Byla 3K-3-85/2012
Dėl sumokėtos pagal sutartį išankstinės įmokos grąžinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Timber group“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Prancūzijos bendrovės Gardena House SARL ieškinį atsakovui UAB „Timber group“ dėl sumokėtos pagal sutartį išankstinės įmokos grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami tinkamo pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką apeliacinės instancijos teisme, šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių taikymo klausimai.

6Ieškovas Prancūzijos bendrovė Gardena House SARL prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Timber group“ 41 088,32 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų – 2141,10 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 5 d. iki ieškinio padavimo dienos – 2010 m. spalio 18-osios, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, kurio vykdoma komercinė veikla – medienos gaminių prekyba, žodžiu susitarė su atsakovu, kurio vykdoma komercinė veikla – medienos apdirbimas ir medienos gaminių gamyba bei prekyba, dėl prekių – garažo ir dviejų namelių – pirkimo iš atsakovo. 2009 m. spalio 20 d. atsakovas pateikė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000082, ir ieškovas 2009 m. spalio 23 d. pervedė atsakovui sąskaitoje nurodytą išankstinę įmoką – 70 proc. gaminių kainos, t. y. 41 088,32 Lt (11 900 eurų). Pagal PVM sąskaitą faktūrą atsakovas produkciją turėjo pagaminti ir pristatyti ieškovui per šešias savaites nuo išankstinės įmokos sumokėjimo – iki 2009 m. gruodžio 4 d. Tačiau iki kreipimosi į teismą, t. y. praėjus daugiau kaip 10 mėnesių nuo to momento, kai prekės turėjo būti pagamintos ir pristatytos ieškovui, atsakovas to nepadarė, taip pat negrąžino ieškovui jo sumokėtos išankstinės įmokos.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 41 088,32 Lt skolos, 2 141,10 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Teismas nustatė, kad ieškovas yra Prancūzijos valstybės juridinis asmuo, o atsakovas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, todėl remiantis CK 1.37 straipsnio 4 dalimi byloje ginčas nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos teisės normas ir taikant Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau – Konvencijos) nuostatas.

10Bylos duomenimis šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai ir bendradarbiavimas vyko pagal schemą – oferta–akceptas, t. y. sąskaitos išrašymas–atsiskaitymas (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.154, 6.159, 6.311 straipsniai, 6.156 straipsnio 1 dalis). Ieškovas 2009 m. spalio 23 d. pervedė atsakovui sąskaitoje nurodytą išankstinę įmoką – 70 proc. gaminių kainos dalies, produkcija turėjo būti pagaminta per šešias savaites nuo įmokos sumokėjimo, antroji – 30 proc. įmoka turėjo būti atlikta per trisdešimt dienų nuo prekių pristatymo. Pagal Konvencijos 33 straipsnį, CK 6.317 straipsnio 1 dalį atsakovas privalėjo perduoti prekes ieškovui per šešias savaites nuo išankstinės įmokos (avanso) sumokėjimo, t. y. 2009 m. gruodžio 4 d., o ne ieškovas privalėjo jų atvykti pasiimti. Tačiau atsakovas šių įsipareigojimų iki šiol neįvykdė. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pagamino produkciją, informavo ieškovą apie jos pagaminimą ar atsiėmimą, taip pat nėra įrodymų, jog grąžino išankstinę įmoką – 41 088,32 Lt. Atsakovui neperdavus pirkimo–pardavimo sutarties dalyko, ieškovas įgijo teisę į sumokėtos sumos grąžinimą (CK 6.315 straipsnio 1, 3 dalys). CK 6.310 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prekės pristatymo išlaidos tenka pardavėjui, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai apie neva jam tenkančias papildomas išlaidas, dėl kurių buvimo jis ir nepristatė prekių.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą.

12Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad aplinkybė, jog šalys susitarė dėl prekių pagaminimo, o ne pardavimo, leidžia spręsti, kad jas sieja ne pirkimo–pardavimo, o rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis). Tačiau netinkamų teisės normų pritaikymas, jeigu byla iš esmės išspręsta teisingai, negali būti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).

13Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas 2009 m. spalio 23 d. pervedė atsakovui avansu 70 proc. sutarties kainos, nurodytos 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000082. Šią PVM sąskaitą faktūrą išrašė atsakovas, įsipareigodamas pagaminti joje nurodytus gaminius per šešias savaites po pirmojo mokėjimo. Taigi, atsakovas gaminius turėjo pagaminti iki 2009 m. gruodžio 4 d. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pasirašiusios darbų (šiuo atveju – gaminių) perdavimo–priėmimo aktą arba ieškovas (užsakovas) atsisakė jame pasirašyti (CK 6.662 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas (rangovas) per šalių suderintą terminą gaminių nepagamino. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas per nustatytą terminą neatvyko pagamintų gaminių atsiimti, šios aplinkybės neįrodė. Be to, atsakovas (rangovas) gaminius turėjo pristatyti ieškovui, o ne ieškovas atvykti jų pasiimti. Tai matyti iš 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000082 esančio įrašo, kad antroji įmoka atliekama po prekių pristatymo. Taigi atsakovas, kaip rangovas, įsipareigojo pagamintus gaminius pristatyti, t. y. nugabenti, ieškovui. Atsakovas neneigia, kad gaminių užsakovui nepristatė, todėl akivaizdu, jog jis sutarties neįvykdė. Atsakovo aiškinimas, kad 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000082 esantis įrašas nereiškia rangovo įsipareigojimo pristatyti prekes, prieštarauja tiek ligvistiniam, tiek loginiam sąskaitos teksto aiškinimui.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

161. Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pagal kasacinio teismo praktiką byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti procesinę teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka; jie turi būti tinkamai informuoti apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 319 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-526/2006; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-55/2011). Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt. v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-55/2011). Nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo nurodęs savo registracijos adresą; atstovo apeliacinės instancijos teisme neturėjo. Tačiau atsakovui nebuvo įteiktas nei pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nei ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą atsakovui išsiųstas 2011 m. gegužės 24 d., o posėdis apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas 2011 m. birželio 1 d., t. y. likus septynioms dienoms iki teismo posėdžio. Per tokį trumpą terminą atsakovui neįteiktas pranešimas galėjo būti dar negrįžęs teismui. Be to, atsakovo atskirasis skundas dėl nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, buvo išnagrinėtas tik 2011 m. gegužės 18 d., iš apeliacinės instancijos teismo išsiųstas tik 2011 m. gegužės 23 d., o atsakovui įteiktas tik 2011 m. gegužės 25 d., todėl atsakovas negalėjo tikėtis, kad posėdis apeliacinės instancijos teisme bus paskirtas nagrinėti 2011 m. birželio 1 d. Dėl to konstatuoti, kad atsakovas nesirūpino ir nesidomėjo byla, nėra pagrindo. Taigi atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie apeliacinės instancijos teismo 2011 m. birželio 1 d. posėdį. Apeliacinės instancijos teismas, prieš nuspręsdamas nagrinėti bylą neatvykus atsakovui, turėjo išsiaiškinti ir įvertinti visas teismo procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes, ir tik įsitikinęs, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką, galėjo nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, atsakovui nebuvo užtikrinta galimybė pateikti savo argumentus žodiniame procese, o šie proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip galėję turėti įtakos neteisėtos teismo nutarties priėmimui.

172. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jūtoma“ v. UAB „Saurita“, bylos Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltic orbis“ v. UAB ,,Fima“, bylos Nr. 3K-3-224/2010). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino pagamintos prekės ir atliktų darbų vertės santykio. Teismas, neturėdamas tikslių duomenų apie atliktų darbų vertę, nepagrįstai sprendė, kad šalis siejo ne pirkimo–pardavimo, o rangos teisiniai santykiai. Šiuo atveju šalių teisiniams santykiams turėjo būti taikoma CK 6.645 straipsnio 4 dalis. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Konvencijos 3 straipsnio 1 dalį. Ieškovas netiekė medžiagų prekei pagaminti, todėl akivaizdu, kad šalių sudarytas susitarimas laikytinas pirkimo–pardavimo sutartimi, kuriai turėjo būti taikoma Konvencija.

183. Dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigą perduoti daiktus, taikymo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Konvencijos normas, reglamentuojančias pardavėjo pareigas, susijusias su prekių pristatymu. Konvencijos 33 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl prekių pristatymo terminų, tačiau nenustatyta, kuriai iš pirkimo–pardavimo sutarties šalių tenka pareiga pasiimti (pristatyti) prekes. Šalys nesusitarė dėl prekių pristatymo vietos, todėl tokiu atveju turėjo būti taikomos Konvencijos 31, 33 straipsnių nuostatos. Prekės pirkėjo dispozicijai turėjo būti perduotos arba jų pagaminimo vietoje arba pardavėjo verslo vietoje, kurios šiuo atveju sutampa. Atsakovas ieškovą apie prekių pagaminimą informavo telefonu; taip pat ieškovui buvo nurodyta, kad jis gali atsiimti prekes iš pardavėjo verslo vietos, tačiau šis prekių pasiimti neatvyko, o po daugiau kaip pusės metų be žodinio ar rašytinio įspėjimo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Taigi, akivaizdu, kad būtent atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą pagaminti ir pristatyti prekes sutartu terminu ir vietoje, o ieškovas pažeidė savo prievolę priimti prekes. Pažymėtina, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, jog jis prašė atsakovo pristatyti prekes ar reiškė pretenzijas dėl nepagamintos produkcijos. Atsakovui sumokėta pradinė įmoka turėtų likti kaip patirtų išlaidų atlyginimas.

194. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismas šalių sudarytą sutartį (PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą atsiskaitymo tvarką) aiškino lingvistiniu, pažodiniu metodu ir apie tai, kad atsakovas turėjo pareigą pristatyti prekes sprendė iš vieno PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto žodžio „pristatymo“, tačiau teismai nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, kas pagal sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutartį turi būti nagrinėjama pirmiausia (CK 6.193–6.195 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Švedijos Karalystėje registruota bendrovė Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Ieškovas yra užsienio valstybės juridinis asmuo, kurio buveinė yra Prancūzijoje, todėl akivaizdu, kad šalys, jeigu būtų tarusios dėl prekių pristatymo, būtų aptarusios tokias sąlygas, kaip tiksli prekių pristatymo vieta, prekių vežimo išlaidų paskirstymas tarp šalių ir kt. Tačiau šiuo atveju to nepadaryta, nes šalys iš tiesų nesitarė dėl atsakovo pareigos pristatyti ieškovui prekes į jo veiklos registruotą buveinę, veiklos vykdymo ar kitą vietą. Prekių pristatymas šiuo atveju reiškė ne ką kitą kaip prekių perdavimą pirkėjui.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniame dokumente nurodomi šie argumentai:

211. Dėl kasacinio skundo trūkumų. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas faktinių aplinkybių vertinimu, todėl negali būti tenkinamas (CPK 346 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Atsakovas nurodė kelias kasacinio teismo nutartis, tačiau nepateikė jų turinio analizės ir nesilaikė pareigos įrodyti nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl kasacinis skundas atmestinas nesant pagrindo, nustatyto CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

222. Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Apeliacinės instancijos teismas dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį, kuriame byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, praneša teismo pranešimais, kurių įteikimo adresatams tvarka nustatyta CPK 117–132 straipsniuose (CPK 133 straipsnių 2 dalis, 302 straipsnis, 319 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo pranešimai dalyvaujantiems byloje asmenims įteikiami be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą adresatui (CPK 124 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-55/2011). Tokia pranešimo apie teismo posėdį vietą ir laiką tvarka siekiama sudaryti prielaidas greitam civiliniam procesui, nustatant, kad po to, kai byloje dalyvaujantis asmuo vieną kartą yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį, jam atsiranda pareiga rūpintis proceso skatinimu ir eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2005). Taigi atsakovo argumentas, kad per septynias kalendorines dienas jam neįteiktas pranešimas galėjo būti dar negrįžęs teismui, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdį. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose šalių ir jų atstovų dalyvavimas nėra būtinas, neatvykimas į teismo posėdį nekliudo išnagrinėti bylą. Atsakovas privalėjo rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

233. Dėl netinkamo teisės normos nurodymo (CPK 328 straipsnis). Ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį pareikštų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. I. K. , bylos Nr. 3K-3-148/2010; kt.). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o apeliacinės instancijos teismas – kad rangos. Tačiau šiuo atveju teisinė šalių materialinių santykių kvalifikacija – ne pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BĮ UAB “VteX” (Lietuva) ir kt. v. UAB „Fima“, bylos Nr. 3K-3-132/2003; 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kriptonika“ ir kt. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-135/2008; 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-105/2008; kt.). Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad prekes pagamino, o neteisėtą reikalavimą pasilikti ieškovo sumokėtą įmoką grindžia netinkamu įmonės buhalterijos tvarkymu. Byloje nustatyta, kad atsakovas (rangovas) per šalių suderintą terminą (šešias savaites nuo pirmojo mokėjimo) gaminių nepagamino. Tiek pagal pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas atsakovas neįvykdė esminės pareigos pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, tiek ir taikant rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas atsakovas užsakytų prekių nepagamino ir neperdavė ieškovui šio darbo rezultato (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Taigi ginčo šalių teisinių santykių kvalifikacija nekeičia nustatytos teismų faktinės aplinkybės, kad prekės nebuvo pagamintos.

244. Dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktus pirkėjui. Atsakovas nepagrįstai kasaciniame skunde kelia fakto klausimą – susitarė ar ne šalys dėl prekių pristatymo. Remdamasis ieškovo pateikta 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000082 apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad rangovas įsipareigojo pagamintus gaminius pristatyti, t. y. nugabenti užsakovui. Atsakovas neneigia, kad gaminių užsakovui nepristatė, todėl akivaizdu, jog jis sutarties neįvykdė. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys susitarė, jog prekės bus pristatytos ieškovui, todėl šiam ginčui Konvencijos 31 straipsnis netaikytinas. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas per nustatytą terminą neatvyko atsiimti gaminių. Net ir taikant Konvencijos nuostatas, reglamentuojančias pardavėjo pareigą perduoti daiktus, esminė aplinkybė – atsakovas neįvykdė pareigos pagaminti prekes.

255. Dėl CK 6.193–6.195 straipsnių taikymo. Teismai išsamiai ir sistemiškai įvertino šalių elgesį sutartinių santykių stadijose (CPK 185 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pats atsakovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta, jog antroji įmoka atliekama per trisdešimt dienų nuo prekių pristatymo. Atsakovas neinformavo apie prekių pagaminimą. Net, atsakovo teigimu, kilus žalai dėl tariamai pagamintų prekių neatsiėmimo, jis ieškovo apie tai neinformavo ir pretenzijų nereiškė. Tik gavęs ieškovo pretenziją dėl negrąžintos pradinės įmokos, teigė, kad gamindamas prekes patyrė išlaidų, nors nepateikė teismui nuostolių įrodymų. Jeigu šalys būtų susitarusios dėl prekių atsiėmimo atsakovo verslo vietoje, akivaizdu, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie prekių pagaminimą ir apie nuostolius, tačiau elgėsi priešingai sąžiningai verslo praktikai.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką

29CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat kad žodinio proceso atveju dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą. CPK 133 straipsnio 1 dalyje, taikytinoje ir apeliaciniame procese (CPK 302 straipsnis), nustatyta, kad, dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Tai reiškia, kad ir apie apeliacinės instancijos teismo posėdį gali būti pranešama pranešimais (CPK 319 straipsnio 3 dalies 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX–743 redakcija, galiojusi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu). Tokį pranešimo būdą lemia tai, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, visi dalyvaujantys byloje asmenys apie prasidėjusį procesą būna informuoti jau pirmosios instancijos teisme, todėl atsiranda šių asmenų pareiga rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taigi – domėtis proceso eiga. Informuojant apie teismo posėdį pranešimais, skirtingai nei siunčiant šaukimus, nereikalaujama nustatytos formos pažymos su asmens parašu apie įteikimą ir nurodyta įteikimo data grąžinimo teismui. Pranešimo išsiuntimas šiuo atveju yra prilyginamas teismo šaukimo įteikimui ir laikoma, kad asmeniui pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka žodinio proceso atveju dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį, jei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nekliudo nagrinėti bylą (CPK 319 straipsnio 3 dalis).

30Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad toks teisinis reglamentavimas lemia apeliacinės instancijos teismo pareigą prieš sprendžiant dėl galimybės nagrinėti bylą teismo posėdyje išsiaiškinti, ar pranešimas dalyvaujančiam byloje asmeniui buvo išsiųstas, ar išsiųstas tinkamu, t. y. paskutiniu teismui žinomu procesinių dokumentų įteikimo vietos, adresu, ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. O. M. , bylos Nr. 3K-3-193/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota nuosekli proceso teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančių byloje asmenų informavimą apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, aiškinimo ir taikymo praktika. Asmens teisė būti informuotam apie teismo posėdžio laiką ir vietą gali būti pažeista tik tokiu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui grąžinamas konkrečiam asmeniui neįteiktas pranešimas apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas bylą išnagrinėja šiam asmeniui nedalyvaujant. Kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam netinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nustatant, ar buvo apribotos šio asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai, pranešant apie teismo posėdį, buvo tinkami ir ar byloje dalyvaujantis asmuo, vykdydamas savo procesines pareigas, turėjo galimybę sužinoti apie teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3- 52/2010).

31Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taigi atsakovui nebuvo užtikrinta galimybė pristatyti savo bylą žodiniame procese, o šie proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip galėję turėti įtakos neteisėtos teismo nutarties priėmimui.

32Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. N. M., bylos Nr. 3K-3-681/2006; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. ir kt. v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2010).

33Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į daug nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress v. France [GC], No. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. Švenčionienė v. Lithuania, No. 37259/04, 15 November 2008, § 25).

34Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aktualu pažymėti tai, kad apeliacinis procesas byloje buvo pradėtas būtent kasatoriaus iniciatyva. Apeliacinio skundo nagrinėjimo data buvo nustatyta 2011 m. kovo 10 d. nutartimi, tačiau, kasatoriui padavus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išspręstas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo klausimas, byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui spręsti šio skundo priėmimo klausimą. Po atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas pranešimus apie apeliacinės instancijos teismo posėdį, įvyksiantį 2011 m. birželio 1 d., dalyvaujantiems byloje asmenims išsiuntė 2011 m. gegužės 23 d. Kasatorius neginčija, kad pranešimas jam buvo išsiųstas tinkamu adresu, tačiau teigia, jog tokio pranešimo negavo. Kasatoriaus teigimu, kadangi pranešimas jam buvo išsiųstas likus tik septynioms dienoms iki teismo posėdžio, tai apeliacinės instancijos teismas negalėjo tinkamai išsiaiškinti, kad atsakovas buvo informuotas apie teismo posėdį, nes per tokį trumpą laiką neįteiktas pranešimas galėjo negrįžti teismui.

35Jau minėta, kad apie apeliacinės instancijos teismo posėdį yra pranešama ne šaukimais, o pranešimais, todėl nereikalaujama nustatytos formos pažymos su asmens parašu apie įteikimą bei nurodyta įteikimo data grąžinimo teismui. Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti ir tai, kad pranešimai visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti tuo pačiu metu (kasatoriui – į Kaišiadoris, ieškovo atstovei – į Vilnių). Ieškovo atstovė teismo posėdyje dalyvavo. Tai teikia pagrindą išvadai, kad pranešimų išsiuntimo laikas nebuvo per trumpas. Kita vertus, jau minėta, kad apeliacinio proceso iniciatorius buvo kasatorius, apeliacinis skundas buvo paduotas 2011 m. kovo 8 d., t. y. prieš tris mėnesius iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius, pats būdamas apeliantas, taip pat turėjo pareigą domėtis bylos eiga ir turėjo visas galimybes žinoti apie teismo posėdžio datą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog kasatoriaus teisė būti informuotam apie apeliacinės instancijos teismo posėdį buvo pažeista (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

36Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių taikymo ir šalių teisinių santykių kvalifikavimo

37Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas yra Prancūzijos juridinis asmuo, atsakovas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, sprendė taikytinos teisės klausimą ir konstatavo, kad remiantis CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktu (labiausiai su prievole yra susijusi tos valstybės, kurios teritorijoje yra šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, nuolatinė gyvenamoji vieta arba verslo vieta, teisė) ginčas nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos teisės normas, kartu taikant Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių, priimtos 1980 m. balandžio 11 d. Vienoje (angl. CISG) (toliau – Konvencija), nuostatas.

38Nesant sutarties šalių susitarimo dėl taikytinos teisės, Konvencijos nuostatos taikomos prekių pirkimo–pardavimo sutartims tarp šalių, kurių verslo vieta yra skirtingose valstybėse, o šios valstybės yra prisijungusios prie Konvencijos (1 straipsnio 1 dalies a punktas). Tiek Lietuva, tiek Prancūzija yra Susitariančiosios valstybės (Lietuvai Konvencijos nuostatos galioja nuo 1996 m. vasario 1 d., Prancūzijai – nuo 1988 m. sausio 1 d.), tačiau, byloje žemesniųjų instancijų teismams skirtingai kvalifikavus šalių teisinius santykius (pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalis sieja pirkimo–pardavimo, apeliacinės – rangos teisiniai santykiai), byloje yra aktualus Konvencijos taikymo klausimas, nes jos nuostatos, minėta, taikomos tik pirkimo–pardavimo sutartims.

39Konvencijoje pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžtis neįtvirtinta. Aiškios definicijos nebuvimas neužkerta kelio pirkimo–pardavimo sutartį apibrėžti remiantis Konvencijos nuostatomis. Šiuo atžvilgiu svarbūs Konvencijos 30, 53 straipsniai. Jais remiantis, pirkimo–pardavimo sutartimi pagal Konvenciją laikytina sutartis, kurios pagrindu pardavėjas yra įpareigotas pristatyti prekes, perduoti nuosavybės teisę į prekes, galiausiai – perduoti su jomis susijusius dokumentus; pirkėjas yra įpareigotas sumokėti kainą ir priimti prekių pristatymą. Be to, prekės, esančios sutarties objektu pristatymo (įteikimo) metu, turi būti: kilnojamosios ir materialios; nepriklausomai nuo formos, naujai pagamintos ar perparduodamos; gyvos ar negyvos.

40Sutartys dėl prekių, kurias reikia padaryti ar pagaminti, tiekimo, remiantis Konvencijos 3 straipsnio 1 dalimi, laikomos pirkimo–pardavimo sutartimis, jeigu šalis, užsakanti prekes, neįsipareigoja patiekti esminę dalį medžiagų, būtinų tokių prekių padarymui ar gamybai. Nagrinėjamoje byloje šios išimtinės aplinkybės nenustatyta (t. y. pirkėjas neturėjo medžiagų tiekimo pareigos).

41Be to, sprendžiant dėl Konvencijos nuostatų taikymo pirmiau nurodytoms sutartims, svarbu atsižvelgti ir į Konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį, numatančią darbų atlikimo viršenybę (didesnę svarbą) prekių tiekimo atžvilgiu ir nustatančią, kad Konvencijos nuostatos netaikomos, kai prekes tiekiančios šalies įsipareigojimų didesniąją dalį sudaro darbo atlikimas ar kitų paslaugų suteikimas. Remiantis tarptautine Konvencijos taikymo praktika, jos nuostatos paprastai netaikomos sutartims, kai darbo jėgos ar kitų paslaugų vertė sudaro daugiau kaip 50 proc. prekių vertės.

42Apibendrinant pažymėtina, kad byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp dviejų verslo tikslais veikiančių asmenų iš kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartinių santykių: nagrinėjamu atveju pardavėjo (kasatoriaus) pareiga buvo susijusi su prekių – garažo ir dviejų namelių – pagaminimu ir pristatymu ieškovui; šalių buvo sudaryta viena žodinė sutartis; numatytas bendras mokėjimas (mokamas už prekes, kaip rezultatą, o ne jų įrengimą, instaliavimą ar pan.); gaminimo darbus turėjo atlikti pats pardavėjas. Kaip teisingai kasaciniame skunde nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino pagamintos prekės ir atliktų darbų vertės santykio, todėl nepagrįstai ginčo sutarčiai taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, netaikė Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies ir CK 6.645 straipsnio 4 dalies. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo santykiams taikytinos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK šeštosios knygos XXIII skyriuje, kartu su Konvencijos nuostatomis (1 straipsnio 1 dalies a punktas, 3 straipsnio 1, 2 dalys).

43Dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigą perduoti daiktus, taikymo

44Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Konvencijos 31 straipsnį, įtvirtinantį pardavėjo prievoles, susijusias su prekių pristatymu. Kasatorius nurodo, kad prekių pasiėmimo pareiga iš jų pagaminimo vietos (pardavėjo verslo vietos) tenka pirkėjui. Konvencijos 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas nėra įpareigotas pristatyti prekių kokioje nors konkrečioje vietoje, jo pristatymo prievolę sudaro: a) jeigu pirkimo–pardavimo sutartis numato prekių pervežimą – prekių įteikimas pirmajam pervežėjui perduoti pirkėjui; b) jeigu atvejais, nenumatytais ankstesniajame papunktyje, sutartis yra susijusi su individualiai apibrėžtomis prekėmis arba neindividualizuotomis prekėmis, kurios turi būti paimtos iš tam tikrų atsargų arba padarytos ar gaminamos, ir šalys sutarties sudarymo momentu žinojo, kad prekės buvo arba turėjo būti padarytos ar gaminamos tam tikroje vietoje, – prekių pateikimas pirkėjo dispozicijai toje vietoje; c) kitais atvejais – prekių pateikimas pirkėjo dispozicijai vietoje, kurioje sutarties sudarymo momentu buvo pardavėjo verslo vieta.

45Taigi, šiame kontekste visų pirma pažymėtina tai, kad Konvencija iš esmės palieka sutarties įvykdymo vietos nustatymą sutarties šalių dispozicijai, Konvencijos 31 straipsnį taikant tik nesant šalių susitarimo dėl prekių pristatymo vietos. Teismui nustačius, kad nėra objektyvių kriterijų, galinčių padėti nustatyti prekių pristatymo vietą, taikomi bendrieji principai, įtvirtinti Konvencijos 31 straipsnyje. Šio straipsnio b ir c dalyse nustatyta pirkėjo pareiga paimti prekes, o a dalyje – perdavimo (įteikimo) pareiga pardavėjui – jeigu pirkimo–pardavimo sutartis numato prekių pervežimą, pardavėjo pristatymo prievolę sudaro prekių įteikimas pirmam pervežėjui, kad šis jas perduotų pirkėjui. Analogiškos taisyklės įtvirtintos CK 6.318 straipsnio 2 dalyje. Kartu svarbu tai, kad, nesant šalių susitarimo dėl prekių pristatymo vietos, Konvencijos 31 straipsnis nustato bendrąjį principą, kad perdavimo (įteikimo) prievolės įvykdymo vieta yra pardavėjo verslo vieta (prekių transportavimo faktas šios aplinkybės nekeičia). Prievolės įvykdymo vietos nustatymas svarbus sprendžiant sutartinių santykių jurisdikcijos klausimus (2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (Briuselis I reglamentas).

46Nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi ieškovo pateikta 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000082, konstatavo, kad pardavėjas įsipareigojo pagamintus gaminius pristatyti. Teismams nustačius, kad buvo šalių susitarimas dėl prekių pristatymo ieškovui, Konvencijos 31 straipsnis ginčui netaikytinas.

47Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė teismingumo ir taikytinos teisės klausimus. Byloje nustatę šalių susitarimo dėl prekių pristatymo faktą (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teismai teisingai sprendė, kad pardavėjas neįvykdė pareigos įrodyti, jog prekę pagamino ir perdavė (ketino perduoti) pirkėjui, taip pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus.

48Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tik neteisingas teisės normos nurodymas, kai tai neturėjo įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kriptonika“ v. UAB „Ashburn International“, bylos Nr.3K-3-135/2008). Taigi, ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo santykiams taikė ne tas CK normas, nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti, nes šalių ginčas iš esmės yra išspręstas teisingai.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas šioje byloje yra patyręs 29,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidas priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (atsakovo) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi kasatoriui atidėtas žyminio mokesčio dalies – 1072 Lt – sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kadangi kasacinis skundas netenkintinas, tai iš kasatoriaus priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Ieškovas prašo priteisti iš kasatoriaus 1035 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktu ir 8.14 papunkčiu šis ieškovo prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

55Priteisti ieškovui Prancūzijos bendrovei Gardena House SARL iš kasatoriaus UAB „Timber group“ 1035 (vieną tūkstantį trisdešimt penkis) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

56Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660) iš kasatoriaus UAB „Timber group“ 1072 (vieną tūkstantį septyniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio ir 29,60 Lt (dvidešimt devynis Lt 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami tinkamo pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką... 6. Ieškovas Prancūzijos bendrovė Gardena House SARL prašė teismo priteisti... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas yra Prancūzijos valstybės juridinis asmuo, o... 10. Bylos duomenimis šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai ir... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad aplinkybė, jog šalys susitarė... 13. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas 2009 m. spalio 23 d. pervedė... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 16. 1. Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pagal kasacinio... 17. 2. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje... 18. 3. Dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigą perduoti... 19. 4. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismas šalių sudarytą sutartį... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo kasacinį... 21. 1. Dėl kasacinio skundo trūkumų. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas... 22. 2. Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Apeliacinės... 23. 3. Dėl netinkamo teisės normos nurodymo (CPK 328 straipsnis). Ieškovo... 24. 4. Dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktus pirkėjui. Atsakovas nepagrįstai... 25. 5. Dėl CK 6.193–6.195 straipsnių taikymo. Teismai išsamiai ir sistemiškai... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką... 29. CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga... 30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad toks teisinis reglamentavimas lemia... 31. Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 32. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai... 33. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių... 34. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aktualu pažymėti tai, kad... 35. Jau minėta, kad apie apeliacinės instancijos teismo posėdį yra pranešama... 36. Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių... 37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas... 38. Nesant sutarties šalių susitarimo dėl taikytinos teisės, Konvencijos... 39. Konvencijoje pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžtis neįtvirtinta. Aiškios... 40. Sutartys dėl prekių, kurias reikia padaryti ar pagaminti, tiekimo, remiantis... 41. Be to, sprendžiant dėl Konvencijos nuostatų taikymo pirmiau nurodytoms... 42. Apibendrinant pažymėtina, kad byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp... 43. Dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigą perduoti daiktus,... 44. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 45. Taigi, šiame kontekste visų pirma pažymėtina tai, kad Konvencija iš esmės... 46. Nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi ieškovo pateikta 2009 m. spalio 20... 47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 48. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 9 d. pažymą apie... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 52. Ieškovas prašo priteisti iš kasatoriaus 1035 Lt išlaidų advokato pagalbai,... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 55. Priteisti ieškovui Prancūzijos bendrovei Gardena House SARL iš kasatoriaus... 56. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j.... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...