Byla 2S-272-480/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės ( - ) tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1120-939/2016 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovei ( - ) tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, drausminės nuobaudos panaikinimo ir grąžinimo į darbą bei atsakovės ( - ) tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei T. R. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2016-06-06 ( - ) tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. P3-220 dėl drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo ir įsakymą dėl atleidimo iš pareigų, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą.
  2. Atsakovė ( - ) tarnyba prie LR ŽŪM pateikė byloje patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės T. R. 28 723,46 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 28 723,46 Eur sumai ir areštuoti ieškovei T. R. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir ieškovės pinigines lėšas, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis. Atsakovė nurodė, kad ieškovės jau buvo pareikalauti atlyginti 28 723,46 Eur žalą, tačiau žala nėra atlyginta iki šiol, ieškovė ginčija jos atleidimą iš darbo bei žalos padarymo faktą, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad kol bus baigta nagrinėti ši byla, ieškovė gali perleisti kitiems asmenims ar iššvaistyti savo turimą turtą. Teismo sprendimas būtų neįvykdomas, o atsakovės teisių gynimas teisme netektų prasmės, kadangi faktiškai žala nebūtų išieškota, todėl būtina nedelsiant imtis priemonių, kad ieškovės turto sudėtis, forma ir kokybė nepakistų. Ieškovė yra fizinis asmuo, laikytina, kad atsakovės patikslintu priešieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė ir tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas, preliminariai įvertinęs atsakovės patikslintu priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl 28 723,46 Eur žalos atlyginimo iš ieškovės priteisimo ir pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad yra pagrįstų abejonių dėl atsakovei palankaus teismo sprendimo, todėl sprendė, kad atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje yra nepagrįstas. Atsakovė patikslintą priešieškinį grindžia aplinkybėmis, jog ieškovė, netinkamai atlikdama savo darbines pareigas, padarė atsakovei 24 963,72 Eur dydžio žalą dėl nustatyto 9073,10 kg žuvies trūkumo, dėl kurio, greta kitų pažeidimų, T. R. buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Atsakovė pateikė 2016 m. gegužės 20 d. T. R. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog 2015 m. suvestinėje yra padaryta klaida – vietoje pateiktų 10258 kg buvo 9853 kg, suleisti plačiakakčiai su amūrais ir karpiais išgaudymo metu dėl dumblu užsikišusių žiaunų neišgyveno, kad plačiakakčiai neprigijo, matė ir vadovybės darbuotojai, be to, 2015 m. vasara ir ruduo buvo ypatingai sausi, dėl to rudeninio išgaudymo metu žuvis nebuvo vežama į žuvies profilaktikos mazgą, nebuvo rūšiuojama, svėrimas prie tvenkinių nebuvo tikslus, trūkstant vandens žuvis buvo sveriama su dideliu kiekiu dumblo, dėl minėtų sąlygų galėjo susidaryti nemaža svorio paklaida, didelius nuostolius ūkis patiria ir dėl žuvilesių paukščių, kurių padaryta žala sudaro 10 t žuvies, ne visi poskyrio darbuotojai atlieka savo funkcijas, susijusias su žuvilesių paukščių populiacijos reguliavimu, nemažą žalą ūkis patiria taip pat ir dėl brakoneriavimo, be to, įvertinus bendras išeigas ir patirtus nuostolius iš žiemojimo tvenkinių, atsižvelgiant į normatyvus, padarytas nuostolis siekia 2256 kg, šiuos nuostolius galima priskirti nepalankioms vasaros ir rudens oro sąlygoms, bakterijai Aeromonus sobria, brakonieriavimui, žuvilesiams paukščiams ir nepalankiam vadovybės požiūriui į skyriaus darbą. Taip pat patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ieškovė dirbo( - ) poskyrio vedėja nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ( - ) tarnybos suformuota komisija atliko Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus ( - ) poskyrio turto ir dokumentų inventorizaciją ir pateikė 2016-09-09 inventorizacijos ataskaitą, kurioje užfiksuotas 3759,74 Eur dydžio ilgalaikio materialaus turto bei atsargų ir ūkinio inventoriaus trūkumas, kuris buvo priskirtas materialiai atsakingam asmeniui – poskyrio vedėjai T. R.. Teismas nurodė, kad vertinant tai, jog ieškovė dirbo poskyrio vedėja iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., o turto inventorizacija atlikta 2016 m. rugsėjo 9 d., kyla pagrįstų abejonių, kad minėtos inventorizacijos metu nustatytas materialaus 3759,74 Eur vertės turto trūkumas galėjo atsirasti tuo metu, kai ieškovė ir atsakovė jau nebuvo susiję darbo santykiais. Teismas konstatavo, kad preliminariai įvertinus priešieškinio reikalavimą ir pateiktus įrodymus, kyla pagrįstų abejonių dėl visų materialinės atsakomybės sąlygų buvimo bei pačios žalos fakto ir dydžio, prieieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai prima facie nepatvirtina ir nėra pakankami, kad teismas įsitikintų, jog atsakovės priešieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Todėl negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovė( - ) tarnyba prie LR ŽŪM prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones 28 723,46 Eur sumai ir areštuoti ieškovei T. R. priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir ieškovės pinigines lėšas, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo nutartis nepagrįsta, kadangi atsakovė pateiktame priešieškinyje, tiek patikslintame priešieškinyje detaliai dėsto ir įrodymais grindžia visas ieškovės materialinę atsakomybę lėmusias sąlygas (DK 246 str.). Atsižvelgiant į visų įrodymų visumą, priešieškinio ir patikslinto priešieškinio faktines aplinkybes, teigtina, kad ieškinys yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas. Atsakovė pateikė išsamius įrodymus, kad šalis siejo darbo santykiai, ieškovė dėl apdairių ir netinkamų darbo funkcijų vykdymo sukėlė atsakovei žalą.
    2. Teismas nepateikė argumentų, kuriais remiantis, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl visų materialinės atsakomybės sąlygų buvimo bei pačios žalos fakto ir dydžio. Teismas išimtinai remiasi atsakovės pateiktu ieškovės 2016-05-20 paaiškinimu dėl žuvų sumažėjimo, tačiau visiškai neanalizuoja kitų į bylą pateiktų įrodymų. Sprendimo motyvavimas tik vienu į bylą pateiktu įrodymu, kuriuo savo poziciją grindžia būtent ieškovė, pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nesprendžia reikalavimų pagrįstumo ir tuo labiau nesprendžia ginčo iš esmės.
    3. Teismas, pripažindamas, jog priešieškinys yra nepagrįstas, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos ir nepateikdamas argumentų, kurie pagrįstų, jog šioje stadijoje akivaizdžiai matyti, kad pareikštas priešieškinis negalėtų būti tenkinamas, priėmė neteisėtą nutartį.
    4. Išskyrus išvadą, jog priešieškinys prima facie yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl ko galėtų būti netaikomos laikinosios apsaugos priemonės.
  2. Ieškovė T. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Teismo nutartis yra priimta tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsakovės atskirasis skundas yra grįstas tik deklaratyviais teiginiais ir yra tik siekis įbauginti atleistą darbuotoją.
    2. Inventorizacija atlikta ieškovei nedalyvaujant ir nepranešus apie jos atlikimo datą ir laiką. Biologinio turto trūkumas apskaičiuotas ne faktiškai, bet pagal technologines normas įvertinus masės sumažėjimą. Konstatuotas beveik 30 procentų žuvų netekimas per žiemojimo laikotarpį, nors Respublikos mastu 2015-2016 m. žiemojimo laikotarpiu nuotoliai 32-50 procentų. Kaip apskaičiuota žala nėra aišku.
    3. Atsakovės argumentai dėl materialaus turto trūkumo ir reikalavimas dėl 3 759, 74 Eur priteisimo yra nepagrįstas.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės turtui atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).
  4. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareikštas patikslintas priešieškinys yra tikėtinai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas; apeliantė pateiktame priešieškinyje, tiek patikslintame priešieškinyje detaliai dėsto ir įrodymais grindžia visas ieškovės materialinę atsakomybę lėmusias sąlygas Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams pritaria.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  6. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) pateikė byloje patikslintą priešieškinį ieškovei (buvusiai atsakovės darbuotojai) dėl 28 723,46 Eur žalos atlyginimo, pateikė jos pareikštus reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų ir padarytos žalos dydžio nustatymas, ieškovę ir atsakovę žalos atsiradimo metu siejant darbo teisiniams santykiams, yra išimtinai bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pasitvirtinus priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje atsakovės nurodytoms aplinkybėms, atsakovės pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami ir jie sukeltų jos pageidaujamas teisines pasekmes.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pareikšto patikslinto priešieškinio pagrįstumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios priešieškinio priėmimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal atsakovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus sprendimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek priešieškinio, tiek patikslinto priešieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį pagrindžiantys įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tikėtinai nepagrindė savo patikslinto priešieškinio reikalavimų ieškovės atžvilgiu.
  8. Nustačius, kad atsakovės ( - ) tarnybos prie LR ŽŪM patikslintas priešieškinys yra tikėtinai pagrįstas, yra aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įvertinimas.
  9. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Atsakovas privalo pateikti jo gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti prezumpciją tuo atveju, kai teismas pritaiko areštą (laikinąsias apsaugos priemones) ir atsakovas siekia šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014).
  10. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, kad ieškovė ginčija jos atleidimą iš darbo ir žalos padarymo faktą, patikslinto priešieškinio suma ieškovei kaip fiziniam asmeniui yra didelė, ieškovė šiuo metu nedirba ir negauna pajamų, jos turtinė padėtis nėra patikima, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė gali perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims ar jį iššvaistyti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje būtų apsunkintas ar iš viso neįmanomas.
  11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).
  12. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir negauna pajamų, savaime neįrodo grėsmės būsimo galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje. Atsakovė nepateikė įrodymų apie ieškovės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija jos atleidimą iš darbo bei žalos padarymo faktą, todėl atsakovės priešieškinio dėl žalos iš buvusios darbuotojos priteisimo pateikimas pats savaime nesuponuoja grėsmės galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui nagrinėjamu atveju grindžiama tik deklaratyviais teiginiais. Kaip minėta, vien didelė priešieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovei neįrodžius ieškovės T. R. nesąžiningumo, nesant duomenų, jog ji ketina perleisti, paslėpti turimą turtą ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu nėra pagrindo (CPK 144 str. 1 d., 185 str.).
  13. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
  14. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovės patikslintas priešieškinys yra preliminariai nepagrįstas, tačiau iš esmės pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai