Byla 1-116-443/2013

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam T. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui G. Byčiui, nukentėjusiems A. K. ir I. D., nukentėjusiai ir civilinei ieškovei L. K., L. K. atstovui advokato padėjėjui D. R., nedalyvaujant civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, – baigęs Lukšių V. G. gimnaziją, šiuo metu KTU I kurso studentas, nevedęs, gyvenantis su tėvais ( - ), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir

Nustatė

3kaltinamasis T. Š. 2013 m. sausio 10 d. apie 7 val. 43 min. kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 58.500 kilometre, Girėnų kaimo ribose, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, vairuodamas automobilį „H. C.“, valst. Nr. ( - ), pažeidė kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus: pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą prieš artėjantį automobilį „L. R. F.“, valst. Nr. ( - ) vairuojamą A. K. ir su juo susidūrė, kuris nuo smūgio atšoko ir atsimušė iš paskos važiavusį automobilį „A.“, valst. Nr. ( - ) vairuojamą N. K.; eismo įvykio metu buvo sužaloti: automobilio „H. C.“, keleivė I. D., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio „L. R. F.“ vairuotojas A. K. ir keleivė L. K., kuriems nustatyti nesunkūs sveikatos sutrikdymai bei apgadinti automobiliai: „L. R. F.“, padarant 6180 Lt, ir „Audi 100 Avant“, padarant 2617 Lt turtinę žalą.

4Dėl nusikalstamos veikos įrodymų

5K. T. Š. visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, autoįvykio vietos apžiūros protokolu ir planu, fotolentelėmis, transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolais, specialisto išvadomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

6K. T. Š. parodė, kad 2013-01-10 7.43 val. važiavo į Šakius, į mokyklą iš Lukšių. Ryte buvo gana blogas eismas, prasta kelio danga. Važiavo su tėčiui priklausančiu automobiliu „H. C.“, valst. Nr. ( - ). Pradėjo slystančią automašiną stabdyti, bet nėjo, antrą kartą stabdė ir jį sumėtė, – išvažiavo į priešingą eismo juostą, susidūrė su kitu ten važiavusius automobiliu. Mano, kad L. K. jam reiškiamas 7 tūkstančių su kažkiek tai litų civilinis ieškinys yra per didelis, nes jis neturi jokių pajamų ir nežino kaip galėtų sumokėti. Supranta, kad per jo kaltę buvo sutrikdyta jos sveikata. Kaltinamojo vairuotas automobilis buvo draustas AB Lietuvos draudimas. Pas L. K. buvo nuvykęs, atsiprašė. Kitų nukentėjusių irgi atsiprašė. Eismo įvykio metu kaip įmanydamas stengėsi padėti kt, nukentėjusiems, nupjovė sužeistą L. K. laikiusį prispaustą jos saugos diržą. I. D. ir A. K. nieko iš kaltinamojo neprašė. Sutinka su pareikštu ieškiniu, tik neturi iš ko sumokėti šiuo metu. Kaltinamasis neturi 5 metų stažo, todėl buvo draustas papildomai.

7Nukentėjusi I. D. parodė, kad gyvena kaime, su T. Š. yra draugai. M. Š. „Žiburio“ gimnazijoje 12 klasėje. Š. m. sausio 10 d. T. paėmė ją autobusų stotelėje ir vežė į Šakius. Ji atsisėdo gale už keleivio sėdynės ir norėjo pamiegoti. Kai sumėtė mašiną pabudo. Pamatė šviesas ir pajuto smūgį į mašiną. Nebuvo prisisegusi saugos diržais ir trenkėsi galva kažkur. Jokių pretenzijų T. Š. neturi ir ieškinio nereiškia. Jos kaltinamasis atsiprašė. Ją pakeleivinga mašina nuvežė į ligoninę. Kitų sužeistųjų nemačiusi, nes buvęs šokas.

8Nukentėjęs A. K. parodė, kad š. m. sausio 10 d. automobiliu „L. R. F.“, valst. Nr. ( - ) vežė žmoną L. K. iš namų į Lukšius, į darbą. Išvažiavus už žiedo ir pavažiavus dar kelias dešimt metrų, pamatė, kad į jo automobilį slysta kitas automobilis. Kai pamatė atslystančią mašiną, stabdė, stengėsi išvengti, bet įvyko susidūrimas. Jam lūžo krūtinkaulis. Išlaidas padengė draudimas, todėl nereiškia civilinio ieškinio. Jo automiobilio greitis įvykio metu buvo 30-40 km/h. Mano, kad T. Š. važiavęs greičiau. Pagalbą iškvietė sustoję žmonės. Iš mašinos ištraukė gelbėtojai. Atsiprašyti T. Š. buvo atvykęs, atsiprašymą priima. Neturintis jokių pretenzijų, nes žala jam atlyginta draudimo.

9Nukentėjusi ir civilinė ieškovė L. K., dirbanti Lukšių pieninės parduotuvėje pardavėja parodė, kad 2013 m. sausio 10 d. vyras A. K. vežė ją iš namų į darbą Lukšiuose. K. Š.-L. išvažiavus iš žiedo pamatė iš priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, pajuto smūgį iš priekio. Atrodė, kad jų automobilis verčiasi. Ištiko didelis šokas, pamatė, kad vyras praranda sąmonę. Iš mašinos negalėjo išlipti, nes nėjo atsegti saugos diržo – kažkas jį nupjovė. Tada ją su vyru išvežė į ligoninę. Jautė didelį skausmą žemiau nugaros ir galvos svaigimą. Ligoninėje gulėjo 8 paras, jai neleido keltis – diagnozuotas stuburo pirmo slankstelio lūžis, sumuštos kojos. Po 8 d. išleido namo, naudojo vaistus nuo skausmo, galėjo tik gulėti. Kas savaitę reikėjo važiuoti tęsti nedarbingumą. Atsisėsti ir pasilenkti negalėjo 4 mėnesius – skauda dar ir dabar. Ieškinyje yra aprašiusi viską smulkiau. Civilinį ieškinį reiškia draudimui ir kaltinamajam dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala yra išlaidos, kurias patyrusi gydantis sanatorijoje – pirko pragyvenimą ir nakvynę, kelionės išlaidos buvo. Neturtinė žala yra dėl patirtų nepatogumų, skausmo, ją sudaro 12 264 Lt. Draudimas padengė 5000 Lt neturtinės žalos. Dar padengė turtinės žalos už kompiuterio sudaužymą įvykio metu. Bendra suma jos reiškiamos neturtinės žalos yra 25 000 Lt. Dalį iš tos sumos – 5000 Lt, jau atlygino draudimas. Maksimali draudimo išmokėtina suma būtų virš 17 000 Lt. Dar šiandien jaučiu eismo įvykio pasekmes. Po darbo dienos visada skauda apatinę nugaros dalį. Prieš šešis metus skaudėjo nugarą dėl išvaržų. Dar likusi po įvykio kojos nejautra. Gydytojai paliko likimo valiai, sakė, kad jei pradės skaudėti, tai bus gerai. Dėl kojų jokio gydymo nebuvo. Visas dėmesys buvo sutelktas į stuburo traumą. Būsimos išlaidos į neturtinę žalą neįeina. Negalėjusi dirbti po eismo įvykio, nes buvo nustatytas 50 procentų nedarbingumas. Po metų laiko, skaičiuojant nuo liepos mėnesio, reikės kreiptis į gydytojų komisiją dėl naujo įvertinimo. Darbas, kurį dirbo iki įvykio, jau yra jai per sunkus, bet dirbu, prisitaiko, nes bijo prarasti tą darbą. Po metų darys naujus tyrimus ir tada komisija spręs dėl nedarbingumo dydžio nustatymo. Turi gydytojų rekomendacijas ko negalinti daryti. Neleidžiamas priverstinis pasilenkimas ir negali sunkiai kelti. Kilnoja prekes mažesniais kiekiais, o pasilenkimo negali išvengti, nes turiu paimti prekes iš šaldytuvo. Kreipėsi į draudimą dėl papildomų išlaidų padengimo už laiką, kol buvo sanatorijoje, tačiau draudimas įvertino tai kaip prabangą, o ne būtinybę. Reabilitacija buvusi būtina, nes L. K. gulėjo 4 mėnesius, priaugo daug svorio, atrofavosi raumenys, – šeimos gydytojas ir pasiūlė reabilitacinį gydymą. Tai būtų buvęs ambulatorinis gydymas, kada apmokamos tik procedūros, bet kas dieną būtų reikėję važinėti į ligoninę toli nuo gyvenamosios vietos, kur tokios paslaugos neteikiamos, todėl buvo priversta važiuoti į sanatoriją ir pirktis pragyvenimą. Ant avarijos kaltininko piktumo nelaiko, jis atsiprašė ir ji jam atleido. Ikiteisminio tyrimo metu nesusitaikė, nes draudimas neatlygino jos ieškinio, nesumokėjo likusios dalies jo ir T. Š..

10Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2013 m. sausio 10 d. 7.52 val. Šakių rajono PK buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį kelio K.-Z.-Š. 58,5 km, Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k. ribose (t. 1, b. l. 1).

112013 m. sausio 10 d. apžiūros protokole su foto lentelėmis ir eismo įvykio vietos planu aprašyta transporto priemonių susidūrimo vieta, nurodytos transporto priemonių buvimo vietos, vykimo kryptys, atstumai nuo tam tikrų objektų ir nuo viena kitos, apgadinimai po eismo įvykio, taip pat eismo įvykio vietoje rasti kiti objektai, stabdymo žymės (t. 1, b. l. 4-16).

122013 m. sausio 10 d. „Audi 100 Avant“, valst. Nr. ( - ) „H. C.“, valst. Nr. ( - ) ir „L. R. F.“, valst. Nr. ( - ) apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokoluose nurodyti jų būklė, matomi sugadinimai (t. 1, b. l. 17-22).

13Iš asmens blaivumo testų matyti, kad visų į eismo įvykį patekusių transporto priemonių vairuotojai – N. K., A. K. ir T. Š. 2013 m. sausio 10 d. transporto priemones vairavo būdami blaivūs (t. 1, b. l. 29, 44, 91).

14Iš medicininių dokumentų matyti, kad VšĮ „Šakių ligoninė“ 2013 m. sausio 10 d. buvo nustatyta: I. D. – trauminė liga: kūno sumušimas, galvos nubrozdinimas kaktos ir smilkinio srityje (t. 1, b. l. 34); A. K. – krūtinkaulio lūžimas (t. 1, b. l. 46); L. K. – stuburo juosmeninio pirmo slankstelio lūžimas, krūtinės sumušimas (t. 1, b. l. 57).

15Specialistų išvadose: Nr. G 131/13(10) nurodyta, kad nukentėjusiai I. D. padaryti odos nubrozdinimai ir sumušimai dešiniame smilkinyje, kaktoje, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 39); Nr. G 133/13(10) nurodyta, kad nukentėjusiam A. K. nustatytas krūtinkaulio lūžimas, t. y. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 50-51); Nr. G 132/13(10) nurodyta, kad L. K. nustatytas stuburo juosmeninės dalies I slankstelio suspaustinis lūžimas, taip pat nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b . l. 60-61).

16Iš Lietuvos Respublikos VĮ “Regitra” registracijos liudijimo D 834345 (t. 1, b. l. 96) matyti, kad mėlynos spalvos „H. C.“, valst. Nr. ( - ), registruota E. Š. vardu.

17Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 200-0098286 (t. 1, b. l. 97) matyti, kad „H. C.“, valst. Nr. ( - ), TA atlikta 2011-09-09, transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir TA galiojo iki 2013-07-09.

18Iš AB “Lietuvos draudimas” Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AEB 0130064 (t. 1, b. l. 98) matyti, kad „H. C.“, valst. Nr. ( - ), registruota E. Š. vardu, buvo apdrausta laikotarpiui nuo 2012-08-16 iki 2013-08-15.

19Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir baudžiamosios atsakomybės

20Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d., kadangi T. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus: pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą prieš artėjantį automobilį „L. R. F.“, vairuojamą A. K. ir su juo susidūrė, kuris nuo smūgio atšoko ir atsimušė iš paskos važiavusį automobilį „A.“, vairuojamą N. K.; eismo įvykio metu buvo sužaloti: automobilio „H. C.“, keleivė I. D., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio „L. R. F.“ vairuotojas A. K. ir keleivė L. K., kuriems nustatyti nesunkūs sveikatos sutrikdymai bei apgadinti automobiliai: „L. R. F.“, padarant 6180 Lt, ir „A.“, padarant 2617 Lt turtinę žalą. Iš bylos aplinkybių matyti, jog veika padaryta dėl neatsargumo (LR BK 281 str. 7 d.).

21Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

22Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į jauną kaltinamojo amžių – įvykio padarymo metu T. Š. buvo tik 18 m., jis dar mokėsi gimnazijoje, į nusikalstamo veikos pobūdį – padarytas neatsargus nusikaltimas, į nedidelę jo vairavimo patirtį, į nevienkartinius kaltinamojo atsiprašymus, adresuotus nuo autoįvykio nukentėjusiems, į išskirtinai teigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, į tai, kad iki įvykio nebaustas ir neteistas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių,– į visą tai atsižvelgęs, teismas vertina esant pagrindui T. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d. ir nuspręsti, jog toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų LR BK 80 str. numatytą paskirtį. Atsižvelgęs LR BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytų sąlygų buvimą, teismas vertina esant galimybei T. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, LR BK 82 str. 1 d. 1 p. pagrindu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Baudžiamoji byla nutrauktina (LR BPK 235 str. 1 d.), jokia kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, todėl dėl jos ir nepasisakytina šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

23

24Dėl civilinio ieškinio

25Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. reiškia byloje civilinį ieškinį kaltinamajam dėl turtinės ir neturtinės žalos jai atlyginimo, nes Lietuvos Respublikos CK 6. 270 str. 1 d. numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.) privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Atsakovas T. Š. vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo sudaręs su draudiku AB „Lietuvos draudimas", todėl ši bendrovė taip pat traukiama atsakove.

26Ieškinyje nurodyta, kad eismo įvykio metu ji patyrė kūno sužalojimus – konstatuotas stuburo L/S dalies Ll kompresinis lūžimas, ji buvo hospitalizuota. Ligoninėje pasibaigus skausmą malšinančių vaistų poveikiui pradėjo skaudėti galvą. Galvos skausmui praėjus, prasidėjo galvos svaigimas, tirpimas kairėje kaklo srityje. Taip pat jautė maudimą po mentimi, skausmą strėnose, keliuose. Iki šiol dešinės kojos dalis žemiau kelio yra nutirpusi – gydytojai įtaria nervo sumušimą. Buvo gydoma ligoninėje, vėliau sanatorijoje UAB „Palangos linas" buvo tęsiamas reabilitacinis gydymas. L. K. nustatytas 50 proc. lygio darbingumas iki 2013 m. liepos mėnesio. Eismo įvykio metu buvo sugadintas turtas: nešiojamasis kompiuteris, akiniai, už tai AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo 931 Lt draudimo išmoką. Tačiau L. K. patirtą turtinę žalą sudaro ir išlaidos už apgyvendinimą ir maitinimą reabilitacijos metu. UAB „Palangos linas" buvo gydoma nuo 2013-06-07 iki 2013-06-22. Už apgyvendinimą ir maitinimą sumokėjo 1 060 Lt (714 Lt už poilsio vietą ir kurorto rinkliavą, 346 Lt už sanatorinį maistą). Ambulatorinė reabilitacija nukentėjusiajai buvo paskirta ją gydžiusios gydytojos, nes stuburo sužalojimai medikamentais nėra išgydomi, siekiant būklės pagerėjimo, būtina atlikti specialias reabilitacines procedūras. Kitaip tariant, tokią reabilitaciją buvo būtina skirti pagal diagnozę, tai nebuvo tik pačios nukentėjusiosios perteklinis pageidavimas. Reabilitacijos metu buvo taikoma kineziterapija, ergoterapija, masažas, rekomenduota tęsti kineziterapiją savarankiškai, simptomus sekti šeimos gydytojui. Tai patvirtina, kad reabilitacijos procedūros buvo būtinos. Kadangi L. K. su šeima gyvena ( - ), kasdien važiuoti į Palangą reabilitacijos procedūroms buvo neprotinga, ekonomiškai nepateisinama ir neįmanoma, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Todėl nukentėjusioji privalėjo reabilitacijos laikotarpiu gyventi UAB „Palangos linas" ir ten maitintis. Pažymi, kad reabilitacija buvo reikalinga kaip eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmė, todėl patirtos 1 060 Lt turtinės apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kaltininko veiksmais ir turi būti atlygintos atsakovo AB „Lietuvos draudimas".

27Ieškovė nurodo, kad jai turi būti atlyginta ir neturtinė žala, kurią yra įvertinusi 25 000 Lt, iš kurios AB „Lietuvos draudimas" yra išmokėjęs tik 5 000 Lt. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (aktuali redakcija Nr. X-l 137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02) 11 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų [17 264 Lt; kursas 3,4528] dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tuo vadovaujantis, ieškovės įsitikinimu, AB „Lietuvos draudimas" turi sumokėti (17 264 Lt – 5 000 Lt) 12 264 Lt neturtinės žalos. Likusi neturtinės žalos suma – 7 736 Lt (25 000 Lt – 17 264 Lt) turi būti priteista iš atsakovo T. Š..

28Ieškovė nurodo, kad eismo įvykis sukėlė jai neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Ieškovė patyrė stiprų išgąstį, pamačiusi kaip priešpriešiais atvažiuojantis atsakovo T. Š. vairuojamas automobilis pradėjo slysti ir skersai čiuožti sutuoktinio vairuojamo automobilio link, po to, patyrė šoką, sužinojusi, kad jai lūžo stuburo slankstelis ir suvokusi galimas tokio sužalojimo pasekmes. Labai išgyvena dėl to, kad, būdama vidutinio darbingo amžiaus, neteko pusės darbingumo, nuolat jaučia varginantį skausmą, maudimą ir baiminasi dėl pasekmių progresavimo ateityje. Tokia ieškovės sveikatos būklė ir emocinė savijauta sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų ir ieškovės šeimos nariams, kurie labai išsigando jai su sutuoktiniu patekus į eismo įvykį, taikant gulėjimo režimą ieškovę aptarnavo ir padėjo. Ieškovė vertina, kad 25 000 Lt dydžio neturtinė žala yra pagrįsta ir proporcinga jos pačios ir jos šeimos narių patirtiems moraliniams išgyvenimams bei atitinka teismų praktiką, suformuotą neturtinės žalos, patirtos eismo įvykio metu, atlyginimo bylose. Todėl ieškovė prašo priteisti jai: iš AB „Lietuvos draudimas" 1 060 Lt turtinės žalos ir 12 264 Lt neturtinės žalos; iš T. Š. 7 736 Lt neturtinės žalos; iš AB „Lietuvos draudimas" ir T. Š. proporcingai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29Atsakovo AB „Lietuvos draudimas" atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, buvo prašoma bylą nagrinėti be jų atstovo, atsakovas apie teisiamojo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas nustatyta tvarka. Atsakovas yra pateikęs teismui paaiškinimus ir išreiškęs savo poziciją šioje byloje dėl civilinio ieškinio. AB „Lietuvos draudimas" nurodė, kad gavęs policijos pažymą dėl atsakingo už eismo įvykį asmens bei paties asmens patvirtinimą, kad jis prisipažįsta kaltas ir nori, kad draudikas kaip galima greičiau atlygintų žalą nukentėjusiesiems, AB „Lietuvos draudimas" nukentėjusiesiems kompensavo įrodymais pagrįstus ir su eismo įvykiu susijusius nuostolius. Į draudiką kreipėsi tik A. ir L. K. Atsakovas nurodo, kad žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. Nuostolius šio straipsnio 1 d. nurodytais atvejais sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Atitinkamų išlaidų pagrįstumo ir sąsajumo vertinimas atliekamas pagal 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 p. nuostatas, kur nurodyta, kad sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, (I) kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, ir (II) kurie nėra apmokami asmeniui iš PSDF biudžeto ir (III) kurie buvo paskirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Tiek Taisyklėse, tiek Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 str. 1 d. numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi pateikti arba leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

30AB „Lietuvos draudimas", kiek tai liečia L. K. reiškiamą civilinį ieškinį, nurodo, kad L. K. kompensuotos išlaidos (turtinė žala): 15,47 Lt už gydymo paslaugas ir 267,53 Lt kuro išlaidos, susijusios su sveikatos gražinimu ir atitinkančios LR CK 1.5 str.

31Dėl neturtinės žalos atlyginimo L. K. atsakovas pažymi, kad visa apimtimi reikalavimų patenkinti negali, nes Įstatymo 11 str. 1 d. numatyta maksimali privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje – 5 000 eurų, todėl nagrinėjamu atveju taikomas šis maksimalus išmokos dydis. Maksimali draudimo išmoka neturtinės žalos atlyginimui mokama nukentėjusiojo mirties atveju, esant sunkiam ar labai sunkiam sveikatos sutrikdymui. Nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į civilinės ieškovės patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį (skausmas, išgyvenimai, gyvenimo apribojimai, diskomfortas) ir todėl L. K. atsakovas kompensavo 5 000 Lt neturtinę žalą. Prašo teismo likusius reikalavimus AB „Lietuvos draudimas" atžvilgiu atmesti.

32Civilinis ieškinys dėl ieškovės L. K. reiškiamo turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo – dalinai.

33Teismas vertina, kad ieškovės 1 060 Lt turtinės žalos ieškinys (išlaidos už apgyvendinimą ir maitinimą reabilitacijos metu UAB „Palangos linas") yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant šią sumą iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės nurodytais ir šiame nuosprendyje jau išdėstytais motyvais, kurių teismas nebekartoja.

34Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą (LR CK 6.251 str.), tačiau neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d.). LR CK 6.250 str. neturtine žala laiko asmens patirtus: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir kt., teismo įvertintus pinigais. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Šios žalos nei minimumo, nei maksimumo įstatymai nenumato, tad ją tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Būtent dėl to, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi ir negali būti taikomas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-604/2005). Teisingą padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia žalą padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties, padarytos turtinės žalos dydžio, sukeltų pasekmių ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų įvertinimas (LR CK 6.250 str. 2 d.), taip pat atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašioms faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

35T. Š. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių ir moralinių išgyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, rodė iniciatyvą padėti nukentėjusiajai, tačiau jos pageidaujamos žalos neatlygino, nes nesusitarė dėl dydžio bei dėl to, kad būdamas tokio socialinio statuso, neturi tam lėšų.

36Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, kuriais vadovaujasi teismas, turi užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismų praktikoje priteisiant asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (kasacinė nutartis Nr. 2K-4/2011). Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog neturtinės žalos dydis priteistinas toks, kad užtikrintų civilinio atsakovo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiosios teisės įgyvendinimą (kasacinė nutartis 2K-593/2011).

37Nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant atlygintinos padarytos neturtinės žalos dydį. Specialisto išvadoje Nr. G 132/13(10) nurodyta, kad L. K. nustatytas stuburo juosmeninės dalies I slankstelio suspaustinis lūžimas, taip pat nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b . l. 60-61). Nors nukentėjusioji tvirtina, jog po autoavarijos metu patirtos traumos ženkliai pablogėjus sveikatai, įprastas jos gyvenimas pasikeitė iš pagrindų, iš esmės jokių tai patvirtinančių duomenų, be terminuoto 50 proc. darbingumo apribojimo iki 2014 m. liepos mėnesio, byloje nėra. Remiantis bylos medžiaga, galima spręsti, jog nukentėjusioji gyvena pakankamai normalų gyvenimą, po eismo įvykio, kuriame nukentėjo, grįžo į tą pačią darbo vietą Lukšių pieninės parduotuvėje, šis darbas susijęs ir su fizine ištverme, ir su svorių kilnojimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvęs nukentėjusiosios gydymas nebuvęs veiksmingas.

38Teismų formuojama praktika rodo, kad faktiškai, nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt (2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K-616/2010, 2K-77/2010, 2K-461/2010 ir kt.). Priteisdamas nukentėjusiai atlygintinos neturtinės žalos piniginį dydį didesnį nei 10 000 Lt, teismas turi nurodyti faktinius duomenis, kuriais remdamasis jis nukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos. Šioje byloje konstatuotina, kad padaryto sužalojimo pasekmes nukentėjusioji jaučianti iki šiol; dėl patirtų sužalojimų jai teko kentėti stiprų fizinį skausmą ne tik sužalojimo metu, bet ir gydantis; dėl fizinių skausmų, gulimo gydymo režimo tam tikrą laiką buvo apribota bendravimo galimybė; L. K. išgyveno stresą eismo įvykio metu, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos praradimo pakankamai jauname ir darbingame amžiuje. Tikėtina, kad jai ir dabar kelia nerimą tai, jog ateityje bus būtinas papildomas gydymas, reikalaujantis didelių piniginių lėšų. Iš nurodytų aplinkybių ir remdamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad prašomas priteisti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nuo 25 000 Lt mažintinas iki 13 000 Lt.

39Automobilis „H. C.“, valst. Nr. ( - ), registruotas E. Š. vardu, eismo įvykio metu vairuotas T. Š., buvo apdraustas AB “Lietuvos draudimas”. AB „Lietuvos draudimas“ aukščiau išdėstytuose savo paaiškinimuose yra nurodžiusi, jog pripažįsta savo prievolę atlyginti ir jau yra atlyginusi nukentėjusiajai L. K. turtinę ir neturtinę žalą nurodytomis sąlygomis, pagrindais ir ribose, – teismas to nebekartoja.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog draudikas privalo atlyginti maksimalią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytą draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti (kasacinės bylos Nr. 2K-207/2009, 2K-377/2009, 2K-288/2010, 2K-17/2011). M. T. priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei LR CK normas taip pat aiškino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarime. Pagal LR CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu, – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010, 2K-502/2011, 2K-86/2012).

41Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti T. Š. padarytą žalą šioje byloje pagrindas yra sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, liudijimas LT/AEB 0130064 (t. 1, b. l. 98), iš kurios matyti, kad „H. C.“, valst. Nr. ( - ), registruota E. Š. vardu, buvo apdrausta laikotarpiui nuo 2012-08-16 iki 2013-08-15, taip pat sutarties pasirašymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (aktuali redakcija Nr. X-l 137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02) 11 str. 1 d. 3 p., kuriuo numatyta, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų [17 264 Lt; kursas 3,4528] dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Vadinasi, AB „Lietuvos draudimas“ sudariusi su automobilio „H. C.“, valst. Nr. ( - ), savininku, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės, kuri 2013 m. sausio 10 d. buvo galiojanti, įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtos sumos, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 5 000 eurų (17 264 Lt). Dėl to, teismo vertinimu, likusi neturtinės žalos atlyginimo 8 000 Lt suma (atsižvelgiant į tai, kad kaip civilinės ieškovės, taip ir atsakovo tvirtinimu 5 000 Lt jau yra išmokėti ieškovei L. K.), kaip ir 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų L. K. už advokato padėjėjo D. Ramanausko teisines konsultacijas, civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, grindžiamų prie baudžiamosios bylos medžiagos pridedamu kvitu, priteistina iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

42Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., 235 str. 1 d., teismas

Nutarė

43T. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d. ir pripažinti, jog T. Š. pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui.

44Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. T. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 1 p. pagrindu paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

45Baudžiamąją bylą Nr. 1-116-443/2013 nutraukti.

46Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo – dalinai.

47L. K., asmens kodas ( - ) priteisti 1 060 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt litų) turtinės žalos ir 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo bei 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė LT-03600, Vilniuje, J. B. g. 12, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), AB Dnb Nord bankas.

48Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą. Teisėjo parašas. Nuorašas tikras:

1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T.... 3. kaltinamasis T. Š. 2013 m. sausio 10 d. apie 7 val. 43 min. kelio... 4. Dėl nusikalstamos veikos įrodymų ... 5. K. T. Š. visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 6. K. T. Š. parodė, kad 2013-01-10 7.43 val. važiavo į Šakius, į mokyklą... 7. Nukentėjusi I. D. parodė, kad gyvena kaime, su T. Š. yra draugai. M. Š.... 8. Nukentėjęs A. K. parodė, kad š. m. sausio 10 d. automobiliu „L. R. F.“,... 9. Nukentėjusi ir civilinė ieškovė L. K., dirbanti Lukšių pieninės... 10. Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2013 m. sausio 10 d. 7.52 val. Šakių... 11. 2013 m. sausio 10 d. apžiūros protokole su foto lentelėmis ir eismo įvykio... 12. 2013 m. sausio 10 d. „Audi 100 Avant“, valst. Nr. ( - ) „H. C.“, valst.... 13. Iš asmens blaivumo testų matyti, kad visų į eismo įvykį patekusių... 14. Iš medicininių dokumentų matyti, kad VšĮ „Šakių ligoninė“ 2013 m.... 15. Specialistų išvadose: Nr. G 131/13(10) nurodyta, kad nukentėjusiai I. D.... 16. Iš Lietuvos Respublikos VĮ “Regitra” registracijos liudijimo D 834345 (t.... 17. Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 200-0098286 (t. 1, b. l. 97)... 18. Iš AB “Lietuvos draudimas” Įprastinės transporto priemonių valdytojų... 19. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir baudžiamosios atsakomybės ... 20. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos KET... 21. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad... 22. Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas... 23. ... 24. Dėl civilinio ieškinio ... 25. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. reiškia byloje civilinį... 26. Ieškinyje nurodyta, kad eismo įvykio metu ji patyrė kūno sužalojimus –... 27. Ieškovė nurodo, kad jai turi būti atlyginta ir neturtinė žala, kurią yra... 28. Ieškovė nurodo, kad eismo įvykis sukėlė jai neigiamus dvasinius... 29. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas" atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo,... 30. AB „Lietuvos draudimas", kiek tai liečia L. K. reiškiamą civilinį... 31. Dėl neturtinės žalos atlyginimo L. K. atsakovas pažymi, kad visa apimtimi... 32. Civilinis ieškinys dėl ieškovės L. K. reiškiamo turtinės žalos... 33. Teismas vertina, kad ieškovės 1 060 Lt turtinės žalos ieškinys (išlaidos... 34. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo.... 35. T. Š. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis sąmoningai nesiekė... 36. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, kuriais... 37. Nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra vienas iš pagrindinių kriterijų,... 38. Teismų formuojama praktika rodo, kad faktiškai, nukentėjusiems, kurie eismo... 39. Automobilis „H. C.“, valst. Nr. ( - ), registruotas E. Š. vardu, eismo... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog draudikas... 41. Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti T. Š.... 42. Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK... 43. T. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d. ir pripažinti,... 44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. T. Š. atleisti nuo... 45. Baudžiamąją bylą Nr. 1-116-443/2013 nutraukti.... 46. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. civilinį ieškinį dėl... 47. L. K., asmens kodas ( - ) priteisti 1 060 Lt (vieną tūkstantį... 48. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...