Byla 2-1253-330/2015
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4399-467/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS ENERGIJA“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Klausimo esmė

4Ieškovas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašo iš atsakovo UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ priteisti 3 759 242,70 Eur skolos, 248 888,04 Eur delspinigių, 406 497,59 Eur palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ieškinio sumos ribose, o jo (turto) nesant ar esant nepakankamai, areštuoti lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu. Nurodė, jog prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, o atsakovo dabartinė turtinė padėtis kelių metų perspektyvoje gali žymiai pakisti.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį 4 414 628,32 Eur vertės turtą bei lėšas.

6Atsakovas UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ atskirajame skunde prašė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Pirmosios instancijos teismui atsakovas taip pat pateikė ir prašymą panaikinti nurodyta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas atskirąjį skundą bei prašymą grindė tuo, jog UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ yra veikianti ir pelninga įmonė, kurios pelnas sudaro apie 16 mln. Eur per mėnesį, o turimo nuosavo turto likutinė vertė 2015 m. kovo 31 d. duomenimis viršija 17 mln. Eur, nors rinkos vertė yra dar didesnė. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymui.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį ir ieškovo UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

9Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma šiuo konkrečiu atveju atsakovui nėra didelė, kadangi atsakovo turimas turtas žymiai viršija ieškovo pareikšto reikalavimo sumą. Teismas pažymėjo, kad pareikšto ieškinio suma pati savaime šiuo atveju nekelia realios grėsmės, kad galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog atsakovas yra viešosios paslaugos – šilumos energijos ir vandens pašildymo paslaugos teikėjas, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali neigiamai paveikti jo vykdomą veiklą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas atsakovo finansinę padėtį vertino paviršutiniškai. Atsakovo pateiktas turto sąrašas neatspindi atsakovo turimo turto realios vertės. Atsakovas valdo specifinį ir nelikvidų turtą. Likvidaus turto – transporto priemonių ir likvidaus nekilnojamojo turto vertė sudaro tik 555 300 Eur.

132. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog didžioji dalis atsakovo apskaitomo turto jam perduota nuomos pagrindais, todėl atsakovo turto balansinė vertė apskaitoma už 17 mln. Eur.

143. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo gaunamo pelno. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ne šildymo sezono metu atsakovo pelnas žymiai mažėja. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą pasibaigus bylinėjimuisi, kada atsakovas nebeturės galiojančios šilumos ūkio nuomos sutarties.

154. Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovas yra viešosios paslaugos teikėjas. Pasibaigus šildymo sezonui atsakovo paslaugos teikimas nėra aktualus. Teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog ir ieškovas yra viešosios paslaugos teikėjas.

165.

17Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų atsakovo argumentų.

18Atsakovas UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodė, kad aptariamu atveju nėra prielaidų manyti, jog bylinėjimasis šioje byloje tęsis ilgai. Paaiškino, kad ieškovo argumentai dėl prastos atsakovo turtinės padėties neturi pagrindo. Akcentavo aplinkybę, jog vien ieškovo savininkė Vilniaus miesto savivaldybė atsakovui skolinga didesnę sumą nei šioje byloje prašoma priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartyje yra nuostata, pagal kurią už atsakovo prievoles solidariai atsakinga ir Prancūzijos įmonė „Dalkia“, kurios įstatinis kapitalas kelis šimtus kartų viršija ieškinio sumą. Nesutiko su skundo argumentu, esą ne šildymo sezono metu atsakovo turto areštas neturės įtakos viešosios paslaugos teikimui. Ieškovas nevertino aplinkybės, jog ir ne sezono metu vartotojams tiekiamas karštas vanduo, be to, tuo metu atsakovo ūkinė veikla tęsiama. Ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas galės mokėjimus vykdyti tik ieškovui. Atsakovas nurodė, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovo ir atsakovo yra sudaromos sutartys ir ši aplinkybė patvirtina tiek didelės apimties savivaldybės įsiskolinimo atsakovui egzistavimo faktą, tiek šalių siekį pašalinti nuolatines tarpusavio atsiskaitymo kliūtis. Paaiškino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės neigiamos įtakos tiek atsakovo veiklai, tiek jo galimybėms teikti kokybiškas viešąsias pasaugas.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, sutikus su atsakovo UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ atskiruoju skundu, buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ir atmestas ieškovo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

22Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

23Nagrinėjamoje byloje apeliantas galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindė iš esmės vienintele aplinkybe – didele ieškinio suma. Ieškovo pozicijos esmę sudaro grupė argumentų dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo, teigiant, jog atsakovo turimo turto, atsižvelgus į dalies jo specifinę paskirtį ir likvidumą, gali nepakakti įvykdyti teismo sprendimą, kuris galėtų būti palankus ieškovui. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė teismui išsamius atsakovo finansinės padėties vertinimus, remdamiesi finansinės atskaitomybės ir kitais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suma neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Kaip jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013). Pastebėtina, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymo metu atsakovas neturi būsimam teismo sprendimui nedelsiant įvykdyti reikalingų lėšų (laisvų ir neįtrauktų į bendrovės apyvartą lėšų). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo finansinės padėties analize, nevertina, nes jie neturi reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui. Kita vertus, pateikti duomenys neleidžia abejoti tuo, jog atsakovas yra stabiliai veikiantis, turintis reguliarias ir iš esmės nuolatines pajamas ūkio subjektas, valdantis didelės vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, teikiantis viešąsias paslaugas. Pažymėtina, jog teigdamas, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovas neturėtų pakankamai lėšų / turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas ieškovui palankus teismo sprendimas, apeliantas nepagrindė, kokiu būdu atsakovo turto areštas padidintų jo (turto) vertę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Grėsmė būsimo galbūt apeliantui palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo, tačiau tokių aplinkybių apeliantas net neįrodinėjo. Apeliacinis teismas pažymi, jog grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui ieškovas grindė tik deklaratyviu, objektyviais duomenimis nepagrįstu teiginiu. Nesant tokių duomenų, pats turto areštas jo kiekio ar vertės nepadidina ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo atlikta atsakovo finansinės padėties analizė neleidžia įžvelgti objektyvių požymių, jog priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą dėl ginčo esmės, jis negalėtų būti įvykdytas. Tokių požymių nebuvimą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės: atsakovo turimo (nuosavo) turto vertė kelis kartus viršija ieškinio sumą, jo vykdoma veikla yra pelninga, atsakovui priklauso didelės vertės reikalavimo teisė į trečiųjų asmenų skolas (pvz., Vilniaus miesto savivaldybės skola atsakovui sudaro 19 273 691 Eur), nėra atsakovo nemokumo prielaidų, atsakovo prievolių vykdymas užtikrintas Prancūzijos įmonės Dalkia (naujas pavadinimas VEOLIA Services Energetiques) laidavimu.

24Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai neigiamai paveiktų atsakovo vykdomą veiklą, sudarytų kliūtis atsakovo teikiamų viešųjų paslaugų kokybei. Minėta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė areštuoti ne tik atsakovui priklausantį turtą, bet ir lėšas. Ieškovo pozicija atskirajame skunde, esą aptariamu atveju jo netenkintų vien atsakovui priklausančio turto areštas, atsižvelgiant į dalies turimo turto specifinę paskirtį, leidžia daryti išvadą, jog skubiai taikant laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas siektų ir atsakovo lėšų arešto. Tokio mąsto lėšų areštas, teismo vertinimu, neabejotinai gali sutrikdyti net ir stabiliai bei pelningai veikiančio ūkio subjekto vykdomą veiklą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali kelti grėsmę ne tik atsakovo ūkinei veiklai, bet ir viešųjų šilumos energijos ir vandens pašildymo paslaugų teikimui bei šių paslaugų kokybei. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo nepaneigia hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog bylos dėl ginčo esmės nagrinėjimas gali tęstis ilgai, o per šį laikotarpį atsakovo turtinė padėtis, pasibaigus šilumos tinklų nuomos sutarčiai, esą gali suprastėti.

25Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas neįrodė egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti jam palankus, įvykdymui.

26Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).

27Kiti apelianto argumentai taip pat neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas jų nevertina.

28Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuojama, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Klausimo esmė
...
4. Ieškovas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pirmosios instancijos teismui pateiktame... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą... 6. Atsakovas UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ atskirajame skunde prašė Vilniaus... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikino... 9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys apie jo... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas atsakovo finansinę padėtį vertino... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog didžioji dalis... 14. 3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo... 15. 4. Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovas yra viešosios... 16. 5.... 17. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų atsakovo argumentų.... 18. Atsakovas UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 23. Nagrinėjamoje byloje apeliantas galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo... 24. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokio masto... 25. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 26. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių... 27. Kiti apelianto argumentai taip pat neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl... 28. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuojama, kad atskirojo skundo... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 30. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį palikti...