Byla 2A-426-390/2010
Dėl patalpų privatizavimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant ieškovui G. V., jo atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, atsakovo atstovei Jūratei Germanavičiūtei – Vasiljevienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. V. ir K. R. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. V. ir K. R. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl patalpų privatizavimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę parduoti lygiomis dalimis po ½ ieškovams G. V. ir K. R. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytomis sąlygomis 115,61kv.m bendro ploto patalpas (unikalus Nr. ( - )) adresu ( - ) (2t. b.l.3-5). Nurodė, kad 2004-04-07 prašymais kreipėsi į atsakovę dėl leidimo privatizuoti nuomojamas patalpas. 2004-04-29 raštu Nr. 41-V518 atsakovė informavo ieškovą G. V., jog bus parengtas patalpų įkainojimo aktas ir ieškovas bus su juo supažindintas pasirašytinai. 2005 01 24 atsakovas raštu Nr.41-5-129 informavo ieškovą G. V., kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 2d. nuostatas Kauno miesto savivaldybė parduoti ieškovų teisėtai naudojamas pagalbines patalpas gali, bet neprivalo, ieškovai neprižiūrėjo nei nuosavybės teise turimo buto, nei jiems išnuomotų patalpų, dėl ko jie virto griuvėsiais ir dėl išgriuvusių sienų teko tikslinti pastato ( - ) kadastrinius matavimus bei teisinės registracijos dokumentus. Ieškovai teigia, jog jie kreipimosi į atsakovę momentu atitiko Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. nurodytas sąlygas, t.y. buvo gyvenamojo buto su bendro naudojimo patalpa, esančio adresu ( - ) savininkai ir teisėtai naudojosi (nuomojosi) pagalbines patalpas, kurias vėliau prašė atsakovės leisti jiems privatizuoti. Ieškovai ėmėsi visų veiksmų, reikalingų nuomojamų patalpų būklei įvertinti, remonto darbams pradėti, tačiau iš atsakovės nebuvo gautas leidimas rekonstrukcijos darbams atlikti.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą pardavimo objektu gali būti gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys. Nurodė, ieškovams išnuomotos ginčo patalpos VĮ Registrų centro duomenimis nėra jų buto priklausinys. Ginčo patalpos, šalių sudarytose nuomos sutartyse įvardintos kaip pagalbinės, o VĮ Registrų centro 2009 05 06 duomenyse nurodytos negyvenamąja patalpa, yra tame pačiame pastate kaip ir ieškovų butas. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad pastato ( - ), paskirtis gyvenamoji, o tai reiškia, kad ieškovų nuomojamos patalpos yra ne pagalbinio ūkio paskirties pastate (tokie pastatai priskirtini negyvenamųjų pastatų grupei) ir negali būti objektu pagal Paramos būstui įsigyti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p.

5Apeliaciniais skundais ieškovai G. V. ir K. R. prašo panaikinti 2009-10-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas netinkamai aiškino Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p., o tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teismas, spręsdamas, jog ginčo patalpos nėra tinkamas privatizavimo objektas, padarė neteisingą išvadą. Teismas nurodė šiuo atveju teisiškai nereikšmingą aplinkybę, kad išnuomotos ginčo patalpos nėra ieškovų buto priklausinys. Įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. yra aiškiai apibrėžtas privatizavimo objektas – gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys. Tai, kad ieškovai yra teisėti gyvenamajame pastate esančių patalpų savininkai yra nustatyta byloje rašytiniais įrodymais. Ginčo patalpos, šalių sudarytose nuomos sutartyse įvardintos kaip pagalbinės ir yra tame pačiame pastate kaip ir ieškovų butas. Teismas, vertindamas ar patalpos yra tinkamas privatizavimo objektas, nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro 2009-05-06 duomenimis, kuriuose nurodyta, kad ginčo patalpa yra negyvenamoji patalpa. Teismas turėjo įvertinti ginčo patalpų paskirtį 2004-04-07, t.y. kai buvo pateikti ieškovų prašymai privatizuoti ginčo patalpas. Tuo metu patalpų paskirtis buvo gyvenamoji, naudojamos kaip pagalbinės patalpos. Atsakovas tik gavęs prašymus privatizuoti ginčo patalpas kreipėsi į Registrų centro Kauno filialą ir inicijavo patalpų paskirties pakeitimą. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad paskirties pakeitimas negali sukelti teisinių pasekmių ieškovams, nes įvykdytas pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias paskirties keitimo procedūras. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ta aplinkybė, kad patalpos yra gyvenamosios paskirties pastate, paneigia jų pobūdį ir jos tariamai negali būti pagalbinėmis patalpomis. Toks aiškinimas prieštarauja STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas yra teismo motyvas, kad ginčo patalpos negali būti privatizavimo objektu, nes 1997 m. ieškovų ir atsakovo sudarytose nuomos sutartyse jiems išnuomojamos patalpos yra nurodytos kaip butai - su ieškovu G. V. butas Nr.12, o su ieškove K. K. (dabar R.) butas Nr.10, ieškovams 1997 m. išnuomotos patalpos neatitinka ieškinyje nurodytų prašomų leisti išsipirkti patalpų ploto bei numeracijos, šie pakitimai yra įvykę dėl nepakankamo rūpinimosi išsinuomotomis patalpomis (pašalinių asmenų sukeltas ne vienas gaisras, reikiamų dokumentų projektavimo sąvadui nepateikimas). Apeliantų nuomone, šios aplinkybės negali nulemti, nustatant ar yra ginčo patalpos gali būti privatizavimo objektu, juolab, kad patalpų kadastrinių matavimų tikslinimus iniciavo būtent atsakovas. Taip pat nurodo, kad teismas neanalizuodamas ir nepasisakydamas dėl kitos esminės aplinkybės - atsisakymo leisti privatizuoti motyvų vertinimo nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2005). Atsisakymas privatizuoti butą turi būti pagrįstas ir motyvuotas, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, kad atsakovė atsisakymo nemotyvavo. Juo labiau, kad atsakovė pati pripažino ieškovų teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatinėmis sąlygomis, nes kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą dėl įkainavimo, t.y. pradėjo privatizavimo procedūrą. Atsakovė nebaigė šios procedūros ne dėl to, kad paaiškėjo naujos aplinkybės (apie patalpų būklę buvo žinoma iki privatizavimo procedūros pradžios), tai atliko nemotyvuotai.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. Teismas rėmėsi ginčo šalių sudarytomis nuomos sutartimis, kuriose ginčo patalpos įvardintos kaip pagalbinėmis, bei byloje pateikta kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad pastato ( - ), kuriame yra ginčo patalpa, paskirtis yra gyvenamoji, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovų nuomojamos patalpos yra ne pagalbinio ūkio paskirties pastate, nes tokie pastatai priskirtini negyvenamųjų pastatų grupei pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17. punkto normą, reglamentuojančią pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvoką, kuri apibrėžia, kad tai negyvenamieji pastatai - namų ūkio pastatai skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes, ir negali būti pardavimo objektu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto normos pagrindu. Taip pat pažymi, kad ieškovai nevykdė įsipareigojimų savo lėšomis atlikti kapitalinį remontą, dėl to pasikeitė patalpų būklė ir jos nėra tinkamas pardavimo objektas ieškovų prašomu pagrindu. Nesutinka su apeliantų motyvu, kad ginčo patalpų paskirties pakeitimas įvykdytas pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias patalpų paskirties keitimo procedūras. Apeliantai pirmosios instancijos teisme šio fakto neginčijo. Todėl nepagrįstas apeliantų argumentas, kad šios aplinkybės teismas nevertino. Nurodo, kad ginčo patalpų paskirtis buvo keičiama Gyvenamųjų patalpų apskaitos ir statistinės atskaitomybės tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1998 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 312, reikalavimų pagrindu. Iš gyvenamųjų patalpų apskaitos išbraukiamos gyvenamosios patalpos, esančios avariniuose gyvenamuosiuose namuose, neatitinkančiuose jiems nustatytų sanitarinių ir techninių reikalavimų, ir pripažintos netinkamomis gyventi (tvarkos 8 p.) Ginčo patalpos buvo avariniame name, kuris nuo 1982-02-26 sprendimu Nr. 64 pripažintas avariniu. Patalpos buvo išnuomotos, gavus notaro patvirtintą įsipareigojimą, kad nuomininkai sutinka patys savo lėšomis atlikti ginčo patalpų, esančių avarinės būklės, kapitalinį remontą. Kauno miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama Tvarkos 12 punkto nuostatas, priėmė 2001 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 1086, kuriuo ginčo patalpas pripažino netinkamomis gyventi ir išbraukė iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Pažymi, kad šio teisės akto ieškovai neginčijo, jis yra teisėtas ir galiojantis. Kadangi teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, ir nustatė, kad ginčo patalpos nėra tinkamas pardavimo objektas ieškovų nurodyto įstatymo pagrindu, dėl to padarė pagrįstą išvadą, kad, šiuo atveju, atsakovo atsisakymo turinys privatizuoti ginčo patalpas reikšmės neturi.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti ( modernizuoti) įstatymo ( toliau - Įstatymas ), ( 2008 09 29 įstatymo Nr. X-1732 redakcija) 1 straipsnyje numatyta šio įstatymo paskirtis ir taikymas. Šiame straipsnyje nurodoma, kad įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems ( turinčioms) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti ( rekonstruoti ) ( toliau – įsigyti), daugiabučiams namams atnaujinti ( modernizuoti ) ir savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką. Pagal Įstatymo 2 straipsnio sąvoką – būstas ( gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui ar šeimai gyventi. Įstatymo 4 skirsnis reglamentuoja savivaldybės ( valstybės ) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovai gi ieškinį grindžia Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir prašo įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę parduoti ieškovams lygiomis dalimis po ½ 115,61kv.m bendro ploto negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. ( - )) adresu ( - ).

11Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1997m. vasario 4d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 98 „Dėl pagalbinių patalpų, esančių avariniame name, išnuomojimo“ buvo nuspręsta išnuomoti ieškovui G. V. 62,20kv.m bendrojo ploto (XII-1/28,03; XII-2/15,66; XII-3/4,41; XI-3/14,10) patalpas ( - ), ieškovei K. K. (po santuokų K., vėliau R.) 61,03kv.m bendrojo ploto patalpas (1-2/4,37; IX-2/11,78; IX-1/8,82; X-1/7,31; X-2/13,64; X-3/3,35; X-4/0,87; XI-1/10,89), esančias ( - ), o 1997m. vasario 10d. šalys sudarė neterminuotas nuomos sutartis dėl tų, įvardintų pagalbinėmis, patalpų (1t. b.l.11-16,132-135). Vėliau 2001m. liepos 17d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 1086 „Dėl privatizuotinų patuštintų gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos“ 2 priedu ginčo gyvenamosios patalpos buvo pripažintos netinkamomis gyventi ir išbrauktos iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Šis atsakovo sprendimas, kuris pakeitė ginčo patalpų statusą yra galiojantis ir ieškovai jo neginčija. Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo duomenimis patalpos, esančios ( - ), nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosiomis patalpomis ( t 2., b.l. 6-7). Teisinė registracija yra nepanaikinta ir galiojanti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nenuginčytam atsakovo sprendimui dėl parduoti prašomų patalpų statuso ir galiojančiai teisinei registracijai, kuria ginčo patalpos pripažintos negyvenamomis patalpomis sprendžiant ginčą negali būti taikomos Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti ( modernizuoti) įstatymo nuostatos, nes šis įstatymas reglamentuoja tik savivaldybės ( valstybės ) gyvenamųjų patalpų privatizavimą. Esant nurodytiems argumentams iš dalies yra teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo patalpos negali būti privatizavimo objektas. Ta aplinkybė, kad su ieškovais buvo sudarytos nuomos sutartys dėl ginčo patalpų, kurios buvo įvardintos kaip pagalbinės patalpos dėl aukščiau nurodytų priežasčių sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšmingos.

12Lietuvos Aukščiausiojo teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. Martjanovas v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „ If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. J. Mizara, T. Mizarienė v. M. Olisovas, bylos Nr. 3K-3-312/2009; kt.).

13Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priimdamas sprendimą nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2005. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nes apeliantų nurodytose kasacinės instancijos teismo nutartyse tiek teisinė, tiek ir faktinė situacija esmingai skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą nebuvo pagrindo vadovautis išaiškinimais paminėtose kasacinėse byloje.

14Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis) ir iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

15Kiti apeliantų apeliacinio skundo argumentai sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšmingi, tai dėl to teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

17

18Apeliacinį skundą atmesti.

19Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. spalio 29d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai