Byla e2A-1226-555/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kings trans“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7-835/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kings trans“ ieškinį atsakovui R. M. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. DGKS-1631 darbo byloje Nr. APS-36-4184, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Giloja“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Trečiasis asmuo UAB „Giloja“ ir atsakovas R. M. 2012 m. lapkričio 29 d. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas dirbo vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartimi šalys susitarė dėl vieną kartą per mėnesį mokamo darbo užmokesčio, lygaus Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, taip pat dėl 50 procentų mažesnių dienpinigių mokėjimo. Atsakovas buvo supažindintas su darbuotojo pareiginiais nuostatais bei pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu jis buvo komandiruotas į Nyderlandus, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Belgijos Karalystę. Šių komandiruočių metu į atsakovo banko sąskaitą buvo pervedamas ne tik darbo užmokestis, bet ir dienpinigiai, įvairūs avansiniai mokėjimai, skirti tiksliniams poreikiams. Darbdavio teigimu, viso buvo pervesta 16 473,59 Eur (56 880,00 Lt) suma, kurią sudarė 2 503,84 Eur (8 645,25 Lt) su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, 6 492,34 Eur (22 416,75 Lt) dienpinigių ir 7 477,63 Eur (25 818,75 Lt) avansinių mokėjimų už su komandiruote susijusias išlaidas. Darbuotojas darbdavio reikalavimu turėjo pateikti darbuotojui pervestos 7 477,63 Eur (25 818,75 Lt) avansinių išmokų sumos išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovas nepateikė darbdaviui įrodymų, kurie patvirtintų jam išmokėto 3 339,04 Eur (11 529,05 Lt) avanso panaudojimo darbo reikmėms pagrįstumo. Be to įrodinėjo, kad atsakovas yra atsakingas už dingusias prekes, kurias jis gabeno 2013 m. spalio 30 d. krovininio autotransporto priemone, valstybinis NR. ( - ) ir nepristatytus CMR važtaraščius, todėl turi atlyginti darbdaviui 1 068,76 Eur (3 690,23 Lt) žalą. Darbo sutartis su atsakovu R. M. nutraukta 2014 m. sausio 2 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalies nuostatas (darbuotojo prašymu). Ieškovė UAB „Giloja“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. DGKS-1631; priteisti iš atsakovo R. M. 1 068,76 Eur (3 690,23 Lt) materialinei žalai už prarastą krovinio dalį ir nepristatytus važtaraščius atlyginti; 3 921,44 Eur (13 539,95 Lt) nepanaudoto avanso dalį; 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2014 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Giloja“ perleido reikalavimo teisę į skolininko R. M. žalos atlyginimą ieškovei UAB „Kings trans“.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmėtė, priteisė iš ieškovės atsakovui 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai 7,16 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Dėl 1 068,76 Eur materialinės atsakomybės kilimo atsakovo atžvilgiu, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų atlikus tam tikrus veiksmus, siekdama nustatyti krovinio apgadinimo ir krovinio dalies dingimo aplinkybes ar kreipusis į atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas, nors atsakovo yra nurodyta, kad apie tai buvo skubiai informuotas vadybininkas, o ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Teismas taip pat nurodė, kad niekur neužfiksuota, kad atsakovas nepateikė CMR važtaraščių. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad ieškovei buvo paskirta bauda, kad ji realiai atlygino vairuotojo padarytus nuostolius, byloje teismas nenustatė. Be to, atsakovui nebuvo keliamos jokios pretenzijos jam grįžus iš paskutinės komandiruotės 2013 m. lapkričio 3 d. bei pristačius komandiruotės ataskaitas, nebuvo reikalauti paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių bei nepateiktų dokumentų. Taigi, teismas sprendė, kad ieškovės pateikti dokumentai neįrodė atsakovo kaltės, jo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, o kitų svarbių ir objektyvių visas materialinės atsakomybės taikymo sąlygas patvirtinančių dokumentų, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė. Taigi, teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl krovinio apgadinimo ar padarytos vagystės bei CMR važtaraščių nepateikimo fakto. Dėl 3 921,44 Eur nepanaudoto avanso dalies, teismas nurodė, kad avansines apyskaitos ataskaitas teismui pateikė ieškovė, taip patvirtindama, kad atsakovas vykdė savo pareigą jas pildyti, nurodydamas, už ką ir kiek sumokėjo, prie jų pateikė kasos čekius, ir pretenzijų dėl to jam neturi. Teismas sprendė, kad pateiktos avansinės apyskaitos ataskaitos nėra informatyvios, jose nėra duomenų apie pinigų išmokėjimą, grąžinimą. Tai nėra tinkamai užpildyta komandiruotės ataskaita, o tik vairuotojo pateikiami duomenys darbdaviui apie kai kurias išlaidas. Nors šios ataskaitos darbdavio atsakingo darbuotojo ir buhalterijos priimtos, pagal jas atliekama įmonės buhalterinė apskaita, tačiau jos, teismo nuomone, neįrodo, kad atsakovas gavo daugiau pinigų nei pagrindė išlaidų. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas būtų nuslėpęs dalį išlaidų, klastojęs išlaidas patvirtinančius dokumentus ar atlikęs kitus veiksmus, kuriais būtų siekęs naudos sau įmonės sąskaita, o trečiojo asmens UAB „Giloja“ pateiktas išlaidų paskaičiavimas tik patvirtino, kad komandiruočių metu yra patiriamos įvairios nenumatytos išlaidos. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors apie darbo sutarties nutraukimą pažymėta pačioje Darbo sutartyje, tačiau joje nėra nurodyta, jog darbuotojas negrąžino materialinių ar kitų vertybių. Teismas įvertino, kad nutraukus darbo sutartį buvo atliktas galutinis atsiskaitymas su darbuotoju, tačiau nėra pateikta duomenų, kad buvo skaičiuojama skola ar žala, sudaromos ataskaitos ar balansai, daromos užskaitos. Teismas padarė išvadą, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas neišleido jam sumokėto avanso už komandiruotes ir neįvykdė įpareigojimo darbdavio nurodytu laiku neišnaudotą avanso dalį grąžinti, be to, nenustatyta, kad atsakovui darbo užmokestis, delspinigiai, sumos, susijusios su komandiruotės išlaidomis buvo mokamos darant sąskaitybos klaidas, dėl to, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatė, jog ieškovė neįvykdė prievolės tinkamai organizuoti darbą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui buvo padarytos darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų permokos ir, kad šios permokos buvo nepagrįstos. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju būtent ieškovei teko pareiga įrodyti 3 921,44 Eur avanso nepanaudojimą. Tuo tarpu teismas, nenustatė, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, ar neįvykdė sutartyje numatytos pareigos. Atsakovo visi pinigai gauti iš darbdavio patvirtinti buhalteriniais dokumentais, reikalavimų grąžinti 3 921,44 Eur nepanaudoto avanso dalį jam, atsiskaitymo su darbdaviu dieną, pateikta nebuvo, todėl teismas, įvertinęs, kad avansas buvo išmokėtas paties darbdavio iniciatyva, už komandiruotės išlaidas atsakovas atsiskaitydavo laiku, pateikdavo visus dokumentus, tačiau pačiam darbdaviui nenurodžius, kiek jis liko skolingas darbo sutarties nutraukimo momentu, teismas laikė, jog ieškovė ieškinio reikalavimo dėl 3 921,44 Eur nepanaudoto avanso dalies neįrodė.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kings trans“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1365-727/2015 pagal atsakovo R. M. ieškinį trečiajam asmeniui UAB „Giloja“ dėl darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų priteisimo, atsakovo R. M. ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2522-803/2015, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje civilinėje byloje buvo įvertinti tie patys UAB „Giloja“ pateikti įrodymai, kad atsakovui buvo išmokėta 2 503,84 Eur su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, 6 492,34 Eur dienpinigių, o likusi 7 477,63 Eur suma kaip avansiniai mokėjimai. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas apie atsakovui išmokėtas sumas įsiteisėjusiame sprendime nurodytoms, t. y. teismas kreipė dėmesį tik į atsakovui argumentus ir visiškai neįvertino juos paneigiančių duomenų – tiek prejudicinę, tiek res judicata galią turinčių teismo sprendimų, kuriuose aiškiai konstatuota kiek pinigų ir kokiu pagrindu buvo išmokėta atsakovui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas 7 477,63 Eur avansinių mokėjimų sumos daliai pagrįsti dokumentus pateikė tik kartu su atsiliepimu, kurį pateikė darbo ginčus nagrinėjančiai komisijai (dėl to ieškinio suma buvo sumažinta iki 3 921,44 Eur). Be to atsakovas pagrindė išlaidas, kurias sudaro tik 3 556,04 Eur suma, t. y. atsakovas savo ranka pildė avanso apyskaitas ir jas pateikė trečiajam asmeniui UAB „Giloja“, todėl jei jis būtų avansu gautas sumas sumokėjęs kaip turėtas faktines išlaidas, tai apie jas būtų pažymėta ir tokioms išlaidoms pagrįsti būtų pateikęs atitinkamus dokumentus visai ginčijamai sumai. Ta aplinkybė, kad avansinės lėšos buvo išleistos pagrįstai (jos pagrįstos atitinkamais dokumentais) privalo įrodyti ne darbdavys, o darbuotojas (atsakovas), ypač įvertinant tai, kad avanso apyskaitos buvo užpildytos paties atsakovo ranka. Tokia atsakovo pareiga buvo įtvirtina ir pareiginiuose nuostatuose bei visiškos materialinės atsakomybės sutartyje. Tuo tarpu išmokėtos sumos buvo pervedamos paties atsakovo prašymu, todėl aplinkybė, kad jos buvo mokamos suderinus su darbdaviu UAB „Giloja“, nėra reikšminga. Pažymi, kad avansiniai mokėjimai negali būti suprantami kaip darbo užmokestis ar su juo susijusios sumos, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad turi būti taikoma CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą dėl atsakovo kaltės netinkamai vykdant savo, kaip darbuotojo pareigas, perkėlė ieškovei. Ginčo atveju darbuotojui padarius žalą esant visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, preziumuojama, kad jis yra kaltas, todėl pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Tuo tarpu pats atsakovas neginčijo aplinkybių nei dėl pamestų CMR važtaraščių, nei dėl užsakovo ieškovei paskirtos baudos, nei dėl to, kad pats atsakovas CMR važtaraštyje Nr. 110170243 10 dalyje apie pervežamą krovinį pasirašė ties informaciją dėl pažeisto krovinio ir dingusių prekių, t. y. atsakovas pats pripažino savo kaltę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jei trečiasis asmuo nebūtų gavęs nustatyto dydžio baudos, tokiu atveju, tokią pinigų sumą butų gauta kaip pelnas ir žalos būtų išvengta, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo pareigą. Kitą vertus, paskirta bauda trečiajam asmeniui buvo tuo laikotarpiu, kai atsakovas jau nebedirbo pas trečiąjį asmenį UAB „Giloja“. Tuo tarpu atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė būtent pareiginių nuostatų nesilaikymu, ko pasėkoje darbdaviui atsirado turtiniai nuostoliai (žala sumokant baudą). Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškovės UAB „Kings trans“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, kadangi buvo nustatyta, kad jis visuomet po kiekvieno reiso grįžęs atsiskaitydavo su įmonės buhalterija, pagrįsdavo savo turėtas išlaidas dokumentais ir tik tada jam buvo išmokomas darbo užmokestis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė 3 921, 44 Eur avanso nepanaudojimo, tuo tarpu jos minima Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla tik patvirtina, kad jam buvo teisingai išmokėta su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, dienpinigiai ir avansiniai mokėjimai. Be to, ieškovė neįrodė ir jo kaltės dėl krovinio apgadinimo ir padarytos vagystės, o CMR važtaraščiai pagal ieškovę buvo pateikti. Trečiasis asmuo UAB „Giloja“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Kings trans“ apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: visiškai sutinka su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad 2012 m. lapkričio 29 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „Giloja“ vairuotoju-ekspeditoriumi, šalys susitarė dėl vieną kartą per mėnesį mokamo darbo užmokesčio, lygaus Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesiniai algai, taip pat dėl 50 procentų mažesnių dienpinigių mokėjimo. Atsakovas taip pat buvo supažindintas su UAB „ Giloja“ tolimųjų reisų vairuotojo pareigine instrukcija bei pasirašė 2012 m. lapkričio 29 d. visiškos (pilnutinės) materialinės atsakomybės sutartį. Atsakovas atleistas iš darbo 2014 m. sausio 2 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (atsakovo prašymu). Darbo sutarties galiojimu laikotarpiu atsakovas, darbdavio įsakymais, buvo išvykęs į keturias komandiruotes, kurių metu į atsakovo banko sąskaitą buvo pervedami ne tik darbo užmokestis, tačiau ir dienpinigiai bei įvairūs avansiniai mokėjimai, skirti įvairiems tiksliniams mokėjimams. Dėl šių aplinkybių byloje ginčas nekyla, pirmosios instancijos teisme 2016 m. sausio 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu, nurodytas aplinkybes patvirtinto tiek pats atsakovas, tiek ir jo atstovė. Byloje kyla ginčas dėl ieškovės atsakovui išmokėtų avansinių išmokų dalies įvairioms komandiruočių išlaidoms panaudojimo pagrįstumo, o taip pat dėl atsakovo materialinės atsakomybės dėl prarastos krovinio dalies ir nepristatytų CMR važtaraščių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad ieškovė neįrodė nei atsakovo materialinės atsakomybės kilimo sąlygų, nei aplinkybių, kad atsakovas būtų neišleidęs jam sumokėto avanso už komandiruotes ar neįvykdęs pareigos neišnaudotą avanso dalį grąžinti. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuris iš esmės yra grindžiamas aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė CPK 178 straipsnio nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie atsakovui išmokėtas pinigines sumas bei susidariusią permoką, netinkamai nustatė įrodinėjimo naštą, neįvertino visų atsakovo materialinės atsakomybės kilimo sąlygų, neatsižvelgė į aplinkybes, jog su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012). Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, jog ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovui, dirbusiam pas trečiąjį asmenį UAB „Giloja“ vairuotoju-ekspeditoriumi, jo komandiruočių metu į jo banko sąskaitą būdavo pervedamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos sumos, t. y. dienpinigiai bei įvairūs avansiniai mokėjimai. Ieškovės teigimu, atsakovui darbo sutarties galiojimo metu iš viso buvo išmokėta 16 473,59 Eur (56 880,00 Lt) suma, kurią sudarė 2 503,84 Eur (8 645,25 Lt) su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, 6 492,34 Eur (22 416,75 Lt) dienpinigių (50 procentų nustatyto Vyriausybės dienpinigių dydžio) ir 7 477,63 Eur (25 818,75 Lt) avansinių mokėjimų už su komandiruotėmis susijusiomis išlaidomis, kurias atsakovas turėjo pagrįsti darbdaviui pateikdamas jas pagrindžiančius dokumentus. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja į bylą pateiktais banko išrašais, 2014 m. sausio 31 d. avanso apyskaita, išmokėto atsakovui darbo užmokesčio lentelė už laikotarpį nuo 2012.11 iki 2014.01. Ieškovė byloje taip pat įrodinėja, kad atsakovas nesilaikydamas pareiginių nuostatų, nevykdė savo pareigų saugiai pristatyti krovinį ir jį lydinti dokumentą, dėl ko dalis krovinio dingo, buvo nepristatyti dokumentai, o ieškovė patyrė 1 068,76 Eur (3 690,23 Lt) žalą, t. y. jai 2014 m. kovo 3 d. buvo pateikta sąskaita-faktūra Nr. A 1142 apmokėti už dingusias prekes bei nepristatytus CMR važtaraščius (elektroninės bylos kortelė, ieškinys ir ieškinio priedai Nr. IP-1639). Byloje iškilus ginčui dėl 3 921,44 Eur avanso panaudojimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiga įrodyti nepanaudotą avanso dalį tenka ieškovei, tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, jog ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovui buvo išmokėtas avansas darbo funkcijoms atlikti (ko iš esmės neneigė ir pats atsakovas bei jo atstovė), atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog jam išmokėti avansai iš tiesų buvo panaudoti pagal tikslinę paskirtį, t. y. kad už komandiruočių metu susidariusias išlaidas, atsakovas atsiskaitė su darbdaviu, o likusias nepanaudotas lėšas grąžino. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, be to, spręsdamas, jog atsakovas panaudojo jam išmokėtus avansinius mokėjimus, o neišnaudotą avanso dalį grąžino, šių savo padarytų išvadų nemotyvavo. Nors byloje yra iškilęs ginčas dėl nepanaudoto avansinių mokėjimų dalies, t. y. 3 921,44 Eur sumos, ir atsakovui neneigiant aplinkybių, kad nurodytą sumą darbdavys jam yra išmokėjęs, pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nepagrįstai sprendė, jog visi gauti iš darbdavio pinigai yra pagrįsti buhalteriniais dokumentais, tačiau skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė ir kokiais rašytiniais įrodymais rėmėsi darydamas tokias išvadas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme 2016 m. sausio 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu, atsakovo atstovė nurodė aplinkybes, kad atsakovui prireikus pinigų komandiruotėse patirtoms išlaidoms apmokėti, šie būdavo pervesti jo paties pareikalavimu ir panaudoti iš karto tą pačią dieną. Atstovė taip pat nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina būtent į bylą pateikti atsakovo bankinių sąskaitų išrašai (garso įrašas ~ 2 val. 25 min.), tačiau, kaip ir pats atsakovas pripažino (garso įrašas ~ 1 val. 20 min.), į bylą tėra pateiktas SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d., t. y. matyti finansinės operacijos tik už paskutinės komandiruotės laikotarpį, tuo tarpu duomenų apie kitų komandiruočių metu atliktas bankines operacijas byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio bankinių operacijų išrašo matyti, kad atsakovui būnant komandiruotėje, jis 2013 m. spalio 7 d. bankiniu pavedimu yra pervedęs 144,81 Eur (500,00 Lt) L. M., 2013 m. spalio 9 d. apmokėjo kursus 86,89 Eur (300,00 Lt) sumai, taip pat kelis kartus atliko grynųjų pinigų išmokėjimus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iki galo ir išsamiai nesiaiškino ir neištyrė. Atsakovas taip pat neginčija, kad dirbdamas pats trečiąjį asmenį UAB „Giloja“ gaudavo darbo sutartimi nustatyto dydžio užmokestį, dienpinigius, o taip pat, kad komandiruočių metu buvo patiriamos papildomos išlaidos, kurias apmokėdavo darbdavys, jo prašymu pervesdamas atitinkamas sumas (garso įrašas ~ 2 val. 23 min. ). Ieškovas taip pat neginčija aplinkybės, kad visas nurodytas sumas darbdavys jam pervesdavo bankiniais pavedimais, o už visas komandiruočių metu susidariusias papildomas išlaidas atsiskaitydavo kortele, grynų pinigų neturėdavo (garso įrašas nuo 1 val. 00 min.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme 2016 m. sausio 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu pats atsakovas neneigė aplinkybės, kad darbo sutarties metu iš darbdavio yra gavęs ieškovės nurodytą pinigų sumą, t. y. 16 473,59 Eur (56 880,00 Lt), priešingai tiek pats atsakovas, tiek jo atstovė įrodinėjo, kad išmokėtos sumos yra atsakovo ir darbdavio sutartas atlyginimas (garso įrašas nuo ~ 2 val. 12), t. y. įrodinėjo, kad susidaręs nepanaudotas avansinių mokėjimų likutis po kiekvienos komandiruotės būdavo įskaitomas į atsakovo darbo užmokestį – dienpinigius. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pripažįsta jam darbo sutarties galiojimo laikotarpiu darbdavio išmokėtą pinigų sumą, t. y. 16 473,59 Eur (56 880,00 Lt), tačiau neanalizavo kokias konkrečiai sumas atsakovas gaudavo kiekvienos komandiruotės metu, kiek iš tų sumų buvo panaudota kelionės išlaidoms, kokia permoka susidarydavo po kiekvienos komandiruotės, ar išmokėtų sumų likučiai galėjo būti perkelti kitai komandiruotei, ar buvo įskaitomi į atsakovo darbo užmokestį. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, dėl darbdavio atsakovui išmokėtų avansinių mokėjimų panaudojimo ir grąžinimo neatskleidė ginčo esmės, netyrė ir nenustatė aukščiau nutartyje minėtų ginčo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Vertinant skundžiamojo sprendimo teisėtumą dėl ieškovės reikalavimo atlyginti atsakovo neteisėtais veiksmais parytą darbdaviui žalą praradus krovinio dalį bei CMR važtaraščius, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu neginčijo aplinkybių, kad jis su darbdaviu buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės darbo sutartį ir buvo supažindintas su darbdavio pateikta tolimųjų reisų vairuotojo pareigine instrukcija, taip pat, neneigė ir aplinkybių, kad paskutinės komandiruotės metu pristatytas krovinys buvo pažeistas, t. y. trūko prekių, apie tai pažymėta ir ieškovės pateiktame CMR važtaraštyje. Tuo tarpu ieškovė žalos kilimo faktą grindžia į bylą pateikta 2014 m. kovo 3 d. išrašyta sąskaita-faktūra Nr. 1142 dėl 1 068,76 Eur (3 690,23 Lt) apmokėjimo už vairuotojo (atsakovo) padarytus nuostolius. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. Kasacinis teismas, pasisakydamas būtent dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju, yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Pažymėtina, kad nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Be to, minėta, būtinos dar dvi sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, būtent: kad atsakomybės šalys teisės pažeidimo metu būtų susijusios darbo teisiniais santykiais ir kad žalos atsiradimas būtų susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011). Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą apie tai, kad atsakovas gabeno ginčo krovinį, kad užsakovas pareiškė pretenziją dėl baudos skyrimo, tačiau sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės patirti nuostoliai realiai buvo atlyginti, t. y. kad ji yra apmokėjusi jos pačios į bylą pateiktą 2014 m. kovo 3 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 1142, o taip pat, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl krovinio apgadinimo ar padarytos vagystės, CMR važtaraščių nepateikimo fakto, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio. Šios pirmosios instancijos teismo išvados, kaip matyti padarytos pasirėmus iš esmės tiek prašomos panaikinti Darbo ginčų komisijos 2014 m. kovo 25 d. sprendime Nr. DGKS-1631, tiek paties atsakovo ir jos atstovės 2016 m. sausio 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo atžvilgiu nepareikštų pretenzijų, ieškovės aplaidumo nesiaiškinant įvykio aplinkybių, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino nei aplinkybės, kad su atsakovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nenustatinėjo pagal ją atsakovo prisiimtos atsakomybės apimties, darbuotojo (atsakovo) tinkamų pareigų vykdymo, taigi tinkamai neįvertino darbuotojo materialinės atsakomybės kilimo sąlygų, išimtinai pasisakė tik dėl atsakovo byloje nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Todėl teisėjų kolegija, nustačiusi, kad bylos esmė nebuvo atskleista, aukščiau nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiškai reikštų naują bylos nagrinėjimą, naikina skundžiamą sprendimą ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) šioje byloje yra 4,42 Eur. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai tiek šių išlaidų priteisimo, tiek ir šalių patirtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

15Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai