Byla 2A-571-555/2013
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1700-722/2012 pagal ieškovės V. A. K. ieškinį atsakovei VĮ „Birutiečių seklyčia“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, neturtinės žalos priteisimo,

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovę pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir datos pasikeitimą, įpareigoti atsakovę įstatymų nustatyta tvarka nuo ieškovei mokėtinų išmokų sumokėti darbdavio ir darbuotojo pagal įstatymus priklausančius mokėti mokesčius ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, priteisti iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti iš atsakovės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta neterminuota darbo sutartis, VšĮ „Birutiečių seklyčia“ ieškovė įdarbinta projektų vadove mokant 200 Lt atlyginimą, dirbant dvi valandas per dieną, 2012-05-02 įstaigos vadovo įsakymu ieškovė atleista iš darbo nuo 2012-05-04 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., su įsakymu ieškovė susipažino 2012-05-02. Dėl drausminių nuobaudų skyrimo 2012-03-19 ir 2012-05-02 teisėtumo. 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 33 ieškovei už darbo tvarkos pažeidimus, padarytus 2012-02-28, 2012-03-12 nepažeidus DK 241 straipsnio 1dalyje numatyto termino buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba (DK 237 straipsnio 1 dalies 1 punktas), prieš tai raštu pareikalavus pasiaiškinti, skyrus tam pakankamą terminą (DK 240 straipsnis). Nuobauda skirta už tai, kad ieškovė neperdavė tarnybinės informacijos, rakto nuo Karių gerovės namų durų, nepristatė leidimo a/m Opel Omega patekti į karinio dalinio teritoriją. 2012-02-21 įsakymu Nr. 27 V. A. K. buvo nurodyta perduoti tarnybinę informaciją, esančią darbo kompiuteryje, darbo grupės vadovui T. R., tačiau ji šio nurodymo neįvykdė ir 2012-02-28 savo paaiškinime nurodė, kad darbo kompiuteris yra įmonės patalpose, galima patiems susirasti informaciją, joks norminis teisės aktas nenumato pareigos perduoti informaciją pašaliniams asmenims. Sprendžiant, ar T. R. yra pašalinis asmuo „Birutiečių seklyčioje", teismas nurodė, kad kpt. T. R. paskirtas atsakingų asmenų, priskirtų iš karinių dalinių, darbo grupės vadovu, nuo atleidimo iš profesinės karo tarnybos T. R. Lietuvos kariuomenės neatstovavo, „Birutiečių seklyčios" vadovo V. R. 2011-05-18 įgaliojimu T. R. savanoriškais pagrindais, ne kaip Lietuvos kariuomenės atstovas, buvo paskirtas darbo grupės vadovu, iš šių pareigų T. R. nėra atleistas, tačiau šiuo metu faktiškai jų nevykdo (2 t., b. l. 87). Iš ieškovės pateiktų atsisakymų vykdyti teisėtus vadovo reikalavimus turinio teismas darė išvadą, jog ieškovė atsisako bendradarbiauti su įmonės vadovu, kuriam yra pavaldi, akivaizdžiai ignoruoja jo nurodymus, todėl tai traktavo kaip akivaizdų teisės aktų nustatytų pareigų nevykdymą, be to, ieškovei, laikantis drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, įteikus reikalavimą pasiaiškinti dėl minėtų veiksmų, ieškovė savo 2012-03-12 paaiškinime atsakė, jog ji jau davė anksčiau paaiškinimus ir pasiūlė dar kartą atidžiai juos perskaityti ir išsinagrinėti, kompiuterio informaciją siūloma patiems susirasti. Ieškovės prastovą vadovo įsakymu atšaukus, rakto nuo darbo vietos ir leidimo patekti į karinio dalinio teritoriją gražinimo klausimas sprendžiamas paprastai – raktą nuo darbo vietos ir leidimą darbuotojai grąžinant. Dėl to, kad atsakovė neįrodė patirtos žalos dėl naujo rakto pagaminimo, teismas drausminės nuobaudos nenaikino, nes skiriant drausminę nuobaudą nebūtinai darbdaviui turi būti padaryta reali turtinė žala. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą ir 2012-03-19 įsakymu Nr. 33 jai teisėtai ir pagrįstai skirta drausminė nuobauda - pastaba. 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 41 buvo nurodyta ieškovei parengti, pristatyti vadovui pasirašyti ir išsiųsti raštą, atšaukiantį projektą „Ruklos vaikų popamokinio užimtumo gerinimas“, tačiau jau kitą dieną ieškovė pranešė, kad jos pareiginiai nuostatai nenustato pareigos rengti minėto pobūdžio dokumentus. Ieškovės argumentą, jog pareiginiai nuostatai nenumato pareigos parengti dokumentą atšaukti projektą, pateikti jį įmonės vadovui pasirašyti bei išsiųsti jį, teismas sprendė, kad nėra teisingas ir pagrįstas, kadangi projektų vadovo pareiginių nuostatų 15 p. numato, jog projektų vadovas privalo rengti ir pildyti dokumentus, susijusius su vykdomais projektais, be to, projektų vadovas privalo vykdyti ir kitus įstaigos vadovo nurodymus, kurie gali būti neaptarti pareiginėje instrukcijoje. 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 45, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 236 straipsnį, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 238 straipsnį, 240 straipsnį ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nurodė, kad drausminės nuobaudos skyrimo terminas ir skyrimo procedūra nepažeisti (DK 240 straipsnis, 241 straipsnis), darbo tvarkos pažeidimas – atsisakymas vykdyti vadovo nurodymą parengti raštą dėl projekto atšaukimo padarytas 2012-04-12, o tokia nuobauda parinkta todėl, kad 2012 m. kovo 19 d. ieškovei jau buvo taikyta drausminė nuobauda - pastaba taip pat už vadovo nurodymų nevykdymą, ieškovės elgesys, kuriuo atsisakoma vykdyti darbdavio nurodymus, tapo sistemingas. Teismas nenustatė, kad direktoriaus V. R. reikalavimai ieškovei buvo aiškiai neteisėti (DK 228 straipsnis), už įstaigos veiklą atsakingas direktorius, jis sprendžia, kokius duoti nurodymus ir reikalauja juos vykdyti. Teismas sprendė, kad ieškovei teisėtai paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių. Teismas ieškovės nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, pažeidžia jos teises, jai dėl to padaryta neturtinė žala: įspėjimas apie atleidimą iš darbo nesant darbuotojo kaltės ir su tuo susijusių dokumentų pateikimas; prastovos skyrimas; įsakymų gausa; pasiaiškinimo dėl renginio organizavimo reikalavimas; neišnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje ginčo dėl pirmosios nuobaudos skyrimo, antros nuobaudos skyrimas; darbo grupės vadovo T. R. netinkamas, žeminantis ją elgesys su ieškove; jos vertimas prižiūrėti socialinės rizikos šeimų vaikus; neišleidimas neapmokamų atostogų 2012-04-30; darbo vietos perkėlimas į kitą, netinkamą darbui vietą; draudimas naudotis įstaigos elektroniniu paštu, atsisakymas duoti įstaigos steigėjos N. P. telefono numerį; tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovę paskleidimas per Lietuvos kariuomenės Ruklos įgulos elektroninę erdvę, laikė nepagrįstomis. Dėl neturtinės žalos. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų ir kaltų atsakovės veiksmų bei susiklosčiusios situacijos ir įtemptų santykių su atsakove bei jos darbuotoju T. R. ieškovei ir jos sūnui sutriko sveikata. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės (darbdavės) neteisėtų veiksmų, darbuotojo patirtos neturtinės žalos fakto, priežastinio neteisėtos darbdavio veikos ir darbuotojo patirtos neturtinės žalos ryšio, darbdavio kaltės. Teismas nenustatė, kad ieškovė darbe buvo žeminama, įžeidinėjama, ieškovė ne visada tinkamai atlikdavo savo pareigas, parinktos adekvačios drausminės nuobaudos. Nurodė, kad kai nenustatyta nurodytų būtinųjų atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, o nepripažinus atleidimo iš darbo neteisėtu, visai nenagrinėjamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 21,47 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas, nes teismas, priimdamas teismo sprendimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad ieškovei, atsakovė 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 33 skyrė drausminę nuobaudą - pastabą, įsakyme Nr. 33 nurodyta, kad drausminė nuobauda V. K. skirta kaip atsisakiusiai vykdyti teisėtus vadovo nurodymus: neperdavė tarnybinės informacijos pagal įsakymą Nr. 27 nurodytu laiku nurodytam asmeniui; nepristatė raktų pagal įsakymą Nr. 30; nepristatė leidimo transporto priemonei Opel Omega pagal įsakymą Nr. 29. Atsakovės 2012-02-21 įsakymu Nr. 27 „Dėl duomenų perdavimo", kurį pasirašė VšĮ ..Birutiečių seklyčia" administracijos vadovas V. R., įsakyta ieškovei projektų vadovei V. K. perduoti darbo grupės vadovui T. R. visą tarnybinę informaciją iš darbo kompiuterio iki š. m. vasario 22 d. 12.00 vai. ir „išimti asmeninę informaciją iš tarnybinio kompiuterio". Šis administracijos vadovo įsakymas nekonkretus, neaiškus, negali būti suvokiamas vienareikšmiai ir todėl be papildomų išaiškinimų negali būti įvykdomas, be to, 2012-02-28 rašytiniame pasiaiškinime „Dėl duomenų perdavimo" nurodyta, kad darbo kompiuteryje ieškovės asmeninės informacijos nėra, o visa kita, su ieškovės darbu ir tiesioginėmis pareigomis susijusi informacija yra darbo kompiuteryje. Darbo kompiuteris stacionarus, jis stovi įmonės patalpose, taigi jame esančia informacija pasinaudoti yra galimybė. Be to, byloje pakankamai surinkta medžiagos, kurios pagrindu teismas gali įvertinti, kad pagal galiojančius įstatymus T. R. buvo nelegalus darbuotojas. Mano, kad kiti vienas po kito sekę įsakymai (2012 m. vasario 24 d. Nr. 30 dėl Karių gerovės namų rakto „pristatymo" ir 2012 m. vasario 24 d. Nr. 29 dėl dokumentų pridavimo) rengti norint rasti pretekstą ieškove atsikratyti, kaip darbuotoja, kuri drįsta priminti apie vadovavimo įstaigai pažeidimus per nelegalų „darbo grupės vadovo" darbą. Nurodo, kad Darbo kodeksas prastovos ne dėl darbuotojo kaltės atveju nenumato darbdavio teisės nepagrįstai riboti darbuotojo teisės ateiti į savo darbo vietą, taip pat ir atimant durų raktą, o pagal įsakymo Nr. 41 turinį, suprantama, kad, atšaukiamas Centrinei projektų valdymo agentūrai išsiųstas mūsų įstaigos projektas, tačiau projekto atšaukimas yra įstaigos vadovo kompetencija ir tik įstaigos vadovas gali spręsti, dėl kokių priežasčių ir kuo motyvuojant gali būti atšaukiamas jau parengtas ir išsiųstas projektas. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą, palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad V. A. K. (apeliantė) pažeidė darbo drausmę, byloje buvo pateiktos CPK nustatytos leistinos įrodinėjimo priemonės, patvirtinančios ieškovės darbo drausmės pažeidimus, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius. Atsakovas nepiktnaudžiavo savo teisėmis, elgėsi tinkamai bei teisėtai, klaidinga teigti, kad tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo. Paaiškėjus ieškovės darbo drausmės pažeidimams, turėjo pagrindą nepasitikėti darbuotoja, ieškovė buvo konfliktinė asmenybė, nelinkusi vykdyti teisėtų atsakovo nurodymų. Ieškovės elgesys, kuriuo atsisakoma vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, tapo sistemingas. Buvo ne vienas atvejis, kai ieškovė nevykdė teisėtų vadovo nurodymų, tačiau už tokį elgesį nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, kadangi buvo manyta, kad ji pasitaisys. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į bylos specifiką, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių. Mano, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrindė savo teiginių, jog teismas netinkamai vertino įrodymus. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeistos nebuvo (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien tai, kad ieškovė kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, dar nepagrindžia jos teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2012 m. kovo 19 d. paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – pastabą už: 1) tarnybinės informacijos neperdavimą darbdavio įsakyme Nr. 27 nurodytam asmeniui; 2) nepristačius raktų pagal įsakymą Nr. 30; 3) nepristačius leidimo transporto priemonei Opel Omega pagal įsakymą Nr. 29. Be to 2012 m. gegužės 2 d. atsakovės įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2012 m. gegužės 4 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ir kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos).

14Byloje keliamas drausminių nuobaudų taikymo ir darbo sutarties nutraukimo darbuotojui pažeidus darbo drausmę klausimas. Bylose dėl darbdavio iniciatyva iš darbo atleisto asmens atleidimo teisėtumo darbdavys, kaip stipresnioji darbo santykių šalis, privalo įrodyti įstatyme numatyto atleidimo iš darbo pagrindų teisėtumą. Ši teisinė prezumpcija vertintina kaip CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo išimtis. Drausminė atsakomybė taikoma esant drausmės pažeidimui. Darbo drausmės pažeidimas, kaip pagrindas drausminei atsakomybei taikyti, yra darbo funkcijų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas (DK 234 straipsnis). Darbuotojas yra kaltas, jeigu sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus: netinkamai vykdė darbo pareigas ar jų nevykdė.

15Bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įdarbinta VšĮ „Birutiečių seklyčia“ projektų vadove. Darbdavys ieškovę 2012-02-21 įspėjęs (b. l. 11, 1 t.), kad darbo sutartis su ja bus nutraukta nuo 2012-06-20 pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, įspėjime įvardindamas atleidimo iš darbo priežastis (dėl netinkamo darbuotojo elgesio, netinkamos kvalifikacijos, profesinių gebėjimų), tą pačią dieną priėmė įsakymą Nr. 26 dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, kuriuo nuo 2012 m. birželio 20 d. ieškovę atleido iš darbo (b. l. 12, 1 t.), tos pačios, t.y. 2012-02-21 įsakymu Nr. 25 (b. l. 13, 1 t.) paskelbė ieškovės prastovą, įsakymu Nr. 27 (b. l. 14, 1 t.) įsakė ieškovei visą tarnybinę informaciją iš darbo kompiuterio perduoti įsakyme nurodytam asmeniui ir išsiimti iš darbo asmeninę informaciją, 2012-02-24 įsakymu Nr. 29 (b. l. 18, 1 t.) ieškovei nurodyta perduoti direktoriui iki 2012-02-19 G. K. savanorio pažymėjimą ir leidimus dviem transporto priemonėm patekti į dalinio teritoriją, 2012-02-24 įsakymu Nr. 30 nurodyta iki 2012-02-29 direktoriui pristatyti 2012-02-25 sporto savaitgalio planą ir Karių gerovės namų raktą (b. l. 19, 1 t.). Darbdavys, 2012-03-16 įsakymais Nr.31 ir Nr. 32 (b. l. 30, 32, 1 t.) panaikino savo priimtus 2012-02-21 įsakymus dėl ieškovės įspėjimo ir dėl atleidimo iš darbo, bei atšaukė ieškovės prastovą nuo 2012-03-22 ir 2012-03-19 įsakymu Nr.33 (b. l. 35, 1 t.) ieškovei už atsisakymą vykdyti teisėtus vadovo nurodymus skyrė drausminę nuobaudą – pastabą, 2012-04-11 įsakymu Nr.41 (b. l. 44, 1 t.) įpareigojęs ieškovę parengti, pristatyti ir išsiųsti raštą, atšaukiantį CPVA parengtą projektą, 2012-05-02 įsakymu Nr. 45 (b. l. 52-53, 1 t.) atleido ieškovę iš darbo.

16Pirmosios instancijos teismas, vertindamas drausminių nuobaudų - pastabos ir atleidimo iš darbo skyrimo teisėtumą sprendė, kad nuobaudos paskirtos teisėtai, kadangi ieškovė nevykdė teisėtų darbdavio reikalavimų grąžinti leidimą, raktą, parengti, pristatyti raštą, atšaukiantį projektą ir jį išsiųsti bei neperdavė tarnybinės informacijos iš darbo kompiuterio darbdavio nurodytam asmeniui. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais neturi pagrindo sutikti. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. (Masiokienė), M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006).

17Darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti aiškinamos sistemiškai ir taikomos atsižvelgiant į jų tikslą – teisingai suderinti reikšmingus darbo santykių subjektų interesus, garantuoti tiek darbuotojo darbo teisių, tiek ir pakankamą darbdavio teisių apsaugą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovei paskirta pagrįstai ir teisėtai.

18Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad 2012-02-19 pastaba yra paskirta nepagrįstai. Ieškovė savo paaiškinime dėl rakto ir leidimo neperdavimo nurodė, kad priemonės, leidžiančios pateikti į darbo vietą (leidimas automobiliui bei raktas) yra reikalingos vykdant darbo funkcijas, pagal trišalį susitarimą Karių gerovės namuose dirbančiam personalui suteikiami leidimai įvažiuoti į Brigados teritoriją, darbo kompiuteryje asmeninės informacijos nėra, visa kita, darbui naudojama informacija yra darbo kompiuteryje, kuris stovi darbo patalpose. DK 238 straipsnyje numatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir kitas aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Šias aplinkybes darbdavys, skirdamas nuobaudą ieškovei, taip pat privalėjo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, visi nurodyti pažeidimai galėjo darbdavio būti vertinami kaip darbo drausmės pažeidimai, tačiau kolegijos vertinimu, toks darbo drausmės pažeidimo aiškinimas prieštarauja DK 234 straipsnyje įtvirtintai darbo drausmės pažeidimo sampratai. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbdavys parengė Projektų vadovės pareiginius nuostatus, kuriuose nustatytas projektų vadovo veiklos tikslas - planuoti, organizuoti, vykdyti ir prižiūrėti įvairius įmonės projektus, užtikrinti tinkamą projekto užduočių atlikimą, rinkti informaciją, reikalingą veiklai vykdyti ir plėtoti, rengti ir pildyti dokumentus, susijusius su vykdomais projektais, prižiūrėti vykdomų projektų eigą ir būklę, analizuoti atliekamų darbų kokybę (b. l. 85-87, 1 t.). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijama drausminė nuobauda apeliantei buvo paskirta dėl to, jog darbdavio nurodytu laikotarpiu ji neperdavė leidimo, rakto ir informacijos iš jai skirto darbo reikmėms kompiuterio. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad darbdavys ginčo laikotarpiu, paskelbęs ieškovei darbo prastovą, bei nedavęs apeliantei jokių konkrečių pavedimų, susijusių su tiesioginių jos, kaip projekto vadovės, darbu, pareikalavo grąžinti priemones, kurių pagalba ieškovei suteikiama galimybė patekti į darbo vietą bei perduoti informaciją, kuri prieinama pačiam darbdaviui, todėl darbuotojos rakto, leidimo, neapibrėžtos informacijos neperdavimas, kaip toks, jokių neigiamų padarinių atsakovui nesukėlė. Kolegija pažymi, kad apeliantės pareigos planuojant, organizuojant, vykdant ir prižiūrint vykdomų projektų eigą ir būklę jos pareiginėje instrukcijoje yra apibrėžtos gana abstrakčiai, jų atlikimo būdai jokio lokalinio norminio akto nenustatyti. Kolegija sprendžia, kad apeliantė, būdama atsakovės darbuotoja, darbdaviui konkrečiai nenustačius dėl darbuotojų patekimo į darbo vietą tvarkos, vykdydama darbo funkcijas, turėjo teisę naudotis suteiktu leidimu, raktu, turėjo teisę nurodyti, kurioje darbo priemonėje yra darbdaviui reikalinga informacija. Kolegija sprendžia, kad vien tik tas faktas, jog apeliantė, dirbanti pas atsakovą pagal darbo sutartį, atsisakė perduoti asmeniui, kuris nebuvo atsakovės darbuotojas, darbinę informaciją, kuri iš esmės darbdaviui galėjo būti prieinama (informacija patalpinta darbdaviui priklausančiame kompiuteryje), negali būti laikoma darbo drausmės pažeidimu, jeigu nenustatyta, kokių konkrečių pareigų darbuotoja nevykdė arba jas vykdė netinkamai.

19Kolegijos vertinimu, byloje surinkta medžiaga, įgalina pagrindą manyti, kad ieškovės darbo aplinka jos atžvilgiu pas atsakovę buvo priešiška, konfliktiška. Šią aplinkybę iš dalies pripažino ir darbdavys, iš kurio veiksmų spręstina, kad jau nuo 2012-02-21 buvo vykdoma ieškovės atleidimo iš darbo procedūra. Priimdamas įsakymus, kurių pagrindu nemotyvuotai faktiškai nušalino ieškovę nuo darbo (2012-02-21 įsakymai dėl įspėjimo, atleidimo, prastovos), o vėliau juos savo sprendimu atšaukė, darbdavys sukūrė situaciją, kurios metu nors ieškovė nuo 2012-02-21 iki 2012-03-22 negalėjo vykdyti darbo funkcijų, tačiau buvo įpareigota perduoti ar išimti iš darbo kompiuterio tarnybinę informaciją, nedetalizuojant jos jokiais požymiais, apimtimi, keliami reikalavimai, kurie formaliai nors ir įvardinti kaip darbdavio reikalavimai darbuotojui, tačiau vertintini ne kaip atsisakymas vykdyti darbines funkcijas ar teisėtus darbdavio nurodymus, bet kaip darbdavio sprendimai, kurių pagrindu buvo siekiama nesuteikti darbo darbuotojui ar sudaryti nepalankias darbo sąlygas darbuotojui, ribojant ieškovės naudojimąsi darbo priemone (kompiuteriu), patekimą į darbo vietą iki jos atleidimo iš darbo dienos (reikalavimas grąžinti leidimą bei raktą). Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė ir priėmė sprendimus, kuriais atšaukė savo priimtus įsakymus dėl ieškovės prastovos bei dėl jos atleidimo iš darbo, tačiau nepalankių darbo aplinkybių nepašalino, pakartotinai priėmė įsakymus, ribojančius ieškovės pateikimą į darbo vietą (b. l. 42-43, 1 t.), nustatė ieškovės darbo vietą patalpoje, kuri skirta viešam maitinimui (b. l. 47, 51, t.1), fiksavo ieškovės rakto, leidimo bei informacijos iš darbo kompiuterio neperdavimą kaip darbo drausmės pažeidimus, nuobaudos skyrimą argumentavo teisėtų darbdavio reikalavimų nevykdymu, todėl kolegijos vertinimu, išanalizavus ieškovės darbinę aplinką, ieškovės atžvilgiu priimtų darbdavio sprendimų seką, jų surašymo laiką ir aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad darbdavys sukūrė priešišką darbuotojai aplinką, bei nepagrįstai priėmė sprendimą skirti ieškovei nuobaudą. Įvertinus nuobaudos skyrimo aplinkybes bei tai, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kokios pasekmės atsirado ieškovei neperdavus rakto, leidimo ir informacijos iš darbo kompiuterio, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog drausminė nuobauda paskirta pagrįstai.

20Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog darbdavio reikalavimas parengti dokumentą, kuriuo atšaukiamas projektas, pateikti jį įmonės vadovui pasirašyti bei jį išsiųsti, esant nustatytai aplinkybei apie konfliktiškus šalių santykius, kolegijos vertinimu, nėra pakankamas sprendimui, jog ieškovė pažeidė pareiginių nuostatų 15 punktą. Bylos nagrinėjimo metu darbdavys įrodinėjo, jog ieškovė sistemingai nevykdo jo teisėtų nurodymų, tačiau byloje nepateikė įrodymų, ar minėtą projektą, kurį darbdavys nusprendė atšaukti, rengė ieškovė, įsakymų ieškovės atžvilgiu gausa patvirtina, kad darbdavys, siekdamas bet kokiomis priemonėmis ieškovės atleidimo, formaliai vykdė nuobaudos skyrimo procedūras.

21Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu pripažinta, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta pagrįstai ir teisėtai, ir kad nėra pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Kaip jau buvo minėta, ieškovė atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t.y., kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbdavys darbo drausmės pažeidimus, sudariusius pagrindą atleisti iš darbo ieškovę, laikė pakartotinius ieškovės darbo drausmės pažeidimus. Nustačius, jog ieškovei drausminė nuobauda 2012 m. kovo 19 d. buvo skirta nepagrįstai, spręstina, kad nebeliko pagrindo spręsti apie DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą. Dėl to kolegija sprendžia, kad darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – negalėjo būti taikomas, ir, remdamasi teismų praktika, konstatuoja, jog, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirta drausminę nuobaudą, net ir paskutinysis darbdavio formaliai konstatuotas darbo drausmės pažeidimas, įvardintas kaip atsisakymas parengti dokumentą, kuriuo atšaukiamas projektas, jo nepateikimas vadovui pasirašyti bei jo neišsiuntimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus”, bylos Nr. 3K-3-299/2004).

22Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos 2012-03-19 įsakymu Nr.33 paskirta pastaba, 2012-05-02 įsakymu Nr. 45 paskirtas atleidimas iš darbo pripažintinos neteistomis. Kadangi 2012-05-02 darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažintinas neteisėtu, laikytina, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsigaliojimo dienos, t. y. 2013-04-10 (CPK 331 straipsnio 6 dalis), ieškovei priteistina DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta vieno vidutinio mėnesio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2012-05-04 iki 2013-04-10 (DK 297 straipsnio 4 dalis).

23Pagal bylos duomenis (b. l. 80, t. 1) ieškovės vidutinis mėnesio priskaitytas darbo užmokestis yra 200 Lt (vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 9,60 Lt), ieškovė dirbo VšĮ „Birutiečių seklyčia“ nuo 2011-09-13, todėl pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovei priteistina vieno vidutinio mėnesio dydžio išeitinė išmoka – 200 Lt, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-05-04 iki 2013-04-10 – 2 162,19 Lt (200 Lt x 10 mėn. = 2000 Lt + 95,20 Lt (už 10 d. d. 2012 m.) + 66,99 Lt (už 7 d. d. 2013 m.)). Šis atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotas remiantis tuo, kad vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 200 Lt, pagal darbo sutartį yra 5 dienų darbo savaitė, o vienos dienos darbo užmokestis yra 9,52 Lt (200 : 21) 2012 m. ir 9,57 Lt (200 : 20,9) 2013 m. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 8 p, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu "Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2012 metais patvirtinimo" 2.1.1 p., ir 2012 m. gruodžio 21 d. "Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2013 metais patvirtinimo“ 2.1.1 p.).

24LR DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius, ir kartu lygiateisę, nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą užtikrinančią, piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009).

26Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip nemokėjimas sulygto atlyginimo, neteisėtas atleidimas iš darbo ir kt.

27Nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad ieškovė dėl darbdavio veiksmų patyrė nepatogumų, nes darbdavys, formaliai vykdydamas nuobaudų skyrimo procedūras siekė ieškovės atleidimo iš darbo, nutraukė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovė gaudavo pagrindines pajamas, ieškovė savo teises privalėjo ginti teisme. Taigi ieškovė neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, nurodytas aplinkybes, į ieškovės darbo patirtį, o taip pat į tai, kad darbas iš esmės kiekvienam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o atleidimas iš darbo bet kuriuo atveju sukelia neigiamas pasekmes, atsakovės neteisėti veiksmai yra visiškai akivaizdūs ir ieškovė juos vertina kaip piktybiškus, turinčius tikslą su ja susidoroti, konstatuoja, jog ieškovės patirti išgyvenimai yra reikšmingi, todėl priteistina ieškovei 2 000 Lt suma neturtinei žalai, kadangi reikalaujama priteisti 20 000 Lt suma yra per didelė, ir ši priteistina suma nėra per didelė, atitinka LR DK 250 ir LR CK 6.250 straipsniuose nustatytus kriterijus.

28Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012) Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo netenkintinas.

29Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovę pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir datos pasikeitimą, įpareigoti atsakovę įstatymų nustatyta tvarka nuo ieškovei mokėtinų išmokų sumokėti darbdavio ir darbuotojo pagal įstatymus priklausančius mokėti mokesčius ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau teisėjų kolegija šiuos ieškinio reikalavimus laiko pertekliniais, darbdaviui pareiga pranešti apie darbuotojo atleidimo pagrindą, sumokėti mokesčius kyla iš įstatymo, todėl nesant duomenų, jog darbdavys vengia šias pareigas atlikti, šie ieškovės reikalavimai netenkintini.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti apeliacinį skundą iš dalies bei tuo pagrindu panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad atmestas procesinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo bei priteistas sumažintas neturtinės žalos atlyginimas, spręstina, kad ieškinys iš esmės tenkintinas pilnai.

31Iš atsakovės priteistina 274 Lt (143 + 131) žyminio mokesčio ir 21,47 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmojoje instancijoje išlaidų valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

32Pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė priteisti 400 Lt ir apeliacinės instancijos teisme – 800 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1 200 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 83 straipsnio 2 dalis).

33Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl tikslinga išklausyti šalių žodinius paaiškinimus. Ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus ir teikė įrodymus dėl visų bylos aplinkybių. Pati ieškovė visus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo galėjo išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

34Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas dalinai, t.y. tenkintinas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir iš dalies tenkintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kiti reikalavimai netenkinti.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

36Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti dalinai.

37Panaikinti viešosios įstaigos „Birutiečių seklyčia“ vadovo įsakymą 2012-03-19 Nr.33 dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo V. A. K., V. A. K. atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešosios įstaigos „Birutiečių seklyčia“ vadovo įsakymą 2012-05-02 Nr. 45 dėl V. A. K. atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

38Nustatyti, kad V. A. K. darbo sutartis 2011-09-13 Nr. 45 nutraukta pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2013 m. balandžio 10 d.).

39Priteisti ieškovei V. A. K. iš atsakovės viešosios įstaigos „Birutiečių seklyčia“ vieno vidutinio mėnesio dydžio išeitinę išmoką - 200 Lt, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-05-04 iki 2013-04-010 – 2 162,19 Lt, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1 200 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

40Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Birutiečių seklyčia“ 295,47 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

41Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2012 m. kovo 19 d. paskyrė... 14. Byloje keliamas drausminių nuobaudų taikymo ir darbo sutarties nutraukimo... 15. Bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. tarp ieškovės ir... 16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas drausminių nuobaudų - pastabos ir... 17. Darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir... 18. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad 2012-02-19 pastaba yra paskirta... 19. Kolegijos vertinimu, byloje surinkta medžiaga, įgalina pagrindą manyti, kad... 20. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog darbdavio... 21. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis,... 22. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos... 23. Pagal bylos duomenis (b. l. 80, t. 1) ieškovės vidutinis mėnesio... 24. LR DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama,... 26. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos... 27. Nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad ieškovė dėl darbdavio... 28. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už... 29. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovę pranešti... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teisėjų kolegijai nusprendus... 31. Iš atsakovės priteistina 274 Lt (143 + 131) žyminio mokesčio ir 21,47 Lt... 32. Pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė priteisti 400 Lt ir apeliacinės... 33. Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka,... 34. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti... 37. Panaikinti viešosios įstaigos „Birutiečių seklyčia“ vadovo įsakymą... 38. Nustatyti, kad V. A. K. darbo sutartis 2011-09-13 Nr. 45 nutraukta pagal DK 297... 39. Priteisti ieškovei V. A. K. iš atsakovės viešosios įstaigos... 40. Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Birutiečių seklyčia“... 41. Kitoje dalyje ieškinį atmesti....