisvės principu. Ieškovės traktavimas kaip nesąžiningos įgijėjos vien dėl jos einamų pareigų, neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų.
  4. Pirmosios instancijos teismas įmokas, mokėtas pagal išperkamosios nuomos sutartį už automobilio nuomą kas mėnesį, nepagrįstai įvardijo kaip įmokas už nuomą be išperkamosios sąlygos. Sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 137/2011). Ginčo sutartis buvo pavadinta išperkamosios nuomos sutartimi ir nebuvo keista, tai reiškia, kad šalys žinojo, jog automobilis negali būti nuomos sutarties dalykas ir savo santykius nustatė kaip išperkamosios nuomos santykius. Teismų praktikoje akcentuojama, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų civilinių santykių stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012). Sutarties išsaugojimo (favor contractus) principas reiškia, kad ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai. Pirmosios instancijos teismas šalių sutartį turėjo aiškinti tokiu būdu, kuris leistų ją išsaugoti, o ne pripažinti negaliojančia, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalys sutartį sudarė laisva valia bei beveik vienerius metus ją vykdė ir tik iškėlus atsakovui bankroto bylą, šis pradėjo ieškoti būdų, kaip išvengti savo įsipareigojimų ieškovui vykdymo.
  5. Pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, bet apskritai nepasisakė dėl ieškovės prašyto taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties termino remiantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. BUAB „Baltijos grupė" dokumentų priėmimo-perdavimo aktai pasirašyti 2013 m. rugsėjo 10 ir 13 dienomis, taigi administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Pareikšti priešieškinį atsakovas galėjo iki 2014 m. kovo 13 d. arba prašyti senaties terminą pratęsti, tačiau akivaizdu, kad, to nepadaręs, atsakovas prarado teisę ginčyti sandorius, galimai priešingus įmonės veiklos tikslams ir todėl priešieškinys šioje byloje, negalėjo būti patenkintas.

16Atsakovas BUAB „Baltijos grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad šalys buvo sudariusios automobilio išperkamosios nuomos sutartį, nes, visų pirma, jos sudarymo metu automobilis buvo areštuotas. Ieškovė nėra nuosekli dėl išperkamosios nuomos sutarties. Viena vertus ji teigia, kad nuosavybės įgijimas nebuvo pagrindinis sutarties tikslas, tačiau toliau skunde argumentuoja, kad ieškovas siekė automobilį įsigyti savo nuosavybėn. Tarp šalių iš esmės buvo susiklostę nuomos santykiai, UAB „Baltijos grupė" neturi ir pagrindo grąžinti ieškovei 18000 Lt nuomos mokesčio, nes automobilis ieškovei buvo perduotas ir visą šį laikotarpį ji nuomos pagrindais netrukdomai juo naudojosi. Aplinkybė, kad pagal ginčo sutarties 9.2. punktą nuomininkui buvo numatyta teisė po metų įsigyti iš nuomotojo minėtą turtą, nesuteikia pagrindo nuomininkui reikalauti nuomotojo grąžinti nuomos mokestį.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sandorį pripažino niekiniu. Nuo 2009 m. spalio 13 d. atsakovo turtui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galiojo iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Ginčijama nuosavybės perleidimo sutartimi, iš kurios ieškovė kildina savo nuosavybės teises, buvo susitarta dėl areštuotos transporto priemonės perleidimo. Areštuoto daikto perleidimą draudžia galiojantys teisės aktai ir toks perleidimas laikytinas niekiniu (CK 1.80 str.).
  3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovę pripažino nesąžininga įgijėja, nes ieškovė dirbo UAB "Baltijos grupė" finansininke bei yra BUAB "Baltijos grupė" buvusio generalinio direktoriaus sutuoktinė. Todėl jai buvo žinomos visos įmonės faktinės veiklos aplinkybės, t.y. ji turėjo ir galėjo žinoti, kad viešame registre įregistruotas automobilio areštas reiškia disponavimo automobiliu teisės uždraudimą.
  4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo mokėtas įmokas laikė nuomos mokesčio mokėjimu, nes šalis siejo nuomos, o ne išperkamosios nuomos santykiai.
  5. Atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino priešieškiniui pareikšti. Sandoris pripažintas niekiniu taikant CK 1.80 str., o ĮBĮ nenustato kitų ieškinio senaties terminų. CK 1.125 str. 1 dalis nustato bendrą ieškinio senaties terminą dešimt metų.
  6. UAB „Baltijos grupė" restruktūrizavimo plano metmenų 7.4. punkte buvo nurodytas turtas, kurį restruktūrizavimo proceso metu UAB „Baltijos grupė" numatė parduoti, tarp kurio buvo ginčo automobilis. Tai patvirtina, kad atsakovas laikė, kad automobilis ( - ) yra jam nuosavybės teisė priklausanti transporto priemonė, kurią ketinta parduoti restruktūrizavimo proceso metu, o ne perduoti nuosavybės teise L. M..
  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju tokių pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

19Apeliacinis skundas netenkintinas

20Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms

21Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

22Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t.y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Sandoris, vadovaujantis CK1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

23Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), konstatavęs, kad automobilio ( - ) išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo teisės disponuoti sandorio dalyku dėl jam taikytų apribojimų, t.y. atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o šalims apie juos objektyviai negalėjo būti nežinoma. Nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliantė tvirtina, kad teismas nepagrįstai pripažino ginčo sandorį negaliojančiu vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Nurodo, kad pritaikytas turto areštas atsakovo atžvilgiu numato tik draudimą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti turtą. Automobilio išperkamoji nuoma, nekeičiant savininko, sudaro dalį gaunamų pajamų, būtinų įmonės veiklai vykdyti bei realizuoja laikinųjų apsaugos priemonių tikslo įgyvendinimą. Be to, ginčo sutartyje nėra imperatyvaus reikalavimo pakeisti objekto savininką įvykdžius sutartį, kuriai baigiantis šalys gali tartis dėl nuosavybės teisės perdavimo nuomininkui, nuomos naujam laikotarpiui arba dėl sutarties dalyko grąžinimo nuomotojui. Tačiau apeliantė, pati sau prieštaraudama, taip pat teigia, kad sudarydama išperkamosios nuomos sutartį su atsakovu, siekė ne gauti naudos, naudojant išsinuomotą automobilį, bet jį įsigyti savo nuosavybėn (CK 6.193 str. 1 d.). Kaip matyti iš ginčo sandorio, šalys sutarė, kad po metų ieškovė turi teisę įsigyti iš atsakovo automobilį už likutinę vertę (12 000 Lt) (sutarties 9.2 punktas), o ieškovei sumokėjus visą sutarties 2 punkte numatytą turto (automobilio) kainą, turtas pereina ieškovei nuosavybės teise (sutarties 9.3 punktas) (t.1, b.l. 6). Taigi, šalys susitarė, kad ieškovei sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas, ji įgis nuosavybės teisę į UAB „Baltijos grupė“ automobilį ( - ). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartimi, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viso atsakovo turto, inter alia ir ginčo automobilio, atžvilgiu (t. 1, b. l. 189; t. 2, b. l. 40), t.y. ginčo sandorio sudarymo metu, laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turto atžvilgiu galiojo. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Taigi, CPK 18 straipsnyje įtvirtinta norma yra imperatyvi. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčo automobilio atžvilgiu, buvo uždrausta išregistruoti ginčo automobilį arba pakeisti jo savininką (t. 1, b.l. 188), todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės numatė tik draudimą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti turtą, bet nedraudė išnuomoti automobilio ir gauti iš to pajamų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 6 str. 1 d. Turto arešto aktų registre registruojami teismų, teisėjų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų bei pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Skolininko turto areštas pagal CPK 675 str. 1 d., TAARĮ 2 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Kaip yra konstatuota kasacinio teismo praktikoje, turto areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). TAARĮ 2 str. 7 d. numato, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo ar nuomos, o jei tokie sudaromi, jie yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013). Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (TAARĮ 4 str. 1 d.). Todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu turto areštų aktų registre įsiteisėjusių teismų nutarčių pagrindu buvo įregistruotas ir galiojo ginčo automobilio areštas, kad įregistravus turto areštą yra laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui (TAARĮ 4 str.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas, pažeisdamas imperatyviąsias TAARĮ ir CPK 18 str. nuostatas, neteisėtai sudarė automobilio išperkamosios nuomos sutartį, kuria buvo siekiama perleisti automobilio ( - ) nuosavybės teisę ieškovei.

24Kita vertus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad atsakovo BUAB „Baltijos grupė“ bankroto administratorius nepagrįstai atsisakė vykdyti ginčo sutartį. Pažymėtina, kad vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p., įmonei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo, t.y. bankroto administratorius sprendžia bei praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys. Todėl, visų pirma, BUAB „Baltijos grupė“ bankroto administratorius turėtų teisę nuspręsti nevykdyti tarp šalių sudarytos sutarties remdamasis įmonių bankroto procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, antra, nagrinėjamos bylos atveju administratorius neturėjo teisės vykdyti niekinę sutartį.

25Dėl vienašalės restitucijos taikymo

26Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė negali būti pripažinta sąžininga įgijėja, nes jos vyras I. M. dirbo UAB „Baltijos grupė“ generaliniu direktoriumi, o pati L. M. dirbo bendrovės vyr. buhaltere, todėl galėjo ir turėjo žinoti apie bendrovės turto, inter alia ginčo automobilio, areštą. Teismas pažymėjo, kad ginčijamą transporto išperkamosios nuomos sutartį pripažinus niekine yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti BUAB „Baltijos grupė“ automobilį ( - ). Pagrindo grąžinti ieškovei pinigus, sumokėtus už naudojimąsi bendrovės automobiliu, nėra.

27CK 1.80 str. 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 - 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Sprendžiant restitucijos taikymo klausimą, konkrečiu atveju turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Kitaip tariant, kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti taikoma ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė per ginčo sutarties galiojimo laikotarpį ir sumokėjo 18 000 Lt atsakovui, tačiau ji realiai naudojosi automobiliu, automobilis dėvėjosi, todėl pagrindo taikyti dvišalę restituciją, t.y. ne tik atsakovui grąžinti ginčo automobilį, bet ir ieškovei grąžinti sumokėtus 18 000 Lt, nėra, nes, tokiu būdu pritaikius restituciją, nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų ieškovės padėtis. Nors apeliantė nurodo, kad ginčo sutartimi nustatyta ginčo automobilio ( - ) 1500 Lt dydžio nuomos per vieną mėnesį kaina viršija vidutinę rinkos kainą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgdama į ankščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė vienašalę restituciją.

28Dėl ieškinio senaties taikymo

29Ieškovė prašymą atmesti priešieškinį grindė ir ieškinio senaties termino pasibaigimu iki priešieškinio pareiškimo. Ji nurodė, jog pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, bet apskritai nepasisakė dėl ieškovo prašymo taikyti 6 mėnesių senaties terminą remiantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. ieškovė teigia, kad pareikšti priešieškinį, nepasibaigus ieškinio senaties terminui, atsakovas galėjo iki 2014 m. kovo 13 d., tačiau jį pateikė 2014 m. kovo 24 d.

30Teisėjų kolegija, atmeta kaip nepagrįstus ankščiau nurodytus ieškovės argumentus dėl ieškinio senaties. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. ĮBĮ įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013). ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. numatytas 6 mėn. terminas yra ne ieškinio senaties terminas reikalavimams teisme pareikšti, tačiau procesinis terminas, per kurį įmonės bankroto administratorius nuo dokumentų apie įmonės sandorius gavimo dienos turi patikrinti sandorių teisėtumą už 36 mėn. laikotarpį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog priešieškinys pirmosios instancijos teisme pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

31Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo prašymo taikyti 6 mėnesių senaties terminą remiantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. Tačiau teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2011m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Pirmosios instancijos teismas sprendime nors ir nepasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

32Kiti apeliantės argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

33Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

34Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 str.), laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl atmesdamas ieškinį ir tenkindamas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ priešieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

35Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37Apeliaciniam teismui atsakovas BUAB „Baltijos grupė“ pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir jį pagrindžiančius įrodymus 2 420 Lt sumai.

38CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,5 koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos (1500 Lt). Ieškovo prašomos priteisti 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą viršijo minėtą sumą, todėl jos mažintinos iki 1 500 Lt. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui iš ieškovo priteistina 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo (CPK 93, 98 str. str.).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 ir 98 straipsniais

Nutarė

40Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti atsakovui BUAB „Baltijos grupė“ (j. a. k. 140604027) iš ieškovės L. M. (a. k. ( - ) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl sandorio pripažinimo įvykdytu, sandorio... 5. Atsakovas ir ieškovė 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Transporto... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Baltijos... 7. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2012 m. rugpjūčio 17 d.... 8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Priešieškiniu... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu, ieškinį... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiesiogiai išperkamosios nuomos... 12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors teismui pateiktos ginčo... 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį,... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovė L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 16. Atsakovas BUAB „Baltijos grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 18. Apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat patikrina, ar nėra CPK... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas... 20. Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms ... 21. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius,... 22. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio... 23. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu... 24. Kita vertus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės... 25. Dėl vienašalės restitucijos taikymo... 26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė negali būti pripažinta... 27. CK 1.80 str. 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis... 28. Dėl ieškinio senaties taikymo... 29. Ieškovė prašymą atmesti priešieškinį grindė ir ieškinio senaties... 30. Teisėjų kolegija, atmeta kaip nepagrįstus ankščiau nurodytus ieškovės... 31. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios... 32. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo... 33. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo... 34. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 37. Apeliaciniam teismui atsakovas BUAB „Baltijos grupė“ pateikė prašymą... 38. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti... 41. Priteisti atsakovui BUAB „Baltijos grupė“ (j. a. k. 140604027) iš...