Byla 2-1076-381/2018
Dėl bankroto

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAKILIMO TAKAS“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BALTPAY“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1375-864/2018, kuria uždaroji akcinė bendrovė „PAKILIMO TAKAS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PAKILIMO TAKAS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tytus“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 13 d.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „PAKILIMO TAKAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslintas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas Ž. V. 43,94 Eur ir UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur trečios eilės finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtinti UAB „BALTPAY“ reikalavimai: 42,30 Eur antros eilės reikalavimas ir 35 694,75 Eur trečios eilės reikalavimas.
  3. Atsakovės kreditorių susirinkimas 2018 m. balandžio 4 d. šeštuoju darbotvarkės klausimu nepriėmė nutarimo sudaryti taikos sutartį atsakovės bankroto procese pagal atsakovės akcininko Ž. V. pateiktą taikos sutarties projektą, tačiau priėmė nutarimą pripažinti atsakovę bankrutavusia ir pradėti taikyti likvidavimo procedūrą. Atsižvelgusi į tai, bankroto administratorė 2018 m. balandžio 9 d. pateikė atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pripažinti atsakovę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti atsakovę dėl bankroto.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, be kita ko, pripažino UAB „PAKILIMO TAKAS“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 30 straipsniu, kuris reglamentuoja įmonės pripažinimą bankrutavusia. Teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 4 d. įvyko pirmasis atsakovės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta nesudaryti taikos sutarties su atsakove ir įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  1. Atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ir rašytinių paaiškinimų argumentai
  1. Atsakovės kreditorė UAB „BALTPAY“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. balandžio 4 d. įvykusio atsakovės kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 1) nutarimus ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria atsakovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. UAB „BALTPAY“ 2018 m. kovo 23 d. raštu prašė atsakovės bankroto administratorės ginti teisėtus atsakovės ir jos kreditorių interesus bei pateikti ieškinį dėl niekinių sandorių nuginčijimo, tačiau bankroto administratorė į šį laišką neatsakė ir sandorių neginčijo. Tada UAB „BALTPAY“ 2018 m. kovo 26 d. išsiuntė atsakovės bankroto administratorei el. laišką, įspėdama, kad jeigu bankroto administratorė nevykdys savo pareigos ginčyti arba nepagrįstai ilgai dels ginčyti atsakovės veiklai priešingus sandorius, UAB „BALTPAY“ ketina pateikti netiesioginį ieškinį dėl sandorių nuginčijimo atsakovės vardu.
    2. 2018 m. balandžio 4 d. įvykusiame atsakovės kreditorių susirinkime dalyvavo 3 kreditoriai (Ž. V., UAB „BALTPAY“ ir UAB „ARTVA“), kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 358 770,86 Eur, t. y. 99,20 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos. Ž. V. ir UAB „BALTPAY“ 35 780,99 Eur reikalavimas sudaro 9,89 proc., o UAB „ARTVA“ 322 989, 87 Eur reikalavimas sudaro 89,31 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos. UAB „BALTPAY“ 2018 m. balandžio 13 d. pateikė netiesioginį ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl 2012 m. balandžio 5 d. paskolos sutarties tarp UAB „ALEKVIMA“, kurios reikalavimo teisės perėmėja yra UAB „ARTVA“, ir atsakovės pripažinimo negaliojančia (bylos Nr. e2-3640-565/2018).
    3. Atsakovės kreditorių 2018 m. balandžio 4 d. susirinkimo nutarimas prieštarauja ĮBĮ 24 straipsnio 1 daliai, 25 straipsnio 6 daliai ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normoms, reglamentuojančioms tariamų sandorių negaliojimą, nes UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur finansinis reikalavimas, kuris lėmė visų atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimų (ne)priėmimą, įskaitant ir nutarimą dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nėra pagrįstas ir yra ginčijamas teisme. Kadangi UAB „BALTPAY“ pateikė netiesioginį ieškinį, prašydama pripažinti sandorius negaliojančiais, tik teismui išnagrinėjus UAB „BALTPAY“ pareikštą netiesioginį ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bus nustatyta, ar UAB „ARTVA“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas.
    4. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, jog nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009, 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3556/2011, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014, 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-415/2016).
    5. Skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, prieštarauja ĮBĮ 22 straipsnio 1 daliai, 24 straipsnio 1 daliai, CK teisės normoms, reglamentuojančioms niekinių sandorių negaliojimą, viešajam interesui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, atsakovės ir jos kreditorių interesams, todėl yra naikintina.
  2. Atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „PAKILIMO TAKAS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nėra aišku, kas šiuo atveju yra apeliantas, t. y. Ž. V., kuris nurodytas atskirojo skundo rekvizituose, ar UAB „BALTPAY“, per kurios paskyrą atskirasis skundas buvo pateiktas.
    2. Apeliantas (-ė) nepateikė teismui ieškinio, kuriuo būtų ginčijama 2012 m. balandžio 5 d. paskolos sutartis tarp UAB „ALEKVIMA“, kurios reikalavimo teisės perėmėja yra UAB „ARTVA“, ir atsakovės kopijos. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3640-565/2018 UAB „BALTPAY“ ieškinys nebuvo priimtas. UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-591-798/2018 paliko nepakeistą. Kadangi UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o sandoriai, kurių pagrindu buvo patvirtintas šis finansinis reikalavimas, nėra nuginčyti, taip pat nėra kaip nors apribotos UAB „ARTVA“ teisės balsuoti atsakovės kreditorių susirinkimuose, nepagrįsti apelianto (-ės) teiginiai, jog UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur finansinis reikalavimas yra ginčijamas ir dėl to jos balsais priimti kreditorių susirinkimo nutarimai, įskaitant ir nutarimą šeštuoju darbotvarkės klausimu, yra neteisėti ir naikintini.
    3. Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės bankroto administratorė nepagrįstai pati neginčijo UAB „ARTVA“ finansinį reikalavimą pagrindžiančio sandorio, yra nepagrįsti, nes bankroto administratorė turi prerogatyvą spręsti dėl bankrutuojančios įmonės sandorių (ne)ginčijimo (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Be to, šie argumentai yra teisiškai nereikšmingi šiam ginčui išspręsti.
    4. 2018 m. balandžio 4 d. įvykęs atsakovės kreditorių susirinkimas šeštuoju darbotvarkės klausimu teisėtai nusprendė pripažinti atsakovę bankrutavusia ir pradėti taikyti likvidavimo procedūrą, todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalimi. Nagrinėjamu atveju egzistavo ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos teismui skundžiama nutartimi pripažinti atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  3. Atsakovės kreditorė UAB „ARTVA“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį, skirti Ž. V. 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant UAB „ARTVA“ naudai, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo esant ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nelogiški, nepagrįsti ir iškraipantys jau įsiteisėjusias Vilniaus apygardos teismo nutartis šioje bankroto byloje.
    2. UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje patvirtintas įsiteisėjusia 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kurios teisėtumą ir pagrįstumą patikrino Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-591-798/2018. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę reikšmę, Ž. V. nebegali šioje civilinėje byloje jau nustatytų aplinkybių kvestionuoti iš naujo.
    3. Nepagrįsti visi Ž. V. atsakovės bankroto administratorei reiškiami reikalavimai, kad ji inicijuotų paties Ž. V. su UAB „ARTVA“ sudarytų sandorių pripažinimą niekiniais, nes bankroto administratorė neprivalo vykdyti akivaizdžiai nepagrįstų ir / ar neteisėtų bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimų.
    4. Ž. V. piktnaudžiauja savo procesine padėtimi ir atskirąjį skundą grindžia tais pačiais deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais argumentais, kurie teismui jau buvo teikti kartu su Ž. V. arba jo valdomos UAB „BALTPAY“ atskiraisiais skundais, nagrinėtais Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-1240-798/2017, Nr. 2-593-370/2018, Nr. 2-592-370/2018 ir Nr. 2-591-798/2018. Ž. V. nuolat teikia nepagrįstus ir nemotyvuotus reikalavimus bei skundžia iš esmės kiekvieną teismo šioje byloje priimamą nutartį ir savo elgesiu sudaro prielaidas sistemingam bankroto procedūrų vilkinimui. Ž. V., teikdamas teismui savo atskiruosius skundus, siekia ne pažeistų teisių gynimo, o atsakovės bankroto procedūrų vilkinimo. Ž. V. neabejotinai žino ir supranta, kad jo atskirojo skundo argumentai kita šioje byloje teismo priimta ir įsiteisėjusia nutartimi jau buvo pripažinti nepagrįstais, tačiau jis ignoravo aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi, ir teismui pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą. Ž. V., negalėdamas protingai tikėtis savo tariamai pažeistų teisių apgynimo, nesąžiningai pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą, tokiu būdu sąmoningai veikdamas prieš teisingą ir greitą atsakovės bankroto bylos nagrinėjimą bei bankroto procedūrų vykdymą. Ž. V. procesinis elgesys, kai jam neabejotinai žinoma ir suprantama, kad UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia ir vykdytina Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tačiau ignoruojamos ir kvestionuojamos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės, yra sąmoningas ir sistemingas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį jam turėtų būti skiriama bauda, pusę baudos sumos skiriant UAB „ARTVA“ naudai.
  4. Atsakovės kreditorė UAB „BALTPAY“ 2018 m. gegužės 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašo: 1) panaikinti 2018 m. balandžio 4 d. įvykusio atsakovės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimus arba sustabdyti šių nutarimų galiojimą iki bus išnagrinėtas UAB „BALTPAY“ ieškinys civilinėje byloje Nr. e23640-565/2018 dėl sandorių nuginčijimo; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria atsakovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir įpareigoti atsakovės bankroto administratorę sulaukti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3640-565/2018 dėl sandorių nuginčijimo.
  5. Atsakovės kreditorė UAB „BALTPAY“ 2018 m. gegužės 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėsto 2018 m. gegužės 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus prašymus ir papildomai prašo: 1) atmesti UAB „ARTVA“ prašymą skirti Ž. V. 2 500 Eur baudą; 2) atmesti UAB „ARTVA“ prašymą įpareigoti Ž. V. sumokėti užstatą būsimų UAB „ARTVA“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui civilinėje byloje Nr. B2-1375-864/2018; 3) pridėti prie atsakovės bankroto bylos UAB „BALTPAY“ pateikiamus naujus įrodymus; 4) įpareigoti UAB „ARTVA“ pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-273 patvirtintų Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos aprašo 22 punktą pateikti pasą; 5) įpareigoti UAB „ARTVA“ perduoti UAB „PAKILIMO TAKAS“ dokumentus remiantis subrangos sutarties 5.8punktu; 6) ginti viešąjį interesą ir vertinti naujai pateikiamus ir iki šiol nevertintus UAB „BALTPAY“ įrodymus dėl UAB „ARTVA“ finansinio reikalavimo nepagrįstumo ir skirti posėdį bei nagrinėti iš naujo UAB „ARTVA“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą CK 1.86 pagrindu.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nors atsakovė tvirtina, kad nėra aišku, kas šiuo atveju yra apeliantas (Ž. V. ar UAB „BALTPAY“), atskirajame skunde nurodyta, jog būtent UAB „BALTPAY“ nesutinka su teismo sprendimu pripažinti atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tai, kad apeliantė yra UAB „BALTPAY“, patvirtinama ir kituose UAB „BALTPAY“ apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
  3. Atskirajame skunde, be kita ko, prašoma panaikinti 2018 m. balandžio 4 d. įvykusio atsakovės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimus, tačiau pažymėtina, kad atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui galima apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 334 straipsnio 1 dalis), o ne kreditorių susirinkimo nutarimus. Jeigu apeliantė nesutiko su atsakovės 2018 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkime priimtais nutarimus, ji turėjo teikti skundą pirmosios instancijos teismui dėl jų panaikinimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų tai dariusi. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje nesprendė dėl atsakovės 2018 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pagrįstumo ir (ar) teisėtumo. Taigi apeliantės prašymas panaikinti 2018 m. balandžio 4 d. įvykusio atsakovės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimus peržengia bylos dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
  4. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
  5. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo rezoliucijomis priėmė UAB „BALTPAY“ 2018 m. gegužės 9 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. rašytinius paaiškinimus. Nėra abejonių, kad jie pateikti pasibaigus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties panaikinimo padavimo terminui. Kaip matyti iš apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų, apeliantė juose suformulavo papildomus reikalavimus ir prašymus, išdėstė ir naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti atskirajame skunde ir kurių dalis net nėra susijusi su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, o yra susiję su UAB „ARTVA“ atsakovės bankroto byloje patvirtintu finansiniu reikalavimu, nors tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis CPK 323 ir 338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės rašytinių paaiškinimų ir nepasisako dėl juose išdėstytų reikalavimų bei prašymų.

4Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
  2. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „BALTPAY“ el. laiškus UAB „Tytus“. UAB „BALTPAY“ kartu su 2018 m. gegužės 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė subrangos sutartį tarp UAB „ARTVA“ ir UAB „CCM Baltic“, UAB „ARTVA“ 2013 m. vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismui pateiktus papildomus paaiškinimus, UAB „ARTVA“ 2013 m. vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismui pateiktą priešieškinį, 2018 m. kovo 13 d. raštą dėl Ž. V. susipažinimo su Šiaulių apylinkės teismo byla Nr. 2-5123-883/2012 ir joje esančiais rašytiniais įrodymais, UAB „ARTVA“ civilinėje byloje Nr. e2-6396-235/2015 pateiktus prieštaravimus, Ž. V. advokato A. D. prašymą Vilniaus apylinkės teismui susipažinti su byla, UAB „PAKILIMO TAKAS“ kreditorės UAB „BALTPAY“ raštą UAB „ARTVA“ dėl dokumentų kopijų pateikimo ir atliktų statybos darbų pagal subrangos sutartį, UAB „CCM Baltic“ mokėjimo nurodymus UAB „ARTVA“, UAB „ARTVA“ mokėjimo nurodymus UAB „ALEKVIMA“, UAB „PAKILIMO TAKAS“ mokėjimų nurodymus UAB „CCM Baltic“, UAB „BALTPAY“ ieškinį dėl sandorių nuginčijimo, Ž. V. raštą UAB „ARTVA“ dėl vekselio.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai, išskyrus UAB „BALTPAY“ 2018 m. balandžio 13 d. ieškinį dėl sandorių nuginčijimo, dėl jų sudarymo datos galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė juos būtų teikusi pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti. Be to, visi apeliantės pateikti nauji įrodymai nėra susiję su atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.

5Dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto

  1. ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo (ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis). Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius (ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 30 straipsnio 4 dalis).
  2. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygas, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas 3 mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu 3 mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio. Tačiau ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo ir anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos; teismas, gavęs tokį kreditorių susirinkimo siūlymą, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, kad nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai. Taigi į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
  3. Nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „PAKILIMO TAKAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Vėliau šis sąrašas buvo tikslintas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas Ž. V. 43,94 Eur ir UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur trečios eilės finansinis reikalavimas (ši teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi palikta nepakeista). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtinti UAB „BALTPAY“ reikalavimai: 42,30 Eur antros eilės reikalavimas ir 35 694,75 Eur trečios eilės reikalavimas. Atsakovės kreditorių susirinkimas 2018 m. balandžio 4 d. šeštuoju darbotvarkės klausimu nepriėmė nutarimo sudaryti taikos sutartį atsakovės bankroto procese pagal atsakovės akcininko Ž. V. pateiktą taikos sutarties projektą, tačiau priėmė nutarimą pripažinti atsakovę bankrutavusia ir pradėti taikyti likvidavimo procedūrą. Atsižvelgusi į tai, bankroto administratorė 2018 m. balandžio 9 d. pateikė atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pripažinti atsakovę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti atsakovę dėl bankroto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, pripažino UAB „PAKILIMO TAKAS“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  4. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu pripažinti UAB „PAKILIMO TAKAS“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, atskirajame skunde iš esmės neginčija ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, egzistavimo, tik įrodinėja, kad toks sprendimas negalėjo būti priimtas tol, kol nėra galutinai išspręstas klausimas dėl UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur finansinio reikalavimo, kuris lėmė visų atsakovės kreditorių 2018 m. balandžio 4 d. susirinkimo nutarimų (ne)priėmimą, įskaitant ir nutarimą dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pagrįstumo.
  5. Šiuo aspektu, pirmiausia, pažymėtina, kad teismo nutartys, kuriomis buvo patvirtinti atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tiek atsakovės kreditorių 2018 m. balandžio 4 d. susirinkimo nutarimų priėmimo metu, taip pat ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu jau buvo įsiteisėjusios. UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-591-798/2018 paliko nepakeistą.
  6. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad apeliantės akcentuojamas ieškinys dėl sandorių, kurių pagrindu buvo patvirtintas UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur finansinis reikalavimas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3640-565/2018 nebuvo priimtas. Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės bankroto administratorė nepagrįstai pati neginčijo UAB „ARTVA“ finansinį reikalavimą pagrindžiančio sandorio, nėra teisiškai reikšmingi šiam ginčui išspręsti. Kadangi UAB „ARTVA“ 322 989,87 Eur finansinis reikalavimas, kuris lėmė visų atsakovės kreditorių 2018 m. balandžio 4 d. susirinkimo nutarimų (ne)priėmimą, yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o sandoriai, kurių pagrindu buvo patvirtintas šis finansinis reikalavimas, nėra nuginčyti, taip pat nėra kaip nors apribotos UAB „ARTVA“ teisės balsuoti atsakovės kreditorių susirinkimuose, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, neturėjo pagrindo nesivadovauti atsakovės kreditorių 2018 m. balandžio 4 d. susirinkimo šeštuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu ir jo pagrindu atsakovės bankroto administratorės 2018 m. balandžio 9 d. pateiktu prašymu pripažinti atsakovę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti atsakovę dėl bankroto.
  7. Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika dėl bankroto bylose esančio viešojo intereso nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, o argumentas, kad teismas turi pareigą imtis priemonių, jog nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai, nėra aktualus, nes šioje byloje neturi būti ir nėra tikrinamas patvirtintų atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumas. Atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, prieštarauja ĮBĮ 22 straipsnio 1 daliai, 24 straipsnio 1 daliai, CK teisės normoms, reglamentuojančioms niekinių sandorių negaliojimą, viešajam interesui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, atsakovės ir jos kreditorių interesams, atmestini kaip deklaratyvūs. Aplinkybė, jog viena iš atsakovės kreditorių siekia inicijuoti ginčą teisme dėl didžiausios atsakovės kreditorės reikalavimo pagrindu esančių sandorių nuginčijimo, negali būti pakankamas, juolab besąlyginis, pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius, taip pat prieštarautų bankroto, kaip kolektyvinio proceso, paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

6Dėl prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

  1. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
  2. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
  3. Atsakovės kreditorė UAB „ARTVA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti Ž. V. 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant UAB „ARTVA“ naudai. Kaip jau minėta, apeliantė yra būtent UAB „BALTPAY“, todėl spręstina dėl baudos skyrimo būtent apeliantei, o ne jos direktoriui Ž. V..
  4. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, atskirajame skunde išdėstė ir abejones dėl atsakovės kreditorės UAB „ARTVA“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, taip pat nepagrindžia apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Taigi netenkintinas UAB „ARTVA“ prašymas skirti apeliantei baudą.

7Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

  1. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 30 straipsnio nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės kreditorė UAB „ARTVA“, kuri teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatei sumokėjo 500 Eur. Kadangi apeliantės atskirasis skundas, su kuriuo atsakovės kreditorė UAB „ARTVA“ nesutiko, netenkintas, atsakovės kreditorė UAB „ARTVA“ turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės kreditorės UAB „ARTVA“ patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (8.16 punktas (0,4 x 884,80 Eur (2017 m. IV ketv. bruto darbo užmokestis) = 353,92 Eur), todėl mažintinos, atsakovės kreditorei UAB „ARTVA“ iš UAB „BALTPAY“ priteisiant 350 Eur.

8Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Priteisti atsakovės kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „ARTVA“ (j. a. k. 120404147) iš atsakovės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BALTPAY“ (j. a. k. 302415140) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai