Byla 2A-254-253/2020
Dėl žemės sklypo valdymo pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys byloje – A. N., V. V. N., mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) Pajūrio regioninio parko direkcija, G. A. K., išvadą teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba ir valstybės įmonė Registrų centras

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko ir Danutės Žvinklytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei D. N. dėl žemės sklypo valdymo pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys byloje – A. N., V. V. N., mažoji bendrija ( - ) Pajūrio regioninio parko direkcija, G. A. K., išvadą teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba ir valstybės įmonė Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas D. B. su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: pašalinti jam priklausančios žemės sklypo dalies valdymo pažeidimus ir įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoros dalį, pastatytą ieškovui naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje, žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 29 d. parengtame plane žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti pažymėtą nuo taško 28 iki atkarpos taškų 25–26 ir pašalinti iš šios tvoros dalimi atskirtos rytinės ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies savo daiktus (sodinius); nustatyti, kad ieškovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą atsakovas turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovės lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės tam reikiamas išlaidas.

72.

8Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014 m. lapkričio 20 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. ( - ) jis įsigijo 624/2964 dalis ieškinyje nurodyto žemės sklypo ir 46/100 dalis šiame sklype esančio pastato-gyvenamojo namo, 2014 m. lapkričio 25 d. įregistravo šį turtą savo vardu VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale. Nuo pat įsigijimo jam buvo žinoma, kad 2006-12-20 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu VĮ Registrų centre yra įregistruota naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka; šios sutarties 1.1.1 papunktyje nurodyta, kad pirkėjas atskirai naudosis nusipirkta žemės sklypo dalimi, sudarančia 624 kv. m, iš jų po pastatais 37 kv. m, plane nuspalvinta balta spalva, kiemas 101 kv. m ir daržas 486 kv. m, plane nuspalvinti žalia spalva. Ieškovo įsitikinimu, būtina vadovautis 1995 m. rugpjūčio 7 d. namų valdos žemės sklypo planu, kuriame užfiksuota bendraturčių naudojimosi šio žemės sklypo dalimis tvarka, kadangi jame nurodytos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys sutampa su jiems nuosavybės teise priklausančiomis dalimis, registruotomis Nekilnojamojo turto registre – ieškovo 624 kv. m, atsakovės 1 200 kv. m (124 kv. m po pastatais, 97 kv. m kiemo, 797 kv. m sodo, 182 kv. m daržo). Jo poziciją patvirtina ir VĮ Registrų centro pateikta medžiaga bei 2018 m. sausio 29 d. šio ginčo sprendimui parengtas planas, kuriame nubrėžta ieškovo ir atsakovės naudojamas sklypo dalis skirianti riba atitinka 1995 m. rugpjūčio 7 d. namų valdos žemės sklypo plano sprendinius. Tuo tarpu tvoros dalis, skirianti ieškovo ir atsakovės naudojamus sklypus (2018 m. sausio 29 d. parengtame plane žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti nuo taško 28 iki atkarpos taškų 25–26) pažeidžia nustatytą ir registruotą naudojimosi šiuo sklypu tvarką, kadangi eina per ieškovui priklausantį daržą, plane pažymėtą indeksu 3/355, ir tokiu būdu ieškovui priklausančia daržo dalimi naudojasi atsakovė. Ieškovas yra šio nekilnojamojo turto (žemės sklypo dalies) savininkas ir jo teisės valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu yra pažeistos, todėl jis reikalauja įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovo žemės sklypo dalies valdymo pažeidimus – pašalinti tvorą arba perstatyti ją taip, kad ji atitiktų registruotą naudojimosi žemės sklypo tvarką. Ieškinys reiškiamas D. N., kadangi kiti asmenys šia tvoros dalimi niekada nesinaudojo, ji jiems neaktuali, o įtraukta į šią bylą trečiuoju asmeniu MB ( - ) nėra išreiškusi prieštaravimų dėl šių ieškovo reikalavimų, tuo patvirtindama, kad nelaiko savęs šios tvoros dalies bendraturte.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

124.

13Teismas nustatė, jog naudojimosi ginčo sklypu tvarka yra nustatyta 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartyje ir pagal 1995 m. rugpjūčio 7 d. AB ( - ) parengtą planą, kuriame aiškiai pažymėtos visiems trims sklypo bendraturčiams naudotis bendrai (po pastatais ir kieme) ir atskirai (soduose ir daržuose) paskirtos sklypo dalys, kurių suma visiškai atitinka kiekvienam bendraturčiam nuosavybės teise priklausantį žemės plotą.

145.

15Teismas nurodė, kad iš šalių pasisakymų, matininko G. F. apklausos ir vizualaus 2018 m. sausio 29 d. pagal ieškovo pasiūlymą parengto VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo matininko G. F. plano lyginimo su 1995 m. rugpjūčio 7 d. AB ( - ) parengtu planu šiedu planai, nors ir panašūs, nėra tokie identiški, kad būtų galima daryti pagrįstą ir vienareikšmišką išvadą, jog sklypų naudojimo dalys naujajame plane yra nustatytos pagal 1995 m. rugpjūčio 7 d. planą ir atitinkamai – tvora, kurią reikia pašalinti, neginčijamai yra ieškovui naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje.

166.

17Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimo formulavimas, teismui netgi atnaujinus įrodymų tyrimą ir pasiūlius jį sukonkretinti, nėra visiškai konkretus ir tai taip pat yra kliūtis jo patenkinimui – nenurodomas šalintinos tvoros ilgis, o jos buvimo vieta nurodyta tik apytiksliai – nuo taško 28, kuris nėra aiškiai pažymėtas brėžinyje išskirtų skirtingomis spalvomis sklypo dalių kamputyje, iki nežinia kokio taško atkarpoje tarp 25 ir 26 taškų. Ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovę tvorą iš tos vietos pašalinti arba perkelti, tačiau šiam reikalavimui trūksta teismo sprendimui reikalingo konkretumo, kuris, patenkinus tokį reikalavimą, gali ateityje sąlygoti papildomus ginčus dėl jo vykdymo.

187.

19Teismas konstatavo, kad ieškovas, pasirinkęs reikšti reikalavimą dėl tvoros dalies pašalinimo atsakovei D. N., neįrodė, kad ši tvoros dalis priklauso tik jai.

208.

21Teismas pažymėjo, jog nei 1995 m. rugpjūčio 7 d., nei kiti VĮ Registrų centre registruoti šio sklypo planai nebuvo ieškovo ginčijami ir nuginčyti, nebuvo inicijuoti ir tikslūs viso šio sklypo kadastriniai matavimai, netikslintos dabar realiai egzistuojančių tvorų buvimo vietos ir jų santykis su ta tvora, kuri kaip nekilnojamojo turto objektas yra įregistruota, suteikiant unikalųjį numerį. Nurodė, kad tai neduoda pakankamo pagrindo teismui įpareigoti vien tik atsakovę D. N. pašalinti ieškinyje nurodytą tvoros dalį.

229.

23Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas net pasiūlius savo reikalavimų ar atsakovų sąrašo nepatikslino, jo ieškinys ir dėl šios priežasties pripažįstamas nepakankamai pagrįstu ir tenkintinu.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Apeliaciniu skundu ieškovas D. B. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; iš atsakovės ieškovui priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2710.1.

28Teismo motyvai, neva ieškinio tenkinimui yra kliūtis nenurodomas šalintinos tvoros ilgis, o jos buvimo vieta nurodyta tik apytiksliai, nepagrįsti. Sprendime dėl tvoros pakaktų nurodyti, kad atsakovė įpareigotina nugriauti tvoros dalį, 2018 m. sausio 29 d. parengtame Klaipėdos VĮ Registrų centro plane nuo pažymėto taško 28 iki šiaurinės sklypo ribos. Teismas galėjo pareikalauti ieškovą patikslinti planą, nurodant dar vieną žymėjimą taškui, kur tvora kerta sklypo ribą. Galutinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismo nustatyta tariama techninė kliūtis negali būti pagrindu atmesti ieškinį.

2910.2.

30Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog prašoma nugriauti tvoros dalis priklauso tik atsakovei. Byloje buvo pateikta VĮ Registrų centro išvada, kad ieškovo prašoma nugriauti tvoros dalis Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 29 d. žemės sklypo plane naudojimosi tvarkai nustatyti M 1:500 (pagal D. B. pasiūlymą) pažymėta nuo taško 28 iki atkarpos tarp taškų 25–26, Nekilnojamojo turto registre neįregistruota kaip Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus ( - ), adresas: ( - ) dalis. Jeigu teismui kilo abejonių dėl byloje įtrauktos valstybės institucijos pozicijos bylai reikšmingu klausimu, teismas privalėjo tas abejones išsklaidyti pareikalaudamas iš išvadą teikiančios institucijos duoti galutinę išvadą.

3110.3.

32Teismo argumentas, kad neturi pagrindo įpareigoti vien tik atsakovę pašalinti ieškinyje nurodytą tvoros dalį, prieštarauja materialinėms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju kiti tariami ginčo tvoros savininkai buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau suinteresuotumo ginčo tvoros likimu neišreiškė.

3310.4.

34Teismas šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir pažeidė įrodinėjimo taisykles ieškinį atmesdamas abejonėmis, sukeltomis įrodymais nepagrįstais atsakovės teiginiais, o iš ieškovo reikalaudamas įrodymų, kurie leistų teismui daryti pagrįstą ir vienareikšmišką išvadą. Tokiu būdu teismas pažeidė rungimosi principą.

3511.

36Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė D. N. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovei iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog tretieji asmenys A. ir V. V. N. šiam atsakovės atsiliepimui bei jame išdėstytai pozicijai pritaria ir palaiko visiškai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3711.1.

38Teismo išnagrinėtoje byloje, kurioje buvo spręstas civilinis ginčas, kilęs tarp lygiateisių žemės sklypo bendraturčių – ieškovo ir atsakovės, joks be pagrindo padidintas teismo aktyvumas nebūtų toleruotinas. Šalys, vadovaujantis įstatymo normomis, privalo pasirūpinti įrodymų pakankamumu, reikiamu teismui priimti objektyvų sprendimą, kuriame būtų patvirtinta kurios nors iš šalių pozicija kaip pagrįsta ir įrodyta.

3911.2.

40Šioje byloje buvo atnaujintas jos nagrinėjimas iš esmės, 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. birželio 25 d. nutartimis teismas savo iniciatyva suteikė ieškovui galimybę patikslinti savo ieškinį, pateikti papildomus jį galinčius pagrįsti įrodymus. Ieškovui šia galimybe nepasinaudojus, apeliacinės instancijos teismas, atsakovės įsitikinimu, neturėtų nuolaidžiauti ieškovui ir suteikti dar vieną galimybę bandyti savo ieškinį tinkamai ir pakankamai pagrįsti.

4111.3.

42Ieškovo samdyto matininko parengtas planas (2018 m. sausio 29 d.) neatitinka to plano, kuriuo ieškovas rėmėsi visoje bylos nagrinėjimo eigoje. Dėl šios priežasties, ieškovui į bylą pateikus du vieną kitam prieštaraujančius grafinius dokumentus, lieka neaiškus tikslus žemės plotas, kokį, ieškovo teigimu, galėtų būti užėmusi atsakovė, taip pat jo tiksli forma ir vieta. Dėl šios priežasties atsakovė ir negalėjo būti įpareigota griauti tvorą tarp plano taškų Nr. 28 ir taško, esančio atkarpoje tarp taškų Nr. 25 bei Nr. 26, kadangi ši tvoros atkarpa yra ilgesnė už tokią, kokią šiuo atveju reiktų griauti (jei reikėtų), atsižvelgiant į senąjį sklypo planą, kuriuo rėmėsi ieškovas.

4311.4.

442018 m. sausio 29 d. planą rengęs matininkas G. F., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad 1995 m. rugpjūčio 7 d. planu, rengdamas savo planą, nesirėmęs, o rėmęsis iš tik ieškovo žodiniais paaiškinimais. Dėl šių priežasčių teismas tokios prieštaringos informacijos negalėjo laikyti oficialia bei pakankama, galinčia būti teismo sprendimo pagrindu. Ieškovas turėjo teisę prašyti teismo sudaryti jam galimybę teikti į bylą papildomus įrodymus, galinčius šiuos neaiškumus pašalinti, tikslinti savo reikalavimus.

4511.5.

46VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog daugiau nei keturiasdešimties metų senumo tvora, skirianti atsakovės ir ieškovo sklypo dalis, yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip kiemo statinys, turintis unikalų numerį. Ieškovo teisė yra tokią išvadą nuginčyti.

4711.6.

48Tenkinus ieškovo reikalavimą, iškiltų grėsmė trečiojo asmens MB ( - ) teisėms ir teisėtiems interesams. Šios tvoros didžiausios dalies (46/100 dalių) savininkė yra trečiasis asmuo MB ( - ) o atsakovė ir trečiasis asmuo G. A. K. atitinkamai valdo kiekviena po 27/100 jos dalis. Naudojimosi šia tvora tvarka nustatyta nėra (t. y. konkrečios savininkų dalys neišskirtos). Ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo atveju atsakovė turėtų sunaikinti kitam asmeniui (trečiajam asmeniui MB ( - ) nuosavybės teise priklausantį daiktą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad prašoma griauti tvoros dalis nuosavybės teise priklauso tik atsakovei.

4911.7.

50Priešingai nei teigia ieškovas, ginčo tvoros apimtyje skolininkų pareiga kreditoriui solidari nėra. Ginčo tvora atsakovės drauge su kitais asmenimis yra valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvieno savininko po konkrečia skaitine išraiška užfiksuotą ir viešajame registre įregistruotą dalį, tik nėra nustatyta naudojimosi šiuo daiktu tvarka, t. y. neišskirtos konkrečios savininkų dalys. Siekiant gauti teismo sprendimą, kuriuo asmuo ar asmenys būtų įpareigoti griauti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą statinį, atsakovais privalo būti patraukti visi šio statinio savininkai.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

53Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5412.

55Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5613.

57CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

5814.

59Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo D. B. ieškinys dėl žemės sklypo valdymo pažeidimų pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Faktinės bylos aplinkybės

6015.

61Byloje nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 20 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu antstolis A. S. pardavė skolininkei V. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – 624/2964 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,2964 ha, unikalus Nr. ( - ), ir 46/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, bendras plotas 119,96 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) pirkėjui D. B. (t. 1, b. l. 6). Šio akto pagrindu nekilnojamasis turtas 2014 m. lapkričio 25 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip D. B. nuosavybė; pažymėta, kad 2006 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuo 2006 m. gruodžio 21 d. įregistruota naudojimosi 624/2964 žemės sklypo dalimi tvarka (t. 1, b. l. 7). Iš 2006 m. lapkričio 22 d. V. V. N. pareiškimo ( - ) notarų biurui matyti, kad šiuo dokumentu V. V. N. pareiškė sutinkąs, kad A. Š. 624/2964 dalių žemės sklypo ir 46/100 dalių gyvenamojo pastato pirkėjas atskirai naudosis parduodama žemės sklypo dalimi, sudarančia iš viso 624 kv. m, iš jų po pastatais 37 kv. m, plane nuspalvinta baltai, kiemu (101 kv. m) ir daržu (486 kv. m), plane nuspalvinta žaliai (t. 2; b. l. 127). Kitų su pirkimo–pardavimo sutarties paruošimu ir sudarymu susijusių dokumentų notarė pateikti negalėjo, kadangi pasibaigus saugojimo terminui 2017 m. gruodžio 28 d. jie buvo sunaikinti pagal naikinti atrinktų bylų (dokumentų) aktą (t. 2; b. l. 128). Iš patikslinto 2014 m. lapkričio 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad D. B. įregistruota nuosavybės teisė į 46/100 pastato unikaliu Nr. ( - ); nuosavybės teisė į 46/100 kitų statinių unikaliu ( - ) (kiemo aikštelė, stoginė, tvora, šulinys (2 vnt.) ir lauko tualetas (3 vnt.) jam nebuvo įregistruota, nes jis šio nekilnojamojo turto iš varžytynių neįgijo (t. 1: b. l. 8–10, 11–14).

6216.

63Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 624/2964 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) nuosavybės teisė nuo 1996 m. spalio 24 d. iki 2000 m. vasario 8 d. buvo įregistruota G. V.; nuo 2000 m. vasario 8 d. iki 2006 m. gruodžio 21 d. buvo įregistruota A. Š.; nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. buvo įregistruota V. S.; nuo 2014 m. lapkričio 25 d. yra įregistruota D. B..

6417.

651995 m. rugpjūčio 2 d. AB ( - ) sudarytame 1964 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ) Plane, pasirašytame žemės naudotojų G. A. K., V. V. N. ir G. V., nustatytos ir skirtingai nuspalvintos jų naudojimui priskirtos sklypo dalys (t. 1, b. l. 15). Tokios pat šio sklypo dalys kiekvienam iš jų nurodytos 1995 m. rugpjūčio 7 d. parengtame žemės sklypo plane, kuriame yra Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos tarnybos vyr. architektės V. V. žyma: „tik išorinės žemės sklypo dalys; reikalinga pasirengti sklypo pasidalinimo planą tarpusavio susitarimo pagrindu arba teismine tvarka“ ((t. 1, b. l. 16), spalvota šio plano kopija yra t. 1, b. l. 132, nespalvota –t. 1, b. l. 133).

6618.

671995 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos r. žemėtvarkos tarnybos viršininko G. S. patvirtinto 1995 m. rugpjūčio 7 d. AB ( - ) sudaryto žemės sklypo plano kopijose matyti nutrintų linijų ir skaičių, ir yra rankraštinis įrašas: „Su V. V. N. žemės sklypo padalijimo sutinku, G. V. 1998.12.17d.“, ir parašas (t. 1, b. l. 50, 51, 52).

6819.

69Nustatyta, jog 1996 m. balandžio 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta šio žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią G. A. K. priskirta naudotis geltonai nuspalvinta sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, 1140 kv. m ploto, V. V. N. – raudonai nuspalvinta sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, sudaranti 1200 kv. m; G. V. – žaliai nuspalvinta sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“, sudaranti 624 kv. m (t. 1, b. l. 54). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. lapkričio 26 d. nutartimi minėtas sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui, nurodant aiškintis, kokio dydžio žemės sklypas buvo skirtas šiai sodybai, kokios yra jo ribos ir kokį plotą sklypas užima faktiškai ir t. t. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-22/1999 135–136 lapai). Naujas teismo sprendimas šioje byloje nebuvo priimtas, šalims pareiškus, kad jos sudarė taikos sutartį ir sutinka su G. A. K. pasiūlytu naudojimosi žemės sklypu tvarkos planu. Šios bylos 21 lape yra 1995 m. rugpjūčio 23 d. AB ( - ) parengtas planas, kuriame G. V. siūloma skirti naudotis 624 kv. m ploto sklypo dalimi, susidedančia iš 178 kv. m ir 288 kv. m daržo, 121 kv. m kiemo (pažymėti žalia spalva) ir 37 kv. m po pastatais (palikta balta spalva), o 197 lape – UAB ( - ) 1995 m. rugpjūčio 7 d. plane G. V. siūlomos naudotis žemės sklypo dalies lokalizacija ir bendras plotas lieka nepakitę; tačiau neaptartas raudonos ir žalios spalvų persidengimas, neaišku, kaip darantis įtaką ant šio persidengimo ribos nurodytą daržo plotą, pažymėtą indeksu 3/335.

7020.

711999 m. gruodžio 30 d. sudarytoje ir ( - ) notarų biuro notarės I. M. patvirtintoje sutartyje G. V., G. A. K. ir V. V. N. susitarė, kad jiems visiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje nuosavybėje G. V. priklausė 38/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių, V. V. N. ir G. A. K. – po 31/100 šių statinių, o po G. V. atliktos namo rekonstrukcijos, dėl kurios padidėjo bendras namo plotas, G. V. statinių nuosavybės dalis padidėjo iki 46/100; bendraturčiai susitarė ir dėl patalpų naudojimosi tvarkos (t. 1, b. l. 91–93).

7221.

732006 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi sutuoktiniai A. Š. ir A. Š. pardavė, o V. S. nupirko 624/2964 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,2964 ha, unikalus Nr. ( - ), pažymint, kad pirkėjas atskirai naudosis 624 kv. m sklypo dalimi, iš jų po pastatais 37 kv. m, plane nuspalvinta balta spalva, kiemu (101 kv. m) ir daržu (486 kv. m), plane nuspalvinti žalia spalva pagal V. V. N. pareiškimą, tvirtintą 2006 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos m. notarės A. K. ir G. A. K. pareiškimą, tvirtintą 2006 m. gruodžio 19 d. Vilniaus rajono notarės L. Š. (t. 1, b. l. 59–61).

7422.

752009 kovo 12 d. V. V. N. ir A. N. notarine dovanojimo sutartimi D. N. padovanojo jiems priklausantį turtą – 1200/2964 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,2964 ha, unikalus Nr. ( - ), 27/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, bendras plotas 119,96 kv. m, unikalus Nr. ( - ), 21/50 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) ir 27/100 dalis gyvenamojo namo priklausinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė, stoginė, tvora, šulinys (2 vnt.) ir lauko tualetas (3 vnt.), esančius ( - ) t. 1, b. l. 48–49).

7623.

77UAB ( - ) 2015 m. sausio 13 d. parengtame žemės sklypo ( - ) plane išskirti tik 475 kv. m ir 112 kv. m plotai sklypo ne po pastatais, kuriais norėtų naudotis ieškovas, ir pažymėta tvora, kurios dalis skiria šiuos sklypus vieną nuo kito (t. 2, b. l. 185).

7824.

79UAB ( - ) 2016 m. gegužės 24 d. sudarytame žemės sklypo plane indeksu „B“ pažymėta 624 kv. m turinti sudaryti sklypo dalis, dar labiau ją susiaurinant, pastumiant ribą nuo indeksu „A“ pažymėtos dalies toliau nei pažymėta šias sklypų dalis skirianti tvora; sutikimą su tokiomis ribomis yra parašu patvirtinusi tik D. N. (t. 1, b. l. 58).

8025.

812017 m. birželio 7 d. valstybės įmonė Registrų centras pateikė informaciją, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) kadastro duomenų byloje yra 1999 m. birželio 2 d. pateiktas šio žemės sklypo ribų planas, sudarytas 1995 m. rugpjūčio 7 d. ir pateiktas registruojant sklypą Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro archyve taip pat saugomos ir dvi šio žemės sklypo ribų plano kopijos, pateiktos VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui 2017 metais, iš kurių viena (spalvota) skirta bendrai informacijai, o kita – sklypo ribų pažymėjimui kadastro žemėlapyje. Šios kopijos nėra susijusios su žemės sklypo registravimu Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 125).

8226.

832017 m. liepos 15 d. šioje byloje išvadą teikianti institucija, VĮ Registrų centras, pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog 624/2964 daliai žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) nuo 2006 m. gruodžio 21 d. yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Įregistravimo pagrindas – 2006 m. gruodžio 20 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. ( - ), kurios 1.1.1 papunktyje nustatyta, jos šios sklypo dalies pirkėjas atskirai naudosis nusipirkta žemės sklypo dalimi, sudarančia 624 kv. m, iš jų po pastatais 37 kv. m, kiemas 101 kv. m ir daržas 486 kv. m. Ši tvarka buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų plano pagrindu; iš šio plano matyti, kad 486 kv. m daržo dalis susideda iš dviejų dalių – 355 kv. m ir 131 kv. m ploto. Išvadoje taip pat nurodyta, kad dabartiniams nekilnojamųjų daiktų žemės sklype unikaliu Nr. ( - ) ( - ) D. N., MB ( - ) ir G. A. K. yra įregistruotos nuosavybės dalys į kiemo statinius (kiemo aikštelę, stoginę, tvorą, du šulinius, tris lauko tualetus). Tvoros dalis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 29 d. parengtame žemės sklypo plane naudojimosi tvarkai nustatyti (pagal D. B. pasiūlymą) pažymėta nuo taško 28 iki atkarpos taškų 25–26 nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių –dalis. Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, stoginė, tvora, šulinys (2 vnt.), lauko tualetas (3 vnt.)) – Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti pagal 1997 m. vasario 27 d. nustatytus kadastro duomenis ir planą (t. 3, b. l. 15–18).

8427.

852017 m. liepos 24 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. ( - )) nustatyta, kad D. B., G. A. K. ir D. N. dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2964 ha ploto kitos / gyvenamosios teritorijos žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ) Šis sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, jo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuo 1996 m. spalio 16 d. Išrašo 7.2 papunktyje yra įregistruotas juridinis faktas, t. y., kad nuo 2006 m. gruodžio 21 d. yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – 624/2964 sklypo – dalimi – tvarka, kuri registre įregistruota 2006 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu. Šia sutartimi A. Š. ir A. Š. perleido šią 624/2964 sklypo dalį V. S., o vėliau ją iš varžytynių nusipirko D. B.. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis įrodyti jų neteisėtumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Kadangi ieškovas neginčija 2006 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ( - ), jis privalo laikytis šios sutarties pagrindu registre įregistruotos jam nuosavybės teise priklausančios sklypo dalies naudojimo tvarkos (t. 1, b. l. 155–156).

8628.

872018 m. spalio 29 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs D. N. įgalioto asmens A. N. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodė, jog gali būti rengiamas žemės sklypo planas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuris būtų suderintas tik su žemės sklypo bendraturčiais, notariškai patvirtintas ir perduotas registruoti VĮ Registrų centre. Taip pat nurodė, jog Klaipėdos skyrius 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. ( - ) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Pajūrio regioninio parko direkciją. Pajūrio regioninio parko direkcija raštu Nr. ( - ) informavo, jog nėra galimybės padalyti kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ) į atskirus žemės sklypus. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Pajūrio regioninio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. raštą ( - ) „Dėl tarnybinės pagalbos“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ nusprendė atsisakyti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą, nes pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos nutarimą Nr. 838 „Dėl pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ patvirtintą Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą žemės sklypas patenka į ( - ) rekreacinio prioriteto zoną. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintą Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą šis žemės sklypas yra kitos paskirties rekreacinių teritorijų kaimų ar jų dalių intensyvaus (formuojančio) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje.

8829.

89Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės. Minėtoje nutartyje nurodė, kad esant neaiškumams, teismas negali priimti sprendimo tenkinti ieškinį ar jį atmesti, kad jis atitiktų ne tik teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, bet ir pamatinius nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Todėl bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas, siūlant šalims teikti nutartyje suminėtas spragas šalinančius papildomus įrodymus, įskaitant ir geodezinius viso sklypo ir jo dalių matavimų planus ar prašymus skirti atitinkamą ekspertizę, o ieškovui – dar kartą tikslinti ieškinio reikalavimus, kad būtų sudarytos pakankamos prielaidos ir jau pareikštam reikalavimui išspręsti.

9030.

91Teisme kaip liudytojas apklaustas VĮ Registrų centro matininkas G. F. nurodė, kad jis ieškovo D. B. užsakymu 2018 m. sausio 29 d. parengė žemės sklypo unikaliu Nr. ( - ), esančio ( - ) planą naudojimosi tvarkai nustatyti. Šiame plane tvoros ženklais yra pažymėta ir atkarpa tarp 28 taško (paaiškino, jog šis skaičius pažymėtas šiek tiek žemiau, nes netilpo; taškas yra patamsintas rutuliukas pačiame kampe) ir atskirai neįvardyto taško tarp 25 ir 26 taškų, kur einanti tvora atkerta ieškovui naudotis priskirtą sklypo dalį. Matininkas nurodė, kad sudarydamas šį planą rėmėsi ieškovo jam pateiktu planu, bet ne 1995 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo naudojimosi dalių planu, kuris yra įregistruotas VĮ Registrų centre; jis netikrino šio sklypo duomenų bazės, nesiaiškino, kurie joje esantys planai yra galiojantys, rėmėsi ieškovo pateiktais duomenimis. Pažymėjo, kad šio sklypo kadastriniai matavimai nebeatitinka naujausių tikslumo reikalavimų, nes yra atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, o ne bendrojoje, ir 2018 m. sausio 29 d. jo parengtame plane matyti, kad tvora yra aptverta dalis aplink šį sklypą esančios valstybinės žemės, todėl visiškai neaišku, kiek šio sklypo bendraturčių turimos nuosavybės dalys atitinka jų naudojamas šio sklypo dalis (2019 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdis).

9231.

93Išvadą teikiančios institucijos VĮ Registrų centro atstovė E. K. nurodė, kad palaiko išvadoje išdėstytus argumentus, jog ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2006 m. gruodžio 20 d. sutartyje ir iš prie šios sutarties registravimui pridėto plano yra aišku, kad jam priklausanti daržo dalis, pažymėta indeksu 3, susideda iš dviejų dalių (abipus keliuko į sodybą), sudarančių 131 kv. m ir 355 kv. m plotus. Tam tikri prieštaravimai dėl sklypo dalių pažymėjimo spalvomis yra neesminiai, svarbiausia yra sklypo dalių konfigūracija ir plotų atitikimas registruotiems dalių dydžiams, o šiuo atveju ieškovui ir prieš tai buvusiems šios sklypo dalies savininkams priklauso būtent tokio dydžio sklypas (624 kv. m, susidedantis iš 37 kv. m po pastatais, 101 kv. m kiemo dalies ir 486 kv. m daržo). 1995 m. liepos 26 d. šio sklypo plane yra nurodyta nemažai tvorų ženklais pažymėtų atkarpų, juosiančių ir dalijančių ginčo sklypą; visos jos tuo metu buvo užfiksuotos ir iki šiol yra įregistruotos kaip nekilnojamojo turto objektas. Tai nebeatitinka faktinės dabartinės situacijos šiame sklype, tačiau kad registravimo duomenys būtų pakeisti, sklypo savininkai turi atlikti naujus kadastrinius matavimus, kurių metu būtų nustatyti aktualūs duomenys ir apsispręsta dėl jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre koregavimo (2019 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdis; posėdžio laikas nuo 30.30 min iki 39.00).

94Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

9532.

96Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų argumentų.

9733.

98Šioje byloje atsakovei pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą ieškovas siejo su savo, kaip turto savininko, teisių pažeidimu, t. y., jog atsakovės tvoros dalis yra ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje.

9934.

100Šios bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja nuosavybės teisės apsaugą ir tam tikras savininko pareigas. Bendrosios nuosavybės teisės apsaugos poreikis yra gan plačiai pabrėžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) jurisprudencijoje. Šis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

10135.

102Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktą). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sklypų ribos yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

10336.

104Iš byloje esančių duomenų visumos nustatyta, jog naudojimosi ginčo sklypu tvarka yra nustatyta 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartyje ir pagal 1995 m. rugpjūčio 7 d. AB ( - ) parengtą planą, kuriame aiškiai pažymėtos visiems trims sklypo bendraturčiams naudotis bendrai (po pastatais ir kieme) ir atskirai (soduose ir daržuose) paskirtos sklypo dalys, kurių suma visiškai atitinka kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausantį žemės plotą.

10537.

106Patikslintu ieškiniu ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovę pašalinti tvoros dalį, pastatytą jam naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje nuo taško 28 iki atkarpos tarp taškų 25 ir 26, vadovaudamasis 2018 m. sausio 29 d. pagal jo pasiūlymą parengtu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo matininko G. F. planu, kurį yra patvirtinęs ir šio filialo direktorius E. Š.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš vizualaus šio plano lyginimo su 1995 m. rugpjūčio 7 d. AB ( - ) parengtu planu matyti, kad šiedu planai, nors ir panašūs, nėra tokie identiški, kad būtų galima daryti pagrįstą ir vienareikšmišką išvadą, jog sklypų naudojimo dalys naujajame plane yra nustatytos pagal 1995 m. rugpjūčio 7 d. planą ir atitinkamai – tvora, kurią reikia pašalinti, neginčijamai yra ieškovui naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. sausio 29 d. planą rengęs matininkas teismo posėdyje nurodė, kad, rengdamas planą, nesirėmė 1995 m. rugpjūčio 7 d. planu, rėmėsi pakoreguota atsakovės naudai jo versija ir ieškovo žodiniu paaiškinimu.

10738.

108Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismo motyvai, kad neva ieškinio tenkinimui yra kliūtis nenurodomas šalintinos tvoros ilgis, o jos buvimo vieta nurodyta tik apytiksliai, nepagrįsti. Sprendime dėl tvoros pakaktų nurodyti, kad atsakovė įpareigotina nugriauti tvoros dalį 2018 m. sausio 29 d. parengtame Klaipėdos VĮ Registrų centro plane nuo pažymėto taško 28 iki šiaurinės sklypo ribos. Apelianto nuomone, teismas galėjo pareikalauti ieškovą patikslinti planą, nurodant dar vieną žymėjimą taškui, kur tvora kerta sklypo ribą. Galutinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismo nustatyta tariama techninė kliūtis negali būti pagrindu atmesti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

10939.

110Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

11140.

112Šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas nustatė ieškovas ieškinyje, todėl teismas šią bylą ir nagrinėjo neperžengdamas šalių reiškiamų reikalavimų ribų. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimą ir pasiūlius ieškovui sukonkretinti reikalavimą, nes ieškovo reikalavimas nėra konkretus – nenurodomas šalintinos tvoros ilgis, o jos buvimo vieta nurodyta tik apytiksliai – nuo taško 28, kuris nėra aiškiai pažymėtas brėžinyje išskirtų skirtingomis spalvomis sklypo dalių kamputyje, iki nežinia kokio taško atkarpoje tarp 25 ir 26 taškų. Kaip teisingai ginčijamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovę tvorą iš tos vietos pašalinti arba perkelti, tačiau šiam reikalavimui trūksta teismo sprendimui reikalingo konkretumo, kuris, patenkinus tokį reikalavimą, gali ateityje sąlygoti papildomus ginčus dėl jo vykdymo.

11341.

114Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog prašoma nugriauti tvoros dalis priklauso tik atsakovei. Byloje buvo pateikta VĮ Registrų centro išvada, kad ieškovo prašoma nugriauti tvoros dalis, Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 29 d. žemės sklypo plane naudojimosi tvarkai nustatyti M 1:500 (pagal D. B. pasiūlymą) pažymėta nuo taško 28 iki atkarpos tarp taškų 25–26, Nekilnojamojo turto registre neįregistruota kaip kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus ( - ), adresas: ( - ) dalis. Jeigu teismui kilo abejonių dėl byloje įtrauktos valstybės institucijos pozicijos bylai reikšmingu klausimu, teismas privalėjo tas abejones išsklaidyti pareikalaudamas iš išvadą teikiančios institucijos duoti galutinę išvadą.

11542.

116Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Kaip minėta, VĮ Registrų centro pateiktoje išvadoje nurodyta, kad dabartiniams nekilnojamųjų daiktų žemės sklype unikaliu Nr. ( - ) ( - ) D. N., MB ( - ) ir G. A. K. yra įregistruotos nuosavybės dalys į kiemo statinius (kiemo aikštelę, stoginę, tvorą, du šulinius, tris lauko tualetus). Tvoros dalis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 29 d. parengtame žemės sklypo plane naudojimosi tvarkai nustatyti (pagal D. B. pasiūlymą) pažymėta nuo taško 28 iki atkarpos taškų 25–26 nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių – dalis. Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, stoginė, tvora, šulinys (2 vnt.), lauko tualetas (3 vnt.)) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti pagal 1997 m. vasario 27 d. nustatytus kadastro duomenis ir planą. Bylos nagrinėjimo metu išvadą teikiančios institucijos VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaip tvoros ženklu pažymėta tvoros atkarpa ir ši tvora laikytina unikalų numerį turinčių šio sklypo kiemo statinių (tvoros) dalimi. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atmesti šiuos žodinius paaiškinimus ir besąlygiškai kliautis vien rašytine išvada teismas negali, juolab kad ši išvados dalis buvo grindžiama valstybės įmonės „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Klaipėdos filialo parengtu planu, kuris labai skiriasi nuo 1995 m. rugpjūčio 7 d. plane nustatytų ir įregistruotų viso šio sklypo parametrų, konfigūracijos, todėl neaišku, ar jame pažymėtos ir įregistruotos tvoros atitinka egzistuojančias šiuo metu. Be to, remiantis liudytojo matininko G. F. paaiškinimais, šio sklypo kadastriniai matavimai nebeatitinka naujausių tikslumo reikalavimų, nes yra atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, o ne bendrojoje, ir iš 2018 m. sausio 29 d. parengto plano matyti, kad tvora yra aptverta dalis aplink šį sklypą esančios valstybinės žemės, todėl neaišku, kiek šio sklypo bendraturčių turimos nuosavybės dalys atitinka jų naudojamas šio sklypo dalis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nebuvo inicijuoti ir tikslūs viso šio sklypo kadastriniai matavimai, netikslintos dabar realiai egzistuojančių tvorų buvimo vietos ir jų santykis su ta tvora, kuri kaip nekilnojamojo turto objektas yra įregistruota, suteikiant unikalųjį numerį.

11743.

118Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo argumentas, kad nėra pagrindo įpareigoti vien tik atsakovę pašalinti ieškinyje nurodytą tvoros dalį, prieštarauja materialinėms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju kiti tariami ginčo tvoros savininkai buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau suinteresuotumo ginčo tvoros likimu neišreiškė.

11944.

120Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog tvora atsakovės drauge su kitais asmenimis yra valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvieno savininko po konkrečia skaitine išraiška užfiksuotą ir viešajame registre įregistruotą dalį, tik nėra nustatyta naudojimosi šiuo daiktu tvarka, t. y., neišskirtos konkrečios savininkų dalys. Siekiant gauti teismo sprendimą, kuriuo kažkoks asmuo ar asmenys būtų įpareigoti griauti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą statinį, atsakovais privalo būti patraukti visi šio statinio savininkai.

12145.

122Pažymėtina, kai iš reikalavimo turinio matyti, jog materialiojo teisinio santykio subjektai yra ne tik atsakovais nurodyti asmenys, bet ir kiti asmenys, ir tokio reikalavimo patenkinimas sukels teisinių padarinių ir šiems asmenims, teismas, ieškovui sutinkant, gali juos patraukti dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje atsakovei buvo pareikštas reikalavimas dėl žemės sklypo valdymo pažeidimo pašalinimo, t. y. reikalavimas dėl dalies ginčo tvoros pašalinimo. Iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų banko išrašo matyti, kad ši tvoros dalis yra nekilnojamojo daikto – šio žemės sklypo kiemo statinių – dalis ir kaip tokia priklauso ne tik atsakovei, bet ir trečiaisiais asmenimis šioje byloje įtrauktiems G. A. K. bei MB ( - ) taigi, akivaizdu, kad asmenys, kurių turto teisinis likimas išsprendžiamas teismo sprendimu, byloje turi būti atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis.

12346.

124Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Šias įstatymo normas aiškinant kartu su CPK 43 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais, darytina išvada, jog teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad byloje atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teisę prašyti tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu CPK 45 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo teismui įpareigoti vien tik atsakovę pašalinti ieškinyje nurodytą tvoros dalį, kadangi ieškovas net pasiūlius savo reikalavimų ar atsakovų sąrašo nepatikslino ir dėl šios priežasties ieškovo ieškinys pripažįstamas nepakankamai pagrįstu ir tenkintinu.

12547.

126Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta anksčiau aptartus ieškovo apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Atmestini ir apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, kad tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertintini netinkamai.

12748.

128Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų numatytos įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

12949.

130Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, byloje teikiančių institucijų išvadas bei paaiškinimus ir konstatavo, jog šioje byloje buvo išnaudotos visos galimybės atkreipti ieškovo dėmesį į jo reiškiamo reikalavimo nagrinėjimo ir patenkinimo sudėtingumą, esant prieštaringiems byloje surinktiems įrodymams, tačiau net ir išnaudojus visas civilinio proceso galimybes, iš jų ir išvadą teikiančių institucijų įtraukimą, įrodymų tyrimo atnaujinimą ir pareigos įrodinėti turinio išaiškinimą, nebuvo surinkta pakankama visuma vienas kitą patvirtinančių įrodymų, kad ieškovo ieškinys galėtų būti patenkintas. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

13150.

132Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

13351.

134Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

135Dėl bylos procesinės baigties

13652.

137Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

138Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13953.

140Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

14154.

142Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

14355.

144Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

145Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

146Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas D. B. su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas:... 7. 2.... 8. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014 m. lapkričio 20 d. turto... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, jog naudojimosi ginčo sklypu tvarka yra nustatyta 2006 m.... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, kad iš šalių pasisakymų, matininko G. F. apklausos ir... 16. 6.... 17. Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimo formulavimas, teismui netgi... 18. 7.... 19. Teismas konstatavo, kad ieškovas, pasirinkęs reikšti reikalavimą dėl... 20. 8.... 21. Teismas pažymėjo, jog nei 1995 m. rugpjūčio 7 d., nei kiti VĮ Registrų... 22. 9.... 23. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas net pasiūlius savo reikalavimų ar... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Apeliaciniu skundu ieškovas D. B. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos... 27. 10.1.... 28. Teismo motyvai, neva ieškinio tenkinimui yra kliūtis nenurodomas šalintinos... 29. 10.2.... 30. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog prašoma nugriauti... 31. 10.3.... 32. Teismo argumentas, kad neturi pagrindo įpareigoti vien tik atsakovę... 33. 10.4.... 34. Teismas šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir pažeidė... 35. 11.... 36. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė D. N. prašo ieškovo... 37. 11.1.... 38. Teismo išnagrinėtoje byloje, kurioje buvo spręstas civilinis ginčas, kilęs... 39. 11.2.... 40. Šioje byloje buvo atnaujintas jos nagrinėjimas iš esmės, 2019 m. gegužės... 41. 11.3.... 42. Ieškovo samdyto matininko parengtas planas (2018 m. sausio 29 d.) neatitinka... 43. 11.4.... 44. 2018 m. sausio 29 d. planą rengęs matininkas G. F., apklaustas teismo... 45. 11.5.... 46. VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog daugiau... 47. 11.6.... 48. Tenkinus ieškovo reikalavimą, iškiltų grėsmė trečiojo asmens MB ( - )... 49. 11.7.... 50. Priešingai nei teigia ieškovas, ginčo tvoros apimtyje skolininkų pareiga... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 53. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 54. 12.... 55. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 56. 13.... 57. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 58. 14.... 59. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos... 60. 15.... 61. Byloje nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 20 d. turto pardavimo iš varžytynių... 62. 16.... 63. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 624/2964 dalies žemės... 64. 17.... 65. 1995 m. rugpjūčio 2 d. AB ( - ) sudarytame 1964 kv. m žemės sklypo,... 66. 18.... 67. 1995 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos r. žemėtvarkos tarnybos viršininko G.... 68. 19.... 69. Nustatyta, jog 1996 m. balandžio 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 70. 20.... 71. 1999 m. gruodžio 30 d. sudarytoje ir ( - ) notarų biuro notarės I. M.... 72. 21.... 73. 2006 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi sutuoktiniai A. Š. ir A.... 74. 22.... 75. 2009 kovo 12 d. V. V. N. ir A. N. notarine dovanojimo sutartimi D. N.... 76. 23.... 77. UAB ( - ) 2015 m. sausio 13 d. parengtame žemės sklypo ( - ) plane išskirti... 78. 24.... 79. UAB ( - ) 2016 m. gegužės 24 d. sudarytame žemės sklypo plane indeksu... 80. 25.... 81. 2017 m. birželio 7 d. valstybės įmonė Registrų centras pateikė... 82. 26.... 83. 2017 m. liepos 15 d. šioje byloje išvadą teikianti institucija, VĮ... 84. 27.... 85. 2017 m. liepos 24 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio... 86. 28.... 87. 2018 m. spalio 29 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 88. 29.... 89. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi... 90. 30.... 91. Teisme kaip liudytojas apklaustas VĮ Registrų centro matininkas G. F.... 92. 31.... 93. Išvadą teikiančios institucijos VĮ Registrų centro atstovė E. K. nurodė,... 94. Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)... 95. 32.... 96. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad... 97. 33.... 98. Šioje byloje atsakovei pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą... 99. 34.... 100. Šios bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisės... 101. 35.... 102. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99... 103. 36.... 104. Iš byloje esančių duomenų visumos nustatyta, jog naudojimosi ginčo sklypu... 105. 37.... 106. Patikslintu ieškiniu ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovę pašalinti... 107. 38.... 108. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad... 109. 39.... 110. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13... 111. 40.... 112. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas nustatė ieškovas ieškinyje, todėl... 113. 41.... 114. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog nepagrįsti teismo argumentai, kad... 115. 42.... 116. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas... 117. 43.... 118. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo argumentas, kad nėra... 119. 44.... 120. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog tvora atsakovės... 121. 45.... 122. Pažymėtina, kai iš reikalavimo turinio matyti, jog materialiojo teisinio... 123. 46.... 124. Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir... 125. 47.... 126. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 127. 48.... 128. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų numatytos... 129. 49.... 130. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės į bylą... 131. 50.... 132. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 133. 51.... 134. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose... 135. Dėl bylos procesinės baigties... 136. 52.... 137. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 138. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 139. 53.... 140. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 141. 54.... 142. Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.... 143. 55.... 144. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų,... 145. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 146. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti...