Byla e2A-717-430/2020
Dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlaisvinti įėjimą į patalpas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. B. ir H. H. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. B. ir H. H. B. IV ieškinį atsakovams R. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Amber Marketing“ dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlaisvinti įėjimą į patalpas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai M. B. ir H. H. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) įpareigoti atsakovus R. S. ir uždarąją akcinę bendrovę „Amber Marketing“ (toliau – UAB „Amber Marketing“) per mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos atlaisvinti bendrą įėjimą (iš laiptinės pusės) į bendras namo rūsio patalpas pagal pateiktą planą (išgriaunant iš bendros laiptinės užmūrytą įėjimą į rūsio patalpas); atsakovams neįvykdžius minėto reikalavimo, leisti ieškovams atlaisvinti bendrą įėjimą į rūsio patalpas savo lėšomis, įgyjant teisę į tokiems darbams patirtų išlaidų kompensavimą iš atsakovų; 2) nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis tvarką, priskiriant ieškovams naudojimuisi patalpas, rūsio patalpų plane pažymėtas Nr. R-3, laikantis patalpų plane nurodytų patalpų išmatavimų ir ribų, paliekant teisę atsakovams bendrai naudotis likusiomis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis Nr. R-2 ir R-6 savo nuožiūra ir bendrai (tarpusavyje) nusistatyta tvarka; 3) priteisti ieškovų naudai solidariai iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad 2003 m. lapkričio 28 d. ieškovai pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą su rūsiu, 84,42 kv. m bendro ploto, ( - ). Ieškovų įsigytos rūsio patalpos pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo identifikuotos. Ieškovų teigimu, jų teisės naudotis rūsio patalpomis apribotos dėl atsakovų veiksmų, kuriais atsakovai savavališkai užvaldė šias patalpas, sujungė jas į bendrą erdvę (išardant atskiras patalpas skiriančias pertvaras) ir panaikino bendrą įėjimą iš laiptinės į rūsio patalpas (užmūrijo įėjimą, paliekant teisę į rūsio patalpas patekti tik per privatiems asmenims priklausančias patalpas). Teigė, kad ginčo šalys pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo ne tik atitinkamas patalpas (butus), tačiau ir rūsio patalpas, kaip įgytų patalpų priklausinius. Pažymi, kad kiekvieno bendraturčio nuosavybės teisės turimų konkrečių dalių rūsyje dydis nenustatytas, dėl to preziumuojama, jog visų bendraturčių teisės į atitinkamas patalpas yra lygios. Teigė, kad Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) duomenimis pastate ( - ), esančių patalpų (butų) savininkai yra trys – ieškovai (butas Nr. ( - )), atsakovas R. S. (butas Nr. ( - )) ir atsakovė UAB „Amber Marketing“ (butas Nr. ( - ), taip pat kavinės patalpos). Kiti asmenys pastate esančių patalpų nuosavybės teise neturi ir nevaldo, dėl to ieškovai laiko, jog tik ginčo šalys turi teises į pastate esančias rūsio patalpas. Ieškovai, atsižvelgdami į šias aplinkybes ir siekdami racionalaus teisėto disponavimo jiems priklausančia nuosavybe (nepavykus šiuo klausimu su atsakovais susitarti taikiai), reiškia reikalavimą, kad būtų nustatyta naudojimosi rūsio patalpomis tvarka, priskiriant ieškovams naudojimuisi konkrečiai pagal planą identifikuotas rūsio patalpas Nr. R-3, paliekant teisę atsakovams bendrai naudotis likusiomis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis Nr. R-2 ir R-6 savo nuožiūra ir bendrai tarpusavyje nusistatyta tvarka. Pažymėjo, kad nors ieškovai negali pateikti teismui konkrečių įrodymų, kada konkrečiai sukurti ieškovų turimos nuosavybės teisės ribojimai, o būtent savavališkai (vienasmeniškai) užvaldytos visos rūsio patalpos, panaikinti bendri įėjimai iš laiptinės į rūsio patalpas (įėjimai užmūryti), tačiau esant įrodymams, patirtinantiems ieškovų turimą nuosavybės teisę į rūsio patalpas, o atsakovams esamu momentu esant de facto (faktiškai) rūsio patalpų naudotojais, atsakovams kyla pareiga nutraukti neteisėtus ribojimus sukuriančius veiksmus ir pašalinti kliūtis ieškovams naudotis jiems priklausančia nuosavybe.

103.

11Atsakovai atsiliepime į ieškinį su ieškovų patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškinio reikalavimai yra teisiškai ydingi, nes reikalavimai kildinami iš ieškovų buto registre esančios nuorodos, jog butas yra su rūsiu (apie privačią nuosavybę), tačiau ieškovai faktiškai siekia, kad teismas pripažintų iš įstatymo kylančią ir preziumuojamą daugiabučio namo buto savininko bendrosios nuosavybės teisę į bendrąsias namo patalpas. Atsakovų manymu, ieškovai nepateikė įrodymų, jog dalis bendrųjų patalpų jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise, t. y. nepateikė įrodymų dėl buto priklausinio, kaip rūsys, turimos nuosavybės teises. Pabrėžė, kad vien nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, dėl to ieškovams, nepateikus tokio juridinę reikšmę patvirtinančio dokumento, ieškovai neturi pakankamo ir teisėto pagrindo teigti apie turimą nuosavybės teisę į ginčo rūsį.

124.

13Teismo posėdžio metu ieškovų atstovai palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, patikslino 2-ąjį patikslinto ieškinio reikalavimą ir prašė nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis tvarką, priskiriant ieškovams naudojimuisi patalpas, rūsio patalpų plane pažymėtas Nr. R-3, laikantis patalpų plane nurodytų patalpų išmatavimų ir ribų, paliekant teisę atsakovui R. S. teisę naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. R-2. Naudojimosi rūsio patalpomis tvarką nustatyti prašė pagal planą, sudarytą pagal 1981 m. birželio 22 d. kadastrinių matavimų duomenis.

145.

15Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, kad ieškovai, nurodydami ieškinyje, jog pirko butą su priklausiniu – rūsiu, t. y. asmeninės nuosavybės namo dalimi, šių aplinkybių nepagrindžia įrodymais ir nenurodo, kur ir kokia konkreti rūsio patalpa jiems buvo priskirta. Teigė, kad ieškovai ieškinio reikalavimu dėl naudojimosi tvarkos prašė priskirti jiems naudotis patalpa Nr. R-3, tačiau nepagrindė aplinkybių, kodėl jie prašo leisti naudotis būtent šia patalpa ir ar ji atitinka jų buto ploto proporciją visų bendrųjų patalpų plote remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 5 dalimi. Pabrėžė, kad ieškovai nepateikė jokių skaičiavimų jų reikalaujamo ploto bendrose patalpose dydžiui pagrįsti ir negali nurodyti metų, kada jie neteko galimybės naudotis rūsiu. Atsakovo R. S. teigimu, ieškovų pateiktame sename rūsio plane įėjimai į rūsį iš patalpos Nr. R-6 ir iš kiemo pusės jau buvo užmūryti, kai 2007 metais atsakovas nusipirko šias patalpas. Teigė, kad ieškovai pareikštu reikalavimu prašo įpareigoti atsakovus išgriauti užmūrytą įėjimą į rūsį iš bendrosios laiptinės, tačiau nenurodė, kur tas įėjimas į rūsį buvo. Atkreipė dėmesį į tai, kad rūsio patalpos Nr. R-2 ir R-3 iki šiol neturi teisinės registracijos, 2009 m. gruodžio 8 d. VĮ „Registrų centras“ atsisakė tenkinti ieškovų prašymą įrašyti kadastrinius duomenis apie šias rūsio patalpas. Atsakovų atstovo vertinimu, teismas negali priimti sprendimo dėl patalpų, kurios neturi teisinės registracijos ir kurių kadastriniai duomenys yra neaiškūs, t. y. negali spręsti dėl daiktinių teisių dėl teisiškai neapibrėžtų nekilnojamojo turto objektų, neįsitikinus, kad šios patalpos (kaip atskiros patalpos) apskritai egzistuoja ir yra tokios, kokias jas nurodo ieškovai. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Amber Marketing“ patalpas name ( - ), įsigijo tik 2011 metais, dėl to negali būti siejama su ieškovų patikslinto ieškinio pirmuoju reikalavimu. Atsakovų atstovo vertinimu, ginčo ieškinys pareikštas ne siekiant ieškovų ieškinyje nurodyto tikslo – apginti nuosavybės teises, bet yra tik instrumentas daryti spaudimą atsakovams, ieškovams tokiu būdu siekiant gauti didesnį plotą namo palėpėje. Taip pat atsakovų atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovų reikalavimui dėl įpareigojimo atlaisvinti įėjimą į rūsio patalpas.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

207.

21Teismas nustatė, kad pastate ( - ), esančių gyvenamųjų patalpų (butų) savininkai yra trys: ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 84,42 kv. m bendro ploto, su rūsiu; atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 83,02 kv. m bendro ploto, su rūsiu; atsakovei UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teise priklauso butas Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 82,74 kv. m bendro ploto, taip pat kavinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), 86,50 kv. m bendro ploto. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovai yra name esančių rūsio patalpų bendrasavininkai ir turi teisę naudotis pastate esančiomis rūsio patalpomis, kurios pagal pateiktą planą pažymėtos indeksais Nr. R-2 ir R-3, tačiau atsakovė teigė, jog ieškovų pateiktas planas neatitinka faktinės situacijos, pagal jį naudojimasis rūsio patalpomis nebūtų techniškai įmanomas ir prašoma nustatyti naudojimosi tvarka būtų pažeistos atsakovės UAB „Amber Marketing“ teisės, kuriai pagal ieškovų patikslintą ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, nėra priskirta naudotis jokia rūsio patalpų dalis. Pagrindinis ieškovų argumentas, kodėl butui Nr. 2 nėra nustatytinos rūsio patalpų dalys ir naudojimosi tvarka, yra tas, kad VĮ „Registrų centras“ išrašuose apie nurodyto buto savininkui (atsakovei UAB „Amber Marketing“) nuosavybės teise priklausantį butą, juose nėra nurodoma, kad butas yra su rūsiu, tuo tarpu ieškovų ir atsakovų VĮ „Registrų centras“ išrašuose toks įrašas yra.

228.

23Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovai ir atsakovas R. S., įsigydami butus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), mokėjo už konkretų rūsio plotą, kad rūsio plotas įskaičiuotas į jų nusipirktų butų plotą, rūsiai nėra identifikuoti, nėra duomenų, jog šių butų rūsiai būtų įtraukti į minėtų butų inventorines bylas, taip pat nėra duomenų apie konkrečius butų plotus, dėl to teismas padarė išvadą, jog pastate ( - ), esanti rūsio patalpa, pažymėta indeksais Nr. R-2, R-3, 4.20 kv. m ploto, laikytina bendrojo naudojimosi patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti butų ir kitų patalpų savininkams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką pagal tokį planą, kuriame numatyta naudotis rūsio dalimi ne visiems namo butų savininkams, nes tokia naudojimosi tvarka prieštarautų CK 4.82 straipsnio 5 dalies reikalavimams. Be to, teismas pabrėžė, kad ieškovų planas, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, neatitinka faktinės situacijos (įėjimas į rūsio patalpas iš lauko yra užmūrytas), dėl to minėtame plane nenumatytas visų rūsio patalpų bendraturčių patekimas į rūsio patalpas.

249.

25Teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo atlaisvinti bendrą įėjimą (iš laiptinės pusės) į bendras namo rūsio patalpas pagal pateiktą planą (išgriaunant iš bendros laiptinės užmūrytą įėjimą į rūsio patalpas), nustatė, jog ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybių ir iš jų negalima nustatyti, kada tiksliai buvo užmūrytas iš lauko įėjimas į rūsį ir kas jį atliko. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teise patalpas gyvenamajame name ( - ), įsigijo tik 2011 metais, dėl to objektyviai negali būti siejama su įėjimo į rūsį iš lauko užmūrijimu, nes šis įėjimas iš lauko pusės jau buvo užmūrytas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šis praėjimas buvo užmūrytas savavališkai.

2610.

27Teismas pabrėžė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. kovo 12 d. rašte nurodyta, kad atsakovas R. S. išardė nelaikančią atitvarą, kuri skyrė cokolinio aikšto patalpas nuo buvusių sandėliukų, nurodyta, kad tokiais veiksmais, kurie priskirtini prie paprastojo remonto darbų, R. S. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nepažeidė ir ieškovams buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl bendro naudojimosi patalpų tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad minėtame rašte nėra kalbama apie pastato išorinės sienos užmūrijimą, o tik vidinių pertvarų išardymą, dėl kurių šioje byloje jokių reikalavimų ieškovai nepareiškė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nevertino šio rašto kaip įrodymo, kuris kaip nors galėtų patvirtinti atsakovo R. S. veiksmus, susijusius su įėjimo išorinėje pastato sienoje atliktais užmūrijimo darbais, ir padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai galėjo užmūryti įėjimą į rūsio patalpas.

2811.

29Teismas, spręsdamas dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį, padarė išvadą, jog ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu 2019 m. sausio 14 d., o sužinojimą apie savo teisių pažeidimą dėl įėjimo į rūsio patalpas iš lauko užmūrijimo grindžia antstolės Irenos Beliačič 2009 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, dėl to teismas laikė, jog nebuvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3212.

33Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prašo priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

3413.

35Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidus ir tinkamai nepritaikius materialines ir procesines teisės normas. Teigia, kad pirmosios instancijos iš esmės nusišalino nuo ginčo tarp bendraturčių išsprendimo ir priėmė patį „patogiausią“ sprendimą – ieškinį atmesti, nors nenustačius jokios naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių, liko neatskleista bylos esmės, neišspręstas šalių ginčas, neapgintos ieškovų pažeistos teisės naudotis jiems priklausančia nuosavybe, užprogramuojant ginčus ateityje.

3614.

37Apeliantai atkreipia dėmesį, kad ginčo pastate yra tik du butai su rūsiais, t. y. ieškovams priklausantis butas Nr. ( - ) ir atsakovui R. S. priklausantis butas Nr. ( - ), o butas Nr. ( - ), priklausantis atsakovei UAB „Amber Marketing“ įgytas be rūsio, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė UAB „Amber Marketing“ yra ginčo rūsio bendraturtė, kuriai nustatant naudojimosi tvarką, taip pat turi būti nustatyta naudotis rūsio dalis rūsiuose Nr. R-2 ir R-3, dėl šios priežasties apeliantai papildomai teikia 2017 m. spalio 31 d. Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) pažymą Nr. VILIN (12.5.13)-190402, iš kurios matyti, jog atsakovė UAB „Amber Marketing“ buvo įgyvendinusi savo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės dalį, priskirdama savo nuosavybėn bendrosios dalinės nuosavybės rūsio patalpas Nr. R-6 (prijungiant prie kavinės), dėl to papildomai negali turėti nuosavybės dalies kitų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalyje.

3815.

39Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad name ( - ), esančios rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-2, R-3, 4.20 kv. m ploto, laikytinos bendrojo naudojimo patalpomis. Teismas nepagrįstai dvi atskiras skirtingo ploto rūsio patalpas Nr. R-2 (2,15 kv. m) ir R-3 (2,05 kv. m) sujungė į vieną bendrą 4,20 kv. m patalpą, nes toks sprendimas prieštarauja galiojančiam 1981 m. birželio 22 d. patalpų (išskyrus 2003 m. gruodžio 8 d. parengtame plane pateiktas planas) planui, dėl to tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė ne tik bylos nagrinėjimo ribas, tačiau ir projektavimą reglamentuojančius viešosios teisės aktus, apeinant teisės aktuose nustatytas patalpų projektavimo ir planavimo keitimo procedūras. Apeliantų vertinimu, nors teismo sprendimu naudojimosi ginčo rūsiais tvarka nustatyta nebuvo, tačiau teismo konstatuota aplinkybė dėl bendros patalpos nurodyta teismo sprendimo motyvuose, dėl to tokios aplinkybės konstatavimas gali turėti prejudicinę reikšmę sprendžiant galimus kitus ginčus tarp bendraturčių.

4016.

41Apeliantų vertinimu, šiuo atveju byloje turėtų būti sprendžiamas ne bendras ir iš dviejų rūsių teismo sujungtos 4,20 kv. m patalpos, o dviejų atskirų rūsio patalpų, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiekvienam iš bendraturčių, naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, nekeičiant šių rūsių techninių savybių, jų nesujungiant, kadangi byloje ieškovai pareiškė reikalavimą – nustatyti dviejų panašaus ploto rūsių R-2 ir R-3 naudojimosi tvarką tarp šių rūsių bendraturčių, t. y. tarp ieškovų ir atsakovo R. S..

4217.

43Apeliantai nesutinka, kad atsakovė UAB „Amber Marketing“ yra ginčo rūsio patalpų bendraturtė, o byloje apskritai nebuvo keliamas ginčas, ar atsakovė UAB „Amber Marketing“ yra šių patalpų bendraturtė, kadangi atsakovė UAB „Amber Marketing“ buvo įtraukta į bylą ginčo dalyje dėl palėpės (dėl šios ginčo dalies buvo sudaryta taikos sutartis) ir dėl bendro naudojimo patalpų atlaisvinimo. Pabrėžia, kad pati atsakovė UAB „Amber Marketing“ nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu, neįrodinėjo, kad ji turi nuosavybės teisės į dalį ginčo rūsio patalpų. Pažymi, kad nors remiantis privatizavimo sutartimi, butas Nr. 2 taip pat įgytas su neidentifikuotu rūsiu, tačiau ieškovams žinoma, jog šiam butui konkrečiai priskirtas atskiras rūsys Nr. 6, atsakovė prisijungė savo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės dalį prie kavinės, dėl to atsakovė UAB „Amber Marketing“ papildomai negali turėti nuosavybės dalies kitų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalyje. Apeliantams nėra suprantama, kokių duomenų pagrindu teismas, nesant byloje tokių duomenų (ir jų nepareikalavus), nustatė, kad atsakovė UAB „Amber Marketing“ priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ginčo rūsio patalpos, dėl to vien dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

4418.

45Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovų pateiktas planas, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarką ir formuojamas ieškinio reikalavimas, neatitinka faktinės situacijos (nes užmūrytas įėjimas į rūsio patalpas), o plane nenumatytas visų bendraturčių patekimas į rūsio patalpas. Apeliantų vertinimu, toks teismo vertinimas atspindi teismo konkretų tendencingumą nusišalinti nuo išsamaus bylos išnagrinėjimo. Pažymi, kad ieškovai nesiekė modifikuoti rūsio patalpų. Be to, neteisėtai užmūrytas įėjimas į rūsio patalpas yra vienintelis, dėl to ieškovai net objektyviai negali įeiti į jiems priklausančią nuosavybę ir įvertinti faktinės situacijos. Apeliantų manymu, naudojimosi tvarkoje identifikavus ieškovų naudotiną rūsį ir nustačius plane pažymėtą įėjimą, ieškovai įgytų teisę ginti pažeistas teises, reikalaujant pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie trukdo patekti į naudojamą nuosavybę, tačiau teismas nepagrįstai tokį ieškovų reikalavimą atmetė, taip apsunkindamas galimybę ginti pažeistas teises ir ateityje.

4619.

47Apeliantų manymu, teismas, spręsdamas ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovus atlaisvinti bendrą įėjimą (iš laiptinės pusės) į bendras namo rūsio patalpas (išgriaunant iš bendros laiptinės užmūrytą įėjimą į rūsio patalpas), turėjo spręsti bendraturčių ginčą dėl patekimo į ginčo patalpas galimybes, o ne vien tik vertinti reikalavimą deliktinės atsakomybės aspektu. Ieškovai negali patekti į jiems, kartu su atsakovu R. S., priklausančią bendro naudojimo patalpą, dėl to, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neatskleidė bylos esmės.

4820.

49Pažymi, kad teismas viso proceso metu buvo pasyvus, nesiūlė tikslinti ieškinio reikalavimų ar pateikti bylai reikšmingų įrodymų, kurie, teismo manymu, būtų turėję esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Pabrėžia, kad jeigu ieškovų materialinis teisinis reikalavimas atrodė teismui neaiškus, teismas privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115, 135, 138 straipsniuose, ar parengiamajame posėdyje įpareigoti galutinai sutikslinti šalių reikalavimus ir pasiūlyti pateikti įrodymus (CPK 179 straipsnis). Pažymi, kad kasacinio teismo praktika nurodo, jog tokio pobūdžio bylose teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri nevisiškai atitinka šalių teiktus projektus.

5021.

51Apeliantų manymu, esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, turi būti padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo, nepasiūlė tikslinti ieškinio ir tokiu būdu ginčo iš esmės nesprendė, dėl to teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą, neatskleidė bylos esmės. Apeliantų vertinimu, šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

5222.

53Atsakovai atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

5423.

55Teigia, kad ieškovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas tiek dėl bylos nagrinėjimo faktinių aplinkybių, tiek dėl teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą nebuvimo.

5624.

57Nurodo, kad apeliantai vertina naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos nustatymą kaip teismo absoliučią prievolę, nepriklausančią nuo jokių faktinių ir teisinių ginčo aplinkybių, dėl to priešingas sprendimas, apeliantų vertinamas kaip neteisėtas. Atsakovų nuomone, toks apeliantų vertinimas yra neteisingas.

5825.

59Teigia, kad apeliantai, nurodydami skunde, jog teismas neatskleidė bylos esmės, patys nesuprato ginčo esmės, nes ieškinio motyvuojamoje dalyje nurodo, kad ginčo rūsys yra buto priklausinys, t. y. dalis ieškovų asmeninės nuosavybės, o ieškinio dalyko dalyje prašė nustatyti naudojimosi tvarką bendrojo naudojimosi patalpomis. Pažymi, kad ieškovai nevertino ir esminių faktinių bei teisinių bylos aplinkybių, eliminuojančių tokią galimybę pagal dabartinę rūsio patalpų teisinę ir faktinę būseną. Pabrėžia, kad ieškovai teikė ne negatorinį ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo, o ieškinį dėl naudojimosi bendru daiktu su kitais bendraturčiais nustatymo.

6026.

61Teigia, kad apeliantai bando pagrįsti skundą, jog pirmosios instancijos teismas rūsio plane pažymėtas patalpas Nr. R-2 ir R-3 pavadino „patalpa“, tačiau, atsakovų vertinimu, šie skundo argumentai neturi jokios teisinės reikšmės.

6227.

63Pažymi, kad apeliantai užsiima spekuliacijomis, nurodydami, jog dalis patalpos Nr. R-6 prijungta prie atsakovei UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, dėl to neva ieškovai netraukė šios bendrovės į likusių bendrojo naudojimo patalpų dalybas, nes ji jau yra gavusi savo dalį. Nurodo, kad 2004 m. uždaroji akcinė bendrovė „SEB lizingas“ (toliau – UAB „SEB lizingas“) nusipirko iš buvusių namo gyventojų dalį rūsio patalpų ir suformavo naują daiktą ne iš bendrojo naudojimo patalpų, o iš namo gyventojų asmeninėje nuosavybėje turėtų patalpų, dėl to UAB „Amber Marketing“ turi neginčijamą teisę į dalį esamų bendrojo naudojimo patalpų. Tokiu būdu, apeliantai, grįsdami savo atsisakymą įtraukti šią bendrovę į rūsio bendrojo naudojimo patalpų dalybas, visiškai ignoruoja tą aplinkybę, jog ši bendrovė dar turi ir butą šiame name, dėl to, pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, bendrojo naudojimo patalpos priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams dalinės nuosavybės teise proporcingai jų patalpų ar butų naudingojo ploto santykiui su namo naudinguoju plotu. Atsižvelgiant į tai, namo bendraturčiams, nustatant priskirtino bendrojo naudojimo plotus, atsakovei UAB „Amber Marketing“ turi būti priskirtas plotas, atsižvelgiant į jos turimą butą ir rūsio patalpas.

6428.

65Pažymi, kad ieškovai, siekdami savo naudojimui nustatyti bendrojo naudojimo ploto, ne tik, kad nepriskyrė prie pretendentų atsakovės UAB „Amber Marketing“, tačiau apskritai neteikė jokio tenkančių naudotis plotų skaičiavimo, net ir su jų pripažintais pretendentais. Teismas proceso metu ne kartą atkreipė ieškovų dėmesį į tai, tačiau toks skaičiavimas, privalomas tokio pobūdžio ginčų nagrinėjime, pateiktas nebuvo. Teigia, kad teismo prerogatyva yra vertinti plotų dalių skaičiavimo pagrįstumą, o ne pačiam tą daryti vietoje ieškovo.

6629.

67Atsakovai nesutinka su skundo motyvais, jog teismas privalėjo vadovautis 1981 m. rūsio patalpų planu, kaip patikimu ir teisiškai pakankamu dokumentu, kadangi šis dokumentas paneigtas byloje pateiktu VĮ Registrų centras 2017 m. spalio 31 d. raštu, kuriame nurodoma, jog nekilnojamojo turto registratorius negali identifikuoti nuosavybės teisės formos patalpoms Nr. R-2, R-3 ir R-6, nes dalies butų privatizavimo dokumentuose nurodoma, jog jie turi rūsius, kurie teisiškai neidentifikuoti. Be to, šiame rašte nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. atlikti rūsio patalpų kadastriniai matavimai ir užfiksuota, jog šios patalpos pertvarkytos, tačiau pakeitimai VĮ Registrų centras neįregistruoti. Pabrėžia, kad patalpų planas pats savaime nėra pagrindas įtraukti nekilnojamąjį daiktą į registrą, nes tam turi būti atlikti patalpų kadastriniai matavimai, sudaromos jų bylos, kurios nustatyta tvarka įtraukiamos į kadastrą, kas laikoma ir teisine registracija. Ginčo atveju, į bylą buvo pateiktas VĮ Registrų centras 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. KS-4818, kuriuo buvo atsisakyta įrašyti rūsio patalpų Nr. R-2 ir R-3 kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nepateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis suformavimo teisėtumą. Taigi, šios patalpos, kurioms ieškovai prašė nustatyti daiktines teises, neturi teisinės registracijos ir nėra nekilnojamojo turto kadastro ir registro objektais, dėl to, atsakovų vertinimu, neaišku kaip turėtų būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl daiktinių teisių nustatymo į viešajame registre neregistruotą nekilnojamąjį daiktą.

6830.

69Pabrėžia, kad ieškovų motyvų nepagrįstumas pagrindžiamas ir tuo, kad ieškovai su tuo pačiu atsakovu UAB „Amber Marketing“ sudarė susitarimą dėl namo pastogės pasidalinimo. Pastogės patalpai atlikti kadastriniai matavimai, jie įtraukti į kadastrą ir registrą, dėl to buvo įregistruotos bendraturčiams asmeniniam naudojimui priskirtos pastogės dalys.

7031.

71Pažymi, kad kitas ieškovų reikalavimas dėl užmūryto įėjimo yra visiškai nepagrįstas, kadangi į bylą nepateikti net netiesioginiai įrodymai apie tai, kad atsakovai ar kažkoks kitas asmuo užmūrijo įėjimą į rūsio patalpas iš kiemo pusės, ir kad tai buvo padaryta neteisėtai, dėl to teismas neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovus atlikti ieškovų prašomus veiksmus ir šalinti neva savo neteisėtos statybos padarinius. Atsakovų vertinimu, šis ieškovų reikalavimas nėra aiškus, nes ieškovai skunde neaiškiai teigia, jog, jų nuomone, teismas bet kuriuo atveju turėjo jiems leisti išgriauti pastato sieną, kurioje neva neteisėtai užmūrytas rūsys. Pažymi ir tai, kad namas yra paminklosaugos objektas, dėl to ieškovai bet kuriuo atveju, formuluodami tokį reikalavimą, turėjo pateikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pritarimą tokiam galimam veiksmui.

7232.

73Atsakovų vertinimu, ginčo byla nėra priskirtina prie tų bylų kategorijos, kuriose teismas privalo būti aktyvus, pats rinkti įrodymus ir koreguoti ieškinio reikalavimus, gindamas viešąjį interesą, tačiau ieškovai nepagrįstai priskiria save prie tokių asmenų kategorijos, dėl to, akivaizdu, jog ieškovams nesugebėjus ieškinio motyvais ir pateiktais įrodymais pagrįsti savo reikalavimų teisėtumo, teismas negali būti kaltinamas „nepadėjus“ ieškovams tinkamai vesti bylos ir ją laimėti prieš atsakovus.

74Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75IV.

76Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7733.

78Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

7934.

80CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

8135.

82Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovų reikalavimai dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo ir bendro įėjimo (iš laiptinės pusės) į bendras namo rūsio patalpas pagal pateiktą planą atlaisvinimo (įpareigojant išgriauti iš bendros laiptinės užmūrytą įėjimą į rūsio patalpas), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

8336.

84Bylos duomenys patvirtina, kad pastate ( - ), esančių gyvenamųjų patalpų (butų) savininkai yra trys: ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 84,42 kv. m bendro ploto, su rūsiu; atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 83,02 kv. m bendro ploto, su rūsiu; atsakovei UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teise priklauso butas Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 82,74 kv. m bendro ploto, taip pat kavinės patalpos (unikalus Nr. ( - )) 86,50 kv. m bendro ploto (e. b. t. 1, b. l. 11). Ieškovai minėtas patalpas įsigijo 2003 m. lapkričio 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (e. b. t. 1, b. l. 142–145). 2009 m. vasario 2 d. ieškovai teikė pareiškimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nurodydami, jog atsakovas R. S. savavališkai užėmė rūsio patalpas, jas išgriovė, pakeitė rūsio išplanavimą be kitų bendraturčių sutikimo ir atitinkamo leidimo statyboms vykdyti (e. b. t. 1, b. l. 158). 2009 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolė Irena Beliačič, nuvykusi adresu ( - ), nustatė, kad įėjimo į pastato rūsį iš laiptinės pusės nėra, iš lauko įėjimas į rūsį užmūrytas (e. b. t. 1, b. l. 55–58). 2009 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsakymą į ieškovų skundą, nurodydamas, jog atsakovas R. S. išardė nelaikančią atitvarą, kuri skyrė cokolinio aukšto patalpas nuo buvusių sandėliukų, ir pertvarų išardymas priskiriamas prie paprasto remonto darbų, dėl to atsakovas R. S. statybos įstatymo nepažeidė (e. b. t. 3, b. l. 9). 2009 m. birželio 11 d. daugiabučio namo ( - ), savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl bendro naudojimo objektų (bendros konstrukcijos, bendros inžinierinės įrangos, bendro naudojimo patalpos), priklausančių Jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo, priežiūros ir kitokio tvarkymo (e. b. t. 1, b. l. 13–14). 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovė M. B. teikė atsakovui R. S. pretenziją dėl draudimo naudotis rūsiu ir kitų reikalavimų, kurioje teigė, jog yra pažeidžiamos jos, kaip bendraturtės nuosavybės teisės, nes ieškovė negali patekti į pastato rūsį, kurio įėjimas savavališkai, neturint ieškovės sutikimo, buvo panaikintas (e. b. t. 1, b. l. 37–41). 2018 m. vasario 8 d. ieškovė M. B. teikė atsakovams UAB „Amber Marketing“ ir R. S. pretenziją su reikalavimais (prašymais), tarp kurių reikalavimas – abipusiu susitarimu identifikuoti rūsį, kuris yra buto Nr. ( - ) priklausinys ir sudaryti sąlygas ieškovei netrukdomai patekti į rūsio patalpas ir naudotis rūsiu arba mokėti rinkos kainas atitinkantį rūsio nuomos mokestį (e. b. t. 1, b. l. 42–48), 2018 m. spalio 3 d. ieškovė pateikė atsakovui R. S. dar vieną raštą, tarp kurių buvo klausimai ir dėl rūsio (e. b. t. 1, b. l. 51–52). 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6017-925/2019 buvo patvirtinta ieškovų M. B., H. H. B. ir atsakovų R. S., UAB „Amber Marketing“ sudaryta taikos sutartis dėl daugiabučio pastato stogo remonto (e. b. t. 1, b. l. 127–129). Byloje pateiktos ginčo pastato rūsio ir kitų patalpų techninių planų kopijos ir kita pastato ( - ), VĮ Registrų centras archyvinė medžiaga (e. b. t. 1, b. l. 141; e. b. t. 2, b. l. 4–246). VĮ Registrų centras pateikė rašytinį atsakymą į ieškovų atstovo užklausimą dėl aktualių gyvenamojo namo ( - ), pusrūsyje esančių patalpų planų, nurodydama, jog tai yra matininkės L. Š. parengtas, 2003 m. gruodžio 8 d. atlikus kadastrinius matavimus, planas, ir 1981 m. birželio 22 d. patalpų (išskyrus 2003 m. gruodžio 8 d. parengtame plane pateiktas patalpas) planas (e. b. t. 3, b. l. 7).

8537.

86Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą – VĮ Registrų centro 2017 m. spalio 31 d. raštą dėl informacijos pateikimo. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti ši papildomai pateiktą dokumentą, kuris turi reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, be to, šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pateiktas papildomas rašytinis dokumentas priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.

8738.

88Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; kt.). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

8939.

90Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

9140.

92Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą, neatskleidė jos esmės (t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės). Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, skundžiamu sprendimu nebuvo išspręstas šalių esminis ginčas dėl turto valdymo, tokiu būdu užprogramuojant tarp tų pačių šalių ateityje kitus ginčus teismuose dėl to paties objekto. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovai M. B. ir H. H. B. 2003 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą su rūsiu, tačiau faktiškai rūsiu negali naudotis iki šiol, nes įėjimo į pastato rūsį iš laiptinės pusės nėra, iš lauko įėjimas į rūsį užmūrytas, o patekti į rūsį galima tik pro privačias (atsakovės) patalpas. Tokia situacija teisiškai ydingai, kadangi realiai neapginamos asmenų teisės naudotis jiems priklausančia nuosavybė, nors faktinės aplinkybės rodo, jog šie asmenys tokią teisę turi, o realiai negali naudotis jiems priklausiančia nuosavybe ne dėl jų priklausančių aplinkybių. Taip pat matyti, kad konkrečios ieškovams priklausančio rūsio dalys nėra aiškios, jos neidentifikuotos. Vienas iš ieškovų ieškinio reikalavimų buvo naudojimosi tvarkos nustatymas, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė, nustatydamas, jog ginčo pastato rūsio patalpos (Nr. R2 ir R3), kurių naudojimo tvarką prašo patvirtinti ieškovai, laikytina bendro naudojimo patalpa, priklausanti visų butų ir kitų patalpų savininkams (tarp jų ir atsakovei UAB „Amber Marketing“), tuo tarpu pagal ieškovų teismo posėdžio patikslintą naudojimosi rūsio patalpomis tvarką pagal planą, siūloma naudotis atitinkamas rūsio dalis tik ieškovams priklausančiam butui Nr. ( - ) ir atsakovui R. S. priklausančiam butui Nr. ( - ), o atsakovei UAB „Amber Marketing“ priklausančiam butui Nr. ( - ) naudotis skirtos rūsio patalpos nėra numatytos. Be to, teismas pažymėjo, kad planas, pagal kurį ieškovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką ir formuluoja ieškinio reikalavimą, neatitinka faktinės situacijos, dėl to šis ieškovų reikalavimas buvo atmestas.

9341.

94Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos formaliai, neįvertinus visų byloje esančių rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys (VĮ Registrų centro archyvinė medžiaga), išskirtinas VĮ Registrų centro 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. VILRS-1728 atsisakyti atsakovei UAB „Amber Marketing“ įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre. Iš šio sprendimo turinio matyti, jog buvo prašoma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į po paprastojo remonto padidėjusį ir paskirtį pakeitusį nekilnojamąjį daiktą – tatuiravimo saloną, ir konstatuota, jog atsakovė UAB „Amber Marketing“ prie turimo nekilnojamojo daikto prijungė patalpas, plane pažymėtas 5-9, 5-8, 5-6, 5-2, kurios priklauso namo ( - ), patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o pagal kadastro ir registro duomenis, butai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esantys ( - ), įregistruoti su neidentifikuotais rūsiais, tačiau dokumentų, kuriais šių butų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuosavybės teise priklausančias patalpas pusrūsyje perleidę UAB „Amber Marketing“, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė. Tokios pačios aplinkybės iš konstatuotos ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktame VĮ Registrų centro 2017 m. spalio 31 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-19040, kuriame nurodyta, jog butai Nr. 1 ir Nr. 3 įsigyti kartu su rūsiais – priklausiniais, o patalpa, pažymėta Nr. R-6 Nekilnojamojo turto registre registruota kaip sudėtinė dalis kavinės ( - ), 2004 m. sausio 21 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-138 pagrindu. Pažymėta, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo atlikti patalpų pusrūsyje kadastriniai matavimai ir užfiksuota, jog šios patalpos buvo pertvarkytos, tačiau pakeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

9542.

96Taigi, šie byloje esantys rašytiniai įrodymai ir kiti bylos duomenys (nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartys) patvirtina, jog butų Nr. ( - ) ir ( - ) savininkams (ieškovams ir atsakovui R. S.) priklauso neidentifikuoti rūsiai kaip įsigytų butų priklausiniai, o atsakovė UAB „Amber Marketing“ (buto Nr. ( - ) savininkė) jau yra prisijungusi dalį ginčo pastato rūsio patalpų Nr. R6 prie sau priklausančių kavinės patalpų (jos įregistruotos kaip sudėtinė dalis). Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, jog rašytiniai įrodymai rodo, jog dalis pastato pusrūsio patalpos (Nr. R6) jau prijungta prie atsakovės UAB „Amber Marketing“ kavinės patalpų, padarė išvadą, kad jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise pusrūsio patalpos Nr. R2 ir R3, nes tai yra bendro naudojimo patalpa. Iš skundžiamo sprendimo neaišku, kokiais įrodymais remiantis, buvo padarytos tokios išvados, nes vien tai, jog buto Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) rūsiai (priklausiniai) neidentifikuoti konkrečiomis patalpomis (plotu), nepatvirtina, jog šios konkrečios ginčo pusrūsio patalpos (Nr. R2 ir R3) turi būti laikomos bendra naudojimo patalpa visų pastato butų savininkų bendraturčių. Tam, kad tokios išvados galėtų būti padarytos, turėjo būti išsiaiškinta ginčo objektų – rūsių patalpų tikroji funkcinė paskirtis. Be to, neaišku, kodėl teismas skundžiame sprendime patalpas Nr. R2 ir R3, kurios pagal byloje esantį planą matomos kaip atskiros patalpos, laikė viena patalpa. Taip pat liko neįvertinas ginčo pastato rūsio patalpos Nr. R6, kurią atsakovė UAB „Amber Marketing“ iš dalies prisijungė prie kavinės, statusas ir santykis su kitomis rūsio patalpomis Nr. R2 ir R3, t. y. nors byloje yra duomenų (privatizavimo sutartis), jog butas Nr. ( - ) taip pat buvo įgytas su neidentifikuotu rūsiu, tačiau taip pat yra duomenų, jog atsakovė UAB „Amber Marketing“ jau buvo prisijungusi prie sau priklausančiu kavinės patalpų rūsio patalpos Nr. R6 dalį. Tokiu būdu liko nepaneigtos aplinkybės (nepašalinti prieštaravimai), kad atsakovė UAB „Amber Marketing“ tokiu būdu jau įgyvendino savo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Šios esminės bylos aplinkybės, vertinant aplinkybes, ar ieškovų siūlomas naudojimosi planas galėtų pažeisti UAB „Amber Marketing“ teises, liko neįvertintos.

9743.

98Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog VĮ Registrų centras savo raštuose nurodė, jog butai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) įsigyti su priklausiniais (rūsiais). Pažymėtina, kad priklausiniai nėra bendro naudojimo patalpos (viso namo priklausinys). Pagrindinis bendro naudojimo patalpų ir priklausinio skirtumas yra tai, kad priklausinys yra individualaus naudojimo patalpa, o bendro naudojimo patalpa pagal savo paskirtį negali būti naudojama individualiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog bendro naudojimo objektas turi tarnavimo kitam daiktui elementų, nesudaro pagrindo būtinai vertinti tos patalpos kaip bendro naudojimo. Taip pat nurodė, kad namo, kaip pastato, pusrūsis (rūsys) yra viso pastato dalis ir ta prasme tarnauja pastatui kaip jo dalis, bet vien tai nesudaro pagrindo vertinti visų be išimties pusrūsio patalpų kaip bendro naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012 ir kt.). Kilus ginčui (ar konkrečios patalpos yra priklausinys ar bendro naudojimo), registro duomenys gali būti naudojami kaip faktiniai įrodomieji duomenys, bet jie gali būti paneigiami, teismui įsitikinus jų nepagrįstumu ir teismo sprendime padarius išvadą dėl teismo sprendime nustatytų daikto požymių, kriterijų ar savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai – savarankiško nuosavybės teisės objekto – lemia šių patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su pastato butų ir kitų patalpų eksploatavimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių esminių bylos aplinkybių neišsiaiškino, t. y. netyrė visų ginčo pastato pusrūsio, ir konkrečiai ginčo patalpų (Nr. R2 ir R3), tiek kitos susijusios patalpos Nr. R6, požymių, kriterijų ar savybių, nors ieškovai įrodinėjo byloje, jog ginčo pastate yra dvi atskiros rūsio patalpos (dėl kurių yra kilęs ginčas), kurios nėra priskirtos konkretiems pastato savininkams, rėmėsi VĮ Registrų centro nurodytais oficialiais ginčo pastato pusrūsyje esančių patalpų planais (1981 m. birželio 22 d. patalpų planu ir 2003 m. gruodžio 8 d. matininkės L. Š. parengtu planu), dėl to pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingo ir visapusiško šios bylos išnagrinėjimo, o ne formalaus, turėjo šias aplinkybes detaliai išsiaiškinti ir patikrinti.

9944.

100Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neišsiaiškino, kokia šiuo metu yra pusrūsio patalpų struktūra pagal faktinę situaciją, kaip šios patalpos dabar naudojamos, ar realiai (tokios rūsių dalys R2, R3 ir R6) vis dar egzistuoja kaip nurodyta ginčo plane. Pažymėtina, kad byloje ne vienas rašytinis įrodymas patvirtina, jog šiose ginčo patalpose buvo atliekamas paprastas remontas, patalpos buvo pertvarkomos, tam tikros patalpos prijungtos prie kito turto, be to ne visi pakeitimai buvo registruojami Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino (pvz., nesvarstė galimybės organizuoti byloje išvažiuojamąjį posėdį į ginčo pastatą, siekiant kartu su proceso šalimis apžiūrėti ginčo pastato rūsio patalpas ar pasiūlyti šalims dėl šių aplinkybių pateikti daugiau įrodymų (pvz., pasitelkti antstolius atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą), o padarė iš esmės formalią išvadą, jog planas, pagal kurį ieškovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką ir formuluoja ieškinio reikalavimą, neatitinka faktinės situacijos, iš esmės vien dėl to, jog dėl nežinomų priežasčių įėjimas į rūsio patalpas iš lauko yra užmūrytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės (jeigu atsakovai ar kažkuris iš atsakovų iš tiesų atliko tam tikrus pertvarkymus (remontus, prijungimus) ginčo rūsyje), galėjo būti pagrindinė priežastis, dėl kurios planas, pagal kurį ieškovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką ir formuluoja ieškinio reikalavimą, ir kuris registruotas registre, neatitinka faktinės situacijos. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kiek toks remontas, pertvarkymas ar patalpų prijungimai galėjo būti atlikti be ieškovų žinios ir atitiko įstatymų reikalavimus, teismas nesiūlė šalims pateikti daugiau duomenų apie atliktų pertvarkymų, remontų, prijungimų apimtis.

10145.

102Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik išaiškinus šias visas aplinkybes būtų galima spręsti ir dėl kito reikalavimo (įpareigojimo atsakovus atlaisvinti praėjimą į rūsio patalpas) pagrįstumo, nes pavyzdžiui, nustačius, kad ginčo rūsio patalpų išsidėstymas pasikeitė (buvo pertvarkytos, prijungtos ar dar kitaip pakeistos) nuo plane nurodytų parametrų, tuomet atsirastų poreikis pasiūlyti ieškovams tikslinti ieškinio reikalavimus. Be to, realiai apžiūrėjus patalpas, būtų galima įsitikinti ne tik faktine šių patalpų dabartine struktūra, bet ir įsitikinti kaip jos naudojamos. Nuo to priklausytų ir aplinkybės, ar teismas galėtų daryti tikėtinas išvadas apie atsakovų (atsakovo) suinteresuotumą, jog būtų užblokuotas praėjimas į ginčo pastato rūsio patalpas, paliekant praėjimą tik pro kavinės patalpas. Vien tai, kad nėra tiesioginių įrodymų, kas užmūrijo įėjimą, nereiškia, jog civiliniame procese negali būti padarytos tikėtinos išvados apie asmenų suinteresuotumą užmūryti sieną. Šios visos aplinkybės nuodugniai nebuvo ištirtos.

10346.

104Pažymėtina ir tai, kad nors civiliniame procese pagal galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tačiau jeigu toks materialinis teisinis reikalavimas yra neaiškus, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ar įpareigoti šalis galutinai sutikslinti reikalavimus ir pasiūlyti pateikti įrodymus. Be to, nors atsakovai teigė, jog tokiose bylose teismas nėra aktyvus, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą pagal savo iniciatyva ir neprieštaraujant ginčo šalims gautą naudojimosi projektą. Įgyvendinamas šią teisę teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

10547.

106Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma ir byla apeliaciniame procese nenagrinėjama iš naujo. Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo, t. y. šiuo atveju yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos.

10748.

108Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo ir bendro įėjimo (iš laiptinės pusės) į bendras namo rūsio patalpas pagal pateiktą planą atlaisvinimo (įpareigojant išgriauti iš bendros laiptinės užmūrytą įėjimą į rūsio patalpas), neišsiaiškinęs esminių (svarbiausių teisinių ir faktinių) bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl ji perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

10949.

110Pažymėtina, kad panaikinus sprendimą ir perdavus bylą iš naujo, panaikinamas kartu ir neatsiejamai su naikinamu sprendimu susijęs 2019 m. spalio 21 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų.

11150.

112Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

11351.

114Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

115Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

116Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą (ir 2019 m. spalio 21 d. papildomą sprendimą) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai M. B. ir H. H. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1)... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad 2003 m. lapkričio 28 d. ieškovai pirkimo–pardavimo... 10. 3.... 11. Atsakovai atsiliepime į ieškinį su ieškovų patikslintu ieškiniu nesutiko,... 12. 4.... 13. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovai palaikė patikslintame ieškinyje... 14. 5.... 15. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį... 20. 7.... 21. Teismas nustatė, kad pastate ( - ), esančių gyvenamųjų patalpų (butų)... 22. 8.... 23. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovai ir atsakovas R. S.,... 24. 9.... 25. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo atlaisvinti bendrą įėjimą... 26. 10.... 27. Teismas pabrėžė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 28. 11.... 29. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį,... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 32. 12.... 33. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto... 34. 13.... 35. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas yra... 36. 14.... 37. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad ginčo pastate yra tik du butai su rūsiais,... 38. 15.... 39. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą... 40. 16.... 41. Apeliantų vertinimu, šiuo atveju byloje turėtų būti sprendžiamas ne... 42. 17.... 43. Apeliantai nesutinka, kad atsakovė UAB „Amber Marketing“ yra ginčo rūsio... 44. 18.... 45. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 46. 19.... 47. Apeliantų manymu, teismas, spręsdamas ieškovų reikalavimą dėl... 48. 20.... 49. Pažymi, kad teismas viso proceso metu buvo pasyvus, nesiūlė tikslinti... 50. 21.... 51. Apeliantų manymu, esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui,... 52. 22.... 53. Atsakovai atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir priteisti atsakovams... 54. 23.... 55. Teigia, kad ieškovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas tiek dėl bylos... 56. 24.... 57. Nurodo, kad apeliantai vertina naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos... 58. 25.... 59. Teigia, kad apeliantai, nurodydami skunde, jog teismas neatskleidė bylos... 60. 26.... 61. Teigia, kad apeliantai bando pagrįsti skundą, jog pirmosios instancijos... 62. 27.... 63. Pažymi, kad apeliantai užsiima spekuliacijomis, nurodydami, jog dalis... 64. 28.... 65. Pažymi, kad ieškovai, siekdami savo naudojimui nustatyti bendrojo naudojimo... 66. 29.... 67. Atsakovai nesutinka su skundo motyvais, jog teismas privalėjo vadovautis 1981... 68. 30.... 69. Pabrėžia, kad ieškovų motyvų nepagrįstumas pagrindžiamas ir tuo, kad... 70. 31.... 71. Pažymi, kad kitas ieškovų reikalavimas dėl užmūryto įėjimo yra... 72. 32.... 73. Atsakovų vertinimu, ginčo byla nėra priskirtina prie tų bylų kategorijos,... 74. Teisėjų kolegija... 75. IV.... 76. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 77. 33.... 78. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 79. 34.... 80. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 81. 35.... 82. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 83. 36.... 84. Bylos duomenys patvirtina, kad pastate ( - ), esančių gyvenamųjų patalpų... 85. 37.... 86. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą –... 87. 38.... 88. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 89. 39.... 90. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra... 91. 40.... 92. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 93. 41.... 94. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo... 95. 42.... 96. Taigi, šie byloje esantys rašytiniai įrodymai ir kiti bylos duomenys... 97. 43.... 98. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog VĮ Registrų centras savo raštuose... 99. 44.... 100. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip... 101. 45.... 102. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik išaiškinus šias visas... 103. 46.... 104. Pažymėtina ir tai, kad nors civiliniame procese pagal galiojantį... 105. 47.... 106. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos... 107. 48.... 108. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 109. 49.... 110. Pažymėtina, kad panaikinus sprendimą ir perdavus bylą iš naujo,... 111. 50.... 112. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro... 113. 51.... 114. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas... 115. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 116. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą...