Byla 2A-1049-611/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. ir atsakovo VĮ Valstybės turto fondo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovui VĮ Valstybės turto fondas dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir atsakovo priešieškinį atsakovui antstoliui V. Č. dėl turto ieškovui perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tretieji asmenys R. S., LR teisingumo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir SE „BTA Insurance Company“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovui žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), iki to laiko, kol tarp atsakovo ir trečiojo asmens R. S. bus pasirašytas minėto žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas, bet ne ilgiau kaip pastato, unikalus Nr. ( - ), ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminui, nustatomam vadovaujantis „Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996-02-01 saugaus naudojimo termino tvarka“ (Aplinkos ministro 2003-05-19 įsakymas Nr. 237), ir atlikti kitus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Be to, atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašė priešieškinį atmesti.

5Nurodė, kad 2006-03-30 buvo sudaryta sutartis dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo (toliau – privatizavimo sutartis) tarp pardavėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir pirkėjo trečiojo asmens R. S.. Vilniaus miesto savivaldybės taryba įsipareigojo perduoti pagal privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą R. S. nuosavybėn privatizavimo objektą – pastatą-boilerinę. Privatizavimo objektui priskirtas 0,1155 ha bendro ploto valstybinis žemės sklypas, kuris pirkėjui bus perduodamas pagal atskirą pirkimo-pardavimo sutartį, o iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pirkėjui bus nuomojamas pagal atskirą žemės nuomos sutartį. R. S. pilnai atsiskaitė už boilerinę ir įgijo į boilerinę nuosavybės teisę. 2006-11-22 su pirkėju R. S. dėl žemės sklypo, skirto eksploatuoti boilerinei, buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kur 7.1 punkte nurodytas nuomos sutarties aprašymas – sutarties Nr. 12-1-31 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ galiojimo terminui, bet ne ilgiau kaip iki 2007 m. IV ketvirčio pabaigos. Sutarties nutraukimas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas, jos galiojimą patvirtino 2009-09-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento valdymo ir privatizavimo skyriaus raštai, skirti antstoliui V. Č., todėl ieškovas visiškai pagrįstai ir teisėtai 2010-08-31 iš varžytinių perėmė iš R. S. nuosavybės teisę į pastatą-boilerinę bei nuomos teisę į žemės sklypą. 2010-08-31 turto perdavimo išieškotojui aktą 2010-11-12 patvirtino teismas. Ieškovas tapęs boilerinės savininku ir įgijęs nuomos teisę kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas 2011-08-29 raštu nepagrįstai atsisakė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Teigia, kad nors teismo sprendimu iš R. S. ir buvo priteista privatizuotino žemės sklypo pirkimo-pardavimo kaina, ji realiai nebuvo išieškota, o pats žemės sklypas nebuvo jam perduotas, todėl R. S. neįgijus nuosavybės teisės į žemės sklypą, ieškovo nuomone, jis kaip pastato-boilerinės savininkas turi teisę nuomotis šį žemės sklypą analogiškomis sąlygomis kaip pastato-boilerinės pardavėjas, t.y. R. S.. Ieškovo nuomone, priešieškinis yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas taikant ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių institutą.

6Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Taip pat pareiškė priešieškinį antstoliui V. Č., prašydamas pripažinti negaliojančiu 2010-08-31 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0116/09/00795 dalyje dėl nuomos teisės į 0,0155 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ). Atsiliepime ir priešieškinyje atsakovas nurodė, kad R. S. viešojo aukciono tvarka valstybinės žemės privatizavimo pagrindais 2006-01-25 laimėjo aukcioną dėl pastato-boilerinės ir jam priskirto žemės sklypo įsigijimo. 2006-03-30 jau buvo sudaryta privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis. Esant tokios sutarties faktui, sutinkamai su galiojančių teisės aktų normomis, atsakovas įgijo teisę pagal privatizavimo sandorį nesumokėtas sumas išieškoti iš R. S.. Nors tarp atsakovo ir R. S. sudarytas sandoris dar nėra pilnai įvykdytas, tačiau pati sutartis nėra nutraukta, o šalims yra išlikusios jos pagrindu atsiradusios prievolės. Šiuo atveju atsakovas realiai nebeturi teisių į žemės sklypą, todėl negali jo išnuomoti ieškovui. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypo nuomos sutarties galiojimas pasibaigė 2007 m. pabaigoje, nepaisant to, jog išliko įrašas viešajame registre. Pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą iš R. S. išieškotojo ieškovo naudai, ginčijamu aktu perdavė ieškovui pastato-boilerinės nuosavybės teises ir po minėtu statiniu esančio žemės sklypo nuomos teises, kai pastarosios teisės negalėjo perduoti, nes faktiškai nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi. Atsakovas pridūrė, jog antstoliui turėjo būti žinoma aplinkybė, kad perduodamas nuomos dalykas priklauso valstybei, tačiau pastarasis nevykdė pareigos pateikti atsakovei užklausimą dėl galimybės perduoti nuomos teises ieškovui ar bent jau informuoti apie vykdymo procesą. Nurodė, kad atsakovas apie skundžiamą aktą sužinojo tik 2011-05-31, gavęs ieškovo prašymą išnuomoti žemės sklypą, todėl senaties terminas priešieškinio padavimo dieną nėra praleistas.

7Atsakovas pagal priešieškinį antstolis V. Č. prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jis patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatė, jog nuomos sutarties sudarymo faktas dar nėra išregistruotas. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė nurodė antstoliui, jog R. S. ir po 2008 m. buvo skaičiuojamas įsiskolinimas dėl nuomos paslaugų pagal minimą nuomos sutartį. Minėtos aplinkybės jam sudarė pagrindą manyti, kad minimo žemės sklypo nuomos sutartis ginčijamo akto sudarymo metu dar nebuvo nutraukta. Be to, antstolio manymu, priešieškinis pareikštas praleidus vienerių metų senaties terminą. Pažymėjo, jog atsakovas apie ginčijamą aktą turėjo sužinoti 2010-08-31, kuomet jis buvo įregistruotas viešajame registre.

8Trečiasis asmuo SE „BTA Insurance Company“ prašė priešieškinį atmesti, o ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo nutraukta, todėl antstolis pagrįstai minėto turto nuomos teisę perdavė ieškovui. Pažymėjo, jog yra praleistas priešieškinio senaties terminas.

9Trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija prašė ieškinį ir priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui 2012 m. sausio 13 d. sprendimu už akių konstatavus, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta privatizavimo programoje nustatytomis sąlygomis, atsakovas neteko galimybės disponuoti minėtu turtu, todėl neturi teisės jo išnuomoti ieškovui. Pažymėjo, kad antstolis turėjo pagrindą perduoti žemės sklypo nuomos teisę ieškovui, tačiau šiuo metu nuomos teisė yra išnykusi.

10Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti analogiškais motyvais, kuriuos nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o priešieškinį prašė tenkinti.

11Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

14Teismas konstatavo, kad pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nedaro sutarties neterminuotos, todėl padarė išvadą, kad žemės sklypo nuomos sutartis nustojo galioti 2007-12-31, o tuo pačiu pasibaigė R. S. nuomos teisė. Ieškovas, antstolio 2010-08-31 aktu įsigijęs boilerinę-pastatą, CK 6.394 str. 3 d. pagrindu jau negalėjo įgyti po pastaruoju statiniu esančio žemės sklypo nuomos teisės, nes ankstesnis statinio savininkas jos nebeturėjo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimu už akių iš R. S. priteisus žemės sklypo kainos sumą, atsakovas nebeteko teisės disponuoti žemės sklypu, kadangi tokios teisės sąlyginai perėjo R. S.. R. S. nėra perėmęs žemės sklypo, tačiau jo prievolė, kurios pagrindu atsiranda nuosavybės teisė, jau yra priverstinai vykdytina įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas laikė, kad R. S. įgis nuosavybės teisę į žemės sklypą, kai iš jo bus išieškota tokio sklypo pardavimo kainos suma, o disponuoti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku atsakovas nebeturi teisės.

15Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovui taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai, todėl jis turėjo pareigą domėtis ir patikrinti viešojo registro duomenis, susijusius su ginčijamu aktu. Teismas padarė išvadą, kad apie turto perdavimo ieškovui aktą, kuriuo ieškovui perduota žemės sklypo nuomos teisė, atsakovas turėjo žinoti 2010-11-23. Ieškinio senaties termino pabaiga suėjo 2011-11-24, todėl priešieškinis pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui. Be to, nurodė, kad antstolis turėjo numanyti, kad 2006-11-22 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ginčijamo akto priėmimo dieną buvo pasibaigusi: vykdomojoje byloje yra nuomos sutarties kopija, viešajame registre nurodyta, kad sutartis galioja iki 2007 m. IV ketvirčio pabaigos, o žemės sklypo nuomos sutartis imperatyviai laikoma pasibaigusia nuo nuomos termino pasibaigimo momento. Dėl sutarties galiojimo antstolis turėjo pareigą kreiptis į atsakovą, o ne į Vilniaus savivaldybę, kadangi Žemės įstatymo 9 str. 2 d. numato, jog už valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, išnuomojimą atsakingas atsakovas, todėl antstolis nepagrįstai perleido ieškovui nuomos teisę į žemės sklypą. Kadangi senaties terminas priešieškiniui pareikšti atsakovo buvo praleistas, ieškovas prašė taikyti senatį, todėl teismas atsakovo priešieškinį atmetė, kaip pareikštą po ieškinio senaties termino suėjimo.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. nuomos sutarties terminui pasibaigus tolesnis naudojimasis valstybiniu žemės sklypu yra galimas, jeigu tam yra juridinis pagrindas – R. S. turėjo juridinį pagrindą ginčo žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimui ir naudojimuisi ginčo žemės sklypu, todėl 2010-08-31 nuomos sutartis galiojo: kai 2010-08-31 ieškovas įgijo boilerinę, R. S. nebuvo sudaręs su atsakovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimas už akių, kuriuo pripažinta, kad R. S. su atsakovu sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį privatizavimo sąlygomis, įsiteisėjo tik 2012-01-13, t.y. po turto perdavimo ieškovui akto sudarymo. Be to, teismo sprendimu nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą R. S. nebuvo pripažinta.
  2. Byloje nėra įrodymų, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens R. S. yra pasirašytas žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas ir/arba kad dedamos pastangos kuo greičiau išieškoti iš trečiojo asmens ginčo žemės sklypo kainą ir pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą.
  3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007 m. gruodžio mėnesį nuomos sutartis baigėsi, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams – remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais 2012-03-26 ir 2010-11-23 Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašais, nebuvo ir nėra registruotas ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo/pasibaigimo faktas. Be to, į viešąjį registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais iš išsamiais, todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti šiais duomenimis.
  4. R. S. buvo sudaręs žemės sklypo, būtino boilerinei eksploatuoti, nuomos sutartį, todėl ieškovui, kaip naujajam boilerinės savininkui, perėjo teisė nuomotis žemės sklypą, o toks nuomos teisės perleidimas neprieštarauja privatizavimo esmei, kadangi toks leidimas tiesiogiai įtvirtintas Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklėse.
  5. Pirmosios isnstancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai bei neobjektyviai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl terminuotos žemės sklypo nuomos sutarties statuso pasibaigus jos terminui yra nevienoda, tuo tarpu teismas visiškai nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl nesivadovavo ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties, sudarytos privatizavimo sandorio pagrindu, galiojimo.
  6. Teismas, net ir konstatavęs, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens R. S., pasibaigė 2007-12-31 dieną, turėjo tenkinti ieškovo reikalavimą Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu, t.y. suteikiančios nuomos sutartiniams teisiniams santykiams juridinį pagrindą ir kuriuo siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti.
  7. Priešieškinys atmestinas ne tik dėl to, kad praleista iešikinio senatis, bet ir dėl to, kad jis iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas. Nuosavybės teisė privatizuojamo objekto pirkėjui, nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui R. S., pereis tik nuo perdavimo priėmimo akto pasirašymo dienos. Iki to laiko tretysis asmuo R. S. neturi teisės disponuoti ginčo žemės sklypu - ši teisė priklauso išimtinai ginčo žemės sklypo savininkui, Lietuvos Respublikai, kadangi jokių apribojimų dėl disponavimo teisės nenustatyta nei privatizavimo sutartyje, nei teisės aktuose.
  8. Teismas neteisėtai privatizavimo žemės sklypo-pirkimo pardavimo sandorio sudarymo momentą, nesant sumokėtos kainos ir pasirašyto perdavimo priėmimo akto, tapatina su disponavimo teisės, kuri yra ne kas kita, bet nuosavybės teisės susidedamoji dalis, perleidimu: jeigu nepasirašytas perdavimo priėmimo aktas, vadinasi neperleista nuosavybės teisė, o iš to seka, kad neperleista ir disponavimo teisė.

18Atsakovas VĮ Valstybės turto fondas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. nors atsakovas kaip juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, turėjo pareigą domėtis, t.y. tikrinti viešojo registro duomenis, susijusius su ginčijamu aktu, tačiau ši pareiga neturi būti suabsoliutinama. Kadangi antstolis nevykdė pareigos informuoti atsakovą apie ketinimus perleisti R. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat atsakovui nebuvo žinomos aplinkybės apie skolos išieškojimą pagal Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro 2008 m. rugsėjo 22 d. išduotą vykdomąjį raštą iš skolininko R. S. išieškotojo ieškovo naudai, nukreipiant išieškojimą į pastatą-boilerinę, todėl atsakovas neprivalėjo nuolatos tikrinti viešajame registre duomenis, susijusius su ginčijamu aktu, domėtis, ar trečiasis asmuo R. S., kartu su jam priklausančia boilerine neperleido ir žemės sklypo nuomos teisės, juolab, kad ši teisė R. S. tuo metu ir nebepriklausė.
  2. 2010-11-23 įregistravus ginčijamą aktą Nekilnojamojo turto registre, atsakovas galėjo sužinoti tik apie turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo faktą, tačiau tam, kad prasidėtų ieškinio senaties termino eiga, atsakovas turėjo sužinoti ir apie savo teisių pažeidimą, t.y. kad ginčijama aktas pažeidžia atsakovo teises. Vien įrašo apie ginčijamo akto įregistravimą viešajame registre nepakako, kad būtų galima laikyti, jog atsakovui buvo žinoma apie jo teisių pažeidimo faktą. Ieškinio senaties termino eiga byloje nagrinėjamu atveju prasidėjo nuo tada, kai atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti tiek apie į ginčijamą akto sudarymo faktą, tiek tai, kad šiuo ginčijamu aktu buvo pažeistos atsakovo teisės, t.y. nuo 2011-05-16. Pažymėtina, kad informacija apie nuomos teisės į 0,0155 ha valstybinės žemės sklypą perleidimą Nekilnojamojo turto registre apskritai nebuvo ir nėra išviešinta.

19Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinis, palikti nepakeistą; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. atsakovas pateikia tikrovės neatitinkančias aplinkybes: pats atsakovas 2012-04-27 priešieškinyje nurodė, kad jam buvo žinoma apie trečiojo asmens R. S. atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą, nurodė, kad 2009-05-25 pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodė, kad R. S. 2006-01-25 įsigijęs privatizavimo objektą yra neįvykdęs prievolės sumokėti žemės sklypo kainos. Tą patvirtinta ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – antstolio pranešimas vykdomojoje byloje, adresuotas atsakovui, 2009-08-27 antstolio siunčiamų dokumentų registravimo sąrašas, antstolio patvarkymai bei 2009-06-20 išrašas iš internetinio puslapio www.antstoliai.lt dėl varžytinių paskelbimo. Todėl darytina išvada, kad atsakovas žinojo apie trečiojo asmens R. S. atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus, tačiau elgėsi pasyviai, apie vykdymo eigą nesidomėjo, į antstolio paklausimą neatsakė bei informacijos nepateikė.
  2. Atsakovas privalėjo tikrinti žemės sklypo duomenis viešajame Nekilnojamo turto registre, aktyviai domėtis, kaip ir su kokiomis teisėmis į ginčo žemės sklypą buvo perleistas ginčo pastatas, domėtis trečiojo asmens R. S. turtine padėtimi, ginčo pastato likimu. Tačiau atsakovas to nedarė, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad VĮ Turto fondo ieškinio pateikimo senatis yra suėjusi.

20Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. žemės nuomos sutartis pasibaigia suėjus nuomos terminui, todėl suėjus 2007 m. IV ketvirčiu, žemės sklypo nuoma R. S. atžvilgiu baigėsi. Tokiu būdu ieškovas neturi pagrindo kildinti savo nuomos teisės į valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovo nurodyti argumentai bei pagrindai dėl žemės sklypo nuomos teisės perėmimo turto perdavimo išieškotojui aktu Nr.0116/09/00795 prieštarauja viešajam interesui ir neatitinka CK 6.321 str. 1 d., 6.394 str. 3 d., 6.396 str. reikalavimų.
  2. Antstoliui V. Č. vykdant priverstinį skolos išieškojimą ieškovo naudai, varžytinių metu nebuvo atskleista informacija apie tai, kad valstybė turi teisių ir pretenzijų į perduodamus daiktus, nors tą įpareigojo daryti CK 6.321 str. 1 d. nuostatos. To nepadarius, buvo pažeisti valstybės interesai. Be to, varžytinės be pagrindo buvo vykdomos dėl žemės sklypo nuomos teisės, kuri jau nebegaliojo, perdavimo pagrindu, kai tuo tarpu pagal 2006-01-25 įvykusį privatizavimo sandorį boilerinei priklausantis žemės sklypas turėjo būti parduodamas. Ieškovas negalėjo įgyti daugiau teisių į žemės sklypą, nei jų buvo įgijęs viešo aukciono laimėtojas pagal privatizavimo programoje nustatytas sąlygas.
  3. Sistemiškai aiškinant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo bei Žemės įstatymo nuostatas, manytina, kad privatizavimo procesas yra tęstinis ir Žemės įstatymo nuostata, teigianti, kad valstybinės žemės sklypai yra priskirti privatizuotiems ir(ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, galėtų būti taikoma tiek jau pasibaigus statinių privatizavimo procesui, tiek dar jam vykstant. Tačiau viešojoje teisėje galioja principas, kad yra leidžiama tai, kas tiesiogiai nurodyta, todėl manytina, kad leisti valstybės žemės sklypų, priskirtų statiniams, įtrauktiems į privatizavimo objektų sąrašą, nuomą, remiantis vien sisteminiu teisės normų aiškinimu, tačiau nesant teisės aktuose nustatyto aiškaus leidimo nuomoti šiuos žemės sklypus, nebūtų galima.
  4. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą būtų neįvykdytos privatizavimo programos sąlygos, viešas aukcionas prarastų prasmę, būtų pažeisti valstybės interesai, o kartu ir viešasis interesas privatizavimo teisiniuose santykiuose.

21Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo nurodoma teismų praktika, kadangi bylos, kuria remiasi ieškovas ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, iš esmės skiriasi.
  2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, todėl pagrindas jos pasibaigimui yra nuomos termino suėjimas.
  3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesilaikė pozicijos, kad faktiniai ir sutartiniai nuomos teisiniai santykiai yra identiški, jie yra identiški tik tuo pagrindu, kad už naudojimąsi valstybine žeme turi būti atlyginama visais atvejais, tiek naudojantis pagal sutartį, tiek faktiškai.
  4. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą būtų paneigtas teismo sprendimas, priimtas kitoje – Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1981-258/2012, kuriame pripažinta, kad R. S. ir atsakovo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta privatizavimo programos nustatytomis sąlygomis.
  5. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieškinio senaties termino eiga jam prasidėjo 2011-05-16, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavęs iš ieškovo prašymą išnuomoti žemės sklypą. Tam, kad prasidėtų ieškinio senaties termino eiga, atsakovas turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimo faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas formaliai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

22Trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.394 str. 3 d. nuostatas, t.y. ieškovas įsigydamas boilerinę, įgijo teisę naudotis ginčo žemės sklypu tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir R. S., t.y. įskaitant pareigą jį nusipirkti iš valstybės, kadangi teisės ir pareigos, kylančios iš to paties šaltinio, negali būti atskirtos. Nuomos teisė šiuo metu yra pasibaigusi, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu už akių atmetė ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir pripažino, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta privatizavimo programoje nustatytomis sąlygomis. Minėtas sprendimas yra įgijęs res judicita galią, todėl privalo būti vykdomas. Tuo tarpu ieškovo keliamas reikalavimas paneigtų šį principą ir pačią privatizavimo esmę.
  2. Nuo turto perdavimo išieškotojui (ieškovui) akto įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos iki dienos, kada turėjo būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, manant, kad priešieškinis pateiktas laiku, praėjo beveik pusė metų. Manytina, kad apdairus, aktyviai besidomintis jam patikėtu turtu, asmuo turėjo objektyvią galimybę per šį laiką sužinoti apie įvykusį pastato perleidimą kitam asmeniui ir išsiaiškinti su tuo susijusias aplinkybes. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinį senatį atsakovo atžvilgiu.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl šalių apeliacinių skundų argumentų.

26Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas nebegali būti įpareigojamas sudaryti ieškovo nurodomo žemės sklypo nuomos sutartį, taip pat ar pagrįstai teismas pripažino, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą priešieškiniui pareikšti ir tuo pagrindu priešieškinį atmetė.

27Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006-03-30 Sutartimi Nr. 12-10-31 Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo pardavė R. S. pastatą-boilerinę, esantį ( - ) (b.l.19-22). Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-30 įsakymo Nr. 2.3-10466-01 pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracija ir R. S. 2006-11-22 sudarė privatizavimo objektui priskirto valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos sutartį (b.l.13-16), pagal kurią žemės sklypas, esantis ( - ), priklausantis Lietuvos Respublikai, buvo išnuomotas aukščiau minėtos 2006-03-30 sutarties galiojimo terminui, bet ne ilgiau kaip iki 2007 m. IV ketvirčio pabaigos (sutarties 2 p.) (b.l.30). A. V. Č. 2010-08-31 aktu vykdomoje byloje dėl skolos išieškojimo iš R. S. išieškotojui R. U. (ieškovui nagrinėjamoje byloje) perdavė minėto pastato-boilerinės nuosavybės teisę ir jam priskirto žemės sklypo nuomos teisę (b.l.23). Vilniaus apygardos teismas 2011-01-13 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1981-258/2012 konstatavo, jog R. S. ir atsakovas sudarė žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį privatizavimo programoje nustatytomis sąlygomis bei priteisė iš R. S. atsakovui 203 224,97 Lt minėto žemės sklypo pardavimo kainą (b.l.70-72).

28Aukščiau minėta 2006-11-22 valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo jos šalių susitarimu pratęsta, todėl pasibaigė 2007-12-31. Aplinkybė, jog minėta nuomos sutartis nebuvo išregistruota iš viešo registro, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad ji toliau galiojo ar tapo neterminuota. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-93/2010, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos termino pasibaigimo padarinių, išaiškino, kad Civilinio kodekso struktūra ir skirstymas į skyrius, skirsnius, leidžia spręsti apie tam tikrų normų taikymą mutatis mutandis principu, o aplinkybė, jog žemės nuomos sutarties nuostatos yra išdėstytos kitame – CK XXIX skyriuje, kuris nustato būtent žemės nuomos sutarties, kuri dėl specifinio sutarties dalyko turi savitų bruožų, pasibaigimo nuostatas. Pagal CK XXIX skyriaus 6.562 str. 1 d. 1 p. žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, o po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008). Tokį CK nuostatų aiškinimą pagrindžia ir CK 6.549 str. 1 ir 2 d. aiškinimas, šio straipsnio 2 d. nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam nei 99 metų, kas iš principo paneigia valstybinės žemės neterminuotos nuomos galimybę. Nesant įstatyminės galimybės susitarti dėl neterminuotos valstybinės žemės nuomos sutarties jos sudarymo metu, terminuota nuomos sutartis pasibaigus sutarties terminui negali transformuotis į neterminuotą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta vėliau nei ieškovo procesiniuose dokumentuose cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nagrinėjamu klausimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi, nes ginčo atveju kaip aktualesnė turi būti taikoma vėlesnė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Kita vertus, esant nevienodai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jo teisę spręsti bylą pagal vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.), turi teisę vadovautis ta praktika, kuri, teismo nuomone, labiau atitinka konkrečios bylos faktinę situaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu vadovautis ieškovo logika, vien dėl to, kad asmeniui priklausantis statinys stovi ant valstybei ar savivaldybei priklausančio žemės sklypo, bet kuriuo atveju žemės nuoma taptų neterminuota ir privaloma, kas paneigtų šalių galimybes sudaryti sutartis abiem šalims priimtinomis sąlygomis, o be to, CK nuostatos iš principo neleidžia valstybinės žemės neterminuotos nuomos. Faktas, kad byloje minima valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta, įgyvendinant kitą privatizavimo sandorį, neturi teisinės reikšmės ginčui ir nesudaro pagrindo kitaip aiškinti aukščiau minėtų CK nuostatų dėl valstybinės žemės nuomos termino pasibaigimo padarinių. Ieškovo cituojama norma (CK 4.262 str.) dėl viešo registro duomenų teisingumo ir išsamumo nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl žemės nuomos pasibaigimo, nes viešame registre esantys duomenys gali būti nuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinėjamos bylos atveju - byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir aukščiau nurodytais motyvais. Tai, kad pagal teisės aktus (žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.) asmuo turi teisę nuomotis valstybinę žemę, reikalingą jam priklausančio statinio eksploatacijai, nereiškia, kad asmuo jau turi galiojančią nuomos teisę, nes galiojanti nuomos teisė atsiranda tik nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, o iki tol asmuo tik turi teisę į nuomos teisę. Aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybė ir po sutarties termino pasibaigimo skaičiavo R. S. nuomos mokestį, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nuoma tapo neterminuota, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą už faktinį valstybinės žemės naudojimą, net ir nesant sudarytos nuomos sutarties, turi būti mokamas nuomos mokestis. Trečiasis asmuo R. S. 2010-08-31 turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo metu galiojančios nuomos teisės į ginčo žemės sklypą nebeturėjo, todėl antstolis V. Č., surašydamas minėtą aktą, negalėjo perleisti ieškovui daugiau teisių nei turėjo R. S. (CK 4.48 str.). Pagal 2006-03-30 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį bei LR Vyriausybės 2005-09-16 nutarimu Nr.1023 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 p., 18 p., 25-26 p. trečiasis asmuo R. S. atsakovo ginčijamo 2010-08-31 perdavimo išieškotojui akto metu buvo įgijęs teisę ir pareigą nupirkti po pastatu-boilerine, esančiu ( - ), esantį 0,0155 ha žemė sklypą, tačiau teisę į nuomą buvo jau praradęs. Pagal CK 6.419 str. 1 d. ir 6.421 str. 1 d. žemės sklypo pirkimas-pardavimas trečiojo asmens R. S. nuosavybėn įvyko, paskelbus jį 2006-01-25 įvykusio aukciono laimėtoju, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje NR.3K-3-501/2006). Būtent dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2011 m. sausio 13 d. sprendimu už akių (I t., b.l.70-72) pripažino R. S. su atsakovu minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą privatizavimo programoje nustatytomis sąlygomis ir priteisė atsakovui iš R. S. žemės sklypo kainą. Šiuo sprendimu teismas tik konstatavo žemės sklypo pirkimo-pardavimo faktą, bet ne pirkimo-pardavimo momentą. Dėl nurodytų motyvų aplinkybė, kad minėtas teismo sprendimas už akių priimtas po atsakovo ginčijamo perdavimo išieškotojui akto sudarymo, neturi teisinės reikšmės ginčui. Taigi, R. S., pasibaigus ginčo valstybinės žemės nuomos terminui, prarado teisę ją nuomotis toliau, tačiau įgijo pareigą sumokėti jos kainą ir sudaryti perdavimo priėmimo aktą. Kadangi antstolis atsakovo ginčijamu turto perdavimo išieškotojui (nagrinėjamoje byloje ieškovui) aktu negalėjo perleisti daugiau teisų nei turėjo R. S., todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai pripažino, kad antstolis nepagrįstai atsakovo ginčijamu perdavimo išieškotojui aktu perdavė ieškovui ginčo žemės sklypo nuomos teisę, nes perdavė skolininkui nepriklausančią teisę (CPK 602 str. 1d. 1 p.). Pagal žemės įstatymo 9 str. 2 d. už valstybinės žemė sklypų, priskirtų privatizuotiems ar privatizuojamiems statiniams, išnuomojimą yra atsakingas atsakovas, todėl antstolis, prieš sudarydamas ginčo perdavimo išieškotojui aktą, dėl nuomos sutarties galiojimo turėjo kreiptis ne į Vilniaus miesto savivaldybę, o į atsakovą, tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įrodymų, kad antstolis kreipėsi į atsakovą ir toks kreipimasis buvo išsiųstas atsakovui, byloje nėra.

29Ieškovas pagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo R. S., net ir esant galiojančiam Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimui už akių, kuriuo buvo pripažinta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta privatizavimo programoje nurodytomis sąlygomis, neįgijo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, kol nėra sudarytas perdavimo-priėmimo aktas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad R. S. vengiant sudaryti tokį aktą, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl sutarties įregistravimo priėmimo (CK 6.393 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju, esant sudarytai tarp atsakovo ir trečiojo asmens ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai, nors ir valstybė dar neprarado nuosavybės teisės į ginčo sklypą, tačiau ji negali apsunkinti žemės sklypo daiktinėmis teisėmis (nuomos teisėmis) ir išnuomoti jos ieškovui, nes tokios teisės neturėjo ir trečiasis asmuo R. S.. Be to, tokiu būdu būtų apsunkintas privatizavimo programos įgyvendinimas, pažymėtina ir tai, kad valstybė negali perduoti žemės sklypo neatlygintinai, o atlyginimo imti už jį taip pat nebegali, kadangi žemės sklypo kaina ir palūkanos yra priteisti iš pirkėjo.

30Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl atsakovo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentą, susijusias su ieškinio senaties termino atsakovo priešieškiniui taikymu ir nepagrįstai šiuo pagrindu atmetė atsakovo priešieškinį. Atsakovo, kaip juridinio asmens, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, pareiga domėtis viešo registro duomenimis negali būti absoliutinama ir sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentas negali būti tiesiogiai siejamas su viešo registro duomenų tikrinimu. Vien ginčijamo akto įregistravimo faktas nereiškė, kad atsakovas pagal šį įrašą sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kadangi iš viešo registro duomenų neatsispindėjo, kad ieškovui yra perleista ir neegzistuojanti nuomos teisė į ginčo žemės sklypą, tuo pažeidžiant atsakovo teises. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovas nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2011-05-16, kai ieškovas kreipėsi į jį dėl ginčo žemės sklypo nuomos. Priešingų duomenų byloje nėra. Antstolis, vykdydamas varžytines, atsakovo neinformavo apie tai, kad bus parduodama ir ginčo žemės sklypo nuomos teisė, dėl žemės sklypo nuomos į atsakovą nesikreipė, informacija apie ginčo žemės sklypo nuomos teisės perleidimą nebuvo išviešinta viešame registre, o pastato perleidimo įregistravimas savaime nepatvirtina ir nuomos teisės perleidimą. Aplinkybė, jog atsakovui buvo žinoma apie R. S. atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą, nereiškia, kad jam buvo žinoma apie nuomos teisės perleidimą. Atsakovas, žinodamas, kad tokia nuomos teisė yra pasibaigusi, neturėjo pareigos tikrinti ar nėra perleista ir nuomos teisė. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti 2010-08-31 turto perdavimo išieškotojui aktą, kuris viešame registre buvo įregistruotas 2010-11-23 (CPK 602 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmetė atsakovo priešieškinį. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą keičia, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinys, ir atsakovo priešieškinį tenkina (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d.3 p.). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas dėl aukščiau nurodytų motyvų, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

33„Ieškovo R. U. ieškinį atmesti.

34Atsakovo VĮ Valstybės turto fondo priešieškinį patenkinti ir pripažinti negaliojančiu antstolio V. Č. surašytą 2010-08-31 turto perdavimo išieškotojui ieškovui R. U. aktą Nr. 0116/09/00795 dalyje dėl nuomos teisės perdavimo į 0,0155 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ).“

35Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas įpareigoti... 5. Nurodė, kad 2006-03-30 buvo sudaryta sutartis dėl privatizavimo objekto... 6. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Taip pat pareiškė... 7. Atsakovas pagal priešieškinį antstolis V. Č. prašė priešieškinį... 8. Trečiasis asmuo SE „BTA Insurance Company“ prašė priešieškinį... 9. Trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija prašė ieškinį ir priešieškinį... 10. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį... 11. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį ir... 14. Teismas konstatavo, kad pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra... 15. Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovui taikomi... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 18. Atsakovas VĮ Valstybės turto fondas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto... 19. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo... 20. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo... 21. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 22. Trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str.... 26. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas... 27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba... 28. Aukščiau minėta 2006-11-22 valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo jos... 29. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo R. S., net ir esant... 30. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 32. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti ir... 33. „Ieškovo R. U. ieškinį atmesti.... 34. Atsakovo VĮ Valstybės turto fondo priešieškinį patenkinti ir pripažinti... 35. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d....