Byla e2-4794-566/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

2sekretoriaujant Miglei Udraitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui,

4atsakovo atstovui Modestui Norkui,

5trečiojo asmens atstovui D. K.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. F., ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

7Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, jog 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 22.55 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. ir V. Pietario g. kelių sankirtoje, J. S., vairuodamas, V. F. priklausantį automobilį SEAT Leon, valstybinis Nr. ( - ) įvažiavo į duobę (prie vandens surinkimo, kanalizacijos dangčio), kuri nebuvo paženklinta įspėjamaisiais ženklais. Įvažiavus į duobę automobilis vertėsi ant šono ir buvo apgadintas. 2018 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime konstatuota, jog objektyvių įrodymų dėl transporto priemonės valdytojo kaltės nėra. Ieškovas, siekdamas nustatyti transporto priemonės likutinę vertę, kreipėsi dėl transporto priemonės vertinimo į turto vertintoją UAB „Impulsana“, kuris nustatė, jog transporto priemonės atstatymas iki buvusios techninės eksploatacinių savybių būklės ekonomiškai netikslingas (remonto sąmata 11895,18 Eur). Transporto priemonės nuostolis sudaro 1670,00 Eur. Už automobilio transportavimą po eismo įvykio ieškovas sumokėjo 80,00 Eur, už eksperto išvadą sumokėjo 86,80 Eur ir už turto vertinimo ataskaitą sumokėjo 170,00 Eur. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėta, nebuvo pastatyti įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė buvo neaptverta, todėl eismo įvykį ir žalą sąlygojo atsakovo neteisėtas neveikimas. Atsakovo atsakomybė kyla iš CK 6.271 straipsnio 1 dalies ir CK 6.266 straipsnio kaip iš kelio savininko. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2016,80 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio palūkanas nuo reikalavimo atlyginti žalą iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (1 t, e.b.l. 117-123).

8Ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas, transporto priemonė nebuvo remontuota ir nėra parduota.

9Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nors pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms, tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

10Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 darbų atlikimo sutartimi ( - ) (toliau – Sutartis) pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė 2012-05-07 susitarimą ( - ) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties ( - ) pakeitimo“ (toliau – Susitarimas), kurio pagrindu į 2011-12-29 sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, nustatantis, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsakovo teigimu, pagal minėtą sutartį UAB „Grinda“ laikytinas gatvių ir kiemų dangos, tame tarpe ir Geležinio Vilko ir V. Pietario gatvės, Vilniaus mieste valdytoju, todėl būtent jis ir privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsakovo manymu nagrinėjamu atveju tariamai patirta žala atsirado dėl paties vairuotojo neatsargių veiksmų. Nurodo, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl darytina išvada, jog žala atsirado dėl transporto priemonę vairavusio asmens kaltės. Atsakovas prašo ieškinį atmesti (2 t. e.b.l. 1-11).

11Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį atmesti.

12Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-01-25 sudarė Darbų atlikimo sutartį ( - ) ir 2012-05-07 susitarimą ( - ) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“, kurio pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma šios sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju (tuo pačiu ir atsakovu). Sutartimi ir Susitarimu atsakovas įsipareigojo vykdyti darbus pagal savivaldybės užsakymus konkrečiais nustatytais terminais, nurodytais kartu su pateiktu užsakymu. Tokio užsakymo negavus, negalima teigti, kad UAB „Grinda“ galėtų būti atsakingas už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą iki kol yra gaunamas užsakymas tokią duobę užtaisyti. Nurodo, kad informacijos apie šioje byloje žalą sukėlusios duobės atsivėrimą atsakovas nebuvo gavęs, todėl atsakovas negali būti pripažintas ir sutartį pažeidusia šalimi, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytoje darbų atlikimo Sutartyje ir Susitarime kitokios (didesnės) bendrovės atsakomybės ribos ir nebuvo numatytos. Remiantis Valstybės ir savivaldybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymu savivaldybės turto valdymas gali būti perleistas tik savivaldybės tarybos sprendimu, kurio šiuo atveju nebuvo. Atsižvelgiant į tai, tinkamas atsakovas byloje yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nurodo, jog vairuotojui keliami didesni atsargumo ir atidumo standartai. Jis vairuodamas automobilį nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikimo, jog nėra kliūčių, todėl žala atsirado dėl nukentėjusiojo kaltės (neatsargumo) ir neturi būti atlyginama. Prašo ieškinį atmesti (1 t., e.b.l. 191-197).

13Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį atmesti.

14Ieškinys tenkintinas.

15Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis), kuria pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. (1 tomas e.b.l. 70-86). Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė 2012-05-07 susitarimą Nr. ( - ) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties ( - ) pakeitimo“ (toliau – Susitarimas), kurio pagrindu į 2011-12-29 sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, nustatantis, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (1 tomas e b.l. 86).

16Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 22.55 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. ir V. Pietario g. kelių sankirtoje, J. S., vairuodamas V. F. priklausantį automobilį SEAT Leon, valstybinis Nr. ( - ) įvažiavo į duobę, automobilis apvirto ir buvo apgadintas. (1 t., e.b.l. 27-29). 2018 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime yra konstatuota, jog objektyvių įrodymų dėl transporto priemonės valdytojo kaltės nėra, administracinė teisena transporto priemonės valdytojo atžvilgiu nutraukta. (1 t., e.b.l. 25-26).

17Iš eismo įvykio schemos ir nuotraukų matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti minėtos transporto priemonės: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, šoninis priekinės dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, stogas bei suveikė oro pagalvės (1 t., e.b.l. 10-16 27-29, 153-163). Byloje pateikti UAB „Autojuta“ 2018 m. spalio 3 d. apžiūros defektų aktas ir sąmata 11895,18 Eur sumai. (1 t., e.b.l. 19-22). Taip pat pateikta UAB „Impulsana“ 2019 m. kovo 22 d. eksperto pažyma dėl automobilio sugadinimų Nr. 12, kurioje nurodyta, jog automobilio SEAT Leon, valstybinis Nr. ( - ) atstatymui reikalingi darbai detalizuoti UAB „Autojuta“ 2018 m. spalio 3 d. sąmatoje. (1 t., e.b.l. 131) Bei pateikta turto vertintojo E. L. 2019 m. balandžio 12 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L190328, kurioje nustatyta automobilio SEAT Leon, valstybinis Nr. ( - ) rinkos vertė 2020,00 Eur ir likutinė vertė 350,00 Eur. Transporto priemonės nuostolis sudaro rinkos vertės (2020,00 Eur) ir likutinės vertės (350,00 Eur) skirtumas, t.y. 1670,00 Eur (1 t., e.b.l. 132-176).

18Taip pat teismui pateikti papildomai patirtų išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai: 2018 m. rugsėjo 21 d. sąskaita faktūra, (pinigų priėmimo kvitas) 80,00 Eur sumai už transporto priemonės transportavimo išlaidas (1 t., e.b.l. 17), 2019 m. kovo 27 d. UAB „Impuslana“ išrašyta PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ), 96,80 Eur sumai už automobilio SEAT Leon, valstybinis Nr. ( - ) sugadinimų tyrimą (1 t., e.b.l. 124), 2019 m. balandžio 12 d. E. L. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ( - ), 170,00 Eur sumai už transporto priemonės apžiūrą ir vertinimo ataskaitos parengimą (1 t., e.b.l. 127), 2019 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 489 UAB „Impulsana“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ANA Nr. 2019019 (1 t., e.b.l. 129) ir 2019 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 493 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) (1 t., e.b.l. 128).

19Liudytojas J. S. savo parodymuose nurodė, jog eismo įvykis įvyko 23.00 val. jam važiuojant namo. Važiavimo greitis buvo apie 60 km/h. Tuo metu eismas buvo intensyvus, automobiliai važiavo vienas po kito. Jokių įspėjamųjų kelio ženklų nebuvo. Duobės kelyje pastebėti negalėjo dėl priekyje važiavusio automobilio, jokių galimybių ją apvažiuoti (visos kelio juostos buvo užimtos transporto priemonėmis) nebuvo, įvažiavęs į duobę, automobilis apvirto ant šono.

20Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t.y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

21Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta kelio sąvoka: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Minėto straipsnio 8 d. apibrėžta kelio priežiūros sąvoka: nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014 yra konstatavusi, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.

22KĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punktas kaip vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtina – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal minėto aprašo 12.1 punktą, kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Taigi, minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

23Kita vertus kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Minėta prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos spendimo nebuvo. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi būti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju - kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

24Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, bei naujausia Vilniaus apygardos teismo praktika suformuluota civilinėse bylose Nr. e2A-2653-653/2016, e2A-197-653/2017, e2A-1045-275/2017, Nr. e2A-844-392/2018 ir Nr. e2A-675-262/2018, kuriose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisakoma dėl Sutarties ir Susitarimo įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB „Grinda“ ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog pagal Susitarimą ir Sutartį atsakovui UAB „Grinda“ gatvių valdymo teisės neperėjo. Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25Teismas įvertinęs Sutarties ir Susitarimo sąlygas, kurios galiojo 2018 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio metu, daro išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Tokiu būdu, jog trečiasis asmuo pagal Sutartį ir Susitarimą neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t.y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, kaip kelio Geležinio Vilko ir V. Pietario gatvės, Vilniuje, savininkas yra tinkamas atsakovas ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakingas už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.

26Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012).

27Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojo paaiškinimų nustatyta, kad ginčo duobė, buvusi Geležinio Vilko g. ir V. Pietario g. kelių sankirtoje, nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs. Priešingai, iš liudytojo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad automobilio valdytojas važiavo savo eismo juostoje, važiavo leistinu greičiu, manevruoti, net jeigu ir būtų pastebėjęs duobę, būtų negalėjęs dėl kitų eisme dalyvaujančių eismo dalyvių. Nustatyta, jog automobilio valdytojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktai), nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos nei važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (Kelių eismo taisyklių 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 8-11 punktai). Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojo didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovo civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, jog automobilio apgadinimai yra ženklūs, automobilio remontas yra netikslingas, todėl nustatant žalos dydį , siekiant išvengti ieškovo praturtėjimo, ieškovui priteistinas skirtumas tarp automobilio vidutinės rinkos vertės (2020,00 Eur) ir likutinės vertės (350,00 Eur) t.y. 1670,00 Eur. Ieškovo patirtos papildomos išlaidos 80,00 Eur už transporto priemonės transportavimo išlaidas, 96,80 Eur išlaidos už automobilio SEAT Leon, valstybinis Nr. ( - ) sugadinimų tyrimą ir 170,00 Eur išlaidos už transporto priemonės apžiūrą ir vertinimo ataskaitos parengimą pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, atsiradusiomis atsakovo veiksmų pasekoje, todėl priteistinos iš atsakovo. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 2016,80 Eur žalai atlyginti.

28Ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo reikalavimo atlyginti žalą iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 str. nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovo prašymas priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo reikalavimo atlyginti žalą iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2016,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 3 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

29Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 561,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (61,00 Eur žyminio mokesčio ir 500,00 Eur atstovavimo išlaidų). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 561,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

31Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

32Ieškinį tenkinti.

33Priteisti ieškovui V. F. a. k. ( - ) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, į. k. 188710061, 2016,80 Eur (du tūkstančius šešiolika eurų 80 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2016,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 3 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 561,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

34Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės į.k. 188710061, 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) pašto išlaidų, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

35Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,... 2. sekretoriaujant Miglei Udraitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui,... 4. atsakovo atstovui Modestui Norkui,... 5. trečiojo asmens atstovui D. K.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, jog 2018 m. rugsėjo... 8. Ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog... 9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime su ieškiniu nesutiko.... 10. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 darbų atlikimo... 11. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime... 12. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodo,... 13. Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko... 14. Ieškinys tenkintinas.... 15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Vilniaus miesto... 16. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 20 d.... 17. Iš eismo įvykio schemos ir nuotraukų matyti, jog eismo įvykio metu buvo... 18. Taip pat teismui pateikti papildomai patirtų išlaidų apmokėjimą... 19. Liudytojas J. S. savo parodymuose nurodė, jog eismo įvykis įvyko 23.00 val.... 20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl... 21. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 3 dalyje... 22. KĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai... 23. Kita vertus kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266... 24. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota civilinėje... 25. Teismas įvertinęs Sutarties ir Susitarimo sąlygas, kurios galiojo 2018 m.... 26. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti... 27. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojo paaiškinimų nustatyta,... 28. Ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo reikalavimo atlyginti... 29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 30. Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai... 31. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas... 32. Ieškinį tenkinti.... 33. Priteisti ieškovui V. F. a. k. ( - ) iš atsakovo Vilniaus miesto... 34. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės į.k.... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...