Byla N2-467-769/2014
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui V. G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovui G. V. S., ieškovo atstovui advokatui A. S., atsakovei A. S., atsakovės atstovei advokatei S. B., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. V. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui V. G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašo santuoką, įregistruotą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), nutraukti dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisiant 0,0209 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ir sofą-lovą 200,00 Lt vertės, atsakovei priteisiant šaldytuvą „Lipcer“ 1000,00 Lt vertės, rūbų spintą 1200,00 Lt vertės, minkštą kampą 800,00 Lt vertės, stacionarų kompiuterį 500,00 Lt vertės, vaiko miegamojo komplektą 500,00 Lt vertės, televizorių „Samsung“ 600,00 Lt vertės, televizorių „Pfilips“ 400,00 Lt vertės, duonkepę 200,00 Lt vertės, pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise nedalintiną turtą: 2 kambarių butą, esantį ( - ), valčių garažą, esantį ( - ), natūralios medienos sekciją, 2000,00 Lt vertės, televizorių „Sony“ 200,00 Lt vertės ir virtuvinį kombainą 200,00 Lt vertės, atsakovei pripažinti asmeninės nuosavybės teise į nedalintiną turtą: indų plovyklą 600,00 Lt vertės, drabužių džiovyklą 500,00 Lt vertės, cikloninę krosnelę 200,00 Lt vertės; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog neprieštarauja, kad nepilnametis sūnus M. S. liktų gyventi su atsakove, vaikui išlaikymą galėtų mokėti apie 500,00 Lt. Teigė, jog atsakovė yra jam neištikima, mėginimai išsaugoti šeimą rezultatų nedavė, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (b. l. 3-6, t. I). Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodė, kad įtaria, jog atsakovė buvo jam neištikima, tačiau tokių įrodymų neturi, paaiškino, kad šeimos ūkis buvo bendras, bendri pinigai, išlaikė ir atsakovės dukrą iš pirmos santuokos, kurios tėvas išlaikymo nemokėjo. Butą, kuriame šeima gyveno, pirko jis, iki santuokos turėjo laivą, kurį pardavęs sumokėjo pradinį įnašą už butą, taip pat ėmė paskolą buto įsigijimui. Teigė, jog santykiai šeimoje pablogėjo, nes atsakovė jį nuolat žemindavo, metus laiko su juo nemiegojo, prieš atsakovę niekada nesmurtavo.

3Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai, palaikė ieškovo prašymą priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta atsakovė, nes negyveno su vyru santuokinio gyvenimo, gyveno atskiruose kambariuose, ieškovas mėgino santykius išsaugoti, ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra, nes ieškovas nėra nuteistas už smurtavimą prieš sutuoktinę. Prašė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą po santuokos nutraukimo palikti ieškovo nuosavybe, nes butas įsigytas iki santuokos, 12000,00 Lt pirmasis įnašas sumokėtas iš ieškovo asmeninių lėšų, atsakovei prašė priteisti pusę išmokėtos 28000,00 Lt kredito sumos kompensacijos, jokių esminių buto pagerinimų nebuvo, buvo atliktas tik eilinis buto remontas. Žemės sklypas, esantis ( - ), įgytas santuokos metu, ieškovas sutinka už jį sumokėti atsakovei 12000,00 Lt kompensaciją, todėl bendra atsakovei priteistinos kompensacijos suma turėtų sudaryti 26000,00 Lt. Žemės sklypą prašė priteisti kartu su butu, nes atskirai žemės sklypas vertės neturi. Neprieštaravo kilnojamojo turto dalijimui siūlomam priešieškinyje. Teigė, kad investicinio draudimo sutartimi sukauptos sumos pripažinti turtu ir dalinti tarp sutuoktinių nėra pagrindo, nes sutarties galiojimas nepasibaigęs, iki 2016 m. reikės mokėti įmokas. Nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovas sutinka mokėti po 500,00 Lt, ieškovas nevengia susitikimų ir bendravimo su vaiku metu teikti ir didesnį išlaikymą nupirkdamas vaikui daiktų, išlaikymas vaikui turėtų būti priteistas nuo 2013-06-09, nes nuo šios dienos šalys negyvena kartu.

4Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodžiusi, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jos kaltės, nes visada ieškovui buvo ištikima, teigė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis susirado kitą moterį ir išėjo iš namų, be to, ieškovas prieš atsakovę naudojo psichologinį smurtą. Sutinka, kad jų nepilnametis sūnus M. S. gyventų kartu su ja, tačiau nesutinka su ieškovo siūlomu nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžiu bei ieškovo nurodytu santuokos metu įgyto nekilnojamo ir kilnojamo turto padalijimu (b. l. 37-37, t. I). Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę „ S.“, nustatyti sūnaus M. S. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo sūnaus M. S. išlaikymui po 600,00 Lt mėnesinių periodinių išmokų nuo 2011-05-01 iki vaiko pilnametystės, pripažinti butą, adresu ( - ), bendra jungtine nuosavybe, santuokos metu įgytą turtą padalinti taipi: priteisti atsakovei nuosavybės teisę į butą, adresu ( - ), 55500,00 Lt vertės; drabužių spintą (įmontuojama) 2000,00 Lt, koridoriaus komplektą (įmontuojamas) 950,00 Lt, virtuvės komplektą (5 spintelės sujungtos vientisu stalviršiu ir įmontuota metaline kriaukle) l200,00 Lt vertės, vonios komplektą (spintelė su įmontuojama kriaukle, pakabinama spintelė su veidrodžiu, pakabinama spintelė virš klozeto) 800,00 Lt vertės, elektrinę orkaitę „Asel“ 270,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Bosch“ 1250,00 Lt vertės, šaldytuvą šaldiklį „Liebherr“ 2000,00 Lt vertės, dujinę viryklę (įmontuojama) 300,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „Privileg“ 120,00 Lt vertės, dviratį (moteriškas) 400,00 Lt vertės; priteisti ieškovui nuosavybės teisę į 209/1500 dalį žemės sklypo, adresu ( - ), 24244,00 Lt vertės, minkštą kampą 1200,00 Lt vertės, televizorių „PHILIPS“ 1400,00 Lt vertės, stiklinį svetainės stalą 190,00 Lt vertės, sofą-lovą 650,00 Lt vertės, virtuvės medinį stalą 200,00 Lt vertės, sportinį dviratį (vyriškas) 1000,00 Lt vertės, tarkavimo ir sulčių spaudimo kombainą 450,00 Lt vertės, kavos virimo aparatą „Elektrolux“ 650,00 Lt vertės, namų kiną „Philips“ 900,00 Lt vertės, muzikinį centrą „Philips“ 300,00 Lt vertės, duonos kepimo aparatą „Maulinx“ 300,00 Lt vertės, dulkių siurblį „BedRock“ 350,00 Lt vertės, vyrišką auksinę grandinėlę su pakabuku 3000,00 Lt vertės, meškeres 4 vnt. 800,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Panasonic“ 450 Lt vertės, spausdintuvą „Samsung“ 600,00 Lt vertės, valties priekabą 2000,00 Lt vertės, garažą - boksą Nr. ( - ), esantį ( - ), 2000,00 Lt vertės, investicinį draudimą 28000,00 Lt vertės; priteisti iš ieškovo atsakovei 10000,00 Lt neturtinės žalos, piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį 5352,00 Lt sumoje ir visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 79-86, t. I). Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas nebuvo lojalus, nerėmė jos nei materialiai, nei moraliai, žiauriai su ja elgėsi, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, yra atsakovei neištikimas. Priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui prašo nukrypti nuo lygybės principo ir iš ieškovo priteisti 600,00 Lt nuo 2011-05-01 iki vaiko pilnametsytės, nes atsakovė savo darbais, rūpesčiais prisideda prie vaiko išlaikymo, kas nėra matuojama pinigais. Teigė, kad 2-jų kambarių butas, adresu ( - ), nors įsigytas iki santuokos įregistravimo 2001-11-21 ieškovo vardu, tačiau įgytas šalių šeimos poreikių tenkinimui, įmokos paskolai, suteiktai buto įsigijimui, buvo mokamos iš šeimos lėšų, šalys iš bendrų lėšų padarė pilną buto remontą, todėl butas pripažintinas bendrąją jungtine nuosavybe bei priteistinas atsakovei natūra, nes su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus bei atsakovės dukra iš pirmos santuokos. Taip pat nurodė, kad ieškovas pardavė dalį santuokinio turto už 5500,00 Lt, o gautas lėšas pasisavino, taip pat ieškovas išnešė iš namų ir paslėpė santuokos metu įgytus brangius daiktus, kurių bendra vertė 6810,00 Lt, todėl už ieškovui atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, už dalį ieškovo išnešto ir parduoto santuokinio turto, prašo priteisti atsakovei 5352,00 Lt kompensaciją. Nurodė, kad vaiko kambario baldų komplektas, kompiuteris bei televizorius „Samsung“ neįtraukiami į dalintino turto sąrašą, nes šie daiktai buvo skirti nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, drabužių džiovykla „Gorenje“ 500,00 Lt vertės, indų plovimo mašiną „Ariston“ 600,00 Lt vertės ir konvekcinė krosnelė 200,00 Lt vertės neįtraukiami į dalintino turto sąrašą, nes atsakovei padovanoti jos tėvų, neprieštarauja, kad ieškovo asmeninėn nuosavybėn atitektų daiktai, kurie buvo ieškovo įgyti iki santuokos: negyvenamoji patalpa - valčių garažas 1360 Lt vertės, sekcija (medinė iš pušies) 4000 Lt vertės, virtuvinis kombainas 200 Lt vertės, televizorius „Sony“ 450 Lt vertės. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovas niekada grynųjų pinigų nėra jai davęs, darbo užmokesčius visada disponavo savarankiškai, jai materialiai nuolat padėdavo jos mama, nes dukros, iš pirmos santuokos, tėvas išlaikymo dukrai neteikė; niekada nežinojo, kiek vyras uždirba, be to, jis nuolat teigė, kad pinigus reikia taupyti, žadėjo pirkti didesnį būstą. Ieškovo ji niekada nežemino, stengėsi išsaugoti šeimą ir santuoką, tačiau ieškovas nuolat pyko, kad atsakovė mokosi.

5Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nurodė, kad ieškovas ir atsakovė gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį pradėjo nuo 2000-09-30, atsakovės mama teikė paramą tiek anūkei, tiek ir dukrai. Butas, esantis ( - ), buvo įsigytas šeimos poreikių tenkinimui, paskola buto įsigijimui buvo padengta iš šeimos lėšų, todėl butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teigė, kad investicinio draudimo sutarčiai 2016 m. pasibaigus, ieškovas gaus pagal sutartį sukauptas lėšas, o įmokos pagal sutartį buvo mokamos iš šeimos lėšų, todėl pagal sutartį sukauptos lėšos turi būti padalintos tarp sutuoktinių. Prašė atsakovui priteisti žemės sklypą ir kilnojamuosius daiktus pagal sąrašą. Nurodė, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, priteisiant iš ieškovo po 600,00 Lt vaiko išlaikymui.

6Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nėra, šalys dėl bendravimo su vaiku susitars pačios, palaikė atsakovės reikalavimą dėl 600,00 Lt išlaikymo iš ieškovo priteisimo, nes vaikui gyvenant su atsakove, jai teks didesnės pareigos besirūpinant vaiku, kurių įvertinti pinigais nėra galimybės.

7

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9

10Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka įregistruota ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ) (b. l. 9, t. I). Ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį vaiką M. S., gim. ( - ) (b. l. 10, t. I). Ieškovui V. G. S. nuosavybės teise nuo 2001-11-21 priklauso butas, esantis adresu ( - ) (b. l. 15, t. I). Santuokos metu įgytas turtas – 209/1500 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) (b. l. 12-13, t. I), negyvenamoji patalpa – valčių garažas, esantis ( - ) (b. l. 14, t. I). 2009-08-05 Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre V. S. vardu buvo perregistruotas kateris „Amūr-V“, kuris 2013-04-11 perregistruotas kito savininko vardu (b. l. 18, t. I). 2013-04-11 vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi kateris ‚Amūr-V“ parduotas už 1200,00 Lt (b. l. 131, t. I). 2013-04-12 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis už 1000,00 Lt V. G. S. pardavė savos gamybos transporto priemonę ir už 2000,00 Lt automobilį „Opel Zafira D3“ (b. l. 132, 133 t. I). AB SEB banko pažymoje apie įsipareigojimus nurodyta, kad V. G. S. įsipareigojimus pagal kredito sutartį įvykdė 2011-11-30 (b. l. 134, t. I). UAB SEB VB gyvybės draudimo pažymoje nurodyta sutarties galiojimo laikotarpis 2001-11-20 – 2016-11-19, 2005-10-19 išmokos gavėjui UAB „SEB VB gyvybės draudimas“ išmokėjo 5600,00 Lt draudimo išmoką (b. l. 136, t. I). Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ 2013-04-09 pažymoje nurodyta, kad G. S. bendrijos narys nuo 1998 m., jam priklauso pajaus įnašas už garažą Nr. ( - ), garažų bokse Nr. ( - ), pajaus dydis 1117,00 Lt (b. l. 128, t. I). Pažymoje apie A. S. pajamas nurodyta, kad darbo užmokestis laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. vidutiniškai buvo apie 1305,00 Lt (b. l. 61, t. I). Pažymoje apie A. S. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nuo 2000-01-01 iki 2014-01-31 nurodyta, kad išmokėta suma 11081,08 Lt (b. l. 168-170, t. I). Pažymoje apie V. G. S. pajamas nurodyta, kad darbo užmokestis laikotarpyje nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. liepos mėn. vidutiniškai buvo apie 2963,00 Lt (b. l. 71, t. I). Pažymoje apie V. G. S. valstybinį socialinį draudimą lakotarpyje nuo 2011-12-12 iki 2013-10-10 nurodyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą: 2001 m. – 1846,58 Lt, 2002 m. – 2080,31 Lt, 2003 m. – 4947,03 Lt, 2004 m. – 9726,29 Lt, 2005 m. – 7696,90 Lt, 2006 m. – 7499,11 Lt, 2007 m. – 17830,05 Lt, 2008 m. – 14908,05 Lt, 2009 m. – 18188,44 Lt, 2010 m. – 13842,88 Lt, 2011 m. – 15988,45 Lt, 2012 m. – 18042,81 Lt, 2013 m. – 12164,84 Lt (b. l. 119-126, t. I). Ekspertizės akto Nr. ES 384/13(01) išvadoje nurodyta, kad V. G. S. yra vaiko M. S., a. k. ( - ) tėvas su 99,99999 proc. tikimybe (b. l. 100-103, t. I). Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT14-02-27 nurodyta, kad 2-jų kambarių buto, esančio ( - ), rinkos vertė – 94200,00 Lt (b. l. 2-37, t. II). 2009-03-23 dovanojimo sutartimi L. D. padovanojo dukrai A. S. 1000,00 Lt tapetams ir dažams įsigyti; 2009-04-25 dovanojimo sutartimi padovanojo 6000,00 Lt remontui; 2008-11-15 dovanojimo sutartimi 2000,00 Lt presuotam popieriui ir plastikinėms lentelėms; 2008-08-20 dovanojimo sutartimi 2000,00 Lt klozetui, voniai ir spintelei įsigyti; 2011-03-04 dovanojimo sutartimi 4000,00 Lt mokslui ir pragyvenimui (b. l. 40, 42, 45, 47, 49 t. II). Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo brolienė, atsakovę pažįsta nuo ieškovo ir atsakovės santuokos pradžios, prieš santuoką šalys draugavo, iki santuokos sudarymo ieškovas gyveno pas mamą, po santuokos sudarymo apsigyveno bute, esančiame ( - ); perkant butą V. sumokėjo pradinį įnašą apie 12000,00 Lt, pinigus turėjo pardavęs katerį, taip pat buvo paimta paskola likusiai buto kainai apmokėti, po buto įsigijimo buto atliktas buto remontas, butas iš esmės pagerintas; V. visada rūpinosi šeima, myli sūnų, dėl ko šeimoje kilo nesutarimai, tiksliai nežino, apie metus laiko sutuoktiniais miegojo atskiruose kambariuose, ieškovas prieš atsakovę niekada nesmurtavo. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo mama, A. pažįsta nuo sūnaus ir A. draugystės pradžios, sūnus butą pirko pardavęs katerį, o gautus pinigus sumokėjo kaip pradinį įnašą, A. jokio turto neturėjo, atėjo „nuoga“, remontą darė ieškovas; kuris iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo nežino, mano, jog dėl to, kad atsakovė metus laiko nemiegojo kartu su V.; sūnus visada rūpinosi šeima, tuo tarpu atsakovė labai dažnai keisdavo darbovietes, yra nesusivaldanti, neleidžia su vaiku bendrauti. Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo tėvas, A. pažįsta apie 10 metų, iki santuokos kelis mėnesius A. ir V. gyveno pas juos, vėliau nusipirko butą, esantį ( - ); butą pirko V., buvo paimta paskola buto įsigijimui; mano, kad sūnaus santuoka iširo, nes A. su V. kartu nebemiegojo, V. turėjo miegoti vaiko lovoje. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra šeimos draugė, V. pažįsta labai seniai, A. pažįsta nuo V. ir A. santuokos pradžios; žino, kad V. iki santuokos pradžios turėjo katerį, kurį pardavęs nusipirko butą, V. labai mylėjo šeimą, sūnų, rūpinosi šeima, padarė buto remontą, pirkdavo maistą, mokėjo už A. mokslus, niekada nesmurtavo prieš A., o A. buvo labai ūmaus charakterio; dėl ko iširo V. ir A. santuoka tiksliai nežino, bet girdėjo, jog A. V. išvarė iš namų. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. G. S. yra jos dėdė (mamos brolis), V. ir A. iki santuokos sudarymo kartu negyveno, butą nupirko V., buvo paėmęs paskolą buto įsigijimui, o A. neturėjo nei darbo, nei pinigų. Liudytoja M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra A. S. dukra, iki 2005 m. gyveno pas močiutę, mamos mamą, nuo 2005 m. iki 2009 metų gyveno su mama ir V.; su V. niekada artimų santykių nebuvo, V. ją vadindavo tarnaite, mėgindavo paveikti emociškai, kai V. susipykdavo su mama, neleisdavo valgyti jo nupirkto maisto, jautė psichologinį smurtą; prie jos išlaikymo visada prisidėdavo močiutė tiek pinigais, tiek pirkdama daiktus; iki 2005 m. V. jai pinigų niekada nėra davęs; brolis su tėvu V. bendrauti nenori, yra įskaudintas dėl tėvo elgesio, yra gelbėjusi brolį nuo V., kad jo nemuštų; žino, kad mamos ir V. įsigytas butas buvo negyvenamas, jie abu darė remontą, darbininkų nesamdė, pinigų remontui yra davusi ir močiutė; už komunalinius patarnavimus, kiek žino, mokėdavo abu, tačiau kiekvienas savo pinigais disponavo atskirai; mano, kad santykiai pablogėjo, nes Vi. išvažiuodavo pas kitą moterį, negrįšdavo kelias dienas, be to, V. buvo užsimojęs mamai trenkti, po ko ji iškvietė policiją, tiesioginio smurto nebuvo, bet jautė jo pavojų. Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra A. S. mama, su V. susipažino 2000 m., pas ją V. su A. negyveno, dukra su V. kurį laiko nuomavosi butą Gargžduose, vėliau gyveno pas V. tėvus, po tu abu nusipirko butą, buvo pasiėmę paskolą iš banko buto įsigijimui, prie buto įsigijimo prisidėjo ir A., nes ji A. davė 2000,00 Lt, buvo pasiskolinusi pinigų iš savo kolegės; įsigytą butą remontavo abu S., pinigų buto remontui A. davė ir ji, buvo rašomos ir dovanojimo sutartys, nes žentu nepasitikėjo; 5 metus A. su V. gyveno labai draugiškai, vėliau V. susitaikė su savo giminaičiais ir šeimoje prasidėjo konfliktai, V. giminaičiams A. niekad nepatiko, nes su jais negirtaudavo; anūkė M. iki 9-os klasės gyveno kartu su ja ( močiute), nes šalia buvo darželis, mokykla, vėliau M. apsigyveno V. ir A. šeimoje, bet iš V. pusės jautė nepasitenkinimą, V. jos nemylėjo; V. taip pat nepatiko, kad A. mokosi, už jos mokslus mokėjo ir V., ir ji,- A. pinigų duodavo grynais, padovanodavo, ir pervesdavo į sąskaitą; žino, kad šeima turėjo mašiną, mašinos A. nevairavo, nes V. neduodavo, taip pat turėjo laivą, kiek girdėjo, laivą V. yra perrašęs; anūkas M. S. su tėvu gyventi nenori, yra pasakojęs, kad tėvas jį spardė, taip pat skundėsi, kad tėvas atvažiuoja į mokyklą, trukdo jam pavalgyti, eiti į treniruotes, įkalbinėja, kad M. nepasakotų teisme, jog jis mušė mamą.

12Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

13Sutuoktiniai dėl santuokos iširimo kaltina priešingą šalį. Ieškovas kaltina atsakovę neištikimybe, atsakovė ieškovą neištikimybe, smurtu; ieškovo pakviestų liudytojų teigimu, santuoka iširo 2012 metais, kai atsakovė atsisakė kartu miegoti su ieškovu, atsakovės mamos teigimu, barniai šeimoje prasidėjo praėjus 5 metams po santuokos, ieškovui nepatiko, kad žmona mokosi. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/20111 ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje D. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2006 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje E. D. v. P.D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; ir kt.). Ieškovo nuomone, atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes buvo neištikima. Atsakovės nuomone, kaltas ieškovas, nes smurtavo, gyvena su kita moterimi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas yra baustas administracine tvarka dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, baudžiamoji byla pagal atsakovės skundą dėl smurto neišnagrinėta.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas nebegyvena bute nuo 2013-06-09, nuo 2012 metų rudens su atsakove nebegyvena santuokinio gyvenimo, nes ši atsisakė priimti jį į lovą,-ieškovas buvo priverstas miegoti vaiko lovoje; atsakovės teigimu, bendrai jie gyveno tik kokius 7 metus po vestuvių, vėliau bendro ūkio sutuoktiniai nebevedė. Liudytoja M. P. patvirtino, kad bendro ūkio, jai pradėjus kartu su S. gyventi, nebuvo, už komunalinius patarnavimus šalys mokėdavo atskirai tarpusavio sutarimu, sūnų išlaikė abu kartu. Ištyrus bylos medžiagą, įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, negalima sutikti su ieškovo ir atsakovės teiginiais, kad dėl santuokos iširimo kalta tik kita pusė,- bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys jau kelis metus nebevedė bendro ūkio, atskirai pirkosi maistą, ieškovas mokėjo už elektrą ir vandenį, atsakovė už telefoną ir internetą; nuo 2012 metų rudens šalys nebegyveno santuokinio gyvenimo. Ieškovo teigimu, atsakovės elgesys pasikeitė po to, kai ji baigė mokslus,- susirado meilužį V. S., nebegrįždavo naktimis į namus. Atsakovės teigimu, ieškovas pasikeitė, kai susitaikė su savo gimine, kuriai atsakovė nepatiko, nesutarimai prasidėjo po 2007 metų, buvo smurtas šeimoje, susirado meilužę, kuri skambindavo atsakovei ir liepdavo kraustytis iš buto. Nors bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo nustatytas šalių neištikimybės faktas, nes nei viena pusė nepateikė tai patvirtinančių neginčijamų įrodymų, tačiau atsižvelgus į aukščiau išdėstytą laikytina, jog galimai šalių nurodytos aplinkybės apie meilužių egzistavimą yra ne santuokos iširimo priežastis, bet išdava, pasekmė faktiškai iširusios S. santuokos. Be to, pažymėtina, kad atsakovės nurodytas, neva buvęs prieš ją panaudotas smurtas, taip pat negali būti pripažintas skyrybų priežastimi, nes teisme ieškinys gautas 2013 metų gegužės mėnesį, dar 2013 metų balandžio mėnesį V.G. S. kreipėsi į advokatą dėl skyrybų bylos inicijavimo, o atsakovė priešieškinyje nurodo, jog fizinis smurtas prieš ją buvo panaudotas 2013-06-08. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į tai, jog baudžiamoji byla pagal A. S. skundą dėl V. G. S. veiksmų jos atžvilgiu, nėra išnagrinėta, smurto buvimo/ nebuvimo fakto nenagrinėja. Byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar atsakovės netinkamo elgesio, priešingai, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą, todėl kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi vienas kitam, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina.

14Ginčo dėl pavardžių nustatymo nėra, todėl po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės S., S..

15Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl po santuokos nutraukimo nepilnamečio M. S., a.k( - ) gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 600 Lt per mėnesį, ieškovas sutinka ir toliau mokėti po 500 litų per mėnesį. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas( CK 3.192 str.1 d., 2d.). Lietuvos Aukščiausias teismas yra ne kartą pasisakęs, kad proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius; teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis( LAT nutartis civ. byloje Nr.3K-3-77/2008). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties- sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsakovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga 1100 Lt, prašo nukrypti nuo lygybės principo ir iš atsakovo priteisti 600 litų, nes atsakovė „ savo darbais, rūpesčiais prisideda prie vaiko išlaikymo“, o vaikas „visko nori paragauti“. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kad nepilnametis S. vaikas yra sergantis ar turi specialių poreikių, dėl ko jam turėtų būti skiriama didesnė išlaikymo suma nei yra nustatytas minimalus darbo užmokestis -1000 litų per mėnesį, todėl atsakovės teiginiai, jog M. S. būtina išlaikymo suma turi būti 1100 litų per mėnesį, nes vaikas „visko nori paragauti“ laikytina nepagrįsta. Įvertinus, jog ieškovas gražiuoju moka kas mėnesį po 500 litų vaikui išlaikymą ir toliau sutinka tokią sumą mokėti, iš jo 500 litų išlaikymo suma priteistina iki vaiko pilnametystės, atsakovę paskiriant priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Išlaikymas priteistinas nuo 2013-06-09, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo teismui pateikta duomenų, jog nuo 2011-05-01 nepilnamečiui sūnui ieškovas nebūtų teikęs išlaikymo. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo šalys reikalavimo neteikė, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.

16Nutraukiant santuoką dalintinas santuokoje įgytas turtas. Atsakovė, vadovaudamasi CK 3.90 straipsniu prašo, kad butas adresu ( - ), būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nes santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Taip pat nurodo, kad faktinė santuoka prasidėjo 2000 metų rugsėjo 30 d., kai šalys kartu pradėjo gyventi; 2001 metais jie persikėlė pas ieškovo tėvus, atsakovė pastojo ir 2001 metų gruodį susituokė; už butą įnašą mokėjo ir A. S., -butas buvo įgytas už bendras šalių lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 str. 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas būtų pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymint, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-126/2006). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad butui įsigyti buvo suteiktas 28000 litų kreditas, pirminis įnašas sudarė 12000 Lt; ilgą laiką bute buvo daromas remontas, kuriam lėšų skyrė ir atsakovės mama L. D.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti ( 15 b.l., I t.), kad buto vertė 2001-09-17 buvo 22946 Lt. Turto vertės nustatymo pažymoje ( 4 b.l., II t.) nurodyta, kad dviejų kambarių buto ( - ), rinkos vertė yra 94200 litų, atliktų remonto darbų atkuriamoji vertė 41200 litų. Teismas, įvertinęs, jog atliktame konkretaus turto- buto vertinime, vidutinė rinkos vertė nurodyta 94200 litų, o atsakovės atstovės pateiktoje teismui vidutinės rinkos vertės paieškoje buto ( - ) vertė nurodyta 56400 litų, nesivadovauja VĮ Registrų centro nustatyta pagal turto unikalų numerį verte, nes šis vertinimas yra neobjektyvus, nes atliktas pagal tam tikrą konkrečioje vietoje esančiam butui taikomą koeficientą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nelogiška būtų sutikti su priešieškinyje atsakovės nurodyta 55000 litų buto kaina, tuo pačiu tenkinant atsakovės reikalavimą ir pripažįstant, jog bute buvo atlikta remonto darbų už daugiau kaip 40000 litų, be remonto darbų dviejų kambarių buto vertė tebūtų 15000 litų. Ieškovas prieštaravimų dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pateiktos turto vertės nereiškė, todėl laikytina, jog yra teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kad butas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe- buto vertė individualaus vertinimo metu buvo nustatyta apie 90000 litų, kai masinio vertinimo metu nustatyta buto vertė tėra apie 50000 litų, įdėtų lėšų, atliktų remonto darbų vertė viršija 40000 litų,- nekilnojamasis turtas pagerintas iš esmės. Be to, teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad faktinė šalių santuoka prasidėjo anksčiau nei įregistruota santuoka civilinės metrikacijos skyriuje,- iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametis sūnus gimė po mėnesio nuo santuokos sudarymo,- darytina išvada, jog šalys palaikė santuokinius ryšius dar iki santuokos įregistravimo, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą atsakovės reikalavimas dėl buto pripažinimo bendra sutuoktinių nuosavybe tenkintinas. Atsižvelgus į turto vertintojo, lyginamosios vertės metodu nustačiusio, kad dabartinė turto vertė viršija 90000 litų, įvertinus, kad remontui išleistos sumos sudaro beveik pusę viso turto vertės ( 40000 Lt), atsižvelgus, kad bute buvo atliktas kapitalinis remontas ( sudėtos šildomos grindys, įvesta miesto kanalizacija, pastatytas kieto kuro katilas ir kt.), kas iš pagrindų pagerino gyvenamąjį būstą, kokybę, padarė jį modernų, atitinkantį tokiam būstui taikomus reikalavimus, darytina išvada, kad 2001-11-21 ieškovo vardu įgytas turtas santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis buvo pagerintas iš esmės. Nei ieškovas nei atsakovė nepageidavo buto dalytis natūra, todėl, įvertinus, jog butas ( - ), pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, atsižvelgus, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, butas 94200 litų vertės priteistinas atsakovei. Ieškovui neprieštaraujant, atsakovei priteistini ir visi priešieškinyje nurodyti prašomi priteisti daiktai: drabužių spinta (įmontuojama) 2000,00 Lt, koridoriaus komplektas (įmontuojamas) 950,00 Lt, virtuvės komplektas (5 spintelės sujungtos vientisu stalviršiu ir įmontuota metaline kriaukle) l200,00 Lt vertės, vonios komplektas (spintelė su įmontuojama kriaukle, pakabinama spintelė su veidrodžiu, pakabinama spintelė virš klozeto) 800,00 Lt vertės, elektrinė orkaitė „Asel“ 270,00 Lt vertės, skalbimo mašina „Bosch“ 1250,00 Lt vertės, šaldytuvas šaldiklis „Liebherr“ 2000,00 Lt vertės, dujinė viryklė (įmontuojama) 300,00 Lt vertės, siuvimo mašina „Privileg“ 120,00 Lt vertės, dviratis (moteriškas) 400,00 Lt vertės. Iš viso turto už 103490 Lt.

17Ieškovas ieškinyje prašė 209/1500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ), 24244 Lt vertės, priteisti jam. Atsakovė tam neprieštaravo, todėl žemės sklypas priteistinas ieškovui, tikslinant nekilnojamojo turto vertę pagal byloje pateiktus duomenis, kur vidutinė rinkos vertė 209/1500 dalių yra 24523 Lt. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atstovo teiginius, kad žemės sklypas be buto jokios vertės neturi, nes tai paneigia VĮ Registrų centro duomenys, kur atskirai žemės sklypo vertė nurodyta 176000 Lt.

18Ieškovas ieškinyje prašė jam priteisti tik santuokos metu įgytą žemės sklypą 0,0209 ha ( - ), 2077,86 litų vertės ir sofą lovą, 200 litų vertės, už šį turtinį reikalavimą sumokėdamas 68 litus žyminio mokesčio. Su atsakovės nurodytu kilnojamųjų daiktų padalijimo priešieškinyje nurodyta tvarka ieškovas sutiko, ginčydamas tik kai kurių, jam atsakovės priskirtų daiktų vertes, todėl ieškovui priteistini: minkštas kampas 1200,00 Lt vertės, televizorius „PHILIPS“ 1400,00 Lt vertės, stiklinis svetainės stalas 190,00 Lt vertės, sofa-lova 650,00 Lt vertės, virtuvės medinis stalas 200,00 Lt vertės, sportinis dviratis (vyriškas) 700,00 Lt ( atsižvelgus į 1000 litų atsakovės įvertinimą, jai teigiant, jog ieškovas pirko už 1300 Lt, bei į ieškovo 100 litų įvertinimą) vertės, tarkavimo ir sulčių spaudimo kombainas 450,00 Lt vertės, kavos virimo aparatas „Elektrolux“ 650,00 Lt vertės, namų kinas „Philips“ 700,00 Lt vertės ( įvertinus atsakovės 900 litų įvertinimą, teiginius, jog buvo pirkta 2010 metais už 1200 litų, atsižvelgus į ieškovo 100 litų įvertinimą teismo posėdžio metu ir 400 litų įvertinimą 2014-01-15 rašytiniuose paaiškinimuose), muzikinis centras „Philips“ 300,00 Lt vertės, duonos kepimo aparatas „Maulinx“ 300,00 Lt vertės, dulkių siurblys „BedRock“ 350,00 Lt vertės, vyriška auksinė grandinėlė su pakabuku 3000,00 Lt vertės ( atsakovei nurodžius, jog buvo pirkta prieš 5 metus ir sumokėta 3000 litų), meškerės 4 vnt. 500,00 Lt vertės (įvertinus 800 litų atsakovės įvertinimą, jai nurodžius, jog buvo pirkta už 1000 litų, atsižvelgus į 100 litų ieškovo įvertinimą teismo posėdžio metu ir 200 Lt įvertinimą 2014-01-15 rašytiniuose paaiškinimuose), mikrobangų krosnelė „Panasonic“ 450 Lt vertės, spausdintuvas „Samsung“ 300,00 Lt vertės ( ieškovui nurodžius įsigijimo kainą), garažas - boksas Nr.104, esantis ( - ), 2000,00 Lt vertės. Atsakovės teigimu, santuokos metu įgyti daiktai už 6810 litų ( metalo pjūklas, filmavimo kamera, elektrinis pjūklas medžiui pjauti, moteriškas auksinis žiedas su rubinu, 3 vienetai auksinių vestuvinių žiedų, auksinė moteriška grandinėlė su pakabuku, perlų vėrinys, sidarbriniai auskarai su perlais, sidarbrinė grandinėlė su pakabuku, moteriškas auksinis žiedas su rūtos šakele, sidabro papuošalų komplektas su Svarovskio kristalais, auksiniai auskarai, sidabrinis žiedas su perlu, moteriški auksiniai auskarai) ieškovo vienašališkai buvo paimti, išnešti iš namų ir paslėpti; valties priekaba buvo parduota 2013 metų balandį, atsakovės įvertinta 2000 litų, 2013-04-12 parduotas automobilis už 2000 Lt, priekaba už 1000 Lt, 2013-04-11 kateris, 2500 litų vertės,- iš viso vienasmeniškai parduoto bendro santuokoje įgyto turto vertė 7500 Lt. Jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ( CK 3.115 str.2d.). Kadangi, šalių teigimu, 2013 metais sutuoktiniai bendro ūkio nebevedė, vienašališkai ieškovo 2013 metais parduoto, pasisavinto santuokoje įgyto turto verte kompensuotinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2001 metais sudaryta investicinės gyvybės ir kritinių ligų draudimo sutartimi buvo nustatyta kasmėnesinė 100 litų draudimo įmoka, 2013-10-18 duomenimis įmokėta suma sudaro 14300 litų, santuokos nutraukimo momentui įmokėta suma didintina 900 litų, ir laikytina, kad iš viso santuokos metu sumokėta suma sudaro 15200 litų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš viso ieškovui priskirtino, jo vienašališkai parduoto/ pasisavinto turto vertė ir draudimo įmokos sudaro 67373 Lt. Viso santuokoje įgyto dalintino turto vertė sudaro 170863, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina piniginė kompensacija už jam tenkančią mažesnę tuto dalį,- 18058,50 litų.

19Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Priteistinos tik pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikdamas žyminio mokesčio kvitus 212 litų, apmokėtą Registrų centro sąskaitą 32 Lt, už DNR genominę ekspertizę sumokėta 1050 Lt. Prašomos priteisti advokato išlaidos sudaro 2300 Lt ( 1700 litų už atsiliepimą į priešieškinį, 100 litų rašytiniai paaiškinimai, 100 Lt susipažinimas su byla, 400 Lt dalyvavimas teismo posėdžiuose). Atsakovė pateikė 800 litų sumokėto žyminio mokesčio kvitą, nuo 3455 litų žyminio mokesčio dalies atsakovė buvo atleista. Teismui pateikti dokumentai apie 1210 litų sumokėjimą už turto vertinimą, 2420 Lt advokato paslaugas. Atsakovė pateikė kelionės išlaidų DNR tyrimams atlikti dokumentus 246 Lt. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 45,70 Lt. Laikant, kad patenkinta 40 procentų ieškinio reikalavimų ir 70 procentų priešieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 920 litų advokato išlaidų, 85 litus žyminio mokesčio, 12,80 Lt už Registrų centro pažymą, iš viso 1017,80 Lt. Išlaidos už DNR genominę ekspertizę nelaikytinomis pagrįstomis išlaidomis šioje byloje ir nepriteistinos iš atsakovės, kadangi ekspertizė buvo daroma ieškovo pageidavimu, nenurodžius pagrįstų aplinkybių tokios ekspertizės būtinumui. Iš ieškovo atsakovei priteistina 70 procentų jos turėtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų: 560 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1694 Lt advokato išlaidų, 847 Lt išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimą. Nustačius, jog DNR genominė ekspertizė buvo atlikta ieškovo pageidavimu, iš ieškovo atsakovei priteistina 246 litai kelionės išlaidų, iš viso 3347 Lt. Subendrinus šalių mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, įskaičius vienarūšius mokėjimus, iš ieškovo atsakovei priteistina 2329,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė buvo atleista nuo 3455 litų dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 70 procentų šios sumos,- 2419 Lt. Išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių į valstybės biudžetą priteistina po lygiai,- po 22,85

20Vadovaudamasis CPK 263 – 270, 385 str., teismas,

Nutarė

21ieškinį tenkinti iš dalies.

22Priešieškinį tenkinti iš dalies.

23Nutraukti santuoką tarp ieškovo V. G. S., a. k. ( - ) ir atsakovės A. S., a. k. ( - ) įregistruotą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

24Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokos metu turėtas pavardes – S. ir S..

25Nustatyti nepilnamečio M. S., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su atsakove A. S., a. k. ( - )

26Priteisti iš ieškovo V. G. S., a. k. ( - ) 500,00 Lt (penkių šimtų litų) išlaikymą M. S., a. k. ( - ) nuo 2013-06-09, iki vaiko pilnametystės, nustatant A. S., a. k. ( - ) uzufrukto teisę į šias lėšas.

27Padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant ieškovui V. G. S., a. k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn 209/1500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ), 24523 Lt vertės, minkštą kampą, 1200 Lt vertės, televizorių „PHILIPS“, 1400 Lt vertės, stiklinis svetainės stalas 190 Lt vertės, sofą-lovą 650 Lt vertės, virtuvės medinį stalą 200 Lt vertės, sportinį dviratį (vyriškas), 700 Lt vertės, tarkavimo ir sulčių spaudimo kombainą, 450 Lt vertės, kavos virimo aparatą „Elektrolux“, 650 Lt vertės, namų kiną „Philips“, 700 Lt vertės, muzikinį centrą „Philips“, 300 Lt vertės, duonos kepimo aparatą „Maulinx“, 300 Lt vertės, dulkių siurblį „BedRock“, 350 Lt vertės, vyrišką auksinę grandinėlę su pakabuku, 3000 Lt vertės, meškeres- 4 vnt., 500 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Panasonic“, 450 Lt vertės, spausdintuvą „Samsung“, 300 Lt vertės, garažą - boksą Nr.104, 2000,00 Lt vertės, 2000 litų už valties priekabą, 2000 litų už automobilį „Opel Zafira D3“, 1000 Lt už priekabą, 2500 litų už katerį, 6810 litų vertės daiktus( metalo pjūklas, filmavimo kamera, elektrinis pjūklas medžiui pjauti, moteriškas auksinis žiedas su rubinu, 3 vienetai auksinių vestuvinių žiedų, auksinė moteriška grandinėlė su pakabuku, perlų vėrinys, sidarbriniai auskarai su perlais, sidarbrinė grandinėlė su pakabuku, moteriškas auksinis žiedas su rūtos šakele, sidabro papuošalų komplektas su Svarovskio kristalais, auksiniai auskarai, sidabrinis žiedas su perlu, moteriški auksiniai auskarai), 15200 litų draudimo įmokų sumą, iš viso turto už 67373 Lt.

28Padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant atsakovei A. S., a. k. ( - ) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pripažintą butą ( - ), unikalus Nr. ( - ), 94200 litų vertės, drabužių spintą, 2000 Lt vertės, koridoriaus komplektą, 950 Lt vertės, virtuvės komplektą, l200 Lt vertės, vonios komplektą, 800 Lt vertės, elektrinę orkaitę „Asel“, 270 Lt vertės, skalbimo mašiną „Bosch“, 1250 Lt vertės, šaldytuvą šaldiklį „Liebherr“, 2000 Lt vertės, dujinę viryklę, 300 Lt vertės, siuvimo mašiną „Privileg“, 120 Lt vertės, dviratį (moteriškas), 400 Lt vertės, iš viso turto už 103490 Lt.

29Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. ( - ) ieškovui V. G. S., a. k. ( - ) 18058,50 Lt ( aštuoniolikos tūkstančių penkiasdešimt aštuonių litų ir 50 ct) kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę tuto dalį.

30Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

31Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovo V. G. S., a. k. ( - ) atsakovei A. S., a. k. ( - ) 2329,20 Lt ( du tūkstančius tris šimtus dvidešimt devynis litus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti iš ieškovo V. G. S., a. k. ( - ) valstybei 2419 Lt ( du tūkstančius keturis šimtus devyniolika litų) žyminio mokesčio, 22,85 Lt ( dvidešimt du litus ir 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

34Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 22,85 Lt ( dvidešimt du litus ir 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant... 2. ieškovas ieškiniu prašo santuoką, įregistruotą ( - ) Klaipėdos miesto... 3. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai,... 4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš... 5. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti,... 6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ginčo tarp šalių... 7. ... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. ... 10. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka įregistruota (... 12. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 13. Sutuoktiniai dėl santuokos iširimo kaltina priešingą šalį. Ieškovas... 14. Ginčo dėl pavardžių nustatymo nėra, todėl po santuokos nutraukimo... 15. Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl po... 16. Nutraukiant santuoką dalintinas santuokoje įgytas turtas. Atsakovė,... 17. Ieškovas ieškinyje prašė 209/1500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )... 18. Ieškovas ieškinyje prašė jam priteisti tik santuokos metu įgytą žemės... 19. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos... 20. Vadovaudamasis CPK 263 – 270, 385 str., teismas,... 21. ieškinį tenkinti iš dalies.... 22. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Nutraukti santuoką tarp ieškovo V. G. S., a. k. ( - ) ir atsakovės A. S., a.... 24. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokos metu turėtas... 25. Nustatyti nepilnamečio M. S., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su atsakove A.... 26. Priteisti iš ieškovo V. G. S., a. k. ( - ) 500,00 Lt (penkių šimtų litų)... 27. Padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant ieškovui V. G. S., a. k.... 28. Padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant atsakovei A. S., a. k. ( -... 29. Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. ( - ) ieškovui V. G. S., a. k. ( - )... 30. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 31. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovo V. G. S., a. k. ( - ) atsakovei A. S., a. k. ( - )... 33. Priteisti iš ieškovo V. G. S., a. k. ( - ) valstybei 2419 Lt ( du... 34. Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 22,85 Lt (... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...