Byla B2-397-569/2016
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienėrašytinio proceso tvarka išnagrinėjopareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“ pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Nustatė

2Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau–UAB) „Vevira“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad įsiskolinimas kreditoriams nėra padengtas, kadangi įmonė turto neturi. Visas turtas iki bankroto bylos iškėlimo teisme buvusiam vadovui R. S. sąmoningai blogai valdant, priimant nenaudingus įmonei sprendimus buvo nenaudingomis įmonei sąlygomis perleistas kitiems su buvusiu vadovu susijusiems asmenims įmonei nepalankiais ir nenaudingais sandoriais bei žinant, kad jų sudarymas prieštarauja įmonės siekiamiems tikslams ir pažeidžia įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Dėl to įmonė buvo privesta prie nemokumo būsenos. Nurodo, kad Vilniaus apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 nuteisė bankrutavusios UAB „Vevira“ direktorių R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. už nusikaltimus, padarytus prieš bankrutuojančios įmonės kreditorius bei Valstybės finansinę sistemą. Nustatyta, kad R. S., neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, veikdamas neteisėtai ir nusikalstamai, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, taip pat aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galimybės iš dalies nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio. R. S. sąmoningai nevykdė ir netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius dėl kurių sudarymo neatsiskaitė su darbuotojais, tiekėjais, nesumokėjo valstybės nustatytus mokesčius.

3Atsakovas buvęs įmonės vadovas R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo R. S. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo nurodyti argumentai ir teikti įrodymai nepatvirtina, kad bankrutavusios UAB „Vevira“ nemokumas ir vėliau sekęs bankrotas buvo tyčinių R. S. veiksmų, siekiant privesti įmonę prie bankroto, pasekmė. Ieškovo nurodomame nuosprendyje nėra konstatuota, kad R. S. nuosekliai ir kryptingai siekė įmonės nemokumo, turėdamas tikslą ją sužlugdyti. Teigia, kad tikroji įmonės bankroto priežastis buvo ne R. S. veiksmai, o susiklosčiusi nepalanki ekonominė situacija, jis pats buvo ir yra didžiausias UAB „Vevira“ kreditorius. Iš to seka, jog pats R. S. iš visų kreditorių labiausiai buvo suinteresuotas tolesniu įmonės veiklos tęsimu ir atitinkamai atsiskaitymu su likusiais bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditoriais, kadangi įmonės nemokumo atveju būtent jo nuostoliai patys didžiausi. Ieškovas, įrodinėdamas tyčinį bankrotą, iš esmės remiasi sandoriais, kurių pagrindu buvo užskaityti bankrutavusios UAB „Vevira“ ir trečiųjų asmenų tarpusavio reikalavimai. R. S. nuomone, minėtais sandoriais ir R. S. sprendimais nebuvo siekiama pusvelčiui perleisti, dovanoti, iššvaistyti, sunaikinti ar sugadinti bankrutavusios UAB „Vevira“ turtą. Priešingai, dėl minėtų sandorių sumažėjo įmonės kreditorių turimų kreditorinių reikalavimų dydis. R. S. visą laiką buvo lojalus įmonei ir siekdamas išspręsti dėl pasaulinės ekonominės krizės ir kitų veiksnių kilusias įmonės finansines problemas, ėmėsi priemonių, kuriomis mažino bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditorių reikalavimus tam, kad įmonė toliau galėtų vykdyti savo veiklą. Atsakovo R. S. teigimu, šiuo atveju tyčinis bankrotas negali būti preziumuojamas. Visi ieškovo nurodomi veiksmai, kuriais administratorius grindžia R. S. veiksmus, neva tai siekiant tyčinio įmonės bankroto, buvo įvykdyti 2009-2010 m. Šių veiksmų atlikimo metu galiojo ĮBĮ 20 str. redakcija, kuri neturėjo 3 dalies, kuria remiasi ieškovas savo pareiškime.

4Prašymas tenkintinas.

5Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 12 punktą tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

6Sutiktina su atsakovo R. S. teiginiu, kad ieškovo nurodomi veiksmai, kuriais jis grindžia R. S. veiksmus, siekiant tyčinio įmonės bankroto, buvo įvykdyti 2009-2010 m. Šių veiksmų atlikimo metu galiojo tokia ĮBĮ 20 str. redakcija: „Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.“

7Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs tai, kad, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

8Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Viena iš svarbių įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.

10Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių - asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju netinkamo, aplaidaus bankrutavusios UAB „Vevira“ buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015, pagal kurį bankrutavusios UAB „Vevira“ vadovas R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 208 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. Nurodytoje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog R. S. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Vevira“ buhalterinę apskaitą: laikotarpiu nuo 2003-07-14 iki 2010-05-21 užimamų UAB „Vevira“ direktoriaus pareigų pagrindu pagal 2001m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str.1d. nuostatą būdamas atsakingas „Už apskaitos organizavimą“, pažeisdamas 2001m. lapkričio 6 d., LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574: 12 str.1 d., nuostatą, kuri numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 str. 2 d. nuostatą, kuri numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, neužtikrino 2009-06-11 įvykusios ūkinės operacijos, sumažinant UAB „Vevira“ 300.000,00 Lt skolą R. S. dokumentų vedimo, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB “Vevira“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti 2009 m. laikotarpio UAB “Vevira“ turto ir įsipareigojimų dydžio.

11Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, įgyvendina jos tikslus, veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Bendrovės, kaip juridinio asmens, administracijos vadovas privalo juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Bendrovės vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus tais atvejais, kai šis asmuo sudaro bendrovei finansiškai naudingus komercinius sandorius ir atlieka kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukuriančius materialinę gerovę. Bendrovės vadovo sudaryti sandoriai, priimti sprendimai, atlikti veiksmai, kurie yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. CK 1.5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas žymi asmens kaltę, vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.248 str.).

12Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015, kurioje priimtas 2015 m. sausio 9 d. nuosprendis, nustatyta, kad UAB „Vevira“ 2009 m. išrašė su R. S. susijusiai įmonei - UAB „Mevex“ - PVM sąskaitų faktūrų už parduotą ilgalaikį turtą prekes, paslaugas iš viso 380795,84 Lt sumai, iš jų 2009-06-01 - lengvąjį automobilį Daihatsu Coure 1428 Lt, 2009-06-15, 26, 29 už prekes 333292,32 Lt, 2009-08-03, 2009-08-10 ilgalaikį turtą - 14575,52 Lt, 2009 m. 07, 08, 10 mėn. vilkikų nuomą - 31500 Lt. Tačiau faktiškai įmonė pinigų negavo, kadangi 2009-08-10 pasirašyta vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartis. Pažymėtina, kad parduotų prekių savikaina, tai yra pardavimo vertė buvo mažesnė, nei prekių savikaina. UAB „Mevex“ už įsigytą automobilį 2009-06-01 sumokėjo į UAB „Vevira“ kasą 1428 Lt, ir pagal 2009-08-10 vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartį atliko 380000 Lt užskaitą. Pažymėtina, jog UAB „Vevira“ buvo sunki ekonominė padėtis jau 2009 m. pradžiai. Jeigu UAB „Mevex“ už pirktas prekes butų atsiskaičiusi grynais pinigais ar pervedimu, tuomet UAB „Vevira“ būtų galėjusi atsiskaityti su tiekėjais. Teismas daro išvada, jog UAB „Vevira“ vadovo R. S. veiksmai, sudarant minėtus sandorius, neatitiko protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, tai sudaro pagrindą pripažinti UAB „Vevira“ bankrotą tyčiniu.

13R. S. ir R. S. UAB „Vevira“ suteikė iš viso 1129346 Lt paskolų, nustatyta, kad per 2009 m. buvo išmokėta iš viso 408346 Lt, likusi 721000 Lt paskolų suma buvo dengiama susitarimais ir užskaitomis. Bankrutavusios UAB „Vevira“ vadovo sutuoktinei R. S. buvo išmokėta 261000 Lt paskolų pinigais iš įmonės kasos, nesuėjus mokėjimo terminui, t.y. ankščiau numatyto paskolų gražinimo laiko. UAB „Vevira“ ekonominė padėtis iki 2009-08-25 išmokėjimo R. S. 261000 Lt buvo sunki ir po pinigų išmokėjimo momento įmonės padėtis buvo sunki. Nuosprendžiu nustatyta, kad R. S. buvo išmokėta 300000 Lt paskolų, tačiau jas grąžino iki paskolos sutartyse numatyto grąžinimo termino. Pažymėtina, kad UAB „Vevira“ buhalterinėje apskaitoje 2009-06-11 buvo atlikta R. S. paskolos dengimo 300000 Lt užskaita, tačiau tyrimui atlikti nebuvo pateikti šią užskaitą patvirtinantys dokumentai. 2010-03-31 UAB „Vevira“, atstovaujama direktoriaus R. S., pasirašė 2010-03-31 reikalavimo perleidimo sutartį dėl UAB „Vevira“ skolininkų: A. M. 3.648,19 Lt skolos; I. R. ir D. R. 20.931,74 Lt skolos; M. P. 6.631,85 Lt skolos kreditoriui UAB „Vevira“ perleidimo naujam kreditoriui V. P., tokiu būdu sumažintas UAB „Vevira“ įsiskolinimas V. P. iš viso 31.211,78 Lt sumai, taip R. S. patenkino V. P., kaip UAB „Vevira“ kreditoriaus, reikalavimą. Nuosprendžiu nustatyta, jog šiais veiksmais R. S. laikotarpiu nuo 2009-04-21 iki 2010-03-31, UAB “Vevira“ direktoriaus vardu patenkindamas tik keleto UAB “Vevira“ kreditorių, t.y. savo, sutuoktinės R. S., V. P. reikalavimus bendrai 899,557,78 Lt sumai, padarė likusiems kreditoriams 899,557,78 Lt turtinę žalą.

14Kaip anksčiau minėta, įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius.

15Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, negali sutikti su R. S. argumentais, kad tikroji įmonės bankroto priežastis buvo ne R. S. veiksmai, o susiklosčiusi nepalanki ekonominė situacija. Nepagrįsti ir jo argumentai, kad R. S., būdamas didžiausias UAB „Vevira“ kreditorius, iš visų kreditorių labiausiai buvo suinteresuotas tolesniu įmonės veiklos tęsimu ir atitinkamai atsiskaitymu su likusiais bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditoriais. Priešingai, įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas R. S. sistemingai sudarinėjo sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams, kurie turėjo įtakos tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. Sistemingai buvo siekiama atsiskaityti tik su keletu UAB „Vevira“ kreditorių, t. y. pačiu įmonės vadovu – R. S., jo sutuoktine R. S. ir V. P.. Atsakovas R. S. nurodo, kad jis prisiėmė savo verslo sprendimų nepasiteisinimo riziką ir atsakomybę už šių sprendimų padarinius kreditoriams, visa apimtimi pripažindamas ieškovo pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas ieškovo nurodomas nuosprendis, ir nesiekė įmonės nemokumo. Pažymėtina, kad R. S. civilinio ieškinio pripažinimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 vertintinas kaip siekis atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau šios aplinkybės pagrindu negalima daryti išvadų, patvirtinančių R. S. argumentus.

16Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis, todėl administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų.

18Atsakovas R. S. teismo prašė iš pareiškėjo jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas

Nutarė

20Pripažinti bankrutavusios UAB „Vevira“(įmonės kodas 123911725) bankrotą tyčiniu.

21Pavesti bankrutavusios UAB „Vevira“ bankroto administratoriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

22Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

23Šios nutarties kopijas išsiųsti atsakovui R. S. ir bankroto administratoriui.

24Įpareigoti bankroto administratorių apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.

25Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina... 2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti bankrutavusios... 3. Atsakovas buvęs įmonės vadovas R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą,... 4. Prašymas tenkintinas.... 5. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 12 punktą... 6. Sutiktina su atsakovo R. S. teiginiu, kad ieškovo nurodomi veiksmai, kuriais... 7. Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs... 8. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti... 10. Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 3... 11. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, įgyvendina jos... 12. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr.... 13. R. S. ir R. S. UAB „Vevira“ suteikė iš viso 1129346 Lt paskolų,... 14. Kaip anksčiau minėta, įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka... 15. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, negali sutikti su R. S. argumentais,... 16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad įmonės bankrotas... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 18. Atsakovas R. S. teismo prašė iš pareiškėjo jo naudai priteisti patirtas... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto... 20. Pripažinti bankrutavusios UAB „Vevira“(įmonės kodas 123911725) bankrotą... 21. Pavesti bankrutavusios UAB „Vevira“ bankroto administratoriui ne vėliau... 22. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos... 23. Šios nutarties kopijas išsiųsti atsakovui R. S. ir bankroto... 24. Įpareigoti bankroto administratorių apie šios nutarties priėmimą... 25. Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos...