Byla 2-1345-370/2016
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. J. (Č.) ir I. K. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „AURA 1“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bankroto byloje Nr. B2-213-278/2016 pagal pareiškėjos BUAB „AURA 1“ bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Liversa“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., I. K., J. J. (Č.) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „AURA 1“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta MB „Liversa“. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis, o 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas.

4BUAB „AURA 1“ bankroto administratorė MB „Liversa“, atstovaujama L. P., kreipėsi į teismą prašydama įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodė, jog 2015-06-29 UAB „AURA 1“ iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovui R. B. buvo nustatytas 10 dienų terminas perduoti administratoriui įmonės turtą bei dokumentus. Nors buvusiam įmonės vadovui paskirta bauda bei apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, bendrovės apskaitos dokumentai bei turtas administratoriui nėra perduotas, todėl neįmanoma nustatyti įmonės turimo turto. 2008 metais įmonė turėjo 95 186,80 Eur (328 661 Lt) vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 33 467,91 Eur (115 558 Lt). Nustatyta, jog įmonės akcininkės I. K., J. J. (Č.) 2010-03-24 pardavė R. B. įmonės akcijas, o buvusi įmonės direktorė I. K. jam perdavė įmonės dokumentus ir 85 044,86 Eur (293 642,90 Lt) vertės turtą, kurio likimas nežinomas. Administratorės nuomone, UAB „AURA 1“ turtą galėjo iššvaistyti ir iššvaistė buvę akcininkai ir vadovai iki R. B., tai leidžia spręsti bendrovei prie bankroto buvus privestai tyčia.

5Atsiliepime į pareiškimą I. K. su bankroto administratorės prašymu nesutiko. Nurodė, kad įmonės akcijos 2010-03-24 buvo parduotos R. B. ne dėl įmonės finansinių sunkumų, o dėl jos šeimoje susiklosčiusios sudėtingos ir kritinės situacijos. R. B. buvo perduoti visi įmonės dokumentai, surašyti visi reikalingi sandoriai, perduotos prekės, todėl dėl dokumentų ir prekių neišsaugojimo atsakingas R. B.. 2016-04-20 suinteresuotas asmuo teismui pateikė papildomus dokumentus apie įmonės turto perdavimą R. B., duomenis apie dukters K. K. sveikatos būklę, Pasvalio rajono notarės I. B. patvirtintus liudytojų A. K., I. T. parodymus, jog 2010 m. kovo mėn. iš parduotuvės, vyriškis, I. K. nurodytas kaip asmuo, ketinantis įsigyti įmonės akcijas, išsivežė pramonines bei maisto prekes; R. K. parodymus, jog jis matė R. B. sumokant I. K. už akcijas 1 000 Lt bei Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros 2010-05-04 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. B. išsivežtų prekių ir įrangos, priklausiusių tretiesiems asmenims.

6Suinteresuotas asmuo J. J. (Č.) prašė administratoriaus pareiškimą atmesti. Teigė, kad dėl šeimyninių priežasčių verslo tęsti negalėjo, todėl su I. K. nutarė parduoti įmonės akcijas. R. B. buvo parduotos akcijos, perduoti dokumentai, prekės, jis I. K. atleido iš pareigų ir pats save pasiskyrė direktoriumi. Tiek R. B., tiek jai ir I. K. nepagrįstai bandoma taikyti civilinę atsakomybę. 2016-04-20 J. J. (Č.) teismui pateikė ištuokos liudijimo, dukterų E. ir G. 2011 m. ir 2013 m. Vilniaus Universiteto bei Vilniaus kolegijos išduotus studijų baigimo diplomų ir E. P. darbingumo lygio pažymos kopijas.

7Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi BUAB „AURA 1“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs, kad UAB „AURA 1“ valdymo organai sąmoningai nevykdė Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų reikalavimų vesti įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai neperdavė (tikėtinai slėpė, prarado) bendrovės dokumentų administratoriui, o įmonei esant nemokiai nė vienas iš vadovų savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ABĮ 37 str. 7, 8, 12 d., ĮBĮ 2 str. 12 p., 20 str. 2 d. 1, 4, 5 p.).

10Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad priėmus pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „AURA 1“, įmonės vadovas R. B. buvo įpareigotas pateikti bendrovės balansą 2015-05-10 duomenimis, informaciją apie įmonės finansinius ir debitorių įsiskolinimus ir kt., tačiau šie duomenys teismui nebuvo pateikti, o 2015-05-06 pareiškimu R. B. nurodė, kad jokio ryšio su įmone neturi, bendrovės vadovu nebuvo ir jokių dokumentų negali pateikti. Nurodė, kad yra pasirašęs kažkokius dokumentus, jog yra akcinės bendrovės akcininkas, tačiau jokios veiklos nevykdęs. Valstybės registro duomenimis atsakovė UAB „AURA 1“ registruotino turto neturi, o antstolių I. E., V. Š. 2010-08-16, 2014-11-20 patvarkymais, išieškojimo negalimumo aktais konstatuota, jog išieškojimai, pagal VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, iš UAB „AURA 1“ yra negalimi. UAB „AURA 1“ nuo 2009 m. Juridinių asmenų registrui neteikė balansų. Pagal įmonės 2008-12-31 balanso duomenis, UAB „AURA 1“ minėtu metu turėjo 95 187 Eur (328 661 Lt) vertės turto, o įsipareigojimai sudarė 33 468 Eur (115 558 Lt). 2008 m. įmonė patyrė 1 804,62 Eur (6 231 Lt) nuostolių.

11Teismo vertinimu, dar iki įmonės akcijų pardavimo, 2009 m., UAB „AURA 1“ finansinė būklė buvo sudėtinga, tuo metu įmonė jau galėjo būti nemoki (CPK 185 str.). Nustačius, kad nuo 2009 metų finansinės atskaitomybės dokumentai viešojo registro tvarkytojui nebuvo teikti, teismas padarė išvadą, jog I. K. netinkamai atliko bendrovės vadovo pareigas ir taip pažeidė ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Įmonei esant nemokiai įmonės vadovei bei akcininkei, dar iki akcijų pardavimo kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Blogą bendrovės finansinę padėtį jau 2009 m. patvirtina aplinkybė, kad dar 2008 m. UAB „AURA 1“ patyrė nuostolių ir nuo 2010 m. pradžios nebuvo pajėgi sumokėti nedidelių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kurie didėjo ir bankroto bylos iškėlimo metu sudarė 1 889,12 Eur.

12R. B. nevykdant teismo įpareigojimo perduoti administratoriui MB „Liversa“ įmonės turtą ir dokumentus, jam buvo skirta 500 Eur bauda bei apribota teisė trims metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, tačiau ir vėliau teismo įpareigojimai nebuvo vykdomi, dėl to teismas sprendė, jog R. B. įmonės dokumentų bei turto neturi arba piktybiškai vengia juos perduoti administratoriui. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus duomenų už 2009-2016 m. laikotarpį matyti, jog UAB „AURA 1“ akcijų pirkimo sutarties sudarymo metu (2010-03-24) R. B. niekur nedirbo, pajamų negavo, todėl, teismo vertinimu, tikėtina, kad jis nesuprato esąs bendrovės vadovu, apie tai, kad yra įmonės direktorius, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nepranešė, o įmonė veiklos nevykdė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės akcininkė J. J. (Č.) ir akcininkė bei direktorė I. K. akcijų pardavimo metu žinojo įmonės finansinę būklę, faktą, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl, kaip apdairios, rūpestingos, sąžiningos verslininkės, žinodamos apie įmonės sunkią turtinę padėtį, įsiskolinimus įmonės kreditoriams, perleisdamos įmonės akcijas ir įmonės valdymą, turėjo pasidomėti, kokiam asmeniui šis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1105/2014, Nr. 2-841/2016). Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, t. y., kad bendrovės akcininkė J. J. (Č.) ir akcininkė bei direktorė I. K. nesidomėjo, kokiam asmeniui perleidžiama bendrovė bei nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, turtas, teismas konstatavo, jog tokiais veiksmais buvo siekiama užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „AURA 1“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes.

13Teismas nevertino suinteresuotų asmenų J. J. (Č.) ir I. K. nurodytų įmonės akcijų pardavimo R. B. aplinkybių nagrinėjamoje byloje, nurodant, kad sandorio sudarymo teisėtumas sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje.

14III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15Suinteresuotas asmuo I. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį ir bankroto administratorės prašymą dėl BUAB „AURA 1“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Apeliantė nurodo, kad ji laikotarpiu nuo 2004-02-11 iki 2010-03-24 vadovavo įmonei, o dėl asmeninių priežasčių (šeimos narių ir pačios apeliantės sveikatos problemų) 2010 m. internete patalpino skelbimą dėl įmonės akcijų pardavimo. Su apeliante susisiekė R. B., buvo sutarta, kad jis perka apeliantės ir kitos įmonės akcininkės J. J. (Č.) akcijas. Po sandorio sudarymo R. B. buvo perduoti visi reikiami dokumentai (akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų perdavimo-priėmimo aktas, dokumentų priėmimo perdavimo aktas, apyvartinės taros priėmimo-perdavimo aktas, prekių priėmimo-perdavimo aktas), prekės už 293 642,89 Lt. Šias aplinkybes galinčių patvirtinti liudytojų parodymai pateikti Panevėžio apygardos teismui. Vienintelio akcininko sprendimu apeliantė atleista iš pareigų. Apeliantės vertinimu, būtent akcijų pardavimo aplinkybės reikšmingos sprendžiant klausimą, kas konkrečiai kaltas dėl to, kad įmonė šią dieną nebeturi jokio turto, taip pat nėra išsaugoti visi dokumentai. Įmonė akcijų pardavimo metu buvo moki, įmonės balansą turėjo pateikti R. B.. Nesutiktina ir su teismo motyvais, jog įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais - skolos buvo nedidelės, įmonė veikė, mokėdavo darbuotojams atlyginimus, turėjo pakankamai turto, kurį realizavus būtų atsiskaityta su visais kreditoriais. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. nesuprastų savo veiksmų esmės, jis sutiko, kad jo vardu būtų įsigyta įmonė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į apeliantės argumentus, susijusius su R. B. ir J. J. galbūt padaryta nusikalstama veika.

16Suinteresuotas asmuo J. J. (Č.) atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį, o bankroto administratoriaus prašymą atmesti. Nurodo, kad įmonė, tuo metu, kai buvo parduota, turėjo pakankamai turto. Tai patvirtina byloje pateikti duomenys – apyvartinės taros priėmimo-perdavimo aktas, prekių priėmimo-perdavimo aktas. Tai, kad R. B. skaičiavo ir išsivežė visas įmonės balanse nurodytas 293 642,89 Lt vertės prekes patvirtina jo parašas ir liudytojai. Atsižvelgiant į tai, kad akcijų pardavimo metu įmonė buvo moki, nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2009 metus kilo R. B.. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad R. B. įmonę įsigijo paprašytas J. J.. Apeliantėms nebuvo galimybių išsiaiškinti R. B. bei kitų asmenų ketinimų. Nesutiktina su teismo išvada, kad abi apeliantės (akcininkės) akcijų pardavimo metu žinojo aplinkybę, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, akcijų pardavimo metu įmonė turėjo pakankamai turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais. Įsiskolinimus biudžetui turėjo sumokėti naujas savininkas. Apeliantės nuomone, nevertinant akcijų pardavimo aplinkybių negalima spręsti, dėl kieno kaltės įmonė tapo nemoki. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apeliančių į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl R. B. kaltės įmonė tapo nemoki.

17Atsiliepime į apeliančių atskiruosius skundus bankroto administratorius teismo prašo atskiruosius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskiruosiuose skunduose pateikti argumentai labiau susiję su atsakomybės taikymo klausimu, bet ne su bankroto pripažinimo tyčiniu motyvais. Administratoriaus pozicija, civilinės atsakomybės klausimas bus svarbus konkretiems asmenims reiškiant ieškinius dėl žalos atlyginimo, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė nėra atsiskaičiusi su kreditoriais, skolos atsiradusios dar 2009 metais, o dokumentų, patvirtinančių bendrovės finansinę padėtį, nėra, pagrįstai konstatavo, kad įmonė galėjo būti nemoki jau 2009 metais. Šie teismo motyvai nepaneigti. Administratorius pažymi, kad apeliančių nurodomi argumentai, susiję su akcijų pardavimu ir turto bei dokumentų perdavimu R. B. prieštarauja R. B. pozicijai, be to, pažymi, kad akcijos perleistos tuo metu, kai atsirado pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Bankroto administratorius, neturėdamas bankrutavusios įmonės turto ir dokumentų, negali nustatyti tikrųjų ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų bendrovės bankroto priežasčių.

18VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimuose į suinteresuotų asmenų I. K. ir J. J. (Č.) atskiruosius skundus teismo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, kad UAB „AURA 1“ jau 2009 metais buvo nemoki, taip pat pritaria teismo motyvams, kad įmonės valdymo organai sąmoningai nevykdė Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų reikalavimų vesti įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai neperdavė (galbūt slėpė, prarado) bendrovės dokumentų administratoriui, o įmonei esant nemokiai, nė vienas iš vadovų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

19IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

21Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „AURA 1“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

22Dėl faktinių bylos aplinkybių

23Panevėžio apygardos teismo 2015-06-29 nutartimi UAB „AURA 1“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Liversa“. Panevėžio apygardos teismo 2015-09-02 nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, 2015-09-14 nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas.

24Pagal bylos duomenis 2010-03-24 įmonės akcininkės buvo J. J. (Č.) ir I. K., turinčios po 50 proc. įmonės akcijų, pastaroji buvo ir įmonės vadovė. 2010-03-24 akcijų perleidimo sutartimis, sudarytomis tarp R. B. ir I. K. (t. 1, b. l. 162) bei R. B. ir J. J. (Č.) (t. 1, b. l. 163), įmonės akcijos parduotos R. B. iš viso už 1 000 Lt. R. B. Juridinių asmenų registre vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu įregistruotas nuo 2010-03-26.

25Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

26ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.).

27Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

28Pirmosios instancijos teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu iš esmės nustatęs, kad įmonės vadovai ir (ar) akcininkai netinkamai vykdė savo pareigas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorei neperdavė dokumentų ir turto, dėl to laikė, kad įmonėje nebuvo tinkamai vesta buhalterinė apskaita (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 4, 5 p.). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą BUAB „AURA 1“ bankrotą pripažindamas tyčiniu. Tai patvirtina ir toliau išdėstyti teismo argumentai.

29Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui arba kitiems asmenims pagal kompetenciją tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau vien savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto, juolab, jei įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius metus vykdė veiklą, jos kreditoriai neinicijavo bankroto procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

30Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dar iki įmonės akcijų pardavimo, t. y. 2009 metais UAB „AURA 1“ finansinė būklė buvo sudėtinga ir įmonė jau tuo metu galėjo būti nemoki, savo ruožtu įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nustatytais faktais bei atliktu jų vertinimu. Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles tiek, kiek tai nenumatyta specialiajame ĮBĮ (CPK 1 str. 1 d.). Teismų praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo bankroto bylose yra nurodyta, jog kaip dispozityviosiose, taip ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Tačiau šios kategorijos bylose taip pat galioja ir negali būti paneigtas rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o teismas neturi būti aktyvesnis už pačią šalį, jei ši nededa pastangų gauti įrodymus, bet, nurodydama tik deklaratyvius nesutikimo su priešingos šalies argumentais teiginius, įrodinėjimo naštą siekia perkelti teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015). Nors apeliantės atskiruosiuose skunduose teigia, kad R. B. buvo perleista moki įmonė, tačiau šių duomenų negrindžia įrodymais. I. K. atskirajame skunde nurodė, kad iki 2016-05-11 pateiks įmonės balansą, kuriame atsispindi gera įmonės finansinė padėtis, tačiau jokie papildomi dokumentai į bylą nei iki apeliantės nurodytos datos, nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nebuvo gauti (CPK 178 str.). Savo ruožtu bylos medžiaga bei nustatytos aplinkybės patvirtina priešingą, nei siekia įrodyti apeliantės, poziciją.

31Panevėžio apygardos teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatyta, kad valstybės registro duomenimis atsakovė registruotino turto neturi, o vykdomieji dokumentai grąžinti su 2010-08-16, 2014-11-20 išieškojimo negalimumo aktais (t. 1, b. l. 25-50). Bylos medžiaga, taip pat viešai prieinami duomenys patvirtina, kad įmonė Juridinių asmenų registrui nuo 2009 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jau 2009-12-07 teismo įsakymu iš įmonės UAB „Biovela“ naudai buvo priteista 1 016,10 Eur skola, 2010-02-24 teismo įsakymu 274,98 Eur skola UAB „Bennet distributions“. Tai patvirtina, kad bendrovės vadovė (tuo metu I. K.) dar iki akcijų perleidimo žinojo apie įmonės turimas skolas, priežasčių, kodėl jos nebuvo sumokėtos, byloje nenurodė. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantis balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2008 metus kelia abejonių dėl jame nurodytų duomenų teisingumo. Nors formaliai įmonės 2008 metais turėtas turtas daugiau nei pusė karto viršijo deklaruotus per vienerius metus mokėtinus įsipareigojimus, tačiau abejonės kyla vertinant kitus finansinėje atskaitomybėje nurodytus rodiklius, t. y. 2008-12-31 balanse nurodoma, kad įmonė turėjo 202 103 Lt nepaskirstytojo pelno, tačiau pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė 6 231 Lt nuostolių. Nurodytų duomenų prieštaringumas sustiprina poziciją dėl įmonės sunkios finansinės padėties, tikėtinai atsiradusios dar 2009 metais, o byloje esantys išieškojimo negalimumo aktai patvirtina, kad įmonė jau nuo 2010 metų nebuvo pajėgi vykdyti turimų įsipareigojimų. Šią aplinkybę patvirtina ir VSDFV Panevėžio skyriaus pateikti duomenys, jog nuo 2010-03-22 (t. y. dar I. K. vadovavimo laikotarpiu) buvo taikytos sankcijos – pateikti 5 mokėjimo nurodymai bankui, iš kurių 4 neįvykdyti, vienas įvykdytas iš dalies. Nors apeliantės teigia, kad įsipareigojimai valstybinio socialinio draudimo biudžetui buvo nedideli, o juos turėjo sumokėti naujas įmonės vadovas, tačiau susiklosčiusi faktinė situacija, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams bent iš dalies nebuvo vykdomi nei I. K., nei R. B. vadovavimo laikotarpiais. Faktą, kad įmonė po akcijų perleidimo nebevykdė veiklos patvirtino pats R. B., paaiškinimuose nurodydamas, kad jis jokios veiklos nevykdė (t. 1, b. l. 79). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad buvusi įmonės vadovė, kartu su kita įmonės akcininke R. B. pirkimo-pardavimo sutartimi perleidusi akcijas, esamiems kreditoriams tinkamai nepranešė apie šį faktą, nes VSDFV Pasvalio skyriaus 2010-03-30 raginimas dėl UAB „AURA 1“ skolos sumokėjimo buvo siųstas I. K., kaip UAB „AURA 1“ vadovei, nors, kaip minėta, akcijų perleidimo sutartys sudarytos 2010-03-24. Nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad jau 2009 metais įmonės vadovei I. K., o vėliau – naujajam vadovui R. B. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau nė vienas iš įmonės valdymo organų narių šios ĮBĮ įtvirtintos pareigos neatliko nei 2009-2010 metais, nei vėliau (į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VSDFV Panevėžio skyrius 2015-02-10), priešingai, žinant ir (ar) turint žinoti apie blogą įmonės padėtį 2010-03-24 perleistos įmonės akcijos asmeniui, kuris bylos eigoje nuosekliai teigė, kad su UAB „AURA 1“ jokio ryšio neturi, nebuvo jos vadovas, todėl jokių dokumentų pateikti negali, nes jų neturi (t. 1, b. l. 79, t. 2, b. l. 14). Savo ruožtu apeliantės atskiruosiuose skunduose teigia, kad visi įmonės dokumentai, prekės buvo perduoti R. B., taip pat buvo sudaryti ir pasirašyti visi reikalingi dokumentai – akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų perdavimo priėmimo-perdavimo aktas, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, apyvartinės taros priėmimo-perdavimo aktas, prekių priėmimo-perdavimo aktas; sudaryto sandorio aplinkybes grindžia liudytojų parodymais. Šių byloje nustatytų aplinkybių rezultatas – įmonės bankroto administratorei neperduoti įmonės dokumentai, turtas, dėl to bankroto administratorė negali nustatyti įmonės veiklos, turimo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. trukdoma bankroto procedūroms, o bendrovėje apskaityto turto už 293 642,9 Lt likimas nėra žinomas. Teismui teiktas tvirtinti kreditorių sąrašas buvo sudarytas tik pagal kreditorių pateiktas pretenzijas ir vykdomuosius dokumentus, nesant galimybės jų patikrinti pagal bendrovės duomenis (t. 1, b. l. 126).

32Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-370/2015). Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2015-06-29 nutartimi įmonei iškelta bankroto byla nemokumo pagrindu, įmonės direktoriui R. B. nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus UAB „AURA 1“ priklausančius dokumentus bei viso įmonės turimo turto sąrašą. Šis teismo įpareigojimas, nepaisant teismo 2015-09-23 R. B. paskirtos 500 Eur baudos bei 2015-11-02 nutartimi taikyto apribojimo R. B. 3 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, nėra įvykdytas iki šios dienos. Nors atskiruosiuose skunduose teigiama, kad dėl dokumentų praradimo atsakingas naujasis įmonės akcininkas ir vadovas, kuris taip pat nevykdė ir kitų jam priskirtų funkcijų – tarp jų ir pateikti įmonės finansinę atskaitomybę už 2009 ir vėlesnius metus, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, svarbūs tyčinį bankrotą kvalifikuojantys požymiai, t. y. įmonės valdymo aplinkybių visuma, nustatant įmonės vadovų, akcininkų veiksmų (ne)tinkamumą, tačiau nesprendžiama atskirai dėl kiekvieno vadovo atsakomybės, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl šių priežasčių atmestini kaip nepagrįsti ir kiti atskirųjų skundų argumentai, susiję su vadovų atsakomybės taikymo klausimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonės vadovų fiduciarinės pareigos įmonei apima ir domėjimąsi tolesniu įmonės valdymu, ypatingai žinant ir (ar) turint žinoti apie sunkią įmonės padėtį, turimus įsipareigojimus kreditoriams, todėl atskirųjų skundų argumentai, susiję su šios pareigos nevykdymu vertintini kaip nepagrįsti.

33Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, t. y. tikėtinai nemokios ir / ar turinčios finansinių sunkumų įmonės perleidimas asmeniui, kuris byloje nuosekliai teigė, jog realiai nebuvo įmonės vadovas ir akcininkas, veiklos nevykdė, dokumentų negavo, vietoj to, kad įmonei būtų keliama bankroto byla, taip pat dėl šių aplinkybių kilusi pasekmė – dokumentų bankroto administratoriui neperdavimas, lėmęs negalimumą tinkamai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir / ar struktūros, nepaisant įmonės direktoriui taikytų sankcijų (baudos ir apribojimo eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas) vertintini kaip pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 4 ir 5 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius – įmonės valdymo organų netinkamas pareigų vykdymas, kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą apribojimas bei buhalterinės apskaitos netinkamas ir / ar apgaulingas tvarkymas. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, o atskirųjų skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kuria BUAB „AURA 1“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais,

Nutarė

35Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „AURA 1“... 4. BUAB „AURA 1“ bankroto administratorė MB „Liversa“, atstovaujama L.... 5. Atsiliepime į pareiškimą I. K. su bankroto administratorės prašymu... 6. Suinteresuotas asmuo J. J. (Č.) prašė administratoriaus pareiškimą... 7. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi BUAB „AURA... 10. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad priėmus pareiškėjo VSDFV... 11. Teismo vertinimu, dar iki įmonės akcijų pardavimo, 2009 m., UAB „AURA 1“... 12. R. B. nevykdant teismo įpareigojimo perduoti administratoriui MB „Liversa“... 13. Teismas nevertino suinteresuotų asmenų J. J. (Č.) ir I. K. nurodytų... 14. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. Suinteresuotas asmuo I. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio... 16. Suinteresuotas asmuo J. J. (Č.) atskirajame skunde prašo panaikinti... 17. Atsiliepime į apeliančių atskiruosius skundus bankroto administratorius... 18. VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimuose į suinteresuotų asmenų I. K. ir J.... 19. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios... 22. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 23. Panevėžio apygardos teismo 2015-06-29 nutartimi UAB „AURA 1“ iškelta... 24. Pagal bylos duomenis 2010-03-24 įmonės akcininkės buvo J. J. (Č.) ir I. K.,... 25. Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu... 26. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 28. Pirmosios instancijos teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu iš esmės... 29. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dar iki įmonės akcijų pardavimo,... 31. Panevėžio apygardos teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla,... 32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 33. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 -... 35. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti...