Byla 2-1218-343/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovams R. K., Z. G., M. S., P. G., ieškovų atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovams O. Š., D. Š., K. A., A. B., atsakovui S. P. ir jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovės S. V. ir jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei, atsakovės Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. G., Z. G., M. S., R. K. ieškinį atsakovams A. B., S. V., O. Š., S. P., K. A., D. Š., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir

Nustatė

2ieškiniu (b.l. 3-7, t. 1) ir patikslintu ieškiniu ( b.l. 76-83, t.3) ieškovai prašo panaikinti Kauno miesto mero ir valdybos potvarkius:

31)

41991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; Kauno miesto valdybos 1994 m. spalio 25 d. potvarkį Nr. 1424-V dėl 238 m2 žemės sklypo, unikalus ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovei S. V.;

52)

61991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; 1993 m. vasario 23 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 188-V; Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5d. potvarkį Nr. 979-V dėl 285 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovei O. Š.;

73)

81991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; Kauno miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 6 d. potvarkį Nr. 1200-V dėl 393 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui K. A.;

94)

101991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162 dėl termino pratęsimo skirti žemė sklypą; Kauno miesto valdybos 1994 m. spalio 11 d. potvarkį Nr. 1337-5 dėl 214 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui S. P.;

115)

121991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162;1993 m. vasario 23 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 188-V, 1994 m. liepos 5 d. potvarkį Nr. 979–V dėl žemės sklypo, esančio ( - ) pardavimo A. B..

136)

141994 m. gegužės 24 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 718-V ir 1995 m. sausio 17 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 58-V dėl 214 kv.m. žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) pardavimo D. Š.. Kauno apskrities viršininko įsakymus:

151)

16Kauno apskrities viršininko 2001 m. kovo 19 įsakymą Nr. 02-01-1633 dėl 294 m2

17žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui S. P.;

182)

19Kauno apskrities viršininko 2000 m. sausio 12 įsakymą Nr. 02-01-118 dėl 238 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui A. B.;

203)

211996 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 01-1781 dėl žemės

22sklypo pardavimo O. Š.;

234)

241996 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 01-1781 dėl žemės sklypo pardavimo K. A.;

255) Kauno apskrities viršininko 2000 m. sausio 12 įsakymą Nr. 02-01-118 dėl 238 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui A. B..

26Pripažinti negaliojančiomis aukščiau nurodytų administracinių aktų pagrindu sudarytas žemės pirkimo – pardavimo sutartis:

271) 1994 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakove S. V.;

282) 1996 m. spalio 18 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakove O. Š.;

293) 1996 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakovu K. A.;

304) 1995 m. sausio 30 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakove D. Š.;

315) 1999 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakovu A. B.;

326) 2001 m. kovo 30 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakovu S. P..

33Taikyti restituciją, parduotus sklypus grąžinti valstybei, žemės sklypus įsigijusiems atsakovams priteisti iš Kauno miesto valdybos ir Kauno apskrities viršininko administracijos už sklypus sumokėtas pinigų sumas.

34Ieškovai nurodo 1991 m. pateikę Kauno apskrities viršininko administracijai prašymus atkurti nuosavybės teises į A. G. nuosavybės teise turėtą žemę ( - ) kaime 6,25ha žemės sklypą. Nuosavybės teisės į dalį žemės neatkuriamos dėl to, jog ši žemė parduota fiziniams asmenims. Nors ieškovai prašė atkurti nuosavybės teises natūra, o teisės aktai šiam nuosavybės atkūrimo būdui teikė prioritetą, ginčijamais administraciniais aktais ir jų pagrindu sudarytais sandoriais žemės sklypai neteisėtai buvo parduoti, nors parduota žemė nepriklausė valstybinės laisvos žemės fondui. Žemės sklypų pardavimo atsakovams metu galiojo 1991 06 18 įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei 1997 07 01 LR Piliečių nuosavybės išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Įstatymai nuosavybės teisių atkūrimo prioritetą suteikė žemės atkūrimui natūra. Administraciniai aktai dėl žemės pardavimo ir žemės pirkimo – pardavimo sandoriai sudaryti po to, kai ieškovai išreiškė valią žemę susigrąžinti natūra. Vadovaujantis 1991 06 18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įstatymo 1str. 2d. 1p. atsakovams negalėjo būti parduota žemė, kol nebuvo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams. Žemė buvo parduota pilnai neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, todėl žemė dar negalėjo būti laikoma laisva valstybinio fondo žeme. Atsakovai ginčo žemės sklypus įgijo remiantis administraciniais aktais bei LR Vyriausybės nutarimais: 1993 07 21 Nr. 550 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ ir 1999 03 09 Nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai. Atsakovų atžvilgiu buvo priimti vykdomųjų komitetų sprendimai dėl žemės sklypų individualiai gyvenamųjų namų statybai. 1988 11 11 Kauno miesto Lenino rajono LDT VK priėmė sprendimą Nr.298 dėl žemės sklypo suteikimo S. V., 1988 08 19 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK priėmė sprendimą Nr. 1162 suteikti E. P. žemės sklypą, 1989 08 25 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK priėmė sprendimą Nr. 150 suteikti žemės sklypą A. B., 1990 02 23 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK priėmė sprendimą Nr. 36 dėl žemės sklypo suteikimo K. A.. Pagal šiuos administracinius aktus realiai žemės sklypai atsakovams nebuvo suteikti, nes jie neįvykdė potvarkiuose nurodytų reikalavimų. Atsakovė S. V. pagal 1988 11 11 sprendimo p. 3.3 privalėjo iki 1989 12 01 patvirtinti Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje sutartį dėl neterminuoto žemės sklypo naudojimo su miesto vykdomuoju komitetu. Ji tik 1992 06 04 sudarė žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutartį. Šios sutarties p. 2.1 ji įsipareigojo pradėti statybą per 1 metus ir ją baigti per 3 metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos. Statyba laikoma pradėta paklojus pamatus. Sutarties p.3 nurodyta, kad sutartis įsigalioja po metų, jei per tą laiką paklojami pamatai. Jei statytojas nevykdo sąlygų, ji laikoma nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Pamatai nebuvo pakloti, todėl 1992 06 04 sutartis neįsigaliojo. Tokiu būdu realiai jai žemės sklypas nebuvo skirtas. Todėl Kauno miesto valdyba ir dėl šios priežasties nepagrįstai priėmė 1994 10 25 potvarkį Nr. 1424-V. Pažymi, kad nėra duomenų apie tai, ar ji atlaisvino butą, esantį Pramonės pr. 91-36, Kaune pagal 1988 11 11 sprendimo Nr. 298 p. 3.4 . Atsakovas S. P. taip pat turėjo sudaryti Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje sutartį dėl neterminuoto žemės sklypo naudojimo su miesto vykdomuoju komitetu ir atlaisvinti turimą gyvenamąjį plotą. Jis 1992 06 04 sudarė žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutartį, tačiau jos nevykdė, pamatų per 1 metus nepaklojo, todėl ši sutartis neįsigaliojo. Taigi, jam žemės sklypas nebuvo paskirtas, jis nevykdė įsipareigojimų, todėl neteko teisės gauti žemė sklypą gyvenamojo namo statybai. Kauno apskrities viršininko administracija nepagrįstai priėmė 2001 03 19 įsakymą Nr. 02-01-1633 dėl žemės sklypo pardavimo. Atsakovė D. Š. teigia, kad jai 1988 09 16 Kauno miesto Lenino rajono LDT VK sprendimu Nr. 257 buvo paskirtas žemės sklypas sublokuoto individualaus gyvenamojo namo statybai. Tokio dokumento Kauno apskrities viršininko administracija neturi. Todėl 1991 07 25 Kauno miesto mero potvarkis Nr. 1162 bei 1993 02 23 Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 188-V dėl miesto mero 1999 07 25 potvarkio Nr. 1162 galiojimo laiko pratęsimo bei 1994 07 05 Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 979-V vien dėl šios priežasties yra neteisėti ir nepagrįsti. Be to, O. Š. turėjo sudaryti žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutartį, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo. Taigi žemė sklypas jai nebuvo paskirtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nebuvo pagrindo priimti skundžiamus potvarkius. Atsakovui A. B. buvo nutarta suteikti žemės sklypą individualiai statybai, jis turėjo sudaryti sutartį dėl žemės naudojimo individualiai statybai, tokios sutarties jis nesudarė, todėl faktiškai žemės sklypas jam nebuvo suteiktas. Todėl nepagrįstai Kauno apskrities viršininkas 2000 01 12 priėmė įsakymą Nr. 02-01-118 dėl žemės sklypo pardavimo A. B.. Atsakovui K. A. taip pat buvo nustatytas įpareigojimas sudaryti Valstybinėje notarų kontoroje žemės sklypo naudojimo sutartį bei atlaisvinti turimą gyvenamąjį plotą. Jis sutarties nesudarė, žemės sklypu niekada nesinaudojo, todėl 1994 09 06 Kauno miesto valdyba nepagrįstai priėmė potvarkį Nr.1200-V dėl žemės sklypo pardavimo K. A.. Atsakovė D. Š. tvirtina, kad jai 1988 05 25 Kauno miesto LDT VK sprendimu Nr. 206 buvo skirtas žemės sklypas sublokuoto gyvenamojo namo statybai. Tokių duomenų paminėtame sprendime bei prieduose prie jo nėra. Tokių duomenų nepateikė ir Kauno apskrities viršininko administracija. Todėl Kauno miesto valdyba 1994 05 24 nepagrįstai priėmė potvarkį Nr. 718-V dėl žemės sklypo pardavimo D. Š., bei nepagrįstai Kauno miesto valdyba 1995 01 17 priėmė potvarkį Nr. 58-V, kuriuo buvo pakeistas parduodamo žemės sklypo plotas. Kadangi atsakovams nebuvo suteikti žemės sklypai iki 1992 02 07, todėl nebuvo pagrindo jų atžvilgiu taikyti 1993 07 23 Vyriausybės nutarimo Nr. 560 p. 6.1.2 bei 1999 03 09 Vyriausybės nutarimo Nr. 260 p. 2.4 . Pažymi, kad 1990 06 02 Vyriausybės nutarimo Nr.692 p. 2.4 (2001 02 20 redakcija) numatė, kad individualiai statybai gali būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės pagal apskrities viršininko paraišką parengia individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, planus. Kauno miesto valdyba iki šiol tikslina laisvos žemės sklypus, į kuriuos ieškovai turi teisę atkurti nuosavybės teises. Todėl nebuvo galima priimti administracinių aktų dėl žemės pardavimo atsakovams. Kauno miesto valdyba nepagrįstai pratęsė Kauno miesto Lenino rajono, Kauno miesto Panemunės rajono VK sprendimus, kuriais atsakovams buvo skirti žemės sklypai, kadangi atsakovai neįvykdė tuose sprendimuose prisiimtų įsipareigojimų, t.y. nustatytu laiku nesudarė valstybinėje notarinėje kontoroje sutarčių dėl žemės naudojimo individualių namų statybai, o tie, kurie tokias sutartis sudarė, tai per 1 metus laiko nepadėjo pamatų, todėl sutarties neįsigaliojo. Atsakovų atžvilgiu priimti neteisėti administraciniai aktai sudarė prielaidas sudaryti neteisėtas žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartis su A. B. buvo sudaryta netgi neesant administracinio akto. Sutartis sudaryta 1999 03 23, o administracinis aktas priimtas 2000 01 12. Be to, sutartį registruojant buvo pažeistas 3 mėn. terminas jai įregistruoti. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartis buvo pažeistas Žemės įstatymo 15str., kuris numato, kad žemė sandorio objektas yra nustatyta tvarka valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje. Todėl atsakovams galėjo būti parduoti tik tie žemės sklypai, kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centras valstybės vardu. Sudarant ginčo sutartis nei vienas sklypas nebuvo įregistruotas. Todėl nebuvo žemės sandorio objekto ir todėl sutartys negalėjo būti sudarytos. Dėl šios imperatyvios įstatymo normos pažeidimo, sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis. Ieškovai taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog žemės sklypai yra neužstatyti, todėl restitucijos taikymui kliūčių nėra. Be to, sklypai buvo suteikti žemės valdoms, tačiau pagal galiojančius teisės aktus gyvenamieji namai negali būti statomi mažesniuose nei 400 m2 žemės sklypuose, todėl ginčo sklypai net negali būti naudojami pagal paskirtį.

35Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė papildomai nurodė, kad žemė atsakovams negalėjo būti parduota, nes ieškovams nebuvo pilnutinai atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nes nebuvo taikyta kompensacija. Žemės sklypai nei vienam iš atsakovų nebuvo realiai paskirti. Aukščiausias teismas yra pasisakęs, kad pirma turi būti išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tik po to sprendžiama ar žemę parduoti. Atsakovai žemės sklypų niekada nevaldė. Žemės įstatymo 15str. numatė, kad žemės sklypas turi būti įregistruotas. To padaryta nebuvo. Atsakovai negali naudoti žemės sklypų tai paskirčiai, kuriai jie skirti, nes pagal STR turi būti ne mažesnis negu 4 arų žemės sklypas. Senaties terminas nėra praleistas, nes administraciniai aktai yra pateikti tik šioje byloje. Yra taikomi bendri ieškinio senaties terminai. Nuosavybės teisės ieškovams nėra atkurtos iki šiol. Nėra iki šiol sudarytas ir laisvos žemės planas. 1990 11 14 Aukščiausioji taryba priėmė nutarimą, kuriuo pripažino nuosavybės teisių tęstinumą. Apie ginčijamus aktus ieškovai sužinojo 2010 04 30 posėdyje. Apie ginčijamus sandorius ieškovai sužinojo 2007 06, dalis aktų buvo pateikta, tačiau ne visi. Todėl ieškovai ieškinio senatį skaičiuoja nuo 2010 04 30, o Kauno apskrities viršininko administracija – nuo 2007 06 11. Dėl administracinių aktų yra pateiktas tik raštas Nr. 2-11783, iš kurio matyti, kad yra 1994 metais priimti potvarkiai, bet nėra visų dokumentų, kurių pagrindu buvo sudarytos sutartys. Pilnai apie savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo 2010 04 30 posėdyje. Prašo taikyti Aukščiausio Teismo Senato 2002 12 20 Nutarimo Nr. 39, p. 20.7. Pagrindinis reikalavimas yra – sutarčių pripažinimas negaliojančiomis. Tai turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties. Ieškovai laiku padavė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nuosavybės teisės nėra atkurtos iki šiol. Reikia vadovautis LR Aukščiausiojo teismo 2009 06 08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2009 dėl precedentų. Niekas ieškovų nei žodžiu, nei raštu apie tai, kad žemė yra parduota neinformavo. Atsakovai yra nesąžiningi, nes nesidomėjo, ar kas nors pretenduoja į tą žemę, kurią jie pirko. Prašo vadovautis Kauno apygardos teismo 2008 01 23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-58-230/2008, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-294/2006 ir Nr. 3K-3-593/2005. Ieškovai sutartis ginčija vadovaudamiesi Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 1str. 1d.2p. – nebuvo pilnai atkurtos nuosavybės teisės. Reikia vadovautis LR Aukščiausiojo teismo 2009 06 08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2009. Sprendimas dėl žemės išpirkimo nėra priimtas. 2005 11 23 Aukščiausiojo teismo Nutartyje yra pasakyta, kad žemė turi būti išpirkta. Pažymėjo, kad meras net neanalizavo, ar potvarkius galima pratęsti.

36Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 114-117, t. 1) atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusio Įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų 12 str. 1 d. 3-4p. buvo nurodyta, kad miestams priklausančioje teritorijoje esantys žemės sklypai yra išperkami ir teisės į juos natūra neatkuriamos. Ieškovų teisės nebuvo pažeistos, kadangi galimybė atkurti nuosavybės teises į miesto teritorijoje esančią žemę natūra atsirado tik 2002 m. balandžio 19 d., įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Aplinkybės, jog žemės sklypai yra neužstatyti, jog juose pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus statyba negalima, niekaip neįtakoja ginčijamų administracinių aktų ir sandorių, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, teisėtumo. Reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo iš Kauno apskrities viršininko administracijos yra nepagrįstas ir dėl to, kad su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai, jog pinigai buvo sumokėti Kauno apskrities viršininko administracijai.

37Teismo posėdžio metu atstovė papildomai nurodė, kad ieškovams 1993 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės po 20 arų. Daugiau atkurti natūra nebuvo galima. Į 3,967 ha žemės nuosavybės teisės neatkurtos. Prašo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 06 02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2009. Atkūrus nuosavybės teises, likusi žemė tapo valstybės išperkama. Pretendentai nenurodė, kokiu būdu nori gauti kompensaciją. 2002 m. įstatymas suteikė teisę atkurti nuosavybės teises į visą žemę. Žemė yra įgyta asmeninėn nuosavybėn. Sutartis su A. B. sudaryta 2000 metais. Žemės įstatymo 15 str. reikalavimai nėra pažeisti, nes žemės sklypai turi unikalius numerius. Prašo taikyti ieškinio senatį. 2007 06 11 teisme buvo pateikti duomenys, todėl ieškinio senatis skaičiuojama nuo 2007 06 11. Reikalavimai nėra įrodyti. Ieškovai neturi reikalavimo teisės. Pagal įstatymą 1993 02 23 žemė tapo valstybės išperkama.

38Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 118-121, t. 1) atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškinys pareikštas praleidus ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą senaties terminą administraciniams aktams ginčyti, be to, iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į maksimalų grąžintiną žemės plotą Kauno mieste, todėl pretenduoti į didesnį plotą natūra pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus jie negalėjo. Teisės aktų reikalavimai pasikeitė tik 2002 m. balandžio 19 d., kai visi ginčijami sandoriai jau buvo sudaryti. Ieškovai ieškinyje nurodo vienintelį teisės aktą, kuris, ieškovų nuomone, buvo pažeistas parduodant sklypus atsakovams - Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004, kuriame nustatytas minimalus žemės valdos plotas. Tačiau ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorių sudarymo metu šis teisės aktas negaliojo.

39Teismo posėdžio metu atstovė papildomai nurodė, kad ieškovams nuosavybės teisės iki parduodant žemės sklypus buvo atkurtos į maksimalius plotus. Byloje nėra ginčijami žemės sklypų skyrimo dokumentai. Reikia vadovautis LR Aukščiausiojo teismo 2009 06 02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2009. Aukščiausias teismas 2008 08 14 nutartyje 3K-3-399/2008 pasisakė, kad kol prašymai nepaduoti, tol galima buvo skirti žemės sklypus. Vyriausias administracinis teismas 2009 06 26 civilinėje byloje Nr. P-(261)-136/2006 nurodė, kad svarbu yra žemės sklypo suteikimo teisėtumas. Buvo vadovaujamasi 1993 07 21 Vyriausybės Nutarimu Nr. 550, kuriame sąlygos dėl pamatų nėra. Sąlyga dėl pamatų buvo 1992 02 07 Vyriausybės Nutarime Nr. 89. 2004 STR netaikytinas, o 2005 STR numato, kad ne mažiau kaip 4 arai taikoma tik formuojant naujus sklypus. Yra praleisti terminai skųsti administracinius aktus (Aukščiausiojo teismo 2008 12 23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-588/2008). Su administraciniais aktais ieškovai galėjo susipažinti administracinėje byloje. Administracinius aktus ieškovai paminėjo ir atsiliepimuose, sutartys buvo paminėtos Registre.

40Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 78-81, t. 1) atsakovas S. P. prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad žemės sklypas jam buvo parduotas vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 2 p., Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, pagal kuriuos individualiems namams statyti skirti žemės sklypai buvo priskiriami prie valstybės išperkamų ir natūra negrąžinamų, žemės sklypas atsakovui buvo skirtas 1988 m. rugpjūčio 19 d., tuo metu ieškovai dar nebuvo pateikę prašymo nuosavybės teisėms atkurti, dar negaliojo 1991 m. įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų, 1992 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta žemės naudojimo sutartis, todėl ieškovas įgijo teisę žemės sklypą įsigyti ir ši teisė buvo įgyvendinta ginčijamais administraciniu aktu ir sandoriu. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovai negalėjo nežinoti apie žemės sklypo skyrimo atsakovui faktą, todėl praleido įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą reikalavimams teisme pareikšti.

41Teismo posėdžio metu S. P. ir jo atstovė papildomai nurodė, kad žemės sklypą S. P. suteikė darbovietė. Statybos buvo pradėtos vykdyti, buvo išvogti inžineriniai tinklai. 1992-1993 buvo iškasta duobė, o 2009 metų spalio mėn. išlyginta. Ieškovai, jų nuomone, neturi reikalavimo teisės iki 2002 metų (LR Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000). Žemės kodeksas galiojo iki 1994 07 04 . Reikia vadovautis ŽK 13str. ir 14 str. Taryba sprendimą priėmė 1988 05 25 ir tai atitiko paminėtas teisės normas. Visi veiksmai, susiję su žemės sklypu, kurie sąlygojo jo įsigijimą nuosavybėn atlikti iki 2002 04 19, t.y. iki to laiko, kol ieškovai įgijo teisę reikalauti sugrąžinti visą žemę natūra. Prašo taikyti ieškinio senatį, kuri skaičiuojama nuo 2007 06 11. P. yra sąžiningas įgijėjas, o pagal CK 4.96str. 4d. negalima išreikalauti daikto iš sąžiningo įgijėjo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 4270 Lt .

42Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 5-8, t. 2) atsakovas K. A. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad teisę į ginčo žemės sklypą jis įgijo dar 1990 m. kovo 23 d. Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui priėmus sprendimą Nr. 41, kuriuo sklypas buvo suteiktas jam. Šio sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, ieškovai dar nebuvo kreipęsi dėl šių teisių įgyvendinimo. Atmestinas ir ieškinio argumentas dėl to, jog sklypas yra neužstatytas, kadangi atsakovas yra pasirengęs visą techninę dokumentaciją. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškinio reikalavimams jo atžvilgiu pareikšti yra praleistas senaties terminas.

43Teismo posėdžio metu atsakovas K. A. papildomai nurodė, kad sklypą jam paskyrė Kauno autocentras, viską padarė sąžiningai.

44Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 30-33, t. 2) atsakovė D. Š. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad teisę į ginčo žemės sklypą ji įgijo dar 1988 m. gegužės 25 d. Kauno miesto Vykdomajam komitetui priėmus sprendimą Nr. 206, kuriuo sklypas buvo suteiktas jai. Šio sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, ieškovai dar nebuvo kreipęsi dėl šių teisių įgyvendinimo. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškinio reikalavimams jos atžvilgiu pareikšti yra praleistas senaties terminas.

45Teismo posėdžio metu atsakovė D. Š. papildomai nurodė, kad sprendimu Nr. 206 žemės sklypas buvo skirtas Janonio fabrikui, o fabrikas žemės sklypą skyrė jai. Ji elgėsi sąžiningai, moka mokesčius, vykdo visus įsipareigojimus, dokumento, kuriuo skirtas žemės sklypas – neturi.

46Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 42-44, t. 2) atsakovė S. V. prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad teisę į ginčo žemės sklypą ji įgijo dar 1988 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui priėmus sprendimą Nr. 298, kuriuo sklypas buvo suteiktas jai. Šio sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, ieškovai dar nebuvo kreipęsi dėl šių teisių įgyvendinimo. Priimant ginčijamus administracinį aktą ir civilinį sandorį jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškinio reikalavimams jos atžvilgiu pareikšti yra praleistas senaties terminas.

47Teismo posėdžio metu atsakovė S. V. ir jos atstovė papildomai nurodė, kad neprisimena, kodėl nebuvo sudaryta naudojimosi žemės sklypu sutartis, buvo pažymėtos ašys, supiltas pylimas. Ieškovai neturi reikalavimo teisės. Prašo atstovavimo išlaidas priteisti valstybei.

48Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 51-54, t. 2) atsakovė O. Š. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad teisę į ginčo žemės sklypą ji įgijo dar 1988 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui priėmus sprendimą Nr. 257, kuriuo sklypas buvo suteiktas jai. Šio sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, ieškovai dar nebuvo kreipęsi dėl šių teisių įgyvendinimo. Priimant ginčijamus administracinį aktą ir civilinį sandorį jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Atmestinas ir ieškinio argumentas dėl to, jog sklypas yra neužstatytas, kadangi atsakovė yra pasirengusi visą techninę dokumentaciją. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškinio reikalavimams jos atžvilgiu pareikšti yra praleistas senaties terminas.

49Teismo posėdžio metu atsakovė O. Š. papildomai nurodė, kad sprendimo dėl žemės sklypo suteikimo neturi, bet reiškia, kad jis buvo.

50Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 63-65, t. 2) atsakovas A. B. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad teisę į ginčo žemės sklypą jis įgijo dar 1989 m. rugpjūčio 25 d. Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui priėmus sprendimą Nr. 150, kuriuo sklypas buvo suteiktas atsakovui. Šio sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, ieškovai dar nebuvo kreipęsi dėl šių teisių įgyvendinimo. Priimant ginčijamus administracinį aktą ir civilinį sandorį jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

51Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. papildomai nurodė, kad jis negalėjo vykdyti statybų dėl kaimynų kaltės.

52Ieškinys patenkintinas.

53Teismas sprendžia, kad šioje byloje būtina išspręsti eilę klausimų, kurių pirmas yra, ar ieškovai turi reikalavimo teisę, dėl ieškinio senaties, dėl reikalavimų pagrįstumo.

54Dėl reikalavimo teisės.

55Atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir S. P. nuomone ieškovai neturi reikalavimo teisės, nes iki 2002 m. balandžio 19 d. jie turėjo teisę atkurti nuosavybės teise natūra į žemę iki 20 arų ir tai buvo padaryta (LR Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000).

56Teismas sprendžia, kad ieškovai turi reikalavimo teisę.

57Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30str.). Šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 straipsnyje. CPK 5 str.3d. nustato, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi į teismą, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymas, CPK 5str. 1d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę (CPK 5str.), kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas ir nurodyti materialųjį reikalavimą: kaip prašo apginti pažeistą ar ginčijamą teisę ar saugomą įstatymo interesą. Asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str. Šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą.

58Ieškovai 1991 m. yra pateikę Kauno apskrities viršininko administracijai prašymus atkurti nuosavybės teises į A. G. nuosavybės teise turėtą žemę ( - ) kaime 6,25ha žemės sklypą. Jie nurodo, kad nuosavybės teisės į dalį žemės neatkuriamos dėl to, jog ši žemė parduota fiziniams asmenims – šios bylos atsakovams. Nors ieškovai prašė atkurti nuosavybės teises natūra, o teisės aktai šiam nuosavybės atkūrimo būdui teikė prioritetą, ginčijamais administraciniais aktais ir jų pagrindu sudarytais sandoriais žemės sklypai, jų nuomone, neteisėtai buvo parduoti, nors parduota žemė nepriklausė valstybinės laisvos žemės fondui. Žemės sklypų pardavimo atsakovams metu galiojo 1991 06 18 įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei 1997 07 01 LR Piliečių nuosavybės išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Įstatymai nuosavybės teisių atkūrimo prioritetą suteikė žemės atkūrimui natūra. Administraciniai aktai dėl žemės pardavimo ir žemės pirkimo – pardavimo sandoriai sudaryti po to, kai ieškovai išreiškė valią žemę susigrąžinti natūra. Todėl jie juos ir ginčija, nes jie pažeidžia jų teisę atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.

59Taigi, ieškovai, kreipdamiesi į teismą, įrodė, kad jie turi subjektyvinę teisę, t.y. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kad šią teisę pažeidžia ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai, nurodė materialųjį reikalavimą: prašo panaikinti paminėtus aktus, sandorius, taikyti restituciją. Jų nuomone, ginčo žemė sklypams tapus valstybine nuosavybe jiems bus atkurtos nuosavybės teisės.

60Teismas taip pat pažymi tą aplinkybę, kad nesutinka su atsakovų pozicija, kad ieškovai reikalavimo teisę įgijo tik 2002 m. balandžio 19 d., nes tą dieną pradėjo galioti įstatymo nuostata, kad nuosavybės teisės natūra atkuriamos į visą nekilnojamąjį turtą. Byloje yra nustatyta, kad ieškovai prašymus atkurti nuosavybės teises natūra į A. G. valdytą nuosavybės teise žemę yra pateikę 1991 metais. Nors pagal pirminį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. įstatymą Nr. I-1454 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nebuvo numatyta galimybė atstatyti nuosavybės teises natūra į šio įstatymo įsigaliojimo dieną miestams priskirtą žemę, kuri šiuo įstatymu buvo pripažinta valstybės išperkama žeme (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 12 straipsnio 4 punktas), tačiau šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nebuvo pilnai išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atstatymo į A. G. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Kauno miesto valdybos 1993 m. vasario 23 d. potvarkiu Nr. 192-v P. G., P. G., R. K., P. G. buvo atstatytos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant kiekvienam jų natūra po iki 2000 kv.m žemės (t.3, b.l. 93-96), kuris vėliau pakeistas Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 10 d. sprendimais Nr. 9371, 9372, 9374, nustatant grąžintinos natūra žemės dydį. Todėl, kol neišspręstas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimas, nei Kauno miesto valdyba, nei Kauno apskrities viršininko administracija neturėjo teisės priimti sprendimų dėl žemės, kuri yra ginčo objektas, perleidimo kitiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas, ne kartą yra pabrėžęs, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka yra padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, negalima traktuoti, kad tai yra valstybinis laisvos žemės fondas ir tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas lieka ginčo objektu, ir toks turtas negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį savininko nuosavybės teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2005). Kauno apskrities viršininko administracija iki šiol nėra priėmusi sprendimų dėl nuosavybės teisių į visą A. G. nuosavybės teise valdytos žemės atkūrimą. Tai patvirtina ir pateiktas 2009 11 05 pranešimas Nr. 40-2-1686 ieškovui P. G., kuriuo jis informuojamas, kad yra parengti neužstatytos žemės sklypų projektai (t.3, b.l. 120).

61Todėl ieškovai reikalavimo teisę turi.

62Dėl ieškinio senaties termino.

63Atsakovai nurodo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, prašo jį taikyti ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, kad ieškovai apie ginčo administracinius aktus sužinojo nagrinėjant administracinę bylą 2007 06 11, nes tą dieną visi ginčijami aktai buvo pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui į bylą, kurioje dalyvauja šios bylos ieškovai (t.3, b.l. 52-53).

64Ieškovai, atsikirsdami į šiuos motyvus, nurodo, kad jų nuomone, jie ieškinio senaties termino nepraleido, nes administraciniai aktai yra pateikti tik šioje byloje. Yra taikomi bendri ieškinio senaties terminai. Nuosavybės teisės ieškovams nėra atkurtos iki šiol. Nėra iki šiol sudarytas ir laisvos žemės planas. 1990 11 14 Aukščiausioji taryba priėmė nutarimą, kuriuo pripažino nuosavybės teisių tęstinumą. Apie ginčijamus aktus ieškovai sužinojo 2010 04 30 posėdyje. Apie ginčijamus sandorius ieškovai sužinojo 2007 06, dalis aktų buvo pateikta, tačiau ne visi. Todėl ieškovai ieškinio senatį skaičiuoja nuo 2010 04 30, o Kauno apskrities viršininko administracija – nuo 2007 06 11. Dėl administracinių aktų yra pateiktas tik raštas Nr. 2-11783, iš kurio matyti, kad yra 1994 metais priimti potvarkiai, bet nėra visų dokumentų, kurių pagrindu buvo sudarytos sutartys. Pilnai apie savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo 2010 04 30 posėdyje. Prašo taikyti Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 12 20 Nutarimo Nr. 39, p. 20.7. Jeigu teismas manys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, tai prašo jį atnaujinti teismo iniciatyva. Nurodo, kad pagrindinis reikalavimas yra – sutarčių pripažinimas negaliojančiomis. Tai turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties. Ieškovai laiku padavė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nuosavybės teisės nėra atkurtos iki šiol. Reikia vadovautis LR Aukščiausiojo teismo 2009 06 08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2009 dėl precedentų. Niekas ieškovų nei žodžiu, nei raštu apie tai, kad žemė yra parduota neinformavo.

65 Ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų tinkamas ir tikslus taikymas yra svarbus siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžia yra nusakoma subjektyviu momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne objektyviu – teisės pažeidimo momentu.

66Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinė žemės reformos dalis. Vien žemės suteikimo faktas individualių namų statybai nereiškė, kad yra pažeidžiamos asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisės. Atsižvelgiant į tai, kad tiek nuosavybės teisių atkūrimo, tiek žemės suteikimo individualiai statybai procesai vyko kartu ir buvo būtina derinti visų gyventojų grupių interesus, todėl asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į tą žemę, kuri teisėtai suteikta individualiai statybai, valstybė įsipareigojo atkurti nuosavybės teises įstatyme nustatytais būdais; atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 16 straipsnis, 21 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ XIII skirsnio nuostatos). Taigi tik ta aplinkybė, kad ieškovai galėjo anksčiau sužinoti, kad žemė į kurią jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra parduota atsakovams, nereiškia, kad ta žemė buvo suteikta, o vėliau parduota neteisėtai ir kad tokiu būdu galėjo (ar turėjo) suvokti, kad yra pažeidžiamos jų teisės. Be to, byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovai būtų laiku informuoti apie ginčijamus administracinius aktus ar pirkimo – pardavimo sutartis. Nuoroda, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2007 06 11 nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis. Pirma, 2007 06 11 administraciniam teismui buvo pateikti ne visi ginčijami administraciniai aktai, o tik keletas jų, kaip antai: 1993 02 23 potvarkio Nr. 192-v kopija, 1994 09 06 potvarkio Nr. 1200 –v kopija; 1994 07 05 potvarkio Nr. 979-v kopija; 1994 10 25 potvarkio Nr. 1424-v kopija. Tuo tarpu tiek pradinis, tiek patikslintinas ieškiniai yra ženkliai didesnės apimties. Antra, visi atsakovai, prašydami taikyti ieškinio senatį ir nurodydami, kad jos terminas skaičiuojamas nuo 2007 06 11, nenurodo jokių argumentų, kodėl tas pats ieškinio senaties terminas – 30 dienų, turi būti taikomas ir sandorių atžvilgiu. Trečia, atsakovai neįrodė aplinkybės, kad ieškovai jau 2007 06 11 žinojo, jog į bylą yra pateikti paminėti potvarkiai ir turėjo galimybę nuo tos dienos su jais susipažinti. Ketvirta, svarbus šiuo atveju yra subjektyvus momentas – kada gi visi ieškovai sužinojo ar turėjo sužinoti apie visus ginčijamus aktus. Šį momentą atsakovai sieja su 2007 06 11 pateiktais dokumentais, tačiau kaip paminėta aukščiau, ne visi ginčijami aktai tuo metu buvo pateikti į administracinę bylą. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2007 06 11.

67Iš kitos gi pusės, ieškovai nurodo, jog ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2010 04 30 teismo posėdžio. Iš 2010 04 30 teismo posėdžio protokolo seka, kad posėdis buvo atidėtas tik dėl to, kad būtų pareikalauti duomenys apie tai, kada gi buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis su A. B. (t.3, b.l. 69-70). Jie taip pat nurodo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi nėra iki galo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

68Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2002 12 20 Nutarimo Nr.39 p. 20.7 teismas jeigu ieškinio senatis pareikštam reikalavimui taikoma, turi nustatyti: 1) kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustato įstatymas; 2) kada prasidėjo ieškinio senaties eiga; 3) ar ieškinio senaties eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta; 4) jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Ginčo dėl to, kad pareikštiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis nėra. Administraciniams aktams ginčyti yra nustatytas 30 dienų ieškinio senaties terminas pagal ABĮ 33str. . Ieškovai ginčija eilę administracinių aktų, su kuriais kaip seka iš byloje esančių dokumentų susipažino įvairiais laikotarpiais: pvz. – su dokumentais, pateiktais į administracinio teismo bylą – darytina preliminari išvada, jog susipažino per mėnesį nuo jų pateikimo, t.y. iki 2007 07 11, su 1991 07 25 potvarkiu Nr. 1162 – 2009 07 23 (t.2, b.l. 104), nes tą dieną gavo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį ir turėjo gauti atsiliepimus, bei priedus prie jų. Su kitais dokumentais susipažino analogišku būdu, išskyrus tuos, kurie išvardinti pradiniame ieškinyje (t.1, b.l. 3-7), nes kitokių įrodymų nėra. Todėl teismas, įvertinęs visus įrodymus daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009 09 23, darant prielaidą, kad ieškovams advokatas turėjo perduoti pateiktus dokumentus, jie turėjo juos apsvarstyti visumoje ir pan., todėl ieškinio senaties terminas administraciniams aktams apskųsti baigėsi 2009 10 23. Ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi 2009 04 20 (t.1, b.l. 3-7), dėl kitos dalies – 2010 05 26 (t.3, b.l. 76-83). Todėl darytina išvada, kad dėl reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes su administraciniais aktais susipažino ar turėjo susipažinti skirtingais laikotarpiais, tačiau ieškovai neįrodė, jog į teismą dėl jų panaikinimo kreipėsi per 30 dienų nuo sužinojimo apie jų priėmimą dienos. Kita vertus, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas ginčyti sandorius nėra praleistas, kadangi atsakovai sutiko, jog apie juos ieškovai sužinojo 2007 06 11. Jiems nuginčyti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nepateikta duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga būtų sustabdyta, pratęsta arba nutraukta. Spręsdamas klausimą dėl senaties termino taikymo ar jo atnaujinimo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepriimtas kompetentingų institucijų sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams iki šiol, kuris suteiktų ieškovams pagrįstą pagrindą teigti, kad jų teisės buvo pažeistos ir kurį ieškovai būtų galėję skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad pareiškėjai laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teikė reikiamus dokumentus ir turėjo teisėtą lūkestį, kad jų prašymai bus išspręsti įstatymo nustatyta tvarka. Konkretumo šiuose santykiuose nebuvimas iš valstybės institucijų pusės šios bylos atveju yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl senaties termino atnaujinimo.

69Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes, jog nuo 1991 metų iki šiol ieškovams nėra išspręstas nuosavybės teisių į išlikusį turtą atstatymo klausimas, kad ieškovai nuosekliai visą laikotarpį gina savo pažeistas teises ir jų gynimo niekada nėra atsisakę, atsižvelgęs į tai, kad pagrindiniam ieškinio reikalavimui – pripažinti negaliojančiomis pirkimo – pardavimo sutartis nėra suėjęs ieškinio senaties terminas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, sprendžia, jog terminas administraciniams aktams nuginčyti atnaujintinas. Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 2 d. numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.1 p. nurodyta, kad CK ar­ba ki­ti įsta­ty­mai ne­nu­ro­do ap­lin­ky­bių (ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo svar­bių prie­žas­čių), ku­rias nu­sta­čius yra pa­grin­das pa­si­bai­gu­sį ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną at­nau­jin­ti. Įsta­ty­muo­se taip pat nė­ra įvar­dy­ti ir kri­te­ri­jai, pa­gal ku­riuos bū­tų galima spręs­ti, ko­kios ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys pri­pa­žin­ti­nos svar­bio­mis. Klau­si­mą, ar kon­kre­čios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys yra svar­bios ir su­da­ro pa­grin­dą jį at­nau­jin­ti (CK 1.131 straips­nio 2 da­lis), teis­mas tu­ri spręs­ti va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­žvelg­da­mas į ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar su­trum­pin­tas), gin­čo es­mę, ša­lių el­ge­sį, ieš­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį (CK 1.5 straips­nio 3–4 da­lys, 2002 m. CPK 3 straips­nio 6 da­lis) bei į ki­tas reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes.

70Todėl teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

71Dėl ieškinio esmės.

72Įstatymai nuosavybės teisių atkūrimo prioritetą suteikė žemės atkūrimui natūra. Administraciniai aktai dėl žemės pardavimo ir žemės pirkimo – pardavimo sandoriai sudaryti po to, kai ieškovai išreiškė valią žemę susigrąžinti natūra. Vadovaujantis 1991 06 18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1str. 2d. 1p. atsakovams negalėjo būti parduota žemė, kol nebuvo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams. Žemė buvo parduota pilnai neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, todėl žemė dar negalėjo būti laikoma laisva valstybinio fondo žeme. Atsakovai ginčo žemės sklypus įgijo remiantis administraciniais aktais bei LR Vyriausybės nutarimais: 1993 07 21 nutarimu Nr. 550 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ ir 1999 03 09 Nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ ( LR Vyriausybės 2001 02 20 nutarimo Nr. 180 redakcija).

73Valstybės institucijų teises ir pareigas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniuose santykiuose reglamentuoja specialūs teisės aktai – Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta piliečių teisė atgauti natūra žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, jeigu ji yra laisva (neužstatyta), išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemė yra išperkama valstybės, jeigu kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų. Konstitucinio Teismo 2001m. balandžio 2 d. nutarime konstatuota, kad visa laisva (neužstatyta) miesto žemė turi būti grąžinama natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, jei tokiai žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio. Remdamasis nurodytų teisės aktų nuostatomis teismas daro išvadą, jog įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisų atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra. Prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. G. turėtą 6,25ha žemės sklypą buvo pateiktas 1991 metais, todėl parduodant ginčo žemės sklypus atsakovams, kurie prašymus parduoti žemės sklypus pateikė vėliau t.y. : K. A. - 1992 m. balandžio 28 d (žemės pardavimo bylos l. 11); A. B. – 1992 m. balandžio 6 d. (žemės pardavimo byla l. 1); S. P., S. V. – 1992 m. gegužės 26 d.(žemės pardavimo byla l. 1); O. Š. -1993 m. liepos 22 d. (žemės pardavimo byla l. 1); D. Š. – 1994 m. birželio 17 d. (žemės pardavimo byla l. 1), buvo pažeistas 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” įtvirtintas žemės sugrąžinimo natūra principas. Bet kokie pažeidimai, padaryti suteikiant žemę po 1991 m. birželio 18 d. įstatymo priėmimo, yra pagrindas pripažinti žemės suteikimą neteisėtu ir ginti buvusių savininkų teises. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nei Kauno apskrities viršininko administracija, nei Kauno miesto savivaldybės administracija nenurodė, jog ginčo žemės sklypams yra konkretus visuomenės poreikis. Dėl ginčo žemės sklypų išpirkimo teismas pasisakė aukščiau, todėl nesikartoja.

74Atsakovų K. A., A. B., S. P., S. V. atžvilgiu dar 1988 metais buvo priimti vykdomųjų komitetų sprendimai dėl žemės sklypų individualiai statybai suteikimo. Kadangi atsakovai neįvykdė šiuose dokumentuose jiems nustatytų įpareigojimų, teismas daro išvadą, kad paminėti žemės sklypai jiems nebuvo suteikti. Atsakovės O. Š. ir D. Š. nepateikė įrodymų, kad joms parduoti žemės sklypai buvo suteikti. Todėl teismas pasisako dėl kiekvieno iš jų.

75Dėl reikalavimo atsakovo K. A. atžvilgiu.

76Atsakovui K. A. 1990 03 23 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK sprendimu Nr. 41 buvo nutarta suteikti žemės sklypą blokuoto individualaus gyvenamojo namo statybai (t.2, b.l. 9-10, K. A. žemės pirkimo bylos lapas 9-7). Šio sprendimo p.2.3 K. A. įsipareigojo Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtinti sutartį dėl neterminuoto žemės sklypo naudojimo su miesto vykdomuoju komitetu. Tačiau žemės naudojimo sutartis nebuvo sudaryta. 1991 07 25 buvo priimtas Kauno miesto mero potvarkis Nr. 1162, kuriuo buvo pratęstas 1990 03 23 sprendimo galiojimas iki 1992 08 01 (K. A. žemės pirkimo byla, l. 6). 1994 09 06 Kauno miesto valdyba potvarkiu Nr. 200-v pardavė paminėtą žemės sklypą K. A. vadovaujantis LR Vyriausybės 1993 07 21 Nutarimu Nr.550 „Dėl valstybinės žemė sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ p. 6.1.1 ir 6.1.2. 1996 06 23 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią K. A. nusipirko asmeninės nuosavybės teise 393 kv.m. žemė sklypą ( - ) ( pirkimo byla, l. 18).

77Žemės sklypas K. A. buvo parduotas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi jis neįvykdė 1990 03 23 sprendimo bei faktiškai nesinaudojo žemės sklypu. 1993 07 21 Nutarime Nr. 550 akcentuojama, kad žemė sklypus pagal šį nutarimą įgyti buvo suteikta teisė žemės sklypų naudotojams. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t.3, b.l. 40-43) seka, kad atsakovas K. A. ginčo žemės sklypu niekada nesinaudojo. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė nepaaiškino kodėl buvo reikalinga pratęsti 1990 03 23 sprendimo galiojimą ir kaip buvo įvertinta aplinkybė, jog K. A. buvo įpareigotas patvirtinti neterminuotos nuomos sutartį, tačiau to iki 1991 07 25 nebuvo padaręs. Už perkamą žemės sklypą jis sumokėjo 106,58 Lt .

78Dėl reikalavimo atsakovo A. B. atžvilgiu.

791989 08 25 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK sprendimu Nr. 150 atsakovui A. B. buvo suteiktas žemės sklypas individualaus blokuoto namo statybai ( žemės pardavimo bylos l. 3,6). Šiuo sprendimu atsakovas A. B. įsipareigojo Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtinti sutartį dėl neterminuoto žemės sklypo naudojimo su miesto vykdomuoju komitetu. Tačiau žemės naudojimo sutartis nebuvo sudaryta. 1991 07 25 buvo priimtas Kauno miesto mero potvarkis Nr. 1162, kuriuo buvo pratęstas 1989 08 25 sprendimo Nr. 150 galiojimas iki 1992 08 01 ( žemės pirkimo byla, l. 4). 1993 02 23 Kauno miesto valdyba potvarkiu Nr. 188-V pratęsė 1991 07 25 potvarkio Nr. 1162 galiojimo laiką iki 1993 08 01 (žemės pardavimo byla l. 5). 2000 01 12 Kauno apskrities viršininko administracija vadovaudamasi LR Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 priėmė įsakymą Nr. 02-01-118, kuriuo pardavė žemės sklypą A. B. (žemės pardavimo byla l. 3). 2000 03 23 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (žemės pardavimo byla, l. 5). Už žemės sklypą jis sumokėjo 20,05 investicinių čekių.

80Tarp šalių kilo ginčas kada gi sudaryta ši sutartis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo buvo priimtas 2000 metais, sutartis Registrų centrui pateikta ir įregistruota 2000 metais, neesant kitokių įrodymų, daro išvadą, kad paminėtoje sutartyje yra rašymo apsirikimas ir sprendžia, kad ji buvo sudaryta ne 1999 metais, bet 2000 metais. Todėl atmeta ieškovų argumentą, kad šis žemės sklypas buvo parduotas neesant sprendimo jį parduoti.

81Dėl reikalavimo S. P. atžvilgiu.

821988 08 19 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK sprendimu Nr. 196 atsakovui S. P. buvo suteiktas žemės sklypas individualaus blokuoto namo statybai (t.1, b.l 84-85). 1991 07 25 buvo priimtas Kauno miesto mero potvarkis Nr. 1162, kuriuo buvo pratęstas 1988 08 19 sprendimo Nr. 196 galiojimas iki 1992 08 01 ( t.1, b.l. 86). 1992 06 04 S. P. sudarė žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutartį (t.2, b.l. 95). Šios sutarties p. 2.1 S. P. įsipareigojo pradėti statybą per vienerius metus ir ją baigti per tris metus nuo leidimo išdavimo dienos. Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis LR Vyriausybės 1991 07 12 Nutarimu Nr. 278. Šios sutarties p. 3 nustatė, kad sutartis įsigalioja po metų ją patvirtinus notarinėje kontoroje jei per tą laiką paklojami pamatai. Jeigu statytojas nevykdo šios sutarties sąlygų, ji laikoma nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Kaip seka iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pamatai nėra pakloti iki šiol, todėl ši sutartis niekada nebuvo įsigaliojusi. 2001 03 19 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-01-1033, kuriuo vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 įsakė parduoti žemės sklypą S. P. (t.1, b.l. 18). 2001 03 30 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (t.1, b.l. 26-27). Viso už perkamą žemės sklypą jis sumokėjo 41,28 investicinius čekius..

83Dėl reikalavimo D. Š. atžvilgiu.

84D. Š. nurodo, kad ginčo žemės sklypas jai buvo skirtas 1988 05 25 Kauno miesto LDT VK sprendimu Nr. 206, tačiau nei ji, nei Kauno apskrities viršininko administracija tokių duomenų nepateikė. Nežiūrint į tai Kauno miesto valdyba 1994 05 24 potvarkiu Nr. 718-v nusprendė parduoti žemė sklypą D. Š. vadovaujantis LR Vyriausybės 1993 07 21 nutarimu Nr. 550 (t.2,b.l. 34). Šio nutarimo p. 6.1.2 skelbė, kad gali būti parduoti žemės sklypai piliečiams, kuriems iki 1992 02 07 žemės sklypai buvo suteikti gyvenamiesiems namas statyti. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 1995 01 30. Už žemės sklypą ji sumokėjo 34,82 Lt (t.1,b.l. 29).

85Dėl reikalavimo O. Š. atžvilgiu

86O. Š. nurodo, kad ginčo žemės sklypas jai buvo skirtas 1988 09 16 Kauno miesto LDT VK sprendimu Nr. 257, tačiau nei ji, nei Kauno apskrities viršininko administracija tokių duomenų nepateikė. Nežiūrint į tai Kauno miesto meras 1991 07 25 potvarkiu Nr. 1162 pratęsė 1988 09 16 sprendimo galiojimą iki 1992 08 01 (t.2, b.l. 56). Kauno miesto valdyba 1993 02 23 potvarkiu Nr. 188-v pratęsė 1991 07 25 potvarkio galiojimą iki 1993 08 01. Žemės naudojimo individualiai statybai sutarties ji nesudarė. Kauno miesto valdyba 1994 07 05 potvarkiu Nr. 979-v nusprendė parduoti žemės sklypą O. Š. vadovaujantis LR Vyriausybės 1993 07 21 nutarimu Nr. 550 (t.2,b.l. 34). Šio nutarimo p. 6.1.2 skelbė, kad gali būti parduoti žemės sklypai piliečiams, kuriems iki 1992 02 07 žemės sklypai buvo suteikti gyvenamiesiems namas statyti. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad žemė sklypas O. Š. nebuvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka, todėl negalėjo būti parduotas. Vienok, O. Š. žemės sklypas buvo parduotas 1996 10 18 už 24,01 Lt. (t.2, b.l. 58).

87Dėl reikalavimo S. V. atžvilgiu.

88Kauno miesto Lenino rajono LDT VK 1988 11 11 sprendimu Nr. 298 S. V. buvo suteiktas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai (žemės sklypo pardavimo byla l. 2,3). Pagal šio sprendimo p. 3.3 ji per metus laiko, t.y. iki 1989 12 01 valstybinėje notarinėje kontoroje privalėjo patvirtinti žemės naudojimo sutartį. Tačiau to nepadarė. Nežiūrint į tai, Kauno miesto meras 1991 07 25 potvarkiu Nr. 1162 pratęsė 1988 11 11 sprendimo galiojimą iki 1992 08 01 (t.2, b.l. 56). S. V. 1992 06 04 žemės naudojimo sutartį patvirtino valstybinėje notarinėje kontoroje (t.2,b.l.129). Šios sutarties p. 2.1 S. V. įsipareigojo pradėti statybą per vienerius metus ir ją baigti per tris metus nuo leidimo išdavimo dienos. Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis LR Vyriausybės 1991 07 12 Nutarimu Nr. 278. Šios sutarties p. 3 nustatė, kad sutartis įsigalioja po metų ją patvirtinus notarinėje kontoroje jei per tą laiką paklojami pamatai. Jeigu statytojas nevykdo šios sutarties sąlygų, ji laikoma nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Kaip seka iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pamatai nėra pakloti iki šiol, todėl ši sutartis niekada nebuvo įsigaliojusi. Tačiau Kauno miesto valdyba 1994 10 25 potvarkiu Nr. 1424-v nusprendė parduoti žemės sklypą S. V. vadovaujantis LR Vyriausybės 1993 07 21 nutarimu Nr. 550 (t.2,b.48). Šio nutarimo p. 6.1.2 skelbė, kad gali būti parduoti žemės sklypai piliečiams, kuriems iki 1992 02 07 žemės sklypai buvo suteikti gyvenamiesiems namas statyti. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad žemės sklypas S. V. nebuvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka, todėl negalėjo būti parduotas. Vienok, S. V. žemės sklypas buvo parduotas 1994 12 01 už 13,37 Lt. (t.2, b.l. 47).

89Visi aukščiau nurodyti administraciniai aktai ir žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys pripažintini negaliojančiais ir panaikintini, kadangi priimti pažeidžiant LR Vyriausybės nutarimus, įstatymus. 1993 07 21 nutarimas Nr. 550 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ ir 1999 03 09 Nutarimas Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ ( LR Vyriausybės 2001 02 20 nutarimo Nr. 180 redakcija) numatė, kad atitinkamai žemės sklypai parduodami piliečiams, kuriems iki 1992 02 07 respublikos miestuose suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namam statyti ir individualiai statybai gali būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės pagal apskrities viršininko paraišką parengia individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, planus. Kauno miesto valdyba iki šiol tikslina laisvos žemės sklypus, į kuriuos ieškovai turi teisę atkurti nuosavybės teises. Todėl nebuvo galima priimti administracinių aktų dėl žemės pardavimo atsakovams. Kauno miesto valdyba nepagrįstai pratęsė Kauno miesto Lenino rajono, Kauno miesto Panemunės rajono VK sprendimus, kuriais atsakovams buvo skirti žemės sklypai, kadangi atsakovai neįvykdė tuose sprendimuose prisiimtų įsipareigojimų, t.y. nustatytu laiku nesudarė valstybinėje notarinėje kontoroje sutarčių dėl žemės naudojimo individualių namų statybai, o tie, kurie tokias sutartis sudarė, tai per 1 metus laiko nepadėjo pamatų, todėl sutartys neįsigaliojo. Atsakovų atžvilgiu priimti neteisėti administraciniai aktai sudarė prielaidas sudaryti neteisėtas žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartis buvo ir pažeistas Žemės įstatymo 15str., kuris numato, kad žemė - sandorio objektas yra nustatyta tvarka valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje. Todėl atsakovams galėjo būti parduoti tik tie žemės sklypai, kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centras valstybės vardu. Sudarant ginčo sutartis nei vienas sklypas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre valstybės vardu. Todėl nebuvo žemės sandorio objekto ir todėl sutartys negalėjo būti sudarytos. Dėl šios imperatyvios įstatymo normos pažeidimo, žemės pirkimo – pardavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis. Be to, Kauno apskrities viršininko administracija iki šiol nėra priėmusi sprendimų dėl nuosavybės teisių į visą 6,25 ha A. G. nuosavybės teise valdytos žemės atkūrimą. Todėl tiek Kauno miesto valdyba, tiek Kauno apskrities viršininkas priimdami įsakymus dėl žemės sklypų pardavimo ir sudarydami su atsakovais valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, pažeidė principines įstatymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nuostatas, kadangi žemę pardavė, kol nebuvo pilnai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, ir žemė dar negalėjo būti laikoma laisva valstybinio fondo žeme. Žemės sklypo pardavimo metu ir dabar galiojančio 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 straipsnis ( jo 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija) numatė ir tebenumato galimybę atkurti nuosavybės teises natūra į laisvą (neužstatytą) miesto žemę, kas patvirtina ginčo atveju esant galimu nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemę natūra. Žemės pardavimo ir šiuo metu galiojančio 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Tai reiškia, kad apskrities viršininko administracija šiuo atveju galėjo negrąžinti ginčo žemės natūra, tik nustačiusi, kad žemė yra valstybės išperkama. Tuo tarpu ginčo žemė iki jos pardavimo atsakovams negalėjo būti priskirta valstybės išperkamai (Įstatymo 12 straipsnis), nes nebuvo iki galo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

90Dėl restitucijos taikymo.

91Atsakovų negalima pripažinti ir sąžiningais įgijėjais (CK 4.96 straipsnis). Atsakovai, ketindami įsigyti nuosavybėn asmeniniams poreikiams išskirtą žemės sklypą, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, pasidomėti įstatymo reikalavimais, kurie yra skelbiami viešai. Tai reiškia, kad jiems tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių pirkti valstybinės žemės sklypą ir kad nėra pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teise natūra. Todėl atsakovai, laikydami save sąžiningais įgijėjais, turėjo pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis), kad jie padarė viską, siekdami išsiaiškinti, ar žemės sklypai yra laisvi arba, kad jie klydo dėl kitų asmenų kaltės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Kauno miesto valdyba arba apskrities viršininko administracija nuo atsakovų būtų nuslėpusi duomenis apie pretendentus ir jų teisių perėmėjus bei jų siekį susigrąžinti žemę natūra. Toks sąžiningo įgijėjo traktavimas yra numatytas LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006, kurioje nurodyta, kad jeigu valstybinėse institucijose iš tikrųjų buvo pretendentų pareiškimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, o perkantis valstybinę žemę asmuo šios aplinkybės neišsiaiškino ir žemės sklypą nupirko, tai jis negali būti traktuojamas sąžiningu įgijėju pagal CK 4.96 straipsnį. Restitucijos taikymą numato CK 1.80 straipsnio 2 dalis ir 6.145 straipsnis. Žemės sklypai yra neužstatyti, todėl restitucijos taikymui kliūčių nėra. Be to, sklypai buvo suteikti žemės valdoms, tačiau pagal galiojančius teisės aktus gyvenamieji namai negali būti statomi mažesniuose nei 400 m2 žemės sklypuose, todėl ginčo sklypai net negali būti naudojami pagal paskirtį. 2009 m. spalio 12 d. antstolės G. Andrijauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0088/09/35 patvirtina, kad ginčo žemės sklypai yra laisvi. Ši laisva (neužstatyta) žemė turi būti grąžinama piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi teismas padarė išvadą, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir naikintini, nes jais nuspręsta parduoti atsakovams valstybei priklausančią laisvą, neužstatytą žemę, kuri patenka į A. G. iki 1940 m. valdytą 6,25 ha žemės sklypą ir kuri turėtų būti grąžinta ieškovams natūra. Kadangi ginčijami administraciniai aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui ir užkerta kelią ieškovams atgauti žemę natūra, todėl naikintinos ir jų pagrindu sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys. Panaikinus žemės perleidimo sandorius, taikytina restitucija, žemė grąžinama valstybei, kurios kompetentingos institucijos nuspręs dėl ieškovų nuosavybės teisių į ją.

92Teismas taiko restituciją ir sprendžia, kad žemės sklypai: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), grąžintini valstybei.

93Dėl bylinėjimosi išlaidų.

94Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų. Viso valstybei priteistina 52,60Lt . Kadangi atsakovų buvo 8, tai iš kiekvieno, išskyrus atleistus nuo mokesčio, priteistina valstybei po 6,60 Lt CPK 96 str. pagrindu.

95Vadovaudamasis CPK 260, 265, 268, 270 str., teismas

Nutarė

96

97atnaujinti ieškinio senaties terminą.

98Panaikinti Kauno miesto mero ir valdybos potvarkius:

991)

1001991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; Kauno miesto valdybos 1994 m. spalio 25 d. potvarkį Nr. 1424-V dėl 238 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovei S. V.;

1012)

1021991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; 1993 m. vasario 23 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 188-V; Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5d. potvarkį Nr. 979-V dėl 285 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovei O. Š.;

1033)

1041991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; Kauno miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 6 d. potvarkį Nr. 1200-V dėl 393 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui K. A.;

1054)

1061991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162 dėl termino pratęsimo skirti žemė sklypą; Kauno miesto valdybos 1994 m. spalio 11 d. potvarkį Nr. 1337-5 dėl 214 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui S. P.;

1075)

1081991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162;1993 m. vasario 23 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 188-V, 1994 m. liepos 5 d. potvarkį Nr. 979–V dėl žemės sklypo, esančio ( - ) pardavimo A. B..

1096)

1101994 m. gegužės 24 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 718-V ir 1995 m. sausio 17 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 58-V dėl 214 kv.m. žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) pardavimo D. Š..

111Panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymus:

1121)

113Kauno apskrities viršininko 2001 m. kovo 19 įsakymą Nr. 02-01-1633 dėl 294 m2

114žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui S. P.;

1152)

116Kauno apskrities viršininko 2000 m. sausio 12 įsakymą Nr. 02-01-118 dėl 238 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui A. B.;

1173)

1181996 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 01-1781 dėl žemės sklypo pardavimo O. Š.;

1194)

1201996 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 01-1781 dėl žemės sklypo pardavimo K. A.;

121Pripažinti negaliojančiomis žemės pirkimo – pardavimo sutartis:

1221) 1994 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakove S. V.;

1232) 1996 m. spalio 18 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakove O. Š.;

1243) 1996 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakovu K. A.;

1254) 1995 m. sausio 30 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakove D. Š.;

1265) 1999 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakovu A. B.;

1276) 2001 m. kovo 30 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakovu S. P..

128Taikyti restituciją ir žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), grąžinti valstybei.

129Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188764867) atsakovams: K. A. (asmens kodas ( - ) – 106,58 Lt, sumokėtus įsigyjant ginčo žemės sklypą; A. B. (asmens kodas ( - ) – 20,05 Lt, S. P. (asmens kodas ( - ) – 41,28 Lt, D. Š. (asmens kodas ( - ) – 34,82 Lt, O. Š. (asmens kodas ( - ) – 24,01 Lt, S. V. (asmens kodas ( - ) – 13,37Lt .

130Priteisti iš atsakovų K. A. (asmens kodas ( - ) A. B. (asmens kodas ( - ) S. P. (asmens kodas ( - ) D. Š. (asmens kodas ( - ) O. Š. (asmens kodas ( - ) S. V. (asmens kodas ( - ) po 6,60 Lt pašto išlaidų valstybei.

131Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė... 2. ieškiniu (b.l. 3-7, t. 1) ir patikslintu ieškiniu ( b.l. 76-83, t.3)... 3. 1)... 4. 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; Kauno miesto... 5. 2)... 6. 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; 1993 m. vasario 23... 7. 3)... 8. 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; Kauno miesto... 9. 4)... 10. 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162 dėl termino... 11. 5)... 12. 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162;1993 m. vasario 23 d.... 13. 6)... 14. 1994 m. gegužės 24 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 718-V ir 1995 m.... 15. 1)... 16. Kauno apskrities viršininko 2001 m. kovo 19 įsakymą Nr. 02-01-1633 dėl 294... 17. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui... 18. 2)... 19. Kauno apskrities viršininko 2000 m. sausio 12 įsakymą Nr. 02-01-118 dėl 238... 20. 3)... 21. 1996 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 01-1781 dėl... 22. sklypo pardavimo O. Š.;... 23. 4)... 24. 1996 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 01-1781 dėl... 25. 5) Kauno apskrities viršininko 2000 m. sausio 12 įsakymą Nr. 02-01-118 dėl... 26. Pripažinti negaliojančiomis aukščiau nurodytų administracinių aktų... 27. 1) 1994 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 28. 2) 1996 m. spalio 18 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 29. 3) 1996 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 30. 4) 1995 m. sausio 30 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 31. 5) 1999 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 32. 6) 2001 m. kovo 30 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 33. Taikyti restituciją, parduotus sklypus grąžinti valstybei, žemės sklypus... 34. Ieškovai nurodo 1991 m. pateikę Kauno apskrities viršininko administracijai... 35. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė papildomai nurodė, kad žemė... 36. Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 114-117, t. 1) atsakovė Kauno apskrities... 37. Teismo posėdžio metu atstovė papildomai nurodė, kad ieškovams 1993 metais... 38. Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 118-121, t. 1) atsakovė Kauno miesto... 39. Teismo posėdžio metu atstovė papildomai nurodė, kad ieškovams nuosavybės... 40. Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 78-81, t. 1) atsakovas S. P. prašo ieškinį... 41. Teismo posėdžio metu S. P. ir jo atstovė... 42. Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 5-8, t. 2) atsakovas K. A. prašo ieškinį... 43. Teismo posėdžio metu atsakovas K. A. papildomai nurodė, kad sklypą jam... 44. Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 30-33, t. 2) atsakovė D. Š. prašo ieškinį... 45. Teismo posėdžio metu atsakovė D. Š. papildomai nurodė, kad sprendimu Nr.... 46. Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 42-44, t. 2) atsakovė S. V. prašo ieškinį... 47. Teismo posėdžio metu atsakovė S. V. ir jos atstovė papildomai nurodė, kad... 48. Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 51-54, t. 2) atsakovė O. Š. prašo ieškinį... 49. Teismo posėdžio metu atsakovė O. Š. papildomai nurodė, kad sprendimo dėl... 50. Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 63-65, t. 2) atsakovas A. B. prašo ieškinį... 51. Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. papildomai nurodė, kad jis negalėjo... 52. Ieškinys patenkintinas.... 53. Teismas sprendžia, kad šioje byloje būtina išspręsti eilę klausimų,... 54. Dėl reikalavimo teisės.... 55. Atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir S. P. nuomone... 56. Teismas sprendžia, kad ieškovai turi reikalavimo teisę.... 57. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos... 58. Ieškovai 1991 m. yra pateikę Kauno apskrities viršininko administracijai... 59. Taigi, ieškovai, kreipdamiesi į teismą, įrodė, kad jie turi subjektyvinę... 60. Teismas taip pat pažymi tą aplinkybę, kad nesutinka su atsakovų pozicija,... 61. Todėl ieškovai reikalavimo teisę turi.... 62. Dėl ieškinio senaties termino.... 63. Atsakovai nurodo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, prašo... 64. Ieškovai, atsikirsdami į šiuos motyvus, nurodo, kad jų nuomone, jie... 65. Ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo... 66. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinė žemės reformos dalis. Vien... 67. Iš kitos gi pusės, ieškovai nurodo, jog ieškinio senaties terminą... 68. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2002 12 20 Nutarimo Nr.39... 69. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes,... 70. Todėl teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia,... 71. Dėl ieškinio esmės.... 72. Įstatymai nuosavybės teisių atkūrimo prioritetą suteikė žemės... 73. Valstybės institucijų teises ir pareigas nuosavybės teisių į išlikusį... 74. Atsakovų K. A., A. B., S. P., S. V. atžvilgiu dar 1988 metais buvo priimti... 75. Dėl reikalavimo atsakovo K. A. atžvilgiu.... 76. Atsakovui K. A. 1990 03 23 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK sprendimu Nr.... 77. Žemės sklypas K. A. buvo parduotas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi jis... 78. Dėl reikalavimo atsakovo A. B. atžvilgiu.... 79. 1989 08 25 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK sprendimu Nr. 150 atsakovui A.... 80. Tarp šalių kilo ginčas kada gi sudaryta ši sutartis. Teismas,... 81. Dėl reikalavimo S. P. atžvilgiu.... 82. 1988 08 19 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK sprendimu Nr. 196 atsakovui S.... 83. Dėl reikalavimo D. Š. atžvilgiu.... 84. D. Š. nurodo, kad ginčo žemės sklypas jai buvo skirtas 1988 05 25 Kauno... 85. Dėl reikalavimo O. Š. atžvilgiu... 86. O. Š. nurodo, kad ginčo žemės sklypas jai buvo skirtas 1988 09 16 Kauno... 87. Dėl reikalavimo S. V. atžvilgiu.... 88. Kauno miesto Lenino rajono LDT VK 1988 11 11 sprendimu Nr. 298 S. V. buvo... 89. Visi aukščiau nurodyti administraciniai aktai ir žemės sklypų pirkimo –... 90. Dėl restitucijos taikymo.... 91. Atsakovų negalima pripažinti ir sąžiningais įgijėjais (CK 4.96... 92. Teismas taiko restituciją ir sprendžia, kad žemės sklypai: žemės sklypas,... 93. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 94. Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų. Viso... 95. Vadovaudamasis CPK 260, 265, 268, 270 str., teismas... 96. ... 97. atnaujinti ieškinio senaties terminą.... 98. Panaikinti Kauno miesto mero ir valdybos potvarkius:... 99. 1)... 100. 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; Kauno miesto... 101. 2)... 102. 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; 1993 m. vasario 23... 103. 3)... 104. 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; Kauno miesto... 105. 4)... 106. 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162 dėl termino... 107. 5)... 108. 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162;1993 m. vasario 23 d.... 109. 6)... 110. 1994 m. gegužės 24 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 718-V ir 1995 m.... 111. Panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymus:... 112. 1)... 113. Kauno apskrities viršininko 2001 m. kovo 19 įsakymą Nr. 02-01-1633 dėl 294... 114. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pardavimo atsakovui... 115. 2)... 116. Kauno apskrities viršininko 2000 m. sausio 12 įsakymą Nr. 02-01-118 dėl 238... 117. 3)... 118. 1996 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 01-1781 dėl... 119. 4)... 120. 1996 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 01-1781 dėl... 121. Pripažinti negaliojančiomis žemės pirkimo – pardavimo sutartis:... 122. 1) 1994 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 123. 2) 1996 m. spalio 18 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 124. 3) 1996 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 125. 4) 1995 m. sausio 30 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 126. 5) 1999 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 127. 6) 2001 m. kovo 30 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su... 128. Taikyti restituciją ir žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ),... 129. Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas... 130. Priteisti iš atsakovų K. A. (asmens kodas ( - ) A. B. (asmens kodas ( - ) S.... 131. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...