Byla 2-2191-794/2016
Dėl žalos atlyginimo ir atsakovo A. J. priešieškinį Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl patikrinimo pažymos pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams N. L., A. A., atsakovų atstovams advokatams N. S. ir V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. B. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo A. J. priešieškinį Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl patikrinimo pažymos pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir G. J. B. 92500,74 Eur žalai atlyginti. Paaiškino, kad UAB „Signum socium“ vadovu nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. birželio 3 d. buvo A. J., o įmonės akcininku nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2014 m. spalio 27 d. buvo G. J. B. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 11 d. patikrinimu aktu apskaičiavimo įmonės mokėtiną pridėtinės vertės mokestį 92500,74 Eur sumai, kurią sudaro 68208,99 Eur mokestis, 20020,95 Eur bauda ir 4270,8 Eur delspinigiai. Vilniaus AVMI atliko bendrovės PVM mokestinį tyrimą ir surašė 2014 m. vasario 10 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą, kurioje nustatė, jog UAB „Signum socium“ 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. Z. už 393014,36 Eur pardavė žemės sklypą su senais pastatais ir statiniais ( - ), kuris Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 str. 2 d. prasme yra laikomas „žeme statyboms“, tačiau nepriskaičiavo pardavimo PVM. Bendrovei buvo pasiūlyta pateikti patikslintą 2013 m. gegužės mėn. deklaraciją, kurioje už parduodamą žemės sklypą priskaičiuoti PVM ir sumokėti į biudžetą. Bendrovės vadovas A. J. tris kartus prašė pratęsti terminą deklaracijos pateikimui, nurodydamas, jog konsultuojasi su auditoriais ir laukia jų išvadų dėl mokestinių normų taikymo bei laukia centrinio mokesčio administratoriaus išaiškinimo. 2014 m. birželio 17 d. centrinis mokesčių administratorius išaiškino, jog žemės sklypo su statiniais pardavimo sandoris PVM tikslais gali būti laikomas vienu žemės statyboms tiekimo sandoriu ir nuo visos sandorio vertės turėtų būti skaičiuojamas PVM mokestis. Atsižvelgiant į tai, terminas patikslintai deklaracijai pateikti pratęstas iki 2014 m. liepos 7 d. Tačiau 2014 m. birželio 17 d. įmonei buvo pradėta bankroto ne teismo tvarka procedūra, bankroto administratoriumi paskirtas V. M.. Įmonės bankroto administratoriui 2014 m. spalio 22 d. pasirašytinai įteiktas įpareigojimas iki 2014 m. spalio 30 d. pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui. Tačiau administratorius dokumentų nepateikė, o 2014 m. spalio 27 d. įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. 2012 m. gruodžio 3 d. pirminėje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje įmonė įsipareigojo parengti gyvenamojo namo griovimo projektą, gauti leidimą nugriauti gyvenamąjį namą ir atlikti griovimo darbus; taip pat sutarta, jog notarinės sutarties sudarymo įmonė suteiks pirkėjui visą reikalingą dokumentaciją ir įgaliojimus naujo gyvenamojo namo projektavimo ir statybos sąlygų sąvadui gauti bei leisti pirkėjui savo sąskaita atlikti naujo gyvenamojo namo projektavimą ir su tuo susijusius veiksmus. Įmonė prisiimtus įsipareigojimus vykdė, t. y. ruošė žemės sklypą statyboms ir patyrė 2258 Eur sąnaudų, kurias sudaro namo griovimas, dujų tiekimo atjungimas, namo nugriovimo fiksavimas kadastro duomenų byloje. Taigi atsakovas žinojo, jog sklype pirkėjas statys gyvenamąjį namą, taip pat žinojo žemės sklypo paskirtį ir naudojimo pobūdį (kita; gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). A. J. nevykdė įstatymų jam, kaip įmonės vadovui, nustatytų pareigų, t. y. laiku ir teisingai deklaruoti bei mokėti mokesčius, nepateikė PVM mokesčio deklaracijos ir nesumokėjo valstybės biudžetą PVM (Mokesčių administravimo įstatymo 40, 90 str., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., CK 6.246-6.249 str., CK 2.87 str. 7 d.). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje ir privalo būti atlyginta. Be to, per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 6 d. (mokestinio tyrimo pradžia) iki 2014 m. birželio 17 d. (neteisminio bankroto pradžia) vieninteliam bendrovės akcininkui G. J. Baranauskui buvo išmokėta 314816,95 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodant: paskolos grąžinimas, kapitalo mažinimo lėšų išmokėjimas ir kt. A. J., žinodamas apie pareigą pateikti patikslintas deklaracijas bei prašydamas pratęsti terminą joms pateikti bei vilkindamas jų pateikimą, iš anksto numatė, jog nesilaikys CK 6.9301 str. nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Tokiu būdu buvo sumažintas įmonės mokumas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, įmonė sąmoningai valdyta blogai, kas nulėmė bankrotą. Akcininkui pervestos lėšos galėjo būti panaudotos įsiskolinimui valstybei padengti. Šie įmonės vadovo veiksmai yra nesąžiningi ir neteisėti, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams priežastiniame ryšyje su kreditoriui atsiradusia žala. Vadovo veiksmai taip pat nesuderinami su rūpestingo, apdairaus ir protingo elgesiu matu. Juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės turi būti preziumuojamas, nes UAB „Signum socium“ 2014 m. spalio 27 d. buvo išregistruota iš JAR. Įmonės vadovo atlikti mokėjimai taip pat patvirtina akcininko nesąžiningumą, nes jam buvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, jog bendrovei bankroto procedūra buvo pradėta 2014 m. birželio 17 d., akcininkas lėšų pervedimo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad jo sprendimai pažeis kitų kreditorių teises. Atlikti mokėjimai buvo nenaudingi ir neprotingi įmonei, neteisėti ir nesąžiningi bei tyčiniai, siekiant padaryti įmonę nemokia, paliekant neįvykdytas mokestines prievoles. Bendrovė mokestinių prievolių neįvykdė dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, todėl už žalą yra atsakingi solidariai (t. I, b. l. 1-4).

3Atsakovas G. J. B. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Signum socium“ mokestinis patikrinimas buvo pradėtas bendrovei esant bankrutavusiai (2014 m. spalio 16 d.), o užbaigtas – bendrovei esant pasibaigusiai ir išregistruotai iš JAR (2014 m. lapkričio 11 d.). Su pavedimu tikrinti, patikrinimo rezultatus įforminusiu dokumentu ir jį patvirtinusiu mokesčių administratoriaus sprendimu nei atsakovas, nei kiti įmonės valdymo organai, nei vėliau bankroto administratorius supažindinti nebuvo. Mokestinio patikrinimo aktas bei sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo neteisėti, kadangi mokesčių administratorius padarė tiek procedūrinius, tiek mokesčių įstatymų taikymo pažeidimus. Ieškovas neteisingai nurodo, jog pirkimo pardavimo sutartis PVM įstatymo prasme yra laikoma „žemės statyboms“ tiekimo sandoriu, kuris yra apmokestinamas PVM. Įmonė ir A. Z. 2012 m. gruodžio 3 d. buvo sudarę susitarimą dėl statinių – gyvenamojo namo ( - ), garažo ( - ), kitų kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės ( - ) bei po jais esančio žemės sklypo ( - ) pardavimo. Gyvenamasis namas ( - ) buvo nugriautas. Realizuojant susitarimo nuostatas 2013 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas nupirko likusius statinius: garažą, kitus kiemo statinius bei žemės sklypą. Įmonė neatliko jokių veiksmų su parduodamu žemės sklypu: detalusis planas nebuvo rengiamas, kitų statinių projektai parengti nebuvo, jokie leidimai rekonstrukcijai ar naujai statybai parduotame žemės sklype nebuvo rengiami ir nebuvo gauti. Sklypo užstatymo plotas, intensyvumas, aukštingumas nebuvo keičiamas. Sklypą įsigijo fizinis asmuo, ne PVM mokėtojas, kuris nurodė, kad nori investuoti į nekilnojamąjį turtą „krizės laikotarpiu“, kol yra patrauklios kainos. Sutartis buvo sudaryta dėl senų pastatų su žemės sklypu pardavimo. Todėl ieškovas nepagrįstai sutartį pripažino „žemės statyboms“ tiekimo sandoriu. PVM įstatymo 32 str. taikymo prasme PVM gali būti apmokestinamas išimtinai „žemės statyboms“ pardavimo sandoris, bet ne senų statinių. Sutartimi buvo parduotas tiek žemės sklypas, tiek statiniai, turtas parduotas kaip vientisas turtinis vienetas už bendrą 1357000 Lt kainą. Taigi net tuo atveju, jei žemės sklypas būtų priskiriamas „žemei statyboms“, PVM galėtų būti skaičiuojamas tik nuo žemės sklypo pardavimo kainos. Tokį išaiškinimą 2014 m. birželio 17 d. buvo pateikęs pats ieškovas. Tačiau ginčo atveju PVM paskaičiuotas nuo viso komplekso kainos, atitinkamai neteisingai paskaičiuota bauda ir delspinigiai. Skiriant baudą taip pat nebuvo atsižvelgta į baudos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes bei neargumentuota, kodėl būtent buvo paskirta 30 proc. bauda. Įmonė visuomet bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais bei atliko beveik visus nurodytus patikslinsimus, išskyrus 2013 m. gegužės mėn. PVM deklaracijos patikslinimą, kadangi nebuvo aišku kokio dydžio PVM turėtų būti deklaruojamas. Ieškovas nepagrįstai atliko įmonės mokestinį patikrinimą, kadangi paaiškėjus faktinei aplinkybei, kad juridinis asmuo pasibaigė ir buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro nesant jo teisių ir pareigų perėmimo, UAB „Signum socium“ mokestinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas. Mokestinio patikrinimo tęsimas ir užbaigimas sąlygojo tai, kad mokestinio patikrinimo metu objektyviai nebuvo užtikrintas tokių esminių teisių – teisės mokestinio patikrinimo ir jo rezultatų tvirtinimo metu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų reikšmingų aplinkybių, teisės teikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto – įgyvendinimas. Todėl mokestinio patikrinimo rezultatai negali būti vertinami kaip išsamūs, teisingi ir pagrįsti. Atsakovas jokių nesąžiningų veiksmų neatliko. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. birželio 17 d. dalis atsakovui išmokėtų lėšų buvo kaip įstatinio kapitalo mažinimo lėšos, kita dalis – kaip atsakovo bendrovei suteiktų paskolų grąžinimas. Kai atsakovui buvo išmokėtos lėšos, dar nebuvo žinoma, ar įmonė turi kokią nors, o jei turi, tai kokio dydžio, mokestinę prievolę. Galutinai mokestinės prievolės faktas paaiškėjo 2014 m. lapkričio 11 d., t. y. ieškovui surašius patikrinimo aktą. Mokestinio tyrimo procedūros metu bendrovei nebuvo priskaičiuotos jokios i valstybės biudžetą mokėtinos sumos. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje taip pat nebuvo nurodyta, kaip turi būti skaičiuojamas nuo sutarties mokėtinas PVM ar kokia yra sandorio apmokestinamoji vertė. Be to, laikotarpiu, kai atsakovui buvo išmokėtos piniginės lėšos įmonė buvo moki ir vykdė įprastinę ūkinę-komercinę veiklą. Akcininko sprendimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą 626000 Lt buvo priimtas dar 2014 m. vasario 3 d. ir objektyviai buvo sąlygotas tuometinės bendrovės finansinės būklės, atitinkamai ši procedūra buvo realizuota Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Įmonė su atlikto mokestinio tyrimo rezultatais buvo supažindinta 2014 m. vasario 25 d., kai įmonės įstatinio kapitalo mažinimo procedūra buvo užbaigta. Atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. įmonei pats įnešė iš viso 366900 Lt, t. y. įmonė liko skolinga atsakovui ir jis jokios faktinės naudos iš atgautų paskolų neturėjo (skolos likutis 2646,45 Lt). UAB „Signum socium“ bankroto procesas buvo užbaigtas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nei kreditoriai, nei bankroto administratorius atsakovui atliktų mokėjimų neginčijo. Lieka neaišku, kodėl ieškovas, jei laikė save įmonės kreditoriumi, neprašė nei bankroto administratoriaus, nei teismo sustabdyti bankroto proceso procedūras, neskundė kreditorių priimtų sprendimų. Mokestinio patikrinimo rezultatų nepagrįstumas savaime paneigia ieškovo patirtą žalą bei įmonės negalėjimą vykdyti prievoles, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį (t. I, b. l. 92-101).

4Atsakovas A. J. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad mokesčių administratoriui išimtinai vienašališkai įvertinus aplinkybes, susijusias su 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu ir apmokestinimu, atlikto mokestinio patikrinimo rezultatai negali būti vertinami kaip išsamūs, teisingi ir pagrįsti. Be to, patikrinimo pažyma buvo patvirtintas ne tik mokestinės prievolės dydis, bet buvo paskirta bauda bei apskaičiuoti delspinigiai. Taigi administracinė nuobauda ir prievolės užtikrinimo priemonė buvo paskirtos subjektui, kuris jų priėmimo metu nebeegzistavo nei kaip ūkio subjektas, nei kaip mokesčių mokėtojas, todėl nei bauda, nei delspinigiai negalėjo būti paskaičiuoti. Ginčo žemės sklypas neturi būti apmokestinamas PVM, kadangi tiekimo metu žemės sklypo paskirtis buvo „kita“, o naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Tačiau bendrovė tiekė senais pastatais užstatytą žemės sklypą, kas eliminuoja šį objektą iš PVM 32 str. 2 d. numatytos išimties. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą, ar pagal PVM įstatymo 32 str. 2 d. žemė turėtų būti laikoma apmokestinamu PVM objektu, reikėtų vadovautis šiais kriterijais: teisės aktuose nustatyto subjekto sprendimo dėl paskirties pakeitimo priėmimu; detaliojo plano patvirtinimu; detaliajam planui prilyginto teritorijų planavimo dokumento, kuriame nustatyta galimybė užstatyti sklypą bei sklypo užstatymo sąlygos, patvirtinimu; duomenų dėl žemės paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio, įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą; bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis Nr. A602-200/2012). Toje pačioje administracinėje byloje lemiama reikšmė buvo suteikta kriterijams dėl žemės paskirties nustatymo bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos yra nustatytos konkrečių sklypų ar jų grupių užstatymo sąlygos, buvimo. Ginčo atveju įmonė neatliko jokių veiksmų su parduodamu žemės sklypu, sutartis buvo sudaryta dėl senų pastatų su žemės skylu pardavimo. Net jei žemės sklypas būtų pripažintas PVM objektu, ieškovas neįvertino, jog sklypas buvo parduotas su senais pastatais, kurie nėra PVM objektas. Ieškovas reikalavimą priteisti žalą iš atsakovo kaip buvusio bendrovės vadovo grindžia CK 2.87 str. 7 d. Tačiau pagal šią teisės normą juridinio asmens vadovas turi pareigą atlyginti pačiam juridiniam asmeniui, o ne kreditoriams, padarytą žalą. Nei įmonės administratorius, nei kreditoriai neįžvelgė pagrindo iš atsakovo reikalauti žalos, o ieškovas savo teisių bendrovės bankroto procese taip pat negynė. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi buvo įsitikinęs, kad tokio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas pagal PVM 32 str. 1 d. nėra priskiriamas PVM apmokestinamai veiklai. Todėl 2013 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje pagal 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį gautos lėšos buvo deklaruotos kaip neapmokestinami tiekimai. Faktą, jog pirkimo-pardavimo sutarties apmokestinimo PVM klausimas nėra vienareikšmis ir aiškus, patvirtina paties ieškovo išaiškinimas, jog tuo atveju, jei kiemo statiniai nėra skirti nugriovimui, žemės sklypo ir statinių pardavimo sandorį būtų galima laikyti atskirais sandoriais ir apmokestinti PVM, atsižvelgiant į kiekvienam sandoriui galiojančias PVM įstatymo nuostatas – žemės sklypo pardavimas apmokestinamas PVM, o senų pastatų ar statinių pardavimas PVM neapmokestinamas. Žemės sklypas su statiniais buvo parduotas kaip bendras turtinis vienetas, neišskiriant kiekvieno objekto kainos, todėl net ir po centrinio mokesčių administratoriaus išaiškinimo buvo neaišku, kaip turi būti skaičiuojamas pardavimo PVM. Mokėtinas PVM buvo priskaičiuotas tik po atliktos mokestinio patikrinimo procedūros, tačiau ir tai neteisingai. Iki pat bendrovės mokestinio patikrinimo procedūros užbaigimo nebuvo aišku, ar bendrovė apskritai yra skolinga valstybės biudžetui. Nesant mokesčių administratoriaus reikalavimo dėl apskaičiuotų mokesčių sumokėjimo, ieškinyje nurodytų mokėjimų bendrovės akcininkui atlikimo metu objektyviai negalėjo būti pažeista atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarka. Be to, įmonė tuo laikotarpiu vykdė savo įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams: UAB Swedbank lizingas pervesta 341673,79 Lt, kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ – 658000 Lt, UAB „Open 24“ – 100000 Lt. Akcininkui atliktų pervedimų metu įmonė neturėjo ženklių skolų kreditoriams, o įmonei bankrotas inicijuotas, kai atsakovas jau nebebuvo įmonės direktoriumi. Atsakovas pats nėra gavęs jokių lėšų iš ieškovo reikalaujamos ieškinio sumos. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos, atitinkamai nėra priežastinio ryšio tarp jų bei atsakovo kaltės (t. I, b. l. 105-116).

5Valstybinė mokesčių inspekcija dublike paaiškino, kad atsakovų argumentai dėl PVM tarifu apmokestinimo objekto, papildomai priskaičiuotų mokesčių bei baudų dydžio ir kt. yra nenagrinėti CPK nustatyta tvarka, o Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 19 d. patikrinimo pažyma buvo patvirtintas 2014 m. lapkričio 11 d. UAB „Signum Socium“ patikrinimo aktas. Patikrinimo pažyma nebuvo apskųsta mokestiniams ginčams taikoma tvarka, todėl patikrinimo pažyma yra galiojantis dokumentas ir tai yra objektyvus pagrindas atsiradusiai žalai konstatuoti. Būtina skirti mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo procedūras, nes iš esmės skiriasi jų tikslas ir pasekmės. Mokestinis tyrimas yra prevencinio pobūdžio kontrolės procedūra, kurios metu mokesčių administratorius nustatęs trūkumų ar prieštaravimų, juos nurodo mokesčių mokėtojui ir suteikia galimybę pačiam viską ištaisyti ir mokėtojas išvengia neigiamų pasekmių. Mokestinio tyrimo metu nėra priskaičiuojamos papildomos mokėtinos sumos į valstybės biudžetą ar skiriamos baudos, jo metu tik nurodomi nustatyti trūkumai ir siūloma mokesčių mokėtojui per nustatytą terminą juos pašalinti, ištaisius prieštaravimus ir trūkumus baudos neskiriamos. Tuo tarpu patikrinimo metu jau iš esmės tikrinamas mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas, o nustačius pažeidimus, apskaičiuojami mokesčiai, delspinigiai, skiriamos baudos. Vilniaus AVMI pirminėje UAB „Signum socium“ tikrinimo stadijoje atliko bendrovės PVM mokestinį tyrimą ir surašė 2014 m. vasario 10 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą bei pranešimą apie atliktą tyrimą įteiktas bendrovės atstovei 2014 m. vasario 25 d. Ataskaitoje buvo nurodyta, jog įmonės sudarytas sandoris yra apmokestinamas PVM bei pasiūlyta pateikti patikslintą deklaraciją, kurioje už parduotą žemės sklypą priskaičiuoti pardavimo PVM ir jį sumokėti į biudžetą. Po atlikto mokestinio tyrimo įmonės vadovas 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. gegužės 20 d. pateikė prašymus pratęsti terminą patikslinimų pateikimui, kuris buvo pratęstas iki 2014 m. liepos 7 d. Tačiau deklaracijos nebuvo pateiktos, t. y. mokestinio tyrimo metu nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti. Todėl buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, esant objektyviam pagrindui, todėl tai, jog kol patikrinimas buvo baigtas juridinis asmuo jau buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro, nesudaro objektyvaus pagrindo laikyti patikrinimą neteisėtu. Įmonės vadovas net po centrinio mokesčių administratoriaus 2014 m. birželio 17 d. išaiškinimo neįvykdė pareigos pateikti patikslintą deklaraciją. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė rūpestingo apdairaus vadovo elgesio standartą ir tokie veiksmai yra neteisėti, o dėl jų atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje, todėl turi būti atlyginta. Mokėjimai akcininkui buvo atlikti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, taip pat dalis mokėjimų buvo vykdomi laikotarpiu, kai jau buvo atliktas mokestinis tyrimas ir kurio metu bendrovei buvo pasiūlyta patikslinti deklaraciją ir priskaičiuoti pardavimo PVM. Todėl atsakovams turėjo būti žinoma apie galimas prievoles valstybei. Atsakovų veiksmai buvo nesąžiningi tyčiniai, jais siekta padaryti įmonę nemokią, palikti neįvykdytas mokestines prievoles. Įmonės nemokumo atveju sudaryti sandoriai ir vykdomi atsiskaitymai neturėtų sutelkti pranašumo nė vienam kreditoriui, nes tai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Ieškovas, kaip mokesčių surinkimą užtikrinanti institucija, civilinės teisės požiūriu laikytina kreditoriumi, o ieškinys pareikštas viešajam interesui ginti (t. I, b. l. 125-129).

6Atsakovas A. J. triplike paaiškino, kad Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 19 d. pažymą apskundė centriniam administratoriui, tačiau skundą buvo atsisakyta nagrinėti, kadangi sankcijos buvo skirtos bendrovei, o ne fiziniam asmeniui. Atsakovas taip pat pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. balandžio 4 d. skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, tačiau nurodė, jog skundą atsisakoma priimti kitu pagrindu – ginčas yra mokestinis, o atsakovas nesilaikė ikiteisminės tvarkos. Todėl ieškovo paaiškinimai, jog atsakovas nesilaikė ikiteisminės tvarkos, yra nenuoseklūs. Kadangi ieškovas nepriėmė atsakovo skundo dėl patikrinimo pažymos, kurios pagrindu ieškovas grindžia ieškovų civilinę atsakomybę, patikrinimo pažymos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nagrinėtinas šioje civilinėje byloje. Atsakovo prašymai pratęsti terminą mokesčių administratoriaus įvardintų patikslinimų pateikimui nebuvo betiksliai, kadangi pirkimo pardavimo sutarties apmokestinimo klausimas nebuvo aiškus. Tą patvirtina UAB „Patikimas auditas“ 2014 m. balandžio 16 d. konsultacija bei paties centrinio mokesčių administratoriaus 2014 m. birželio 17 d. atsakymas. Ieškovo, kaip mokesčių administratoriaus, nurodomi valdingi įgalinimai yra taikytini santykiuose su mokesčių mokėtojais, o ne juridinių asmenų vadovais (dalyviais), todėl ieškinio nėra pagrindo vertinti kaip pareikšto viešajam interesui ginti (t. I, b. l. 142-148).

7Priešieškiniu atsakovas A. J. prašo pripažinti, kad UAB „Signum socium“ nekilo pareiga deklaruoti ir mokėti PVM nuo 2013 m. gegužės 17 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto turto; pripažinti negaliojančia ir panaikinti Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 19 d. patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-FR0681-76. Paaiškino, kad žalos faktas yra grindžiamas patikrinimo pažyma, kurios nuginčyti administracine tvarka galimybės nėra, todėl siekiant išvengti atsakomybės, priešieškiniu yra ginčijama patikrinimo pažyma. Patikrinimo pažyma yra neteisėta, kadangi mokesčių administratorius padarė eilę pažeidimų, susijusių su pasibaigusio juridinio asmens mokestinio patikrinimo vykdymu. Paaiškėjus, kad įmonės pasibaigė ir buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro nesant jos teisių ir pareigų perėmimo, įmonės patikrinimas turėjo būti nutrauktas. Mokestinio patikrinimo tęsimas ir užbaigimas sąlygojo tai, kad mokestinio patikrinimo metu objektyviai nebuvo užtikrintos teisės teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akto įgyvendinimas. Patikrinimo pažyma buvo patvirtintas ne tik mokestinės prievolės dydis, bet buvo paskirta bauda bei apskaičiuoti delspinigiai. Taigi administracinė nuobauda ir prievolės užtikrinimo priemonė buvo paskirtos subjektui, kuris jų priėmimo metu nebeegzistavo nei kaip ūkio subjektas, nei kaip mokesčių mokėtojas, todėl nei bauda, nei delspinigiai negalėjo būti paskaičiuoti (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d., Mokesčių administravimo įstatymo 95-96, 138-139 str.). Ginčo žemės sklypas neturi būti apmokestinamas PVM, kadangi buvo parduotas sklypas su senais pastatais, kas eliminuoja šį objektą iš PVM 32 str. 2 d. numatytos išimties. Įmonė neatliko jokių veiksmų su parduodamu žemės sklypu, t. y. nerengė detalaus žemės sklypo, kitų statinių projektai nebuvo rengiami, jokie leidimai rekonstrukcijai ar naujai statybai parduotame žemės sklype nebuvo rengiami ir nebuvo gauti. Net jei žemės sklypas būtų pripažintas PVM objektu, ieškovas neįvertino, jog sklypas buvo parduotas su senais pastatais, kurie nėra PVM objektas. Centrinis mokesčių administratorius išaiškino, jog jeigu kiemo statiniai nėra skirti nugriovimui, tokiu būdu, žemės sklypo ir kiemo statinių pardavimo sandorį, būtų galima laikyti atskirais sandoriais ir apmokestinti PVM, atsižvelgiant į kiekvienam sandoriui galiojančias PVM įstatymo nuostatas, t. y. žemės sklypo pardavimas – apmokestinamas PVM, o senų pastatų ar statinių pardavimas – PVM neapmokestinamas. Sklype buvo garažas su sandėliuku, šulinys, tvora ir kiti kiemo statiniai, kurie savo užstatymo plotu yra gerokai didesni už nugriautąjį statinį. Todėl apskaičiuojant apmokestinamąją vertę, statinių vertė privalėjo būti eliminuota iš žemės sklypo apmokestinamosios vertės. Tačiau Vilniaus AVMI pareigūnai į tai net neatsižvelgė. Tokiu būdu atlikto mokestinio patikrinimo rezultatai turi būti vertinami kaip nepagrįsti (t. I, b. l. 160-168).

8Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo A. J. priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovo ginčijama patikrinimo pažyma yra skundžiama mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsakovas patikrinimo pažymos apskundimo procedūrą pradėjo tik gavęs VMI ieškinį, o atsakovo atlikti veiksmai nepatvirtina, kad atsakovas išnaudojo visas galimybes ginti pažeistas teises administracine tvarka. Atsakovas nenurodo aplinkybių, kodėl būdamas įmonės direktoriumi, neskundė pažymos joje nustatyta tvarka. Tokiu būdu pažyma yra galiojanti ir sukelia atsakovui teisines pasekmes. Priešieškinio argumentai dėl mokestinių procedūrų trūkumų taip pat nenagrinėti CPK nustatyta tvarka. Atsakovui buvo žinoma apie jo vadovaujamos bendrovės prievoles valstybei, tačiau sąmoningai šių prievolių nevykdė (neteisėtas neveikimas). Teisės aktai nedraudžia atlikti juridinio asmens išregistruoto iš JAR patikrinimą. Be to, patikrinimas buvo pradėtas įmonei dar nesant išregistruotai, todėl tai, jog įmonė buvo išregistruota, nepriklausė nuo mokesčių administratoriaus valios. Todėl patikrinimo pažyma yra galiojanti ir teisėta (t. I, b. l. 209-212).

9Atsakovas G. J. B. atsiliepimu prašo priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad pats mokesčių administratorius leidinyje „Žemės ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)“ yra išaiškinęs, jog jeigu parduodant seną pastatą kartu su žeme, šio tiekimo momentu buvo atlikta tik dalis pastato griovimo darbų, tačiau pastatas dar bent iš dalies buvo naudojamas kaip pastatas (nesvarbu, kad po šio tiekimo pirkėjas prireikus visiškai užbaigs griovimo darbus), tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas seno pastato, perduodamo kartu su žeme, tiekimo sandoris, kuris PVM neapmokestinamas (t. I, b. l. 222-223).

10Ieškovo atstovai teismo posėdyje palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

11Atsakovų atstovai teismo posėdyje palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

12Faktinės aplinkybės

13Nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 29 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Signum socium“, kurios direktoriumi nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. birželio 3 d. buvo A. J., nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. liepos 22 d. P. J., o vieninteliu įmonės akcininku nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2014 m. spalio 27 d. – G. J. B. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko bendrovės PVM mokestinį tyrimą ir surašė 2014 m. vasario 10 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą, kurioje, be kitą ko, nustatė, jog UAB „Signum socium“ 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (t. I, b. l. 38-42) A. Z. už 393014,36 Eur pardavė žemės sklypą su senais pastatais ir statiniais ( - ), kuris Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 str. 2 d. prasme yra laikomas „žeme statyboms“, tačiau nepriskaičiavo pardavimo PVM (t. I ,b. l. 18-20). Bendrovei buvo pasiūlyta pateikti patikslintą 2013 m. gegužės mėn. deklaraciją, kurioje už parduodamą žemės sklypą būtų priskaičiuotas PVM ir sumokėta į biudžetą. Bendrovės vadovas A. J. 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. gegužės 20 d. teikė Vilniaus AVMI prašymus pratęsti terminą deklaracijos pateikimui, nurodydamas, jog konsultuojasi su auditoriais (pirmi du prašymai) ir laukia jų išvadų dėl mokestinių normų taikymo bei laukia centrinio mokesčio administratoriaus išaiškinimo (trečias prašymas) (t. I, b. l. 22-24). Ieškovo teigimu, terminas patikslintai deklaracijai pateikti pratęstas iki 2014 m. liepos 7 d. 2014 m. birželio 17 d. Valstybinė mokesčių inspekcija (centrinis mokesčių administratorius) išaiškino, jog: žemės sklypo su nugriovimui skirtais kiemo statiniais, kurie nebus naudojami pirkėjo veikloje, pardavimo sandoris PVM tikslais gali būti laikomas vienu žemės statyboms tiekimo sandoriu ir nuo visos sandorio vertės turėtų būti skaičiuojamas PVM mokestis; tačiau jeigu kiemo statiniai nėra skirti nugriovimui, tai žemės sklypo ir kiemo statinių pardavimo sandorį būtų galima laikyti atskirais sandoriais ir apmokestinti PVM, atsižvelgiant į kiekvienam sandoriui galiojančias PVM įstatymo nuostatas, t. y. žemės sklypo pardavimas – apmokestinamas, o senų pastatų ir statinių – ne (t. I, b. l. 25). 2014 m. birželio 17 d. UAB „Signum socium“ buvo pradėta bankroto ne teismo tvarka procedūra, bankroto administratoriumi paskirtas V. M.. Įmonės bankroto administratoriui 2014 m. spalio 22 d. pasirašytinai buvo įteiktas įteiktas įpareigojimas iki 2014 m. spalio 30 d. pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui (t. I, b. l. 26-27). Tačiau administratorius dokumentų nepateikė, o 2014 m. spalio 27 d. įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 11 d. patikrinimu aktu apskaičiavimo įmonės mokėtiną PVM 68208,99 Eur sumai (t. I, b. l. 28-30). Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 19 d. patikrinimo pažyma nusprendė patvirtinti patikrinimo aktą ir mokėtiną PVM sumą bei papildomai apskaičiavo 20020,95 Eur baudą ir 4270,8 Eur delspinigių, iš viso 92500,74 Eur. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija visą mokestinės nepriemokos sumą laiko valstybės biudžetui padaryta žala bei prašo šią sumą priteisti iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Signum socium“ buvusio direktoriaus A. J. ir vienintelio akcininko G. J. B. Atsakovai įrodinėja, jog jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko bei ginčija, jog įmonei buvo kilusi pareiga sumokėti mokestinę nepriemoką.

14Dėl buvusio juridinio asmens vadovo deliktinės civilinės atsakomybės

15Įstatymuose tiesiogiai nenustatyta juridinio asmens valdymo organo nario atsakomybė už nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditoriams. CK 2.87 str. 7 d. įtvirtinta tik atsakomybė pačiam juridiniam asmeniui už fiduciarinės pareigos, t. y. pareigos veikti teisėtai ir išimtinai bendrovės interesais, pažeidimą, sukėlusį žalą (CK 2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d.). Bendrovės vadovo pareigos nustatytos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., vadovas taip pat atsako už kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose (DK, CK ir t. t.), taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 str. 12 d. 10 p.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-7-266/2006). Vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą. Bendrovės vadovo atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams, ir yra subsidiaraus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-130/2011).

16Ieškovas nurodo, kad žala atsirado todėl, kad atsakovas A. J., būdamas UAB „Signum socium“ vadovu, nesilaikė Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos pareigos laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat pažeidė atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais tvarką (CK 6.9301 str.). Teismas sutinka, jog įmonės vadovo nesilaikymas privalomų įstatymo reikalavimų, gali būti pagrindu taikyti vadovui civilinę atsakomybę, tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (išskyrus kaltė, kuri preziumuojama; CK 6.248 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-220-916/2015), kurios ieškovo pareikšto ieškinio atveju reiškia konkrečiai į jį nukreiptų atsakovo nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai turi įtakos tiek ieškovui, tiek visiems kitiems juridinio asmens kreditoriams. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepakanka konstatuoti, jog įmonė mokestinės nepriemokos nesumokėjo dėl buvusio įmonės vadovo A. J. tyčios siekiant pažeisti ieškovo interesus ar aiškaus ir nepateisinamo aplaidumo vykdant savo pareigas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas yra tiesiogiai susijęs su 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią UAB „Signum socium“ pardavė pirkėjui A. Z. žemės sklypą su senais pastatais, adresu ( - ). Vilniaus AVMI 2014 m. sausio 6 d. – vasario 10 d. atlikusi įmonės mokestinį tyrimą už 2013 m. sausio 1 d. – lapkričio 30 d. mokestinį laikotarpį, pasiūlė pateikti patikslintą 2013 m. gegužės mėn. PVM deklaraciją, kurioje už parduotą žemės sklypą priskaičiuoti pardavimo PVM ir jį sumokėti; pateikti patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. kovo-lapkričio mėn., kuriose teisingai deklaruoti pardavimo PVM nuo patalpų nuomos ir patalpų aptarnavimo pajamų; įvertinti pajamas, gautas už neįrengtų pastogių ( - ) pardavimą Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai pagal 2012 m. birželio 20 d. mainų sutartį bei patirtas sąnaudas ir, esant pagrindui, pateikti patikslintą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2012 metus; įmonei buvo nustatytas 20 dienų terminas trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus turėjo būti pradėtas mokestinis patikrinimas (t. I, b. l. 12-20). Pranešimas apie atliktą mokestinį patikrinimą įmonės įgaliotam asmeniui buvo įteiktas 2014 m. vasario 22 d. Taigi šios aplinkybės tvirtina, jog buvęs įmonės vadovas savo pareigą teikti deklaracijas, tame tarpe už 2013 m. gegužės mėn., buvo įvykdęs, tačiau pateikta deklaracija buvo su trūkumais. Tarp šalių nėra ginčo, jog įmonė visus mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ištaisė, išskyrus 2013 m. gegužės mėn. patikslintos PVM deklaracijos pateikimą. Minėtos deklaracijos pateikimas užtruko, kadangi įmonei nebuvo aišku, kokio dydžio pardavimo PVM už žemės sklypo su statiniais pardavimą turėjo būti deklaruojamas, todėl įmonės vadovas tris kartus (2014 m. kovo 17 d., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. gegužės 20 d.) prašė pratęsti terminą patikslintos deklaracijos pateikimui, kadangi konsultavosi su auditoriais bei centriniu mokesčių administratoriumi. Bylos medžiaga tvirtina, jog buvęs įmonės vadovas buvo kreipęsis į auditorių bei, gavęs atsakymą, jog sandoris neapmokestinamas PVM, į centrinį mokesčių administratorių su prašymais išaiškinti, ar 2013 m. gegužės mėn. sudarytas sandoris yra apmokestinamas PVM (t. I, b. l. 25, 156-158). Audito bendrovė UAB „Patikimas auditas“ savo išvadą pateikė 2014 m. balandžio 16 d., tuo tarpu centrinis mokesčių administratorius – 2014 m. birželio 17 d. Byloje taip pat nėra ginčo, jog terminas patikslintai deklaracijai pateikti buvo pratęstas iki 2014 m. liepos 7 d. Teismas sutinka, jog paprastai įmonės vadovui apie įmonės pareigą laiku ir tinkamai mokėti mokesčius valstybei turėtų būti žinoma anksčiau nei įmonei įteikiamas atlikto mokestinio tyrimo pranešimas, tuo labiau mokestinio patikrinimo aktas, kuris dėl įmonės išregistravimo iš JAR nebuvo įteiktas. Tačiau teismo vertinimu, tuo atveju, jei mokesčių administratorius būtų visiškai įsitikinęs savo reikalavimo pateikti patikslintą deklaraciją pagrįstumu, t. y. būtų įsitikinęs įmonės 2013 m. gegužės mėn. atlikto sandorio apmokestinimu PVM, jis termino trūkumams pašalinti net tris kartus nebūtų pratęsinėjęs, o būtų nedelsdamas pradėjęs mokestinį patikrinimą (MAĮ 137 str. 2 d.). Be to, byloje atliktos ekspertizės išvadose teismo ekspertas priėjo išvados, jog įmonės atliktas sandoris neapmokestinamas PVM (t. IV, b. l. 2-7). Nustatytos aplinkybės rodo, jog buvęs įmonės vadovas turėjo pagrįstą pagrindą abejoti sandorio PVM apmokestinimu, o siekdamas išsiaiškinti sandorio apmokestinimo pagrįstumą, veikė išimtinai įmonės tikslais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog terminas patikslintai deklaracijai pateikti buvo pratęstas iki 2014 m. liepos 7 d., tuo tarpu atsakovas A. J. nuo 2014 m. birželio 4 d. nebuvo UAB „Signum socium“ vadovas. Nagrinėjamu atveju pareiga pateikti mokesčių administratoriui patikslintą deklaraciją kilo pirmiausia įmonei ir jos vadovui, o ne atsakovui kaip fiziniam asmeniui, kuris įmonėje tuo metu jau nedirbo. Įmonės vadovo pareigas nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. liepos 22 d. ėjo P. J., todėl būtent jis, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą pateikti patikslintą deklaraciją. Įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas 2014 m. birželio 17 d., t. y. atsakovui A. J. jau nesant įmonės vadovu. Todėl teismas negali konstatuoti, kad patikslintos deklaracijos nepateikimas bei mokestinės nepriemokos nepadengimas yra atsakovo A. J. tyčinio neveikimo, nukreipto į ieškovą, rezultatas.

17Ieškovas taip pat teigia, jog A. J. pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką (CK 6.9301 str.), kadangi laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. birželio 17 d. iš įmonės sąskaitos išmokėjo vieninteliam įmonės akcininkui atsakovui G. J. B. 314816,95 Eur sumą, tokiu būdu sumažindamas įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kas lėmė įmonės bankrotą bei žalos padarymą kreditoriui. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Pirmiausia pastebėtina, jog UAB „Signum socium“ sąskaitos išrašas už 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. spalio 23 d. laikotarpį patvirtina, jog 314816,95 Eur suma įmonės akcininkui buvo išmokėta laikotarpiu ne nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. birželio 17 d., o nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. kovo 18 d. (t. I, b. l. 44-69). Sąskaitos išraše nurodytos mokėjimo paskirtys rodo, jog akcininkui išmokėtą 314816,95 Eur sumą sudarė kapitalo mažinimo lėšos 181302,13 Eur sumai (mokėjimai atlikti nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 12 d.), 133514,82 Eur – paskolos grąžinimas (2014 m. sausio 14 d. – 2014 m. kovo 18 d.). Akcininko sprendimas dėl įstatinio kapitalo mažinimo priimtas 2014 m. vasario 3 d. ir viešam registrui pateiktas 2014 m. vasario 6 d., o įregistruotas 2014 m. vasario 10 d., t. y. iki tol, kol Vilniaus AVMI 2014 m. vasario 25 d. pranešė įmonei apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus (t. I, b. l. 10). Tas pats sąskaitos išrašas bei G. J. B. pateiktas kasos pajamų orderis tvirtina, jog akcininkas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. paskolino įmonei iš viso 116398,29 Eur, iš jų net 97109,59 Eur 2014 m. sausio 29 d., t. y. tuo metu kai įmonei jau buvo žinoma apie jos atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą (t. II, b. l. 112). Aplinkybė, jog įmonė vykdo veiklą iš nuosavų ir skolintų lėšų patvirtina Vilniaus AVMI 2014 m. vasario 10 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje ir pranešime apie atliktą tyrimą nurodyta informacija: pagal 2012 m. sausio 2 d. paskolos sutartį akcininkas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo suteikti įmonei beprocentinę paskolą iki 144810,01 Eur; nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. paskolino 139107,39 Eur, įmonė grąžino 138988,65 Eur, skolos likutis 2013 m. lapkričio 30 d. sudarė – 603,08 Eur; iš UAB „Open 24“ 2013 m. sausio 2 d. įmonė paskolino 28962 Eur, grąžino – 2013 m. gegužės 10 d.; iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 10 metų laikotarpiui paskolino 190569,97 Eur. Lėšų judėjimas įmonės banko sąskaitoje rodo, jog įmonė ir po 2014 m. kovo 18 d. vykdė įprastą ūkinę-komercinę veiklą, t. y. apmokėdavo sąskaitas, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, gaudavo lėšas iš kontrahentų, įmonės akcininkas skolino įmonei. Kaip minėta, bankroto byla ne teismo tvarka įmonei iškelta bei paskirtas bankroto administratorius – 2014 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, jog ne teismo tvarka bankroto procedūros metu teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Iškėlus įmonei bankroto bylą bankroto administratoriui kyla pareiga ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.). Byloje nėra ginčo, jog nei bankroto administratorius, nei įmonės kreditoriai nenustatė bei nesikreipė į teismą dėl priešingų įmonės veiklai sudarytų sandorių nuginčijimo ar įmonės pripažinimo tyčiniu, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas iš teismų informacinės sistemos duomenų. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovo A. J. įmonės vadovavimo laikotarpiu, ieškovo nurodyti įmonės mokėjimai akcininkui, nepažeidė kreditorių interesų, o įmonė minėtu laikotarpiu iš esmės vykdė įprastą ūkinę-komercinę veiklą. Pažymėtina, jog sprendimą dėl įstatinio kapitalo mažinimo priėmė ne įmonės vadovas, o vienintelis akcininkas, taigi įmonės vadovas nėra atsakingas už akcininko priimtą sprendimą. Be to, kita dalis akcininkui grąžintų lėšų yra paties akcininko įmonei paskolintos lėšos, iš kurių 97109,59 Eur sumą akcininkas paskolino net ir žinodamas apie įmonės atžvilgiu pradėtą mokestinį tyrimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus AVMI įmonės mokestinį patikrinimą pradėjo tik 2014 m. spalio 16 d. (t. I, b. l. 27), nors terminas patikslintai deklaracijai pateikti baigėsi dar 2014 m. liepos 7 d. Pranešimas apie įmonės mokestinį patikrinimą bankroto administratoriui buvo įteiktas 2014 m. spalio 22 d. (t. I, b. l. 26). Taigi ieškovui Vilniaus AVMI apie įmonės bankroto procedūras buvo žinoma, tačiau ieškovas jokių aktyvių veiksmų dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ar bankroto procedūrų sustabdymo iki kol paaiškės kreditorinio reikalavimo dydis nesiėmė. Šios aplinkybės patvirtina, jog iš esmės iki 2014 m. lapkričio 11 d., t. y. iki patikrinimo akto surašymo, ieškovas nebuvo visiškai įsitikinęs mokestinės nepriemokos egzistavimu. Todėl ir šiuo atveju teismas negali konstatuoti, kad atsakovo A. J., kaip įmonės vadovo, 2014 m. sausio 14 d. – kovo 18 d. mokėjimai vieninteliam įmonės akcininkui, buvo atlikti tyčia, siekiant sumažinti įmonės galimybes atsiskaityti su ieškovu.

18Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių nepakanka buvusio vadovo civilinei atsakomybei konstatuoti ir žalai iš jo priteisti, todėl ieškinį atsakovo A. J. atžvilgiu atmeta. Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvieno juridinio asmens vadovo pareiga yra rūpintis, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo vykdytų įstatymų reikalavimus bei mokėtų skolas kreditoriams, tame tarpe mokestinę nepriemoką valstybei. Tačiau šios pareigos pažeidimas, nesant akivaizdžių tyčinių vadovo veiksmų ar neteisėto neveikimo, negali lemti paties vadovo atsakomybės, kadangi tai prieštarauja juridinio asmens savarankiškumo principui. Priešingu atveju, net ir veikiančiai įmonei pažeidus teisės aktų reikalavimus, žala bet kokiu atveju galėtų būti išieškoma iš įmonės vadovo, kadangi juridinis asmuo visada savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo būtent per fizinius asmenis.

19Dėl buvusio įmonės akcininko deliktinės atsakomybės

20Kaip buvo minėta aukščiau, vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles (CK 2.50 str. 1 ir 2 d.). CK 2.50 str. 2 d. įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai turi pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 3K-3-329/2009); ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-29/2011). CK 2.50 str. 3 d., kuria remiasi ieškovas, siekdamas įrodyti buvusio UAB „Signum socium“ vienintelio akcininko atsakovo G. J. B. deliktinę civilinę atsakomybę, nustatyta, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-147/2009).

21Ieškovo nuomone 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. kovo 18 d. įmonės įvykdyti mokėjimai vieninteliam akcininkui patvirtina akcininko nesąžiningumą. Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, jog sprendžiant akcininko atsakomybės klausimą dėl jam atliktų mokėjimų teisėtumo, būtina juos išskirti į dvi dalis, kadangi viena jam pervestų lėšų dalis buvo įstatinio kapitalo mažinimo lėšos, o kita dalis – kaip įmonės paskolos grąžinimas. Už įmonės paskolos grąžinimą akcininkui yra atsakingas įmonės vadovas, todėl šiuo atveju akcininkui negali kilti atsakomybė už tai, jog jam skolininkas grąžino skolą. Dėl įmonės vadovo atsakomybės grąžinant akcininkui paskolą teismas jau pasisakė aukščiau, todėl nekartodamas išdėstytų argumentų, teismas nesutinka, jog įmonės akcininkas atliko nesąžiningus veiksmus kreditorių ar ieškovo atžvilgiu, priimdamas įmonės kaips skolininko grąžinamą paskolą. Tuo tarpu dėl sprendimo mažinti UAB „Signum socium“ įstatinį kapitalą, teismo vertinimu, tam, kad galima būtų pritarti ieškovo teiginiui ir pripažinti, kad atsakovas G. J. B. pažeidė jam kaip įmonės dalyviui nustatytą bendrąją sąžiningo elgesio pareigą, turėjo būti įrodyta aplinkybė, kad mokėjimų atlikimo metu įmonės padėtis buvo sunki, atsakovas apie tai žinojo, tačiau vis tiek priėmė sprendimą dėl įstatinio kapitalo mažinimo, kas nulėmė negalėjimą atsiskaityti su ieškovu. Vertinant šio veiksmo teisėtumą, teismas pažymi, jog akcininkas neturi kitų pareigų bendrovei, išskyrus vieną – įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina (ABĮ 14 str. 2 d.). Tuo tarpu įmonės įstatinio kapitalo didinimas ar mažinimas yra akcininko teisė (ABĮ 20 str. 1 d. 16, 17 p.), įstatinio kapitalo mažinimo procedūra nustatyta ABĮ 52 str. Nagrinėjamu atveju akcininko sprendimas dėl įstatinio kapitalo mažinimo buvo priimtas 2014 m. vasario 3 d. ir viešam registrui pateiktas 2014 m. vasario 6 d., o įregistruotas 2014 m. vasario 10 d., pakeisti bendrovės įstatai įregistruoti 2014 m. vasario 19 d., lėšos akcininkui pervestos 2014 m. vasario 25 d. (t. I, b. l. 10). Taigi iš esmės kapitalo mažinimo procedūra buvo užbaigta iki Vilniaus AVMI 2014 m. vasario 25 d. pranešimo įmonei apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus bei iki administratoriaus nustatytos konkrečios mokestinės nepriemokos sumos, kuri buvo nustatyta tik po įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Įmonė ir po 2014 m. vasario 25 d. akcininkui pervestų įstatinio kapitalo mažinimo lėšų vykdė įprastą ūkinę-komercinę veiklą, t. y. apmokėdavo sąskaitas, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, gaudavo lėšas iš kontrahentų, įmonės akcininkas skolino įmonei. Pažymėtina, jog bankroto byla ne teismo tvarka įmonei iškelta bei paskirtas bankroto administratorius 2014 m. birželio 17 d., tačiau kaip minėta, nei administratorius, nei įmonės kreditoriai nenustatė sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat nebuvo nustatyta tyčinio bankroto požymių. Taigi šios aplinkybės taip pat reiškia, jog įmonės akcininko priimtas sprendimas dėl įstatinio kapitalo mažinimo, įmonės kreditorių ir teisėtų interesų nepažeidė. Ginčo, jog ieškovas apie pradėtą bankroto procesą įmonei žinojo, nėra. Todėl nėra aišku, kodėl ieškovas, manydamas, jog yra įmonės kreditorius, daugiau nei 3 mėnesius, žinodamas apie UAB „Signum socium“ pradėtą bankroto procesą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, t. y. kreditorinio reikalavimo nepareiškė, bankroto procedūrų stabdyti neprašė, kreditorių sprendimų neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas negali konstatuoti, kad atsakovo G. J. B., kaip įmonės akcininko sprendimas sumažinti UAB „Singum socium“ įstatinį kapitalą, buvo atliktas nesąžiningai, siekiant sumažinti įmonės galimybes atsiskaityti su ieškovu. Todėl ieškinys atsakovo G. J. B. atžvilgiu taip pat atmetamas.

22Dėl priešieškinio

23Atsakovas buvęs UAB „Signum socium“ vadovas A. J. priešieškiniu prašo pripažinti, kad UAB „Signum socium“ nekilo pareiga deklaruoti ir mokėti PVM nuo 2013 m. gegužės 17 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto turto; pripažinti negaliojančia ir panaikinti Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 19 d. patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-FR0681-76. Kadangi ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija ieškiniu prašo priteisti žalą, kurią kildina iš nesumokėto PVM pagal 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o žalos dydį grindžia Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu ir 2014 m. lapkričio 19 d. patikrinimo pažyma, spręstina, jog priešieškiniu iš esmės siekiama įrodyti, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui kilo žala, bei panaikinti sprendimą, kuriuo grindžiami neteisėti veiksmai bei žala. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys yra atmetamas, neįrodžius atsakovo A. J., kaip UAB „Signum socium“ vadovo, neteisėtų veiksmų, nepateikiant patikslintos 2013 m. gegužės mėn. deklaracijos bei nesumokant valstybei PVM pagal 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, iš esmės nėra reikšmingi kiti argumentai dėl patirtų nuostolių ir jų dydžio, bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 19 d. patikrinimo pažyma, kuria patvirtintas 2014 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktas bei šiuose dokumentuose konstatuota pareiga sumokėti mokestinę nepriemoką, yra priimti UAB „Signum socium“, o ne A. J., atžvilgiu. UAB „Signum socium“ iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2014 m. spalio 27 d., todėl jos prievolės kreditorių atžvilgiu baigėsi (CK 2.95 str. 3 d., 6.128 str. 3 d.). Atsakovas nėra UAB „Signum socium“ teisių ir pareigų perėmėju, todėl darytina išvada, jog priešieškiniu keliamų reikalavimų tenkinimas nesukeltų atsakovui jokių materialinių teisinių pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-241/2013). Teismo manymu, nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 19 d. patikrinimo pažyma yra vienas iš įrodymų, kuriais ieškovas grindė atsakovo neteisėtus veiksmus bei žalos dydį. Tačiau įrodymų nuginčijimas savaime taip pat negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių, todėl priešieškiniu keliami reikalavimai negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinė byla dalyje pagal atsakovo A. J. priešieškinį nutraukiama CPK 293 str. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

24Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis 92500,74 Eur sumai buvo areštuotos solidariems atsakovams A. J. ir G. J. B. priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kitas turtas ar turtinės teisės, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – atsakovų piniginės lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. Ieškinys yra atmetamas, todėl sprendimui įsiteisėjus 2015 m. sausio 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovas A. J. prašo už advokato pagalbą šioje byloje iš viso priteisti 1936 Eur (neįskaitant ekspertizės išlaidų) (t. IV, b. l. 25-28). Atsakovo advokatas šioje byloje parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką bei priešieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose (iš viso 3 val. 25 min.). Kadangi atsakovas visas atstovavimo išlaidas advokatui apmokėjo 2016 m. rugsėjo mėn., todėl apskaičiuojant priteistinas sumas imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2016 m. I ketvirtį siekė 748 Eur. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimo parengimą (1870 Eur), tripliko parengimą (1122 Eur) ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (74,8 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinė byla dalyje pagal atsakovo pagal priešieškinį yra nutraukiama CPK 293 str. 1 p. pagrindu, todėl bylinėjimosi išlaidos už priešieškinio parengimą nepriteistinos. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę bei bylos sudėtingumą, priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato pagalbą mažinama iki 1000 Eur. Kadangi iš esmės sprendimas yra priimamas atsakovo naudai, todėl iš ieškovo taip pat priteisiamos 1452 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsakovo byloje apmokėtą ekspertizę. Taigi iš viso atsakovui A. J. iš ieškovo priteisiama 2452 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

28Atsakovas G. J. B. prašo už advokato pagalbą šioje byloje iš viso priteisti 1089 Eur (t. IV, b. l. 29-30). Atsakovo advokatas šioje byloje parengė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose (iš viso 3 val. 30 min.). Atsakovas visas atstovavimo išlaidas advokatui apmokėjo 2016 m. rugsėjo mėn. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimų parengimą (2x1870 Eur) ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (74,8 Eur). Kadangi abiejų atsakovų atstovų atliktų darbų apimtis yra apylygė, todėl iš ieškovo atsakovo G. J. B. naudai taip pat priteisiama 1000 Eur advokato pagalbai atlyginti.

29Pagal CPK 87 str. 1 d. 4 p. žyminis mokestis grąžinamas, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme. Atsakovo atstovas už priešieškinį sumokėjo iš viso 341 Eur žyminio mokesčio (t. I, b. l. 170, 191), todėl bylą nutraukiant CPK 293 str. 1 p. pagrindu, žyminis mokestis grąžinamas. Kadangi žyminį mokestį sumokėjo atsakovo atstovas advokatas N. S., todėl žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

30Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 279 straipsniais

Nutarė

31ieškinį atmesti.

32Civilinę bylą dalyje pagal atsakovo A. J. priešieškinį nutraukti.

33Priteisti iš ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752) atsakovui A. J. (a. k. ( - ) 2452 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

34Priteisti iš ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752) atsakovui G. J. B. (a. k. ( - ) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

35Grąžinti atsakovo A. J. atstovui advokatui N. S. (a. k. ( - ) už priešieškinį sumokėtą 341 Eur žyminį mokestį (Vilniaus regiono kredito unijos 2015 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas 41 Eur sumai ir 2015 m. birželio 19 d. nurodymas 300 Eur sumai).

36Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovų A. J. (a. k. ( - ) ir G. J. B. (a. k. ( - ) atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (nutarties Nr. 2-3770-302/2015).

37Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei... 2. ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija ieškiniu prašo priteisti... 3. Atsakovas G. J. B. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB... 4. Atsakovas A. J. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad... 5. Valstybinė mokesčių inspekcija dublike paaiškino, kad atsakovų argumentai... 6. Atsakovas A. J. triplike paaiškino, kad Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 19 d.... 7. Priešieškiniu atsakovas A. J. prašo pripažinti, kad UAB „Signum socium“... 8. Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo A. J. priešieškinį... 9. Atsakovas G. J. B. atsiliepimu prašo priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad... 10. Ieškovo atstovai teismo posėdyje palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose... 11. Atsakovų atstovai teismo posėdyje palaikė atsakovų procesiniuose... 12. Faktinės aplinkybės... 13. Nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 29 d. Juridinių asmenų registre buvo... 14. Dėl buvusio juridinio asmens vadovo deliktinės civilinės atsakomybės... 15. Įstatymuose tiesiogiai nenustatyta juridinio asmens valdymo organo nario... 16. Ieškovas nurodo, kad žala atsirado todėl, kad atsakovas A. J., būdamas UAB... 17. Ieškovas taip pat teigia, jog A. J. pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais... 18. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes sprendžia, kad byloje nustatytų... 19. Dėl buvusio įmonės akcininko deliktinės atsakomybės ... 20. Kaip buvo minėta aukščiau, vienas iš svarbiausių juridinio asmens... 21. Ieškovo nuomone 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. kovo 18 d. įmonės įvykdyti... 22. Dėl priešieškinio... 23. Atsakovas buvęs UAB „Signum socium“ vadovas A. J. priešieškiniu prašo... 24. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas... 28. Atsakovas G. J. B. prašo už advokato pagalbą šioje byloje iš viso... 29. Pagal CPK 87 str. 1 d. 4 p. žyminis mokestis grąžinamas, kai byla... 30. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 279 straipsniais... 31. ieškinį atmesti.... 32. Civilinę bylą dalyje pagal atsakovo A. J. priešieškinį nutraukti.... 33. Priteisti iš ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752)... 34. Priteisti iš ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752)... 35. Grąžinti atsakovo A. J. atstovui advokatui N. S. (a. k. ( - ) už... 36. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19... 37. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...