Byla 1-1576-932/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, kaltinamajam M. J. (M. J.), kaltinamojo gynėjui advokatui Juzefui Stankevičiui (Juzef Stankevič),

2viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. J. (M. J.), asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ), tačiau faktiškai gyvenantis ( - ), Vilniaus apygardos teismo 2018-03-23 nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199² straipsnio 1 dalį - 496 MGL (18 679,36 eurų) bauda,

3kaltinamas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį.

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5M. J. 2019 m. vasario 26 d., apie 09.50 val., Vilniaus mieste, Kirtimų g. 29 esančios degalinės „Viada” teritorijoje, sėdėdamas G. A. priklausančiame automobilyje „Renault Master”, valst. Nr. ( - ) pro atidarytą langą, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasinimus užmušti, nupjauti galvą, suniokoti automobilį ( - ) V. S., reikalavo iš valstybės tarnautojo - V. S. grąžinti jam pinigus, paimtus 2017-06-11 kratos metu ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ). Tokiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje.

6Kadangi M. J., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

7Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. J. kaltu neprisipažino bei nurodė, jog tai pats nukentėjusysis V. S. degalinės teritorijoje priėjo prie kaltinamojo, reikalavo 1 000 eurų kyšio, o vėliau kaltinamąjį išplūdo necenzūriniais žodžiais (b. l. 117-118), tačiau apklaustas teisme M. J. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Iš pradžių dar teigęs, jog negrasino užmušti bei apgadinti automobilį, posėdžio eigoje kaltinamasis kategoriškai patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes ir kaltę pripažino pilna apimtimi. Kaltinamojo teigimu, 2017 m. V. S. atliko kratą jo (M. J.) namuose, minėtos kratos metu iš kaltinamojo namų buvo paimta didelė pinigų suma (107 000 eurų). M. J. nurodė, jog tuomet, kai degalinėje pamatė V. S., pasikarščiavo, todėl neleistinu būdu ėmė reikalauti pinigų. Jis (kaltinamasis) buvo įpykęs, nes kratos metu buvo paimti visi jo šeimos pinigai. Pradėjęs kalbėti su V. S., ėmė priekaištauti šiam, jog kratos metu paimti pinigai nėra grąžinti, dėl ko jis neturi iš ko mokėti baudas, sunku pragyventi, yra priverstas skolintis. Nors M. J. nurodė nežinantis, ar V. S. galėjo imtis kokių nors veiksmų dėl pinigų grąžinimo ir ar tuo metu atliko kokius nors veiksmus ikiteisminiame tyrime, tačiau vis vien pareikalavo pastarojo grąžinti paimtus pinigus. Tvirtina buvęs susinervinęs, vartojo rusiškus keiksmažodžius ir pagrasino V. S., kad nuspjaus jam galvą, užmuš bei suniokos jo automobilį. Dėl savo veiksmų gailisi. Pažymėjo, kad per minėtą kratą paimti pinigai šiuo metu jam jau yra grąžinti, kadangi dokumentais buvo įrodyta, jog pinigus turėjo teisėtai.

8Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad jo darbo vieta yra nustatyta ( - ). Kiekvieną kartą pradedant tarnybą, jis vyksta į ( - ). Pats gyvena Vilniaus mieste, todėl į darbą vyksta su kitais kolegomis. Dažniausiai susitinka Vilniaus mieste, Kirtimų g. 29 esančioje degalinėje „Viada“, kurioje palieka savo automobilius ir į darbą vyksta viena transporto priemone; veža pakaitomis su kitais kolegomis. 2019-02-26, apie 9.50 val., po tarnybos į Vilnių jis ir R. C. grįžo kolegos vairuojamu automobiliu. Kolega jį ir R. C. išleido Galvės gatvėje esančioje autobusų stotelėje, visai netoli „Viados“ degalinės, kur jis ir kolega R. C. buvo palikę savo asmeninius automobilius. Išlipę abu su R. C. perėjo gatvę ir ėjo link „Viados“ degalinės, ketindami pasiimti savo automobilius ir važiuoti namo. Nukentėjusysis parodė, jog „Viados“ degalinės teritorijos aikštelėje buvo palikęs savo sidabrinės spalvos automobilį „Ford Grand Cmax“, valst. Nr. ( - ) Kolegos R. C. automobilis „Ford Kuga“, valst. Nr. nepamena, stovėjo šalia jo automobilio. Perėjęs gatvę ir eidamas link savo automobilio, pamatė priešais jo automobilį „Ford Grand Cmax“ valst. Nr. ( - ) stovintį mėlynos spalvos krovininį automobilį „Renault Master“, kurio valstybinio numerių neįsidėmėjo. Pastarasis buvo užstatęs jo (V. S.) automobilį. Priėjęs arčiau, pamatė, kad tame automobilyje (vairuotojo vietoje), atsidaręs langą sėdi jam iš matymo pažįstamas M. J. Su pastaruoju yra tekę bendrauti tarnybos metu, t. y. keletą kartų stabdė jį patikrinimui, buvo susitikęs su juo teismo posėdžių metu, taip pat prieš porą metų dalyvavo atliekant kratą jo namuose, kuomet netoli namų tvoros ( - ), buvo rastos kontrabandinės cigarečių dėžės. Gerai pamena, kad tuomet kratos metu M. J. namų kieme esančiame triušio narve buvo rasta didelė pinigų suma, taip pat tą pačią dieną dalyvavo M. J. sulaikyme, todėl šį asmenį puikiai pažįsta iš matymo ir žino, kaip šis atrodo. Labai nustebo pamatęs M. J. Vilniuje, „Viados“ degalinėje, sėdintį krovininiame automobilyje priešais jo asmeninę transporto priemonę. Priėjus arčiau M. J. pro atidarytą krovininio automobilio langą, naudodamas necenzūrinius žodžius, rusų kalba pradėjo grasinti, sakydamas, kad tuo atveju, jei M. J. nebus grąžinti pinigai, kurie kratos metu buvo surasti pastarojo namų kieme, jis jį (V. S.) užmuš, jam bus nupjauta galva, jis už visa tai atsakys, bus suniokotas jam priklausantis automobilis. Taip pat nukentėjusiajam buvo išsakyti įžeidžiami žodžiai tokie, kaip „suka“, „pideras“ ir kitokie necenzūriniai žodžiai. M. J. grasino būtent jam (V. S.), kadangi pastarojo žvilgsnis buvo nukreiptas būtent į jį (nukentėjusįjį), be to, tą dieną, kai buvo atliekama krata kaltinamojo namuose, kolegos R. C. nebuvo. M. J. buvo susierzinęs ir piktas. Nukentėjusiojo teigimu, jis tylėdamas ėjo link M. J. ir tuo metu, kai norėjo prieiti iš priekio ir pasižiūrėti šio automobilio valstybinių numerių, M. J. staigiai akseleruodamas išvažiavo iš degalinės. Po tokių M. J. žodžių jis (V. S.) išsigando, mano, kad pastarasis žino, kokiu automobiliu jis (V. S.) važinėja bei kur jį palieka važiuodamas į darbą, kadangi stovėjo užblokavęs būtent jo automobilį „Ford Grand Cmax“, valst. Nr. ( - ) ir grasino jį suniokoti. Nukentėjusysis teigė po M. J. išsakytų grasinimų susidoroti išgyvenantis dėl savo bei šeimos narių saugumo; mano, kad M. J. savo grasinimus gali įvykdyti. Apie šį įvykį nedelsiant telefonu informavo savo tiesioginį viršininką A. L. ir surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 19-21).

9Iš 2019-02-26 V. S. tarnybinio pranešimo ir skundo matyti, kad 2019-02-26, apie 09.50 val., po tarnybos kartu su kolega Varėnos pasienio rinktinės SPK specialistu R. C. prie asmeninio automobilio “Ford Grand C-Max", valst. Nr. ( - ) kuris buvo paliktas Vilniaus mieste, Kirtimų gatvėje 29, esančioje degalinėje „Viada“, rado ten laukiantį iš matymo pažįstamą M. J., kuris sėdėjo krovininiame mėlynos spalvos automobilyje, vairuotojo pusėje. Jam (V. S.) praeinant greta šio automobilio, M. J. pro atidarytą krovininio automobilio langą, naudodamas necenzūrinius žodžius rusų kalba, pradėjo grasinti, sakydamas, kad jeigu pastarajam nebus grąžinti pinigai, kurie kratos metu buvo surasti jam priklausančioje sodyboje ( - ), jis V. S. užmuš, jam bus nupjauta galva, suniokotas automobilis. Kai V. S. norėjo prieiti iš priekio ir pasižiūrėti M. J. automobilio valstybinį numerį, šis staigiai akseleruodamas pasišalino iš degalinės. M. J. jį įžeidinėjo ir grasino girdint šalia esančiam kolegai R. C. (b. l. 1-3).

10Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. C. parodė 2019-02-26, apie 9.50 val., po naktinės pamainos grįžęs į Vilnių. Tą kartą važiavo kolegos K. S. vairuojamu automobiliu „Subaru Outback“, valst, Nr. ( - ) Grįžo trise, t. y. jis, kolega V. S. ir K. S. K. S. jį ir V. S. išleido Galvės gatvėje esančioje autobusų stotelėje, kuri yra netoli „Viados“ degalinės, kurioje jis ir V. S. buvo palikę savo asmeninius automobilius. Priėjus arčiau prie „Viados“ degalinės teritorijos, pamatė priešais V. S. automobilį „Ford Grand Cmax“ stovintį krovininį automobilį „Renault Master“, kurio valstybinio numerių neįsidėmėjo (tame automobilyje buvo sukrautas metalo laužas). Priėjęs arčiau pamatė, automobilio viduje, vairuotojo vietoje, pravėręs langą sėdi M. J. Tarnybos metu yra tekę pastarąjį ne kartą stabdyti patikrinimui. Priėjus arčiau M. J. pro atidarytą krovininio automobilio langą rusų kalba pradėjo grasinti kolegai V. S., sakydamas, kad jeigu jam (M. J.) nebus grąžinti pinigai, kurie kratos metu buvo surasti jo namų kieme, jis

11V. S. užmuš, nupjaus galvą ir suniokos šiam priklausantį automobilį. M. J., žiūrėdamas į V. S., vadino šį „suka“, „prideru“, sakė kad bus „tau p...“. Jis atrodė piktas ir susierzinęs. V. S. sumišo bei pasimetė. Liudytojas R. C. parodė iš kolegų girdėjęs, kad maždaug prieš porą metų M. J. namuose buvo atlikta krata, kurios metu kolegos aptiko didelę sumą pinigų. Kiek pamena, šiuos pinigus triušio narve rado kolega V. S. Tą žino tik iš kolegų pasakojimų, nes pats tą dieną kratoje pas M. J. nedalyvavo. Jie tylėdami ėjo link M. J. ir, kai kolega V. S. norėjo pasižiūrėti M. J. automobilio valstybinių numerių, šis staigiai išvažiavo (b. l. 13-14).

12Nukentėjusysis V. S., liudytojas R. C. analogiškas aplinkybes nurodė akistatų, atliktų su M. J., metu (b. l. 26-29). Kaltinamasis tuo tarpu, kaip minėta, ikiteisminiame tyrime įtariamojo apklausų, taip pat ir akistatų su nurodytais asmenimis metu duotų parodymų teisme nebepalaikė ir, atsižvelgiant į pakitusią poziciją kaltės atžvilgiu, davė parodymus, kuriais pilnai pripažino kaltę.

13Iš 2019-03-21 ( - ) tarnybinio pranešimo matyti, kad V. S. nuo 2018-01-05 eina tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Specialiosios paskirties komandos specialisto pareigas (b. l. 31).

142019-02-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad degalinės vadovas A. K. pateikė degalinės UAB „Viada LT“, esančios Kirtimų g. 29, Vilniuje, vaizdo kamerų, įrengtų degalinės teritorijoje ir degalinės patalpose, vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2019-02-26, 09.43 val., iki 2019-02-26, 09.52 val. Iš viso pateikta 12 kamerų vaizdo įrašų iš degalinės vidaus iš teritorijos. Kameros Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 filmuoja kuro užpylimo kolonėles, kamera Nr. 5 - degalinės galinę dalį ir nukreipta į išvažiavimą. Kamera Nr. 6 filmuoja sunkvežimių užpylimo kolonėlę, kamera Nr. 7 nukreipta į išvažiavimą. Nr. 8 filmuoja išvažiavimą. Nr. 9 filmuoja kuro užpylimą iš viršaus. Kameros Nr. 10, 11 filmuoja degalinę iš vidaus. Kamera Nr. 12 filmuoja degalinės plovyklą iš vidaus (b. l. 35-38).

152019-03-04 apžiūros protokolu apžiūrėtas kompaktiniame diske patalpintas vaizdo įrašas iš UAB „Viada“ degalinės, įsikūrusios Kirtimų g. 29, teritorijos. Įrašo laikas - 2019-02-26, nuo 09.43 val. iki 09.52 val., stebima vietovė – minėtos degalinės teritorija. Iš įrašo matyti, kad degalinės teritoriją filmuoja 12 kamerų, kurios sunumeruotos nuo 1 iki 12 (didėjančia tvarka). 2019-02-26, 09.47 val. (04.36 įrašo laikas), į degalinės teritoriją nuo Kirtimų g. įvažiuoja mėlynos spalvos krovininis automobilis „Renault Master“. 2019-02-26, 09.50 val., krovininis automobilis „Renault Master“ išvažiuoja iš degalinės teritorijos, pro stebėjimo kameras Nr. 5 (06.01 įrašo laikas) ir Nr. 8 (06.03 įrašo laikas). Vaizdo įraše matyti, kad automobilio „Renault Master“ priekaboje yra sukrautas metalas. Automobilio valstybinių numerių ir kas jį vairuoja, nesimato (b. l. 39-43).

16 Iš 2017-06-10 kratos, atliktos ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), protokolo kopijos matyti, kad 2017 m. birželio 10-11 d. kratos metu ( - ) dalyvavo ( - ) pareigūnas V. S., M. J. ir kiti asmenys. Kratos metu rasti ir paimti įvairūs daiktai, cigaretės ir 107 583,15 eurų bei 1 821 Lenkijos zlotų (b. l. 49-79).

17Iš Vilniaus apygardos teismo 2018-03-23 nuosprendžio matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), kurioje buvo nuteistas M. J. ir T. J., parodymus davė V. S. (b. l. 93-100).

182019-03-05 išraše iš skaitmeninės duomenų bazės apie automobilio „Renault Master“, valst. Nr. ( - ) registracijos viešajame registre būklę nurodyta, kad transporto priemonės savininkė yra G. A., gyv. ( - ) automobilio valdytojas – M. J. (M. J.) (b. l. 110). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

19Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog iš esmės pasitvirtino kaltinamajam M. J. inkriminuotas kaltinimas dėl grasinimo valstybės tarnautojui.

20Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai reiškiasi: 1) veika – reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų naudai bei 2) būdu – panaudojant psichinę prievartą. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, jog jis ne tik kad valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atžvilgiu panaudojo psichinę prievartą, tačiau kartu su psichine prievarta turi būti keliami reikalavimai atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Taigi būtinasis šio nusikaltimo požymis yra ryšys tarp psichinės prievartos panaudojimo ir reikalavimo atlikti tam tikrus veiksmus, nes vien psichinės prievartos naudojimas, nekeliant jokių reikalavimų, nesudaro minėto nusikaltimo sudėties.

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. J. degalinėje sutiktam nukentėjusiajam išsakė žodžius, kurie pagrįstai įvertinti kaip psichinė prievarta. Antai, kaltinamasis grasino V. S. užmušti, nupjauti šiam galvą, suniokoti pastarojo automobilį. Tokie teiginiai buvo išsakyti ne betiksliai, o būtent kartu su reikalavimu grąžinti kratos metu paimtą didelę pinigų sumą. Nukentėjusysis kaip tik buvo tas asmuo, kuris dalyvavo 2017-06-10 kratoje, atliktoje kaltinamojo namuose, kai buvo paimta daugiau nei 100 000 eurų. Suprantama, kad netekęs tokios ženklios sumos, kaltinamasis buvo nepatenkintas, pastarasis siekė atgauti pinigus, dėl ko, panaudojęs psichinę prievartą, išsakė reikalavimą, nukreiptą atgauti prarastas finansines lėšas. Tai, jog kaltinamasis nežinojo, ar nukentėjusysis galėjo savo veiksmais nulemti pinigų grąžinimą, nepaneigia pastarojo kaltės. Priešingai, tai reiškia, kad M. J. tikėjosi, kad V. S. gali prisidėti prie pinigų sugrąžinimo. Tuo tarpu nukentėjusysis V. S., išgirdęs nurodytus grasinimus ir reikalavimą sugrąžinti pinigus, nepasijuto saugiai. Iš V. S. apklausos matyti, kad pastarasis išsigando, ėmė baimintis dėl savo paties ir savo šeimos saugumo, galvojo, jog kaltinamojo grasinimai gali būtų įgyvendinti, juo labiau, žinodamas kaltinamojo disponuojama informacija apie jį (darbą, automobilį, jo laikymo vietą). Tai, jog nukentėjusysis kaltinamojo žodžius ir reikalavimą vertino rimtai, rodo ir V. S. veiksmai, t. y. matyti, kad nukentėjusysis apie įvykį nedelsiant informavo savo tiesioginį viršininką, tą pačią dieną surašė tarnybinį pranešimą.

22Kaltinamojo M. J. kaltę įrodo paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiojo V. S., liudytojo R. C. parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas bei skundas, apžiūros ir kratos protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamasis M. J. padarė baigtą nusikalstamą veiką, teisingai kvalifikuotą pagal BK 287 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog tokios teismo apkaltinančios išvados nereiškia kaltinamojo M. J. dvigubo veiksmų įvertinimo. Teismui žinoma, kad dėl to paties įvykio M. J. buvo pradėta ir administracinė teisena, kurioje pastarajam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl Administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje numatyto nusižengimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutarimu administracinėje byloje Nr. A18.-2363-827/2019 M. J. buvo pripažintas kaltu, jam paskirta 90 Eur bauda. Šiuo nutarimu M. J. buvo nubaustas už pareigūno V. S. įžeidinėjimą, kas pasireiškė necenzūrinių žodžių sakymu. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuota kaltė dėl psichinės prievartos naudojimo, reikalaujant atlikti kaltinamojo naudai atitinkamus veiksmus. Be to, siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl dvigubo nubaudimo, minėtu 2019-06-14 nutarimu iš kaltinimo buvo pašalintos aplinkybės, susijusios su išsakytais grasinimais (užmušti, nupjauti galvą, susidoroti). Dėl bausmės

23Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir tvirtino besigailintis, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

24Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis kaltę pilnai pripažino tik įpusėjus teisiamajam posėdžiui, viso ikiteisminio tyrimo metu kaltę kategoriškai neigė, nurodydamas, kad tai nukentėjusysis pats jį užsipuolė. Pabrėžtina, jog net ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. J. iš pradžių tikino negrasinęs nukentėjusįjį užmušti ar suniokoti jo automobilį, ir, tik teismui sprendžiant klausimą dėl galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (po to, kai prokurorė paprašė bylą nagrinėti pagal bendrąsias proceso taisykles), po to, kai gynėjui prašant buvo padaryta pertrauka, po jos kaltinamasis jam pareikštą kaltinimą pripažino jau pilnai, patvirtindamas kiekvieną inkriminuotą aplinkybę. Esant tokiam kontekstui teismas negali daryti išvados, jog kaltininkas geranoriškai pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Akivaizdu, jog pilną kaltės pripažinimą labiausiai nulėmė siekis, kad byla teisme būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko būtų taikomas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dėl išdėstytų argumentų teismas nemano esant pagrindą nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

25Nors kaltinamajame akte prokurorė nurodė nesant jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, įvertinus esamą teistumą, tikslinga kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (atsižvelgiant į pakitusią teismų praktiką, įspėjimas dėl minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimo nebėra reikalingas).

26Teismas, skirdamas M. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad M. J. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika tyčinė, baigta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: M. J. praeityje teistas vieną kartą (b. l. 91-106), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 89, 90), dirbantis, ruošiasi kurti šeimą, į VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus gydytojo psichiatro bei priklausomybės ligų gydytojo stebimų ir gydomų asmenų sąrašus neįrašytas (b. l. 82).

27Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant kaltinamajam M. J. švelniausią jam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jo dydį nustatant iš esmės artimą galimam skirti baudos minimumui. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu išreiškė prašymą skirti dar mažesnę bausmę, nurodydamas, jog pagal ankstesnį teismo nuosprendį turi sumokėti dar 14 500 eurų, tačiau teismas neturi pagrindo nustatyti mažesnį skirtinos baudos dydį. Pažymėtina, jog kaltinamasis yra dirbantis, iš teismui jo paties pateiktų dokumentų matyti, jog pastarasis išgali organizuoti vestuvių šventę nuomojamose patalpose daugiau kaip 100 žmonių, kas rodo, jog turtinė padėtis, anaiptol, nėra išskirtinai sudėtinga. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, o nagrinėjamu atveju, pritaikius BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, kaltinamajam skiriamas minimalus galimas skirti baudos dydis, dėl ko nustatyti dar mažesnį baudos dydį nėra jokio pagrindo. Visgi įvertinus tai, jog kaltinamasis turi gana didelį finansinį įsipareigojimą kitoje baudžiamojoje byloje, teismas nustato ilgesnį, nei įstatymo numatytą terminą, baudai savanoriškai sumokėti.

28Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti

29M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 119, 120).

30Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (diskas įdėtas į voką, kuris prisegtas prie bylos tomo, kuriame yra proceso dalyvių asmens duomenys) paliktinas saugoti kartu su baudžiamąją byla.

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

32M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

33Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. (M. J.) 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

34Nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

35M. J. (M. J.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

36Kompaktinį diską su vaizdo įrašu (diskas įdėtas į voką, kuris prisegtas prie bylos tomo, kuriame yra proceso dalyvių asmens duomenys) palikti saugoti kartu su baudžiamąją byla.

37Išaiškinti M. J. (M. J.), kad:

38Teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

39Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka,... 3. kaltinamas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį.... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. M. J. 2019 m. vasario 26 d., apie 09.50 val., Vilniaus mieste, Kirtimų g. 29... 6. Kadangi M. J., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po... 7. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. J. kaltu... 8. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad jo darbo... 9. Iš 2019-02-26 V. S. tarnybinio pranešimo ir skundo matyti, kad 2019-02-26,... 10. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. C. parodė 2019-02-26, apie... 11. V. S. užmuš, nupjaus galvą ir suniokos šiam priklausantį automobilį. M.... 12. Nukentėjusysis V. S., liudytojas R. C. analogiškas aplinkybes nurodė... 13. Iš 2019-03-21 ( - ) tarnybinio pranešimo matyti, kad V. S. nuo 2018-01-05... 14. 2019-02-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota,... 15. 2019-03-04 apžiūros protokolu apžiūrėtas kompaktiniame diske patalpintas... 16. Iš 2017-06-10 kratos, atliktos ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), protokolo... 17. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018-03-23 nuosprendžio matyti, kad... 18. 2019-03-05 išraše iš skaitmeninės duomenų bazės apie automobilio... 19. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje... 20. Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. J. degalinėje sutiktam... 22. Kaltinamojo M. J. kaltę įrodo paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu... 23. Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato.... 24. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis kaltę pilnai... 25. Nors kaltinamajame akte prokurorė nurodė nesant jokių atsakomybę... 26. Teismas, skirdamas M. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 27. Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus... 28. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu... 29. M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 30. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (diskas įdėtas į voką, kuris prisegtas... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273,... 32. M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,... 34. Nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio... 35. M. J. (M. J.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 36. Kompaktinį diską su vaizdo įrašu (diskas įdėtas į voką, kuris prisegtas... 37. Išaiškinti M. J. (M. J.), kad:... 38. Teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities... 39. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...