Byla e2YT-626-1071/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius, sekretoriaujant Karolinai Butkienei, Eglei Končiūtei, dalyvaujant pareiškėjai A. S., jos atstovui advokatui Mantui Liugai, suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovui Dariui Niciui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja A. S. pateiktu pareiškimu prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) buvo sodyba – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais; 2) nurodyti, kad juridinis faktas yra nustatomas buvusios sodybos atkūrimui, atliekant žemės sklypo planavimo, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais projektavimo ir statybos darbų atlikimui minėtame žemė sklype, kaip tai yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatose.

5Reikalavimą grindžia tuo, kad jai nuosavybės teise priklauso 3,100 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ) kuriame ji siekia buvusios sodybos vietoje statyti naujus pastatus. Sklypas randasi Pajūrio regioninio parko teritorijoje, todėl statyboms yra taikomi papildomi ribojimai, kuriuos reglamentuoja specialūs teisės aktai. Nurodė, jog 2018 m. buvo parengta sklypo 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita. 2018 m. gegužės 31 d. Kultūros paveldo departamento Mokslinės archeologijos komisija patvirtino, kad ji yra tyrimus prižiūrinti komisija, ji ataskaitą priėmė ir patvirtino, ir už ją yra pilnai atsiskaityta. Komisija savo ataskaitoje konstatavo, kad buvo tiriami trys 2 x 2 m dydžio šurfai, kuriuose buvo aptiktos XX a. užstatymo liekanos. Pirmajame šurfe aptikta 26 x 12 x 7 dydžio plyta bei geležinis dirbinys. Antrajame šurfe aptiktas pilkos žemės sluoksnis su plytų duženomis. Po juo centrinėje šurfo dalyje atidengtas apie 50 cm pločio raudonos spalvos plytų pamato fragmentas, rasta krosnies durelių rėmo dalių ir stiklo šukių. Trečiajame šurfe aptiktas 35-45 cm storio raudonų plytų sienos fragmentas 40 -85 cm pločio, galimai kamino - krosnies pado vieta, abipus sienos fragmento fiksuoti cementuotos aslos fragmentai. Ataskaitoje taip pat pažymėta, jog kartografinėje medžiagoje buvusio užstatymo tirtoje vietoje nėra pažymėta. 1961 m. žemėlapyje atvaizduoti du pastatai bei užrašas rusų kalba „capa?“, kuriuos galima būtų sieti su pokaryje poligonui statytais pastatais. Visgi, šiame žemėlapyje ties tirtu sklypu esantis kelias yra pažymėtas netiksliai. Į R nuo tirto sklypo esantis kanalas bei į V nuo Plazės buvęs kelias yra atvaizduotas ganėtinai tiksliai, tačiau šiauriau tirto sklypo naujai suformuotas dabartinis kelio posūkis yra perstumtas į vakarus kartu su šiomis 1961 m. žemėlapio kartografinėmis manipuliacijomis labiau į vakarus nuo tirtų šurfų yra atvaizduoti ir žemėlapyje atvaizduoti du pastatai bei užrašas rusų kalba „capa?“. Kitaip tariant, tirtos užstatymo liekanos neturi nieko bendro su 1961 m. žemėlapyje atvaizduotais pastatais. Nurodė, jog ji kreipėsi į Pajūrio regioninio parko direkciją su prašymu patvirtinti sodybos egzistavimo sklype faktą ir leisti atlikti sklypo planavimo, projektavimo bei statybos leidimo gavimo darbus, siekiant atkurti buvusią sodybą sklype, kaip tai yra reglamentuojama saugomų teritorijų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatose, tačiau 2018 m. liepos 23 d. ji gavo atsakymą iš direkcijos, kuriuo jos prašymas buvo netenkintas. Direkcija atsisakymą motyvavo tuo, kad pateiktuose dokumentuose aprašomi kartografiniai, istoriniai bei archeologiniai tyrimai nenustato sklype buvus gyvenamojo pastato (namo) fakto, o prielaidų, kad pareiškėjos sklype buvo statinių, nepatvirtina jokie esami kartografiniai dokumentai ar žemėlapiai, išskyrus 1961 m. topografinį žemėlapį, kuriame pavaizduoti sovietų armijos statiniai, kurie įvardinti kaip „capa?“ (rusų k., daržinė). Nurodė, jog Pajūrio regioninio parko direkcija rėmėsi tik ta aplinkybe, jog kartografiniai dokumentai nepatvirtina sklype buvus sodybai. Direkcija taip pat nurodė, jog prielaidą, kad sodybos statiniai buvo nugriauti pokaryje paneigia II pasaulinio karo metu padaryta nuotrauka iš lėktuvo, kurioje kokybiškai matomos buvusios sodybos aplink Plazės (Plocio) ežerą, tačiau sklypo teritorijoje jokių statinių neaptikta. Nurodė, jog direkcija iš esmės ignoravo ataskaitoje konstatuotas aplinkybes apie atrastas užstatymo liekanas sklype, kas neabejotinai patvirtina, jog sklype statiniai buvo. Ji kreipėsi į Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistus D. Z., V. A. S. bei L. K., kad šie atliktų žvalgybinių archeologinių tyrinėjimų metu aptiktų statinių liekanų architektūrinį įvertinimą. Vertinimo vietoje darbus fiksavo ir antstolė Greta Žutautė. Atlikus įvertinimą buvo surašytas - Architektūrinio įvertinimo aktas, kuriame konstatuota: 1) akivaizdus ir neginčytinas buvusios sodybos egzistavimo faktas, konkrečiu istoriniu laikotarpiu - po 1912 metų ir iki 1944 metų; 2) sodybą sudarė mažiausiai trys pastatai - vienas gyvenamasis, kiti du - ūkinės paskirties. Ji kreipėsi ir į Klaipėdos regioninį valstybės archyvą su prašymu pateikti informaciją apie išlikusius dokumentus, galinčius patvirtinti gyvenamojo namo egzistavimo faktą, tačiau archyve tokių dokumentų nėra išlikę.

6Suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą, kuriuo siūlo netenkinti pareiškėjos A. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės niekaip neįrodo fakto, kad būtent čia stovėjo gyvenamasis namas, ir teigia, kad tik iš radinių neįmanoma nustatyti, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba būtent su gyvenamuoju namu. Taip pat nurodo, kad 1912-1944 metų laikotarpiu kartografinėje medžiagoje nėra fiksuota jokių pastatų pareiškėjos žemės sklypo buvimo vietoje. Pareiškėja buvusios sodybos faktą grindžia remdamasi architektūrinio įvertinimo išvadomis, kurios nėra reglamentuotos teisės aktais ir kelia abejonių dėl pateiktų išvadų ir jų teisingumo, nes laikotarpiu nuo 1912 -1944 m. yra išlikę minėtos teritorijos kartografinė medžiaga – 1915 m., 1930 m., 1932 m., 1935 m., 1936 m., 1940 m., žemėlapiai ir aerofotografija (1944 m.), kuriuose jokių pastatų nėra nurodyta nagrinėjamo žemės sklypo vietoje, o priešingai archeologinių tyrimų ataskaitoje nurodyta, kad 1961 m. žemėlapyje nurodyti du pastatai bei užrašas rusų kalba „capa?“. Antrojo pasaulinio karo metu pareiškėjos žemės sklypas pateko į karinį mokomąjį poligoną, kuriame buvo įrengta įvairių infrastruktūros statinių ir pastatų, todėl 2018 m. atlikto architektūrinio įvertinimo metu rastų pastatų liekanos galėjo būti ir statybinis laužas, ir buvusios karinio poligono infrastruktūros liekanos. Nurodė, kad pareiškėjos prašyme nepateikta kartografinė medžiaga, kuria remiantis būtų galima įrodyti čia buvus sodybą, direkcijai taip pat nėra žinoma jokių kartografinių duomenų, kad šiame žemės sklype bent kuriuo laikotarpiu būtų stovėję kokie nors pastatai.

7Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodė, kad sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) buvo sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais, palieka priimti teismo nuožiūra, kadangi suinteresuotas asmuo negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių apie galimai buvusią sodybą pareiškėjai priklausančiame žemės sklype.

8Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad byloje esantys įrodymai ir išdėstytos aplinkybės nepatvirtina juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos žemės sklype buvo sodyba. Nurodė, kad Pajūrio regioninio parko direkcija 2017 m. spalio 31 d. kreipėsi į komisiją įvertinti atliktų archeologinių tyrimų objektyvumą ir, ar remiantis archeologinių tyrimų metu nustatytais faktais galima teigti, apie faktinę buvusios sodybos, o tiksliau gyvenamojo namo vietą. Departamentas 2017 m. lapkričio 22 d. raštu „Dėl ekspertinės išvados nustatant buvusios sodybos faktą“ pateikė komisijos išvadas, kad skirtinguose dokumentuose pateikiama nevienoda informacija, siekiant legalizuoti naujų pastatų statybą falsifikuojami kartografiniai duomenys, informacija pateikta tendencingai. Nurodė, jog atliekant pastatų pamatų liekanų atkasimą nebuvo pilnai atidengti pamatai, nors ataskaitoje ir yra pateikiama tokia rekomendacija. Taip pat nėra pateiktas atidengtų spėjamų statinių liekanų suvestinis planas, tad neaiškus jų perimetras, išplanavimas. Atskiros spėjamų statinių liekanų nuotraukos neleidžia susidaryti statinio visumos. Be to, architektūriniame įvertinime nėra pateikti aptiktų spėjamų statinių liekanų brėžiniai, jie nekoordinuoti. Įvertinime lieka neaišku, kurioje vietoje, kuriame sklype, kurioje jo dalyje, kur tiksliai buvo aptiktos spėjamos statinių liekanos, kaip jos koreliuoja su 1961 m. žemėlapyje pažymėtu į nagrinėjamo sklypo teritoriją patenkančiu pastatu ar keliais pastatais, pažymėtais užrašu „capa?“. Jų nuomone, tai greičiausiai poligono reikmėms statyti statiniai, kurių tikroji funkcija žemėlapyje maskuota nekarinės paskirties pavadinimu. Jie galėjo būti pastatyti naudojant prieškarinių sodybų, kurių apylinkėse daug buvo sugriautų, statinių plytas. Be to, pažymėtina, kad ir Ataskaitoje nurodoma, kad plytos gali būti antrinio panaudojimo. Jų nuomone, atliekant architektūrinį įvertinimą iš esmės buvo vykdyti archeologiniai tyrimai, tačiau netaikyta archeologinių tyrimų metodika, negautas leidimas archeologiniams tyrimams atlikti.

9Suinteresuotam asmeniui Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 1751 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka), tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

10Teismo posėdžio metu pareiškėja A. S. pareiškimą palaikė pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jai prižiūrint žemės sklypą, pjaunant žolę, su šeima pastebėjo, kad sklype yra kažkokių statybos liekanų. Jų buvo gana daug. Kreipėsi į specialistus, kad nustatyti, ar tame sklype buvo statiniai - sodyba, nes matėsi, kad ten buvo erškėtrožių krūmai. 2000 m. šį žemės sklypą, kuris yra žemės ūkio paskirties, jai grąžino Apskrities viršininkas sprendimu, ši žemė buvo perkelta. Kai atkūrė žemę toje vietoje, žinojo, kad žemė yra saugomoje teritorijoje, ji rašė sutikimą. Niekas neleido pasirinkti žemės kitur, buvo pasiūlyta toje vietoje, nori sutinki, nori ne. Paaiškino, kad jos specialybė yra statybos inžinierė. Nustatyti, jog žemės sklype buvo pastatai, ji su prašymu kreipėsi į archeologus, į parko direkciją. Jie matė, kad yra plytos iškilusios toje žemėje, surištos su statybiniu skiediniu, nuėmus 30 cm žemės matėsi laiptai. Jos iniciatyva buvo kviečiami specialistai. Visi tyrimai buvo daromi jos iniciatyva. Buvo rasti du pastatai buvo su kaminu, pečius. Parko direkcija teigė, kad ten yra poligono liekanos, vadinami „capau“. Po to jie kvietėsi kitus specialistus, ji pati padėjo ten kasinėti, buvo atrastos koklinės šukės, pečiaus šukės. Ji mano, kad jeigu buvo sena sodyba prieš karą, galėjo būti subombarduotos tos sodybos, o atėjus sovietinei armijai, jie galėjo ten įsikurti. Trečias pastatas buvo gyvenamasis namas, klomba buvo iš plytų, plytos iš vokiečių laikų. Sodyba šalia buvo, tikrai matosi kartografiniuose žemėlapiuose, ji matė faktą, kad yra pamatai, grindinys iš plytų. Buvo aiškiai matyti grindys, išdėstytos plytomis. Kad buvo daromi jos sklype tyrimai ji pirmą kartą girdi. Niekas nekvietė ir neatvyko tirti jos sklypo. Paaiškino, kad pažystami vokiečiai daug pasakojo apie tas sodybas ten esančias, ten buvo uždrausta vaikščioti. Iki žemės susigrąžinimo ir perkėlimo nebuvo jų šeima susijusi su ta vietove. Ji nelabai pasitiki pateiktu planu byloje, nes ji turi faktą, kad sklype yra pastato liekanos. Ji mano, kad ten tikrai buvo sodyba. Ji neturi liudytojų, kurie patvirtintų tą faktą, kad ten buvo sodyba, nes ji toje vietovėje negyveno. ( - ) yra senų gyventojų, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad buvo pastatai. Pastatus karo metu galėjo subombarduoti ir ji daro prielaidas, kad galėjo būti tie namai atremontuoti. Nuogrindų ūkiniuose pastatuose niekas nedarė, jos buvo daromos tik gyvenamuose namuose. Yra atkasti tik grindų fragmentai. Archeologinius tyrimus atliko specialistai. Paaiškino, kad jie kreipėsi į parko direkciją, nes norėjo išlyginti žemės sklypą, kadangi nėjo nupjauti žolės, jie viską atliko pagal įstatymus. Paaiškino, kad ji nesako, jog ten buvo elektra, ji tik nurodo, kad buvo rastos elektros instaliacijos dalys. Laipteliai buvo apaugę žole, tik nupjovus žolę jie pasimatė.

11Pareiškėjos atstovas Mantas Liuga pareiškimą palaikė pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tyrimuose užfiksuoti pamatai yra gyvenamojo namo pamatai, nes buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu buvo atrasti du pastatai. Pareiškėja pati pasirinko tokį tyrimo būdą, todėl buvo pasitelkti archeologai, o tada buvo rastas trečias pastatas. Rasti kokliai ir kiti požymiai rodė, kad tai yra gyvenamasis namas. Mano, kad byloje pateikti pareiškėjos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tai yra gyvenamasis namas. Kultūros paveldo departamentas pats naudojasi tokia paslauga ir tokiu architektūriniu įvertinimu. Jie yra kvalifikuoti asmenys, buvo pasirinkta kolegija, kad skirtingų sričių specialistai pateiktų savo nuomonę. Jų padaryta išvada nėra dėl ko abejoti. Apžiūrint matoma, kad sienos kampai turi tam tikrą tąsą. Šiai išvadai nereikia jokių leidimų. Archeologinių tyrimų metodika yra taikoma atliekant tyrimus. Vėliau buvo tirta, kas buvo rasta. Kartografinių žemėlapių nėra. Tyrimo metu buvo surinktos plytos, čerpės, jos yra antstolio užfiksuotos ir randasi pas antstolę. Išvados 3 p., patvirtina, kad buvo gėlių klombos, įėjimas, liekanos, specialistų išvados sudaro pagrindą manyti, kad tai yra pastatas. Paaiškino, kad kaminas yra kitame pastate, o ne gyvenamajame name. Aerofotonuotrauką palieka vertinti teismui. Paaiškino, kad jie pasitiki visa tyrimo medžiaga, kurią atliko archeologai. Mano, kad specialistai pagal kompetenciją pasirinko kokia medžiaga vadovautis atliekant tyrimą.

12Suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka su pareiškimui. Paaiškino, kad ši teritorija patenka į valstybės saugomą teritoriją, todėl tų teritorijų planavimas yra apibrėžtas įsakymų. Paaiškino, kad pareiškėjos žemės sklype statybos yra nenumatytos, pareiškėja pati sutiko priimti šį žemės sklypą kaip žemės ūkio paskirties žemę. Rengiant tvarkymo planus, viena iš užduočių planų rengėjams buvo nurodyta pažymėti buvusias sodybas tame žemės plote. Buvo pažymėta 21 sodyba, planas buvo patvirtintas. Pati artimiausia sodyba buvo iki kilometro nuo pareiškėjos žemės sklypo. Paaiškino, kad jeigu yra išlikę aiškūs archyviniai dokumentai, sodybą galima atkurti ir be teismo sprendimo. Pareiškėja keletą kartų kreipėsi į direkciją, tačiau jie negalėjo patenkinti prašymo, nes nebuvo pateikta tai pagrindžiančių dokumentų. Yra faktas, kad tame žemės sklype kažkas yra, ar tai statybinis laužas, ar kažkokios statybinės liekanos. Pagal faktines aplinkybes, kas yra išlikę, tai yra karinio poligono pastatai. Nei viename kartografiniame žemėlapyje nėra pažymėta, kad ten yra išlikę pastatai. Iš JAV buvo gauta aerofotonuotrauka, kurioje atsispindi, kad pareiškėjos žemės sklype jokių pastatų nebuvo. Seni gyventojai iš šios aerofotonuotraukos atpažįsta buvusias sodybas. Šioje nuotraukoje aiškiai matosi, kad tai buvo ariami žemės plotai. Daugelis pastatų buvo sugriauti po karo, greičiausiai tos statybinės medžiagos buvo panaudotos poligono statyboms. Buvo nugriauta ir Karklės bažnyčia. Betono liekanos pareiškėjos žemės sklype yra tikrai sovietinio laikotarpio. Gal reikėjo pareiškėjai atlikti to skiedinio tyrimus, ar tai buvo vokiškas skiedinys, ar rusų laikų. Liudytojai patvirtins, kad iki antrojo pasaulinio karo, tame kaime nebuvo elektros, todėl yra abejojama tyrimo medžiaga, kad ten buvo elektros izoliacijos liekanos. Iš pateiktų įrodymų iki II Pasaulinio karo toje vietoje sodybos nebuvo, tai akivaizdžiai matosi aerofotonuotraukoje, ir kituose dokumentuose. Nuo ginčo žemės ploto yra buvę sodybų į Šiaurės pusę, tačiau jos nepatenka į pareiškėjos žemės sklypą. Šis žemės sklypas nebuvo atkurtas į buvusį sklypą, o tai yra tik perkeltas žemės sklypas. Norint atstatyti sodybą, reikia įrodyti, kad buvo gyvenamasis namas. Paaiškino, kad kartografinę medžiagą turi analizuoti specialistai, todėl jie pakvietė liudytojus mokslininkus. Liudytojai patvirtina, kad ten buvo auginamos kultūros, žmonės toje vietoje augino gyvulius, nuotraukoje matosi, kad ten buvo dirbami žemės ūkio laukai, šviesi spalva yra dirbama žemė, o tamsi, tai ganyklos. Po II Pasaulinio karo šis žemės sklypas pateko į karinio poligono teritoriją. Po armijos išvedimo, šioje teritorijoje buvo likę daug karinio poligono pastatų, šiuo laikotarpiu dar yra jų išlikę. Pajūrio regioninio tvarkymo planas buvo parengtas 2003 m. rudenį, rengėjas buvo Žemėtvarkos institutas. Regiono parko direkcija tik administruoja tą teritoriją. Užsakovas buvo valstybinės saugomos teritorijos tarnyba, jie duomenų apie sodybas nerinko, rinko plano rengėjas. Nėra prievolės kreiptis į archeologą, ar į komisiją. Yra galimybė atlikti archeologinius tyrimus, ši teritorija nėra paveldo teritorija, todėl joms nėra būtina atlikti archeologinius tyrimus. Paaiškino, kad dėl archeologinio įvertinimo jie kreipėsi į komisiją, nes archeologiniai tyrimai yra pagrindiniai įrodymai byloje, todėl jie paprašė teismo, kad ši įstaiga būtų įtraukta į bylą. Nėra jokių teisinių dokumentų, kad iki II Pasaulinio karo ten buvo elektra. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje yra medžiaga apie sudarytus žemėlapius toje vietovėje. 1961 metų žemėlapyje yra dvi daržinės. Jam kyla abejonės, nes nei vienoje karo nuotraukoje ir kartografiniuose žemėlapiuose nesimato pastatų. Kadangi ten buvo karinis poligonas, ten civilinė statyba nebuvo galima. Tarybiniame kartografiniame žemėlapyje tik atsirado pastatai, anksčiau jokiuose žemėlapiuose pastatų nebuvo. Rasta kolona yra pasvirusi ir padėta ant dirvožemio, ten galėjo būti elementarus statybinis laužas arba tarybinio pastato dalis. Aerofotonuotraukos joks ekspertas nėra paneigęs. Smetonos laikotarpiu buvo daromos aerofotonuotraukos ir uždedami simboliai. 1912 – 1944 m. laikotarpis buvo gausus kartografinių žemėlapių. Tuo laikotarpiu pastatų pareiškėjos žemės sklype nebuvo. Pripažįsta, kad tai yra statybinis laužas, ar jis atsirado sugriuvus ten buvusiam pastatui, ar atvežtas, jis negali atsakyti. Techniškai yra įmanoma nustatyti plytų pagaminimo metus. Paaiškino, kad architektai gyvenamąjį namą nustatė visai kitoje vietoje nei archeologai. Jie daro kraštovaizdžio nuotraukas, leidimo savininko nereikia fotografuoti. Jiems neaišku, kodėl archeologai daro vienoje vietoje tyrimus, o architektai kitoje. Žemėlapiai yra daromi anksčiau padaryta kartografinių žemėlapių pagrindu. Aerofotonuotraukos yra pačios tiksliausios.

13Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pažysta pareiškėją, nes ji užsakė atlikti tyrimą. Išsilavinimas jo – Vilniaus universitetas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras. Profesinė veikla susijusi su kultūros paveldu, archeologiniais tyrimais, istoriniais, susijusiais su praeitimi. Pareiškėja prašė įvertinti pamatų iškasenas. Jie dalyvavo tyrime trise, dalyvavo savininkai, antstolė, matininkai. Paaiškino, kad pirmiausia buvo vietoje sprendžiama problema – tikra tai ar netikra. Pirmiausia ar atkasti pamatai atitinka pastato formą – toje vietovėje atitiko, rastos medžiagos šurfuose taip pat atitiko tą laikotarpį. Sodybos išplanavimas taip pat atitiko. Paaiškino, kad pilnai atidengti pamatai nebuvo. Atliekant tokį vertinimą yra praktika palikti, kad atidengti galima vėliau jei iškiltų ginčas, taip modeliuojamas tyrimas. Jis turi savo kategorišką išvadą, kad visų trijų pastatų liekanos atidengtos, trečios buvo labiau į rytus, trečias pastatas atitinka gyvenamojo namo požymius. Tvartas nebus su laipteliais, tvartas neturi tam tikrų požymių. Trečias pastatas kas yra išlikę labiausiai atitinka gyvenamojo namo požymius. Jam nekilo abejonių, kad sodyba buvo, kas parašyta, tas patvirtinta. Paaiškino, kad klausimas dėl autentiškumo nebuvo kilęs nustatant. Prieš atliekant tokius darbus, pirmiausia atliekama kartografinių šaltinių vertinimo procedūra, tačiau jos nepridėjo. Kartografinėje medžiagoje tų pastatų nėra. XX amžiuje yra išnykę Lietuvoje net kai kurie kaimeliai, žemėlapiuose ne visada būdavo, tokių atvejų tikrai būdavo. Į jį kreipėsi kaip į privatų asmenį. Specialistai kiti buvo parinkti užsakovės, jie trise darė įvertinimą. Išvada yra sudaroma pusiau laisva forma. Tai nėra kultūros paveldo objektas, jie atliko tyrimus tik tam kas, yra atkasta. Įstatymas galioja ten, kur yra kultūros paveldas. Visada vyksta stebėjimas atkasimo, atidengiama ir žiūrima iš karto vietoje, įvertinimas vieno kito atžvilgiu, perimetrai, plotas, ilgis. Jie tyrė, bet neatkasė. Buvo randamos čerpių liekanos, tinko, betono liekanos. Trečiame pastate atsirado koklio gabaliukas, iš praktikos aiškus laikas, kažkokios kitos detalės, pečiaus durų detalė metalinė, atsidengė nuogrinda, kad lietus nutekėtų, kas nebūdinga tvartams bei kitiems ūkiniams pastatams. Klaipėdos krašte būdinga kitokia statyba, plytų daugiau panaudota, čerpės panaudotos. Laiptai – matosi trys pakopos. Darželiai sodeliai prie namo būdavo, po to trys pakopos, kolonos vietoje tvirtai padarytos, tai būdinga vokiškai statybai. Šiuo atveju laiptai, nuogrinda, kolona patvirtina, kad ten buvo gyvenamasis namas. Matosi kokybė, panaudotos medžiagos, surišimas, pastatas buvo prižiūrėtas. Kiti du buvo ūkinės paskirties, matėsi kamino lizdas viename, atsižvelgta į visą visumą nustatant, rekonstrukcija nebuvo daroma. Koks atstumas yra iki kelio jie nematavo. Kelio atžvilgiu viskas buvo į šiaurės pusę. Buvo rastas gabaliukas susijęs su elektriniu daiktu, bet jis nėra garantuotas, kad tai elektros instaliacijai skirtas daiktas. Elektra nebuvo tirta kada atsirado ten, konkrečiu atveju jam nežinoma, kada atsirado ten elektra. Buvo rastas baldo stiklelis, bet čia šalutiniai požymiai. Ploto netyrė. Jam teko susipažinti su 2017 metų atliktais archeologiniais tyrimais, buvo rasti tada du pastatai. Kartografinė medžiaga šios vietos visiems žinoma ir prieinama. Tą medžiagą tyrė profesionalus kartografas, sename žemėlapyje nieko nebuvo, sovietiniais metais rodomi toliau du pastatai. Sovietų laikais ten buvo poligonas. Ši teritorija buvo įslaptinta, todėl kartografiniai duomenys buvo iškreipti. Šitoje vietoje buvo iškreiptas vaizdas. Gyvenvietės plano taip pat nerasta, o Vokietijoje neaišku, ar yra. Kariniams pastatams rastos liekanos nebūdingos. Kampai pastatų buvo nustatyti, dydis aiškus. Atidengta krosnis, grindys betoninės, sienelės. Tai nebūdingas išplanavimas sandėlio. Statybinės medžiagos vokiškos ar prūsiškos tradicijos, tai nėra būdinga sovietinei statybai. Po II pasaulinio karo buvo trūkumas statybinių medžiagų. Gyvenamojo namo nuogrinda atitinka pamatus namo. Nuogrinda dabar yra žemesnė dabartinio žemės lygio. Du fragmentai buvo išsikišę, jie matėsi, laiptai matėsi, kolonos. Kolonos galėjo būti ne viena. Kolonos galėjo būti kaip nešančios. Laikotarpį vertino pagal statybines medžiagas. Laikas susiaurintas pagal dviejų kartografinių matavimų duomenis. Yra parodomi du keliukai. Paaiškino, kad iki II pasaulinio karo kartografijos nėra. E. Ž. konsultavo dėl kartografinių žemėlapių. Jis pripažino, kad nėra laikotarpiu nuo 2012 - 2044 metų kartografinių žemėlapių. Smetonos laikotarpiu, jo manymu, buvo daromi aeronuotraukų kartografiniai žemėlapiai. Skiedinys kada pradėtas naudoti Klaipėdos krašte negali pasakyti, bet naudoti pradėtas 19 a. Paaiškino, kad kolona nebuvo atkasta pilnai. Ji buvo galimai pasvirusi, stovėjo ji asimetriškai, galimai pasvirusi, iki pabaigos nebuvo atkasta. Nebuvo tikslo nustatyti, kad kolona neturi ar turi pamatus. Buvo aišku, kad tai kolona, ji buvo kvadratinė. Ji turėjo tvirtus geležius, nešančią funkciją. 1960 metais nenaudojo plytų, kurios buvo pagamintos 1930 metais. Kolona ar turi pamatus vertinimo nereikia atlikti. Įstatyme nėra metodikų nurodyta. Tyrėjas pats sprendžia, kiek užtenka duomenų atlikti tyrimą. Kaminas nebuvo rastas, buvo rastas kamino lizdas, kuris yra apačioje. Jeigu vykdomas restauravimas yra vykdomas medžiagos sudėties tyrimas. Paaiškino, kad jis anksčiau tyrė, iš jo ankstesnės praktikos ir nurodė duomenis. Su ( - ) specialiai neieškojo medžiagos, jis naudojosi ankstesniais tyrimais. Su ( - )planų nėra.

14Liudytoja D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio mėnesį pareiškėja jos paprašė sudalyvauti tyrimo objekte. Ji yra baigusi architektūros studijas, yra architektūros ekspertė, magistrė. Paaiškino, kad jie, vadovaujant L. K., 2018 m. rugpjūčio 25 d. dalyvavo atkasimo darbų tyrimuose, ( - ). Dalyvavo kviestiniai asmenys, antstolė Greta Žutautė ir kt. komandos žmonės. Ji turi kvalifikacijos sertifikatą, jis suteikia teisę atlikti istorinius tyrimus. Paaiškino, kad atkasimo metu atliko architektinius tyrimus, atliko prieš tai atlikus archeologinius tyrimus, stebima natūroje. Pagal želdinių situaciją, pagal žemės paviršių, kadangi ten nevyko žemdirbystė, buvo išlikusios geros prielaidos išlikti tam, kas buvo. Buvo atkasinėjami pastatų kampai, sumesti specialiai taip statybinių medžiagų būtų neįmanoma. Bendrai priimta išvada, kad buvo sodyba, ją sudarė trys pastatai, gyvenamojo namo išliko pamatai, kolona, laiptai, nuogrįstis, darželiai. Prie ūkinių pastatų tikrai to nebūtų, niekas tokiais elementais nepuoštų ūkinių pastatų. Ji patvirtina išvadą, kurią pateikė atlikus tyrimus. Papildomai paaiškino, kad pastatas Nr. 1, turėjo gyvenamąją paskirtį. Elektros laido gabalėlis nebuvo pagrindinis faktorius nustatyti gyvenamojo namo faktui. Ji lieka prie tos minties, kad sodyba buvo iki II Pasaulinio karo. Sprendimus tyrime priėmėme visi trys, kartu tyrinėjo ir padarė išvadą. Paaiškino, kad velėna buvo nuimama, jie vaikščiojo po visą lauką, velėna buvo pakelta. Visur velėna buvo keliama, tie dalykai buvo po velėna. Giliau netyrinėjo kolonos, nes tai nėra archeologiniai tyrimai. Iš natūros neatrodė, kad ta kolona buvo padėta, ji galėjo turėti smėlio padą. Iš praktikos, visas Klaipėdos senamiestis yra pastatytas ant smėlio pagalvės. Pamatų fragmentai liudijo pamato kontūrą. Ji mano, kad nėra tikslinga atlikti papildomus archeologinius tyrimus. Nebuvo nustatyta, ar kolona turi pamatą. Jie nustatė, kad tai yra kolona su visais atributais. Kolona yra pastato dalis. Paaiškino, kad gėlių klombos prie laiptelių yra ir kitose tirtuose sodybose, todėl tai sudarė pagrindą išvadai, kad jos buvo padarytos prie gyvenamojo namo. Vietovė buvo nedirbama, todėl pašalas neiškėlė jų. Dirvožemio tyrimų jie neatlikinėjo. Jie nedarė istorinių tyrimų. Paaiškino, kad žemėlapiuose žodžiu „capau“ pažymėdavo ir bažnyčias. Mano, kad plytos buvo pastatytos iš pirminio panaudojimo. Velėną jie pakeldavo nuo 20 iki 40 cm. Archeologinių tyrimų jie neatlikinėjo, tik istorinius. Paaiškino, kad kokliai, kolona, sienos tinkas buvo gyvenamojo namo teritorijoje. Kaminas buvo priklausinyje. Gyvenamas namas koklinį pečių galėjo turėti. Ji ( - ) nėra anksčiau atlikusi archeologinių tyrimų. Paaiškino, kad laikosi viskuo, kas yra parašyta išvadoje. Gyvenamąjį namą visada statė iš prabangesnių medžiagų, o priklausinius iš pigesnių. Čerpių gabalėliai gali būti ir priklausinių, o kokliai negali, tik gyvenamojo namo. Buvo anksčiau ūkiniuose pastatuose viralinės ir jos nebūdavo daromos iš koklių. Paaiškino, kad yra skaičiusi daug literatūros, tyrimų yra atlikusi. Ką jie rado konkretaus pastato zonoje, tam pastatui ir priskyrė. Gyvenamojo namo statyba atrodė prabangesnė, skyrėsi statyba. Laipteliai, gėlynėliai, kolonos, surišimo būdas kitoks, plytos panašios gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Laiptų buvo trys pakopos. Surišimas būdingas tam laikotarpiui, kurį pateikė išvadoje. Ji nebuvo kviečiama ir jai niekas nepranešė, kad bus jos darbas kvestionuojamas. Kolonos atstumas buvo kitoks, pasvyrimo kampas. Ankeris turėjo tarnauti kaip pastato konstrukcijos sutvirtinimo elementas. Laikotarpį nustatė visi trys, žemėlapiuose statybos objektų nebuvo pažymėta, o natūroje yra, todėl jų laikotarpis buvo nustatytas iš plytų, rišimo plytų iš visų elementų. Kvalifikacijos atestatas jai suteikia teisę daryti tokius tyrimus. Tyrimas atliekamas laisva forma, teisiškai jis nėra reglamentuotas.

15Liudytojas D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra archeologas, baigė Vilniaus universitetą, magistratūrą Klaipėdos universitete. Atlikti tokius tyrimus jis gavo užsakymą, jis dirba įmonėje. Atvykus į vietą jie ieško tų pastatų liekanų. Tyrimo metu buvo labiau orientuojamasi į vakarinę dalį. Peržiūrėjus dokumentus, jo nuomonė buvo, kad pastatus galima atrasti tik vakarinėje dalyje. Ten mišku apaugusi teritorija, pelkėta, pereinanti į pievas. Jie smaigstė kastuvais ir ieškojo tų liekanų. Šurfai buvo 3, ten buvo rastos statinių liekanos. Vizualiai nesimatė tų pastatų, pievos yra daugiametės. Archeologiniai tyrimai buvo prieš tai atlikti. Žemėlapiuose tų pastatų nebuvo matyti, todėl jie ir ieškojo. Paaiškino, kad bendras sklypo plotas apie 3 ha. Šalia to sklypo yra vienas kelias, o pačiame sklype nesimatė, jei jie ir buvo, tai greičiausiai apžėlę. Ten yra vienas posūkis kelio, kuris yra pakreiptas. Jo požiūriu, dauguma planų yra perdaromi vienas iš kito, todėl originaliausias yra pirmasis, jis naudojosi 1939 metų žemėlapiu, patikslintu 1912 metų žemėlapiu. Tikslesnio žemėlapio nebuvo. Ta teritorija priklausė Prūsijai, todėl ji tiksliausiai tuo metu darė žemėlapius. Šaltinių analizės jie nedaro, naudoja pagrindinius žemėlapius. Ataskaitos buvo dvi, kadangi po pirmosios buvo įtarta, kad buvo falsifikuojama, todėl jie pridėjo daugiau žemėlapių, išsamiau ir objektyviai antroje ataskaitose surašė duomenis, pasinaudojo 1944 metų aerofotonuotrauka. Ši nuotrauka rodo vaizdą, koks jis yra šią akimirką. Klaida buvo įsivėlusi dėl keliuko. Joje matosi kelių tinklas baigiantis užželti, 1939 metų plane taip pat matosi. Šioje nuotraukoje matosi pradėta statyba ir nebaigta, bet tai įvertinti turi specialistas. Pasižiūrėjus į nuotrauką matosi ežeras, kelias, posūkis, dviejų kelių susikirtimas. Ta vieta nebuvo tuščia, buvo keliai, todėl nereikia stebėtis, kad yra randami pastatų likučiai. Stovinčių pastatų nesimato toje aerofotonuotraukoje. Išvadoje nėra parašyta, kad tai antrinio panaudojimo statybinės medžiagos, yra nurodyta, kad gal yra. Apie rišimo techniką ir plytas geriau gali pasakyti architektai, rišimo medžiagos negali pasakyti kokia buvo. Cementinis skiedinys Klaipėdoje buvo pradėtas naudoti apie 1868 metus, todėl 1912-1944 metais jis buvo pilnai naudojamas tuose kraštuose. Nuotraukoje pažymėtoje 9 numeriu, yra krosnies durelių rėmas metalinis, kitas radinys 4 nuotraukoje, tai yra radiniai, kurie gali susidaryti nuomonę apie pastato paskirtį – kamino padas, durelės, buitinė keramika, rodo labiau kaip gyvenamojo namo. Ūkinės paskirties pastatuose yra mažiau randama daiktų. Laikotarpis yra 20 a. pirma pusė. Tikslas projekto – ieškoti pastatų. Archeologai nevengia rašyti interpretacijas, jei jiems aišku, jie parašo pastato paskirtį, bet komisija neleidžia to daryti. Antrą išvadą jie pataisė pagal visas pastabas, kurias gavo. Jo nuomone, tai buvo panašu į gyvenamojo namo pastatą. Paaiškino, kad teisiškai nėra reglamentuota, kiek jie turi nukasti sluoksnio. Leidimo faktas neapibrėžia, ar tai archeologiniai tyrimai, ar ne. Kultūros paveldo teritorijoje reikalingas leidimas, jiems nebuvo privalomas leidimas atliekant tyrimus. Archeologai negali drąsiai kalbėti apie architektūrą, nes neturi tam duomenų, tai atlieka architektūros specialistai. Šioje situacijoje architektūrinio vertinimo niekas neprašė. Jie privalo būti, jei yra randami pastatų fragmentai, šiuo atveju niekas nereikalavo. Geologinių tyrimų jie nedarė. Tyrimų apimtį nusistato pats tyrėjas. Metodikos tyrimų nėra. Žemėlapis fiksuoja ne viską. Geodezininko išsilavinimo jis neturi. Archeologiniai tyrimai buvo atlikti dalinai vadovaujantis jų rekomendacijomis, bet jis nežino, ar architektūriniam tyrimui buvo jomis naudotasi, jie neprivalo jų laikytis. Rekomendacijos yra tyrėjo vidinės nuostatos. Rasti pamatai buvo atidengti tiek, kad atsakyti į rūpimus klausimus. Paaiškino, kad atlikus papildomus archeologinius tyrimus, iškasus plačiau, galima daugiau atidengti pamatus. Trečiame atkastame šurfe buvo naudotas cementinis cinkas, tas rodo, kad namas buvo orientuotas į estetiką, kosmetinis tinkas buvo naudojamas tuo laikotarpiu. Laboratorijoje nenustatė, ar tai tinkas, nustatė pagal analogijas iš tyrimo. Paaiškino, kad jis mato aptinkuotą instrukciją, kurią šiuo metu tiria Klaipėdoje, todėl žino tą laikotarpį. Nėra jokio teisės akto dėl vertinimo. Elektros perdavimo tinklas, ar buvo ( - )tuo laikotarpiu, jis negali pasakyti.

16Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Lietuvos istorijos institute vyresnysis mokslo darbuotojas archeologijos skyriuje, humanitarinių mokslų krypties daktaras, baigęs archeologijos studijas Vilniaus universitete. Paaiškino, kad jis yra susipažinęs su archeologine išvada, taip pat turi aerofotonuotrauka, kurią gavo iš mokslininkės. Turi 1979 m ir 1944 metų aerofotografijas. Pirmas įvertinimas architektūrinis, jame yra teiginių, kurie neatitinka archeologinių tyrimo ataskaitų, taip pat yra tokių teiginių, kuriems nereikia specialių žinių. N. B. išvadoje yra pridėtas diskas, tyrime yra „Krosnis“ mūrinė. N. B. pažymoje krosnis nufotografuota iš visų pusių, matosi, kad krosnies plytų vidus neaprūkusi, o L. K. nuotraukose krosnis neišvalyta ir rašoma, kad plytos aprūkusios, tą nesutapimą galima pastebėti net neturint specialių žinių. Paaiškino, kad ( - )elektrifikuota buvo po II Pasaulinio karo. Tyrimo ataskaitoje rašo, kad laikotarpiu 1912-1944 m., nėra žemėlapių, tačiau žemėlapių yra daug. Nesutinka, kad visi žemėlapiai buvo daryti ant 1912 m., ir nebūtų daroma korekcijų, jis tokių duomenų neturi, jie atspindi padėtį jų atspausdinimo laikotarpiu. Tame sklype jis yra buvęs, 2017 m. liepos mėn., po N. B. tyrimo. Jis irgi ieškojo pastatų vakarinėje dalyje, nei B komandai, nei jam nepavyko rasti į paviršių iškilusių mūro fragmentų. Jis mano, kad jie atsirado tik vėliau, čia yra, jo nuomonė. J. J. nuotolinio tyrimo pažymos – aerofotografijos nuotraukos ir dabar yra plačiai naudojamos, jam tai nėra naujiena, jis naudoja tyrimuose. Pažyma jį labai nustebino, ji nėra labai korektiška, spalvines anomalijas archeologai niekada nevadina struktūromis, spalvinės dėmės yra augalijos dėmė, ar dirvožemio dėmės, arba anomalijos. Daugybė tų spalvinių anomalijų, yra generuojama ne žmogaus, jos sukurtos reljefo, gamtos. Žmonės taip pat sukuria spalvines anomalijas. Spalviniai filtrai gali pagražinti vaizdą, bet jie nepadės surasti ko nesimato, jie tik dėl grožio, nieko nekeičia. Visos anomalijos negali būti laikomos pastatų liekanomis, kol nėra atkastos, galima daryti tik spėjimus. Yra dvi aerofotografijos – 1944 metų nuotraukoje nesimato jokių anomalijų, matosi, kad yra dirbama žemė. Tarp 1944 metų ir 1979 metų atsiranda žemėlapiuose „capau“. Šitie pastatai buvo pastatyti tarp 1944 ir 1961 m. nugriauti tarp 1968-1969 m. Išvada jo nuomone yra šališka, paremta nekvalifikacija ir melu. Papildomai paaiškino, kad architektūriniame ir archeologiniame vertinime pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad tai yra vidinė sienelė, o ne išorinė, ir plytos sudėtos ant betono. Tokių didelių betoninių grindų iš tarpukario meto nėra matęs, kad taip išpilta būtų betono, jis nėra matęs. Kolonos iškilusios negalėjo būti iš karo, ten visada ėjo keliukas, kuris kerta šiaurės pietų dalimis, dauguma struktūrų yra ant kelio, tai aiškiai rodo, kad tos kolonos yra vėlesnės nei 1944 metų aerofotografijos. Jeigu būtų atlikti detalieji tyrimai ir jie vyktų objektyviai, būtų gauta daugiau duomenų. B net siūlė atlikti detaliuosius tyrimus, tačiau to padaryta nebuvo. Paaiškino, kad archeologai turi dirbti su kartografiniais žemėlapiais. Sovietiniai žemėlapiai nebuvo tikslūs niekada, jie buvo sukreivinami specialiai. Jis mano, kad B ataskaitoje yra poligono „capau“ liekanos. Jis mato žemėlapyje linijinę anomaliją. Niekas neturi kvalifikacijos pasakyti, kas ten buvo, jis nesako, kad ten pastatas. Kadangi matosi brūkšnėtumas, todėl jis daro išvadą, kad yra suarta žemė. Jis mano, kad savo vietoje esančių poligonų pastatų atsirado svetimkūniai mūro. Jis vertina neatitikimus tarp architektūrinio ir archeologinio vertinimo. Kiekvienas archeologas iš esmės daro architektūrinį vertinimą, kai atranda pamatus ir tai galima traktuoti kaip architektūrinius vertinimus. B ataskaita yra galiojanti. Archeologo rekomendacijos ir yra rekomendacijos. Archeologinis tyrimas yra atliktas labai nekvalifikuotai. Jokių koordinačių nebuvo nurodyta. Jis matė pagal geodezinius užnešimus tuos pastatus. Vertindamas jis turėjo pažymos medžiagą. Komisija vertino tą medžiagą, kur nebuvo plano, buvo tik nuotraukos. Paaiškino, kad komisija svarstė pažymos objektyvumą.

17Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra 1937 m. gimimo, gyvena Karklės kaime. Jis nepažysta pareiškėjos, parko direktorių pažysta. Nuo gimimo gyveno Karklėje, po to 1957 metais poligonas iškeldino juos. Paaiškino, kad jis nuo 1937 metų gyveno priešais ežerą jūros pusėje. Iš savo sodybos jis eidavo į laukus, vesdavo gyvulius, keliuku naudojosi iki 1957 metų. Artimiausi kaimynai buvo L, M ir Š. K. T. sodyba buvo jis nežino. Pagrinde buvo trys kaimynai. Sodybą vieną matė lauke prie kanalo. Nuo ežero einant į laukus šalia keliuko sodybos nepastebėjo, nes buvo jaunas, nedomino tai jo. Vėliau sodybas sunaikino patys žmonės, gal ginčo sklype ji buvo, negali pasakyti. Elektros iki 1957 metų nebuvo, buvo tik radijas, generatorių nebuvo. Po karo visi stengėsi turėti radijas, jos buvo pakraunamos baterijomis. Pamatai buvo daromi iš akmenų, smėlio, žvyro, balkiai mediniai sudėti. Kaime tuo metu statydavo medinius namus, o stambieji ūkininkai statydavo iš molio, plytų. Prie pajūrio vienas namas buvo pastatytas iš plytų. Paaiškino, kad prieš karą tais metais buvo pabėgę tarp Drevernos ir Svencelės, peržiemojo, o gegužės vidury grįžo atgal. Kai grįžo sodyba buvo nuniokota karo. Dvi sodybos buvo nudegusios. Sienų nebuvo, griuvėsių nepamena ar matė. Prie bažnyčios namas buvo iš gražių plytų. Paaiškino, kad visur žemė buvo dirbama ir sodinama, buvo sėjami rugiai, bulvės, javai ir kt. Gyvulių mėšlą prieš sėją veždavo į laukus. Nežino, kam priklausė ginčo sklypas. Į poligoną negalėjo įeiti. Nematė, ar ten vyko statybos, buvo visur uždėti įvažiavimai, kariškiai saugojo įvažiavimus. Karklėje bažnyčia buvo mūrinė, iš plytų pastatyta, kai ją nugriovė plytas kolūkis panaudojo statyboms.

18Liudytojas D. E. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra istorikas, dirba muziejuje, taip pat Klaipėdos universitete. Parodė, kad jo D. N.paprašė atsakyti į kelis klausimus, ar šioje byloje pateikti šaltiniai atspindi ką nors, ar neatspindi, kiek tai yra pagrista. Kartografiniai šaltiniai nebuvo surinkti, pateiktieji nieko gero nerodo, išskyrus vieną tarybinių laikų, kur parašyta, kad ten yra „capau“. Jam įdomu, kodėl nebuvo vertinta aerofotonuotrauka, kiek jam žinoma yra ir 1935 metų aerofotonuotrauka, be to, nepridėti kiti planai, kurie yra tikslūs, taip pat nepridėtas 1935 metų planas, kuris yra gana tikslus ir jis nevertintas, nors tuo metu buvo pritaikyta nauja kartagrafavimo metodika. 1912 metų planas buvo parengtas viena kartagrafavimo metodika, o 1935 metais kita. Visi planai buvo rengiami naudojant 1912 metų planą kaip pagrindą, jį papildant, o maždaug apie 1924 metais buvo parengta papildoma versija. Mano, kad šioje byloje yra svarbus 1935 metų planas. Jis skyrėsi nuo kitų, nes buvo atliktas kita technika, kas leidžia tiksliai pasakyti, nes buvo naudojama aerofotonuotrauka, ji buvo svarbi rengiant planą, braižymus. Jo tikslas yra, konstatuoti, kad byloje nėra vertinti kiti šaltiniai, tai kadastrinės ir hipotekos knygos, dalis kadastrinių ir hipotekinių knygų yra išlikę, ten planų nėra, tačiau surašyta istorija valdų, jose esančių planų, tai būtų svarbūs duomenys sprendžiant bylą. Duomenys yra iki 1939 metų. Egzistuoja ir kitų šaltinių, tai 1940 metų žemės savininkų sąrašas, tas sąrašas leistų pasakyti kai ką, jis buvo rengiamas labai pedantiškai, ten yra rankraštinių schemų, duomenys žmonių turėjusių žemę, jų sklypų ribos, bet jis randasi Vokietijoje ir jo tyrimas yra gana sudėtingas. Jo žiniomis elektra Karklės kaime prieš karą į sodybas nebuvo atvesta. Klaipėdoje 1934 ar 1935 metais veikė viena didelė elektrinė AVG, prieš tai buvo celiuliozės fabrike vietinės reikšmės elektrinė, kuri aptarnavo fabriką, ir dar veikė viena nedidelė Baltijos laivų statykloje, kurios aptarnavo pramonę. Po to didžioji elektrinė aptarnavo miestą. Nėra duomenų, kad į kaimus būtų vedama elektra, pačiame mieste elektrifikacija vyko gana lėtai. Perėjimas nuo dujinio apšvietimo iki elektros buvo gana ilgas ir sudėtingas, nes elektra buvo gana brangi. Elektra buvo atvesta iki Girulių, buvo statomi generatoriai, tai buvo karo metais. Vienintelis objektas civilinis, kuris galėjo turėti reikalų buvo „Memelis kurhauzas“, o susidurti su elektra kaimuose jam neteko. Po II Pasaulinio karo situacija keitėsi, į Karklę pirmiausia elektrą atvedė į karinius objektus. Paaiškino, kad kartografija, kuri yra gana detali nuo 1912 m., iki 1935 m., dėl karo metų galima drąsiai teigti, nes karo metu, nebuvo braižoma, naudojama esamais žemėlapiais, netgi nėra karinių objektų, Jachtkubo, nes jis buvo perduotas kariškiams. Duomenų, kad kaime būtų dislokuotos kokios pajėgos, įrengti kempingai, kad baterijas ten turėtų tuose apylinkėse neturi. Statybinės medžiagos iki 1944 metų buvo naudojamos tokios pat, kaip ir po II Pasaulinio karo, iki 1950 metų, buvo antrinis panaudojimas medžiagų. Betonas skyrėsi kažkiek, plyta nėra joks įrodymas. Grindys buvo daromos iš įvairios medžiagos, pradedant plūktinio molio asla, cementu, kai kuriose vietose, bet jis buvo brangus, populiariausias buvo medis. Kai kur Giruliuose galima rasti ir keramikinių plytelių. Nemano, kad kartografija ką nors meluotų, nes yra ir teisinė aplinkybė. Tas svarbu todėl, kad vokiškoje teisėje yra reglamentuotas žemės valdymas - nedalomo ūkio principas. Tai reiškia, kad skirtingai nei Didžiojoje Lietuvoje, nugriauti bet ko ir kada negalima. Kiekvienas judesys žemės buvo fiksuotas. Paaiškino, kad skirtingos spalvos aerofotografijoje akivaizdžiai reiškia – laukai. Vienintelis dalykas, tai akivaizdus takas, kuris atskiria du laukus. Kad laukai ariami galima ir įžiūrėti. Keliukas vietinės reikšmės. Žalia linija užlipa kelią, kelias yra kaip servitutas. Kas auginama, jis nustatyti negali. Iki 1944 metų kokia ten žemė buvo patikslinti negali, įrodyti gali kiti dokumentai. Iki 1944 metų rugpjūčio mėn. žemė galėjo būti nedirbama, nes žmonės buvo iškeldinami. Pateiktoje nuotraukoje pamatų nesimato. Per pamatus keliukas negalėtų būti įrengtas. Pamatai turėtų būti labai giliai. Pagrindinis kelias galėtų būti ir iškeltas. 1979 metų kartografinis žemėlapyje matomos dėmės labai aiškios, anomalijos tam tikros, akivaizdžiai matosi pakitusi struktūra žemės ir kelio. Aerofotonuotraukas išryškinti metodikų yra įvairių. Filtras išryškina linijas. Jis naudojasi specialistų pagalba. Jo nuomone 1944 m. ginčo sklype buvo dirbami laukai. Papildomai parodė, kad 1935 metų aerofotonuotraukos Karklės vietovėje nematęs, matė šalia. Iki tol buvo naudojamos tringuliacijos metodas, jis yra parašęs kelius straipsnius. Jam įvertinti buvo pateikti planai 20 a. pradžios, tai yra 1912 metų plano tęsiniai, 1936 metų planas, aerofotonuotrauka 1944 metų, archeologinė ataskaita, kartografija. Jis pasigedo ne tik kartografijos analizės, bet istorijos šaltinių analizės. Svarbiausias dalykas yra posesijos tyrimas, tai yra tos valdos tyrimas. Paaiškino, kad buvo neįvertinta masė kitos medžiagos. Po karo žemėlapiuose buvo aiškiai nurodyta, kad ten buvo „capau“, o iki to nieko nebuvo. Jis turi duomenų, kad Karklės vietovių tyrimo dokumentų archyvuose yra, o ar būtent tos vietos nežino ar yra. Iš tos vietovės 1936-1944 metais žmonės išsikelti negalėjo, nes posesija nesikeitė. Retas prabangus atvejis Karklės kaime generatoriaus naudojimas. Plytos buvo naudojamos iki karo ir po jo, tai galėjo būti ir antrinis panaudojimas, tai nėra įrodymas. Savininką 1912 -1944 metų laikotarpyje to sklypo nustatyti įmanoma.

19Teismas

konstatuoja:

20pareiškimas atmestinas.

21Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų teiktų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės.

22Nustatyta, kad pareiškėjai A. S. nuosavybės teise priklauso 3.1000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 2000 m. rugpjūčio 30 d. Apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio (e. b. l. 9-10, t. 1).

23Antstolė Greta Žutautė 2018 m. rugpjūčio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atliktu pareiškėjos A. S. žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) konstatavo – kad pareiškėja jai nurodė vietas, kuriose 2017 metais buvo atlikti žvalgomieji tyrimai, kurių metu užfiksuotas dviejų pastatų pamatų liekanų egzistavimo faktas. Taip pat vietą, kurioje tyrimai nebuvo vykdomi, tačiau matosi iš žemės išlindusios raudonų plytų molio spalvos plytų mūro liekanos. Antstolė konstatavo, atidengtuose šurfuose (pastatas Nr.1, Nr. 2 ir Nr. 3) architektų rastas pamatų liekanas, plytas ir kt. medžiagas. Nurodė, jog pareiškėjos prašymu iš sklypo teritorijos paimti radiniai (plytų, stiklo, čerpių, tinko) pavyzdžiai ir sandariai užpakuoti į atskiras pakuotes bei perduoti pareiškėjai (e. b. l. 11-19, t. 1).

24Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu pareiškėją informavo, kad archyvui nėra perduoti Karklės kaimo kartografiniai dokumentai, duomenų apie tai, kad pareiškėjos žemės sklype buvo sodyba, pateikti negali (e. b. l. 20, t. 1).

25Pajūrio regioninio parko direkcija 2018 m. liepos 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad įvertinus pateiktą pareiškėjos informaciją, netenkina pareiškėjos A. S. prašymo nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastro Nr. ( - ), ( - ) nustatyti sodybvietės egzistavimo fakto (e. b. l. 21, t. 1).

26Nustatyta, kad specialistai D. Z., V. S. ir L. K., turintys Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatus, atlikę architektūrinį įvertinimą 2017 m. archeologinių kasinėjimų ir 2018 metų atliktų pastatų pamatų liekanų atkasimo metu aptiktų pastatų liekanų medžiagų, pareiškėjos žemės sklype ( - ), padarė išvadą, kad atsižvelgiant į visus išdėstytus faktus ir pastebėjimus, pareiškėjos A. S. žemės sklype Nr. ( - ) esančiame ( - ) yra akivaizdus ir neginčytinas buvusios sodybos egzistavimo faktas, konkrečiu istoriniu laikotarpiu, - po 1912 metų iki 1944 metų; sodybą sudarė mažiausiai trys pastatai, vienas gyvenamasi, kiti du ūkinės paskirties (e. b. l. 24-51, t. 1).

27Archeologas N. B., atlikęs archeologinius tyrimus, nurodė, jog šurfas Nr. 1 yra apie 150 m į R nuo Pajūrio tako, apie 76 m į P nuo metalinės tvoros, esančios Š pusėje. Šurfo dydis 2x2 m, orientuotas sienelėmis į pasaulio šalis. Šurfe 1 po 40 cm storio velėnos ir juodžemio sluoksniu fiksuotas įžemis - gelsvas smėlis. Šurfe 0,2 m gylyje aptikta 26x12x7 cm dydžio plyta bei geležinis dirbinys. Šurfo vietoje įsigilinta iki 0,55 m gylio. Šurfas Nr. 2 yra apie 19,5 m į ŠV nuo šurfo Nr. 3, apie 126 m į R nuo Pajūrio tako. Šurfo dydis 2x2 m, orientuotas sienelėmis į pasaulio šalis. Šurfe Nr. 2 nuėmus 5-10 cm storio velėnos sluoksnį atidengtas pilkos žemės sluoksnis su plytų duženomis. Po juo 0,2 m gylyje centrinėje šurfo dalyje atidengtas apie 50 cm pločio raudonos spalvos plytų pamato fragmentas, orientuotas Š-P kryptimi. Pamato fragmento dydis yra apie 50x200x25 cm, plytos tarpusavyje rištos kalkių skiediniu(?). Šurfo R dalyje fiksuota 0,6x2 m dydžio raudonų plytų griuvenų sankaupa(?). Tiriant šurfą rasta krosnies durelių rėmo dalių ir stiklo šukių. Šurfo V dalyje po žemės sluoksniu fiksuotas įžemis - smėlis. Šurfo vietoje įsigilinta iki 0,2-0,5 m gylio. Šurfas Nr. 3 yra apie 4,6 m į ŠV nuo šurfo Nr. 1, apie 145 m j R nuo Pajūrio tako. Šurfo dydis 2x2 m, orientuotas sienelėmis į pasaulio šalis. Šurfo Nr. 3 vietoje po 20 cm storio velėnos danga R dalyje aptiktas 35-45 cm storio raudonų plytų sienos fragmentas 40-85 cm pločio, galimai kamino-krosnies pado (?) vieta. Rišamosios medžiagos tarp plytų nepastebėta. Plytų dydis yra 26x12x7 cm. Abipus sienos fragmento (šurfo V ir R dalyse) 0,2 m gylyje fiksuoti cementuotos(?) aslos fragmentai. Šurfo vietoje įsigilinta iki 0,2 m gylio (e. b. l. 52-86, 1 t.).

28Iš 1912 m., 1930 m., 1932 m., 1935 m., 1936 m., 1940 m., pateiktų kartografinių žemėlapių nustatyta, kad tuo laikotarpiu ginčo žemės sklype pastatų nebuvo nurodyta (e. b. l. 115 – 122, 1 t.).

29Nustatyta, kad Pajūrio regioninio parko direkcija 2017 m. spalio 31 d. kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl ekspertizės išvados nustatant buvusios sodybos faktą, kuriuo prašė pagal kompetenciją, atlikti tyrimą ir įvertinti atliktų archeologinių tyrimų išvadų objektyvumą, atliktą archeologo N. B. pagal pareiškėjos A. S. prašymą jos valdomame žemės sklype, kad Nr. ( - ), ( - ). Nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos 2017-11-07 posėdyje svarstė Pajūrio regioninio parko direkcijos prašymą ekspertuoti UAB „Statybų archeologija“ archeologo N. B. archeologinių tyrimų ( - ) žemės sklype kad. Nr. ( - ) (LA-404, 2017-09-01) išvadą. Nustatyta, kad Mokslinės archeologijos komisija detaliai išanalizavusi ir įvertinusi N. B. Ž. sklypo kad Nr. ( - ) ( - ) 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą, taip pat žemės sklypo kad Nr( - ) savininkės A. S. prašymo Pajūrio regioninio parko direkcijai („Dėl patvirtinimo sodybvietės egzistavimo lakto ir leidimo pradėti teritorijos planavimą“) priedus (D. Z. Istorinę pažymą ir N. B. Ž. sklypo kad Nr. ( - ), ( - ) 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymą, nustatė, kad skirtinguose dokumentuose pateikiama nevienoda informacija. Siekiant legalizuoti naujų pastatų statybą, falsifikuoti kartografiniai duomenys, informacija pateikta tendencingai. Mokslinės archeologijos komisija nutarė, kad N. B. ataskaita ir pažyma yra netinkamos, jos neturi būti naudojamos kaip pagrindas paveldosaugos sprendimams priimti, projektavimo ar planavimo sąlygoms išduoti, kultūros paveldo tvarkybos ar tvarkomųjų statybos, kraštotvarkos darbų projektams rengti (e. b. l. 110 – 112, 2 t.).

30Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras pagal archeologo

31G. P. pareiškimą 2019 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo duomenų / faktinių aplinkybių klastojimo pareiškėjos žemės sklype, kad Nr. ( - ), ( - ) (e. b. l. 134-139, 2 t.).

32Nustatyta, kad R. J., nekilnojamojo kultūros paveldo specialistas – ekspertas atliko žemės sklypo kad Nr. ( - ), ( - ) užfiksuotas Antrojo pasaulinio aerofotonuotraukoje, archeologinius nuotolinius tyrimus. Nurodė, kad atlikus kultūrinių augalų vegetacijos rodiklių ir ariamo dirvožemio atspalvių analizę 1944 m. spalio 27 d. Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos aerofotonuotraukoje GX 4146-1 534-L-SD-56, sklypo kad Nr. ( - ) ribose, keturiose vietose identifikuotos galimai po žeme esančios struktūros (e. b. l. 144-147, 2 t.).

33Nustatyta, kad kartografas J. Ž. įvertinęs 7 kartografinius žemėlapius (1916 m., 1936 m., 1949 m., 1961 m., 1970 m., 1977 m., 1983 m.,) ir 1944 m. Vokietijos karinių pajėgų žvalgybinę aerofotonuotrauką padarė išvada: kad ant visų topografinių žemėlapių ir ortofoto nuotraukos buvo uždėtos sklypo (numeris) ribos. Visuose žemėlapiuose nagrinėjamame sklype buvo pavaizduotos žemės ūkio naudmenos (ariama žemė ar pieva) ir keliai. Sutapatinus vokiškus 1916 - 1939 m. žemėlapius tarpusavyje, buvo pastebėta, kad žemėlapių topografinio vaizdo turinys išliko nepakitęs, identiški vienas kitam. Visi žemėlapiuose atvaizduoti objektai, identiškai atkartoja situaciją, kuri buvo užfiksuota 1912 m. pirminės nuotraukos sudarymo metu. Ant skirtingų laidų žemėlapių skiriasi tik įrašų kalba, kai kurie kartografiniai ženklai ir jų numeriai, pasitaiko kelio linijų netikslumai, išleidimo datos, leidėjai. Sutapatinus TSRS 1949 ir 1983 metų žemėlapius buvo pastebėta, kad sklype ir šalia esančiose teritorijose ženkliai sumažėjo antropogeninės kilmės objektų. Didžiąją dalimi tai siejama su tuo, kad pakrantės ruožas buvo traktuojamas, kaip strateginė TSRS valstybės teritorija, kurioje buvo draudžiama statyti ir atvaizduoti žemėlapiuose antropogeninius objektus. Sutapatinus TSRS 1961, 1968 ir 1976 metų žemėlapius, pastebėti žemėnaudos pasikeitimai. 1961 metų žemėlapyje matomas statinys (topografinis ženklas) „capau“ - pastogė ar sandėlis. Vėlesniuose žemėlapiuose šio statinio jau nėra (e. b. l. 148-159, 2 t.)

34Pareiškėjos A. S. Klaipėdos miesto savivaldybei pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos už 2014 -2018 metus patvirtina, kad pareiškėja deklaravo jai priklausančią žemę valstybės išmokoms gauti (e. b. l. 4-37, 3 t.).

35Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

36Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

37Pareiškėja A. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 3,100 ha žemės sklype, esančiame ( - ), buvo sodyba – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Pareiškėja nurodo, kad juridinis faktas nustatomas tikslu buvusios sodybos atkūrimui.

38Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nurodo, kad jai priklausančiame žemės sklype, ( - ), egzistavo bei išliko gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pamatai, ir prašė teismo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, su kuriuo pareiškėja sieja savo teisines galimybes atkurti (atstatyti) visą buvusią sodybą su ūkiniais pastatais toje vietoje, kur jie anksčiau stovėjo.

39Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo atkastos pamatų liekanos, tačiau ginčas kilo dėl to, kokia šių pamatų paskirtis. Taip pat ginčo nėra, kad pamatai, kurie galbūt yra išlikę pareiškėjai priklausančiame sklype, yra draustinio teritorijoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjos žemės sklypas yra Pajūrio regioniniame parke ir patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį, todėl šiam sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 43 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 9, 13 straipsniai).

40Draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos); leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje (Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 5, 6 p.). Valstybiniuose parkuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos); leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus (Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktai). Taip pat pareiškėjos žemės sklypui galioja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-623 patvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, kuriame numatyta, jog naujų sodybų kūrimas galimas buvusių sodybų vietose bei tvarkymo plane pažymėtose plėtros zonose. Visose gyvenvietėse, laikantis statybos normų, regioninio parko nuostatų reikalavimų ir kraštovaizdžio architektūros principų, gali būti įrengiami inžineriniai tinklai ir kitokia techninė infrastruktūra.

41Pagal Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalį buvusi sodyba apibrėžiama, kaip vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

42Pareiškėja A. S. nurodo, jog duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklype buvo sodyba nėra, todėl buvusios sodybos faktą įrodinėja archeologiniais ir architektūriniais tyrimais, kartografiniais žemėlapiais, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, II pasaulinio karo aerofotonuotraukomis, archeologinių nuotoliniu tyrimų pažyma, sklypo istoriniu – kartografiniu duomenų tyrimu.

43Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, tai yra kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

44Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

45Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vien tik ūkio pastatų buvimo faktas, neįrodžius, kad sklype buvo ir gyvenamasis namas, neduoda pagrindo išvadai apie sodybos buvimą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008).

46Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neturi duomenų kam anksčiau priklausė žemės sklypas ir joje esanti sodyba, nes žemę ji paveldėjo iš senelių ir ją persikėlė į Karklės kaimą. Įrodinėjo, kad jai priklausančiame 3,100 ha žemės sklype, Karklės kaime, buvo trys pastatai, vienas gyvenamasis namas ir du ūkinės paskirties pastatai. Šį faktą ji grindžia archeologo N. B. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita ir nekilnojamojo kultūros paveldo specialiosios ekspertizės specialisto L. K. bei specialistų architektų D. Z. ir V. S. atliktu architektūriniu įvertinimu.

47Iš 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimo ataskaitos, kurią atliko archeologas N. B., nustatyta, jog archeologas atkastus tris 2x2 m. šurfus pareiškėjos žemės sklype analizavo atsižvelgiant į istorinius planus bei aerofotonuotraukas. Siekiant nustatyti, ar ginčo sklype buvo pastatai, archeologas tarpusavyje perdengė 2012-2013 m., ortografiją, 1912 m. žemėlapį, 1961 m. žemėlapį, 1944-10-27 aerofotonuotrauką, 1994 m., ortofotografiją. 1912 metų kartografiniame plane buvusio užstatymo tirtoje vietoje nebuvo pažymėta. Plane yra atvaizduotas į vakarus nuo Plazės ežero esantis kelių (keliukų) tinklas, kurio jau nematoma 1944 m. aerofotografijoje. Tirti šurfai yra dviejų 1912 m. plane pažymėtų kelių sankirtos VP dalyje, tačiau 1944 m. aerofotografijoje yra matomas tik V-R krypties kelias, o Š-P krypties kelio teįžiūrimi vien fragmentiški kontūrai. Po II pasaulinio karo, kastų šurfų vietoje buvo ne tik išgriautos į V-ŠV buvusios sodybos, bet ir pakeista kelio vieta. Dabartinio kelio vieta gerai matoma 1994 m. ortofotografijoje. 1961 m. žemėlapyje yra atvaizduoti du pastatai bei užrašas rusų kalba „capau“, kuriuos, jo manymu, galima būtų susieti su pokaryje poligonui statytais priestatais. Archeologas tyrimo išvadoje nurodė, jog 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimo metu buvo aptikta pastato vieta, tačiau dėl mažos tyrimų apimties nebuvo nustatyta tiksli pastato paskirtis ir dydis. Patvirtino, jog mūre aptiktos plytos galėjo būti tiek pirminio, tiek antrinio panaudojimo. XX a. pirmos pusės žemėlapiuose bei aerofotografijoje nėra pažymėto užstatymo tirtame sklype.

48Pareiškėja teigė, kad šiems archeologiniams tyrimams patvirtinti, ji užsakė atlikti architektūrinį įvertinimą. Specialistai įvertinę 2017 m. archeologinių kasinėjimų ir 2018 m. atliktų pastatų pamatų liekanų atkasimo metu gautus duomenis, ginčo sklype Karklės kaime, nustatė akivaizdų ir neginčytiną buvusios sodybos egzistavimo faktą, konkrečiu istoriniu laikotarpiu, po 1912 metų ir iki 1944 metų. Nurodė, jog sodybą sudarė mažiausiai trys pastatai, vienas gyvenamasis kiti ūkinės paskirties. Atliekant šiuos architektūrinius tyrimus buvo surašytas antstolės Gretos Žutautės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame buvo užfiksuoti atliekami kasinėjimo darbai ir užfiksuota architektų nuomonė, kad ginčo žemės sklype Karklės kaime aptikti treji buvusių pastatų pamatų fragmentai, du iš šių pastatų galėjo būti ūkinės paskirties, vienas pastatas Nr. 3, gyvenamosios paskirties. Užfiksavo, kad atvykęs matininkas V. M., užfiksavo atidengtų trijų buvusių pastatų pamatų ir kitų fragmentų koordinates.

49Teismas, vertindamas pareiškėjos užsakymu atlikto architektūrinio įvertinimo išvadas, atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant šį architektūrinį įvertinimą, atliekant pastatų pamatų liekanų atkasimą, pamatai nebuvo pilnai atidengti, nors 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimo ataskaitoje, kurią atliko archeologas N. B., buvo nurodyta, kad tam, jog patikslinti aptiktų pamatų paskirtį bei datavimą, o taip pat lokalizuoti 1961 m. plane sužymėtus statinius, rekomenduojama tęsti žvalgomuosius tyrimus, pilnai atidengti 2017 m. aptiktus pamatus ir atlikti jų architektūrinius tyrimus. Be to, teismui nebuvo pateiktas atidengtų nurodomų statinių liekanų suvestinis planas, jų perimetras, išplanavimas. Taip pat šiame įvertinime nėra pateikti nurodomų statinių liekanų brėžiniai, jie nekoordinuoti. Taigi architektūrinio įvertinimo išvados, nors ir kategoriškos, tačiau, teismo vertinimu, yra su aiškiais pirmiau nurodytais trūkumais, o tai leidžia abejoti šio tyrimo objektyvumu.

50Teismo posėdyje liudytojais apklausti archeologai L. K., D. Z., atlikę šį tyrimą nurodė, kad jie palaiko savo atliktus architektūrinius tyrimus, abu patvirtino, kad pagal atkastas pamatų liekanas ir rastus daiktus, jie nustatė, kad tai yra gyvenamojo namo Nr. 1, ir dviejų ūkinės paskirties pastatų Nr. 2 ir Nr. 3, pamatų liekanos. Patvirtino, kad sodyba buvo statyta istoriniu laikotarpiu po 1912 metų iki 1944 metų. Liudytojas archeologas D. Z. taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad atliekant pakartotinius archeologinius tyrimus pareiškėjos žemės sklype buvo atkasti 3 šurfai, visuose buvo rastos pamatų liekanos, kurios buvo XX amžiaus pradžios statybos. Vertinant archeologo N. B. tyrimų ataskaitą bei architektūrinį įvertinimą, pirmiau nurodytų liudytojų parodymus, pažymėtina, jog nei rasti pamatai, nei radiniai nebuvo ištirti, nebuvo atlikta ekspertizė, neatliktas istorinis tyrimas, archeologai ir architektai rėmėsi tik savo asmenine patirtimi. Kitų objektyvių duomenų, jog pareiškėjos žemės sklype atkasta nežymi statinio Nr. 1 pamatų dalies struktūra yra gyvenamojo namo, nėra. Teismo posėdžio metu apklaustas istorikas archeologas D. E. nurodė, jog vien tik sklype atkastos plytos neįrodo, jog tai yra gyvenamojo namo pamatų liekanos. Nurodė, jog statybinės medžiagos iki 1944 metų buvo naudojamos tokios pat, kaip ir po II Pasaulinio karo, iki 1950 metų, buvo antrinis panaudojimas medžiagų. Šį faktą savo išvadoje, kad mūre aptiktos plytos galėjo būti tiek pirminio, tiek antrinio panaudojimo patvirtino ir archeologas N. B.. Istorikas D. E. taip pat patvirtino, kad atliekant tyrimus, ar ginčo žemės sklype XX a. pradžioje buvo sodyba turėjo būti vertinami ir kiti šaltiniai. Liudytojas archeologas G. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jeigu būtų atlikti detalieji tyrimai ir jie vyktų objektyviai, būtų gauta daugiau duomenų apie ginčo sodyboje esančias pamatų liekanas. Jo manymu, archeologinis tyrimas yra atliktas labai nekvalifikuotai, o N. B. ataskaitoje yra poligono „capau“ liekanos. Taip pat nurodė, jog rasti pamatai yra galimai suklastoti, jų nėra buvę. Teismui pateikti duomenys, patvirtina, jog pagal archeologo G. P. pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2019 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo duomenų / faktinių aplinkybių klastojimo pareiškėjos žemės sklype, kad Nr. ( - ), ( - ).

51Byloje pateiktas istorinių – kartogarfinių duomenų įvertinimas, atliktas ginčo sklype, kurį atliko kartografas J. Ž., patvirtina, kad sutapatinus 1916-1939 metų žemėlapius tarpusavyje, topografinio vaizdo turinys išliko nepakitęs, visi žemėlapiuose atvaizduoti objektai identiškai atkartoja 1912 metų situaciją, pasitaiko kelio linijų netikslumų, sutapatinus 1949 ir 1983 metų žemėlapius, ginčo sklype ir šalia esančiose teritorijose ženkliai sumažėjo antropogeninės kilmės objektų, nes pakrantės ruožas buvo strateginė TSRS valstybės teritorija, kurioje buvo draudžiama statyti ir atvaizduoti žemėlapiuose antropogeninius objektus, o sutapatinus 1961 m., 1968 ir 1976 metų žemėlapius, 1961 metų žemėlapyje matomas statinys (topografinis ženklas „capau“). Tą aplinkybę, kad topografiniuose žemėlapiuose ginčo sklype nebuvo pastatų iki 1944 metų patvirtino ir archeologas N. B. savo archeologinių tyrimų ataskaitoje, nurodydamas, kad kartografinėje medžiagoje buvusio užstatymo tirtoje vietoje nėra pažymėta. Be to, jis patvirtino, kad 1912 metų plane yra atvaizduotas į vakarus nuo Plazės ežero esantis kelių tinklas, kurio jau 1944 metų aerofotografijoje nematoma. Jis patvirtino, kad 2017 metais tirti šurfai yra dviejų 1912 metų plane pažymėtų kelių sankirtos. Šias aplinkybes, teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuoto asmens atstovas Darius Nicius. Teismas, susipažinęs su kartografiniais žemėlapiais iki II pasaulio karo bei 1944 metų aerofotonuotrauka, sutinka su suinteresuoto asmens atstovo Dariaus Niciaus išsakytais argumentais, kad laikotarpiu nuo 1912 metų iki 1944 metų buvo gausu kartografinių žemėlapių, tačiau nei viename nėra atvaizduota statinių ginčo sklype. Taip pat sutinka su atstovo argumentu, kad pagal pareiškėjos nurodytas rastų pastato liekanų koordinates, jas pažymėjus ant kartografinės medžiagos iki II pasaulinio karo, dviejų pastatų liekanos patenka ant dviejų kelių, ant pagrindinio kelio ir vidaus keliuko. Vėlesni kartografimiai žemėlapiai po 1944 metų patvirtina, kad vėliau tas keliukas yra pasuktas į Šiaurės pusę, todėl pastatai nebepateko ant buvusio keliuko. Tą aplinkybę, kad keliukas ginčo sklype egzistavo patvirtino ir liudytojas V. P., nes jis vaikystėje tuo keliuku eidavo į tėvams priklausančius namus.

52Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas yra tos nuomonės, kad labiau tikėtina, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype ( - ), rastos pamatų liekanos priklausė 1961 metų žemėlapyje atvaizduotiems dviem pastatams su užrašu „capau“, o ne gyvenamajam namui. Aplinkybės, kad tarybiniu laikotarpiu ten buvo karinis poligonas, neneigė ir pati pareiškėja.

53Todėl teismas, visapusiškai išanalizavęs ir įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjos žemės sklype, kuris yra ( - ) etnokultūriniame draustinyje ir regioninio parko teritorijoje, XX a. pirmoje pusėje buvo sodyba, kurią, be kita ko, sudarė ir gyvenamasis namas, bei du ūkiniai pastatai.

54Dėl to pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - )sav., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) buvo sodyba – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, negali būti nustatomas, nes jis yra neįrodytas.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų.

56Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų proporcingai. Įvertinus tai, kad pareiškėjos pareiškimas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

57Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 448 straipsniais, teismas

Nutarė

58atmesti pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

59Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. pareiškėja A. S. pateiktu pareiškimu prašo: 1) nustatyti juridinę... 5. Reikalavimą grindžia tuo, kad jai nuosavybės teise priklauso 3,100 ha ploto... 6. Suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą,... 7. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateiktame... 8. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 9. Suinteresuotam asmeniui Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. S. pareiškimą palaikė pareiškimo... 11. Pareiškėjos atstovas Mantas Liuga pareiškimą palaikė pareiškimo pagrindu... 12. Suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko atstovas teismo posėdžio metu... 13. Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pažysta pareiškėją,... 14. Liudytoja D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio mėnesį... 15. Liudytojas D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra archeologas,... 16. Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Lietuvos istorijos... 17. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra 1937 m. gimimo, gyvena... 18. Liudytojas D. E. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra istorikas, dirba... 19. Teismas... 20. pareiškimas atmestinas.... 21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų... 22. Nustatyta, kad pareiškėjai A. S. nuosavybės teise priklauso 3.1000 ha... 23. Antstolė Greta Žutautė 2018 m. rugpjūčio 30 d. faktinių aplinkybių... 24. Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu... 25. Pajūrio regioninio parko direkcija 2018 m. liepos 23 d. raštu informavo... 26. Nustatyta, kad specialistai D. Z., V. S. ir L. K., turintys Nekilnojamojo... 27. Archeologas N. B., atlikęs archeologinius tyrimus, nurodė, jog šurfas Nr. 1... 28. Iš 1912 m., 1930 m., 1932 m., 1935 m., 1936 m., 1940 m., pateiktų... 29. Nustatyta, kad Pajūrio regioninio parko direkcija 2017 m. spalio 31 d.... 30. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras pagal archeologo... 31. G. P. pareiškimą 2019 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą dėl ikiteisminio... 32. Nustatyta, kad R. J., nekilnojamojo kultūros paveldo specialistas –... 33. Nustatyta, kad kartografas J. Ž. įvertinęs 7 kartografinius žemėlapius... 34. Pareiškėjos A. S. Klaipėdos miesto savivaldybei pateiktos paramos už... 35. Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.... 36. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 37. Pareiškėja A. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 38. Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nurodo,... 39. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo... 40. Draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų... 41. Pagal Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalį... 42. Pareiškėja A. S. nurodo, jog duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklype... 43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių... 44. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 45. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vien tik ūkio pastatų buvimo... 46. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neturi duomenų kam... 47. Iš 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimo ataskaitos, kurią atliko... 48. Pareiškėja teigė, kad šiems archeologiniams tyrimams patvirtinti, ji... 49. Teismas, vertindamas pareiškėjos užsakymu atlikto architektūrinio... 50. Teismo posėdyje liudytojais apklausti archeologai L. K., D. Z., atlikę šį... 51. Byloje pateiktas istorinių – kartogarfinių duomenų įvertinimas, atliktas... 52. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas yra tos nuomonės, kad labiau... 53. Todėl teismas, visapusiškai išanalizavęs ir įvertinęs pateiktus... 54. Dėl to pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas,... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 56. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus... 57. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279,... 58. atmesti pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio... 59. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...