Byla e2A-31-430/2019
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „GEPALA“ (toliau – UAB „GEPALA“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Funkcinis dizainas“ (toliau – UAB „Funkcinis dizainas“) ieškinį atsakovėms UAB „GEPALA“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „MAGESTA“ (toliau – BUAB „MAGESTA“) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) 2015 m. birželio 1 d. atsakovų BUAB „MAGESTA“ ir UAB „GEPALA“ sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą; taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės UAB ,,GEPALA“ atsakovės BUAB ,,MAGESTA“ naudai 5 174,93 Eur; priteisti iš atsakovės UAB ,,GEPALA“ atsakovės BUAB ,,MAGESTA“ naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir solidariai iš abiejų atsakovų ieškovės V. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2.

7Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė atsakovei BUAB „MAGESTA“ bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė V. Š.. 2016 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, tame tarpe ir ieškovės V. S. finansinis reikalavimas. 2016 m. spalio 11 d. bankroto administratorė pateikė kreditoriams advokato V. M. parengtą Įmonės sandorių teisinę analizę (toliau – Ataskaita). Ieškovei, susipažinus su ataskaita, paaiškėjo, kad 2014 m. balandžio 3 d. tarp atsakovės BUAB „MAGESTA“ ir atsakovės UAB „GEPALA“ buvo sudaryta pasaugos sutartis, pagal kurią atsakovei UAB „GEPALA“ buvo perduoti atlygintinai saugoti BUAB „MAGESTA“ priklausantys biliardo stalai. Už suteiktas saugojimo paslaugas UAB „GEPALA“ 2015 m. birželio 1 d. išrašė atsakovei BUAB „MAGESTA“ PVM sąskaitą – faktūrą GPL Nr. 000234 17 868 Lt sumai (5 174,93 EUR). Ataskaitoje nurodoma, kad tą pačią dieną šalys susitarė dėl biliardo stalų pardavimo ir atsakovė BUAB „MAGESTA“ išrašė atsakovei UAB „GEPALA“ PVM sąskaitą – faktūrą MGA Nr. 0007241, kuria buvo įformintas biliardo stalų pirkimas už 17 867,98 Lt (5 174,93 Eur) sumą. 2015 m. birželio 1 d. šalys sudarė tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriuo buvo susitarta, kad šalys (BUAB „MAGESTA“ ir UAB „GEPALA“) nebėra viena kitai skolingos, t. y. už BUAB „MAGESTA“ suteiktas saugojimo paslaugas UAB „GEPALA“ gavo biliardo stalus, o BUAB „MAGESTA“ nebereikia atsiskaityti už saugojimo paslaugas. Įmonės administratorė kreditoriams pripažino, kad BUAB „MAGESTA“ su UAB „GEPALA“ sudaryti sandoriai, jos vertinimu, yra neteisėti ir ji planuoja juos ginčyti, tačiau nepaisant to iki šiol į teismą su ieškiniu nesikreipė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė, pasinaudodama jai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte suteikta teise (kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorė), pateikė teismui ieškinį ir prašė jį tenkinti. 3.

8Atsakovė BUAB „MAGESTA“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nors ieškovės reikalavimo patenkinimas būtų naudingas atsakovei BUAB ,,MAGESTA“ ir jos kreditoriams, tačiau atsakovė prieštarauja ieškovės ieškinio teisiniams argumentams. Pažymėjo, kad ieškovė ginčija atsakovų UAB ,,GEPALA ir BUAB ,,MAGESTA“ 2015 m. birželio 1 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuris yra tik buhalterinės apskaitos registruose apskaitytas neegzistuojančias BUAB ,,MAGESTA“ ir UAB ,,GEPALA“ civilines pinigines prievoles panaikinantis buhalterinis dokumentas, nes iš jo turinio akivaizdu, kad sutarties šalys UAB ,,GEPALA“ ir BUAB ,,MAGESTA“ suderino savo valią panaikinti sutarties šalių buhalterinės apskaitos registruose netinkamai registruotų apskaitos dokumentų duomenis, o ne sudaryti dvišalį vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorį. Sutarties šalims 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita – faktūra MGA Nr. 0007241 įforminus UAB ,,GEPALA“ ir BUAB ,,MAGESTA“ privalomą 17 867,98 Lt (5 174,92 Eur) skolos pagal sutartį padengimo turtu sutartį, BUAB ,,MAGESTA“ reikalavimo teisės gauti piniginės atsiskaitymo prievolės įvykdymą iš UAB ,,GEPALA“ neįgijo, o BUAB ,,MAGESTA“ civilinė materiali piniginė prievolė UAB ,,GEPALA“ sumažėjo iki 0,02 Lt (0,01 Eur), t. y. tapo formalia, todėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandoris negalėjo būti sudaromas, nes neegzistavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnyje įtvirtintos civilinės prievolės pabaigos/įskaitymo sąlygos. Dėl šių priežasčių, ieškovė ieškiniu ginčija nesudarytą vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorį, todėl teismas negali taikyti Actio Pauliana ieškinio instituto (CK 6.66 straipsnis), nes neegzistuojančiu sandoriu negali būti pažeista skolininko kreditoriaus teisė, o neegzistuojančios sutarties ginčijimas negali būti teisminio ginčo dalyku. Atsakovės manymu, byla turi būti nutraukta, o pripažinus ginčijamu 2015 m. birželio 1 d. atsakovų tarpusavio skolų užskaitymo aktu galimą ieškovės ir atsakovo BUAB ,,MAGESTA“ kreditorių teisių pažeidimą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 4.

9Atsakovė UAB ,,GEPALA“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Iš esmės atsiliepimo argumentai buvo identiški nurodytiems atsakovės BUAB ,,MAGESTA“ argumentams. Papildomai nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, nes ieškovės ir kitų BUAB „Magesta“ kreditorių teisės aktu nebuvo pažeistos, neegzistuoja neprivalėti sudaryti ginčijamą sandorį sąlyga, nėra atsakovų nesąžiningumo. Dėl to šiuo atveju ne tik, kad nebuvo sudarytas 2015 m. birželio 1 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu įformintas dvišalis vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandoris, tačiau nėra ir visų būtinųjų Actio Pauliana taikymo sąlygų. 5.

10Ieškovė V. S. dublike nesutiko su atsakovų atsiliepimuose išdėstytais argumentais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovai šioje byloje laikosi pozicijos, kad jie sudarė atsiskaitymo turtu sandorį (CK 6.436 straipsnis), o ne atskirus biliardo įrangos pirkimo–pardavimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorius. Atsakovės UAB „GEPALA“ išrašyta atsakovei BUAB „MAGESTA“ PVM sąskaita – faktūra Nr. 0007241 patvirtina, jog šalims siekiant įforminti skolos padengimo turtu, o ne pardavimo sandorį, jokios mokėtinos sumos sąskaitoje apskritai nebūtų buvusios nurodytos. Abu atsakovai pateikė teismui šalių sudarytą ir pasirašytą 2015 m. birželio 1 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kurio turinys ir naudojamos formuluotės bei šalių patvirtinimas, visiškai patvirtina vienas kito atžvilgiu turėjus vienarūšius priešpriešinius įsipareigojimus ir jų užskaitymą. Dokumentų kopijų viršuje, dešinėje pusėje ranka įrašytos žymos „užskaityta“. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovai sudarė atskirus pasaugos, turto pirkimo–pardavimo, priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų užskaitymo sandorius ir kiekvienas iš jų yra savarankiškas bei gali būti ginčijamas įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Toks ginčijamas sandoris pažeidžia BUAB „MAGESTA“ kreditorių teises, nesąžiningas, dėl to turi būti pripažintas negaliojančiu. Akcentavo, kad atsakovams sudarant tokį sandorį, kai atsakovė BUAB „MAGESTA“ buvo nemoki, pirmenybė padengiant įsipareigojimus nepagrįstai suteikta to paties asmens vadovaujamai ir jo kontroliuojamai kitai įmonei UAB „GEPALA“, nors jo reikalavimai priskirtini tik penktąja eile tenkintinų kreditorių reikalavimų grupei. Tokiu būdu atsakovai sumažino kitų kreditorių galimybes didesne apimtimi patenkinti savo finansinius reikalavimus ir veikė nesąžiningai. 6.

11Ieškovė UAB „Funkcinis dizainas“ dublike nesutiko su atsakovų atsiliepimuose išdėstytais argumentais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad susitarė dėl atsiskaitymo turtu sandorio sudarymo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys realiai sudarė tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Ieškovės manymu, atsakovų sudaryta pasaugos sutartis galėjo būti sudaryta tik dėl akių, siekiant sukurti tokią situaciją, jog BUAB „MAGESTA“ perleistų savo turtą ir būtų sudengti įsipareigojimai, tokiu būdu kitiems BUAB „MAGESTA“ kreditoriams nepaliekant nei materialaus turto, nei gautinų sumų iš UAB „GEPALA“. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „GEPALA“ turėjo pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimus iš BUAB „MAGESTA“ turto už kitus kreditorius. Kreditorių finansiniai reikalavimai, atsirandantys iš pasaugos sutarties, nėra prioritetiškai tenkinami, tai nenumato įstatymai ar formuojama teismų praktika. Sandorio sudarymo momentu, atsakovė BUAB „MAGESTA“ turėjo eilę seniau atsiradusių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o be to, turtas buvo perleistas, jau nagrinėjant pareiškimą dėl UAB „MAGESTA“ bankroto bylos iškėlimo. Vietoje to, kad gauti lėšas už parduotą turtą, kuriomis bent iš dalies visiems kreditoriams proporcingai būtų padengtos skolos, buvęs UAB „MAGESTA“ vadovas G. M. įskaitė savo vadovaujamų ir kaip akcininko valdomų įmonių tarpusavio skolas, visiškai atsiskaitydamas su jam priklausančia UAB „GEPALA“, o visiškai neatsiskaitydamas su kitais kreditoriais, dėl to tokie veiksmai negali būti laikomi sąžiningais. 7.

12Atsakovai triplikuose nesutiko su ieškovų dublikais ir prašė ieškovų argumentus atmesti. Nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia faktinę aplinkybę, kad tarp atsakovų buvo konsoliduota valia dėl atsiskaitymo turtu sandorio sudarymo ir jo įforminimo elementas 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 0007241, kuris gretintinas su sutartyje įforminta konsoliduota atsakovų valia dėl sutartinės atsiskaitymo prievolės vykdymo sąlyginai konsoliduojant atsakovų valią dėl atsiskaitymo turtu sandorio sudarymo. Po atsiskaitymo turtu sandorio sudarymo BUAB „MAGESTA“ nebuvo UAB „GEPALA“ kreditoriumi, o UAB „GEPALA“ skolininku. Dėl to 2015 m. birželio 1 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip neatitinkantis įstatymų reikalavimų.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

148.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino tarp atsakovų 2015 m. birželio 1 d. sudarytą sandorį, kuriuo BUAB „MAGESTA“ turtas (biliardo stalai) buvo perleisti UAB „GEPALA“; taikė restituciją, priteisiant BUAB „MAGESTA“ naudai iš UAB „GEPALA“ 5 174,93 Eur, priteisiant iš UAB „GEPALA“ naudai iš BUAB „MAGESTA“ 5 174,93 Eur, priteisiant BUAB „MAGESTA“ naudai 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (5 174,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 9.

16Teismas nustatė, kad šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovų sudaryto sandorio, kuriuo atsakovės BUAB „MAGESTA“ turtas buvo perleistas atsakovei UAB „GEPALA“. 10.

17Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje teisiškai nėra reikšminga, ar atsakovės turto perleidimas atliktas parduodant turtą ir po to užskaitant mokėtiną sumą, ar atsiskaitant turtu, nes abiem atvejais pasekmės kitų kreditorių interesams yra vienodos. Reikalavimo dalyką šioje byloje sudaro ne reikalavimas panaikinti dokumentą, o sandorį, sudarytą 2015 m. birželio 1 d., kuriuo atsakovės BUAB „MAGESTA“ turtas buvo perleistas atsakovei UAB „GEPALA“, dėl to reikalavimo ribos nebūtų peržengtos, jeigu teismas panaikintų sandorį. 11.

18Teismas konstatavo, kad šalių argumentai dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms yra nepagrįsti, tačiau šiuo atveju egzistuoja būtinosios Actio Pauliana taikymo sąlygos, dėl to ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. 12.

19Teismas, taikydamas restituciją, nurodė, kad šiuo atveju neįmanoma taikyti restitucijos natūra, nes ginčo turtas parduotas, dėl to restitucija taikoma, priteisiant šalims ekvivalentą pinigais, atstatant į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo.

20III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į juos argumentai

2113.

22Atsakovė UAB „GEPALA“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-35944-1066/2017 ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atmetus, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 2 910,06 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų ir jas sumažinti. 14.

23Apeliantė nurodė, kad teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir padarė netinkamą išvadą, jog šiuo atveju yra visos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Actio Pauliana instituto sąlygos dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį ir toks sandoris nepažeidžia kreditorių interesų. 15.

24Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime padarė klaidingą išvadą, jog šioje byloje nėra teisiškai reikšminga, ar BUAB „MAGESTA“ turto perleidimas buvo atliktas parduodant turtą ir po to užskaitant mokėtiną sumą, ar atsiskaitant turtu, nes šiuo atveju ieškovės reikalavimas yra aiškus ir konkretus, t. y. pripažinti negaliojančiu ab initio 2015 m. birželio 1 d. atsakovų tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Ieškinio spręstinu elementu/dalyku nėra 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 0007241 įforminto atsiskaitymo turtu sandorio teisėtumas ir pagrįstumas, dėl to šio sandorio teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas ir jo panaikinimas bei restitucijos taikymas pažeidžia ieškinio dalyko apimties ribas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio dalyko apimties ribas, kai vertino atsiskaitymo turtu sandorio teisėtumą ir pagrįstumą. 16.

25Apeliantė akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė įrodymų lygybės principą ir nepagrįstai ignoravo atsakovų pateiktus įrodymus ir paaiškinimus. Šie pažeidimai pasireiškė tuo, kad teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos itin svarbių įrodymų, t. y. jog BUAB „MAGESTA“ vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais, ne tik išimtinai su UAB „GEPALA“. 17.

26Apeliantė pažymėjo, kad teismas sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nusprendė, jog ieškovės naudai iš atsakovų priteistina po 1 455,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, apeliantės vertinimu, yra aiškiai per didelės. Akcentavo, kad šios bylos nagrinėjimas neužtruko, be to, bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nurodytų dydžių. 18.

27Apeliantė taip pat nesutinka, kad teismo sprendimu buvo priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, nes šiuo atveju UAB „GEPALA“ nebuvo ir nėra skolininkė, o BUAB „MAGESTA“ nėra UAB „GEPALA“ kreditorius, priešingai, UAB „GEPALA“ buvo vienas iš BUAB „MAGESTA“ kreditorių. 19.

28Atsakovė BUAB „MAGESTA“ atsiliepimu į atsakovės UAB „GEPALA“ apeliacinį skundą prašė procesinį sprendimą dėl ginčijamo teismo sprendimo priimti teismo nuožiūra. Atsakovė nurodė, kad buvo atstatydinta buvusi bendrovės bankroto administratorė, naujoji bankroto administratorė nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl nustatytų faktinių aplinkybių nieko papildomai paaiškinti negali. 20.

29Atsakovė pažymėjo, kad vertinant tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo motyvus, atsakovė laikosi pozicijos, kad tarp abiejų šalių motyvų yra ir ieškinį pagrindžiančių ir ieškinį paneigiančių faktų. Akcentavo, kad teismas turėtų atkreipti dėmesį į CK normas, reglamentuojančias prievolių pabaigą, nes CK 6.123 straipsnis nenumato, kad prievolės, kai vietoje reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą (šiuo atveju kai vietoje atlyginimo už saugojimą atsiskaitoma turtu), nelaikomos neįvykdytomis ar toks atsiskaitymas sukuria naujus teisinius santykius, tokius kaip vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl piniginės prievolės teisėtumo CK 6.123 straipsnio pagrindu ir vertino atsiskaitymą turtu (faktinę aplinkybę) kaip vienarūšio priešpriešinio reikalavimo atsiradimą ir vienarūšių priešpriešinių reikalavimų pabaigą įskaitymu pagal CK 6.130 straipsnį. 21.

30Atsakovė laikosi pozicijos, kad byloje nenustatyta, jog byloje aptarinėjami sandoriai turėjo įtakos BUAB „MAGESTA“ mokumui ar įtakojo nemokumą, nenustatyta, kokios pasekmės būtų kilusios šalims, jeigu BUAB „MAGESTA“ nebūtų atsiskaičiusi turtu. 22.

31Ieškovė V. S. atsiliepimu į atsakovės UAB „GEPALA“ apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės UAB „GEPALA“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai pasisakė dėl ieškinio ribų ir jų neperžengė. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekė, jog būtų pripažintas negaliojančiu tas sandoris, kuriuo atsakovė BUAB „MAGESTA“ atsiskaitė su UAB „GEPALA“ pagal pasaugos sutartį. Nagrinėjamoje situacijoje, net ir vertinant, jog buvo sudarytas atsiskaitymo turtu sandoris, toks sandoris taip pat turi būti vertinamas kaip akivaizdžiai pažeidžiantis BUAB „MAGESTA“ kreditorių teises, nesąžiningas ir pripažintas negaliojančiu. 23.

32Ieškovės manymu, atsakovų bandoma formuluoti pozicija, kad neva buvo sudaryta skolos dengimo turtu sutartis ir įskaitymas yra neatskiriama tokios sutarties dalis ir neturėtų būtų pripažįstama savarankišku sandoriu, galiojančiu atskirai nuo pačios atsiskaitymo turtu sutarties, vertintina kaip visiškai neatitinkanti atsakovų tarpusavio sutartinių santykių ir jų objektyvios išraiškos. 24.

33Ieškovės teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos ir teismas pagrįstai šį institutą taikė. 25.

34Ieškovė nesutinka, kad teismas pažeidė įrodymų lygybės principą ir ignoravo atsakovų paaiškinimus, nes abu atsakovai vien iš ieškinio turėjo aiškiai suvokti, kokios aplinkybės byloje buvo įrodinėjamos ir jau su atsiliepimais galėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė BUAB „MAGESTA“ buvo moki, ar tai, kad būdama nemokumo situacijoje sąžiningai, laikantis įstatymo nustatytos kreditorių tenkinimo eilės atsiskaitinėjo su visais kreditoriais, nė vienam nesuteikdama pirmenybės. Aplinkybė, atsakovė UAB „GEPALA“ bylos pasirengimo stadijoje oficialiai nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko, nepateisina atsakovės aplaidumo naudojantis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Be to, teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant atsakovės atstovei susipažinti su byla. 26.

35Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovės argumentai yra deklaratyvūs, o teismui pateiktoje PVM sąskaitoje–faktūroje dėl teisinių paslaugų suteikimo itin detaliai nurodyta, kokios teisinės paslaugos ieškovei buvo suteiktos, jos atitinka realumo ir būtinumo kriterijus. 27.

36Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nėra pagrindo priteisti procesinių palūkanų, nes šias palūkanas nustato įstatymas ir jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Be to, jos atlieka kompensacinę funkciją. 28.

37Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės BUAB „MAGESTA“ pateikto atsiliepimo į UAB „GEPALA“ apeliacinį skundą argumentais ir akcentavo, kad pateikti argumentai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 29.

38Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 30.

39CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 31.

40Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Actio Pauliana instituto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 32.

41Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas ir dalykas. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti, ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009). Ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą bei apginti pažeistas teises, apsprendžia atsakovo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Teismas ar kiti proceso dalyviai negali daryti įtakos bylos nagrinėjimo riboms, kadangi tik ieškovas savo nuožiūra gali naudotis jam priklausančiomis teisėmis, visų pirma, teise pareikšti ieškinį. Teismas negali savo iniciatyva nagrinėti reikalavimus, dėl kurių nėra pareikštas ieškinys, taip pat pakeisti ar išplėsti ieškinio pagrindą, dalyką, išskyrus įstatymo numatytas išimtis; šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-529-469/2015). 33.

42Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; kt.). 34.

43Šiuo atveju, ieškovė, kreipdamasi į teismą, pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) 2015 m. birželio 1 d. atsakovų BUAB „MAGESTA“ ir UAB „GEPALA“ sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės UAB ,,GEPALA“ atsakovei BUAB ,,MAGESTA“ 5 174,93 Eur, priteisti iš atsakovės UAB ,,GEPALA“ atsakovei BUAB ,,MAGESTA“ procesines palūkanas ir solidariai iš abiejų atsakovų ieškovei V. S. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė ieškinio teisinį pagrindą – Actio Pauliana institutą ir faktinį pagrindą – įskaitymo akto neteisėtumą. Byloje kaip įrodymas pateiktas atsakovų 2015 m. birželio 1 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kuriame nurodyta, jog atsakovė BUAB „MAGESTA“ yra skolinga UAB „GEPALA“ 17 868 Lt (5 174,93 Eur) pagal 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą GPL Nr. 0002334, o UAB „GEPALA“ yra skolinga UAB „MAGESTA“ 17 868 Lt (5 174,93 Eur) pagal 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą GPL Nr. 0007241, dėl to šalys susitarė atlikti tarpusavio skolų užskaitymą. Po užskaitymo šalys susitarė laikyti, jog UAB „MAGESTA“ lieka skolinga UAB „GEPALA“ 0,02 Lt/0,01 Eur. Būtent šio tarpusavio skolų užskaitymo akto teisėtumas ir buvo ginčo dalyku pagal ieškovės pareikštą materialiojo pobūdžio reikalavimą, ieškovei įrodinėjant, kad skolų tarpusavio užskaitymas pažeidžia bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises. 35.

44Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovų atlikto įskaitymo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas nesprendė, ar ginčijamu aktu buvo atliktas įskaitymas (atsakovams ginčijant šio akto teisinį pobūdį), neanalizavo įskaitymo būtinųjų sąlygų, neanalizavo ar įskaitymas realiai įvyko ir jis pagrįstas, nevertino ginčijamo akto formos ir turinio, o CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertino ir išnagrinėjo materialųjį reikalavimą, kuris byloje nebuvo pareikštas, t. y. panaikino tarp UAB „MAGESTA“ ir UAB „GEPALA“ 2015 m. birželio 1 d. sudarytą sandorį, kuriuo UAB „MAGESTA“ turtas (biliardo stalai) buvo perleisti UAB „GEPALA“, t. y. daiktų pirkimo–pardavimo sandorį. Taigi, teismas neišsprendė byloje pareikštų reikalavimų, neatskleidė bylos esmės, pažeidė pamatinę teismo pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis), peržengė bylos nagrinėjimo ribas pagal pareikšto ieškinio reikalavimus, nors dispozityvumo, rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą. 36.

45Tokie pirmos instancijos teismo pažeidimai teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, ir panaikinti skundžiamą sprendimą. Tokios praktikos panašaus pobūdžio bylose apygardos teismai laikosi ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-459-577/2018). 37.

46Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmos instancijos teismas nenagrinėjo pareikštų reikalavimų (įskaitymo akto teisėtumo), nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pažeistų proceso dalyvių teisę į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 38.

47Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. 39.

48Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės pareikštų reikalavimų, peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas, neatskleidė bylos esmės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai; 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 40.

49Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

50Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

51Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos teismas... 8. Atsakovė BUAB „MAGESTA“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir... 9. Atsakovė UAB ,,GEPALA“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir... 10. Ieškovė V. S. dublike nesutiko su atsakovų atsiliepimuose išdėstytais... 11. Ieškovė UAB „Funkcinis dizainas“ dublike nesutiko su atsakovų... 12. Atsakovai triplikuose nesutiko su ieškovų dublikais ir prašė ieškovų... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 8.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį... 16. Teismas nustatė, kad šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovų sudaryto... 17. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje teisiškai nėra reikšminga, ar... 18. Teismas konstatavo, kad šalių argumentai dėl sandorių prieštaravimo... 19. Teismas, taikydamas restituciją, nurodė, kad šiuo atveju neįmanoma taikyti... 20. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. 13.... 22. Atsakovė UAB „GEPALA“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti... 23. Apeliantė nurodė, kad teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir... 24. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime padarė klaidingą... 25. Apeliantė akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė... 26. Apeliantė pažymėjo, kad teismas sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi... 27. Apeliantė taip pat nesutinka, kad teismo sprendimu buvo priteistos 6 proc.... 28. Atsakovė BUAB „MAGESTA“ atsiliepimu į atsakovės UAB „GEPALA“... 29. Atsakovė pažymėjo, kad vertinant tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo... 30. Atsakovė laikosi pozicijos, kad byloje nenustatyta, jog byloje aptarinėjami... 31. Ieškovė V. S. atsiliepimu į atsakovės UAB „GEPALA“ apeliacinį skundą... 32. Ieškovės manymu, atsakovų bandoma formuluoti pozicija, kad neva buvo... 33. Ieškovės teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios Actio Pauliana... 34. Ieškovė nesutinka, kad teismas pažeidė įrodymų lygybės principą ir... 35. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 36. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nėra pagrindo... 37. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės BUAB „MAGESTA“ pateikto... 38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 39. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 40. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 41. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens... 42. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 43. Šiuo atveju, ieškovė, kreipdamasi į teismą, pareiškė reikalavimą... 44. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios... 45. Tokie pirmos instancijos teismo pažeidimai teisėjų kolegijai sudaro... 46. Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios... 47. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro... 48. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 49. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodama... 50. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir...