Byla e2-3053-294/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, atsakovo atstovui advokatui Daliui Baranauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Aulida ieškinį atsakovui UAB Medicinos bankas dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas ieškinyje nurodo, kad UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Aulida“ 2006 m. gegužės 8 d. sudarė sąskaitos aptarnavimo internetu sutartį Nr.2006/05-255, kuria buvo nustatyti UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Aulida“ santykiai, suteikiant informaciją ir atliekant operacijas su kliento sąskaitomis „IBS“ sistemoje Interneto tinklu. 2015 m. liepos 22 d. apie 15 val. UAB „Aulida“ vyr. buhalterė R. M. jungėsi prie internetu aptarnaujamos sąskaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“. Kaip paaiškino R. M. prisijungimas buvo labai nesklandus: įvedus identifikacinį kodą ir slaptažodį labai ilgai neatidarė sekančio lango. Tuomet vyr. buhalterė R. M. atsijungė nuo banko tinklapio ir vėl bandė prisijungti. Jungiantis antrą kartą viskas buvo sklandu: atidarė du laukelius, vieną identifikaciniam kodui ir antru laukeliu, kur prašė įvesti ne PIN, o TAN kodą. Įvedus TAN kodą monitoriaus ekrane pasirodė užrašas, kad prisijungimas negalimas ir kompiuteris išsijungė. Pakartotinai kompiuterio įjungti negalėjo, vėliau paaiškėjo, jog sugadintas kompiuterio standusis diskas. Apie 22 val. 30 min. vyr. buhalterei R. M. prisijungus prie internetu aptarnaujamos sąskaitos, pastebėjo, jog sąskaitos likutyje yra per mažai pinigų. Peržiūrėjus išrašus ji pastebėjo, jog yra padarytas 15 000 Eur tarptautinis pavedimas, kuriuo iš bendrovės sąskaitos 15 000 eurų pervesta į Didžiosios Britanijos „Metro“ banke esančią sąskaitą Nr. ( - ). Pavedimas padarytas 2015 m. liepos 22 d. 15 val. 01 min., t.y. tuo metu, kai vyr. buhalterė R. M. nesėkmingai bandė prisijungti prie internetu aptarnaujamos Bendrovės banko sąskaitos. Bendrovė neturi jokių verslo ryšių su kitose šalyse esančiais juridiniais ar fiziniais asmenimis, nėra dariusi tarptautinių pavedimų apmokant už prekes ar suteiktas paslaugas. Todėl minėtas tarptautinis pavedimas yra padarytas ne Bendrovės įgalioto asmens ir be Bendrovės žinios. Tai, jog minėtas pavedimas padarytas ne Bendrovės įgalioto asmens ir be Bendrovės žinios, buhalterė R. M. pranešė UAB „Medicinos bankas“ 2015 m. liepos 22 d. apie 23 val. telefonu ir 23 val. 30 min. internetine bankine sistema pateikė Bankui tarptautinio mokėjimo atšaukimą bei informavo Banką, kad pavedimas buvo atliktas neteisėtai prisijungus kliento vardu prie Banko internetinės bankinės sistemos. 2015 m liepos 31d. raštu Nr. S/DVS-1683 UAB Medicinos bankas informavo bendrovę, jog Bankas įvykdė 2015 m. liepos 22 IBS suformuotą tarptautinį pavedimą bei pervedė 15 000 EUR pavedime nurodytam asmeniui, pinigai buvo įskaityti į pavedime nurodytą gavėjo banko sąskaitą. Pažymi, kad neteisėtai Bendrovės vardu prisijungus prie Banko internetinės bankininkystės sistemos nuo UAB „Aulida“ sąskaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“ , neteisėtai nurašyta 15 000 eurų, tuo Bendrovei padaryta 15 000 eurų žala. Prašo priteisti nurodytą sumą kartu su procesinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis.

3Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo Operacijų ir mokėjimų skyriaus darbuotojai 2015 m. liepos 23 d. 07:52 val. apdorojo Ieškovo buhalterės R. M. pranešimą dėl pavedimo atšaukimo ir dėl Ieškovo tarptautinio mokėjimo pavedimo atšaukimo atlikti šie veiksmai: 2015-07-23 08:07:39 val. buvo parašytas pavedimo atšaukimas korespondentui DEUTSCHE BANK AG per SWIFT sistemą pagal galiojančias SWIFT pranešimų rašymo formas (MT192); 2015 m. liepos 23 d. 10:15:56 val. buvo parašytas pakartotinas pranešimas bankui korespondentui DEUTSCHE BANK AG, nurodyta, kad tai sukčiavimo metu pervestos lėšos ir prašyta patvirtinti pavedimo atšaukimą ir lėšas grąžinti kaip įmanoma skubiau; 2015 m. liepos 23 d. 12:39:07 val. buvo gautas pranešimas iš banko korespondento DEUTSCHE BANK AG su informacija, kad persiuntė UAB Medicinos banko prašymą bankui tarpininkui (BARCGB22XXX), kuris persiuntė lėšas bankui gavėjui (MYMBG2LXXX), atšaukti lėšas ir kad sukčiavimo metu atliktas pavedimas; 2015 m. liepos 23 d. 13:10:27 vai. buvo parašytas pavedimo atšaukimas bankui tarpininkui (BARCGB22XXX) atšaukti lėšas ir kaip greičiau grąžinti lėšas į UAB Medicinos banko sąskaitą; 2015 m. liepos 23 d. 19:45:40 vai. buvo gautas atsakymas iš BARCGB22XXX, kad palaikomi ryšiai šiuo klausimu su UAB Medicinos banko banku korespondentu DEUTSCHE BANK AG ir visus klausimus reikia spręsti per banką korespondentą; 2015 m. liepos 28 d. 12:46:30 val. buvo gautas pranešimas iš banko gavėjo MYMBG2LXXX, kad lėšų grąžinti negali, nes jų gavėjo sąskaitoje nėra, banko sukčiavimo komanda informuota, rekomenduojama kreiptis į BARCGB22XXX; 2015 m. liepos 28 d. 20:23:38 val. buvo gautas pranešimas iš BARCGB22XXX, kad lėšų MYMBG2LXXX banke nėra;

42015 m. liepos 29 d. 06:18:50 val. bankas korespondentas DEUTSCHE BANK AG pranešime nurodo, kad gavėjo banke lėšų nėra. Atsakovas 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. S/DVS-1683 informavo Ieškovą, kad Atsakovas įvykdė Ieškovo 2015 m. liepos 22 d. tarptautinį mokėjimo pavedimą ir pinigai buvo įskaityti į pavedime nurodytą pinigų gavėjo banko sąskaitą, todėl jo atšaukti jau nebebuvo galima. Atsakovas 2016 m. birželio 22 d. pranešimu Nr. S/00/2016-2111 atsakė į Ieškovo pretenziją dėl ginčo tarptautinio mokėjimo autorizavimo ir Atsakovo pareigų vykdymo bei žalos atlyginimo.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį (bei patikslintą ieškinį) tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

6Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti.

7Ieškovo ieškinys atmestinas

8Iš ieškovo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2000 m. birželio 23 d. pasirašė Banko sąskaitos sutartį Nr. 2000/06/21, pagal kurią ieškovui buvo atidaryta sąskaita Nr. LT14 7230 0000 0146 7277. Ieškovas ir atsakovas 2006-05-08 taip pat. pasirašė Sąskaitos aptarnavimo internetu sutartį Nr. 2006/05-255. Tą pačią dieną ieškovo direktoriui A.Balevičiui buvo suteiktas identifikavimo kodas ir išduotos PIN bei TAN kodų lentelės, ieškovo buhalterei taip pat suteiktas identifikavimo kodas ir išduotos PIN bei TAN kodų lentelės.

92015-07-22 15:01:43 val. UAB „Aulida“ buhalterė R. M. IBS pasirašė labai skubų pavedimą Nr. 65 dėl 15 000 eurų pervedimo. 2015 m. liepos 22 d. 15:35:30 val. atsakovo programinė sistema automatiškai pavedimą perkėlė į SWIFT, t.y. jį įvykdė. Ieškovo buhalterė R. M. 2015 m. liepos 22 d. 23:32 val. atsakovui pateikė tarptautinio mokėjimo atšaukimą bei informavo, kad pavedimas buvo atliktas neteisėtai prisijungus ieškovo vardu prie ieškovo sąskaitos.

10Atsakovo paaiškinimu, PIN kodai yra naudojami išimtinai tik jungiantis prie sąskaitos IBS sistemoje, o TAN kodai yra naudojami išimtinai tik atliekant operacijas sąskaitoje IBS sistemoje.

11Mokėjimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas grąžina nurašytas lėšas mokėjimo paslaugų vartotojui tik tuo atveju, jei buvo atliktos neautorizuotos mokėjimo operacijos ar mokėjimo operacijos įvykdytos netinkamai.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje mokėjimo nurodymas apibrėžtas kaip mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją (13 dalis), kuri laikoma mokėtojo arba gavėjo inicijuotu lėšų įmokėjimu, pervedimu arba išėmimu neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija (14 dalis). Tai leidžia daryti išvadą, kad mokėjimo paslauga apima ne tik mokėjimo nurodymo davimą, bet ir šiuo nurodymu inicijuotos mokėjimo operacijos atlikimą, kad būtų pasiektas galutinis mokėjimo paslaugos tikslas – lėšų perskirstymas tarp mokėtojo ir gavėjo. Taigi mokėjimo paslauga nuo jos pradžios iki pabaigos momento laikoma viena finansine paslauga, o ne keliomis tarpusavyje susijusiomis finansinėmis paslaugomis, todėl tuo atveju, jei buvo duotas mokėjimo nurodymas ir jis nebuvo atšauktas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turėjo ir galėjo užbaigti pradėtą mokėjimo paslaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2014).

13Mokėjimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas būtinas mokėtojo sutikimas mokėjimo operacijai autorizuoti, o šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokėjimo paslaugų vartotojas negali atšaukti mokėjimo nurodymo po to, kai jį gauna mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Pagal Mokėjimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalį mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą, tiesiogiai perduotą mokėtojo arba netiesiogiai gautą iš gavėjo ar per gavėją. Pagal Mokėjimų įstatymo 34 straipsnio 4 dalį mokėjimo nurodymas gali būti atšauktas tik tuo atveju, kai dėl to susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas, o kai mokėjimo operacija inicijuojama gavėjo ar per gavėją, būtinas ir gavėjo sutikimas.

14Bankas, gavęs iš mokėtojo mokėjimo nurodymą pervesti lėšas, perveda jas pagal mokėjimo nurodyme pateiktus duomenis ir įskaito jas į lėšų gavėjo sąskaitą. Bankas, veikdamas kaip mokėjimo paslaugų teikėjas ir vykdydamas mokėjimo operacijas, neturi nei teisės, nei pareigos vertinti mokėjimo operacijos teisėtumą ar pagrįstumą. Mokėjimų įstatymo 2 straipsnis nustato, kad mokėjimo operacija – mokėtojo arba gavėjo inicijuotas lėšų įmokėjimas, pervedimas arba išėmimas neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija.

15Lietuvos banko iš informacinių sistemų gauti duomenys pripažįstami oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.), nes Lietuvos bankas yra valstybės įgaliota institucija, kuri skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo sistemų veikimą (Lietuvos banko įstatymo 8 str. 1 d.).

16Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

17Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

18Įvertinus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmais (neveikimu) ieškovui padaryta žala.

19Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

20Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

21Iš bylos medžiagos ir surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas tinkamai vykdė sutarties sąlygas, o ieškovas (jo darbuotoja) netinkamai saugojo prisijungimo duomenis bei atliko nesaugius veiksmus.

22Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

25Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

26Šiuo atveju teismo posėdžio metu išklausius ieškovo darbuotojos (buhalterės) parodymus, kurie buvo prieštaringi, painūs ir nenuoseklūs, teismas daro išvadą, kad būtent ieškovo darbuotoja, prisijungdama prie banko svetainės iš galimai virusais užkrėsto kompiuterio, prisijungimo metu suvesdama duomenis, kurie reikalingi tik mokėjimo parodymams patvirtinti elgėsi neapdairiai, neatsakingai. Be to, iš sisteminės bylos medžiagos analizės taip pat matyti, kad ieškovo darbuotoja į banką kreipėsi dėl skubaus tarptautinio mokėjimo pavedimo atšaukimo praėjus daugiau nei 8 valandoms po tokio pavedimo atlikimo. Teismas, įvertinęs atsakovo darbuotojų veiksmus, kai po pranešimo sekančią darbo dieną iš karto surašytas pavedimo atšaukimas, be to, bankas aktyviai bendradarbiavo, kad galimai neteisėtai atlikto pavedimo lėšos būtų grąžintos ieškovui. Kita vertus, šios sumos neatgavus teismas negali daryti išvados, kad bankas prisidėjo prie žalos kilimo. Priešingai, ieškovo darbuotoja netinkamai vykdė sutarties su banku sąlygas, t.y. atliko nesaugų prisijungimą ir dėl šios darbuotojos veiksmų informacija apie PIN ir TAN kodus galėjo pakliūti neteisėta veika užsiimantiems asmenims.

27Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina.

28Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t.y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.

29Vis dėlto nagrinėjamu atveju, remiantis teismų praktika bei materialiosios teisės normomis, darytina išvada, kad atsakovo kaltės dėl atliko pavedimo ir kilusios žalos ieškovui nenustatyta.

30Pažymėtina, kad, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvienas asmuo, prieš jungdamasis iš kompiuterių prie internetinės banko svetainės (ar kitos platformos) turi patikrinti ar tikrai prisijungimas saugus. Viešoje erdvėje ne kartą visi asmenys buvo informuoti apie galimus sukčiavimus, apie neteisėtus kodų gavimus ir saugias operacijas (tam visų bankų internetinėse svetainėse įdiegiami papildomi saugikliai). Jokių įrodymų, kad ieškovo darbuotoja nesuprato savo veiksmų ir pagal sutartį su banku prisiimamų pareigų nenustatyta. Priešingai, ieškovo darbuotoja, dirbdama buhaltere, turėjo ir privalėjo suprasti apie saugius prisijungimus bei mokėjimo pavedimus. Dėl šios priežasties teismas neturi jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui pinigines lėšas, kurios prarastos dėl netinkamų ieškovo darbuotojos veiksmų (neveikimo),todėl ieškovo ieškinys atmestinas visiškai.

31Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

32Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

33Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 93, 98 str.).

34Atsakovas prašo teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2559,15 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 2559,15 EUR atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, į tai, kad šioje byloje reikalingos specialios teisinės žinios, teisiniu požiūriu byla gali būti pripažintina kaip sudėtinga, joje reikalingos kompleksinės teisinės paslaugos ar specialios žinios, todėl toks dydis, atsižvelgiant į ieškovo reikštų reikalavimų apimtį yra protingas, o ieškovo ieškinį atmetus jos priteistinos atsakovo naudai (CPK 93, 98 str.).

35Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra priteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

36Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

37Ieškovo UAB „Aulida“ ieškinį visiškai atmesti.

38Priteisti iš ieškovo UAB „Aulida“ juridinio asmens kodas 135520848, atsakovui UAB „Medicinos bankasa“ juridinio asmens kodas 112027077, 2559,15 Eur (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt devyni eurai 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

39Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Aulida“... 3. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu... 4. 2015 m. liepos 29 d. 06:18:50 val. bankas korespondentas DEUTSCHE BANK AG... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį (bei patikslintą... 6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės... 7. Ieškovo ieškinys atmestinas... 8. Iš ieškovo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos... 9. 2015-07-22 15:01:43 val. UAB „Aulida“ buhalterė R. M. IBS pasirašė labai... 10. Atsakovo paaiškinimu, PIN kodai yra naudojami išimtinai tik jungiantis prie... 11. Mokėjimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėjimo paslaugų... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Mokėjimų įstatymo 2... 13. Mokėjimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas būtinas mokėtojo... 14. Bankas, gavęs iš mokėtojo mokėjimo nurodymą pervesti lėšas, perveda jas... 15. Lietuvos banko iš informacinių sistemų gauti duomenys pripažįstami... 16. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno... 17. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi... 18. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus... 19. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 20. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir... 21. Iš bylos medžiagos ir surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas tinkamai... 22. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 25. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 26. Šiuo atveju teismo posėdžio metu išklausius ieškovo darbuotojos... 27. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai... 28. Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir Lietuvos... 29. Vis dėlto nagrinėjamu atveju, remiantis teismų praktika bei materialiosios... 30. Pažymėtina, kad, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti... 31. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 33. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo... 34. Atsakovas prašo teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2559,15... 35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra... 36. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 37. Ieškovo UAB „Aulida“ ieškinį visiškai atmesti.... 38. Priteisti iš ieškovo UAB „Aulida“ juridinio asmens kodas 135520848,... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...