Byla AN2-8-606/2020
Dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties,

Nustatė

21. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyrius 2019 rugsėjo 10 d. nutarimas, kuriuo K. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 154 straipsnio 1 dalį 16 Eur dydžio bauda už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. sklype, esančiame ( - ), pažeisdamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7.1. punkto reikalavimus, viešojoje vietoje teikė paslaugas, susijusias su pramoginių įrenginių (skirtų viešai naudoti asmenims linksminti, jais pramogaujant) nuoma, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos nustatyta tvarka išduoto leidimo prekiauti.

32. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį nutraukti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsiradus naujiems įrodymams, kurių pagrindu buvo prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą.

42.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netyrė skundo argumentų, kurie buvo nurodyti kaip pagrindas, kad leidimas nebuvo reikalingas, tiesiog konstatavo pažeidimą – leidimo originalo nepateikimą, t. y. teismas nutartimi nepasisakė, kad jis būtų pažeidęs Taisyklių 6. punktą, kuris įpareigoja tą leidimą turėti. Taigi, jei jis neturėjo pareigos turėti leidimą iš esmės, tai kokiu pagrindu jis privalėjo turėti leidimo originalą byloje liko neatsakyta.

52.2. Apeliantas pažymi, kad Taisyklių 7.1. punktas numato pareigą turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Taigi akivaizdžiai formali pažeidimo sudėtis: leidimo originalo neturėjimas. Kokiu būdu jis gali būti laikomas pažeidusiu šį reikalavimą, jei leidimo neturėjo, nes jis jo atstovaujamai įmonei nebuvo reikalingas dėl privataus edukacinio renginio rengimo. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio skundo argumento visiškai, motyvuodamas tuo, kad tai nesvarbi aplinkybė. Nutartyje konstatuota, kad jis neturėdamas savivaldybės leidimo teikė paslaugas, susijusias su pramoginių įrenginių nuoma, viešoje vietoje, tačiau teismui buvo pateikti įrodymai ir prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iki priimant nutartį, nes atsakingas asmuo už įrenginių nuomą yra patrauktas atsakomybėn. Todėl traukti atsakomybėn ir jį, kuris tiesiog organizavo renginį, bet nevykdė prekybos, neteikė paslaugų, nėra pagrindo.

62.3. Be to, apelianto teigimu, pagal protokolo ir nutarimo turinį jam nebuvo iš esmės aišku nuo ko jis turi gintis – nuo to, kad neturėjo leidimo originalo ar nuo to, kad toks leidimas nebuvo reikalingas. Teismas visiškai ignoruodamas esminį trūkumą byloje – netinkamą veikos kvalifikavimą nutarime, dėl to nepasisakė, netyrė byloje esančių įrodymų dėl leidimo nereikalingumo ir juo labiau, nevertino, ar jis gali būti traukiamas atsakomybėn, kai kitas asmuo yra patrauktas dėl veikos, kurios padarymu yra kaltinamas jis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliantas pažymi, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje neįrodyta, kad jis privalėjo turėti ir neturėjo leidimo originalo bei taip pažeidė Taisyklių 7.1. punkto reikalavimą. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog jis turėjo pareigą turėti leidimo originalą, nepakanka išvadai apie asmens kaltę padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Apeliantas nurodo, kad Institucijai jau buvo grąžintas vienas protokolas (bylos Nr. A8.-373-995/2019) dėl esminių jo trūkumų, kadangi ir toje byloje jau buvo konstatuotas netinkamas veikos kvalifikavimas pagal Taisyklių 7.1. punktą. Minimoje byloje teismas, tik pradėjęs nagrinėti bylą, atkreipė Institucijos dėmesį, kad nuoroda į Taisyklių 7.1. punktą yra netinkama. Tačiau šioje byloje teismas visiškai dėl to nepasisakė, laikė, kad nutarimas priimtas pagrįstas ir tinkamas, nes jis turėjo pateikti leidimo originalą, kurio iš esmės neaišku, ar reikėjo.

72.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nutartyje konstatuodamas, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tiesiog perkėlė įrodinėjimo naštą apeliantui, teigdamas, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia jo nuo atsakomybės bei visiškai nevertino argumentų, kad privačiame kieme organizuotam renginiui leidimai nėra reikalingi. Apeliantas nurodo, kad jis buvo organizatorius, todėl reikalauti iš jo leidimo nėra pagrindo. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A1-269 yra patvirtintas Renginiu organizavimo Palangos miesto savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašas apibrėžia, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje yra renginys. Aktualiu atveju jo veika atitinka aprašo apibrėžimą „komercinis renginys – renginys, kurio metu įėjimas į renginį yra mokamas arba renginiu siekiama finansinės naudos, t. y. renginys organizatoriams duoda pajamų (reklama, prekių ar paslaugų pardavimas renginio metu, filmų, vaizdo klipų kūrimas, vestuvių pokylių organizavimas ir kiti panašaus pobūdžio renginiai). Taigi, vadovaujantis pačios savivaldybės apibrėžimais, akivaizdu, kad jis organizavo komercinį renginį. Tačiau jis organizuotas privačiame sklype ir jam netaikytinas aprašas dėl leidimo turėjimo. Organizuojant renginį privačiame sklype nėra reikalingas joks savivaldybės leidimas, tai patvirtino Institucijos atstovas posėdžio metu. Vertinant Institucijos atstovo duotus paaiškinimus, susidaro įspūdis, kad renginys yra galimas tik savivaldybei priklausančioje teritorijoje, o jau privačiame sklype renginiai negalimi. Nėra jokio teisinio pagrindo jo veiklą privačiame sklype kvalifikuoti kitaip nei ji būtų kvalifikuota savivaldybei priklausančioje žemėje.

82.5. Apeliantas nurodo, kad ANK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra nuoroda į Taisyklių pažeidimą. Ginčo situacijoje jis yra kaltinamas pažeidęs Taisyklių 7.1 punkto, kuriame numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, reikalavimus. Siekiant nustatyti, ar jo veiksmais, surengus privačioje valdoje uždarą renginį, buvo pažeistos minėtos Taisyklių nuostatos, turi būti išanalizuotas teisės aktais numatytas viešosios vietos reglamentavimas bei Taisyklių taikymo ribos. Taisyklių 3.1. punkte nurodyta prekybos sąvoka: „ūkinė- komercinė veikla, susijusi su prekių gamyba, pirkimu ir pardavimu, paslaugos teikimu ir vartojimu viešosiose vietose“. Taisyklių 3.5. punktas detalizuoja sąvoką „viešoji vieta“: „viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių (toliau – viešoji vieta). Todėl tam, kad pripažinti jį padarius administracinį nusižengimą, reikia nustatyti, ar jo atlikti veiksmai patenka į Taisyklėse numatytą „prekybą, paslaugų teikimą viešoje vietoje“ sąvoką. Apelianto tvirtinimu, jis laikosi pozicijos, kad jo veiksmai nelaikytini prekyba ar paslaugų teikimu „viešojoje vietoje“. Viešosios vietos sampratoje, kokia ji formuojama Taisyklėse, aktualesnis tampa visuomenės prieinamumo kriterijus. Taigi nutarimą priėmusi institucija, teismas turėjo surinkti įrodymus apie tai, kad jo vykdoma veikla buvo viešoje vietoje, t. y. atvira, laisvai prieinama visuomenei. Ginčo dėl to, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė ir savininkas 2019 m. liepos 28 d. sudarė nuomos sutartį su ( - ), kurią jis atstovauja, ir tuo pagrindu jam priimtas nutarimas, nėra. Nuomos sutartimi savininkas įsipareigojo suteikti organizatoriui rekreacinės paskirties žemės sklypo dalį organizuoti privatų edukacinį renginį „( - )“ ir „ ( - )“. Taigi jau nuomos sutarties sudarymo metu buvo aiškiai apibrėžta, kad organizuojamas renginys yra privatus, t. y. visuomenei laisvai neprieinamas. Žemės sklypas ir jame organizuotas uždaras renginys nelaikytinas vieša vieta, kuri būtų prieinama visuomenei ar į ją galėtų laisvai patekti neapibrėžtas asmenų ratas. Apeliantas teigia, kad jis savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, taip pat faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nuotraukomis ir kita bylos medžiaga įrodinėjo, jog minėtas renginys vyko ne viešoje vietoje, kaip ji suprantama pagal Taisyklių nuostatas. Renginys vyko aptvertoje teritorijoje, prižiūrimoje apsaugos darbuotojų, į kurią pašaliniai asmenys neturėjo galimybės patekti. Asmenys, kurie dalyvavo renginyje patekdavo tik pagal paslaugų teikimo sutartį, kuri buvo sudaroma dar iki įeinant į teritoriją. Visi šie duomenys buvo užfiksuoti savivaldybės tarnautojų dar 2019 m. liepos 31 d. administracinėje byloje Nr. A18.-355-549/2019. Taip pat ir atvykę į vietą institucijos pareigūnai protokolą jam surašė už renginio teritorijos, kadangi į aptvertą teritoriją jiems patekti nebuvo pagrindo, nes ji privati ir nebuvo iškilęs joks pavojus asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ar viešajai tvarkai, policijos pagalba nebuvo reikalinga. Apeliantas akcentuoja, kad privati valda gali būti pripažinta viešąja vieta tik privačios valdos savininko/nuomininko valia dėl jo vienokio ar kitokio intereso, t. y. privačios valdos prieinamumas visuomenei turi būti pagrįstas valdos savininko/nuomininko leidimu. Savininko/nuomininko leidimas gali būti aiškiai išreikštas, pavyzdžiui, reklama. Ginčo situacijoje visuomenei prieinamumas nebuvo suteiktas ar pagrįstas aiškiai išreikštu leidimu. Renginys buvo privatus, o ne viešas, į jį bet kas ateiti negalėjo. Prieinamumo laipsnio nustatymas taip pat yra valdos savininko/nuomininko apsisprendimo reikalas. Taigi Institucijos bandymas jam primesti savo subjektyvų situacijos vertinimą negali būti laikoma pagrindu traukti jį administracinėn atsakomybėn.

92.6. Apelianto tvirtinimu, šiuo atveju nenustačius, kad jis viešoje vietoje prekiavo ir/ar teikė paslaugas, nėra pagrindo konstatuoti, kad padarė jam inkriminuotus Taisyklių pažeidimus, taip pat ir pažeidimą dėl to, kad Institucijai nepateikė leidimo originalo prekiauti ir/ar teikti paslaugas, nes jo atstovaujamos įmonės veiksmai nepatenka į prekybos ir/ar paslaugų teikimo viešoje vietoje sąvoką pagal Taisyklių 7.1. punktą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad renginio organizavimas negali būti prilyginamas Taisyklėse reglamentuotai prekybos ar paslaugų teikimo veiklai. Teismas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir savo iniciatyva reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti. Ginčo situacijoje pateiktas prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą buvo ir yra teismo ignoruojamas. Teismas net nepasisakė dėl jo pateikto prašymo nei priimdamas nutartį, nei po jos priėmimo. Tokie teismo veiksmai tik parodo šališką poziciją dėl nagrinėtos bylos. Teisingumas negali būti vykdomas tik formaliai. Viena motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Taigi teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. <...> motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (pvz., 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-418-699/2015, Teismų praktika. 2015, Nr. 44, p. 454-464). Nutartis, kurioje tiesiog konstatuojamas jo kaltės faktas, nemotyvuojant kodėl ir už ką, užkerta veiksmingam apeliacinio skundo surašymui. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjęs teismas susidūrė su priimto sprendimo motyvų stokos atveju, kuris laikytinas atskiru nutarties panaikinimo pagrindu.

103. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. J. mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinis skundas turi būti netenkintas, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis palikta galioti, kadangi byla išnagrinėta pilnai, įvertinus visas administracinių teisės pažeidimų aplinkybes.

114. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

125. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

136. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. tvirtina, kad jo organizuotam renginiui iš esmės nereikėjo leidimo, be to, jis buvo organizuojamas privačiame sklype, t. y. jame organizuotas uždaras renginys nelaikytinas vieša vieta, kuri būtų prieinama visuomenei ar į ją galėtų laisvai patekti neapibrėžtas asmenų ratas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netyrė skundo argumentų, kurie buvo nurodyti kaip pagrindas, kad leidimas nebuvo reikalingas, tiesiog konstatavo pažeidimą – leidimo originalo nepateikimą, t. y. teismas nutartimi nepasisakė, kad K. S. būtų pažeidęs Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6. punktą, kuris įpareigoja tą leidimą turėti. Apeliantas pažymi, kad Taisyklių 7.1. punktas numato pareigą turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Taigi akivaizdžiai formali pažeidimo sudėtis – leidimo originalo neturėjimas. Kokiu būdu K. S. gali būti laikomas pažeidusiu šį reikalavimą, jei jis leidimo neturėjo, dėl šio skundo argumento pirmosios instancijos teismas nepasisakė visiškai. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje neįrodyta, kad jis privalėjo turėti ir neturėjo leidimo originalo bei taip pažeidė Taisyklių 7.1. punkto reikalavimą. Skundžiamoje nutartyje tiesiog konstatuotas jo kaltės faktas, nemotyvuojant kodėl ir už ką, užkerta kelią veiksmingam apeliacinio skundo surašymui.

147. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. iš esmės ginčija apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, pažymėdamas, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7.1. punkte numatyta pareiga turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, tačiau kokiu būdu jis gali būti laikomas pažeidusiu šį reikalavimą, jei neturėjo leidimo iš viso, dėl šio skundo argumento pirmosios instancijos teismas nepasisakė visiškai.

158. K. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyrius 2019 rugsėjo 10 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 154 straipsnio 1 dalį 16 Eur dydžio bauda už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. sklype, esančiame ( - ), pažeisdamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7.1. punkto reikalavimus, viešojoje vietoje teikė paslaugas, susijusias su pramoginių įrenginių (skirtų viešai naudoti asmenims linksminti, jais pramogaujant) nuoma, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos nustatyta tvarka išduoto leidimo prekiauti.

169. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7., 7.1. punktuose numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. neneigia fakto, kad jis leidimo neturėjo, kadangi, jo tvirtinimu, jo vykdomai veiklai joks leidimas nebuvo reikalingas. Todėl akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. negalėjo turėti leidimo, suteikiančio teisę teikti paslaugas, darbo vietoje, kai toks leidimas Palangos miesto savivaldybės administracijos nustatyta tvarka net nebuvo išduotas. Tačiau iš minėto kaltinimo faktinių aplinkybių tikėtina, kad K. S. pažeidė ne Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7.1. punktą, bet 6. punktą, kuriame nurodyta, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama.

1710. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento K. S. buvo kaltinamas pažeidęs Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7.1. punktą. Aplinkybė, kad K. S. galbūt pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6. punktą, Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyrius 2019 rugsėjo 10 d. nutarime nevertinta. Tai, kad jam nesuprantamas kaltinimas, kad jis negalėjo turėti leidimo darbo vietoje, kai toks net nebuvo išduotas, K. S. kaip vieną iš pagrindinių argumentų nurodė ir skunde apylinkės teismui, kartu neigdamas aplinkybę, kad jis vykdė veiklą viešoje vietoje.

1811. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia apylinkės teismui teisę pakeisti nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.

1912. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad skundžiamoje nutartyje tiesiog konstatuotas K. S. kaltės faktas, kad jis pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu T2-348 patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 7.1. punkto reikalavimus, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, neišnagrinėjus nė vieno skundo argumento bei nemotyvuojant tokios išvados padarymo, t. y. visiškai nepasisakius dėl to, ar K. S., vykdydamas veiklą, iš esmės tokį leidimą privalėjo turėti, ar pažeidė galbūt Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6. punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje iš esmės aprašyti tik Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6., 7., 7.1., 7.7. punkto reikalavimai, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys bei padaryta išvada, kad „Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu T2-348 patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 7.1. punkte nustatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, kurio K. S. darbo vietoje neturėjo ir vykdantiems patikrinimą Institucijos atstovams nepateikė, teikdamas, kad nėra privaloma turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas, jei tai vykdoma ne viešoje vietoje. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl pareiškėjas, imdamasis komercinės veiklos, privalėjo nuodugniai išsiaiškinti tokią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis.“ Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokia apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada iš esmės prieštarauja skundžiamos nutarties nustatomojoje dalyje nustatytai aplinkybei, kur nurodyta, kad K. S. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7.1. punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, jog „viešoje vietoje prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, t. y. iš esmės kaip ir nustatė, kad K. S. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6. punkto reikalavimą, nes būtent jame numatyta, kad viešoje vietoje prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama, tačiau, kaip jau aptarta, visiškai nemotyvuotai konstatavo, kad K. S. pažeidė visgi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7.1. punkto reikalavimą, t. y. kad K. S. darbo vietoje neturėjo leidimo originalo ir vykdantiems patikrinimą Institucijos atstovams jo nepateikė, bei Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus 2019 rugsėjo 10 d. nutarimą paliko nepakeistą. Taigi, taip ir lieka neaišku, kurį Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimą, apylinkės teismo vertinimu, pažeidė K. S..

2013. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Motyvų nebuvimas procesiniame sprendime reiškia, kad sprendimas apskritai neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaujantis prieita prie išvados, suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendime ar nutartyje turi būti nurodomos nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti – atmetami. Sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nesant motyvuoto sprendimo, nėra skundo, nagrinėtino ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, dalyko, t. y. neįmanoma įvertinti tokio skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo skundžiama nutartis yra visiškai be motyvų, neaišku, kuo remiantis apylinkės teismas priėjo prie išvados, nurodytos rezoliucinėje dalyje, todėl apygardos teismas negali įvertinti jos pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyvių teisę skųsti procesinius sprendimus galima tinkamai realizuoti tik tada, kai jie žino sprendimų motyvus ir argumentus.

2114. Pagal ANK 653 straipsnio 3 dalies nuostatas, aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, todėl atlikus sisteminį ANK nuostatų vertinimą, sprendžiama, kad nepagrįsti procesiniai sprendimai, kurie priimami nutartimis, taip pat gali būti naikinami, šiuo atveju nustačius ANK 641 straipsnio nuostatų pažeidimą.

2215. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kartu yra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas K. S. skundą buvo šališkas.

2316. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016).

2417. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties turinys kelia abejonių dėl šią nutartį priėmusio teisėjo objektyviojo šališkumo. Teismas nutartyje neatsakė nei į vieną K. S. skundo argumentą, nepateikė jokių motyvų, kodėl Institucijos išvados dėl K. S. kaltės yra pagrįstos. K. S. skunde nurodomi prieštaravimai dėl jam inkriminuoto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7.1. reikalavimo pažeidimo aptarti nebuvo, K. S. skundas teismo išvis nevertintas. Tokia teismo sprendimo motyvacijos stoka rodo, jog į K. S. skundą įsigilinta nebuvo, o bylą nagrinėjusi teisėja buvo objektyviai šališka.

2518. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevertino ne tik K. S. skunde pateiktų argumentų, bet ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus 2019 rugsėjo 10 d. nutarimo turinio. Kaip jau buvo aptarta, iš skundžiamos nutarties turinio prieštaringumo net neaišku, kokį Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1. punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių punkto reikalavimą K. S. pažeidė ir už ką jis visgi buvo nubaustas.

2619. Veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta ANK, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles (ANK 564 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka (ANK 576 straipsnio 2 dalis). Teisėjas negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Nors tokia galimybė nagrinėjant apeliacinį skundą dėl nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje tiesiogiai ANK neįtvirtinta, teismas, vadovaudamasis jau minėta ANK 576 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią nušalinimo klausimai sprendžiami būtent BPK numatyta tvarka, kaip analogiją nagrinėjamu atveju taikytinas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir nustačius objektyvųjį pirmosios instancijos teismo šališkumą, skundžiama nutartis naikina ir dėl šios priežasties. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėjus šališkam pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismas negali jos nagrinėti pirma instancija ir tokiu būdu taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, be to, tokiu būdu išnagrinėjus bylą būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka.

2720. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepatikrino ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo, taip padarė esminį proceso teisės – atitinkamai ANK 641 straipsnio nuostatų pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), buvo šališkas. Todėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

29panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – perduoti administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. skundą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams nagrinėti iš naujo.

30Nutarimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita... 2. 1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d.... 3. 2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. prašo... 4. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą... 5. 2.2. Apeliantas pažymi, kad Taisyklių 7.1. punktas numato pareigą turėti... 6. 2.3. Be to, apelianto teigimu, pagal protokolo ir nutarimo turinį jam nebuvo... 7. 2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nutartyje... 8. 2.5. Apeliantas nurodo, kad ANK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra... 9. 2.6. Apelianto tvirtinimu, šiuo atveju nenustačius, kad jis viešoje vietoje... 10. 3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto... 11. 4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. 5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl... 13. 6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S.... 14. 7. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliaciniame skunde... 15. 8. K. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis... 16. 9. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.... 17. 10. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuo pat administracinio nusižengimo... 18. 11. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo... 19. 12. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su... 20. 13. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams... 21. 14. Pagal ANK 653 straipsnio 3 dalies nuostatas, aukštesnės instancijos... 22. 15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kartu yra pagrindo teigti, kad... 23. 16. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas... 24. 17. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties turinys kelia abejonių dėl... 25. 18. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevertino ne tik K. S. skunde... 26. 19. Veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta ANK, tyrimas ir bylų... 27. 20. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653... 29. panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d.... 30. Nutarimas neskundžiamas....