Byla 1A-335-487/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam M. O. (M. O.), jo gynėjui advokatui Alfred Sokolovski, nukentėjusiesiems R. L., N. L., O. R., A. R., nukentėjusiosios R. L. atstovei advokatei Evitai Vėtei, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nukentėjusiųjų R. L., N. L., O. R., A. R. ir nuteistojo M. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d.

5Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš M. O. priteista 62,34 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

6A. R. iš M. O. priteista 1 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

7R. L. iš M. O. priteista 3 000 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8N. L. iš M. O. priteista 334,80 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9O. R. iš M. O. priteista 2 211 Eur nusikaltimu padarytai turtinei, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmesta.

10A. R. civilinis ieškinys atmestas.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12I. Bylos esmė

131.

14M. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė du žmones – V. L. ir V. L. bei pasikėsino nužudyti A. R.:

151.1.

16jis nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.38 val., bute, esančiame ( - ), virtuvėje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su peiliu sudavė V. L. vieną smūgį į poraktikaulinę sritį, padarydamas V. L. durtinę-pjautinę žaizdą su poraktikaulinės arterijos bei dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu krūtinės ląstos dešinėje, kas komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nuo V. L. mirė, ir tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį peiliu V. L. į krūtinės ląstos dešinę pusę, padarydamas V. L. odos nubrozdinimą dešiniame žaste ir durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą su dešiniojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, ūmiu širdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijų sutrikimu, nuo ko V. L. mirė, ir tokiu būdu tyčia nužudė V. L. ir V. L.. Iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į V. L. pagalbos šauksmą atėjus A. R. tyčia su peiliu sudavė vieną smūgį A. R. į kaklą, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje, ir taip pasikėsino nužudyti A. R., tačiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabėgti iš buto.

17II. Apeliacinių skundų argumentai

182.

19Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir M. O., pripažintam kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskirti 20 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus 7 metus ją atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

202.1.

21Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad, pripažindamas M. O. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir skirdamas jam bausmę, pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir paskyrė per švelnią bausmę. Prokuroro nuomone, teismas tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, stadijos, padarinių, kaltinamojo asmenybės ir kitų aplinkybių. Paskyrus savo dydžiu neteisingą bausmę, nėra galimybės įgyvendinti bausmės paskirties – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

222.2.

23Prokuratūros skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnio bei kilusių labai sunkių padarinių M. O. už dviejų žmonių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti dar vieną žmogų paskyrė nežymiai didesnę bausmę, nei BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės už šią nusikalstamą veiką sankcijos vidurkį. Tokio dydžio bausmės skyrimas už tyčinį dviejų žmonių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti dar vieną žmogų yra nepagrįstas ir neproporcingas, bausmė yra per švelni padarytiems nusikaltimams. Skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Teismas nenustatė nei vienos M. O. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmingos įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prokuroro nuomone, skirdamas bausmę M. O. teismas neįvertino, jog jis nepripažino padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nesiėmė jokių priemonių padarytai žalai atlyginti, nerodė jokio gailėjimosi dėl savo veiksmų, o tai rodo M. O. neigiamą ir nekritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes.

243.

25Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir M. O. paskirti griežtesnę bausmę. Taip pat tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

263.1.

27Apeliaciniame skunde R. L. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nekvalifikavęs nuteistojo M. O. veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tuo pačiu paskyrė ir per mažą bausmę, kuri yra neproporcingą, neatitinka padaryto itin sunkaus nusikaltimo pobūdžio.

283.2.

29Apeliantės nuomone byloje nėra nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistasis veikė tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė itin sunkų nusikaltimą, neprisipažino jį padaręs, nepadėjo tyrimui, viso proceso metu neparodė gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino žalos.

303.3.

31Atsisakęs nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios neabejotinai įrodo V. L. bejėgišką būklę. V. L. turėjo judėjimo negalią, tad M. O. turėjo fizinį pranašumą prieš jį. Teismas nepagrįstai neįvertino V. L. neįgalumo, negalėjimo apsiginti sėdint neįgaliojo vežimėlyje ir aktyviai priešintis prieš fiziškai stipresnį, sveiką, agresyvų asmenį kaip nukentėjusiojo V. L. bejėgiškos būklės buvimo.

323.4.

33Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad dėl negalios V. L. negalėjo gintis nuo smurtinių veiksmų, kreiptis pagalbos ar atlikti kitokių valingų veiksmų neva dėl to, kad V. L. sureagavo į virtuvėje vykstantį konfliktą tarp V. L. ir M. O., pats neįgaliojo vežimėliu nuvažiavo į virtuvę, kvietė į pagalbą A. R., o nuo smurtinių M. O. veiksmų galėjo gintis pagal savo fizines galimybes, nes nebuvo įvertinta tai, kad pasyvus smūgių vengimas ir pagalbos šauksmas negali būti tapatinimas su aktyviu pasipriešinimu. V. L. nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis, neterminuotai nustatytas specialus transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir vien tai teismų vertinama kaip bejėgiška būklė. Be to, apeliantės vertinimu, tai, kad V. L. kvietė į pagalbą A. R., tik parodo, kad jis suvokė, jog pats dėl savo neįgalumo apsiginti, aktyviai priešintis negali. Tai patvirtina ir apklaustų A. R., O. S., A. B. bei apeliantės paaiškinimai teismui. Apeliantės manymu, V. L. lavono kraujyje ir šlapime rastas etilo alkoholio kiekis (atitinkamai 2 promilės ir 2,58 promilės) neabejotinai turėjo įtakos nužudytojo koordinacijai, reagavimo greičiui, apsunkino neįgalaus asmens ir taip menkas gynybos galimybes. Iš esmės tas pats pažymimą ir apie kitą nužudytąjį V. L., kurio kraujyje rasta 4,94 promilės etilo alkoholio, o šlapime – 5,19 promilės. Įvertinusi specialisto išvadoje nurodyta aplinkybę, kad V. L. buvo sužalotas esant jam vertikalioje ar artimoje jai padėtyje, pavyzdžiui, sėdimoje padėtyje, sudavus smūgį peilio geležtės tipo daiktu į krūtinės dešinę pusę iš viršaus, priekio ir dešinės į apačią, kairę ir nugarą, apeliantė mano, kad, esant tokioje padėtyje, nukentėjusysis negalėjo atsistoti ir aktyviai priešintis stovinčiam asmeniui, negalėjo duoti atkirčio, negalėjo pasinaudoti gynybai padėsiančiais daiktais, veiksmais. Jos nuomone, tai patvirtina ir lavono tyrimą atlikęs specialistas savo išvadoje konstatavęs tik pasyvios savigynos metu patirtus sužalojimus – nubrozdinimą dešinės rankos žaste, kas, atsižvelgiant į teismų praktiką, taip pat negali būti vertinama kaip aktyvi gynyba priešingai nei konstatavo teismas (nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-113/2008). Šias aplinkybes nuteistasis suprato, nes pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą M. O. nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ar veiklai, dėl psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, be to viso proceso metu M. O. pats teigė, kad V. L. visą laiką buvo neįgaliojo vežimėlyje, net į tualetą jį reikėjo lydėti, vartojo alkoholį, kas įrodo, kad kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę, kad V. L. yra prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, apsvaigęs nuo alkoholio ir jo galimybės apsiginti yra niekinės. Todėl šiuo atveju teismas turėjo M. O. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes nužudytas bejėgiškos būklės žmogus.

343.5.

35Apeliantė mano, kad teismas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, netinkamai paskyrė nuteistajam bausmę, nes vadovaudamasis BK 54 straipsniu turėjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formos ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltininko asmenybę, į tai, kad M. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o jo atsakomybę sunkina tai, jog veika padaryta asmenims, kurie buvo neįgalūs, bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio l dalies 6 punktas) ir kad M. O. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

363.6.

37Apeliantė nesutinka su teismo jai priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl neturtinės žalos dydžio, nurodė tik kelis faktus, reikšmingus šio klausimo išsprendimui, kad nuo 2011 metų ji gyveno kartu su nužudytu V. L., rūpinosi sūnumi, iš esmės vedė bendrą ūkį, prie kurio prisidėdavo ir sūnus. Tačiau teismas tinkamai neįvertino jos tarpusavio su sūnumi santykio, neįvertino, kad nusikaltimas padarytas tyčia, žiauriai nužudytas jauno amžiaus neįgalus bejėgiškos būklės asmuo, kuris buvo prikaustytas prie vežimėlio, jam buvo nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis, kad jis negalėjo apsiginti nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų, neatsižvelgė į nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, į akivaizdžius jos kaip nužudytojo motinos išgyvenimus ir kančias, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos, į tai, kad nuteistasis bandė kaltę suversti nukentėjusiajam, neatsiprašė, nesigaili dėl įvykdyto nusikaltimo, taip pat nebuvo atsižvelgta ir į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Pasak apeliantės, akivaizdu, kad artimo žmogaus, tik 30 procentų darbingumo lygį turinčio, neįgalaus, negalinčio apsiginti sūnaus žiaurus tyčinis nužudymas jai kaip motinai sukėlė nepataisomas pasekmes, kančias, neigiamus išgyvenimus, paliksiančius pėdsaką visam likusiam gyvenimui. Tad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio turėjo įvertinti tai, kad jos santykiai su nužudytuoju buvo itin artimi, kad staiga ji neteko jauno amžiaus sūnaus, kuriam po jo tėvo mirties skirdavo visą dėmesį ir meilę. Teismo visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad sūnui tapus neįgaliu ji labai daug investavo į jo gydymą, į masažus, slaugytojų paslaugas, vaistus, norėjo, kad jis vėl turėtų galimybę vaikščioti, sutarė dėl antros sūnaus operacijos. Neteisėti M. O. veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiomis neatstatomomis pasekmėmis – jos dvasinio pobūdžio pakenkimais, dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, emocine depresija, ilgalaikiu stresu, sielvartu, sveikatos būklės pablogėjimu dėl vartotų raminamųjų, atsiradusiomis problemos su širdimi, pradėjimu vartoti antidepresantus, lankymusi pas psichologus, psichiatrus, negalėjimu ramiai miegoti, nuolatinės baimės jautimu, nuolatiniu rankų drebėjimu, pablogėjusia gyvenimo kokybe, kadangi ji vengia bendrauti su aplinkiniais, kurie nuolat primena tragišką įvykį. Iki šiol ji blogai miega, ją kamuoja košmarai, mirties baimė, ką patvirtina byloje esantis ( - ) poliklinikos išrašas iš medicininių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jos patirti neigiami išgyvenimai dėl sūnaus netekties yra ilgalaikiai. Todėl sumenkinęs jos patirtą žalą, negrįžtamas pasekmes, neįvertinęs teismų pozicijos tokio pobūdžio bylose, priteisė neproporcingai mažą neturtinės žalos dydžio atlyginimą. Juolab, kad pagal teisminę praktiką įvertinus bylos aplinkybes nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688,60 Eur iki 57 294 Eur. Todėl teismo jai priteistą neturtinės žalos dydį ji laiko neadekvačiu, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir prieštaraujantį jos apeliaciniame skunde išvardintai teisminei praktikai.

384.

39Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. L. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dalyje dėl neteisingai M. O. paskirtos bausmės ir nusikaltimu padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

404.1.

41Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, veika itin pavojinga, kadangi nužudyti du asmenys, buvę bejėgiškoje būklėje (V. L. neįgalus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o V. L. buvo nustatytas beveik 5 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), pasikėsinta nužudyti A. R., veika neužbaigta dėl nuo nuteistojo nepriklausančių veiksnių, nes nukentėjusysis pabėgo, veika padaryta tiesiogine tyčia savanaudiškais tikslais, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, byloje nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, veika padaryta bejėgiškos būklės asmeniui (BK 60 straipsnio l dalies 6 puntas, 9 punktas). Negana to, kaltininkas neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesigailėjo, neatsiprašė, žalos neatlygino.

424.2.

43Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, pagal kuriuos jos brolis nebuvo pripažintas bejėgiškos būklės, o galintis pasipriešinti, apsiginti. Apeliaciniame skunde remdamasi teismo specialisto išvados Nr. ( - ) rezultatais dėl V. L. mirties, kraujyje ir šlapime rasto alkoholio kiekio bei gebėjimo apsiginti, taip pat V. L. nustatytu darbingumo lygiu, liudytojų A. R., O. S., A. B., R. L. bei jos parodymais, apeliantė tvirtina, kad V. L. dėl savo neįgalumo, negalėjimo judėti be neįgaliojo vežimėlio, savarankiškai vaikščioti, apsiginti ar juo labiau aktyviai priešintis negalėjo pasipriešinti nuteistajam ir teismas to tinkamai neįvertino. Teismo liko neįvertinta ir tai, kad pats nuteistasis suprato, jog jos brolis V. L., kuris yra neįgalus, dėl savo bejėgiškos būklės negalės apsiginti nuo jo neteisėtų veiksmų, juo labiau, kad viso proceso metu M. O. pats nurodė, kad V. L. jau jam atėjus buvo neįgaliojo vežimėlyje, judėjo tik jo pagalba, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šios jos skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nužudytasis V. L. buvo bejėgiškos būklės dėl negalios ir apsvaigimo, negalėjo gintis, būdamas neįgaliojo vežimėlyje negalėjo aktyviai priešintis, o fiziškai pranašesnis M. O. tą suvokė. Todėl ji su teismo nuosprendžiu dalyse dėl paskirtos bausmės bei M. O. pritaikyto baudžiamojo įstatymo (atsisakymo jo atžvilgiu taikyti BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą) visiškai nesutinka ir yra įsitikinusi, kad nuosprendis šiose dalyse turi būti pakeistas ir M. O. turi būti paskirta griežčiausia įstatyme numatyta bausmė.

444.3.

45Apeliantė N. L. motyvuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai įvertino jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Civiliniu ieškiniu iš kaltininko buvo prašoma priteisti 970,71 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos, tačiau teismas, tik iš dalies tenkinęs civilinį ieškinį ir priteisęs 334,80 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos, nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 346,97 Eur už dukters priežiūrą, kai ji buvo išvykusi į Lietuvą padėti organizuoti brolio laidotuves, nurodęs, kad ši suma skirta dukroms poreikiams tenkinti. Anot apeliantės, teismas visiškai neįvertino, kad šios išlaidos nebuvo susijusios su jos norais, o tik su M. O. padaryta nusikalstama veika. Didžiojoje Britanijoje ji gyvena kartu su savo nepilnamete neįgalia dukra, jai dar 2012 metais nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis (tai patvirtina byloje esantis dukters neįgaliojo pažymėjimas), ji pati ją prižiūri, auklės nesamdo, kadangi neturi tam nei papildomų lėšų, nei poreikio. Tačiau M. O. nužudžius jos brolį V. L., ji privalėjo skubiai vykti į Lietuvą, o negalėdama paimti su savimi neįgalios dukros privalėjo kuo skubiau rasti žmogų, kuris galėtų ja pasirūpinti. Ji su sutuoktiniu yra faktiškai nutraukę santuoką, kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jis dukros neprižiūri, todėl esant kritinei situacijai negalėdama per tokį trumpą laiką rasti profesionalios auklės, paprašė draugės, kad ją prižiūrėtų ir už tai sumokėjo 346,97 Eur atlyginimą, kokį būtų sumokėjus ir auklei. Taigi, auklei skirtos išlaidos nebuvo įprastos, kasdienės išlaidos, šios išlaidos susietos išimtinai su brolio nužudymu ir būtinybe organizuoti jo laidotuves. M. O. neginčijo šios sumos.

464.4.

47Taip pat apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė ir jos reikalavimą atlyginti 288,94 Eur, kurias patyrė kelionėms į Lietuvą jau po brolio laidotuvių, kai buvo atvykusi tvarkyti brolio kapavietę, statyti paminklą, dalyvauti apklausose, sutvarkyti gyvenamąjį būstą, perrinkti brolio asmeninius daiktus, palaikyti motiną R. L.. Teismas visiškai nepagrįstai išskyrė ir pasisakė tik dėl kelionės išlaidų, patirtų atvykstant į apklausas, nenurodęs nei sumos, nei argumentų dėl kitų išlaidų. Anot apeliantės, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nebuvo atsižvelgta į tai, kad šios išlaidos nebūtų atsiradusios, jei nebūtų įvykdyta nusikalstama veika, jos nebuvo planuotos, tikėtinos, bilietus turėjo pirkti staigiai, negalėjo laukti, kol jie atpigs. Teismas net nesiaiškino šių jos išlaidų prasmės, būtinumo. 2017 m. vasario 5 d. ji skrido į Lietuvą ne į apklausą teisme, bet atlikti kitas savo asmenines su brolio mirtimi susijusias pareigas, nurodytas aukščiau, o 2017 m. vasario 7 d. domėdamasi brolio nužudymo bylos tyrimu nuvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą duoti parodymų. Teismui buvo pateikti visi įrodymai, bilietai, apmokėjimai, sumos nebuvo išgalvotos, sąmoningai padidintos, o visiškai pagrįstos, realios, būtinos, susijusios su padaryta nusikalstama veika, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

484.5.

49Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes bei neatsižvelgęs į teismų praktiką, nepagrįstai jai priteisė ir neproporcingai mažą 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Anot apeliantės, teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, nevertino, kokiomis aplinkybės ir būdu buvo padarytas nusikaltimas (tyčia žiauriai nužudytas jauno amžiaus neįgalus bejėgiškos būklės asmuo, kuris buvo prikaustytas prie vežimėlio, jam buvo nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis, kad jis negalėjo apsiginti nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų), taip pat neatsižvelgė į nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, į akivaizdžius, jos kaip nužudytojo sesers išgyvenimus ir kančias, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos, į tai, kad nuteistasis bandė kaltę suversti nukentėjusiajam, neatsiprašė, nesigaili dėl įvykdyto nusikaltimo. Teismas taip pat neatsižvelgė į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

504.6.

51Skundžiamame nuosprendyje plačiau nepasisakyta ir dėl bylai svarbių jos nurodytų, bylos medžiaga patvirtintų aplinkybių, o tik trumpai keliais sakiniais nurodė, kad ji su broliu palaikė nuolatinį ryšį, beveik kiekvieną dieną bendravo elektroninėmis ryšio priemonėmis, ji jam padėdavo materialiai, su juo nuolat dalinosi rūpesčiais ir juos neabejotinai siejo artimas ryšys.

524.7.

53Be to, apeliantės nuomone, teismas neįvertino ir to, kad gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai, apie kuriuos teismas nieko net neužsiminė. Nuteistojo asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeiminė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį.

544.8.

55Taigi, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismo, nustatant jai priteistinos neturtinės žalos dydį, nebuvo tinkamai atsižvelgta, kad buvo padarytas labai sunkus, tyčinis nusikaltimas, buvo nužudytas neįgalus, jauno amžiaus, bejėgiškos būklės, prikaustytas prie vežimėlio jai labai artimas asmuo – brolis, kad buvo sukeltos nepataisomas pasekmės, taip pat jos patirtus išgyvenimus ir kančias, į tai, kad visada padėdavo broliui, nuolat bendravo, tiek ji, tiek jis remdavo vienas kitą moraliai, ką patvirtino ir liudytojai: A. B. „santykiai buvo geri, ... padėdavo V. L. pinigais...“, R. L. „dukra ir sūnus vienas be kito negalėjo,... dukros uždirbti pinigai buvo skirti sūnui,...bendraudavo kasdien...“. Teismas neatsižvelgė į jos pačios dvasinę būklę, į suprastėjusią sveikatą, į tai, kad po įvykio jai atsirado galvos skausmai, patyrė didžiulį stresą, ją kamuoja aukštas kraujo spaudimas, emocinė depresija, sielvartas, viena akimi prarado regėjimą, dėl ko jai turi būti skirtas operacinis gydymas, atsirado nuolatiniai galvos skausmai, dėl ko buvo išrašyti vaistai, patarta vengti streso, kadangi sveikata nuolat blogėja, ją iki šiol kamuoja košmarai, baimė, visur lydi netekties ir tuštumos jausmas. Todėl, pasak apeliantės, yra akivaizdu, kad neteisėti M. O. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – brolio nužudymas jai sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepataisomas pasekmes, paliksiančias pėdsaką visam gyvenimui.

564.9.

57Apibendrindama apeliantė N. L. nurodė, kad jai priteistas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis yra neadekvatūs, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, prieštarauja tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai, kur civiliniams ieškovams priteisiamos neturtinės žalos dydis siekia net iki 72 405 Eur.

585. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. R. ir A. R. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir M. O. paskirti griežtesnę bausmę. Taip pat tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

595.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai O. R. buvo priteista 2 221 Eur padarytai turtinei žalai, kurią sudaro dokumentais ir parodymais patvirtintos jos brolio – V. L. laidojimo išlaidos, atlyginti. Tačiau teismas, priėmęs O. R. teismui teiktus dokumentus dėl brolio kapavietės sutvarkymo išlaidų (t. 6, b. l. 64–66; UAB „( - ) sąskaita-faktūra, kasos pajamų orderis, kasos kvitai), jų nevertino ir dėl šių išlaidų priteisimo iš kalto asmens jos naudai nepasisakė.

605.2. Nukentėjusioji O. R. nurodė, kad ji teismui nurodė turėjusi išlaidų dėl jos brolio A. R. kardomojo kalinimo mėnesį laiko ir pateikė paskaičiavimus (t. 6, b. l. 172). Teismas sprendė, kad šios išlaidos nesiejamos su M. O. nusikalstamais veiksmais, todėl pastarasis jų neprivalo atlyginti. Apeliantė nesutinka su šia teismo išvada, nes A. R. buvo suimtas dėl to, kad M. O. kėlė įvairias versijas, bandė kaltę dėl dviejų žmonių nužudymo ir vieno žmogaus sužalojimo permesti kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims. Todėl, anot apeliantės, A. R. suėmimas laikytinas M. O. nusikalstamų veiksmų pasekme ir pastarasis turi atlyginti su tuo susijusias išlaidas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nepriteisė iš kalto asmens jos, O. R., naudai 1 679 Eur (1645 Eur + 29 + 5 = 1679 Eur).

615.3. Apeliantų O. R. ir A. R. skunde ginčijama teismo išvada dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nepriteisimo. Teismas, nors ir pripažino jų patirtus dėl brolio –V. L. nužudymo išgyvenimus, tačiau motyvavo, kad jų santykiai su broliu nebuvo itin artimi, jų nesiejo ryšys, kuris galėtų būti vertinamas kaip ypatingas, itin glaudus, ir jų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

625.4. Anot apeliantų, teismas netinkamai įvertino jų tarpusavio ryšį su nužudytu broliu– nuo vaikystės jie augo aštuoni vaikai, nuo mažų dienų likę našlaičiais, auginami močiutės, todėl tarp jų susiformavo glaudus, tamprus tarpusavio ryšys. Užaugę palaikė ryšius, puikiai sutardavo, bendravo, kaip dera bendrauti giminėms. Todėl dėl brolio nužudymo jie patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

635.5. O. R. nurodė, kad su broliu V. L. puikiai sutardavo, mylėjo jį. Paskutiniu metu matydavosi rečiau, tačiau dažnai bendraudavo telefonu, brolis aplankydavo jos šeimą per šventes, labai mylėjo jos vaikus. Apeliantė buvo užtikrinta, kad, esant reikalui, brolis V. L. jai padės, ji turės į ką atsiremti sunkią gyvenimo akimirką. Po brolio žūties jaučia didelį netekties skausmą, labai pašlijo savijauta, širdgėla ir liūdesys neapleido ilgą laiką. Į medikus ji nesikreipė.

645.6. A. R. nurodė, kad su broliu V. L. jo mirties dienai kartu gyveno dviejų kambarių bute. Jie buvo artimi ir gerai sutardavo, retai pykdavosi, jautė stiprų jų tarpusavio ryšį, gyveno vienas kitą papildydami, vienas kitą suprasdami iš pusės žodžio, po brolio mirties iki šiol jaučia netektį artimo žmogaus, dažnai jį prisimena ir įsivaizduoja šalia. Kadangi pats yra uždaro būdo, jam sunku reikšti mintis, o ypač kalbėti apie ryšius su kitu žmogumi, teisme jis daug ko neišsakė ir teismas klaidingai nusprendė, kad tarp jų su broliu nebuvo artimo, tampraus ryšio.

655.7. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad kvalifikuoti M. O. veiksmų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra pagrindo. Teismas, apeliantų manymu, turėjo vertinti, kad vienas iš nužudytų asmenų buvo neįgalus, t. y. V. L. turėjo judėjimo negalią, be to, buvo neblaivus, veikiamas girtumo, todėl akivaizdžiai negalėjo aktyviai priešintis, kitaip vengti pavojaus, nuteistasis prieš jį turėjo fizinį pranašumą. Todėl nuteistojo veiksmai turėjo būti papildomai kvalifikuojami, kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

665.8. Apeliantų nuomone, nuteistajam M. O. buvo paskirta per švelni bausmė. Teismas neįvertino M. O. asmenybės pavojingumo – nužudyti du žmonės, pasikėsinta nužudyti ir trečią, vienok, nuteistasis savo kaltės taip ir nepripažino, vengė atsakomybės, viso baudžiamojo proceso eigoje keitė parodymus, kėlė žudymo įvykio versijas tikslu primesti kaltę kitiems. Bausmės dydžiui turi įtakos ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal jau minėtą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

675.9. Apeliantė O. R. prašo priteisti iš M. O. 500 Eur išlaidoms dėl apeliacinio skundo paruošimo atlyginti.

686. Nuteistojo M. O. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. O. išteisinti.

696.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė principinių baudžiamojo proceso nuostatų, neretai nuosprendyje rėmėsi prielaidomis, o ne nenuginčijamais konkrečiais įrodymais.

706.2. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, paaiškino, kaip jis įsijungė į tą kompaniją prie alaus baro „( - )“, kaip po to visi ėjo į stadioną žiūrėti futbolo rungtynių, detalizavo jų tarpusavio bendravimą ir vėlesnį bendravimą bute. Teigia, kad tyrėja nepagrįstai nukentėjusiojo A. R. parodymų, kad būtent jis (M. O.) virtuvės tarpduryje dūrė pastarajam peiliu į kaklą, pagrindu nukreipė tyrimą į nuteistojo apkaltinimą dėl dviejų žmonių nužudymo ir vieno sužalojimo.

716.3. Baudžiamojoje byloje nė vienas liudytojas ar nukentėjusysis negalėjo patvirtinti, kad matė, kaip jis sužalojo A. R. ir nužudė du žmones, tačiau pirmosios instancijos teismas būtent jį pripažino šio nusikaltimo vykdytoju.

726.4. Jo tyrėjai nurodytos kitos galimos nusikaltimo versijos liko neištirtos. Liudytojas A. R. tyrėjai pasakojo, kad O. S. buvo įskundęs V. L. policijai, šis turėjęs nemalonumų. Todėl girtiems vyrams susėdus bute prie stalo, tarp minėtų asmenų galėjo kilti konfliktas, pasibaigęs mirtinu smūgiu peiliu.

736.5. Kitas, anot apelianto, labai realus konfliktas galėjo kilti, A. R. nuėjus į virtuvę parūkyti, kur jis, kaip teigia, buvo vienas, tačiau, duodamas parodymus, A. R. nurodė, kad, jam einant į virtuvę, pro jį į virtuvę pravažiavo vežimėlyje V. L., kas reiškia, kad virtuvėje buvo mažiausiai dviese. Kas galėjo įvykti virtuvėje tarp A. R. ir V. L. – atsakyti neįmanoma, tačiau toks konfliktas buvo visai realus. Kiek prisimena, jiems besėdint prie stalo bute, nuolat vyko kažkoks ginčas tarp V. L. ir O. S., A. R. juos turėjo nuolat raminti.

746.6. Apelianto įsitikinimu, kiekviena versija privalėjo būti visapusiškai išnagrinėta ir arba patvirtinta, arba atmesta. Tačiau teismas jokių kitų versijų neanalizavo ir iš karto pripažino jį nusikaltimo vykdytoju.

756.7. Apeliantas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pasakojo, kaip buvo smurtaujama prieš jį, kai jis pamėgino išeiti iš buto, neapsikentęs jų tarpusavio ginčų. Vėliau jis prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui teikė skundus dėl prieš jį vartoto smurto, mėginimo numauti žiedus nuo pirštų, tačiau jo skundai buvo atmesti, kompanijos dalyviams vieningai paneigus jo nurodytas aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo teisėjas net pažymėjo, kad tyrimas vyksta dėl dviejų žmonių nužudymo, o ne dėl smurto.

766.8. Apelianto nuomone, teismas nepatikėjo jo parodymais apie smurtą prieš jį, išsamiai neištyręs jo nurodytų aplinkybių, kaip iš jo kišenių dingo piniginė su banko kortelėmis ir kitais dokumentais, kuriuos jis vėliau, atgavęs sąmonę, rado virtuvėje. Smurto prieš jį aplinkybę patvirtino nukentėjusysis A. R., aiškino, jog jis girdėjo, kaip koridoriuje V. L. griežtu tonu reikalavo iš jo (M. O.) pasakyti banko kortelės PIN kodą. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku jam buvo padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinė kraujosrūva kairės akies vokuose, paveikus kietais bukais daiktais, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, kuri galėjo atsirasti ginantis.

776.9. Teismas neteisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog buvo girtas bei nieko neatsimena, iš to darydamas ir netiesioginę išvadą, kad jis gali neprisiminti ir savo nusikalstamų veiksmų. Teigia, kad vakaro metu jis nebuvo tiek stipriai apgirtęs, kad tą vakarą atsimintų tik dalinai. Jo būseną apibūdino liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, nurodęs, kad, jiems atėjus į butą, nuteistasis laikėsi santūriai, apsvaigęs nebuvo.

786.10. Nors teismas konstatavo, kad jis nepamena konflikto su invalidu vežimėlyje, jis (M. O.), gali paaiškinti, kad tai nebuvo didelis konfliktas ir kuo jis pasibaigė – pamena. Jis davė dar pinigų ir kažkas nuėjo nupirkti daugiau degtinės. Tada jis pamena, kaip po prieš jį pavartoto smurto atsigavo virtuvėje ir ant grindų pamatė daug kraujo.

796.11. Nurodo, kad teismas jo kaltę grindė vienintelio liudytojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tačiau nuteistasis su jais nesutinka, neigia, kad virtuvės tarpduryje nieko nesakydamas smogė nukentėjusiajam peiliu į kaklą ir jį sužeidė. Teigia, kad nebuvo stipriai apgirtęs, todėl negalėjo neprisiminti to vakaro įvykių. Mano, kad A. R. galėjo sužaloti kažkuris iš kitų asmenų, buvusių bute, gal būt turėjusių kažkokią skriaudą iš ankstesnių laikų. Jis, M. O., su A. R. susipažino tik įvykio vakarą ir jam jokių pretenzijų neturėjo. Tiek A. R., tiek kiti kompanijos dalyviai ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad bendraujant tarp jų nekilo jokie konfliktai ar ginčai, visą vakarą visi tarpusavyje bendravo ramiai, todėl nebuvo jokios dingsties sužaloti A. R..

806.12. Dėl teismo paminėto liudytojo A. R. nurodyto teiginio, kad, jiems susipažinus bare „( - )“, jis (apeliantas) jam pasakojęs, kaip reikia nužudyti žmogų, kur reikia smogti peiliu, apeliantas pažymi, kad niekas iš teisme apklaustų liudytojų apie tokį pokalbį neužsiminė, todėl teigia, kad A. R. išgalvojo tokius jo žodžius.

816.13. Apelianto manymu, teisme nebuvo vertinti liudytojo A. R. tyrėjai duoti parodymai apie konfliktą tarp V. L. ir O. S., kad jie netgi buvo susimušę. Nors teismo posėdyje O. S. neigė tokį konfliktą, aiškino esą jie susitaikę, viskas pamiršta, tai galėjo būti rimtas pretekstas nužudyti, nes abu vyrai bute buvo neblaivūs. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į nuosprendyje minimą A. R. pasakojimą, esą jis (M. O.) kažką vadinęs „b.“, atvykusiems policijos pareigūnams šaukęs, kad vyrus nužudė „b.“. Teigia, kad jis tokio žodžio kaip „b.“ nevartoja, todėl taip sakyti negalėjo. Teismas nurodė ir tai, kad jis pats turi pravardę „A.“ (tarnavę Afganistane). Tačiau jis buvo įrašytas tik į sąrašus tarnauti Afganistane, tačiau ten nepateko, nes nebuvo pašauktas į kariuomenę.

826.14. Apeliantas dėl teismo medicinos ekspertų išvadų apie nužudytiesiems padarytus mirtinus sužalojimus bei išvadų, duotų atliktus kraujo tyrimus ant nusikaltimo vietoje rastų dokumentų ir banko kortelių, o taip pat ant peilio, kaip nusikaltimo padarymo įrankio, pažymi, kad išvados nedavė pilno atsakymo, kas nužudė abu vyrus. Nuosprendyje teigiama, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2016 m. rugpjūčio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Be to, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo) (mėginys Nr. 8), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso kraujas, rastas ant peilio. Jis teisme prašė kviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertus, kad būtų atsakyta į klausimus dėl ekspertų išvadų, tačiau teismas nepagrįstai tokį prašymą atmetė.

836.15. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad nužudyti V. L. ir V. L., o A. R. sužeisti galėjo N. L., O. S. ar A. R., niekas iš įvykio metu bute buvusių asmenų nenurodė, kad pastarieji įvykio vakarą būtų naudoję kokį nors fizinį smurtą prieš kitus bute buvusius asmenis. Todėl teismas padarė išvadą, kad V. L. ir V. L. nužudė, o A. R. pasikėsino nužudyti būtent jis (M. O.).

846.16. Remdamasis A. R. parodymais, teismas nustatė, kad virtuvėje tarp jo, M. O., ir V. L. galėjo kilti kažkoks konfliktas į kurį įsikišo ir V. L.. A. R. teigimu, jis, išgirdęs šauksmą „S. padėk“, iš karto nuėjo į kambarį, kuriame buvo girtaujama, po to į virtuvę. Šią teismo versiją, teismo manymu, patvirtina ir apelianto pirminės apklausos metu duoti parodymai, kad dėl girtumo dalies įvykių jis neatsiminė. Teismas laikė, kad teismo medicinos ekspertų jam nustatyti veido sužalojimai galėjo būti padaryti kaip reakcija į kilusio konflikto eigą.

856.17. Anot apelianto, teismas visiškai nepatikėjo jo teiginiais apie smurtą prieš jį, kad dėl smūgių į galvą ir veidą jis galėjo prarasti sąmonę, o atsigavo virtuvėje. Teismas kaip tik nurodė, kad abu vyrai buvo nužudyti būtent virtuvėje, ir nelaikė sutapimu to, kad jis, kaip teigia, atgavo sąmonę virtuvėje.

866.18. Teismas pažymėjo, kad A. R. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jį peiliu į kaklą sužalojo jis, M. O., ir šiuos parodymus patvirtino liudytojos E. M. bei T. G., nurodę, kad A. R., priėjęs prie greta namo stovinčių liudytojų, pasakė, jog jį sužalojo vyras su ūsais, o vienintelis bute buvęs vyras su ūsais buvo būtent jis, M. O.. Tokiu būdu, teismas atmetė kaip nepasitvirtinusią versiją, kad V. L., V. L. ir A. R. galėjo turėti kažkokį konfliktą anksčiau arba to bendravimo metu, esą, byloje nėra jokių duomenų apie tokį konfliktą. Todėl laikė įrodyta, kad būtent jis, apeliantas padarė sužalojimus V. L. ir V. L., dėl kurių šie mirė, bei kėsinosi nužudyti A. R., suduodamas jam peiliu į gyvybiškai svarbią vietą.

876.19. Apeliantas nurodo, kad jis viso proceso byloje metu nuosekliai aiškino, kad nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas, nepadarė, kad A. R. parodymai yra klaidingi, pastarasis sąmoningai jį kaltina šio sunkaus nusikaltimo padarymu. Teigia, kad jis atsitiktinai pakliuvo į šią kompaniją, kiti asmenys jam buvo nepažįstami, tuo tarpu pastarieji buvo teisti už nužudymus, atbuvę bausmes, todėl artimai susidraugavę. Taigi jis, apeliantas, atsidūrė toje situacijoje ne laiku ir ne vietoje. Sugėrovai matė, kad jis turi pinigų, nes pirko jiems gėrimus, matė auksinius žiedus ant jo rankų, dėl to ir jo piniginė pateko V. L. į rankas. A. R., teigdamas, kad jis jį sužalojo, tarsi patvirtino, kad, jei jį sužalojo jis, apeliantas, tai savaime aišku, kad jis nužudė ir tuos du vyrus, nors šio nusikaltimo tikrai nepadarė.

886.20. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinių ieškinių priteisimo klausimus, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įvertino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, todėl atitinkamai tenkino civilinius ieškinius iš dalies, sumažindamas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžius.

896.21. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad šiuo skundu apeliantas siekė įrodyti, jog nepadarė šio sunkaus nusikaltimo, buvo apkaltintas vienintelio liudytojo A. R. parodymų pagrindu, nuteistas kalėti ilgus metus. Prašo apeliacinės instancijos teismo jo apeliacinį skundą tenkinti.

906.22. Teismo posėdyje prokurorė prašo Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų R. L., N. L., O. R., A. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nuteistojo M. O. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji R. L. ir jos atstovė, nukentėjusieji N. L., O. R., A. R. prašo jų apeliacinius skundus bei Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. O. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis M. O. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, kitus apeliacinius skundus atmesti.

91III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

92Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 4 punktas). Nuteistojo M. O. apeliacinis skundas atmetamas.

93Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

947.

95Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles ir vadovaudamasis išankstinėmis nuostatomis, o ne objektyviais duomenimis, priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas tinkamai nevertino jo duotų parodymų, o jo kaltę grindė tik tendencingais suinteresuotų asmenų – nukentėjusiojo A. R. ir jo draugų liudytojų parodymais, kuriems teismas nepagrįstai suteikė prioritetą.

968.

97Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu, nes apygardos teismas tinkamai ištyrė įrodymus, juos išsamiai išanalizavo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas teismo išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, t. y. M. O. nužudė du žmones – V. L. ir V. L. bei pasikėsino nužudyti A. R., tačiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabėgti iš buto. Šias aplinkybes, priešingai nei teigia gynėjas, patvirtina byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

989.

99Teisiamajame posėdyje buvo išsamiai ir nešališkai tiriamos visos su nagrinėjama byla susijusios aplinkybės, byloje esantys įrodymai ištirti ir patikrinti BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai apklausė kaltinamąjį M. O., nukentėjusiuosius A. R., R. L., N. L., O. R., A. R., liudytojus N. L., O. S., T. G., E. M., M. L., L. A., R. J., A. B., perskaitė tyrimo veiksmų (įvykio vietos apžiūros, foto lenteles, daiktų apžiūros, asmenų kratos, parodymų patikrinimo vietoje, specialistų išvadas, ekspertizės aktą ir kt.) protokolų turinį ir kitus bylos dokumentus (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, alkotesterio rodmenų kvitus ir kt.). Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant kitus įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir jomis pasinaudojo. Todėl apelianto nuteistojo teiginiai dėl bylos aplinkybių neišsamaus išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atmetami kaip nepagrįsti.

100Dėl M. O. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo

10110. Kad M. O. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis nužudė V. L., V. L. ir pasikėsino nužudyti A. R., tačiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabėgti iš buto, patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai, tai – nukentėjusiojo A. R. ir kitų nukentėjusiųjų R. L., N. L., O. R. parodymai, liudytojų A. R., O. S., N. L., M. L., E. M., T. G., L. A., R. J., A. B. parodymai, specialisto išvados Nr. ( - ), ekspertizės aktas Nr. ( - ), įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, taip pat iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo M. O. parodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje.

10211. Teisiamojo posėdžio metu M. O. parodė, jog įvykio dieną jis prie baro „( - )“ ir parduotuvės sutiko merginą, A. R. bei A. R.. Mergina pasakė, kad yra jos gimtadienis, su ja jis užėjo į parduotuvę, nusipirko išgerti ir užkandos. Trumpai pabuvę bare „( - )“, visi nuėjo į stadioną žiūrėti futbolo varžybų. Į stadioną ėjo jis, mergina ir du vaikinai. Stadione prie jų kompanijos prisijungė dar vienas vaikinas. Jie visi penkiese sėdėjo, išgėrinėjo ir stebėjo varžybas. Pasibaigus futbolo varžyboms, mergina pasiūlė dar išgerti. Jis su mergina užėjo į parduotuvę, ten nupirko išgerti bei užkandos. Visi kartu nuėjo į butą. Juos į laiptinę įleido po to, kai mergina paskambino į domofoną. Butas buvo ( - ) aukšte. Buto duris atidarė žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Užėjus į butą, nuėjo į kambarį, kuris yra iš dešinės arčiausiai išėjimo durų. Tame kambaryje ant sofos gulėjo iki pusės išsirengęs vyras. Kaltinamasis nurodė, jog jis atsisėdo ant lovos prie stalo. Atsisėdus prie stalo, buvo atnešta užkanda, po truputį išgėrinėjama. Ant sofos gulėjęs vyras atsikėlė. Tuomet tarp A. R. ir bute buvusių vyrų, t. y. to, kuris gulėjo lovoje, bei neįgaliojo, prasidėjo pykčiai, jie negalėjo kažko pasidalinti. A. R. visą laiką juos ramino. Vyrai nesimušė, tačiau barėsi. Dėl kokios priežasties barėsi – nežino, negalėjo kažko pasidalinti. M. O. nusprendė išeiti iš buto, tačiau negalėjo atidaryti durų. Paprašė, kad moteris atidarytų duris. Buvo kalbama, kad durys su kodu, todėl jų nepavyks atidaryti. Tuomet jis vėl grįžo ir prisėdo prie stalo. Tada jis padėjo neįgaliajam nusigauti iki tualeto, prie jo padėjo atsistoti ir šis toliau atsiremdamas į sieną nuėjo pats. Kol laukė neįgaliojo, girdėjo, kaip kažkas sakė „iki namų jis nenueis“. Tokius žodžius galėjo pasakyti A. R.. Neįgaliajam išėjus iš tualeto, padėjo jam atsisėsti į vežimėlį ir kartu grįžo į kambarį. Tuomet tie patys trys asmenys – A. R., V. L. ir V. L. vėl ėmė pyktis. Jis (M. O.) vėl paprašė atidaryti buto duris, nes norėjo išeiti namo. Kai mėgino išeiti, priešais jį atsirado neįgalusis, kuris sakė dar pabūti, nes anksti. Jam pritarė ir mergina. Jo neprileido prie durų. Tuo metu buvo sakomi įžeidžiantys žodžiai, neva jis kažką pasakė neįgaliajam. Tuomet iš nugaros pajuto smūgį. A. R., neįgalusis ir vyras, kuris buvo išsirengęs (V. L.), ėmė jį mušti, neišleido iš buto. Jam (M. O.) buvo suduoti smūgiai į galvą, daugiausiai į veidą, kūną. Vyrai, mušdami jį, pradėjo stumti link virtuvės. A. R., stumtelėdamas į krūtinę, jam neleido užeiti į kambarį. Taip bemušamas jis atsidūrė virtuvėje. Virtuvėje iš nugaros vėl gavo smūgį į galvą. Nuo smūgio nukrito ant neplautų indų, kurie buvo ant stalo. Nukritęs apsisuko, tuomet neįgalusis (V. L.) jį griebė už vienos rankos, o pusiau išsirengęs vaikinas (V. L.) griebė už kitos rankos ir nuo rankų norėjo numauti žiedus, ėmė išsukinėti piršus, kadangi pirštai yra stori, jie negalėjo numauti jo mūvėtų žiedų – vestuvinio ir vyriško žiedo. Bandė išsilaisvinti, tačiau kažkas jam sudavė smūgį į galvą, nuo kurio apsisuko galva, patamsėjo akyse ir jis prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo – sėdėjo ant grindų prie virtuvės komplekto. Prie jo vežimėlyje buvo neįgalusis, o pusiau išsirengęs vyras gulėjo prie slenksčio iš virtuvės į koridorių. Atsistojęs pamatė kraują. Nubėgo į kambarį, kuriame anksčiau buvo išgėrinėjama. Matė, jog ant sofos guli A. R., o mergina gulėjo iš kitos pusės ant lovos. Merginos paklausė, kas nutiko, iš kur tas kraujas. Ji atsikėlė, nubėgo į virtuvę ir ėmė rėkti. Jai liepė kviesti medikus ir policiją, klausė, iš kur kraujas, kas čia įvyko, tačiau ši nieko neatsakė. Prie ant grindų gulinčio vaikino (V. L.) kojų gulėjo atidaryta piniginė. Jis pakėlė piniginę, iškritusias kreditines korteles ir viską padėjo ant spintelės ar ant kriauklės. Po to pastebėjo, kad jo kišenės yra tuščios. Tuomet nuėjo atgal į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Po maždaug 10 minučių pasigirdo skambutis ir įėjo policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, nežino, nes mergina visą laiką buvo virtuvėje. Mergina ėmė stumdyti policininkus rankomis, klausti, ko jie čia atėjo, nes ji jų nekvietė. Pareigūnai jam liepė gultis ant grindų ir rankas laikyti už nugaros. Žiedų jam niekas nenuėmė, juos nusiėmė pats policijos komisariate, pastebėjo, kad pirštas, ant kurio mūvėjo žiedą, buvo mėlynas, todėl padarė išvadą, jog pirštas buvo sukamas, norint nuimti žiedą. Grandinėlę nuo kaklo jis nusiėmė tuo metu, kai ėjo į stadioną. Piniginė, telefonas ir grandinėlė iki sąmonės netekimo buvo pas jį. Kaip piniginė atsidūrė maišelyje ir šiukšlių dėžėje– jis negalėjo paaiškinti. Jis piniginės į maišelį nedėjo. Pareigūnams pasakė, kad nėra jo telefono ir grandinėlės. A. R. jis neprašė išversti kišenių. Jautė neįgaliojo rankose jėgą, kai šis bandė nuimti žiedus. Neįgalusis buvo vežimėlyje, tačiau, po smūgio M. O. susilenkus, jis galėjo suduoti smūgius į veidą. Pjautinis rankos sužalojimas galėjo atsirasti, jam po smūgio sudavimo atsirėmus į indus. Kai vyrai bandė nuimti žiedus, kažkuris siūlė nupjauti arba nukirsti pirštą. Be sąmonės galėjo būti 5-7 minutes. Tuo metu, kai atgavęs sąmonę atsikėlė, iš džinsuose esančių priekinių kišenių piniginė, telefonas bei grandinėlė negalėjo iškristi. Jei daiktai būtų buvę galinėje kišenėje, gal ir būtų galėję iškristi. A. R. bute nemiegojo, jis visą laiką buvo kartu, išgėrinėjo.

10311.1. Viso baudžiamosios bylos proceso metu nuteistojo M. O. parodymai dėl įvykių sekos nagrinėjamą dieną, jo ir kitų kartu su juo įvykio dieną buvusių asmenų veiksmų nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas keletą kartų – pirminės apklausos metu jis nurodė, kad įvykių metu buvo girtas ir nieko neatsimena. Jis paaiškino, jog 2016 m. rugpjūčio 28 d. vakare ( - ) prie alaus baro sutiko tris iš matymo pažįstamus vaikinus ir vieną merginą, su jais pabendravo ir susitarė dar išgerti alkoholio. Jis parduotuvėje nupirko alkoholinių gėrimų ir maisto bei jie visi nuėjo į netoliese esantį stadioną pažiūrėti futbolo rungtynių, ten gėrė alkoholį, po rungtynių merginos pasiūlymu nuėjo į vieno iš tų vaikinų butą. Jis vėl nupirko alkoholio, maisto produktų ir visi nuėjo į butą. Jame jau buvo nepažįstamas vyras neįgaliojo vežimėlyje ir dar vienas nematytas vaikinas. Visi toliau girtavo. Vakaro metu kažkas dar ėjo į parduotuvę, pirko alkoholį – degtinę. Pinigus davė jis. Kas ėjo į parduotuvę, neatsimena. Vakaro metu jis pakankamai stipriai apgirto, todėl vakarą atsimena dalinai. Pamena, kad kažkuriuo metu vyras vežimėlyje ir kitas, buvęs bute iki jiems ateinant, pradėjo prie jo kabinėtis, reikalaudami pinigų alkoholiui. Jis atsisakė jiems duoti pinigų ir dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kuo pasibaigė tas konfliktas, neatsimena. Nuo to momento jis ne viską nuosekliai atsimena. Jis nepamena, kas vyko toliau po konflikto. Jis tik pamena, kad atsigavo stovintis virtuvės viduryje. Jam iš vienos pusės neįgaliojo vežimėlyje gulėjo vyro lavonas, jis nekvėpavo. Iš kitos pusės ant grindų kraujo baloje gulėjo jaunesnio vyro lavonas. Virtuvėje ant grindų buvo labai daug kraujo. Jis apsižiūrėjo ir pamatė, kad jo dešinė ranka yra sužalota, t. y. prie didžiojo piršto yra kraujuojantis pjautinis sužalojimas, iš kur atsirado tas sužalojimas jo rankoje, neatsimena. Ar pas kurį nors iš tų lavonų buvo kažkas rankose, neatsimena. Koridoriuje prie kambario, kuriame išgėrinėjo, ant grindų buvo kraujo bala. Kambaryje miegojo išgertuvių dalyviai, ar visi ten miegojo, neatsimena. Jis pažadino miegančią merginą, jai pasakė, kad virtuvėje yra dviejų vyrų lavonai. Ji pašoko, bėgiojo po butą. Po to kažkas iškvietė policiją, kas kvietė pareigūnus, nežino. Atvykę policijos pareigūnai, juos visus sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl kraujosruvos paakyje gali pasakyti, kad jis miglotai atsimena, kad tuo metu, kai tie du vyrai reikalavo iš jo pinigų, lyg tai kažkas jam sudavė smūgį į veidą, bet konkrečiau – nei kas, nei kuo, neatsimena. Jis negali pasakyti, kad jis nužudė tuos vyrus, ar sudavė jiems kažkokiu įrankiu smūgius, nes to neatsimena. (t. 4, b. l. 95-97)

10411.2.Ikiteisminio tyrimo metu vėliau M. O. nurodė analogiškas susipažinimo su išgertuvių dalyviais ir patekimo į butą aplinkybes, taip pat parodė, kad būnant jis apsižiūrėjo, kad bute netvaringa, nešvaru ir norėjo šeiti. Nuėjo prie buto durų, bet jos buvo užrakintos. Kažkas, lyg tai vyras neįgaliojo vežimėlyje, jam pasakė, jog durys užrakintos sudėtinga spyna, kurios jis neatrakins, sakė likti ir tęsti išgertuves. Tada jis grįžo prie stalo ir visi toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu mergina ėmė šūkauti ir rėkauti, ji lakstė po butą, pyko dėl kažko, ko – jis nesiklausė. Kol jie sėdėjo prie stalo, tarp kitų likusių asmenų jokių nesusipratimų nebuvo, tik ta mergina reiškė kažkokį nepasitenkinimą.

105Pirmos apklausos metu jis buvo nurodęs, kad tarp jo ir vyro neįgaliojo vežimėlyje prie stalo įvyko žodinis konfliktas, nešgalusis reikalavo iš jo pinigų, tačiau vėliau apgalvojęs ir prisiminęs daugiau iš to vakaro, M. O. prisiminė, kad jokio konflikto nebuvo, prie stalo jie sėdėjo taikiai, ramiai. Kažkuriuo momentu jam atsibodo tos merginos lakstymas ir rėkavimas, todėl jis pabandė antrą kartą išeiti iš buto. Jis priėjo prie buto įėjimo durų ir tuo metu kažkaip iš šonų pamatė, kad jam už nugaros yra vyras neįgaliojo vežimėlyje ir dar du ar trys vaikinai. Kas konkrečiai ir kiek jų buvo – nematė. Tada jis pajuto iš nugaros pusės smūgį į galvą. Kas sudavė smūgį, nematė. Viso buvo keli smūgiai į veidą ir į galvą, kas juos sudavė – nematė. Vyrai, suduodami smūgius, nieko nesakė, nieko nereikalavo. Kaip suprato, smūgiavo, kad jis neišeitų iš buto. Jie kažkaip jį nustūmė link virtuvės. Jis, vyras invalido vežimėlyje, tas vyras, kuris buvo su invalidu bute, kai jie atėjo, ir dar vaikinas tamsiais plaukais bei tamsesnio gymio atsidūrė virtuvėje. Jiems atsidūrus virtuvėje, vyras neįgaliojo vežimėlyje sudavė jam smūgį ir dar kažkas kažkuo sudavė jam smūgį į galvą, į kaktą, po to jis prarado sąmonę. Kas ir kuo jam sudavė, nematė, nespėjo pastebėti. Po kiek laiko jis atsigavo – nežino. Kai atsigavo, gulėjo ant grindų virtuvėje, pamatė ant grindų gulintį vieną iš užpuolusių vyrų, o neįgaliojo vežimėlyje pusiau gulomis sėdėjo neįgalusis. Buto koridoriuje buvo kraujo bala. Jis pamatė, kad jo dešinė plaštaka yra kruvina, sužalota, supjaustyta. Nuėjęs į kambarį, kur vyko išgertuvės ir buvo mergina su kitu asmeniu, merginos klausė, kas atsitiko. Mergina nubėgo į virtuvę, ėmė šaukti. Jis nuėjo paskui merginą ir virtuvėje ant grindų pamatė savo piniginę bei prie jos išmėtytas korteles, kurias pakėlė ir padėjo ant spintelės ar kriauklės virtuvėje. Prie tų vyrų kūnų ant grindų ar kur nors aplinkui peilio nematė. Jis nežino, kaip jo piniginė atsidūrė ant grindų, kas išmėtė tas korteles.

106M. O. teigė, kad piniginė, auksinė grandinėlė ir mobiliojo ryšio telefonas buvo pas jį kelnių kišenėse, jis mūvėjo du auksinius žiedus. Daiktų iš jo kišenių niekas nebandė išimti iki to laiko, kol po smūgio į galvą prarado sąmonę. Kai atsigavęs pamatė savo piniginę ant grindų, jis patikrino kišenes ir pamatė, kad dingo auksinė grandinėlė ir mobiliojo ryšio telefonas NOKIA su dviem SIM kortelėmis. Taip pat pamatė, jog kairės rankos pirštas, ant kurio buvo auksinis žiedas, skauda ir yra patinęs, bet žiedas buvo ant piršto. Kai jis atsigavo, bute nebebuvo trečio tamsių plaukų vaikino, kuris mušė jį virtuvėje. Netrukus į butą atvyko policijos pareigūnai ir visus buvusius bute sulaikė. M. O. teigė, kad prieš nužudytus asmenis nenaudojo smurto. Kiek alkoholio išgėrė, nurodyti negalėjo, bet girtu nesijautė. Iš tos kompanijos agresyviai elgėsi mergina. Po stadiono pradėjo svaigti galva, o po gautų smūgių jautė galvos svaigimą ir skausmą. Galvos traumų ankščiau neturėjo. Jo nuomone, tame bute jis buvo apiplėštas ir buvo nepasidalinta grobiu. Bute peiliu nieko nepjaustė, jo į rankas neėmė, peilio niekur nematė, su savimi peilio neturėjo (t. 4, b. l. 101-104).

10711.3. Ikiteisminio tyrimo metu M. O. taip pat parodė, kad kažkuriuo laiku 2016 m. rugpjūčio 28 d., naktį, kelinta tai buvo valanda, negali nurodyti net apytiksliai, jis antrą kartą pabandė išeiti namo, nes prieš tai jau kartą bandė, bet jam neatidarė durų, kurios buvo užrakintos, o bute buvusi mergina vis įkalbinėjo pabūti ir jis liko. Tuo metu jis savo kelnių kišenėje turėjo piniginę, kurioje buvo 70 Eur, 50 Eur ir 20 Eur kupiūromis, įvairias banko korteles, auksinę grandinėlę, o kitoje kišenėje buvo jo mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“ su dviem SIM kortelėmis, su įskilusiu ekranu. Iš buto jam neleido išeiti vyras, buvęs neįgaliojo vežimėlyje, vaikinas, kuris su tuo vyru buvo bute, bei dar vienas tamsesnis vaikinas, kažkuris iš jų, o gal ir visi, pradėjo jam sudavinėti smūgius į galvą ir veidą. Smūgių buvo ne vienas, bet kiek konkrečiai jų buvo – negali nurodyti net apytiksliai. Suduodami jam smūgius, jie iš jo nieko nereikalavo, tiesiog neleido išeiti iš buto. Tuo metu, kai buvo suduodami smūgiai, jis pradėjo trauktis link virtuvės ir galiausiai jie visi keturiese atsidūrė virtuvėje. Jiems atsidūrus virtuvėje, jis pajuto labai stiprų smūgį į galvą kaktos srityje, po kurio jis prarado sąmonę ir pargriuvo. Kas ir kuo jam sudavė šį smūgį – nematė. Kai atsigavo, pamatė, kad guli virtuvėje ant grindų. Aplink jį buvo daug kraujo. Pamatė, jog prie lango invalido vežimėlyje sėdi tas vyras, o ties virtuvės slenksčiu ant grindų visas kruvinas guli buto šeimininkas. Ar prie to vaikino, kuris gulėjo ant grindų, buvo peilis, nematė. Atsikėlęs jis apsižiūrėjo ir pamatė, kad jo piniginė guli kraujyje ant grindų. Aplink ją buvo išmėtytos banko kortelės, grynųjų pinigų nebuvo. Jis surinko piniginę, korteles ir padėjo ant spintelės, buvusios šone. Grandinėlės ir telefono kišenėse nebuvo. Prieš tai iš jo niekas jokių daiktų ar pinigų nereikalavo. Tą vakarą jis bute jokių peilių nematė, taip pat nematė, kad kas nors naudotųsi kokiais nors peiliais. Pats peiliu tame bute nesinaudojo, su savimi, ateidamas į butą, peilio neturėjo. Prie buto durų, kai bandė išeiti antrą kartą, jam sudavė smūgius vyras, buvęs neįgaliojo vežimėlyje, buto šeimininkas ir tamsesnis vaikinas. Taip pat jie sudavė smūgius ir virtuvėje. Sudavė smūgius į galvą ir veidą. Kiek konkrečiai kuris iš jų sudavė smūgių, pasakyti negali. Atsigavęs, jis atsikėlė ir nuėjo į kambarį, kur vyko išgertuvės, pamatė merginą ir aukštą šviesų vyrą, gulinčius ant sofos, daugiau žmonių nepastebėjo. Atrodė, kad jie miega. Priėjęs prie sofos jis sušuko klausdamas, kas čia atsitiko. Tas vyras taip ir liko miegoti, o mergina pašoko ir nubėgo į virtuvę. Jis nuėjo jai iš paskos. Įbėgusi į virtuvę, mergina ėmė šaukti, o jis liepė jai kviesti policiją ir greitąją pagalbą. Kai jie abu su ta mergina atėjo į virtuvę, būtent tuo metu jis pastebėjo ant grindų savo piniginę ir korteles bei surinkęs šiuos daiktus padėjo juos ant spintelės. Iš karto po to jis nuėjo vėl į kambarį, kur vyko išgertuvės, ir prisėdo ant sofos. Netrukus į butą užėjo policijos pareigūnai. Užėjus pareigūnams, ta mergina pradėjo juos stumdyti, šaukė, kad jų niekas nekvietė. Pareigūnai visus buvusius bute sulaikė. Kai jis atsigavo virtuvėje, tamsesnio vaikino bute nebuvo (t. 4, b. l. 108-111).

10811.4. Ikiteisminio tyrimo metu M. O. taip pat parodė, kad jis nieko nenužudė ir nepasikėsino nužudyti. Jis nieko nenori papildomai paaiškinti, jis tvirtina savo parodymus, duotus ankstesnių apklausų metu (t. 4, b. l. 115).

10911.5. Ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, M. O. nurodė, kad jo ranka sužalota, matosi, jog įpjauta. Jis buvo kambaryje, o viskas vyko virtuvėje ir koridoriuje. Jis nesimušė, norėjo eiti namo, tačiau nebuvo išleistas, jį norėjo apvogti. Jam buvo suduotas smūgis, jis pargriuvo. Kai atsipeikėjo, pastebėjo, kad pas jį nėra grandinėlės, tuščios kišenės. Žino, kad kažką rankose turėjo, daugiau nieko nepamena (t. 4, b. l. 134-136).

11011.6. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. O. parodė butą, esantį ( - ), kuriame 2016 m. rugpjūčio 28 d. vyko išgertuvės, kurių metu buvo nužudyti du žmonės. Jis parodė kambarį bute, kur vyko išgertuvės, bei vietą kambaryje, kur jis sėdėjo išgertuvių metu. M. O. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. antrą kartą susiruošus eiti namo jam išėjimą buto koridoriuje pastojo vyras neįgaliojo vežimėlyje, buto šeimininkas ir dar vienas tamsesnis vyras. Tie visi vyrai, neišleisdami jo iš buto, jam sudavė smūgiu, kuris pirmas ir kiek sudavė smūgių – nežino, nematė. Jam besitraukiant nuo vyrų ir nuo suduodamų smūgių, jie visi keturiese atsidūrė buto virtuvėje. M. O. parodė ir paaiškino, kaip visi stovėjo tuo metu, kai įėjo į virtuvę. Parodė vietą virtuvėje, kur jis stovėjo tuo metu, kai pajuto stiprų smūgį į galvą, paaiškinęs, kad smūgį sudavusio asmens jis nematė. Po šio suduoto smūgio jis prarado sąmonę. M. O. paaiškino, kad prieš tą smūgi, po kurio prarado sąmonę, kažkas iš tų vyrų, buvusių virtuvėje, bandė numauti žiedą jam nuo piršto. Kas tą darė, jis neatsimena. M. O., panaudojus manekeną, parodė, kad tuo metu, kai jis atsigavo po suduoto smūgio, sėdėjo virtuvėje atsirėmęs į dujinę viryklę. Atsigavęs pamatė buto šeimininką, gulintį ant grindų ant virtuvės slenksčio. Kitas vyras sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje arčiau lango. Atsikėlęs, nuėjo į kambarį, kur vyko išgertuvės, norėdamas paklausti, kas atsitiko. Kambaryje jis pamatė ant lovos miegančius vyrą ir moterį. Jis pažadino moterį klausdamas, kas nutiko, tačiau ji nieko nepaaiškino. Tada jie abu grįžo į virtuvę, moteris šoko prie tų vyrų, kažką pradėjo šaukti. Jis tuo metu ant grindų pamatė gulinčią savo piniginę ir iškritusius dokumentus, juos pakėlė ir padėjo ant spintelės. Netrukus po to į butą atėjo policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė.(t. 4, b. l. 117-127).

11112. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. parodė, jog prieš du metus rugpjūčio mėnesį jis bare „( - )“ susipažino su M. O., su kuriuo ir kitais asmenimis gėrė degtinę. Degtinę pirko M. O., kuris vienu metu pradėjo reikšti pretenzijas, jog yra geriama jo degtinė, tačiau vėl davė pinigų, kad nukentėjusysis nupirktų degtinės. Vėliau nukentėjusysis, M. O., viena moteris ir A. R. ėjo pažiūrėti futbolo rungtynių. Pakeliui M. O. nupirko dar degtinės ar kitokio alkoholinio gėrimo. Nukentėjusysis tvirtino, kad jis su minėta kompanija išsiskyrė, nes susitiko su pažįstamu ir pats buvo užėjęs į parduotuvę. Atėjęs į stadioną, vėl susitiko su ta pačia kompanija, su kuria leido laiką. Vėliau varžybų metu nukentėjusysis prisijungė prie kitos kompanijos, nes joje buvo daugiau pažįstamų, su šia kompanija laiką leido ir po rungtynių, šventė futbolininkų pergalę. Tuomet jam paskambino V. L. ar V. L. ir pakvietė ateiti pas juos. Jis sutiko ateiti ir atėjo į butą, kuriame buvo V. L., N. L., O. S., A. R. ir M. O.. Atėjęs į butą, su A. R. išgėrė alkoholio ir A. R. nuėjo miegoti. Po to kažkas nutiko, M. O., V. L. ir V. L. išeidavo į koridorių, kalbėdavosi. Nukentėjusysis teigė, kad jis vienu momentu ėjo į tualetą ir tikriausiai V. L. davė palaikyti piniginę. Šio paklausė, kodėl duoda piniginę, juk jis eina į tualetą. Taigi iš karto grąžino piniginę ir nuėjo į tualetą. Tuo metu koridoriuje buvo V. L. bei M. O., kurie tuo metu kalbėjosi, nesipyko. Išėjus iš tualeto, viskas buvo gerai, kaltinamasis sėdėjo kambaryje, jokių konfliktų nebuvo. A. R. kitiems pasakė, jog eina pamiegoti. Nuėjo į V. L. kambarį. Pabudo išgirdęs, kaip V. L. rėkė „S., padėk“. Pamanė, jog kažkas vyksta kitame kambaryje, kur vyko išgertuvės, ir nuėjo į tą kambarį. Tame kambaryje pamatė miegantį A. R., N. L. sėdėjo ant sofos, taip pat kambaryje buvo O. S., kuris miegojo arba kažką darė. Pamatęs, jog kambaryje nieko nevyksta, nuėjo į virtuvę. Virtuvėje pamatė V. L., kuris gulėjo ant grindų ir tikriausiai nejudėjo, o V. L. sėdėjo vežimėlyje ir buvo susmukęs. Nei V. L., nei V. L. rankose nieko nematė. Tuomet pamatė, kai iš kambario, kuriame anksčiau jis miegojo, išėjo M. O.. Pastarasis peiliu jam sudavė į kaklą, todėl jis pabėgo iš buto, kurio durys greičiausiai buvo neužrakintos. Prieš kaltinamajam suduodant peiliu, nieko jam nesakė, kaltinamasis taip pat jam nieko nesakė. Nukentėjusysis neatsiminė, ar matė kraują, kai pamatė V. L. ir V. L.. Dar išgėrinėjant kambaryje, M. O. klausė, kur jo piniginė, o nukentėjusysis išvertė savo kišenes ir atsakė, jog nežino. Miegodamas girdėjo, jog, tikriausiai V. L. kažkurio asmens prašė duoti PIN kodą. Nuo to momento, kai buvo prašoma PIN kodo, iki V. L. pagalbos šauksmo praėjo gal 20 minučių, tačiau tiksliai nurodyti negali, nes viską girdėjo per miegus. A. R. tvirtino, jog V. L. buvo ir bare, ir stadione. Futbolo metu V. L. sėdėjo stadione su M. O.. Į butą, kur įvyko įvykis, atėjo apie 22.30-22.40 val. Nepamena, ar eidamas į butą pakeliui buvo sutikęs kokių nors žmonių. Tuo metu buvo išgėręs, bet nestipriai. M. O. niekur nebandė išeiti iš buto, neminėjo, jog jam gana ir norėtų išeiti. V. L. sušuko „S., padėk“, jeigu žmogus šaukėsi pagalbos, reiškia, jam jos reikėjo. Kai prie virtuvės pamatė M. O., jo ranka buvo sužalota. Jis dešinėje rankoje turėjo peilį, kuriuo dūrė iš apačios į viršų. Be sužalojimo kakle daugiau sužalojimų nepatyrė. Kaltinamajam buvo sužalota ta ranka, kurioje jis laikė peilį. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kuri tiksliai rankos vieta buvo sužalota, nes kraujas bėgo ir nuo peilio, ir nuo rankos. Pačios žaizdos nematė. Peilis buvo medinis su ilga geležte. A. R. negalėjo paaiškinti, kodėl M. O. jam smūgiavo. Po įvykio su kitais įvykio dalyviais apie incidentą nekalbėjo. Kai išgirdo V. L. pagalbos šauksmą, pamanė, jog kažkas vyksta kambaryje, nes šis vežimėliu nuvažiavo į virtuvę. Kambaryje buvo N. L., ji buvo susigūžusi ir atrodė išsigandusi. Neklausė, kas jai yra. Jokių konfliktų su M. O. nebuvo. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, jog O. S. yra N. L. sugyventinis, jis buvo su visais stadione. Nei N. L., nei O. S. nebuvo bare „( - )“. Kai jis nuėjo miegoti, N. L. ir O. S. buvo tame kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis. Po to, kai išgirdo pagalbos šauksmą, su V. L. prasilenkė koridoriuje. Šis judėjo link virtuvės, o jis ėjo link kambario, kuriame vyko išgertuvės. Kambaryje užtruko apie dvi ar tris minutes. Kambaryje su niekuo nekalbėjo. Taip pat nukentėjusysis patikslino, jog įvykio dieną buvo kilęs kažkoks žodinis konfliktas, tačiau, tarp ko jis buvo kilęs, neatsimena. Jis pats tikriausiai su niekuo nekonfliktavo.

11212.1. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. A. R. nurodė, kad A. R. pažįsta, jis yra geras jo pažįstamas, su juo palaiko draugiškus santykius, niekada nekonfliktavo, kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat jis pažįsta A. R. brolį V. L., jie abu kartu gyvena tame pačiame bute, su jais buvo geri, draugiški santykiai, jie niekada nekonfliktavo. V. L. pažįsta, tai yra jo tolimas giminaitis, su juo buvo geri, draugiški santykiai. N. L. pažįsta, ji yra A. R. bei V. L. pusseserė, jos sugyventinį pažįsta iš matymo, yra vartoję alkoholinius gėrimus vienoje kompanijoje. A. R. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 dieną bare „( - )“ sutiko pažįstamą A. R., prie jų priėjo ir susipažino vyresnio amžiaus vyras, pas jį ant rankos buvo tatuiruotė rusų kalba „( - )“. Minėtas vyras nupirko jiems butelį degtinės, kurią jie visi gėrė. Iš baro visi patraukė į stadioną, kur turėjo vykti futbolo rungtynės tarp vietinės komandos ir svečių komandos. Pakeliui nupirko alaus, jis išsiskyrė su A. R., o vėliau stadione vėl pamatė A. R., M. O. bei N. L. su sugyventiniu. Jie visi vėl gėrė degtinę, alų. Jis iš stadiono po rungtynių išėjo su kita kompanija. Vakare jam paskambino A. R. ar V. L. ir pakvietė ateiti pas juos į butą. Jis nuėjo vienas, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl smulkiau neprisimena. Bute buvo A. R., V. L., N. L., jos sugyventinis, V. L. ir M. O., su kuriuo susipažino bare „( - )“, daugiau jokių pašalinių žmonių nebuvo. A. R. miegojo savo kambaryje ant lovos. Vienu momentu jis (A. R.) nuėjo vienas į virtuvę parūkyti, kai į virtuvę atėjo M. O., kuris, nieko jam nesakydamas, sudavė vieną smūgį peiliu į kaklą. Jis stvėrėsi už žaizdos kakle ir pabėgo iš to buto. Išbėgo iš to buto į laiptinę, po to nieko neprisimena, kažkas jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai vyras jam sudavė peiliu, niekas nematė, jis tiesiai koridoriumi išbėgo iš to buto. Kai buvo virtuvėje sužalotas, daugiau nieko nebuvo. Ligoninėje iš policijos pareigūnų sužinojo, kad tą vakarą minėtame bute buvo nužudyti V. L. ir V. L.. Kai jis ėjo rūkyti į virtuvę, kur buvo sužalotas M. O., minėti du nužudyti asmenys buvo gyvi. Prie jo jokių konfliktų nebuvo. Kiek prisimena, kad tą vakarą alkoholinius gėrimus pirko M. O. (t. 2, b. l. 67-68).

11312.2. Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. R. analogiškai nurodė susipažinimo su nuteistuoju ir patekimo į butą aplinkybes. Taip pat jis nurodė, kad bute pamatė išgėrinėjančius N. L., jos sugyventinį, A. R., M. O., V. L., V. L. bei prisijungė jis. Jie bendrai išgėrinėjo, bendravo. Vėliau A. R. užmigo, kiti tęsė išgertuves. Po kurio laiko, jiems beišgėrinėjant, V. L. ir V. L. išėjo į koridorių, trumpai ten kažką pakalbėjo, nes girdėjosi jų balsai, bet pokalbio turinio negirdėjo. Sugrįžę į kambarį, jie pasikvietė M. O.. Jie visi trise, t. y. V. L., V. L. ir M. O. vėl išėjo į koridorių, kažką kalbėjosi. Eidamas į tualetą, jis visus tris pamatė prie kambario durų prieškambaryje. Jam išėjus, V. L. padavė jam juodos spalvos, odinę piniginę ir paprašė palaikyti. Jis paėmė ir tuoj pat atidavė jam atgal, nes pasakė, kad eina į tualetą ir jos nelaikys. Jam išėjus iš tualeto, pamatė, kad V. L., V. L. ir M. O. grįžo į kambarį ir sėdasi prie stalo. Jis taip pat prisėdo prie stalo. Lyg tai viskas buvo ramu. Jiems išgėrus po stikliuką degtinės, M. O. jam pasakė, kad grąžintų jo piniginę. Jis pasakė, kad jo piniginės neturi, išvertė visas savo kišenes, parodė, jog tikrai neturi piniginės. Po to jie dar visi bendrai išgėrė alkoholio, jokių konfliktų, ar muštynių prie stalo nebuvo, visi ramiai bendravo. Kažkuriuo metu jis pasijuto stipriai apgirtęs ir pasakė, kad eina į V. L. kambarį pasnausti. Kiti liko prie stalo, tęsė išgertuves. Nuėjęs į V. L. kambarį, jis užmigo, vienu momentu miegodamas jis girdėjo V. L. balsą, kai šis pakeltu tonu kažkam sakė „Pasakyk PIN kodą, koks yra PIN kodas“. Kadangi negirdėjo prasidedančio konflikto ar muštynių, miegojo toliau. Dar po kurio laiko jis pabudo nuo šauksmo: „S., padėk“. Taip nuo vaikystės laikų jį vadino V. L., kaip suprato, būtent jis kvietė pagalbos. Jis atsibudęs pro pravertas duris pamatė, kaip V. L. invalido vežimėliu nuo kambario pusės įvažiavo į virtuvę. Jis iš karto atsikėlė ir išėjęs iš V. L. kambario pasuko link kambario, kuriame vyko išgertuvės, o kas tuo metu vyko virtuvėje – nematė. Kambaryje jis pamatė, kad A. R. miega lovoje, N. L. sėdėjo lovos kojūgalyje, o šios sugyventinis sėdėjo prie lovos. N. L. ir jos sugyventinis nemiegojo. Jam pasirodė, kad N. L. buvo susigūžusi, atrodė išsigandusi. Tada jis nuėjo į virtuvę, pamatė, kad virtuvėje ant grindų prie viryklės guli V. L., sužalojimų ant jo kūno nepastebėjo, o prie lango prie virtuvinio stalo neįgaliojo vežimėlyje pusiau gulomis guli V. L., ant jo kūno taip pat nematė jokių sužalojimų. Ar ten buvo kraujo, neatsimena, jis buvo šoke, pamena, jog lyg tai kažkas buvo kruvina, bet kur konkrečiai matė tą kraują– nepamena. Pajudėjęs link išėjimo iš virtuvės, jis ant virtuvės slenksčio susitiko su M. O., kuris tikriausiai išėjo iš kambario, kuriame jis prieš tai miegojo. M. O., nieko nesakydamas, turėtu rankoje virtuviniu peiliu sudavė jam vieną smūgį į kairės pusės kaklą. Po šio smūgio iš žaizdos jam labai stipriai pradėjo bėgti kraujas. Jis ranka užspaudė kaklą ir išbėgo iš to buto. Prieš M. O. suduodant jam smūgį į kaklą, spėjo pastebėti, kad dešinėje rankoje jis laikė virtuvinį peilį, kurį buvo prieš tai matęs kambaryje ant stalo, kur vyko išgertuvės, ir dešinė M. O. plaštaka buvo visa kruvina, peilis taip pat buvo kruvinas. Po savo išėjimo iš to buto jis nieko neprisimena. Neatsimena, į ką kreipėsi pagalbos, kas kvietė greitąją medicinos pagalbą, kaip pateko į ligoninę. Atsigavo tik ligoninėje po to, kai jam buvo atlikta operacija – buvo susiūta žaizda. Po operacijos buvo pristatytas į policijos įstaigą, kur sužinojo, kad V. L. ir V. L. nužudyti (t. 2, b. l. 76-79, 140-142).

11412.3. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. taip pat parodė, jog jokio fizinio smurto M. O. atžvilgiu nenaudojo, tarp jų viskas buvo ramu, tik vienu momentu, kai M. O. jam sakė grąžinti piniginę, jis išvertė kišenes ir parodė, jog piniginės neturi. Jokio konflikto nebuvo. Iš kitų asmenų elgesio nesimatė, kad jie ketina ar nori smurtauti prieš M. O.. Po to, kai jis grąžino V. L. piniginę, jos daugiau tą vakarą nematė, jam nekilo mintis, kad ta piniginė gali priklausyti M. O.. Miegodamas girdėjo vyrišką balsą, kuris sakė „pasakyk PIN kodą, pasakyk PIN kodą“. Kas tą sakė, šiuo metu neatsimena. Jokio atsakymo į šį klausimą negirdėjo, jokio pokalbio tęsinio taip pat negirdėjo. Kai miegodamas V. L. kambaryje išgirdo šauksmą „S., padėk“, suprato, kad V. L. šaukiasi pagalbos, jis išėjo iš kambario ir nuėjo į A. R. kambarį, nes pasigirdo, kad šaukia iš to kambario. Užėjęs į kambarį, jis ten pamatė miegantį A. R., N. L. ir O. S., sėdinčius prie stalo. Tada jis išėjo iš to kambario ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje ant grindų prie durų slenksčio pamatė gulintį V. L.. Už jo prie lango invalido vežimėlyje pusiau gulom sėdėjo V. L.. Jie abu nejudėjo, jam pasirodė, kad jie abu negyvi. Prie jų abiejų buvo kraujo, tačiau kur – konkrečiai neatsimena. Kiek spėjo pastebėti, nei prie vieno iš jų jokio peilio nebuvo. Jis norėjo išeiti iš virtuvės ir prie išėjimo iš virtuvės susitiko su M. O., kuris tuo metu ėjo iš V. L. kambario. Pamatęs jį, M. O. nieko nesakydamas, turėtu rankose dideliu virtuviniu peiliu sudavė jam vieną smūgį į kairę kaklo pusę. Jam iš karto iš sužalojimo vietos labai stipriai pradėjo bėgti kraujas. Jis užspaudė kaklą ir išbėgo iš to buto. Ar M. O. bandė jį vytis – nežino, nes išbėgdamas iš buto neatsigręžė (t. 2, b. l. 82-84).

11512.4. Ikiteisminio tyrimo metu A. R., sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, parodė, kad mano, jog nusikaltimą padarė M. O., kadangi pastarasis jį sužeidė. Kaip buvo sužaloti kiti – nematė (t. 2, b. l. 98-99).

11612.5.Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė butą, ( - ), kur 2016 m. rugpjūčio 28 d. naktį buvo nužudyti V. L. ir V. L.. A. R. parodė kambarį, kuriame 2016 m. rugpjūčio 28 d. vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo jis, V. L., V. L., N. L., M. O., A. R., O. S., parodė vietą koridoriuje paaiškinęs, kad kažkuriuo momentu, jam einant į tualetą, išėjus į koridorių, jis ten pamatė neįgaliojo vežimėlyje V. L., kuris padavė jam piniginę. Jis paėmė tą piniginę, trumpai palaikė bei galvodamas, kad tai V. L. piniginė, grąžino jam, o pats nuėjo į tualetą. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, įtariamasis A. R. parodė vietą kitame kambaryje ir paaiškino, kad kažkuriuo momentu jis pasijuto visiškai apgirtusiu ir nuėjo į šį kambarį bei atsigulė miegoti. A. R. paaiškino, kad miegodamas jis girdėjo vyrišką balsą, kuris sakė: „pasakyk PIN kodą“, bet kas tą sakė, neatsimena, atsakymo į tą klausimą negirdėjo ir pokalbio tęsinio taip pat negirdėjo. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje A. R. parodė ir paaiškino, kad, miegodamas V. L. kambaryje, jis išgirdo, kaip V. L. šaukiasi pagalbos, šaukdamas „S., padėk“. Jis iš karto atsikėlė ir nuėjo į tą kambarį, kur prieš tai vyko išgertuvės. Tame kambaryje jis pamatė, kad A. R. miega ant sofos, o N. L. ir O. S. sėdėjo ant tos sofos. Tada jis nuėjo link virtuvės. A. R., panaudojus manekenus, parodė, kad, atėjęs prie virtuvės, jis ant grindų pamatė gulintį V. L., o prie lango neįgaliojo vežimėlyje pusiau gulom sėdėjo V. L.. Jie abu nejudėjo. Pasirodė, kad jie negyvi. A. R. parodė ir paaiškino, jog, pamatęs nejudančius V. L. ir V. L., ėjo iš virtuvės ir ant virtuvės slenksčio susitiko su M. O., kuris ėjo iš V. L. kambario. M. O., nesakydamas nė žodžio, turėtu rankose peiliu, sudavė jam į kairę kaklo pusę. Iš sužalojimo vietos prasidėjo stiprus kraujavimas, jis užspaudė kaklą ranka ir išbėgo iš buto. Lauke jis kreipėsi į žmones, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalba. Atvažiavę medikai išvežė jį į ligoninę (t. 2, b. l. 86-88).

11713. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. parodė, jog prieš futbolo varžybas jis užėjo į barą išgerti alaus. Bare susipažino su M. O.. Kartu išėjo iš baro, sutiko N. L., kuri buvo su vaikinu. Visi kartu užėjo į parduotuvę. M. O. nupirko butelį degtinės ir visi nuėjo į stadioną, kur žiūrėjo futbolo varžybas. M. O. pasakojo, kaip reikia žudyti žmones, kur reikia smogti peiliu. A. R. nurodė, jog po futbolo varžybų visi nuėjo pas jį į namus. Jis ėjo pirmas, o N. L. ir jos vaikinas ėjo su M. O.. Jie nusipirko dar vieną butelį degtinės. Namuose jie sėdėjo ir išgėrinėjo. Po kažkiek laiko atėjo A. R., su kuriuo nukentėjusysis išgėrė vieną ar du stikliukus degtinės, ir atsigulė miegoti. Kai atsibudo, namuose jau buvo policija. Jokių pykčių nebuvo. Jokių pykčių tarp kompanijoje buvusių asmenų nebuvo kilę ir anksčiau. Dėl ko buvo susipykę O. S. su V. L. ir V. L., nežino, tačiau jų buvo paprašyta nusiraminti ir viskas. Nukentėjusysis nežinojo, ar tarp minėtų asmenų anksčiau buvo kilę konfliktų. Vėliau A. R. nurodė, jog vis dėlto tarp O. S., V. L. ir V. L. prieš savaitę buvo kilęs konfliktas. Daugiau jokių pykčių tarp jų nebuvo, jie susitaikė, sėdėjo ir kalbėjosi normaliai. Nukentėjusysis prisiminė, kaip M. O. kažką vadino „b.“. Kai policija jį pažadino, M. O. rėkė, kad tai padarė kažkoks „b.“. Išgertuvių metu į jokį asmenį nebuvo kreipiamasi žodžiu „b.“. Buto durys yra rakinamos, yra spyna. Išeinant iš buto, nereikia turėti rakto, yra spyna, ją pasuki ir durys atsidaro. Jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes nužudytasis V. L. yra jo brolis. Tuo metu, kai jį pažadino policija, kambaryje buvo N. L. ir jos vaikinas, M. O. sėdėjo ant grindų.

11813.1. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė analogiškas susipažinimo su nuteistuoju ir patekimo į butą aplinkybes. Jis taip pat parodė, kad atėjus į butą, jame buvo jo brolis V. L., daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Atėjęs į butą, jis nuėjo į savo kambarį, atsigulė ant lovos ir užmigo. Stipriai apsvaigęs nuo degtinės nebuvo, tiesiog norėjo miegoti. Tuo metu, kai atsigulė miegoti, N. L., jos sugyventinis bei M. O. pasiliko jo kambaryje, jie sėdėjo ant sofos. Ką jie darė, ar turėjo dar alkoholinių gėrimų, nežino. Tą vakarą jį pažadino policijos pareigūnai. Kai atsibudo, kambaryje ant grindų surakinti antrankiais gulėjo N. L., jos sugyventinis bei M. O.. Policijos pareigūnai paklausė M. O., kas jam atsitiko su ranka. Šis atsakė, kad jam ranką supjaustė „B.“, daugiau nieko nekonkretizavo, pridūrė, kad virtuvėje guli lavonas. Jie buvo pristatyti į policijos komisariatą. Policijos komisariate sužinojo, kad tą vakarą buvo nužudytas V. L. bei V. L.. V. L. yra neįgalus, jis beveik nevaikšto, šiaip juda invalido vežimėlio pagalba. Kas tiksliai atsitiko tą vakarą bute, jis nežino, miegojo girtas. Prisimena tik, kad iš stadiono grįžo jis, N. L., jos sugyventinis ir M. O.. Atėjus į butą, jis nuėjo miegoti (t. 3, b. l. 110-111).

11913.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, jog maždaug prieš savaitę laiko konfliktas įvyko tarp jo brolio, V. L. ir jo pusseserės N. L. sugyventinio O. S., kuris kaltino jo brolį bei V. L., kad jie įskundė kažkokį žmogų policijai. Smulkiau konflikto aplinkybių nežino, nei ką brolis galimai įskundė, nei ar tai tiesa. Tada O. S. sudavė V. L. ranka per veidą, pastarasis sudavė atgal, bet tuo viskas ir pasibaigė (t. 3, b. l. 86-87).

12013.3.Ikiteisminio tyrimo metu A. R., sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, parodė, kad įvykio metu jis miegojo. Įtaria vieną žmogų. Susipyko O. S. su V. L. ir V. L. (t. 3, b. l. 97-98).

12114. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. S. parodė, jog susipažino su M. O. ir kartu vartojo alkoholį, apie tai, kas vyko bute, nieko nežino, nieko negirdėjo. Jis pabudo tuo metu, kai bute jau buvo pilna policijos pareigūnų. Su M. O. susipažino stadione prieš futbolo rungtynes ir kartu vartojo alkoholį. Su M. O. susitiko prie parduotuvės. Kartu su juo buvo ir buvusi sugyventinė N. L.. Po futbolo varžybų nuėjo pas A. R. į namus. Tuo metu, kai bute vartojo alkoholį, nevyko jokių konfliktų. Liudytojas su M. O. bendravo normaliai, kiti bendravo taip pat normaliai. Liudytojas neprisiminė, ar M. O. kažkuriuo metu norėjo išeiti iš buto. Kas buvo nužudyti, nežino. Jokių konfliktų su nužudytaisiais liudytojas neturėjo. Apie tai, kas buvo nužudyti, sužinojo tik tuo metu, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Kai atvyko policija, jis buvo A. R. kambaryje, miegojo. Kambaryje tuo metu dar buvo sugyventinė. Nematė, ar dar kas nors buvo kambaryje, nes buvo girtas. A. R. pažįsta, jis buvo užėjęs į butą. Negali nurodyti, ar A. R. į butą atėjo kartu, ar vėliau. Pažinojo V. L. ir V. L., tačiau su jais bendravo retai. Nieko nežino apie V. L. fizines galimybes. Jis tuo metu buvo neįgaliojo vežimėlyje, jo vaikščiojančio ar stovinčio nematė. Jis A. R. bute nematė, nes miegojo, buvo girtas. Apie tai, kad A. R. buvo bute, sužinojo vėliau. Prieš tą įvykį neteko konfliktuoti su V. L. ir V. L.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tik neteisingai nurodė, jog neįgalusis galėjo savarankiškai judėti.

12214.1. Ikiteisminio tyrimo metu O. S. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. jis su savo sugyventine N. L. nuo ryto iki 14.00 val. buvo namuose, t. y. jo motinai priklausančiame name. Namuose taip pat buvo ir jo motina N. S.. Jie su N. L. ėjo į parduotuvę „( - )“, esančią ( - ), nes turėjo 5 Eur ir pirko 1 l talpos butelį sidro. Kol nuėjo iki parduotuvės, galimai buvo jau apie 17.00 val., nusipirktą sidrą jie išgėrė. Kai išgėrė sidrą, baigėsi cigaretės, todėl nuėjo vėl į tą pačią parduotuvę. N. L. nuėjo pirkti cigarečių, o jis susitiko N. L. pusbrolį A. R., kuris pasakė, kad ( - ) stadione vyksta futbolo varžybos. Jie sulaukė, kol atėjo N. L., ir jis, N. L., A. R. ir du su juo buvę jam nepažįstami vyrai, vieno iš kurių vardas buvo I., o antrojo vardo nežino, nuėjo į stadioną, jie turėjo alkoholinių gėrimų, užkandos, visi gėrė. Po varžybų A. R. pasiūlė jiems visiems eiti pas jį į svečius. A. R. gyvena bute, esančiame ( - ). Jis ankščiau vieną kartą buvo tame bute, tačiau ankščiau su savo sugyventinės pusbroliais A. R. ir V. L. bendravo retai. Jie visi penkiese nuėjo į tą butą. Bute buvo V. L. ir jo draugas, kuris sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje (V. L.). Bute visi nuėjo į A. R. kambarį, susėdo prie stalo, gėrė alkoholinius gėrimus, žiūrėjo televizorių, kalbėjo kas su kuo, tačiau niekas nesipyko, nekilo jokių konfliktų. Viso buvo septyniese. Liudytojas prisiminė, kad N. L. kažkur po pusvalandžio nuo jų atvykimo iškvietė taksi I., kuris išvažiavo, daugiau jis jo nematė. Jis nežino ir nematė, ar kas nors ėjo pirkti dar degtinės, nes labai greitai pasigėrė ir užmigo. Jis negirdėjo, kad kas nors būtų išėjęs ar atėjęs į tą butą, nes miegojo labai kietai, kol jį pažadino ar tai policijos pareigūnai, ar tai kažkoks triukšmas bute. Kai jis atsibudo, pamatė, kad ant grindų surakintomis rankomis guli A. R., kuris jo paprašė pridegti jam cigaretę. Kai jis norėjo tą padaryti, jį taip pat policijos pareigūnai paguldė ant grindų ir uždėjo antrankius. Jis net nesuspėjo pamatyti, ar buvo dar kas nors sulaikytas. Kai jį vežė policijos automobilyje, kažkuris iš policijos pareigūnų pasakė, kad tame bute buvo kažkam perpjauta gerklė. A. R. jis bute nematė (jis galėjo ateiti vėliau, kai liudytojas jau miegojo), taip pat nežino, kas ir kada nužudė V. L. ir V. L.. Jis negalėjo paaiškinti kodėl, jokių muštynių ar grumtynių negirdėjo. Jis jokio peilio bute nebuvo lietęs ir tame bute nematė. Kai jis užmigo, N. L. sėdėjo šalia, o kai atsibudo, jis jos nematė, kaip jau sakė, matė tik A. R., kuris buvo su antrankiais. Jis iki dabar nieko konkrečiai nežino, kas nutiko tame bute, kokiomis aplinkybėmis buvo nužudyti V. L. ir V. L. bei sužalotas A. R., jam niekas nieko nepasakojo. (t. 4, b. l. 68-70, 41-43)

12314.2.Ikiteisminio tyrimo metu O. S., sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą, parodė, kad jis nieko nežudė. Kas ten įvyko, koks buvo kilęs konfliktas, nežino. Įvykio metu vartojo alkoholį, tuomet užmigo. Kai pabudo, jau buvo policija. Su V. L. santykiai buvo normalūs, jis yra jo sugyventinės pusbrolis. Su juo nebuvo jokių konfliktų. V. L. pažinojo. Kol miegojo, į butą galėjo ateiti bet kas (t.4, b. l. 49-52).

12415. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. L. parodė, jog ji atėjo pas pusbrolį A. R., išgėrė, atsibudo policijoje, kur pasakė, kad yra du lavonai. Nieko negirdėjo, nieko nematė. Liudytoja aiškino, jog ji su O. S. susitiko A. R. su M. O., šie pasiūlė eiti į futbolo varžybas. Nuėjo į futbolo varžybas, išgėrė, po to A. R. pasiūlė eiti pas jį. Nusipirko dar degtinės ir nuėjo. Pinigų degtinei davė M. O.. Alkoholį vartojo didžiajame kambaryje, kuriame gyvena A. R.. Tame kambaryje buvo ji, O. S., A. R., V. L., V. L. ir M. O.. Išgėrė ir ji užmigo. Į butą buvo atėjęs A. R.. Atsimena tik tai, kad atidarė jam duris ir daugiau nieko neatsimena. Rakto nereikėjo iš nieko paimti. Užmigo koridoriuje ant tinklo. Nežino ir neatsiminė, kodėl ten nuėjo miegoti. Kai policija atvažiavo, pasakė, kad ji buvo tualete, bet ji pati to neatsimena. Policijos pareigūnai, kai vežė į komisariatą, pasakė, kad buvo nužudyti du žmonės. Tuo metu, kai vartojo alkoholį, tarp alkoholį vartojusių asmenų nebuvo kilę konfliktų. Visi normaliai kalbėjo, ji dar su pusbroliu V. L. šoko. Liudytoja nežinojo, kiek visi buvo kartu iki to momento, kai ji užmigo. Kai atėjo į butą, jau buvo tamsu. Kai atėjo į tą butą, jame buvo V. L. ir V. L.. Jie buvo išgėrę. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar buvo kilęs konfliktas tarp neįgaliojo ir M. O.. Stadione laiką leido kartu su sugyventiniu, M. O. ir A. R.. Prie jų buvo prisijungęs dar vienas asmuo, tačiau jo vardo neprisiminė, galimai jo vardas buvo I.. M. O. nesakė, kaip galima nužudyti žmogų, jis kalbėjo apie Afganistaną, kad jis buvo Afganistane, bet apie tai kalbėjo ne su liudytoja. Kai žiūrėjo futbolą, prie kompanijos buvo priėjęs ir A. R., bet jis vėliau išėjo. Kai į butą įleido A. R., visi buvo gyvi. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykius. Pravardė „b.“ liudytojai nežinoma ir negirdėta. Buto duris iš vidaus gali bet kas atidaryti, nereikia jokio rakto. Po įvykio apie jį su kitais asmenimis nekalbėjo. M. O. nebandė su ja susisiekti. Liudytoja aiškino, kad įvykio vakarą V. L. buvo linksmas, ji nežino, ar jis konfliktiškas, retai su juo bendravo. Kai atvyko policija, ji gulėjo koridoriuje ant tinklo, į virtuvę nežiūrėjo. Apie konfliktą tarp O. S. ir V. L. nieko negirdėjo, nieko nežino. V. L. ir V. L. nepalaikė jokių santykių su jos sugyventiniu, tik pasisveikindavo ir viskas. Jokių bendrų reikalų neturėjo. Tuo metu, kai miegojo, nieko negirdėjo.

12515.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. L. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 18.00 val. ji su savo sugyventiniu O. S. prie parduotuvės „( - )“ sutiko savo pusbrolį A. R., kuris jiems pasiūlė kartu nueiti į šalia esantį stadioną pasižiūrėti futbolo rungtynių. A. R. buvo su kažkokiu pažįstamu. Nupirkę alkoholio, jie keturiese nuėjo į stadioną. Ten jie pasižiūrėjo futbolo rungtynes, išgėrė vieną butelį degtinės ir butelį šampano. Apie 21.00 val. A. R. pasiūlė nueiti pas jį namo ir pratęsti išgertuves. Jie visi sutiko ir nuėjo pas jį namo. Pakeliui einant jie dar užėjo į parduotuvę, kur M. O. nupirko alkoholinių gėrimų ir maisto. Bute buvo V. L., kuris taip pat gyvena tame bute, ir kažkoks V. L. pažįstamas, kuris buvo neįgaliojo vežimėlyje. Jiems atėjus pastebėjo, kad jie abu neblaivūs. Ji, O. S., A. R. ir M. O. užėjo į A. R. kambarį, susėdo prie stalo ir tęsė išgertuves. Kažkuriuo momentu prie jų prisijungė V. L. ir tas vyras neįgaliojo vežimėlyje. Jie visi bendrai gėrė. Vienu momentu sėdint prie stalo tarp M. O. ir vyro neįgaliojo vežimėlyje įvyko kažkoks žodinis konfliktas, kurio priežasties nežino, negirdėjo, bet vėliau jie susitaikė ir viskas vyko ramiai ir taikiai. Kol prie stalo vyko išgertuvės, ji nepastebėjo, kad M. O. rankos būtų kruvinos, sužalotos. Vakaro metu ji buvo gerokai apgirtusi, todėl mažai atsimena. Pamena, kad kažkuriuo momentu į A. R. butą atėjo jų bendras pažįstamas. Atsimena, kad ėjo jam atidaryti durų. Tas pažįstamas prisijungė prie jų išgertuvių. Jam atėjus, išgertuvės toliau vyko ramiai. Kažkuriuo momentu ji užmigo. Kaip užmigo, neatsimena, kas tęsė išgertuves, neatsimena. Apie 24.00 val. ji buvo pažadinta policijos pareigūnų. Kai jie ją pažadino, pamatė, kad miega prieškambaryje ant grindų, ant kažkokio žalio patiesalo. Jai atsikėlus, atkreipė dėmesį, kad koridoriuje ir prie virtuvės ant grindų yra kraujo. Pareigūnai jos pradėjo klausinėti, kas atsitiko, bet ji nieko paaiškinti negalėjo. Iš pareigūnų sužinojo, kad bute, virtuvėje yra du nužudyti vyrai, bet kas konkrečiai nužudytas – nesakė. Dėl jų nužudymo aplinkybių ji nieko pasakyti negalėjo, nes ir pati nieko nežinojo. Miegodama ji jokio triukšmo ar konfliktų negirdėjo. Žino, kad tame kambaryje, kur vyko išgertuvės, tuo metu, kai ją sulaikė, dar buvo kažkokių asmenų, bet kas ten buvo, nežino. Ar kambaryje buvo visi išgertuvių dalyviai, ar kas buvo išėjęs, nežino. Vėliau ji buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą. Kokiomis aplinkybėmis buvo nužudyti žmonės, kas ir kaip juos nužudė, nežino. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 4, b. l. 11-12, t. 3, b. l. 180-182).

12616. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. L. parodė, kad ji su vyru ir draugais stebėjo futbolo varžybas. Po futbolo varžybų grįžo į savo kiemą, kuris yra ( - ), sėdėjo, bendravo kompanijoje. Po kurio laiko prie jų kompanijos prisijungė A. R.. Jis pabuvo gal 10-15 minučių ir išėjo. Vėliau ji pamatė siluetą, kuris judėjo link jų. Žmogus priėjo prie kompanijos ir nukrito. Liudytoja pagalvojo, kad žmogus blogai jaučiasi, priėjo prie jo, pamatė, jog žmogus A. R. kruvinas, purvinas. Ji pradėjo verkti, šaukti, kompanijoje kilo chaosas. Liudytoja teigė, kad ji nubėgo į kitą kiemo pusę ir daugiau nieko nematė, nieko pasakyti negali. Ji nežino, kas iškvietė policiją. Sužalotas A. R. pasirodė po kokios valandos. A. R. buvo sužalotas kaklas. Liudytoja negalėjo atsakyti, ar kitiems žmonėms A. R. ką nors sakė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo užfiksuoti teisingai.

12716.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. L. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neatsimena, bet tai buvo šeštadienis ar sekmadienis, ji vakare buvo nuėjusi į futbolo rungtynes, vykusias ( - ) mikrorajono stadione. Pasibaigus rungtynėms ji atėjo į savo namo kiemą. Ten ji sutiko savo pažįstamus T. G., E. M. ir kitus. Jie visi pradėjo bendrauti. Jiems pradėjus bendrauti, prie jų priėjo pažįstamas iš matymo A. R., kuris taip pat buvo futbolo rungtynėse. Jis juos užkalbino, kažką pakalbėjo trumpai apie futbolą ir jis išėjo. A. R. buvo neblaivus. Kur jis nuėjo po pokalbio su jais, ji nežino, neatkreipė dėmesio. Jie visi kiti liko kieme, toliau bendravo. Maždaug po 30-40 minučių pamatė link jų ateinantį asmenį, iš pradžių neatpažino, kas tai, nes buvo tamsu, bet vėliau pamatė, kad tai A. R.. Jis priėjo iki jos, priėjęs prie jos, jis pargriuvo ant žolės. Pasilenkusi ji pamatė, kad A. R. yra padarytas kaklo sužalojimas, ir pamatė, kad jis visas kruvinas. Ji labai išsigando ir pradėjo garsiai rėkti. Tada prie jų pribėgo kiti žmonės, buvę kieme. Kažkas priėjo prie A. R., kažkas skambino į policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Kas ką darė, konkrečiai nežino, nes buvo šoko būsenoje nuo pamatyto vaizdo, todėl praktiškai nieko neįsidėmėjo. Netrukus atvažiavo medikai ir išvežė A. R. į ligoninę. Po to dar matė, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Kas nutiko A. R., kas, kaip ir kur jį sužalojo, ji nežino iki šiol. Ji negirdėjo, ar jis sakė ką nors apie tai, kas jį sužalojo. Vėliau girdėjo, kad tą patį vakarą, ( - ) kaimyniniame name buvo nužudyti du vyrai. Tų asmenų duomenų nežino. Taip pat nežino jokių jų nužudymo aplinkybių. Jai asmeniškai niekas nieko nepasakojo, o ji pati nesidomėjo (t. 3, b. l. 142-144).

12817. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. M. parodė, jog ji su draugais buvo futbolo rungtynėse, po jų visi grįžo į savo kiemą, sėdėjo ant suoliuko, taip pat buvo ir A. R., kuris po to išėjo namo ir grįžo su perrėžta gerkle. Į kiemą po futbolo varžybų grįžo, kai dar buvo šviesu, tikslaus laiko neprisiminė. A. R. buvo kartu su jais prie stalo, po to jis kažkur išėjo. Buvo jau tamsu, kai pamatė link kompanijos einantį siluetą. Nuo to laiko, kai A. R. išėjo, iki to laiko, kai pamatė jį grįžtantį, praėjo virš valandos laiko, gal daugiau. Pastebėjo, kad A. R. rūbai buvo labai prilipę, pamatė, jog jis patyręs traumą. A. R. nukrito, buvo iškviesta greitoji pagalba. Kai pirmą kartą pamatė A. R., jis nebuvo girtas, gal buvo išgėręs alaus. Vėliau liudytoja sužinojo, kad įvyko žmogžudystė. Kas buvo vadinami „P.“, ji nežino. Kai viena iš kompanijoje buvusių merginų paklausė A. R., kur jis buvo, parodė, kad link buto, kuriame buvo. A. R. pavartojo sąvoką „P.“. Jis neminėjo, kas jį sužalojo, tačiau kažką minėjo apie tai, kad jį sužalojo vyras su ūsais. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė, kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu.

12917.1.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neatsimena, ji apie 18.00-19.00 val. išėjo į savo namo kiemą, kur susitiko su savo pažįstamais, klasiokais. Tarp tų pažįstamų buvo T. G., kuri atėjo šiek tiek vėliau už ją, ir kiti. Jie visi susėdo prie staliuko, esančio kieme, bendravo, gėrė alų. Apie 20.00 val., gal šiek tiek vėliau, prie jų priėjo pažįstamas iš matymo A. R., kurį visi vadina S.. Jis pasakė, kad eina iš stadiono, kur vyko futbolo rungtynės. Jis buvo neblaivus, kurį laiką pabuvo su jais, dar išgėrė alaus, visiškai apgirto, pradėjo griuvinėti ir jie jam pasakė eiti namo. Jis pakilo ir išėjo link savo namo. Kelinta tai buvo valanda, ji nežino, bet dar tamsu nebuvo, buvo prieblanda. Visi kiti liko kieme. Kažkur po pusantros – dviejų valandų jau buvo tamsu, jie pamatė link jų ateinantį A. R.. Jis ėjo iš tos pusės, link kurios buvo išėjęs prieš kelias valandas. Jam einant link jų, ji iš karto nieko įtartino nepastebėjo, tik atkreipė dėmesį, kad jo rūbai įtartinai blizgėjo, lyg būtų šlapi. Priėjęs jis kažkaip griuvo ar atsigulė ant žolės. Kažkas iš jų prie jo prišoko ir tada tik paaiškėjo, kad A. R. sužalotas, jog jam padarytas pjautinis kaklo sužalojimas, kad jis stipriai kraujuoja, jog jo drabužiai permirkę krauju. T. G. iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol laukė greitosios medicinos pagalbos, T. G. A. R. pradėjo klausinėti, kur ir kas jį sužalojo. A. R. tik pasakė, kad jį sužalojo bute, kur gyvena du broliai, kuriuos vadina „P.“ (rusiškai), jų duomenų nežino. Dar A. R. pasakė, kad jį sužalojo vyras su ūsais. Daugiau nieko nepasakojo. Netrukus atvažiavo medikai ir išvežė A. R. į ligoninę. Iš karto po medikų atvyko policijos pareigūnai, kurie kartu su T. G. nuėjo į tų brolių butą. Vėliau iš vietinių gyventojų išgirdo, kad tą vakarą tame bute, kur, kaip suprato, buvo sužalotas A. R., dar du vyrai buvo nužudyti. Jokių nužudymo aplinkybių ar detalių ji nežino, jai niekas nieko nepasakojo, o pati nesidomėjo (t. 3, b. l. 147-149).

13018. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. G. parodė, jog įvykio dieną ji su kompanija buvo kieme, išgėrinėjo, prie kompanijos prisijungė A. R., kuris vėliau išėjo namo ir labai greitai sugrįžo. Jai pasirodė, kad jis buvo išgėręs, buvo basas. Kai A. R. priėjo arčiau, pamatė, kad jis buvo visas kruvinas, jo kaklas buvo sužeistas. Kilo panika, buvo iškviesta greitoji pagalba. Klausė A. R., kur jis buvo, šis iš karto nieko neatsakė, po to draugui pasakė „senas, su ūsais, ( - )“. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir pasiėmė A. R.. Kai atvažiavo policija, liudytoja pasakė, jog ji tikriausiai žino, iš kur A. R. atėjo. Ji su policija nuėjo iki buto. Laiptinės duris atidarė kaimynai. Policijos pareigūnai skambino į buto duris. Durys buvo neužrakintos. Policijos pareigūnai atidarė duris. Liudytoja paaiškino, jog bute pirmą pamatė V. L.. Įėjus į butą pamatė M. O., merginą ir dar kažkokį vaikiną. Ant stalo buvo butelis degtinės. Visi paminėti asmenys buvo virtuvėje. V. L. buvo negyvas, matė kraują ant grindų. Po to, kai A. R. atsiskyrė nuo jų kompanijos, jis grįžo maždaug už pusvalandžio. „P.“ vadino V. L.. Kodėl jis buvo taip vadinamas, nežino. Bute matė tik vieną lavoną vežimėlyje. Lavono ant grindų nematė. Neatkreipė dėmesio, ar M. O. buvo sužalotas. Įvykio vietoje patyrė šoką, didelį stresą.

13118.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. G. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.00 val., sėdėjo kieme, esančiame ( - ), kartu su draugais. Tuo metu A. R. pasakė, kad eis namo ir išėjo. Maždaug apie 23.30 val. pamatė grįžtantį A. R.. Jis kažkaip įtartinai lėtai ėjo link jų. Kai jis priėjo arčiau, pamatė, kad jis visas kruvinas. Pamatė, kad jam sužalotas kaklas kairėje pusėje. Jis paaiškino, kad buvo bute pas V. L.. Taip pat pasakė, kad jį peiliu sužalojo vyriškis su ūsais. Jie paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietė greitąją medicinos pagalbą. Kiek ji žino, V. L. gyvena su broliu A. R. bute adresu ( - ) (t. 3, b. l. 139).

13219. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. A. parodė, jog, atvykus į įvykio vietą, aiškiai matėsi, kad medikų pagalba nereikalinga. Iš karto įėjus, prie durų gulėjo jaunuolis, jo rankoje buvo peilis. Toliau praėjus pro didžiulį kraujo klaną, vežimėlyje buvo nudurtas žmogus. Buvo didelis šurmulys, buvo pareigūnų, kaimynų. Buvo konstatuota mirtis. Įvykio vietoje buvo daug kraujo. Kai užėjo į butą, žmogus gulėjo tiesiai priešais ją buvusioje patalpoje, o kitas žmogus buvo šiek tiek toliau. Abu lavonai galimai gulėjo virtuvėje. Abu nužudytieji buvo toje pačioje patalpoje. Šone buvo kitas kambarys. Nepastebėjo kruvinų pėdsakų, nes buvo stresinė situacija. Ant grindų buvo kraujo. Nepastebėjo, kad ant grindų būtų likęs švarus, žmogaus pavidalo formos plotas. Nebuvo duota užduotis apžiūrėti kitus žmones, buvusius bute. Įvykio vietoje M. O. nematė. Neįsidėmėjo, kas ten buvo per žmonės, pati buvo stresinėje situacijoje. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar pas nužudytą vyrą, pas kurį rankose buvo peilis, rankos buvo kruvinos ar kruvinas peilis. Kai užėjo, daugiau nieko virtuvėje nebuvo. Liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

13319.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. parodė, kad ji dirba ( - ) greitosios pagalbos stotyje skubios pagalbos specialiste. Jos darbas yra pamaininis, budėjimas būna nuo 08.00 val. iki kitos dienos 08.00 val. 2016 m. rugpjūčio 29 d. 00.09 val. buvo užregistruoti du kvietimai tuo pačiu adresu ( - ). Kvietimuose buvo nurodyta, kad sumušti du vyrai. Jie skubiai nuvyko nurodytu adresu. Sumuštų vyrų duomenų nurodyta nebuvo. Atvykus į įvykio vietą prie laiptinės buvę nepažįstami žmonės dar pasakė, kad jau tikrai gali neskubėti, jog jau yra lavonai, kuriems jie negalės padėti. Kas ten buvo per žmonės, nurodyti negali, matomai namo gyventojai, jie su jais nekalbėjo, tik girdėjo, ką pasakė. Jų brigada pradėjo lipti laiptais, einant į nurodytą butą. Lipant laiptais, ji pastebėjo ant laiptų kraujo lašų. Dar, kol lipo iki to buto, jie prasilenkė su pareigūnais, kurie vedė du jai nepažįstamus vyrus, kaip suprato, tikriausiai iš to buto. Užėjus į tą butą, ji tiesiai nuo įėjimo durų, ties virtuvės slenksčiu, pamatė ant grindų gulintį jauną vyrą, jis buvo visas kruvinas, jo dešinėje rankoje buvo peilis. Jis gulėjo be gyvybės ženklų. Ji nuėjo tiesiai prie to vyro. Jis buvo tik su kelnėmis, viršutinė kūno dalis buvo apnuoginta. Jis buvo kruvinas. Kiek atsimena, ties raktikauliu buvo durtinis – pjautinis sužalojimas. Prie jo buvo kraujo bala. Jis jau buvo miręs, nukraujavęs. Ji konstatavo to vyro mirtį. Šalia to vyro neįgaliojo vežimėlyje sėdėjo dar vienas vyras. Jis buvo vyresnis. Taip pat be gyvybės ženklų, taip pat kruvinas. Apžiūrėjusi tą vyrą, nustatė durtinį pjautinį sužalojimą ties šonkauliais. Jis taip pat buvo kruvinas. Tas vyras taip pat buvo negyvas. Ji konstatavo jo mirtį. Tų vyrų duomenų taip ir nesužinojo vietoje, nes duomenys buvo tik nustatinėjami. Konstatavusi tų vyrų mirtį, ji kažkiek apsižiūrėjo vietoje ir pamatė, kad visas butas yra kruvinas, t. y. tos patalpos, kur buvo ji – koridorius ir virtuvė. Į kitas patalpas – kambarius ji nėjo. Tuo metu, kai jie atvyko į tą butą, jokių pašalinių asmenų bute, išskyrus pareigūnus, ji nematė, su niekuo nekalbėjo, ar kambariuose buvo dar kokių pašalinių asmenų, nežino. Kas nutiko tame bute, jai pareigūnai neaiškino. Konstatavusi šių vyrų mirtį, ji iš ten išvažiavo (t. 3, b. l. 151-153).

13420. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas R. J. parodė, jog pagal iškvietimą dėl sužeisto žmogaus važiavo į įvykio vietą, jau buvo atvažiavusi greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie buvo pasiėmę sužeistą asmenį ir išvežę jį į ligoninę. Liudytojas su kolega priėjo prie grupės žmonių, kvietusių policiją, jie pasakė, kad vyras buvo labai kruvinas ir galimai buvo kažkuo sužeistas. Žmonės nurodė, kad nukentėjusysis buvo išėjęs pas pažįstamus ir po maždaug pusvalandžio grįžo atgal, jis buvo sužeistas. Pagal parodymus nuėjo prie namo, kuriame viskas įvyko. Prie namo laiptinės pamatė labai daug kraujo. Užėjus į laiptinę, ant laiptų buvo labai daug kraujo lašų. Pakilo prie buto, ant durų rankenos taip pat buvo kraujo. Durys buvo neužrakintos, jas atidarė, užėjo ir pamatė du lavonus. Kambaryje pamatė M. O. ir dar du žmonės, kurie tame kambaryje miegojo. Dar buvo moteris, kuri išėjo iš kažkurio kambario, tačiau liudytojas negalėjo prisiminti, iš kurio kambario ji išėjo. Tikriausiai bute daugiau nieko nebuvo. Kai užėjo į kambarį ir pamatė kaltinamąjį, jis tikriausiai nieko nesakė, bet jis vienintelis sėdėjo nuleidęs galvą ir vienintelis buvo adekvatus, suprato, kodėl liudytojas su kolega atėjo. Pareikalavus jo atsigulti ir sudėti rankas už nugaros, jis taip ir padarė. Kaltinamasis galbūt klausinėjo, kodėl, dėl ko ir pan. Kiti du vyrai gulėjo tame pačiame kambaryje ant lovos, miegojo. Šie vyrai buvo pažadinti ir paguldyti ant grindų. Tuomet liudytojas su kolega nuėjo tikrinti kambarių. Moteriškę, kuri išėjo iš kažkurio kambario, pasodino prie įėjimo durų ant rūbų, kad ji netrukdytų. Moteris buvo neblaivi, nieko neaiškino, tik prašė duoti jai parūkyti. M. O. tikriausiai buvo apsirengęs tamsiai, galbūt ant rūbų ir buvo kažkokios raudonos dėmės. Kambaryje, kuriame buvo du lavonai, buvo labai daug kraujo, didžioji dalis grindų buvo kruvina. Tame kambaryje, kur buvo lavonai, buvo kažkokie pėdsakai. Atrodė taip, kad kažkas būtų vaikščiojęs. Lavonai buvo virtuvėje. Liudytojas neatsiminė, ar kaltinamasis bandė kažką sakyti, kai jį pamatė. Tuos du vyrus, kurie miegojo, reikėjo žadinti. Ne iš karto juos pavyko pakelti. Jiems buvo pasakyta keltis ir jie atsipeikėjo. Galbūt buvo galima suprasti iš jų elgsenos, iš jų koordinacijos, kad jie iš tikrųjų miegojo. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai. R. J. teigė, kad į butą užėjo tik jis ir jo kolega, jam atrodo, jog jokia moteris su jais nėjo. Kai atvyko į įvykio vietą, kur buvo rastas nukritęs ir sužalotas asmuo, visa kompanija nuėjo su liudytoju ir jo kolega iki laiptinės, tačiau iki buto niekas nekilo. Iki buto pakilo laiptais, lifto negalėjo iškviesti, nes jis buvo iškviečiamas su žetonais tik gyventojams. Greičiausiai nesiaiškino, kodėl M. O. rankos buvo kruvinos. Kai užėjo į butą, buvo pastabos iš moteriškės, kuri išėjo iš tualeto. Ji klausė, ką jie čia daro, ko nori, prašė parūkyti. Tuo metu, kai mergina buvo paguldyta ant grindų, ji dar nežinojo, kur jos brolis, tik po to, kai pasuko galvą į virtuvę, pamatė, kad ten yra jos brolis, ir pradėjo sakyti, kad ten jos brolis.

13520.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.40 val., patruliuodamas kartu su K. B., gavo pranešimą, jog ( - ), prie ( - ), yra sužalotas vyras. Pirminė informacija buvo tokia, kad prie kažkokios kieme sėdinčios kompanijos atėjo vyras, nukrito, jo veidas buvo sužalotas, buvo daug kraujo. Jie iš karto nuvažiavo į nurodytą vietą. Jiems važiuojant pakeliui informacija pasikeitė. Buvo gauti duomenys, kad lyg tai tas vyras sužalotas peiliu. Privažiuojant nurodytą vietą, pamatė išvažiuojantį greitosios pagalbos automobilį. Šiame automobilyje buvo būtent tas sužalotas vyras. Medikai paaiškino, jog, apžiūrėjus vyrą, jam buvo nustatyta durtinė – pjautinė kaklo žaizda ir jis skubiai vežamas į ligoninę. Medikai paaiškino, jog šiuo metu su tuo asmeniu bendrauti negalima, kad jam reikalinga skubi pagalba. Taip pat medikas paaiškino, kad nežino, kas nutiko tam vyrui, nes jis nieko nepaaiškino. Medikams išvažiavus, jie privažiavo prie ( - ) namo. Kieme buvo kompanija žmonių. Priėjus prie tos kompanijos ir paklausus, kas atsitiko, viena moteris iš tos kompanijos pasakė, kad jiems sėdint tame kieme apie 23.30 val. prie jų priėjo pažįstamas iš matymo A. R.. Jis buvo visas kruvinas. Priėjęs jis nieko neaiškino ir nesakė. Kai jis prie jų priėjo, jis nukrito ant žemės, galimai prarado sąmonę. Tada ta moteris paskambino ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Taip pat ta moteris pasakė, jog ji konkrečiai nieko nežino, bet įtaria, kur galėjo būti sužalotas A. R.. Jie paprašė ją parodyti ir visi kartu nuėjo prie ( - ) namo. Priėjus prie to namo, jie ant šaligatvio pamatė kraujo žymes, lašus. Eidami tais kraujo pėdsakais, jie priėjo prie buto Nr. ( - ). Buto durys taip pat buvo kruvinos. Buto durys buvo uždarytos, bet nebuvo užrakintos. Liudytojas atidarė buto duris ir tiesiai nuo įėjimo pamatė, kad virtuvėje ties slenksčiu ant grindų guli pusnuogis vyras, už jo invalido vežimėlyje sėdi dar vienas vyras. Jie abu buvo kruvini, be jokių gyvybės ženklų. Visame bute visur matėsi daug kraujo. Užėjus kambaryje ant pufo, praktiškai prie kambario durų, pamatė sėdintį vyrą. Jis sėdėjo susilenkęs, jo rankos ir drabužiai buvo kruvini. Tas vyras buvo vyresnio amžiaus, tamsių plaukų, su ūsais. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. O.. Pamatęs juos jis iš karto pradėjo sakyti, kad nieko nedarė. Jis buvo neblaivus. Jie iš karto nurodė gulti ant grindų ir jį sulaikė, uždėjo antrankius. Tęsiant patalpų patikrinimą, tame pačiame kambaryje ant išskleistos sofos pamatė miegančius du vyrus. Pradėjo juos žadinti, tačiau šie ilgai negalėjo pabusti. Kai pagaliau pavyko vyrus prižadinti, jie buvo suguldyti ant grindų, sulaikyti. Kaip nustatė, tai buvo A. R. ir O. S.. Liudytojo kolega liko saugoti vyrus, o jis nuėjo iki virtuvės patikrinti toliau patalpas, tikslu išsiaiškinti, ar nėra daugiau žmonių. Jam tikrinant patalpas, iš tualeto išėjo moteris, kaip paaiškėjo, tai buvo N. L.. Jai išėjus iš tualeto, buto prieškambaryje, jai buvo liepta atsigulti ant grindų. Ji atsigulė ant kažkokio patiesalo, kuris buvo ant grindų prieškambaryje. Jie jų visų klausė, kas atsitiko, bet niekas nieko paaiškinti negalėjo. N. L. sakė, kad ji kaip ir tie du vyrai miegojo, ir atsikėlė tik į tualetą. Tada N. L. pradėjo jų klausinėti, kur yra jos brolis. Ji vis kartojo klausimą, po to kažkaip pasilenkė, iš už kampo pasižiūrėjo į virtuvės pusę ir pasakė, kad ten guli jos brolis. Jis suprato, kad ji kalbėjo apie vyro lavoną, gulintį ant grindų. Daugiau ji nieko nesakė. Niekas apskritai nieko negalėjo paaiškinti, kas atsitiko. Jie visi buvo labai girti (t. 3, b. l. 155-157).

13621. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, jog jis matė M. O. bare „( - )“. Vėliau M. O. matė po futbolo varžybų. Jis mosikavo rankomis, su juo buvo moteris ir vyras su akiniais. Liudytojas teigė, jog jis pažįsta V. L.. Dieną prieš įvykį jis V. L. nuvežė pas A. R. ir V. L. į svečius. V. L. negalėdavo savarankiškai vaikščioti. Jei jis bandydavo atsistoti, susilenkdavo keliai ir pradėdavo drebėti, reikėdavo už kažko laikytis, pastovėti prisilaikydamas galėjo. A. B. teigė, kad kartu V. L. pas A. R. ir V. L. vartojo alkoholį, tame bute ir nakvojo. Sekmadienį liudytojas nuėjo į barą, pasakė V. L., kad, kai jį reikės paimti, jis paskambintų. Po futbolo paskambino V. L., tačiau jis sakė, kad dar pabus, jei ką – paskambins, bet taip ir nepaskambino.

137A. B. negalėjo nurodyti, su kokia kompanija kaltinamasis leido laiką. Futbolo varžybose jis sėdėjo kitoje stadiono pusėje. Liudytojas su V. L. gyveno kaimynystėje, draugavo su juo. V. L. santykiai su mama buvo geri, kai jo mama dirbdavo, liudytojas ateidavo pas jį, padėjo prižiūrėti jo tetą. V. L., ką galėjo pats padaryti, padarydavo pats, ko nesugebėdavo, tai liudytojas jam padėdavo. V. L. turi seserį. Jo seserį yra matęs du kartus, kiek matė, santykiai tarp jų buvo geri. V. L. sakė, kad sesuo gyvena ir dirba Anglijoje, turi du vaikus. Sesuo padėdavo V. L. pinigais. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

13821.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad nuo gimimo gyvena ( - ). V. L. jis pažįsta nuo 2015 metų, kai šis išėjo į laisvę iš įkalinimo įstaigos. Su V. L. buvo geri, draugiški santykiai. V. L. buvo neįgalus, negalėjo vaikščioti, jis judėjo tik savo vežimėlyje. Vieną vakarą jam paskambino V. L. ir paprašė, kad jis ateitų į namus ir padėtų nusigauti pas pažįstamą. V. L. dažnai prašė padėti jam nuvykti pas ką nors. Jie su V. L. susitarė, kad eis pas brolius V. L. ir A. R., kurie gyvena ( - ), ( - ). V. L. turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną. Jis tiksliai prisimena, kad bute buvo V. L. ir A. R. bei viena pažįstama mergina. Jis tiksliai neprisimena, ar tuo metu šiame bute buvo A. R., kurį jis pažįsta apie 5-7 metus. Naktį iš rugpjūčio 27 d. į 28 d. jis ir V. L. liko nakvoti V. L. ir A. R. bute. Pradžioje jie žaidė kortomis, gėrė alų. O vėliau nuėjo miegoti. Jis su V. L. ir A. R. miegojo kambaryje, kuris yra toliau nuo įėjimo į butą ir arčiau virtuvės. Jis atsikėlė tą rytą, t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 07.00-07.30 val., A. R. jau nebuvo, o V. L. su V. L. ir A. R. jau buvo girti. V. L. ir A. R. išėjo į kioską ir grįžo po pusvalandžio, atnešė alaus. Kol V. L. ir A. R. nebuvo, V. L. pamiegojo. Apie 08.00 val. jis paėmė tuščius butelius ir nuėjo į taromatą, pridavė tarą ir parduotuvėje „Iki“ nupirko alaus ir grįžo. Vėliau kartu su A. R. iš buto išėjo. Prie parduotuvės „( - )“ jie susitiko su dviem iš matymo pažįstamais vyrais, nusipirko alkoholio ir nuėjo į A. R. butą, kur gėrė nupirktą alkoholį. Liudytojas nurodė, kas buvo atėjęs į butą, kas iš jo išėjo. Jis pats bute buvo iki 15.00 val. Apie 16.30-17.00 val. jis atėjo į aludę, esančią ( - ). Aludės kiemelyje jis sutiko daug vyrų, daugumą jų pažįsta. Jis sėdėjo už staliuko, kuris yra toliau nuo įėjimo į kiemą iš aludės. Prie to paties staliuko sėdėjo A. R. ir kiti vyrai. Kai jis atėjo į šią aludę, tai jos kieme už stalo, kuris yra arčiau įėjimo iš aludės į kiemą, sėdėjo anksčiau jam nepažįstamas ūsuotas vyras. Vėliau jis jį matė per televizorių, kai rodė žinias apie nužudymą ( - ). Iš aplinkinių sužinojo, kad jo vardas M., jis gyveno ( - ). Aplinkiniai taip pat jį vadino „A.“, nes, pasak gandų, jis tarnavo Afganistane. Minėtas vyras sėdėjo aludės kieme už stalo ir gėrė degtinę „( - )“. Šalia jo sėdėjo kažkokie kiti žmonės, kuriuos jis pažįsta tik iš matymo. Kai buvo aludėje, girdėjo, kad tas vyras kažką garsiai kalbėjo, prisimena, kad jis tik siūlė išgerti. Šis vyras skyrėsi nuo kitų žmonių, nes labai garsiai kalbėjo, matėsi, kad jis labai girtas. Po baro uždarymo jis su vaikinais, su kuriais buvo aludėje, atėjo į netoliese esantį stadioną, kur vyko futbolo rungtynės. Einant į stadioną matė, kad į rungtynes taip pat ėjo A. R.. Liudytojas jį pamatė dar būdamas prie baro. Jis ėjo į stadioną kartu su „A.“, O. S., šio mergina. Vėliau jis juos matė būdamas stadione, jie sėdėjo kitoje futbolo lauko pusėje. Po futbolo rungtynių visi skirstėsi. Liudytojas matė, kad „A.“ kartu su A. R., O. S. ir šio mergina ėjo link ( - ) namo. Jis su savo pažįstamais, tarp kurių buvo ir A. R., ėjo taip pat iš stadiono, tačiau pakeliui A. R. atsisėdo pas vieną iš futbolininkų į juodą mašiną ir išvažiavo. Su savo pažįstamais jis nuėjo iki įėjimo į psichiatrinę ligoninę ir nuėjo į parduotuvę „( - )“, esančią ( - ). Tuo metu prie įėjimo į minėtą parduotuvę „( - )“ sutiko O. S., kuris sėdėjo prie įėjimo, o prekybos salėje matė N. L. kartu su A. R.. Ką jie pirko, nežino. Kur tuo metu buvo „A.“, nežino. Jis matė, kad, kai A. R., O. S. ir N. L. išėjo iš „( - )“, jie nuėjo link A. R. namo. Vėliau liudytojas su kitais pažįstamais nuvažiavo į ( - ). Namo grįžo pirmu autobusu apie 05.15 val. Apie 10.00 val. jis paskambino ir sužinojo, kad A. R. bute buvo nužudyti V. L. ir V. L.. Po šio įvykio iš aplinkinių ( - ) sužinojo, kad tą naktį minėtame bute buvo ne tik nužudyti V. L. ir V. L., bet taip pat peiliu buvo sužeistas A. R.. Jis išbėgo iš jų buto visas kraujuotas ir prašė pagalbos. Pirmai jį sutikusiai moteriai spėjo pasakyti „ūsai“ ir nualpo (t. 3, b. l. 163-164).

13922. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. 23.38 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie kieme prie pranešėjos priėjusį vyrą sudraskytu kaklu ir kruvinomis kojomis (t. 1, b. l. 45-48).

14023. R. J. ir K. B. tarnybiniais pranešimais užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., jiems patruliuojant, apie 23.40 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie sužalotą vyrą, esantį adresu ( - ). Atvykus į minėtą vietą, pamatė, kad išvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriuo, kaip sužinojo, išvežamas į kaklo sritį sužalotas A. R., jis yra sunkios būklės ir dėl sužalojimo nieko negalėjo papasakoti. Kieme jie pamatė grupę žmonių, iš kurių viena moteris paaiškino, jog link jų kompanijos ėjo vyriškis, besilaikantis ranka už kaklo, priėjęs prie jų, jis nugriuvo. Vyrui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Moteris sakė, kad galimai žino, kur galėjo būti sužalotas vyriškis, ir nurodė adresą ( - ). Einant link minėto namo, matėsi kraujo pėdsakai. Name pagal laiptinėje esančius kraujo pėdsakus nuėjo iki ( - ) buto durų. Įėję į butą, pamatė, kad virtuvėje ant grindų guli kruvinas vyras ir netoli jo neįgaliojo vežimėlyje sėdi vyras, abu jie buvo be gyvybės ženklų. Kambaryje jie pamatė ant lovos gulinčius du vyrus ir ant kėdės sėdintį vyrą, kurio dešinė ranka buvo kruvina ir ant drabužių matėsi kraujo dėmės. Sulaikius vyrus, pastebėjo, kad iš tualeto išeina neblaivi moteris, kurią taip pat sulaikė. Paklausus asmenų, kas čia įvyko, niekas negalėjo paaiškinti. Matėsi, kad bute vyko išgertuvės ir visi asmenys yra akivaizdžiai neblaivūs. Visi bute rasti asmenys buvo sulaikyti. Atvykusi medikų brigada konstatavo virtuvėje buvusių vyriškių mirtį (t. 1, b. l. 187, 186).

14124. Įvykio vietos – dviejų kambarių buto, esančio ( - ), apžiūros metu nustatyta, jog butas yra ( - ) daugiabučio namo aukšte. Namo laiptinėje, aikštelėje prie pašto dėžučių, ant laiptų matomos raudonos spalvos dėmės, ant apžiūrimo buto Nr. ( - ) durų, durų rankenos iš išorinės ir vidinės pusių yra raudonos spalvos sutepimai. Prieškambaryje matomas ant grindų patiestas kiliminis takas, ant kurio matomi gausūs rudos spalvos sutepimai. Prie pat durų slenksčio kambaryje ant grindų matoma kraujo bala su krešuliais 65x85 cm dydžio. Kambaryje ant grindų patiestas kilimas, kurio viename kampe matoma rudos spalvos dėmė. Prie minkštojo kampo stovi stalas. Ant stalo apžiūros metu matomi maisto likučiai, indai, keturi mobiliojo ryšio telefonai NOKIA – 3 iš jų su dviem SIM kortelėmis, 1 su viena SIM kortele. Šalia telefonų ant stalo guli sutepti krauju dokumentai, išduoti M. O., a. k. ( - ) vardu: asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ), vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. ( - ), darbo pažymėjimas Nr. ( - ). Taip pat ant stalo guli A. S. vardu išduota banko kortelė „Maestro“ Nr. ( - ) ir A. R. vardu išduota banko kortelė „Visa“, Nr. ( - ). Tiesiai koridoriaus gale yra virtuvė. Virtuvės stakta yra sutepta raudonos spalvos dėmėmis. Kairėje pusėje nuo praėjimo į virtuvę kampe prie kriauklės ant grindų yra sumesta krūva šiukšlių. Palei kairę sieną sumontuota kriauklė, už jos viryklė, už viryklės yra virtuvinių baldų komplektas. Ant viryklės apžiūros metu matomi raudonos spalvos sutepimai. Kriauklėje, ant viryklės ir ant virtuvės baldų matomi stovintys indai, kiti namų apyvokos daiktai. Priešingoje įėjimui sienoje yra langas, prie lango stovi stalas. Apžiūros metu virtuvės grindys visos suteptos krauju. Ties įėjimu į virtuvę ant grindų galva atsirėmęs į dešinės įėjimo staktos pusę aukštielninkas guli vyriškos lyties lavonas juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodomis kojinėmis, viršutinė kūno dalis apnuoginta. Lavonas guli ant grindų kraujo baloje. Dešinėje lavono rankoje yra peilis. Visas lavono kūno paviršius: tiek priekinis, tiek nugarinis suteptas krauju. Lavono kelnės ir kojinės suteptos (permirkusios) krauju. Ant lavono kūno galima išskirti vertikalios krypties kraujo patekėjimus. Dešinėje viršraktinėje srityje matoma durtinė-pjautinė, žiojanti žaizda. Už šio vyriškos lyties lavono prie lango šalia virtuvės stalo stovi invalido vežimėlis, kuriame matomas pusiau gulimoje padėtyje vyriškos lyties lavonas mėlynos spalvos marškinėliais, juodomis sportinėmis kelnėmis, su kojinėmis, sportbačiais, jo galva nusvirusi į dešinę pusę. Lavono krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, dešinėje ties speneliu, yra durtinė-pjautinė žaizda. Lavono kairė plaštaka sutepta krauju. Visas lavono paviršius negausiai suteptas krauju (t. 1, b. l. 54-105).

14225. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti ( - ). Apžiūrėjus nustatyta, kad nuo buto, esančio ( - ), esančio ( - ) namo aukšte, einant laiptinės laiptais žemyn, ant laiptų matomos raudonos spalvos kraujo dėmės. Dėmių gausu tarp 4 ir 5 laiptinės aukštų, tarp 1 ir 2 laiptinės aukštų. Pirmame aukšte ties išėjimu iš laiptinės matosi pėdos formos kraujo dėmės. Išėjus iš laiptinės ir pasukus į dešinę pusę, einant šaligatviu, matosi kraujo pėdsakai, kurie veda link ( - ) namo palei sieną, toliau automobilių stovėjimo aikštele link kiemo tarp ( - ) ir ( - ) namų. Ties namu Nr. ( - ), apie 20 metrų atstumu nuo namo prie medžių yra stalas su suolais. Prie suolo ant smėlio yra dėmė – kraujo pėdsakas. Atstumas nuo pirminio iki galutinio apžiūros taško yra apie 400 metrų (t. 1, b. l. 109-111).

14326. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti ( - ). Apžiūrėjus nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis ( - ). Užėjus į butą patenkama į prieškambarį, kurio dešinėje yra kambarys, kurio tarpduryje yra sudžiūvusio kraujo bala. Tiesiai priešais įėjimą yra koridorius, kurio dešinėje pusėje yra dar vienas kambarys, kairėje – vonios ir tualeto patalpos, o gale – virtuvė. Virtuvės grindys gausiai suteptos sudžiūvusiu krauju. Palei kairiąją sieną sustatyta virtuvės spintelės ir viryklė, ant kurios stovi aliuminio puodas, per kurio viršų guli permesta geltonos spalvos metalo grandinėlė, kuri paimama ir supakuojama. Kairėje nuo įėjimo ant grindų šiukšlių krūvoje rastas ir paimtas permatomas plastikinis maišelis, kuriame įdėta juodos spalvos piniginė, gausiai krauju sutepti popieriaus lapai, vizitinės kortelės ir M. O. vardu išduota „DNB banko“ mokėjimo kortelė (t. 1, b. l. 113-123).

14427. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. R. šortai, marškinėliai bei antklodė. Ant šortų, marškinėlių, antklodės matomi gausūs rudos spalvos sutepimai, šortai, marškinėliai, antklodė yra sukarpyti (t. 2, b. l. 120-124).

14528. Alkotesterio rodmenų kvitais užfiksuotas įvykio vietoje buvusių asmenų neblaivumas: M. O. 2016 m. rugpjūčio 29 d. 01.07 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (t.5, b. l. 118); A. R. 2016 m. rugpjūčio 29 d. 02.28 val. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (t. 3., b. l. 108); O. S. 2016 m. rugpjūčio 29 d. 01.04 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas (t. 4, b. l. 72); N. L. 2016 m. rugpjūčio 29 d. 02.22 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (t. 4, b. l. 13).

14629. Specialisto išvada Nr. ( - ) konstatuota, kad M. O. padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, paveikus kietais bukais daiktais; pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d. vakare. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingų rūšių daiktais. Sužalojimas neatspindi žalojusio daikto formos, dydžio (t. 5, b. l. 49).

14730. Specialisto išvada Nr. ( - ) konstatuota, kad A. R. padaryta durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje, paveikus duriančiu-pjaunančiu įrankiu, odos įbrėžimas kairio klubo srityje, paveikus smailiu daiktu, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje bei dešinės plaštakos sumušimas, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d. vakare. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo rankomis, todėl savęs žalojimo galimybė neatmetama. Dešinės rankos sužalojimai galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingų rūšių daiktais. Sužalojimai neatspindi žalojusio daikto formos, dydžio (t. 2, b. l. 113-114).

14831. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad A. R. apžiūros duomenimis jam padaryti terminiai odos nudegimai kairiajame dilbyje, paveikus įkaitintu daiktu, 1-2 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Savęs žalojimo galimybė neatmetama. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais (galimai vienu daiktu). Sužalojimas neatspindi žalojusio daikto formos, dydžio (t. 3, b. l. 91).

14932. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad N. L. padarytas 2 cm ilgio tiesus odos įbrėžimas dešinės alkūnės sąnario srityje, paveikus smailiu daiktu, 1-2 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Savęs žalojimo galimybė neatmetama. Sužalojimas nebūdingas savigynai. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas neatspindi sužalojusio daikto formos, dydžio (t. 3, b. l. 185).

15033. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad O. S. apžiūros duomenimis jo sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2016 m. rugpjūčio 28 d., nenustatyta (t. 4, b. l. 64).

15134. Specialisto išvada Nr. ( - ) konstatuota, kad: 1. V. L. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su poraktikaulinės arterijos sužalojimu. Į tai nurodo krūtinės ląstos dešinėje durtinė-pjautinė žaizda su poraktikaulinės arterijos bei dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu; 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 29 d. 08.10 val., rodo, kad nuo V. L. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 6-12 val. laiko; 3. V. L. lavone nustatyta: 3.1. krūtinės ląstos dešinėje durtinė-pjautinė žaizda su poraktikaulinės arterijos bei dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu pagal makroskopinį vaizdą padaryta aštriu, duriančių – pjaunančių, tikėtina vienašmenių savybių turinčiu daiktu kelių-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Žaizdos kanalas įstrižos krypties, tęsiasi iš dešinės į kairę ir iš viršaus į apačią. Nustatytas sužalojimas visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3.2. Poodinės kraujosruvos abipus plaštakose, abipus žastuose, kairiame dilbyje, krūtinėje, kairėje šlaunyje pagal makroskopinį vaizdą padarytos kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais) 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4. V. L. lavono kraujyje rasta 4,94 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 5,19 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį; 5. V. L. lavono kraujyje amfetaminų, opijatų, kanabinoidų, kokaino, kokainometabolitų, benzodiazepinų nerasta. Šlapime amfetaminų, opijatų, benzodiazepinų, tetrahidrolcanabinolio karboksi rūgšties nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų nerasta; 6. V. L. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su poraktikaulinės arterijos sužalojimu. Į tai nurodo krūtinės ląstos dešinėje durtinė-pjautinė žaizda su poraktikaulinės arterijos bei dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu; 7. V. L. kūne pomirtinių sužalojimų nėra; 8. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose kūno vietose, tačiau visumoje nėra būdingi savęs žalojimuisi ar griuvimui; V. L. kūne nustatytų sužalojimų lokalizacija bei pobūdis visumoje nenurodo, kurie galėjo būti padaryti kovos ar savigynos metu; 10. Po išvados 3.1 punkte nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti); 11. Po išvados 3.1. punkte nustatyto kūno sužalojimo nukentėjusysis galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių; 12. Visumoje atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją bei pobūdį kūne, nukentėjusysis galėjo būti įvairiose pozose sužalojimų padarymo jam metu; 13. Išvados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Išvados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasekoje; 14. Išvados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių, tikėtina vienašmenių savybių turinčiu daiktu. Išvados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais); 15. Išvados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių, tikėtina vienašmenių savybių turinčiu daiktu. Išvados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais); 16. Išvados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Išvados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki mirties (t. 2, b. l. 6-12).

15235. Specialisto išvada Nr. ( - ) konstatuota, kad: 1. V. L. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdos su dešiniojo plaučio sužalojimu. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu (1710 g kraujo krešulys ir 458 g skysto kraujo dešinėje krūtinplėvės ertmėje), ūmiu širdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu; 2. V. L. mirtis galėjo įvykti prieš 3-6 valandas iki jo lavono tyrimo pradžios (2016 m. rugpjūčio 29 d. 03.30 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai; 3. Ištyrus V. L. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti: 3.1. Mechaniniu poveikiu: 3.1.1. Durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su dešiniojo plaučio sužalojimu. Ši žaizda padaryta duriančiu – pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo daiktas, duriant nukentėjusiojo atžvilgiu iš viršaus žemyn, iš priekio į nugarą, iš dešinės į kairę, ašmenimis nukreiptais į nukentėjusiojo dešinę pusę (išorę), iki keliolikos – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo pobūdis, krūtinplėvės dešinėje ertmėje susikaupusio kraujo kiekis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl plaučio sužalojimo; 3.1.2. Odos nubrozdinimas dešiniame žaste, padarytas kietu, buku, ribotu daiktu (galėjo būti peilio galas), paveikus šią sritį, iki keliolikos – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo morfologiniai ypatumai. Odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; 3.2. Cheminiu poveikiu: ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiškęs 2,00 ‰ etilo alkoholio radimu lavono kraujyje, 2,58 ‰ etilo alkoholio radimu lavono šlapime. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5. punktu, šis tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas; 4. V. L. lavono kraujyje rasta 2,00 ‰ etilo alkoholio, šlapime rasta 2,58 ‰ etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį; 5. V. L. lavono kraujyje barbitūratų, benzodiazepinų, febnotiazinų, metamizolio, amitriptilino, difenhidramino, amfetaminų, kokaino, opijatų nerasta. Šlapime barbitūratų, benzodiazepinų, fenotiazinų, metamizolio, amitriptilino, difenhidramino, amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kokaino ir tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta; 7. Pomirtinių sužalojimų lavono tyrimo metu nerasta; 8. Nukentėjusiojo lavono tyrimo metu rasti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems save žalojant, tačiau kategoriškai nėra atmetama galimybė, kad tokius sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats sau, nes nustatyti sužalojimai yra pasiekiami savo ranka, kurioje galėjo būti laikomas daiktas, padaręs minėtus sužalojimus; 9. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusiojo lavono tyrimo metu rastas odos nubrozdinimas dešiniame žaste padarytas jam ginantis, pavyzdžiui, jam žastu numušant kietą, buką, ribotą daiktą, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo daikto galas; 10-11. Po nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus (pavyzdžiui, judėti, gintis, šaukti), kol dėl iš sužaloto plaučio vykstančio vidinio nukraujavimo per keliolika – keliasdešimt minučių įvyko ūmus širdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai, sukėlę sąmonės praradimą ir mirtį. Kiti sužalojimai sąmonės praradimui ir aktyvių sąmoningų veiksmų atlikimui įtakos neturėjo; 12. Tikėtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas esant jam vertikalioje ar artimojo jai padėtyje, pavyzdžiui, sėdimoje padėtyje, sudavus smūgį peilio geležtės tipo daiktu į krūtinės dešinę pusę iš viršaus, priekio ir dešinės į apačią, kairę ir nugarą; 13. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais: vienu į krūtinę – būdingu smūgio sudavimui, ir vienu į dešinį žastą, kuris galėjo būti padarytas dinaminio poveikio metu, pavyzdžiui, nukentėjusiajam žastu numušant ar kitaip kontaktuojant su sužalojimą padariusiu daiktu; 14-15. Sužalojimuose užsifiksavo tik bendri individualūs požymiai, kuriais remiantis identifikuoti žalojusio įrankio nėra galimybės, pagal sužalojimo krūtinėje matmenis: žaizdos ilgis – 3,5 cm, vidinis galas iki 0,3 cm pločio galima daryti išvadą, kad sužalojimus padaręs daiktas buvo peilio geležtės tipo daiktas, kuo galėjo būti ir peilis, kurio plotis buvo iki 3,5 cm, pentis – iki 0,3 cm. Pagal odos nubrozdinimą dešiniame žaste nustatyti sužalojimus padariusio daikto nėra galimybės, tačiau neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti padarytas peilio geležtės tipo įrankio galu, veikiant minėtą sritį minėto daikto galui šonu; 16. Sužalojimuose neužsifiksavo požymių, kuriais remiantis galima nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą; 17. Nukentėjusiojo drabužiuose rasti sužalojimai atitinka jo kūne rastus sužalojimus; 19. Nukentėjusiojo lavono ilgis – 166 cm, amžius iš pažiūros apie 40 metų (t. 2, b. l. 32-38).

15336. Specialisto išvada Nr. ( - ) konstatuota, kad V. L. kūne nustatytas sužalojimas – durtinė pjautinė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su plaučių sužalojimu nebuvo pateikta medicinos kriminalistiniam tyrimui, todėl atsakyti, ar šis sužalojimas padarytas tyrimui pateiktu peiliu nėra galimybės. Tikėtina, kad V. L. dešinio raktikaulio srities odos žaizda buvo padaryta tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek tiriamojoje odos žaizdoje, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali (t. 1, b. l. 176-180).

15437. Specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyta, kad ant pateiktų tirti trijų tamponų su nuoplovomis ir kortelių, tiriant pažymėtų Nr. 1 (mokėjimo kortelė) ir Nr. 3 (vairuotojo pažymėjimas), paimtų 2016 m. rugpjūčio 29 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000000000000004 proc. Ant pateiktų tirti transporto priemonės registracijos liudijimo, kortelių dėklo, paimtų 2016 m. rugpjūčio 29 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000000000000003 proc. Ant pateiktos tirti kortelės, tiriant pažymėtos Nr. 4 (asmens tapatybės kortelė), paimtos 2016 m. rugpjūčio 29 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. O. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. O. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000000000004 proc. Ant pateiktos tirti kortelės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (pažymėjimas), paimtos 2016 m. rugpjūčio 29 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, todėl negalima atsakyti, kam priklauso kraujas, rastas ant kortelės, tiriant pažymėtos Nr. 2. Ant kortelės, tiriant pažymėtos Nr. 2, rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. L. genotipu. Ant pateikto tirti peilio, paimto 2016 m. rugpjūčio 29 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, todėl negalima atsakyti, kam priklauso kraujas, rastas ant peilio. Ant peilio rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. L. genotipu. Ant pateiktos tirti grandinėlės, paimtos papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti piniginės, paimtos papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta žmogaus kraujo (mėginys Nr. 7), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo) (mėginys Nr. 8), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, todėl negalima atsakyti kam priklauso kraujas, rastas ant piniginės (mėginio Nr. 8). Ant piniginės (mėginys Nr. 8) rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. L. genotipu. Ant pateiktų tirti pažymos, kortelės, tiriant pažymėtos Nr. 7 (mokėjimo kortelė), popieriaus lapų, tiriant pažymėtų I ir VII, paimtų papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti kortelių, tiriant pažymėtų Nr. 5 ir Nr. 6 (vizitinės kortelės), „DNB“ voko, popieriaus lapų, tiriant pažymėtų II-VI, VIII-X, paimtų papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. L. genotipu (t. 1, b. l. 161-166).

15538. Specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų objektų (peilis ir piniginė), paimtų įvykio vietos apžiūros metu 2016 m. rugpjūčio 28 d. bute, esančiame ( - ), rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (t. 1, b. l. 158-159).

15639. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ) nustatytas ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės skyrimo M. O. tikslingumas (t. 5, b. l. 139-140).

15740. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. ( - ) nustatyta, kad M. O. joks psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis yra psichiškai sveikas. Nėra objektyvių duomenų, kad M. O. įtariamo nusikaltimo padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Pagal savo psichikos būklę M. O. gali teisingai suvokti bylos aplinkybes, gali duoti apie jas parodymus, tačiau taip pat gali neatsiminti visų įvykio aplinkybių dėl jam tuo metu nustatyto girtumo ir/ar patirtos galvos traumos. Tyrimo metu M. O. joks psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis yra psichiškai sveikas, jis gali būti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posėdžiuose, jam nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijų nenustatoma. M. O. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. O. įtariamo nusikaltimo padarymo metu būtų buvęs patologinio girtumo būklėje. M. O. būdingi pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumai, aprašyti tiriamojo akto dalyje. M. O. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. M. O. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (t. 5, b. l. 158-165).

15841. Baudžiamojoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais bei įvertintais įrodymais, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismas, nustatyta, kad įvykio vietoje V. L. ir V. L. mirtį sukėlę sužalojimai, o taip pat A. R. smūgis peiliu į kaklą buvo padaryti bute, esančiame ( - ), įvykio metu buvusio asmens. Teismas, remdamasis nuteistojo M. O., nukentėjusiųjų A. R., A. R., liudytojų O. S., N. L., R. J. parodymais, nustatė asmenis, kurie buvo bute įvykio metu – įvykio metu bute buvo V. L., V. L., A. R., N. L., O. S., M. O. bei vėliau atėjęs A. R.. Visi nurodyti asmenys patvirtino aplinkybę, kad be jų įvykio laikotarpiu į butą daugiau niekas nebuvo atėjęs. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, detaliai analizavo kiekvieno iš bute buvusių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus. Kaip nustatyta, bute buvę asmenys girtavo, neužilgo miegoti nuėjo A. R., po to – O. S., o po jo ir N. L.. Jie nurodė, kad kol visa kompanija išgėrinėjo – viskas vyko ramiai, jokių konfliktų nebuvo. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. J. parodė, kad, atvykęs su kolega į iškvietimą, bute rado miegančius A. R. ir O. S. bei iš tualeto išeinančią N. L., kuriai liepė prisėsti prieškambaryje ant kažkokio užtiesalo (N. L. parodė, kad tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, ji miegojo koridoriuje ant kažkokio tinklo, iš šių parodymų galima spręsti, kad pastaroji, policijos pareigūnų pasodinta koridoriuje, užmigo, o pažadinta sulaikymui teigė, kad koridoriuje ir miegojo). R. J. taip pat parodė, kad bute buvo rastas M. O., kuris buvo kruvinas ir sėdėjo ant kėdės nuleidęs galvą, jis vienintelis buvo adekvatus ir suprato, dėl ko jie atvyko. Nuteistasis apeliaciniame skunde argumentuoja, kad liudytojo R. J. liudijimas, jog jis buvo adekvatus, reiškia, kad jis nebuvo smarkiai girtas, todėl teigia, kad teismas turėjo remtis jo nuosekliais parodymais apie visas įvykio aplinkybes. Su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

15942. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie asmenų, buvusių bute veiksmus, sprendė iš jų parodymų tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje, bei kiek juos patvirtina kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei objektyvūs bylos duomenys, nes, kaip nustatyta objektyviais bylos įrodymais, visi šie asmenys buvo neblaivūs ir dalies įvykio aplinkybių neatsiminė. Kaip nustatyta liudytojų ir paties nuteistojo parodymais, įvykio dieną jis kartu su kitais asmenimis visos dienos metu gėrė alkoholinius gėrimus – iš pradžių alaus bare „( - )“, paskui stadione, o vėliau – bute adresu ( - ), iš alkotesterio rodmenų kvito (t.5, b. l. 118) matyti, kad sulaikymo metu M. O. nustatytas 1,96 promilių girtumas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad minėtu laikotarpiu jis nebuvo apsvaigęs, o jo būsena buvo adekvati. Teisėjų kolegija iš liudytojo R. J. pateikto nuteistojo būsenos apibūdinimo sprendžia, kad jis vienintelis iš bute buvusių asmenų buvo rastas nemiegantis ir suprato, dėl kokių priežasčių atvyko policijos pareigūnai, jiems sakė, kad jis nieko nedarė.

16043. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymus, juos lygino tarpusavyje, analizavo, kurie iš jų yra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nei N. L., nei O. S. ar A. R. bute nei vieno asmens atžvilgiu smurto nenaudojo. Nuteistojo M. O. nurodyta aplinkybė, kad A. R., kitiems asmenims (V. L., V. L., A. R.) smurtaujant prieš jį koridoriuje, neleido jam užeiti į kambarį, stumdamas atgal į koridorių, teismo pagrįstai buvo atmesta, kadangi pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės nenurodė. Kaip minėta, A. R., O. S., N. L. buvo rasti miegantys, duomenų, kad jie būtų konfliktavę su nužudytaisiais bei sužeistu A. R. ar turėję kitą motyvą panaudoti jų atžvilgiu smurtą, byloje nebuvo nustatyta. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į A. R. parodymus, jog O. S. pykosi su nužudytaisiais V. L. ir V. L., ir nurodo, kad galimos ir kitos nusikaltimo versijos, nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, šis argumentas atmestinas. Pats A. R. teisme nurodė, kad minimas konfliktas yra buvęs anksčiau, tačiau įvykio dieną šie asmenys nekonfliktavo. Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde keltos versijos, kas dar su kuo galėjo konfliktuoti, bylos duomenimis nepatvirtintos.

16144. Nuteistasis M. O., neneigdamas girtavimo bute, esančiame ( - ) įvykio dieną fakto, nesutinka su teismo pozicija atmesti jo nuoseklius, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, parodymus, o remtis nukentėjusiojo A. R. versija, pagal kurią, apelianto manymu, nepagrįstai buvo konstruojama ikiteisminio tyrimo eiga, nukreipta apkaltinti jį nusikaltimo, kurio jis neįvykdė, padarymu. Taip pat teismas nepagrįstai, apelianto manymu, nukentėjusiojo A. R. parodymais, kad pastarąjį sužalojo nuteistasis, parėmė išvadą, kad jis ir nužudė V. L. bei V. L.. Nuteistasis teigia, kad jo (M. O.) parodymai buvo nuoseklūs, kuriais teismas turėjo remtis, o kitų asmenų parodymus atmesti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visi minėtų išgertuvių dalyviai buvo pažįstami iš anksčiau, o jis į kompaniją pakliuvo atsitiktinai, susipažinęs alaus bare, todėl jis, kaip atsitiktinis išgertuvių dalyvis, pastarųjų buvo apkaltintas nusikaltimo padarymu. Su šiuo apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo.

16245. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad nebuvo tirtos kitos galimos nusikaltimo padarymo versijos, o nepagrįstai buvo apkaltintas nuteistasis, kaip atsitiktinis išgėrinėjusios kompanijos dalyvis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įvykio dieną iš tikrųjų susitiko pažįstami žmonės – A. R. ir V. L. – broliai, N. L. – jų pusseserė, V. L. – tolimas jų giminaitis, O. S. – N. L. sugyventinis, A. R. – jų pažįstamas iš senesnių laikų ir tik su nuteistuoju M. O. jie visi susipažino įvykio dieną. Kita vertus, ši aplinkybė neduoda pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad tarpusavyje pažįstamieji susitarė nusikaltimo padarymu apkaltinti jį, kaip atsitiktinį išgertuvių dalyvį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sužalotam A. R. nusileidus iš buto į kiemą, ten buvę asmenys, tame tarpe liudytojomis apklaustos M. L., E. M., T. G., pamatę jo būklę, iškvietė greitosios medicinos pagalbos brigadą, kurios automobiliu A. R. buvo skubiai išgabentas į gydymo įstaigą ir jam atlikta operacija. A. R. tik spėjo pasakyti, kad buvo „P.“ bute ir jį sužalojo žmogus su ūsais. Taip pat šių asmenų iškviesti policijos pareigūnai, atvykę į kiemą, sekdami kraujo pėdsakais, pateko į A. R. nurodytą butą, kur rado V. L., V. L. lavonus, o visus ten rastus gyvus asmenis – M. O., N. L., A. R., O. S. sulaikė bei pristatė į policijos įstaigą. M. O. vienintelis turėjo A. R. nurodytą požymį – ūsus. Sulaikyti asmenys buvo apklausti įtariamaisiais, galimybės aptarti tai, kas bute įvyko ir kas dėl to kaltas, jie neturėjo. Taigi, įtariamųjų ratas ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo platesnis ir tik tyrimo eigoje, aiškinantis nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, galutiniai įtarimai buvo pareikšti M. O.. Pažymėtina ir tai, kad N. L., A. R., O. S. parodymai apie įvykio dieną esminėse detalėse išliko nuoseklūs viso proceso metu, jų nurodytos aplinkybės atitiko vienos kitas.

16346. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, gretindamas iš įvairių įrodymų šaltinių gautus duomenis, vertindamas jų patikimumą, atitikimą vieniems kitus, pagrįstai nustatė, kad patikimi ir iš esmės nuoseklūs yra nukentėjusiojo A. R. parodymai, kuris viso proceso metu teigė, jog jį peiliu į kaklą sužalojo M. O.. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojos M. L., E. M., T. G., nurodę, kad jos pamatė kiemu keistai judantį asmenį, kurio rūbai blizgėjo, kai šis priėjo arčiau, jos pamatė, kad tai A. R., jis sužalotas ir jo rūbai permirkę krauju. Liudytojų E. M. ir T. G. parodymais nustatyta, jog A. R. paklausus, kas jį sužalojo, jis nurodė, kad buvo sužalotas vyro su ūsais, koks vienintelis bute, kuris buvo rastas pagal jo nuorodas (kad buvo „P.“ bute) ir paliktus kraujo pėdsakus, buvo M. O.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo nustatyta faktų, jog A. R. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti M. O. ir nurodyti ne tą asmenį, kuris iš tikrųjų jį sužalojo. Atsižvelgiant į visą įvykio situaciją, sužalojimo aplinkybes, nukentėjusiojo būklę bei laiko tarpą nuo sužalojimo iki išėjimo į kiemą, akivaizdu, kad nukentėjusysis nuo pat pradžių nurodė teisingas jo sužalojimo aplinkybes, kurias išsamiau nurodė viso proceso metu.

16447. Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai tikrino nuteistojo M. O. parodymus, jų nuoseklumą, atitikimą kitiems bylos duomenims ir padarė pagrįstą išvadą, kad jie nėra nuoseklūs ir jų nepatvirtina ar juos paneigia kitais byloje ištirtais įrodymais gauti duomenys. M. O. nurodoma įvykių seka, vakaro įvykių aplinkybės nesutampa su kitų baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų nurodytomis aplinkybėmis, neatitinka objektyvių byloje nustatytų faktų, taip pat iš dalies yra nelogiškos.

16548. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą M. O. parodė, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl neatsimena visų 2016 m. rugpjūčio 28 d. vakaro įvykių. Tuo pačiu jis aiškino, kad tarp jo, V. L. ir V. L. buvo kilęs konfliktas, kurio metu kažkas galėjo suduoti jam smūgį į veidą. Jis negalėjo atsakyti, ar jis nužudė vyrus, ar sudavė jiems kokiu nors įrankiu, nes neatsiminė. Teismo posėdžio, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, metu M. O. nurodė, kad jis žino, jog įvykio metu turėjo kažką rankose. Vėliau M. O. iš esmės viso proceso metu tvirtino, kad jis niekaip nėra susijęs su V. L. ir V. L. nužudymu bei A. R. sužalojimu. Jis teigė, jog tą vakarą du kartus bandė išeiti iš buto, kuriame vyko išgertuvės. Pirmą kartą išeiti iš buto jam nepavyko, nes niekas neatrakino durų, o, bandant iš buto išeiti antrą kartą, koridoriuje buvo užpultas V. L., V. L. bei A. R., kurie sudavė smūgius į įvairias jo kūno vietas, o A. R. stumdamas neleido jo į kambarį, kuriame buvo išgėrinėjama. Šiems asmenims vartojant smurtą jo atžvilgiu, jis buvo nustumtas į virtuvę, kur smurtas buvo vartojamas toliau, siekta per prievartą numauti nuo jo pirštų žiedus, o taip pat nuo suduoto stipraus smūgio į galvą jis prarado sąmonę, krisdamas ant sukrautų indų. Atgavęs sąmonę, jis virtuvėje pamatė neįgalųjį bei kitą asmenį, kurie buvo be gyvybės ženklų. Tuomet jis iš virtuvės nuėjo į kambarį, kur anksčiau buvo vartojamas alkoholis, paklausė moters, kas įvyko, kartu su ja grįžo į virtuvę, kur ant grindų pamatė gulinčią savo piniginę bei banko mokėjimo korteles. Piniginę ir korteles pakėlė ir padėjo ant stalo ar ant kriauklės. Tuomet vėl nuėjo į kambarį, kur sėdėjo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jo manymu, V. L., V. L. ir A. R. galėjo bandyti jį apiplėšti, susiginčyti tarpusavyje dėl grobio ir vienas kitą sužaloti.

16649. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo parodymai, kad girtavimo bute metu, nusprendęs iš buto išeiti, negalėjo atidaryti durų, nes jos buvo užrakintos, ir jo niekas neišleido, paneigti A. R., N. L. parodymais, jog buto durys buvo rakinamos, tačiau, išeinant iš buto, nereikia turėti rakto, užtenka pasukti spyną ir durys atsidaro. Iš A. R. parodymų matyti, kad jis, būdamas sužalotas į kaklą, greitai pasišalino iš buto, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu rasti kraujo pėdsakai ant buto durų rankenų.

16750. M. O. teiginių apie jo patirtą fizinį smurtą ir jo pobūdį – būnant koridoriuje bei virtuvėje, jam suduotus smūgius į galvos sritį, taip pat ir smūgius iš nugaros į galvą ir kitas kūno vietas, stipriai laikomas bei sukamas jo rankas, pirštus, siekiant per jėgą nuimti jo mūvėtus žiedus, o taip pat, prarandant sąmonę, griuvimą ant sukrautų indų, nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Specialisto išvada konstatuoti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d. vakare M. O. padaryti sužalojimai – muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, paveikus kietais bukais daiktais, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu; jie padaryti trimis trauminiais poveikiais. Taigi nuteistojo versija apie prieš jį trijų asmenų vartotą pakankamai intensyvų fizinį smurtą, nuo kurio jis, kaip teigia, buvo praradęs sąmonę, specialisto išvada užfiksuotais duomenimis paneigta, M. O. konstatuoti tik du sužalojimai veido srityje ir vienas pjautinis sužalojimas rankoje, kitų sužalojimų (rankų, pirštų spaudimo-sukimo žymių, sužalojimų pakaušyje ar kitose kūno vietose), kurie atitiktų nuteistojo parodymus, nebuvo nustatyta. Taip pat įvykio vietos apžiūrų metu virtuvėje nebuvo rasta jokių sudužusių indų, į kuriuos, kaip teigia nuteistasis, jis galėjo susižaloti dešinę plaštaką.

16851. M. O. parodymai, kad, atgavęs sąmonę, matė virtuvėje ant grindų gulėjusią piniginę bei išmėtytus dokumentus, kuriuos pakėlė ir padėjo virtuvėje ant stalo ar ant kriauklės, paneigti byloje nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis – įvykio vietos apžiūrų metu dalis nuteistojo daiktų buvo rasta kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis, o dalis daiktų, sudėtų į permatomą plastikinį maišelį, buvo rasta virtuvėje buvusioje šiukšlių krūvoje.

16952. Taigi anksčiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. O. iš tikrųjų neatsiminė dalies 2016 m. rugpjūčio 28 d. įvykio aplinkybių ir nurodė tokias aplinkybes, kurias tik manė buvus, arba sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

17053. Nors nuteistasis M. O. teigia neturėjęs jokio tikslo ir motyvo žaloti ar žudyti kokius nors asmenis iš buvusių bute, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. L. ir V. L. buvo sužaloti kilusio konflikto metu. Nukentėjusiojo A. R. parodymais nustatyta, kad M. O., V. L. ir V. L. išeidavo į koridorių, kalbėdavosi. Nukentėjusysis teigė, kad jis vienu momentu ėjo į tualetą ir tikriausiai V. L. davė palaikyti piniginę. Šio paklausė, kodėl duoda piniginę, juk jis eina į tualetą. Taigi iš karto grąžino piniginę ir nuėjo į tualetą. Tuo metu koridoriuje buvo V. L. bei M. O., kurie tuo metu kalbėjosi, nesipyko. Dar išgėrinėjant kambaryje, M. O. klausė, kur jo piniginė, o nukentėjusysis išvertė savo kišenes ir atsakė, jog nežino. Miegodamas girdėjo, jog asmuo, tikriausiai V. L. kažkurio asmens prašė duoti PIN kodą.

17153.1. Aplinkybę, kad tarp jo (M. O.) ir nužudytųjų V. L. bei V. L. buvo kilęs žodinis konfliktas, pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nuteistasis, nurodęs, jog pamena, kad kažkuriuo metu vyras vežimėlyje (V. L.) ir kitas, buvęs bute iki jiems ateinant (V. L.), pradėjo prie jo kabinėtis, reikalaudami pinigų alkoholiui; jis atsisakė jiems duoti pinigų ir dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas; kuo jis pasibaigė – neatsimena.

17253.2. Toliau nukentėjusysis A. R. nurodė, kad tuo metu, kai jis miegojo viename iš kambarių, išgirdo V. L. pagalbos šauksmą, pro praviras kambario duris matė, kaip V. L. neįgaliojo vežimėliu nuvažiavo link virtuvės. Nusprendęs, kad kažkas vyko kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis, A. R. nuėjo į tą kambarį. Kas tuo metu vyko virtuvėje, nematė. Nuėjęs į kambarį, kuriame vyko išgertuvės, jame rado miegantį A. R., miegantį arba kažką darantį O. S. bei sėdinčią ant sofos N. L.. Tada nuėjo į virtuvę, kur pamatė nužudytus V. L. ir V. L.. Tokių A. R. nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog virtuvėje tarp M. O. ir V. L. vyko konfliktas (kurio priežasčių teismas nenustatė, o pagal A. R. parodymus bei objektyvius bylos duomenis sprendė, kad konfliktas galėjo kilti dėl paimtos M. O. piniginės (kuri įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta virtuvėje buvusioje šiukšlių krūvoje); V. L., sureagavęs į konfliktą, kvietė į pagalbą A. R. ir neįgaliojo vežimėliu nuvažiavo į virtuvę, kur ir vyko konfliktas. A. R. parodymus apie įvykio eigą iš dalies patvirtina ir M. O. parodymai, duoti jo pirmosios apklausos metu, kad jis dėl girtumo dalies įvykių neatsiminė, tačiau nurodė, jog tarp jo, V. L. bei V. L. buvo kilęs konfliktas, kurio metu jam galimai buvo suduotas smūgis į veidą, kaip vystėsi konfliktas – jis neatsiminė; jis tik prisiminė, jog tuo metu, kai pastebėjo, kad yra nužudyti du žmonės, jis stovėjo virtuvės viduryje.

17353.3.Išvardintais įrodymų šaltiniais nustatytų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent virtuvėje vykusio konflikto, kuriame iš pradžių dalyvavo M. O. ir V. L., o vėliau prisijungė V. L., metu jų nuteistajam padaryti specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyti sužalojimai, o V. L., V. L. ir atėjusiam į pagalbą A. R. M. O. veiksmais buvo padaryti specialisto išvadose Nr. ( - ) nustatyti sužalojimai, kaip nuteistojo reakcija į kilusio konflikto eigą. Teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai duoda pagrindą daryti kategorišką išvadą, kad V. L. ir V. L. nužudė, o A. R. pasikėsino nužudyti būtent nuteistasis M. O..

17454. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo kaltės negalėjo būti padaryta, nesant tiesioginių jo kaltės įrodymų, o preziumuojant jo kaltę dėl nužudymo iš nukentėjusiojo A. R. duotų parodymų apie nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą. Šis nuteistojo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas. Nors nuteistasis, kaip minėta anksčiau, kėlė versiją, jog V. L., V. L. nužudyti, o A. R. sužalotas galėjo būti jų pačių tarpusavio konflikto metu, jokie byloje užfiksuoti duomenys neduoda pagrindo daryti tokią išvadą. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tarp V. L., V. L. bei A. R. įvykio vakarą ar anksčiau būtų kilę konfliktų, kurie būtų galėję nulemti šių asmenų smurtinius veiksmus vienas prieš kitą.

17554.1. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus – gauti teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka), patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir juos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-334/2009, 2K-300/2010, 2K-627/2010, 2K-191/2011).

17654.2. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminį tyrimą koordinuojanti institucija, įvertinusi turimus duomenis, parenka vykdomo ikiteisminio tyrimo taktiką, eigą ir kryptis, taip pat tyrimui reikšmingus veiksmus, kurie turi būti atlikti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad veiksmai, siekiant išsiaiškinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir gauti tyrimui reikšmingų duomenų, byloje buvo atliekami. Tačiau įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet teisinių išvadų, daromų įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstumas.

17754.3. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir išanalizuotais įrodymais nustatyti faktai ir išvados, susiję tarpusavyje nuoseklia ir logiška grandine, patvirtina teismo išvadą, kad M. O. V. L. ir V. L. padarė sužalojimus, dėl kurių minėti asmenys mirė, bei, suduodamas peiliu A. R. į gyvybiškai svarbią vietą, kėsinosi jį nužudyti.

17855. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. O. nusikalstami veiksmai, konstatavus, jog jų kvalifikuoti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra pagrindo, nepagrįstai buvo kvalifikuoti tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Nukentėjusieji R. L., N. L., O. R., A. R. apeliaciniuose skunduose teigia, kad nuteistojo M. O. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pripažinus, kad nuteistasis nužudė bejėgiškos būklės žmogų – neįgalųjį V. L., esantį dideliame alkoholinio apsvaigimo laipsnyje.

17955.1.Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Asmens būsena gali būti pripažįstama bejėgiška dėl ligos, invalidumo ar senatvės ir pan. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad vienas iš nužudytų asmenų buvo neįgalus, t. y. V. L. turėjo judėjimo negalią. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad asmens negalia savaime nedaro jo būklės bejėgiška. Apie tai, anot pirmosios instancijos teismo, sprendžiama pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad dėl negalios V. L. nebuvo apribota galimybė gintis nuo smurtinių veiksmų, kreiptis pagalbos ar atlikti kitokius valingus veiksmus.

18055.2. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad, nors nuteistasis M. O. prieš V. L. turėjo fizinį pranašumą, pastarasis sureagavo į virtuvėje tarp V. L. ir M. O. vykstantį konfliktą, pats neįgaliojo vežimėliu nuvažiavo į konflikto vietą, kvietė į pagalbą A. R., o nuo smurtinių M. O. veiksmų galėjo gintis pagal savo fizines galimybes. Todėl buvo padaryta išvada, kad fizinio pranašumo turėjimas prieš nukentėjusįjį nesukuria šio bejėgiškos būklės.

18155.3. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, nužudytajam V. L. buvo nustatytas didelis negalios laipsnis – jis galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėliu, praktiškai buvo prikaustytas prie vežimėlio, pats galėjo eiti tik stipriai prilaikomas kitų asmenų, jam buvo nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis. Šios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos, jis, būdamas bute, neabejotinai matė, kad V. L. po butą juda tik vežimėliu, be to, kaip pats nurodė, padėjo jam nusigauti tualeto, prie jo padėjo atsistoti ir šis toliau atsiremdamas į sieną nuėjo pats. Nors nuteistasis teigia, kad V. L. kartu su kitais asmenimis jo atžvilgiu vartojo smurtą, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, šie duomenys pasitvirtino tik iš dalies, o pagal nuteistajam padarytų sužalojimų lokaciją, pobūdį bei nuteistojo ir vežimėlyje sėdinčio nužudytojo ūgių skirtumą jie negalėjo būti padaryti V. L.. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog V. L., dėl negalios judėdamas neįgaliojo vežimėliu, ribotoje erdvėje – nedidelėje virtuvėje, apstatytoje baldais, kur buvo trys suaugę vyrai, negalėjo veiksmingai apsiginti nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų su peiliu tiek fiziniais veiksmais, tiek ir šalindamasis iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad būtent V. L. į pagalbą kvietė nukentėjusįjį A. R., vadinasi, jis buvo aktyvus ir galėjo gintis pagal savo fizines galimybes, atmestinas, kadangi, kaip nustatyta, jis kvietė į pagalbą A. R., pats važiuodamas vežimėliu į virtuvę, todėl nepaneigta aplinkybė, kad M. O. ir V. L. konflikto eigos jis nematė ir nenumatė nuteistojo smurtinių veiksmų pobūdžio ir peilio juose panaudojimo bei nuo minėtų veiksmų gintis. Specialisto išvada patvirtina, kad nužudytasis V. L. peiliu padaryto sužalojimo, sukėlusio jo mirtį, metu buvo vertikalioje ar artimoje vertikaliai padėtyje, kas taip pat paneigia teismo motyvą dėl jo galimybės adekvačiai gintis. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusiųjų nurodytas, kaip bejėgišką būklę patvirtinantis faktas, V. L. nustatytas sunkus girtumo laipsnis asmens būklės bejėgiškumo neapsprendžia.

18255.4. Taigi teismas, vertindamas, ar nužudytas žmogus buvo bejėgiškos būklės, turi atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-746/2015). Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikė įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje ištirtų įrodymų visumos analizės pagrindu nustato, kad M. O. nužudė du žmones – V. L. ir bejėgiškos būklės V. L. bei pasikėsino nužudyti A. R. šiomis aplinkybėmis:

183jis 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.38 val., bute, esančiame ( - ), virtuvėje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su peiliu sudavė V. L. vieną smūgį į poraktikaulinę sritį, padarydamas V. L. durtinę-pjautinę žaizdą su poraktikaulinės arterijos bei dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu krūtinės ląstos dešinėje, kas komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko V. L. mirė. Taip pat M. O. ir tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį peiliu bejėgiškos būklės V. L. į krūtinės ląstos dešinę pusę, padarydamas V. L. odos nubrozdinimą dešiniame žaste ir durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą su dešiniojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, ūmiu širdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijų sutrikimu, dėl ko –V. L. mirė, ir tokiu būdu tyčia nužudė V. L. ir bejėgiškos būklės V. L.. Iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į V. L. pagalbos šauksmą atėjus A. R., M. O. tyčia su peiliu sudavė vieną smūgį A. R. į kaklą, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje, taip pasikėsino nužudyti A. R., tačiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabėgti iš buto. Šie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, sudėtį.

184Dėl civilinių ieškinių

18556. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.). Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (CK 6.249 str.) taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

18657. Nukentėjusioji R. L. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteistu 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dydžiu, nurodo, kad teismas išsamiai neįvertino aplinkybių, reikšmingų šio klausimo sprendimui. Prašo priteisti 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18758. Nukentėjusioji N. L. apeliaciniame skunde ginčija jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, nurodo, kad teismas nepagrįstai jai nepriteisė dalies turtinės žalos 635,91 Eur, kurią sudaro 346,97 Eur už neįgalios dukters priežiūrą, jai išvykus dėl brolio V. L. nužudymo į Lietuvą, o taip pat 288,94 Eur kelionės į Lietuvą dėl brolio kapavietės sutvarkymo, paminklo statymo, dalyvavimo apklausose išlaidos. Taip pat ji nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Prašo priteisti visą prašytą 50000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui.

18859. Nukentėjusieji O. R., A. R. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu dėl jų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. O. R. prašo jai priteisti 1679 Eur atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro nužudyto brolio V. L. kapavietės sutvarkymo išlaidos, o taip pat priteisti 335 Eur išlaidų, kurias turėjo dėl brolio A. R. suėmimo nagrinėjamoje byloje. O. R., A. R. prašo priteisti iš nuteistojo neturtinės žalos atlyginimui po 50000 Eur.

18960. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nukentėjusiosios N. L., O. R. civiliniai ieškiniai dėl turėtos turtinės žalos atlyginimo išspręsti neteisingai. N. L. prašoma priteisti 635,91 Eur suma, kurią sudaro neįgalios dukters priežiūros, jai išvykus į Lietuvą, išlaidos bei atvykimo dėl brolio kapavietės sutvarkymo, paminklo statymo išlaidos yra susiję su nusikalstamais nuteistojo veiksmais, kaip pastarųjų pasekmė, todėl priteistinos.

19060.1.Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad N. L. nepilnametė dukra yra neįgali, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl N. L. kelionės į Lietuvą metu turėjo būti prižiūrima kito asmens. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. L. nurodytos neįgalios dukters priežiūros išlaidos susiję su pastarosios poreikių tenkinimu ir nepatvirtintos bylos dokumentais, nepagrįsta. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad N. L. dėl brolio nužudymo turėjo skubiai vykti į Lietuvą, o su ja kartu Jungtinėje Karalystėje gyvenanti neįgali dukra, kurią N. L. nuolat prižiūri, kartu vykti negalėjo, todėl jos priežiūra turėjo būti patikėta kitam asmeniui, o už tą priežiūrą turėjo būti sumokėta. Bylos duomenys patvirtina, kad N. L. dėl V. L. nužudymo į Lietuvą vyko kelis kartus, todėl neabejotina, kad jos nurodytos dukters priežiūros išlaidos, o taip pat jos nurodytos vėlesnės kelionės į Lietuvą išlaidos, susiję su kapavietės sutvarkymu, paminklo išrinkimu ir statymu, dalyvavimu apklausose, yra realios, nukentėjusios turėtos (kelionių išlaidos patvirtintos kelionių dokumentais). Atsižvelgus į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios išlaidos priteistinos iš nuteistojo.

19160.2.O. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos nurodytų nužudytojo brolio V. L. kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo klausimo, nors atitinkami dokumentai teismui buvo pateikti. Taip pat nukentėjusioji mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jos turėtų išlaidų, susijusių su jos brolio A. R. laikymu suėmime. Su šiais argumentais sutiktina iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs turtine žala O. R. turėtas brolio V. L. laidojimo išlaidas ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje pasisakęs, nepagrįstai nesprendė prašymo atlyginti žuvusiojo kapavietės sutvarkymo išlaidas, nors bylos nagrinėjimo metu toks prašymas buvo pareikštas ir pateikti atitinkamas išlaidas patvirtinantys dokumentai (t. 6, b. l. 64-66). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos yra nukentėjusiosios turėta turtinė žala, yra betarpiškai susiję su nusikalstamais nuteistojo veiksmais, todėl nukentėjusiajai O. R. priteistinos iš nuteistojo.

19260.3. O. R. prašymas dėl išlaidų, susijusių su šioje byloje suimto asmens brolio A. R. laikymu suėmime, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo netenkintas, kadangi minėtos išlaidos su nusikalstamais nuteistojo veiksmais nėra susiję.

19361. Nukentėjusiosios R. L., N. L. nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusieji O. R., A. R. ginčija teismo sprendimą nepriteisti jiems neturtinės žalos. Nukentėjusieji argumentuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka tiek byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių jų turėtus dvasinius išgyvenimus, netekties skausmą dėl nužudytųjų artimųjų, pašlijusią sveikatą, tiek suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos, nužudžius artimuosius, atlyginimo masto. Su nukentėjusiųjų R. L., N. L. argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į duomenis, reikšmingus šiai aplinkybei įvertinti – giminystės ryšį, artimumą, bendravimo pobūdį, o taip pat jų nurodytus neturtinę žalą sąlygojusius veiksnius. Nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis suformuotai teisminei praktikai neprieštarauja.

19461.1. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė O. R., A. R. iš nuteistojo patirtos neturtinės žalos. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jų brolio V. L. nužudymas neabejotinai jiems sukėlė išgyvenimus, tačiau įvertinta, kad jų santykiai, bendravimas nebuvo artimi, glaudūs, jie asmeniškai nepatyrė išimtinai didelių dvasinių išgyvenimų, netekties skausmo, kas kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kaip sąlyga atlyginti neturtinę žalą asmenims, susijusiems su nužudytu asmeniu (pavyzdžiui, tėvams, vaikams, sutuoktiniui ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiškia tuo, kad turi būti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieškovo ir mirusio asmens, kadangi tai turi tiesioginę įtaką patiriamų išgyvenimų stiprumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog kitiems (išskyrus tėvus, vaikus, sutuoktinį) artimiesiems giminaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais, kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, taigi formalaus giminystės ryšio fakto konstatavimo nepakanka.

19561.2. O. R., A. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad jie pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje dėl santūrumo netinkamai atskleidė savo ryšį su nužudytuoju broliu V. L.. Jie teigia, kad nuo vaikystės, netekę abiejų tėvų, augo aštuoni broliai ir seserys, buvo įpratę remtis, rūpintis vienas kitu, nuo pat vaikystės tarp jų susiformavo glaudūs, artimi ryšiai, kurie nenutrūko, ir jiems suaugus – jie palaikė tarpusavio ryšius, nuolat bendravo, žinojo apie vienas kito problemas, džiaugsmus ir rūpesčius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie jų tarpusavio ryšio pobūdį ir nesvarstė klausimo dėl neturtinės žalos jiems priteisimo.

19661.3. Sprendžiant dėl nukentėjusiesiems O. R., A. R. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į jų nurodytas aplinkybes dėl bendravimo su nužudytuoju broliu V. L. pobūdžio, artumo, glaudaus bendravimo, išgyvenimų, netekties skausmo ir vertina, kad iš nuteistojo jiems priteistina po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 dalies pagrindu (netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai). Dėl bausmės

19762. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų – prokuroro ir nukentėjusiųjų skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, paskyrė aiškiai per švelnią ir bausmės paskirčiai prieštaraujančią bausmę. Teisėjų kolegijai pripažinus neteisingu nuteistojo veikos kvalifikavimą tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nustačius, kad nuteistojo M. O. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, sudėtį, pakartotinai svarstomas jam paskirtosios bausmės pagrįstumas.

19862.1. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir atsižvelgia į kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tik šių aplinkybių visumos analizė leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.

19962.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. O. bausmes už jo padarytą nusikaltimą, vertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nusikaltimas žmogaus gyvybei, kuris pagal savo pobūdį priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nusikaltimas baigtas, sukėlė negrįžtamas pasekmes– nužudyti du žmonės, o vienam žmogui, kėsinantis jį nužudyti, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Skiriant bausmę, taip pat buvo atsižvelgta į kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Byloje nebuvo nustatyta M. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (t. 5, b. l. 188) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

20062.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu tik nežymiai viršijančią straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, visą bausmę nustatydamas atlikti pataisos namuose. Įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, poziciją dėl padarytos nusikalstamos veikos bei tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. visoms šioms aplinkybėms pagrįstai skiriant vienodą dėmesį, nė vienos iš jų nelaikant išskirtine, individualizuojant bausmę, o taip pat teisėjų kolegijai nustačius dar vieną nuteistojo veiką kvalifikuojantį požymį – kad vienas iš nužudytųjų buvo bejėgiškos būklės, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė savo dydžiu yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, todėl per švelni. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties kaltininko asmenybe, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam skirtina bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam maksimaliam terminuotam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, dalį bausmės nustatant atlikti kalėjimo režimu – laisvės atėmimo aštuoniolikai metų bausmė, nustatant pirmus penkis metus laisvės atėmimo bausmės atlikti kalėjime, likusią dalį bausmės – pataisos namuose.

20162.4. Pasisakant dėl nukentėjusiosios R. L. skundo argumento, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas turėjo pripažinti ir BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę, jog nuteistasis nusikaltimą padarė neįgaliam, bejėgiškos būklės asmeniui, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, aplinkybę, kad vienas iš nuteistojo nužudytųjų asmenų buvo bejėgiškoje būklėje, pripažino nuteistojo veiką kvalifikuojančia. Pakartotiniam šios aplinkybės įvertinimui atsakomybę sunkinančia nėra teisinio pagrindo.

20262.5. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, o taip pat dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 4 punktas).

203Dėl procesinių išlaidų

20463.

205Apeliantės nukentėjusiosios R. L., O. R. prašo pripažinti proceso išlaidomis turėtas išlaidas advokato pagalbai, surašant apeliacinius skundus, bei priteisti joms šias išlaidas iš nuteistojo M. O.. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji R. L. sumokėjo 1000 Eur advokatei už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l.85-86), nukentėjusioji O. R. sumokėjo 500 Eur advokatui už apeliacinio skundo surašymą (t. 7 b. l. 123-124).

20664.

207BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

20865.

209Apeliacinius skundus šioje byloje padavė prokuroras, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Lysanova, N. L., O. R., A. R., o taip pat nuteistasis M. O., ginčydami skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą įvairiais aspektais. Taigi nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) turėtos apeliacinių skundų parengimo ir atstovavimo (R. L.) išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Nukentėjusioji R. L. buvo atstovaujama advokatės apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atsižvelgus į tai, kad jų apeliaciniai skundai yra tenkinami iš dalies, tenkinant du skundo reikalavimus – dėl papildomo nuteistojo veiką kvalifikuojančio požymio bei dėl bausmės, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (O. R.), atmetant vieną reikalavimą (R. L., O. R. – dėl neturtinės žalos dydžio), iš nuteistojo M. O. priteistina proceso išlaidų R. L. 700 Eur, O. R. 400 Eur.

210Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

211Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nukentėjusiųjų R. L., N. L., O. R., A. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

212Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti.

213M. O. (M. O.) nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, paskiriant jam 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, pirmuosius 5 (penkis) metus atliekant kalėjime, likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose.

214Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

215Priteisti iš M. O. (M. O.) nukentėjusiajai N. L. 635,91 Eur turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai O. R. 1679 Eur turtinės žalos atlyginimui.

216Priteisti iš M. O. (M. O.) nukentėjusiajai O. R. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam A. R. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

217Priteisti iš M. O. (M. O.) nukentėjusiajai R. L. 700 Eur proceso išlaidų atlyginimui, nukentėjusiajai O. R. 400 Eur proceso išlaidų atlyginimui.

218Nukentėjusiosios O. R. prašymą priteisti iš nuteistojo M. O. 335 Eur išlaidų dėl A. R. kalinimo atmesti.

219Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

220Nuteistojo M. O. (M. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 4. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas... 5. Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš M. O. priteista 62,34 Eur nusikaltimu... 6. A. R. iš M. O. priteista 1 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai... 7. R. L. iš M. O. priteista 3 000 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 10 000... 8. N. L. iš M. O. priteista 334,80 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 3 000... 9. O. R. iš M. O. priteista 2 211 Eur nusikaltimu padarytai turtinei, civilinio... 10. A. R. civilinis ieškinys atmestas.... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. I. Bylos esmė... 13. 1.... 14. M. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė du žmones – V.... 15. 1.1.... 16. jis nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.38 val., bute,... 17. II. Apeliacinių skundų argumentai... 18. 2.... 19. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde... 20. 2.1.... 21. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad, pripažindamas M. O. kaltu pagal... 22. 2.2.... 23. Prokuratūros skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas... 24. 3.... 25. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. apeliaciniame skunde prašoma... 26. 3.1.... 27. Apeliaciniame skunde R. L. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas,... 28. 3.2.... 29. Apeliantės nuomone byloje nėra nei vienos nuteistojo atsakomybę... 30. 3.3.... 31. Atsisakęs nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2... 32. 3.4.... 33. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad dėl negalios V. L. negalėjo gintis... 34. 3.5.... 35. Apeliantė mano, kad teismas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, netinkamai... 36. 3.6.... 37. Apeliantė nesutinka su teismo jai priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes... 38. 4.... 39. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. L. apeliaciniame skunde prašoma... 40. 4.1.... 41. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į... 42. 4.2.... 43. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, pagal kuriuos jos brolis nebuvo... 44. 4.3.... 45. Apeliantė N. L. motyvuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir... 46. 4.4.... 47. Taip pat apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė ir jos... 48. 4.5.... 49. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs... 50. 4.6.... 51. Skundžiamame nuosprendyje plačiau nepasisakyta ir dėl bylai svarbių jos... 52. 4.7.... 53. Be to, apeliantės nuomone, teismas neįvertino ir to, kad gyvybės atėmimo... 54. 4.8.... 55. Taigi, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismo, nustatant jai... 56. 4.9.... 57. Apibendrindama apeliantė N. L. nurodė, kad jai priteistas tiek turtinės,... 58. 5. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. R. ir A. R. apeliaciniame... 59. 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu... 60. 5.2. Nukentėjusioji O. R. nurodė, kad ji teismui nurodė turėjusi išlaidų... 61. 5.3. Apeliantų O. R. ir A. R. skunde ginčijama teismo išvada dėl civilinio... 62. 5.4. Anot apeliantų, teismas netinkamai įvertino jų tarpusavio ryšį su... 63. 5.5. O. R. nurodė, kad su broliu V. L. puikiai sutardavo, mylėjo jį.... 64. 5.6. A. R. nurodė, kad su broliu V. L. jo mirties dienai kartu gyveno dviejų... 65. 5.7. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad kvalifikuoti M. O. veiksmų... 66. 5.8. Apeliantų nuomone, nuteistajam M. O. buvo paskirta per švelni bausmė.... 67. 5.9. Apeliantė O. R. prašo priteisti iš M. O. 500 Eur išlaidoms dėl... 68. 6. Nuteistojo M. O. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos... 69. 6.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė principinių... 70. 6.2. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė... 71. 6.3. Baudžiamojoje byloje nė vienas liudytojas ar nukentėjusysis negalėjo... 72. 6.4. Jo tyrėjai nurodytos kitos galimos nusikaltimo versijos liko neištirtos.... 73. 6.5. Kitas, anot apelianto, labai realus konfliktas galėjo kilti, A. R.... 74. 6.6. Apelianto įsitikinimu, kiekviena versija privalėjo būti visapusiškai... 75. 6.7. Apeliantas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pasakojo,... 76. 6.8. Apelianto nuomone, teismas nepatikėjo jo parodymais apie smurtą prieš... 77. 6.9. Teismas neteisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog... 78. 6.10. Nors teismas konstatavo, kad jis nepamena konflikto su invalidu... 79. 6.11. Nurodo, kad teismas jo kaltę grindė vienintelio liudytojo A. R.... 80. 6.12. Dėl teismo paminėto liudytojo A. R. nurodyto teiginio, kad, jiems... 81. 6.13. Apelianto manymu, teisme nebuvo vertinti liudytojo A. R. tyrėjai duoti... 82. 6.14. Apeliantas dėl teismo medicinos ekspertų išvadų apie nužudytiesiems... 83. 6.15. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nėra... 84. 6.16. Remdamasis A. R. parodymais, teismas nustatė, kad virtuvėje tarp jo, M.... 85. 6.17. Anot apelianto, teismas visiškai nepatikėjo jo teiginiais apie smurtą... 86. 6.18. Teismas pažymėjo, kad A. R. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog... 87. 6.19. Apeliantas nurodo, kad jis viso proceso byloje metu nuosekliai aiškino,... 88. 6.20. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinių... 89. 6.21. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad šiuo skundu apeliantas siekė... 90. 6.22. Teismo posėdyje prokurorė prašo Vilniaus apygardos prokuratūros... 91. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 92. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Nukentėjusiųjų apeliaciniai... 93. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo... 94. 7.... 95. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 96. 8.... 97. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu, nes... 98. 9.... 99. Teisiamajame posėdyje buvo išsamiai ir nešališkai tiriamos visos su... 100. Dėl M. O. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo... 101. 10. Kad M. O. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis... 102. 11. Teisiamojo posėdžio metu M. O. parodė, jog įvykio dieną jis prie baro... 103. 11.1. Viso baudžiamosios bylos proceso metu nuteistojo M. O. parodymai dėl... 104. 11.2.Ikiteisminio tyrimo metu vėliau M. O. nurodė analogiškas susipažinimo... 105. Pirmos apklausos metu jis buvo nurodęs, kad tarp jo ir vyro neįgaliojo... 106. M. O. teigė, kad piniginė, auksinė grandinėlė ir mobiliojo ryšio... 107. 11.3. Ikiteisminio tyrimo metu M. O. taip pat parodė, kad kažkuriuo laiku... 108. 11.4. Ikiteisminio tyrimo metu M. O. taip pat parodė, kad jis nieko nenužudė... 109. 11.5. Ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimą dėl kardomosios... 110. 11.6. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. O. parodė butą, esantį ( - ),... 111. 12. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. parodė, jog... 112. 12.1. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir A. R. parodymus, duotus... 113. 12.2. Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. R. analogiškai nurodė... 114. 12.3. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. taip pat parodė, jog jokio fizinio smurto... 115. 12.4. Ikiteisminio tyrimo metu A. R., sprendžiant klausimą dėl kardomosios... 116. 12.5.Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė... 117. 13. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. parodė, jog prieš... 118. 13.1. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė analogiškas susipažinimo su... 119. 13.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, jog maždaug prieš savaitę... 120. 13.3.Ikiteisminio tyrimo metu A. R., sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą,... 121. 14. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. S. parodė, jog susipažino su M.... 122. 14.1. Ikiteisminio tyrimo metu O. S. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. jis... 123. 14.2.Ikiteisminio tyrimo metu O. S., sprendžiant kardomosios priemonės –... 124. 15. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. L. parodė, jog ji atėjo pas... 125. 15.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. L. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio... 126. 16. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. L. parodė, kad ji su vyru ir... 127. 16.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. L. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio... 128. 17. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. M. parodė, jog ji su draugais buvo... 129. 17.1.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio... 130. 18. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. G. parodė, jog įvykio dieną ji... 131. 18.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. G. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio... 132. 19. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. A. parodė, jog, atvykus į įvykio... 133. 19.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. parodė, kad ji dirba ( - )... 134. 20. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas R. J. parodė,... 135. 20.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodė, kad 2016 m.... 136. 21. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, jog jis matė M. O.... 137. A. B. negalėjo nurodyti, su kokia kompanija kaltinamasis leido laiką. Futbolo... 138. 21.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad nuo gimimo gyvena... 139. 22. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2016 m.... 140. 23. R. J. ir K. B. tarnybiniais pranešimais užfiksuota, kad 2016 m.... 141. 24. Įvykio vietos – dviejų kambarių buto, esančio ( - ), apžiūros metu... 142. 25. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta... 143. 26. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta... 144. 27. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. R. šortai,... 145. 28. Alkotesterio rodmenų kvitais užfiksuotas įvykio vietoje buvusių asmenų... 146. 29. Specialisto išvada Nr. ( - ) konstatuota, kad M. O. padaryta muštinė... 147. 30. Specialisto išvada Nr. ( - ) konstatuota, kad A. R. padaryta... 148. 31. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad A. R. apžiūros duomenimis... 149. 32. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad N. L. padarytas 2 cm ilgio... 150. 33. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad O. S. apžiūros duomenimis... 151. 34. Specialisto išvada Nr. ( - ) konstatuota, kad: 1. V. L. mirė nuo... 152. 35. Specialisto išvada Nr. ( - ) konstatuota, kad: 1. V. L. mirtis įvyko nuo... 153. 36. Specialisto išvada Nr. ( - ) konstatuota, kad V. L. kūne nustatytas... 154. 37. Specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyta, kad ant pateiktų tirti trijų... 155. 38. Specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų objektų... 156. 39. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos... 157. 40. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos... 158. 41. Baudžiamojoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo išsamiai... 159. 42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie asmenų,... 160. 43. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visų įvykio vietoje... 161. 44. Nuteistasis M. O., neneigdamas girtavimo bute, esančiame ( - ) įvykio... 162. 45. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad nebuvo... 163. 46. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, gretindamas iš įvairių... 164. 47. Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai tikrino nuteistojo M. O.... 165. 48. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą M. O. parodė, jog... 166. 49. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo parodymai, kad... 167. 50. M. O. teiginių apie jo patirtą fizinį smurtą ir jo pobūdį – būnant... 168. 51. M. O. parodymai, kad, atgavęs sąmonę, matė virtuvėje ant grindų... 169. 52. Taigi anksčiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis M.... 170. 53. Nors nuteistasis M. O. teigia neturėjęs jokio tikslo ir motyvo žaloti ar... 171. 53.1. Aplinkybę, kad tarp jo (M. O.) ir nužudytųjų V. L. bei V. L. buvo... 172. 53.2. Toliau nukentėjusysis A. R. nurodė, kad tuo metu, kai jis miegojo... 173. 53.3.Išvardintais įrodymų šaltiniais nustatytų duomenų pagrindu pirmosios... 174. 54. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo... 175. 54.1. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių... 176. 54.2. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminį tyrimą koordinuojanti institucija,... 177. 54.3. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir... 178. 55. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. O. nusikalstami... 179. 55.1.Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai... 180. 55.2. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad, nors nuteistasis M. O.... 181. 55.3. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Kaip... 182. 55.4. Taigi teismas, vertindamas, ar nužudytas žmogus buvo bejėgiškos... 183. jis 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.38 val., bute, esančiame ( - ),... 184. Dėl civilinių ieškinių... 185. 56. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama... 186. 57. Nukentėjusioji R. L. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteistu 3000... 187. 58. Nukentėjusioji N. L. apeliaciniame skunde ginčija jai priteistos... 188. 59. Nukentėjusieji O. R., A. R. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo... 189. 60. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 190. 60.1.Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad N. L. nepilnametė dukra yra... 191. 60.2.O. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos... 192. 60.3. O. R. prašymas dėl išlaidų, susijusių su šioje byloje suimto asmens... 193. 61. Nukentėjusiosios R. L., N. L. nesutinka su teismo priteistu neturtinės... 194. 61.1. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 195. 61.2. O. R., A. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad jie pirmosios instancijos... 196. 61.3. Sprendžiant dėl nukentėjusiesiems O. R., A. R. priteistinos... 197. 62. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų – prokuroro ir nukentėjusiųjų... 198. 62.1. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK... 199. 62.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. O. bausmes už jo padarytą... 200. 62.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už padarytą nusikalstamą... 201. 62.4. Pasisakant dėl nukentėjusiosios R. L. skundo argumento, kad nuteistojo... 202. 62.5. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 203. Dėl procesinių išlaidų... 204. 63.... 205. Apeliantės nukentėjusiosios R. L., O. R. prašo pripažinti proceso... 206. 64.... 207. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu... 208. 65.... 209. Apeliacinius skundus šioje byloje padavė prokuroras, nukentėjusieji ir... 210. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija,... 211. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nukentėjusiųjų R. L.,... 212. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti.... 213. M. O. (M. O.) nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos... 214. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.... 215. Priteisti iš M. O. (M. O.) nukentėjusiajai N. L. 635,91 Eur turtinės žalos... 216. Priteisti iš M. O. (M. O.) nukentėjusiajai O. R. 2000 Eur neturtinės žalos... 217. Priteisti iš M. O. (M. O.) nukentėjusiajai R. L. 700 Eur proceso išlaidų... 218. Nukentėjusiosios O. R. prašymą priteisti iš nuteistojo M. O. 335 Eur... 219. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 220. Nuteistojo M. O. (M. O.) apeliacinį skundą atmesti....