Byla 2A-2-603/2013
Dėl priekių grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,D. B.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,D. B.“ ieškinį atsakovui AB firmai ,,Viti“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo AB firmos ,,Viti“ priešieškinį ieškovui UAB ,,D. B.“ dėl priekių grąžinimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „D. B.“ ieškiniu atsakovui AB firmai ,,Viti“ prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 23 674,06 Lt skolos, 857,00 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2009-06-16 buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AR 09/06/16, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui tiekti prekes, o atsakovas - už prekes atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Taip pat nurodo, kad ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras už prekes neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 23 674,06 Lt. Teigia, kad atsakovas visas prekes pagal prašomas apmokėti sąskaitas - faktūras yra priėmęs, jokių pretenzijų dėl prekių kokybės ar kiekio nėra pareiškęs. Atsakovui buvo teikiami raginimai grąžinti skolą, tačiau atsakovas į juos nereagavo.

4Atsiliepimu atsakovas AB firma „Viti“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2009-10-28 atsakovas pateikė raštą ieškovui, kuriame nurodė, kad atsakovo įmonėje įvykus struktūriniams pertvarkymams bei vadovaujantis tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 punktu, atsakovas grąžina ieškovui jo pateiktas, tačiau nepaklausias prekes. Nurodo, kad ieškovas po rašto dėl prekių grąžinimo gavimo dienos nei karto nepasidomėjo kaip prekės sandėliuojamos ir laikomos. Atsakovas nurodo, kad dėl neaiškios ieškovo pozicijos negali realizuoti savo teisės grąžinti prekes ir tokiu būdu padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas prašo ieškinio netenkinti.

5Atsakovas AB firma „Viti“ pateikė teismui patikslintą priešieškinį dėl prekių grąžinimo ir nurodė, kad ieškovo 2009-07-13 pateiktos prekės iki 2009-10-28 nebuvo parduotos, tai įrodo jų nepaklausumą. Priešieškinyje teigiama, kad įvykus atsakovo struktūriniams pertvarkymams ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas, remdamasis pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 p., grąžina ieškovo pateiktas nepaklausias prekes ir prašo jas atsiimti iš sandėlio. Teigia, kad grąžinimui paruoštos prekės yra be kokybinių pažeidimų, nesuteptos ir nesugadintose pakuotėse. Nurodo, kad ieškovas po daugiau kaip pusės metų susigrąžino nedidelę dalį visų prekių 1 469,77 Lt sumai. Teigia, kad ieškinio padavimo dieną ieškovas yra nesusigrąžinęs prekių už 14 631,20 Lt, dėl ieškovo delsimo susigrąžinti prekes atsakovas negali padengti susidariusio įsiskolinimo. Prašo atsakovui pripažinti teisę grąžinti ieškovui grąžinimui paruoštas prekes 14 631,20 Lt sumai, priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 923,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-30 sprendimu ieškinį paliko nenagrinėtu bei pripažino atsakovo AB firmos „Viti“ teisę grąžinti ieškovui UAB „D. B.“ grąžinimui paruoštas prekes 14 631,20 Lt sumai. Atsakovo AB firmos „Viti“ reikalavimą dėl 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetė. Ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį bei neprašant bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 246 str.1 d.). Teismas nustatė, kad 2009-06-16 tarp šalių buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AR 09/06/16, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui tiekti prekes, o atsakovas - už prekes atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras atsakovas už prekes nesumokėjo ieškovui 14 631,27 Lt. 2009-10-28 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad sutinkamai su pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 punktu grąžina ieškovui jo perduotas prekes. Ieškovas pagal 2010-04-27 sąskaitą Nr. GRP/08/226 pasiėmė dalį prekių už 1 469,77 Lt sumą. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovas būtų priėmęs iš atsakovo likusias grąžintinas prekes, nėra. CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Šalys pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 punktu įtvirtino teisę pirkėjui grąžinti pardavėjui nepaklausias, kokybiškas, nesuteptas ir nesugadintose pakuotėse esančias prekes. Vadovaujantis protingumo principu, teismas konstatavo, kad daugiau kaip 3 mėnesius neparduodamos prekės laikytinos nepaklausiomis. Tai, kad natūroje paruoštos grąžinimui prekės yra be kokybinių pažeidimų, nesuteptos ir nesugadintose pakuotėse, patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pagal CPK 197 str. 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė pirkimo – pardavimo sutarties 6.5 punkte nurodytų sąlygų visetą, todėl buvo pagrindas pripažinti, kad atsakovas įgijo teisę grąžinti ieškovui grąžinimui paruoštas prekes 14 631,20 Lt sumai (CK 1.138 str. 1 p.). Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos priteisiamos tik dėl piniginių prievolių įvykdymo pradelsimo, teismas atsakovo prašymą priteisti 6 procentus metinių palūkanų laikė teisiškai nepagrįstu, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė (CK 6.210 str. 2 d.).

7Atsakovas apeliaciniu skundu prašė teismo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, atitinkamai paskirstant teismo išlaidų paskirstymą. Nurodė, kad teismui priėmus priešieškinį ir jį toliau nagrinėjant, byloje privalėjo būti nagrinėjamas ir ieškinys (CPK 143 str. 1 ir 2 d.). CPK 246 str. 1 d. buvo pritaikytas netinkamai. Be to, formaliu pagrindu net ir nenagrinėjant ieškinio, turėjo būti atsižvelgta į apelianto atsiliepimo į priešieškinį argumentus. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas įrodė pirkimo pardavimo sutarties 6.5 p. nurodytų sąlygų visetą. Ginčui esminė aplinkybė – kad prekės nepaklausios – nėra įrodyta. Objektyvios kliūtys tų prekių paklausai nenurodomos. Nenurodyta ir jokių subjektyvių paties atsakovo kaip verslininko veiksmų prekybai pagyvinti, kurių nesėkmingumą galima būtų aiškinti prekių nepaklausumu. Per tą laiką atsakovo versle vyko apeliantui iš anksto nežinomi reorganizavimai, atsakovo parduotuvė buvo uždaryta jo paties iniciatyva. Prekės buvo išvežamos į sandėlius užmiestyje. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotos aplinkybės, dėl kurių ginčo byloje nėra. Teismo sprendime neatskleista bylos ginčo sprendimui esminės aplinkybės. Atsakovas, iš apelianto gavęs prekes, ėmė keisti veiklos organizaciją ir prekybos centrą uždarė. Jis visiškai neatsižvelgė į tai, ko galėjo protingai tikėtis apeliantas – kad prekės bus atitinkamai profesionaliai pardavinėjamos, prekybos sąlygos nebus bloginamos paties atsakovo veiksmais. Iš atsakovo teisme negauta ir neišreikalauta jokių įrodymų ar paaiškinimų, paneigiančių apelianto argumentus ir juos atitinkančius įrodymus.

8Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal CPK 246 str. 1 d. ieškovo atstovui, kuriam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo posėdyje nedalyvaujant bei atsakovui neprašant priimti sprendimą už akių, ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Todėl pagrįstas teismo sprendimas dalyje paliekant ieškinį nenagrinėtu. Pažymi, kad pagal ginčo sutarties 6.5 str. pirkėjas turi teisę sugrąžinti nepaklausias, kokybiškas, nesuteptas ir nesugadintomis pakuotėmis prekes. Kaip jau buvo minėta priešieškinyje, prekės nuo 2009-07-13 iki 2009-10-28 buvo pardavinėjamos, tačiau neparduotos atsakovo prekybos centre, o nuo 2009-10-28 buvo pardavinėjamos atsakovo patalpose adresu Geologų g. 6, Vilniuje. Nepaisant to, jog prekės nėra pardavinėjamos prekybos centre, atsakovo prekyba statybinėmis ir kitomis medžiagomis nėra ir nebuvo sustojusi – ji tiesiog yra vykdoma minėtose patalpose, kurios yra atviros visiems interesantams, tačiau ieškovo prekių nepavyko parduoti, todėl pagrįstai manytina, kad šios prekės yra nepaklausios. Tam, kad teismas pripažintų teisę grąžinti prekes pagal sutarties 6.5 str., atsakovas kaip įrodinėjimo ir atsikirtimo priemonę nusprendė pasitelkti antstolį, jog jis užfiksuotų faktines aplinkybes. Kadangi ieškovas ieškinyje nurodė abejones dėl dviejų sąlygų, numatytų sutarties 6.5 str. buvimu, atsakovas pasirinko, jog efektyviausias reikalavimų teisėtumo užtikrinimo bei atsikirtimų nuo ieškovo nepagrįstų ir neteisėtų reikalavimų būdas yra surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

9Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas

10Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

11Teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmes (CPK 246 str. 1 d.), ieškinio palikimą nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pagrindinių civilinio proceso principų, todėl nėra pagrindo jo dalies naikinti apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju ieškinys paliktas nenagrinėtu ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį bei nepranešus apie neatvykimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus, o ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti kelią nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2008, 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1564/2009, 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-352/2011). Apeliantas skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, susijusių su nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumu bei nepagrįstumu. Bylos medžiaga patvirtina, jog apie teismo posėdį ieškovui buvo tinkamai pranešta (b. l. 142 – 143), byloje nėra duomenų, jog ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, dėl ko jis teismo posėdyje negalėjo dalyvauti, ir apie kurias teismas turėjo galimybę žinoti. Pabrėžtina, kad civiliniame procese šalys turi ne tik teises, kuriomis privalo naudotis sąžiningai, bet ir pareigas, kurias apibrėžia CPK 42 straipsnis. Šalys turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, o neturėdamos galimybės dalyvauti teismo posėdyje, teikti prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant svarbias priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (CPK 42 str. 5 d.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio palikimo nengarinėtu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o apeilaicinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti (CPK 329, 330, 338 str.).

12Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), o išsiaiškinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.).

13Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

14Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumu, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

15Bylos duomenimis, pagal šalių sudarytą Prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AR09/06/16 (b. l. 5 – 9) 1.1 p. ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo parduoti prekes atsakovui (pirkėjui), o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti ieškovui už prekes sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties 6.5 str. taikymo, t. y. kada atsakovas (pirkėjas) turi teisę sugrąžinti nepaklausias, kokybiškas, nesuteptas ir nesugadintomis pakuotėmis prekes ieškovui (pardavėjui). Ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė sutarties 6.5 p. nurodytų sąlygų viseto, t. y. nėra įrodyta, jog prekės buvo nepaklausios. Byloje nekilo ginčo, jog ieškovo perduotos prekės nuo 2009-07-13 iki 2009-10-28 buvo pardavinėjamos atsakovo prekybos centre, išrašas iš atsakovo internetinio tinklapio (b. l. 110) patvirtina apie prekybos vietos perkėlimą į patalpas, esančias Geologų g. Nr. 6, Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog ginčo prekės nebuvo atsakovo pardavinėjamos, dėl ko nebūtų galimybės konstatuoti prekių nepaklausumo jų neparduodant. Kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas nuolat organizavo perduotų daiktų prekybą, ir minėtos ginčo prekės liko neparduotos, yra pagrindas konstatuoti pirkimo pardavimo sutarties 6.5 p. sąlygų viseto buvimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus turėjo teisinį pagrindą padaryti išvadą, jog atsakovas įgijo teisę grąžinti ieškovui grąžinimui paruoštas prekes 14 631,20 Lt sumai (CK 1.138 str. 1 p.). Taip pat laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotos aplinkybės, dėl kurių ginčo byloje nėra. Ieškovo pateiktame ieškinyje (b. l. 40 – 41) yra nurodyta, jog atsakovas negali įgyvendinti sutartinės savo teisės, nes nėra bent dviejų visų tokios teisės įgyvendinimui būtinų sąlygų, atsakovas pats patvirtino aplinkybes, kurios daro negalimą jo 6.5 p. nurodytos sutartinės teisės įgyvendinimą ir kt. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl prekių tinkamumo (atsižvelgiant į kokybę, taip pat į tai, jog jos nesuteptos ir nesugadintos) jas grąžinant ieškovui pagal sutarties 6.5 p., todėl pagal CPK 178 str. prasmę atsakovas tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis įrodinėjant atitinkamų faktų buvimą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. šiuo konkrečiu atveju antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu (CPK 197 str. 2 d.).

16Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Kaip minėta, teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.

Nutarė

18Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai