Byla 2A-661-657/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-175-920/2014 pagal ieškovo BUAB „Solorano“ ieškinį atsakovams T. B., S. P., N. T. dėl žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Solorano“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė priteisti solidariai iš atsakovų T. B., S. P., N. T. 367.737,00 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 69-74; T.2, b.l. 11-15). Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi UAB „Solorano“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto byloje patvirtinti BUAB „Solorano“ kreditoriai reikalavimai bendrai 597.411,94 Lt sumai. BUAB „Solorano“ direktorius T. B., direktoriaus pareigas ėjęs laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05, t.y. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos neįvykdė pareigos administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Laikotarpiu nuo 2006-08-23 iki 2008-09-25 įmonės vadove buvo atsakovė N. T., o laikotarpiu nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03 – atsakovė S. P.. Bendrovės turtas prarastas atsakovų bendrai padarytais veiksmais (neveikimu). Pasikeitus bendrovės vadovams, atsakovai nepatikrino turto, jo neįvertino ir neapskaitė, todėl bendrovė neteko turto, patyrė turtinę žalą ir neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-09-20 nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą N. T., T. B. atžvilgiu ir perduoti juos pagal laidavimą patvirtina, kad N. T. ir T. B. pilnai pripažino savo kaltę dėl jiems pareikšto įtarimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Atsakovė S. P. yra pagrindinė įmonės akcininkė, nuosavybės teise valdanti 95 proc. įmonės akcijų. Ji neorganizavo jos atskaitomybėje buvusio materialaus turto inventorizavimo, o išeidama iš darbo, neperdavė naujai paskirtam direktoriui bendrovės turto, o siekdama išvengti atsakomybės įmonės akcijas fiktyviai pardavė. VSDFV 2013-04-24 pažymos duomenimis, atsakovas T. B. atleistas iš įmonės vadovo pareigų nuo 2009-03-20. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau remiantis UAB „Solorano“ 2008-06-30 balansu nustatyta, kad 2008-06-30 dienos duomenimis įmonė turėjo turto bendrai 367.737,00 Lt sumai, iš kurio ilgalaikio turto – 172.195,00 Lt, trumpalaikio turto – už 195.542,00 Lt. Nesant apskaitos ir/arba kitų dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus, ieškovės administratorius neturi galimybių išieškoti įmonės skolas iš debitorių, todėl atsakovai privalo atlyginti šio turto vertę.

5Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįvertino kiekvieno iš atsakovų veiksmų – atsakovai direktoriaus pareigas ėjo skirtingu metu, todėl jų atsakomybė negali būti solidari. Nesutinka turėję pareigą įvykdyti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties imperatyvą administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus, kadangi tuo metu UAB „Solorano“ vadovo pareigose jau nedirbo, ieškovės dokumentų neturėjo ir jais nedisponavo. Ieškovė neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – kiekvieno iš atsakovų kaltės dėl ieškovei, neva, padarytos žalos. Ieškovės reikalaujamas atlygintinos žalos dydis yra visiškai nepagristas ir neįrodytas. Be to, atsakovė N. T. nurodė, kad ieškovė turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos pažeidus pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus administratoriui, vėliausiai iki 2012-01-08. Tuo tarpu ieškinys yra pareikštas 2013-04-08, suėjus naikinamajam ieškinio senaties terminui, todėl prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškovės reikalavimą atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės S. P. ieškovės BUAB Solorano naudai 367.737,00 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (367.737,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2.500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 136,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (T.2, b.l. 135-149). Teismas nustatė, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie ieškovės dokumentai ar turtas, kurie leistų nustatyti konkrečios žalos ar nuostolių įmonei padarymo ar padidėjimo faktus kiekvieno iš atsakovo vadovavimo įmonei metu, todėl teismas apsiribojo Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatoje apibrėžtos valdymo organo pareigos nevykdymo vertinimu. Teismas sutiko, kad atsakovai neveikė bendrai, todėl jų, kaip buvusių įmonės vadovų, veikimui netaikytina CK 6.279 straipsnio sąlyga dėl solidarios atsakomybės. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2006-08-23 (įmonės įsteigimo dienos) iki 2008-09-25 įmonės vadove buvo atsakovė N. T., laikotarpiu nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03 direktore buvo atsakovė S. P., o laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) – atsakovas T. B.. Teismas pripažino svarbia bylai aplinkybe, kad atsakovė S. P. 2014-08-28 teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal 2008-11-25 akcijų pirkimo pardavimo sutartį įmonės akcijas pardavė nepažįstamam vyrui. Teismo nuomone tokie atsakovės paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes baudžiamosios bylos Nr. 10-9-736-13 medžiaga patvirtina, kad S. P. 2008-12-02 dienos duomenimis turėjo 95 proc. įmonės akcijų. T. B. nuo 2008-12-11 iki 2008-12-31 pagal VSDFV pažymos duomenis įmonėje nedirbo dėl ligos. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė S. P. būtų perdavusi atsakovui T. B. įmonės dokumentus ir turtą, įmonės antspaudą. Teismo vertinimu visi įrodymai nuosekliai ir neprieštaringai patvirtina aplinkybę, jog pagrindinė ir faktiškai vienintelė ieškovo įmonės vadovė ir akcininkė įmonės bankroto metu buvo atsakovė S. P., kuri įmonės viduje davė imperatyvius nurodymus ieškovės darbuotojams, taip pat atstovavo įmonę išoriniuose santykiuose, tik formaliai duodama pasirašyti dokumentus formaliems įmonėms vadovams, todėl atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad būtent atsakovei S. P., atsižvelgiant į jos faktinės įmonės vadovės statusą, teko pareiga vykdyti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismas svarbia bylai aplinkybe pripažino faktą, kad 2008-09-25 atsakovei S. P. užėmus įmonės direktorės pareigas, ji, kaip pagrindinė įmonės akcininkė ir tuometinė faktinė įmonės vadovė, turėjo realią galimybę organizuoti tiek inventorizaciją, tiek tikrinti buhalterinės apskaitos organizavimą, tiek perimti įmonės dokumentus ir materialines vertybes pagal priėmimo-perdavimo aktus. Tuo tarpu atsakovę S. P. įmonės direktoriaus pareigose pakeitus atsakovui T. B., prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kiti jau nurodyti rašytiniai įrodymai ir atsakovų bei liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė S. P. savo aktyviais veiksmais siekė išvengti įstatymuose numatytos galimos atsakomybės už netinkamą įmonės veiklos organizavimą. Byloje esantys įrodymai ir atsakovės paaiškinimai 2014-08-28 teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovės S. P. veiksmuose buvo tariamo sandorio požymių, kai ji skubėjo bet kam parduoti įmonės akcijas, be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-385-270/2014 dėl suklastotos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties atsakovės atžvilgiu priimtas nepalankus nuosprendis, taip pat atsakovė paskyrė naują direktorių pačioje įmonės veiklos pabaigoje, teismo vertinimu sąmoningai pasirinkdama būtent atsakovą T. B., kuris dėl jauno amžiaus (( - ) m.), trumpo darbo įmonėje stažo (4 mėn.) ir gyvenimo patirties neturėjimo direktoriaus pareigų pasiūlymą galėjo suprasti kaip karjeros sėkmę, nesuprasdamas įmonės vadovui tenkančios įstatymuose numatytos atsakomybės. Šias aplinkybes patvirtina vėlesni aktyvūs atsakovo T. B. veiksmai dėl jo atšaukimo iš direktoriaus pareigų. Teismo nuomone visos nustatytos aplinkybės, vertinant įrodymus sistemiškai, leidžia daryti išvadą, kad neteisėtus veiksmus atliko, t.y. bankroto administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus neperdavė, faktinė ieškovės įmonės vadovė įmonės bankroto metu atsakovė S. P.. Neteisėtų veiksmų dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui atsakovo T. B. ir atsakovės N. T. veiksmuose teismas nenustatė. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas atsižvelgė, kad įmonės bankroto byloje teismas patvirtino BUAB „Solorano“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 597.411,94 Lt sumai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas konstatavo, kad atsakovė S. P., kaip faktinė įmonės vadovė įmonės bankroto metu buvo atsakinga už UAB „Solorano“ turto ir dokumentų išsaugojimą bei jų perdavimą bankroto administratoriui, tačiau nepateikė jokių įrodymais pagrįstų paaiškinimų dėl 2008-06-30 balanse nurodyto turto dingimo aplinkybių ar galimai nepagrįstai į 2008-06-30 balansą įtraukto turto, todėl atsakovė S. P. privalo atlyginti įmonei žalą, kuri lygi UAB „Solorano“ 2008-06-30 balanso duomenimis įmonės 2008-06-30 turėtam turtui už bendrą 367.737,00 Lt sumą. UAB „Solorano“ 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimą turtą atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano“ bankui AB „Swedbank“ pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis. Pagal Specialisto išvadą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-04-27 įmonė gavo 332.885,00 Lt įplaukų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas apskaitos dokumentais. Atsakovo T. B. nurodytų aplinkybių dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis teismas nevertino, nes atsakovo nurodyti teiginiai yra išdėstyti kasaciniame skunde, todėl neturi norminės galios. Atsakovų nurodytas aplinkybes dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis, nes jie nepatvirtinti įmonės vadovo parašu, teismas atmetė, atsižvelgdamas, kad UAB „Solorano“ 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimą turtą atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano“ bankui AB „Swedbank“ pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis. O jų nurodytas aplinkybes dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis dėl į jį įtraukto automobilio, kuris buvo grąžintas lizingo bendrovei, į balanso duomenis įtraukto suvartojamų maisto atsargų, už nuomojamas patalpas buvo sumokėto avanso už šešis mėnesius, teismas laikė nepagrįstomis jokiais įrodymais, įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkiant kreditorių interesus ginančiam bankroto administratoriui. Atsakovės N. T. nurodytas aplinkybės dėl atsakovų skirtingos atsakomybės formos dėl balanse nurodyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto neišsaugojimo, teismas atmetė, atsižvelgęs į skirtingas bylų faktines aplinkybes. Atsakovų nurodytas aplinkybes dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis, nes pagal kasacinio teismo praktiką vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę, teismas atmetė, kadangi nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, be to, nurodytoje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę. Šiuo atveju – UAB „Solorano“ 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimą turtą atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano“ bankui AB „Swedbank“ pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis, tokiu būdu remdamasis kasacinio teismo formuluojama praktika dėl byloje esančių įrodymų visumos vertinimo. Dėl šių aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Atsakovų reikalavimus dėl ieškinio senaties termino teismas atmetė, kaip nepagrįstus. Ieškinį tenkinęs iš dalies, atsižvelgęs į bylos pobūdį bei į tai, kad atsakovai N. T. ir T. B. formaliai užėmė ieškovo įmonės vadovo pareigas ir jų tikrasis veiklos pobūdis buvo nustatytas tik bylos nagrinėjimo metu, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės S. P..

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniame skunde atsakovė S. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 3-12). Apeliantės teigimu:

101. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo administratoriaus nurodomos žalos kilimą. Administratorius neįrodinėjo, jog atsakovė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus kaip bendrovės dalyvė, todėl teismas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, atsakovės veiksmus vertindamas tiek kaip valdymo organo, tiek kaip dalyvio. Bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu jos vadovu buvo atsakovas T. B., todėl būtent jis turėjo pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus. Tuo tarpu atsakovė nėra bendrovės vadovė nuo 2008-12-03, todėl negali atsakyti už turto ir dokumentų neperdavimą. Teismas tinkamai neįvertino 2013-05-02 Specialisto išvados. Be to, atsakovė nedisponavo bendrovės dokumentais, nes jau po to laikotarpio, kai atsakovės ir bendrovės ryšiai nutrūko, dokumentai dar buvo veiklos vykdymo vietoje. Teismo išvada, kad už viską ir nuo pat pradžių yra atsakinga apeliantė yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir net kitų atsakovų pripažintoms aplinkybėms. Sprendimu buvo išskirtas vienas verslo partneris ir jam perkeltos visos verslo nesėkmės pasekmės, kas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nustatinėdamas atsakovų kaltę, teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

112. Teismas netinkamai nustatė žalos (nuostolių) dydį. Administratoriaus pozicija ir jos grindimas išimtinai balansu vertintini kritiškai. Netgi toks balansas, kuris atitinka visus įstatymo nustatytus reikalavimus, remiantis kasacinio teismo praktika, negali būti vertinamas kaip įrodymas, kuris savaime pagrindžia žalos faktą ir dydį. Balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan., balansas buvo sudaromas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Bendrovei 2008 m. ir 2009 m. vykdant veiklą, balansas, tame tarpe ilgalaikio ir trumpalaikio turto sudėtis, kito. Teismas priteisė visą balanso vertę nepagrįstai. Teismas, nustatydamas žalos dydį netinkamai vertino bylos įrodymus, nenustatė visų faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.

123. Teismas tik formaliai konstatavo, jog yra pagrindas konstatuoti priežastinio ryšio buvimą, tačiau byloje nebuvo tinkamai nustatyti elementai, būtini priežastinio ryšio analizavimu ir nustatymui (neteisėti veiksmai ir žala), todėl ir tinkama priežastinio ryšio analizė negalėjo būti atlikta. Byloje priežastinio ryšio vertinimo kontekste liko neatsižvelgta, jog atsakovė bendrovės vadovo pareigas ėjo tik 2 mėnesius.

13Atsakovė N. T. atstovaujama advokatės Inesos Arbočienės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog su skundu sutinka ir prašė jį tenkinti (T.3, b.l. 28-30). Nurodė, kad ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būtent S. P. aktualiu bylai laikotarpiu buvo faktine įmonės vadove, kuri visiškai kontroliavo įmonės veiklą ir todėl būtent ji yra atsakinga už kilusias pasekmes. Teiginiai apie N. T. ryšį su bendrove teisiškai nėra reikšmingi, nes reikšmingas ginčo byloje yra ne bet koks ryšys, o tik toks, kuris parodo realią galimybę priimti valinius sprendimus bendrovės vardu. Teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, įvardindamas juos kaip „balansą“ ir remiantis juose fiksuotais duomenimis nustatė atlygintinos žalos dydį. Mano, jog ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik esant civilinės atsakomybės sąlygų visetui. Byloje esantys įrodymai nepakankami konstatuoti atsakovų kaltę, žalos dydį bei priežastinį ryšį su žala (ir konkrečiu jos dydžiu), todėl teismo išvados skundžiamame sprendime yra nepagrįstos. Nei ieškovei nei kitiems atsakovams nepateikus apeliacinio skundo, apeliacine instancija nagrinėtini kitų atsakovų veiksmai tik ta apimtimi, kiek tai galimai susiję su apeliacinį skundą pateikusios apeliantės kalte bei atlygintinos žalos dydžio proporcingumu.

14Atsiliepimuose į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ir atsakovas T. B. prašė Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą (T.3, b.l. 17-21; 23-26). Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, paskirstė įrodinėjimo naštą, t.y. nustatęs, kad pasibaigus atsakovės N. T. įgaliojimų terminui įmonės turtas faktiškai liko bendrovės patalpose ir buvo naudojamas įmonės veikloje. Atsakovė S. P. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji, kaip pagrindinė įmonės akcininkė ir steigėja bei faktinė vadovė, būtų perdavusi atsakovui T. B. įmonės dokumentus ir turtą, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė S. P. neorganizavo jos atskaitomybėje buvusio materialaus turto inventorizavimo ir neperdavė naujai paskirtam direktoriui bendrovės turto. Teismas tinkamai nustatė patirtos žalos (nuostolių) dydį. Atsakovė žinojo apie pareigų, numatytų įstatyme, po bankroto bylos iškėlimo vykdymo svarbą ir suvokė, kad neteisėtu neveikimu sukelia žalą įmonei, tačiau šių pareigų nevykdė, dėl ko ieškovė negali veiksmingai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, o šie veiksmai yra aiškiai aplaidūs ir neatitinka protingos verslo rizikos, prieštarauja geriems verslo standartams, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė S. P. privalo atlyginti įmonei 367.737,00 Lt žalą. Atsakovas T. B. papildomai nurodė, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribų ir pagrįstai tenkino ieškinį iš dalies tik apeliantės atžvilgiu. Jis niekada nėra pripažinęs, kad vadovavo bendrovei, niekada nebuvo faktiniu bendrovės vadovu, todėl apskaitos tvarkyti ir išsaugoti negalėjo, kadangi jokie apskaitos dokumentai jam niekada nebuvo perduoti.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir byloje dalyvaujantys asmenys, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

18Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi UAB „Solorano“ iškelta bankroto byla (T.1, b.l. 10-11). Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovai skirtingais laikotarpiais buvo įmonės vadovais (direktoriumi): atsakovė N. T. nuo 2006-08-23 iki 2008-09-25, apeliantė atsakovė S. P. nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03, atsakovas T. B. nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05 (T.1, b.l. 12-13). BUAB „Solorano“ 2008-06-30 balanso ir 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu bankui AB Swedbank pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenimis įmonė 2008-06-30 turėjo turto už 367.737,00 Lt sumą, tame tarpe – ilgalaikio turto už 172.195,00 Lt, trumpalaikio turto už 195.542,00 Lt, iš jo 139.487,00 Lt vertės trumpalaikis turtas – gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimai) (T.2, b.l. 5, 90-92). FNTT 2013-05-02 Specialisto išvadoje Nr. 5-1/51 nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-04-27 įmonė gavo 332.885,00 Lt įplaukų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas apskaitos dokumentais (T.1, b.1. 75-86). Atsakovių N. T. ir S. P. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog bendrovės turtą sudarė restorano įranga, baldai, du kompiuteriai, spausdintuvas – faksas, pilna muzikos įranga, apskaitos įranga, telefonai, visos prekės buvo ir liko greito maisto restorane, ( - ) (prijungta baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 80, 136-137; T.4, b.l. 36-37, 61-62, 69-70, 128-142). Ieškovės teigimu, atsakovai, neperdavę administratoriui įmonės turto, įmonei ir jos kreditoriams padarė 367.737,00 Lt žalą, kurią prašė priteisti solidariai iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas pareikštą ieškinį tenkino iš dalies. Apeliantė S. P. su tokiu sprendimu nesutinka.

19Taigi, byloje kilo ginčas dėl BUAB „Solorano“ vadovų civilinės atsakomybės, neperdavus administratoriui įmonės turto, taikymo.

20Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.). Įmonė, manydama, kad jos valdymo organo narys (vadovas) netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to jai buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų (CK 2.87 str. 7 d.). Sprendžiant apeliantės ir kitų atsakovų, kaip buvusių UAB „Solorano“ vadovų ir dalyvių, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti apeliantės ir kitų atsakovų veiksmai buvo neteisėti, t.y. ar jie nepažeidė CK 2.87 straipsnio 1 – 6 dalyse, 6.236 straipsnio 1 dalyje ar teisės aktuose (Akcinių bendrovių įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo ir kt.) nustatytų reikalavimų, bet ir tai, ar įmonei iš tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl ieškinyje nurodytų apeliantės ir kitų atsakovų veiksmų (CK 6.246 – 6.249 str.). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

21Dėl neteisėtų veiksmų. Apeliantės teigimu, bankroto administratorius byloje net neįrodinėjo, atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jos kaltė nėra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl žalos padarymo yra kalta tik viena atsakovė, taip paneigdamas kitų atsakovų T. B. ir N. T. kaltę, kuri yra nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-736-13. Ieškovės teigimu, atsakovai, tame tarpe ir apeliantė neperduodami bankroto administratoriui jokio UAB „Solorano“ turto, piniginių lėšų ir/ar turtinių teisių bei įmonės dokumentų padarė įmonei žalą.

22CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šią bendro pobūdžio pareigą atitinka ir juridinio asmens dalyvių pareiga elgtis taip, kad dėl jų veiksmų ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrovės akcininkai (t.y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014). Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl solidaraus žalos atlyginimo bankroto administratorius pareiškė atsakovams kaip skirtingais laikotarpiais buvusiems bendrovės vadovams ir bendrovės akcininkams.

23Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.264 straipsnio 3 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Šioje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo įstatymo pagrindu. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (CK 6.6 str. 1 d.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribotos atsakomybės juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės atskyrimo taisyklės išimtis ir nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši teisės norma užtikrina, kad juridinio asmens dalyviai negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės kreditoriams. Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsiranda dėl nesąžiningų jo veiksmų. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi nustačius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu, būtų laikytina, kad jie kalti dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo.

24Kaip jau minėta Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovai skirtingais laikotarpiais buvo įmonės vadovais: atsakovė N. T. nuo 2006-08-23 iki 2008-09-25, apeliantė atsakovė S. P. nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03, atsakovas T. B. nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05. VSDFV duomenimis byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas T. B. iš darbo kaip įmonės vadovas buvo atleistas 2009-03-20.

25Pagal bendrąją taisyklę civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik teismui nustačius neteisėtus veiksmus. Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, būtina konstatuoti, kam ir kokias pareigas šis asmuo turėjo, t.y. atsakomybės subjektas yra asmuo, padaręs žalą dėl tam tikrų pareigų pažeidimo. Ieškinio reikalavimai grindžiami įstatyme nustatytos pareigos numatytiems subjektams perduoti turtą ir dokumentus bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo nevykdymu. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad atsakovė N. T. laikotarpiu nuo 2006-08-23 (įmonės įsteigimo dienos) iki 2008-09-25 būdama įmonės vadove (direktore), o T. B. laikotarpiu nuo 2008-12-11 iki 2009-03-20 buvo atsakingi už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi jie šios pareigos nevykdė, yra atiduoti pagal laidavimą. Teismas konstatavo, jog nei N. T., nei T. B. neturėjo pareigos perduoti administratoriui įmonės turto ir dokumentų, nes nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo metu būtent atsakovė S. P. buvo faktine įmonės vadove ir akcininke, todėl būtent jai ir kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais (CPK 185 str.).

26Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad nepaisant fakto, jog baudžiamasis procesas buvo nutrauktas (pvz. vienu iš atvejų galėtų būti kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą), savaime nepaneigia asmens, kuris buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės. Tai reiškia tik tai, kad neatsirado prejudicinio fakto, o civilinę bylą nagrinėjančiam teismui išlieka pareiga tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įvirtintų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011; kt.). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovų kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateiktas 2008-06-30 įmonės balansas buvo sudarytas, kai jos vadove buvo N. T.. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kokį turtą turėjo įmonė, koks turtas buvo/nebuvo perduotas S. P., vėliau T. B. keičiantis įmonės vadovams. Teismas taip pat netyrė tų aplinkybių, kodėl ir dėl kieno kaltės nuo 2009-03-20, kai atsakovas T. B. buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų, nebuvo pakeisti įrašai Juridinių asmenų registre ir iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo paskirtas kitas vadovas, t.y. teismas ne tik netyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, bet ir nenustatinėjo momento, kada kilo kiekvieno iš atsakovų, kaip įmonės vadovo ir akcininko, pareiga perduoti įmonės turtą ne tik bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo, bet ir tiesiogiai kitam įmonės vadovui.

27Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama ir vertinama atskirai atsakovų kaip įmonės vadovų ir kaip įmonės akcininkų, civilinės atsakomybės sąlygos ir pagrindai. Esminis juridinio asmens dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Kaip minėta, skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvių (savininkų) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo – CK 2.87 straipsnio 7 dalis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus (konkrečiu nagrinėjamu atveju – nevykdo nustatytos pareigos), jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės rūšies, žalos priteisimo, žalos dydžio paskirstymo.

28Dėl žalos fakto ir dydžio. Apeliantė be neteisėtų veiksmų nebuvimo apeliaciniame skunde nurodo, kad žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga nėra preziumuojama, jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovė. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, byloje esantys duomenys nesudarė objektyvių aplinkybių nustatyti, kokį iš tikrųjų kiekį turto turėjo ieškovė bankroto bylos iškėlimo dienai. Turto kiekis iš esmės apskaičiuotas remiantis vien tik ieškovės pateiktu 2008-06-30 balansu, nevertinant bendrovės turto pokyčių, jo struktūros bankroto iškėlimo metu, t.y. praėjus beveik trims metams nuo balanso sudarymo. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.

29Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien veiksmų neteisėtumas, tarp jų ir įmonės vadovo turimų įgaliojimų viršijimas nepagrindžia žalos padarymo. Nei įmonės vadovų, nei kitų asmenų veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).

30Skundžiamame sprendime žalos fakto konstatavimas ir jos dydžio apskaičiavimas siejamas su įmonės turto neperdavimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju priteistina žalos atlyginimo suma yra lygi 2008-06-30 balanse nurodytai bendrovės turimo turto bendrai 367.737,00 Lt sumai, o atsakovai nepateikė jokių duomenų jų nurodytų aplinkybių pagrįstumą (dėl automobilio įsigyto lizingo nuomos sutartimi, nuomos mokesčio avanso sumokėjimo, maisto atsargų įsigijimo) nei bankroto administratoriui, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir nepagrįstai perkėlė savo nevykdytų pareigų naštą kreditorių interesus ginančiam bankroto administratoriui. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta, nes kaip jau minėta žalos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, konstatavimui svarbių aplinkybių – dėl kokių priežasčių ir kieno kaltės nebuvo perduotas įmonės turtas, kokia turėjo ar galėjo būti perduotino turto struktūra, masė ir kitos reikšmingos aplinkybės. Vertinant, ar dėl neteisėto veiksmo atsirado žala, turi būti atsižvelgiama į bendrąją žalos sampratą, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

31Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį konstatavo, jog byloje esanti pažyma patvirtina faktą, kad įmonės vardu jokių transporto priemonių nėra registruota (T.1, b.l. 34), o ikiteisminio tyrimo metu apklausta patalpų nuomotojo UAB „Turtona“ direktorė J. L. nurodė, kad „S. U. kelis mėnesius nemokėjo už nuomą, jai paskambinus ir paklausus kada sumokės, pasakydavo, kad vėliau“ (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 82). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-736-13 yra visa eilė dokumentų: Lizingo sutartis Nr. LT043376 sudaryta 2008-04-30 su UAB „Solorano“, atstovaujamos direktorės N. T. dėl lengvojo automobilio PEUGEOT 307 CC DYNAM 2.0E BVA, kurio išperkamoji vertė 19.835,81 EUR įsigijimo (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 42-45); 2007-11-12 tarp UAB „Turtona“ ir UAB „Solorano“ sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios 4.1.1 punkte nustatyta, jog nuomininkas UAB „Solorano“ įsipareigoja sumokėti nuomotojui UAB „Turtona“ 6 mėnesių nuomos mokesčio avansą 72.000,00 Lt + 12.960,00 Lt PVM (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 85-107) ir 2009-01-13 UAB „Solorano“ raštas, kuriuo prašoma grąžinti UAB „Turtona“ sumokėtą avansą (jo likutinę dalį); Kauno apskrities valstybinės mokesčių 2009-05-04 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AA4-181, iš kurios matyti, jog UAB „Solorano“ 2008-02-12 įregistravo kasos aparatą ALTERA EJ su fiskaliniu bloku EMPIRIJA FB03 (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 178-179); 2008-07-07 autorinė sutartis Nr. 2008/07-07-01, iš kurios matyti, jog N. T. sukūrė ( - ) prekinį ženklą, kurį perdavė UAB „Solorano“, o įmonė sumokėjo N. T. 5.882,35 Lt (įskaitant 882,35 Lt gyventojų pajamų mokestį) (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.4, b.l. 46-47); PVM sąskaitos – faktūros, nuomos sutartys, rodantys, jog UAB Solorano“ laikotarpiu nuo 2008-02-28 įsigydavo įvairių prekių ir paslaugų (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 46-63). Be to, tiek apeliantės S. P., tiek atsakovės N. T. teigimu įmonės turtą taip pat sudarė restorano įranga, baldai, du kompiuteriai, spausdintuvas – faksas, pilna muzikos įranga, apskaitos įranga, telefonai.

32Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Konstatuodamas balanso įrodomąją vertę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino koks konkretus įmonės turtas natūra turėjo būti perduotas ir nebuvo perduotas administratoriui, kokia buvo įmonės turto struktūra, ar toks turtas buvo, o jeigu ne, tai ar jis teisėtai perleistas tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Minėto įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius.

33Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišskyrė ir nevertino atsakovų, kaip įmonės vadovų ir akcininkų, civilinės atsakomybės pagrindų, nenustatė momento, kada kilo kiekvieno iš atsakovų, kaip įmonės vadovų ir akcininkų, pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, nenustatė įmonės turto struktūros ir apimties, jo praradimo ar iššvaistymo aplinkybių atsakovų vadovavimo laikotarpiu, kas leistų nustatyti, ar ieškovės prašomą priteisti sumą galima vertinti kaip įmonės patirtą žalą. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teisme sprendžiant kausimą dėl atsakovų civilinės atsakomybės, nebuvo atskleista bylos esmė, tai sudaro pagrindą sprendimą naikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamą beveik visa apimtimi naujais aspektais (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

34Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė BUAB „Solorano“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniame skunde atsakovė S. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-11-12... 10. 1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad apeliantė atliko neteisėtus... 11. 2. Teismas netinkamai nustatė žalos (nuostolių) dydį. Administratoriaus... 12. 3. Teismas tik formaliai konstatavo, jog yra pagrindas konstatuoti... 13. Atsakovė N. T. atstovaujama advokatės Inesos Arbočienės atsiliepime į... 14. Atsiliepimuose į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ir atsakovas T. B.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 18. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi UAB... 19. Taigi, byloje kilo ginčas dėl BUAB „Solorano“ vadovų civilinės... 20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 21. Dėl neteisėtų veiksmų. Apeliantės teigimu, bankroto administratorius... 22. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 23. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus... 24. Kaip jau minėta Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovai skirtingais... 25. Pagal bendrąją taisyklę civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik teismui... 26. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad nepaisant fakto, jog... 27. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama ir... 28. Dėl žalos fakto ir dydžio. Apeliantė be neteisėtų veiksmų nebuvimo... 29. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien veiksmų neteisėtumas, tarp... 30. Skundžiamame sprendime žalos fakto konstatavimas ir jos dydžio... 31. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį konstatavo, jog byloje... 32. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas... 34. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327... 36. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir...