Byla 2-1040/2012
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“ bankroto

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Veskonas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta įtraukti trečiuoju asmeniu į civilinę bylą Nr. B2-2351-560/2012 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“ bankroto.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė nutraukti UAB „Sklypas“ restruktūrizavimo bylą, iškelti UAB „Sklypas“ bankroto bylą, UAB „Sklypas administratoriumi paskirti UAB „Posterus“.

5Pareiškėjas BUAB „Veskonas“ 2012 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti pareiškėją į UAB „Sklypas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodė, kad BUAB „Veskonas“ yra atsakovo UAB „Sklypas“ kreditoriumi, atsakovo pradelstas finansinis įsipareigojimas BUAB „Veskonas“ yra 315 825,52 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo BUAB „Veskonas“ prašymą dėl įtraukimo į civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sklypas“ nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

8Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo prašymas įtraukti kreditorių į bylą trečiuoju asmeniu pateiktas jau priėmus nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, todėl nėra pagrindo BUAB „Veskonas“ į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

9Teismas pažymėjo, kad BUAB „Veskonas“ bankroto bylos UAB „Sklypas“ iškėlimo atveju (įsiteisėjus teismo nutarčiai) turi teisę kreiptis į paskirtą bankroto administratorių su prašymu įtraukti pareiškėją į kreditorių sąrašą, o bankroto administratoriui pateikus teismui tvirtinti BUAB „Veskonas“ finansinį reikalavimą ir teismui patvirtinus šio kreditoriaus finansinį reikalavimą bankroto byloje, BUAB „Veskonas“ įgis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą bankroto byloje bei turės galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus, jei manys, kad šie yra pažeidžiami.

10Teismas taip pat pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus tinkamumo, jo neatitikimo šiam subjektui įstatymo keliamiems reikalavimams.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „Veskonas“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimas į bankroto bylos nagrinėjimą yra galimas ir po nutarties dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo priėmimo, o tokiam pareiškėjo prašymui tenkinti pakanka aplinkybės, kad pareiškėjas yra bendrovės, kuriai keliama bankroto byla, kreditorius ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. BUAB „Veskonas“ turi neginčijamą 315 718,52 Lt dydžio finansinį reikalavimą, atsiradusį iš statybos rangos santykių, UAB „Sklypas“ atžvilgiu, dėl to bankroto bylos UAB „Sklypas“ iškėlimas ir tolimesnės bendrovės galimybės atsiskaityti su BUAB „Veskonas“ sudaro neabejotiną pagrindą konstatuoti BUAB „Veskonas“ teisinį suinteresuotumą.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismui patvirtinus BUAB „Veskonas“ kreditorinį reikalavimą, bendrovė turės teisę per kreditorių susirinkimą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto administratoriaus pakeitimo, jeigu iškils pagrįstos abejonės dėl administratoriaus tinkamumo ir/ar jo neatitikimo teisės aktais keliamiems reikalavimams. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjo prašymo faktinį pagrindą.
  3. Teismo motyvai prieštarauja nuosekliai formuojamai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai.

13Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Sklypas“ nurodo, kad nesutinka su BUAB „Veskonas“ atskirojo skundo reikalavimais, atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti BUAB „Veskonas“ prašymą dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

16Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo BUAB „Veskonas“ įtraukimo į UAB „Sklypas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

17Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-2009). Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

18Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Įmonių bankroto įstatymas specialiai nereglamentuoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2004). Dažniausiai trečiųjų asmenų teisėmis bankroto byloje dalyvauja bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Pagal pirmiau aptartus kriterijus kreditoriai, nepareiškę savarankiško reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir į procesą įstoję pareikšdami finansinius reikalavimus, naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 str.). Pažymėtina, kad skirtingai negu dėl teisės pareikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatyme neįtvirtintas baigtinis subjektų, galinčių būti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje, sąrašas, taip pat koks teisinis materialinis suinteresuotumas yra pagrindas įtraukti asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą. Trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai, be to, įmonės kreditorių teisinis suinteresuotumas bankroto byla gali reikštis ne tik finansinio reikalavimo pateikimu. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

19Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto atsisakyto įtraukti pareiškėją į UAB „Sklypas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Apeliantas nėra visiškai teisus teigdamas, kad įtraukimas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu yra galimas ir po nutarties dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo priėmimo, o tokiam pareiškėjo prašymui tenkinti pakanka aplinkybės, kad pareiškėjas yra bendrovės, kuriai keliama bankroto byla, kreditorius ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pagal įstatyminį reglamentavimą tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tiek ir nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 str. 1 d., 47 str. 1 d.). Bankroto byla, priešingai nei kitos civilinės bylos, iškeliama ne išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, o priėmus nutartį, kurioje nustatoma, kad egzistuoja įstatyme numatyti pagrindai iškelti įmonei bankroto bylą, ir ši byla iškeliama (ĮBĮ 9 str. 4 d., 10 str. 1, 4 d., CPK 137 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės kreditoriai, nepateikę ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos. Iškėlus bankroto bylą, kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių dalyvavimas procese išsprendžiamas teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus. Po atitinkamos nutarties priėmimo tokie kreditoriai įgyja trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2009, 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-1204/2010, 2-1204-1/2010, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėse byloje Nr. 2-1255/2010, 2-1255-1/2010, 2-1255-2/2010 ). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Veskonas“ kreipėsi į teismą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu po teismo nutarties iškelti UAB „Sklypas“ bankroto bylą priėmimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą bankroto byloje įgis, jei pirmosios instancijos teismas patvirtins jo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei ir po tokios nutarties priėmimo, pareiškėjas turės galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus, jei manys, kad šie yra pažeidžiami.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta teismų praktika suformuota ir atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta iki 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1807 nuo 2012 m. kovo 1 d. pakeisto ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios įmonės kreditorių įtraukimą į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, įsigaliojimo.

21Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė nutraukti UAB... 5. Pareiškėjas BUAB „Veskonas“ 2012 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė atmesti... 8. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo prašymas... 9. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Veskonas“ bankroto bylos UAB „Sklypas“... 10. Teismas taip pat pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „Veskonas“ prašo apeliacinės... 13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Sklypas“ nurodo, kad... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d.... 16. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo BUAB „Veskonas“... 17. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių... 18. Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Įmonių... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta teismų praktika suformuota ir... 21. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą....