Byla 2-1255-2/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Inkaso“ atskirąjjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „ACT!Invest“ ir atsakovo UAB „Fashion Gates“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, taip pat AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

42010 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teisme gautas T. I. pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti bankroto byla atsakovui UAB „Fashion Gates“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Pareiškėja nurodė, kad tarp jos ir UAB „Fashion Gates“ buvo sudaryta darbo sutartis, kuri 2010 m. kovo 3 d. buvo nutraukta. Darbo užmokesčio įsiskolinimo suma sudaro 5 158,01 Lt. Pareiškėja teigė, kad UAB „Fashion Gates“ nevykdo komercinės veiklos. Ši aplinkybė lemia tai, kad atsakovas neturi lėšų atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais.

52010 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjas rezoliucija įtraukė UAB „ACT!Invest” į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškėjos pusėje, kuris prašo iškelti atsakovui bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. UAB „ACT!Invest” nurodė, kad atsakovas pagal 2010 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį yra jo skolininkas, kurio skola yra 9 728,36 Lt.

62010 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos teisme gautas UAB „Inkaso“ prašymas dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. Pareiškėjas nurodė, kad, remiantis 2010 m. gegužės 11 d. bei gegužės 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimis (Nr. INK/OLG/10/05/11, Nr. INK/ING/10/05/11, Nr. INK/IME/10/05/12, Nr. INK/AUR/10/05/12), UAB „Inkaso“ tapo naujuoju UAB „Fashion Gates“ kreditoriumi. Kadangi atsakovas yra nemokus ir šiuo metu neatsiskaito su darbuotojais ir kitais kreditoriais, pareiškėjas prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Fashion Gates“, UAB „Inkaso“ įtraukti į civilinę bylą Nr. B2-5567-578/2010 trečiuoju asmeniu, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“.

72010 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pareiškėjo UAB „Inkaso“ prašymą atmetė. Teismas tokį procesinį sprendimą grindė tuo, kad UAB „Inkaso“ 2010 m. gegužės 12 d. atsakovui nustatė 31 dienos terminą nuo pranešimų gavimo dienos sumokėti skolas pareiškėjui pagal reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau nelaukęs termino pabaigos pareiškėjas kreipėsi į teismą, o tai reiškia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą neturėdamas procesinės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui „Fashion Gates“ iškėlimo.

82010 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „Inkaso“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį ir tenkinti prašymą įtraukti UAB „Inkaso“ į civilinę bylą Nr. B2-5567-578/2010 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Atskirąjį skundą UAB „Inkaso“ grindžia šiais argumentais:

91.

10CPK 46 str. 1 d. nuostatos nustato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Remiantis susiformavusia teismų praktika, asmenys bankroto procese dalyvauja trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, jeigu įstoja į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, turėdami tikslą, kaip ir ieškovas, palaikyti bankroto bylos atsakovui iškėlimą. Šiuos reikalavimus UAB „Inkaso“ įvykdė, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai neįtraukė UAB „Inkaso“ į bylą Nr. B2-5567-578/2010 trečiuoju asmeniu.

112.

12Bankroto procesu siekiama apsaugoti ne pavienių, o visų įmonės kreditorių interesus, sudaryti jiems sąlygas patenkinti reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Dėl šios priežasties bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančių procesinių nuostatų paskirtis daugeliu atveju yra užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo apsaugą, sudarant galimybes visiems kreditoriams pareikšti savo reikalavimą įmonei bei aktyviai dalyvauti teisme. Skundžiama nutartis neatitiko bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų ir pažeidė UAB „Inkaso“, kaip kreditoriaus, minėtąją procesinę teisę reikšti reikalavimą įmonei bei aktyviai dalyvauti teisme.

133.

14Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo pozicija panašaus pobūdžio bylose, kreditorius, stojantis į pasirengimo iškelti teisminę bankroto bylą procesą, neprivalo laikytis ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos ir įspėti skolininką apie ketinimą iškelti bankroto bylą. Todėl Vilniaus apygardos 2010 m. gegužės 14 d. nutartis, kuria UAB „Inkaso“ yra įpareigojama grįžti į ikiteisminę ginčo sprendimo stadiją t. y. laukti, kol sueis 31 d. papildomas terminas, skirtas atsakovui įvykdyti prievolę, ir tuomet kreiptis į teismą, yra nepagrįsta.

154.

16Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nes jos neskundžiamumas nepagrįstai užkerta kelią kreditoriui pasinaudoti procesine teise į teisminę pažeistų teisių gynybą.

172010 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės T. Ivanovaitės atsiliepimas į 2010 m. gegužės 21 d. UAB „Inkaso“ atskirąjį skundą. Atsiliepimu ieškovė nesutinka su UAB „Inkaso“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir prašo skundą atmesti. Ieškovė savo prašymą grindžia šiais argumentais:

181.

19CPK 46 str. nuostatos imperatyviai nustato, kad teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu. ĮBĮ išimčių dėl minėtosios CPK nuostatos nepateikia. Dėl šios priežasties apelianto atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas.

202.

21CK 209 str. 2 d. nuostatos numato, kad nustačius papildomą terminą prievolei įvykdyti, kreditorius gali sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau negali taikyti kitų gynimosi būdų. Šiuo konkrečiu atveju UAB „Inkaso“ nustatė atsakovui 31 dienos terminą prievolei įvykdyti ir nesulaukęs minėtojo termino pabaigos taikė kitą gynimosi būdą t. y. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašė jį įtraukti į jau pradėtą bankroto bylą. Šią aplinkybę nustatė Vilniaus apygardos teismas ir pagrįstai 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė UAB „Inkaso“ prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu į civilinę bylą Nr. B2-5567-578/2010. Dėl šios priežasties UAB „Inkaso“ atskirasis skundas neturėtų būti tenkinamas.

222010 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „Fashion Gates“ atsiliepimas į 2010 m. gegužės 21 d. UAB „Inkaso“ atskirąjį skundą. Atsiliepimu atsakovas nesutinka su UAB „Inkaso“ atskiruoju skundu ir prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu arba, pradėjus nagrinėti minėtąjį atskirąjį skundą, jį atmesti. Atsakovas tokį prašymą grindžia tuo, kad UAB „Inkaso“ neatitiko CPK 46 str. ir ĮBĮ nuostatų, kurios nustato, kad kreiptis į teismą gali tik toks kreditorius, kuriam bendrovė yra praleidusi mokėjimus. Šiuo atveju, UAB „ Fashion Gates“ nepraleido mokėjimų UAB „Inkaso“, nes 31 dienos papildomas terminas prievolei įvykdyti nebuvo pasibaigęs, todėl UAB „Inkaso“ dar nebuvo įgijęs procesinės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar įtraukimo trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, į civilinę bylą Nr. B2-5567-578/2010. Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Inkaso“ negalėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.

23Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Fashion Gates“ (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų administravimo grupė“ (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad įmonė yra nemoki, o jo nemokumą patvirtina 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis. Teismas nevertino UAB „ACT!Invest” argumentų, nes sprendė, jog atsakovas atsiskaitė su šia įmone.

242010 m. gegužės 26 d. gautas UAB „ACT!Invest“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalies dėl bankroto administratorius civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. UAB „ACT!Invest“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“ ir UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“ (duomenys neskelbtini). UAB „ACT!Invest“ atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

251.

26Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje visiškai nevertino UAB „ACT!Invest“ pateiktos bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ kandidatūros, nors UAB „ACT!Invest“ yra UAB „Fashion Gates“ kreditorius, turintis procesinę teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą.

272.

28UAB „Ranga IV investicijos“ yra didžiausias UAB „Fashion Gates“ kreditorius. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad tai susijusi bendrovė. Ši aplinkybė lemia tai, kad UAB „Fashion Gates“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ yra suinteresuoti jiems palankaus administratoriaus paskyrimu. Dėl šios priežasties UAB „Fashion Gates“ dalinai atsiskaitė su UAB „ACT!Invest“, kad galėtų užkirsti kelią teismui svarstyti kito bankroto administratoriaus kandidatūrą.

293.

30UAB „Admivita“ turi didelę bankroto administravimo patirtį bei aukščiausią pasirengimą profesionaliai, skaidriai ir ekonomiškai administruoti UAB „Fashion Gates“ bankrotą. Dėl šios priežasties būtent UAB „Admivita“ turėtų būti paskirta UAB “Fashion Gates“ bankroto administratoriumi.

312010 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „Fashion Gates“ atsiliepimas į UAB „ACT!Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. Atsakovas UAB „Fashion Gates“ prašė atmesti UAB „ACT!Invest“ atskirąjį skundą. Savo prašymą atsakovas grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad trečiojo asmens UAB „ACT!Invest“ pateikta administratoriaus kandidatūra neturėtų būti vertinama, nes su trečiuoju asmeniu UAB „ACT!Invest“ buvo visiškai atsiskaityta, todėl UAB „ACT!Invest“ nustojo būti UAB „Fashion Gates“ kreditoriumi ir neteko teisės siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros. Tai pat atsakovas nesutiko su tuo, kad UAB „Fashion Gates“ buvo suinteresuoti, jog bankroto administratoriumi būtų paskirta „Bankroto administravimo grupė“. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo suinteresuotas ne tik bankroto administratoriaus paskyrimu, bet ir bankroto iškėlimu. Tai įrodo ta aplinkybė, kad atsakovas siekė padengti susidariusias skolas ir tai, kad bankroto administratoriumi buvo paskirta pareiškėjos nurodyta bendrovė UAB „Bankroto administravimo grupė“.

322010 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos T. Ivanovaitės atsiliepimas į UAB „ACT!Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. T. Ivanovaitė prašė atmesti trečiojo asmens UAB „ACT!Invest“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį. Atsiliepime pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nevertino UAB „ACT!Invest“ pateiktos bankroto administratoriaus kandidatūros, nes byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Fashion Gates“ atsiskaitė su UAB „ACT!Invest“, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „ACT!Invest“ turi papildomų kreditorinių reikalavimų atsakovui UAB „Fashion Gates“, o tai reiškia, kad UAB „ACT!Invest“ nėra UAB „Fashion Gates“ kreditorius ir neturi teisės siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros. Taip pat pareiškėja vertino kaip nepagrįstą trečiojo asmens UAB „ACT!Invest“ teiginį, kad atsakovas yra suinteresuotas UAB „Bankroto administravimo grupė“ paskyrimu UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi, nes šį administratorių pareiškėja pasiūlė pati. Dar daugiau, pareiškėja mano, kad UAB „Fashion Gates“ nebuvo suinteresuota bankroto bylos iškėlimu ir bankroto administratoriaus paskyrimu, nes siekė susitarti su pareiškėja dėl skolos ieškovei grąžinimo sąlygų. Pareiškėja atkreipė Lietuvos apeliacinio teismo dėmesį į tai, kad trečiojo asmens siūloma UAB „ACT!Invest“ bankroto administratoriaus kandidatūra nėra tinkama administruoti UAB „Fashion Gates“ turtą, nes Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-120/2009 UAB „Admivita“ įsiteisėjusia nutartimi pripažinta kaip nepakankamai pareigingas, neūkiškai administruojantis bendrovės turtą, neužtikrinantis kreditorių interesų apsaugos bankroto administratorius.

332010 m. birželio 30 d. gautas 2010 m. birželio 28 d. atsakovo UAB „Fashion Gates“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties. Atsakovas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. UAB „Fashion Gates“ skundą grindžia tokiais argumentais:

341.

35Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas, ar kelti bankroto bylą UAB „Fashion Gates“, turėjo vertinti, ar pradelsti bendrovės mokėjimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau teismas vertino, ar per metus mokėtinų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumos neviršija pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Taigi Vilniaus apygardos teismas neįsigilino į faktinę bendrovės finansinę padėtį ir sprendimą priėmė vadovaudamasis formaliais kriterijais, balanse nurodytais skaičiais, kurie neatspindi tikrosios UAB „Fashion Gates“ mokumo būklės.

362.

37Didžiąją dalį UAB „Fashion Gates“ skolos sudaro skola UAB „Ranga IV investicijos“, kuri nėra suinteresuota skolos išieškojimu tol, kol bendrovė iki galo neatsiskaitys su kitais kreditoriais. Atmetus UAB „Fashion Gates“ įsipareigojimus UAB „Ranga IV investicijos“ pradelsti bendrovės mokėjimai neviršija pusės į UAB „Fashion Gates“ balansą įrašyto turto vertės. Vilniaus apygardos teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių ir jų nevertino.

382010 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos teisme gautas 2010 m. birželio 4 d. AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties ir prašymas įtraukti apeliantus trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. Apeliantai atskirajame skunde ir prašyme nurodė, kad 2007 m. kovo 1 d. AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ bei UAB „Ranga IV investicijos“ sudarė sindikuoto kreditavimo sutartį Nr. KS/603/2/1.24.2-07/1, kuria AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ UAB „Ranga IV investicijos“ suteikė 27 780 000 EUR kreditą. 2008 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis (2007 m. kovo 1 d. sutarties papildomas susitarimas Nr. 3). Minėtąja laidavimo sutartimi UAB „Ranga IV investicijos“ ir AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ susitarė, kad, UAB „Ranga IV investicijos“ neįvykdžius 2007 m. kovo 1 d. sutartimi prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų ir/ar sąlygų, UAB „Fashion Gates“ atsako AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ visu savo turtu ta pačia apimtimi, sąlygomis ir terminais kaip ir UAB „Ranga IV investicijos“. 2009 m. UAB „Ranga IV investicijos“ pažeidė 2007 m. kovo 1 d. sutartį. Per sutartyje nustatytą terminą UAB „Ranga IV investicijos“ neištaisė 2007 m. kovo 1 d. sutarties pažeidimų. Dėl šios priežasties AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ nutraukė sutartį. Nutraukus minėtąją sutartį pagal 2008 m. lapkričio 7 d. laidavimo sutartį UAB „Fashion Gates“ tapo AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ skolininke, o AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ – UAB „Fashion Gates“ kreditoriais. Remdamiesi CPK nuostatomis apeliantai nurodė, jog jie, kaip atsakovų UAB „Fashion Gates“ kreditoriai, turi procesinę teisę įstoti į atsakovų bankroto bylos procesą trečiaisiais asmenimis bet kurioje proceso stadijoje. AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ 2010 m. birželio 4 d. atskiruoju skundu ir prašymu prašė juos įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Fashion Gates“ bankroto byloje Nr. B2-5567-578/2010, atnaujinti terminą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarčiai, priimtai bankroto byloje Nr. B2-5567-578/2010, apskųsti, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo grupė“, pakeisti UAB „Fashion Gates“ administratoriumi skiriant UAB „Apertus“, nes šis administratorius yra įsikūręs arčiau administruojamos UAB „Fashion Gates“, o tai užtikrina operatyvesnį kylančių bankroto administravimo klausimų sprendimą.

39Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ prašymą dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, o apeliantų atskirojo skundo nutarė nepriimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims. Teismas nurodė, kad, kai bankroto byla yra iškelta, per teismo nustatytą laikotarpį kreditorius turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus bei perduoti juos įmonės bankroto administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais ir tik po to, kai teismas patvirtina kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, jis tampa trečiuoju asmeniu ir įgyja visas tretiesiems asmenims numatytas procesines teises ir pareigas. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismas nenustatė, kad AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ būtų pareiškę ir perdavę kreditoriaus finansinį reikalavimą įmonės bankroto administratoriui bei kad jų kreditorinis reikalavimas būtų patvirtintas teismo, todėl atmetė AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ prašymą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą Nr. B2-5567-578/2010. Kadangi AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ nebuvo įtraukti į civilinę bylą Nr. B2-5567-578/2010 trečiaisiais asmenimis (t. y. netapo byloje dalyvaujančiais asmenimis, turinčiais procesinę teisę paduoti atskirąjį skundą), jų atskirąjį skundą ta pačia 2010 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti.

402010 m. liepos 1 d. gautas apeliantų AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos 2010 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. Atskiruoju skundu apeliantai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, įtraukiant AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų civilinėje byloje dėl bankroto bylos UAB „Fashion Gates“ iškėlimo bei priimant AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. Apeliantai skundą ir prašymą grindžia šiais argumentais:

411.

42UAB „ACT!Invest“ yra pateikęs atskirąjį skundą dėl 2010 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria UAB „Fashion Gates“ yra iškelta bankroto byla. Ši aplinkybė lemia tai, kad minėtoji nutartis nėra įsiteisėjusi, o tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi nebuvo iškelta UAB „Fashion Gates“ bankroto byla. Taigi Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartyje nepagrįstai apeliantams taikė procesines trečiojo asmens statuso įgijimo taisykles, kurios yra taikomos po bankroto bylos iškėlimo.

432.

44Teismų praktika numato vienintelį atvejį, kai kreditorius neįtraukiamas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu t. y. tada, kai pareiškėjas savo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi grindžia galimu būsimu kreditoriniu reikalavimu, atsižvelgiant į tai, kad minėtas kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje tokia situacija nesusiklostė.

453.

46Galiojantys teisės aktai bei teismų praktika patvirtina, kad bankrutuojančios bendrovės kreditorius, esant jo prašymui, privalo būti įtrauktas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu (LApT CBS 2009-10-15 nut. c. b. Nr. 2-1190/2009; 2008-11-13 nut. c. b. Nr. 2-883/2008).

474.

48Ta faktinė aplinkybė, kad UAB „ACT!Invest“ yra įtraukta į UAB „Fashion Gates“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu ir turi procesinę teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, o apeliantai, nors taip pat yra UAB „Fashion Gates“ kreditoriai, nėra įtraukti į minėtąją bankroto bylą ir negali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros, pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą.

495.

50Teismų praktika patvirtina, kad priimant sprendimus įvairiais su bankroto byla susijusiais procesiniais klausimais, nederėtų vadovautis vien tik įstatymo raide (LApT CBS 2009-12-11 nut. c. b. Nr. 2-1392/2009). Taigi skundžiamoje nutartyje esantis argumentas, kad CPK ir ĮBĮ nenumato teisės kreditoriui įstoti į bankroto bylą po jos iškėlimo (nors apeliantas nesutinka, kad bankroto byla UAB „Fashion Gates“ yra iškelta), nelaikytinas pagrindžiančiu atsisakymą įtraukti AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ į atsakovo UAB „Fashion Gates“ bankroto bylą.

516.

52Teismas neinformavo apeliantų apie tai, kad teismo žinioje yra nagrinėjama analogiška byla ir nesudarė apeliantams galimybių įstoti į bylą trečiuoju asmeniu iki Vilniaus apygardos teismo 2010 . gegužės 17 d. nutarties priėmimo. Ši aplinkybė lemia tai, kad buvo atimta galimybė apeliantams ginti savo, kaip atsakovo kreditorių, teises. Taigi Vilniaus apygardos teismas turėjo patenkinti 2010 m. birželio 4 d. atskirajame skunde nurodytą prašymą įtraukti apeliantus trečiaisiais asmenimis ir priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties.

532010 m. liepos 27 d. AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ pateikė papildomus argumentus prie 2010 m. birželio 4 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Apeliantai nurodė, kad, jų manymu, UAB „Bankroto administravimo grupė“ gali būti šališki, nes iš bylos faktinių aplinkybių (t. y. UAB „Fashion Gates“ pirma atsiskaitė su UAB „ACT!Invest“, o tik po to su ieškove T. Ivanovaite) matyti, kad UAB „Fashion Gates“ siekė pašalinti iš bylos bet kokį kitą asmenį, siūlantį kitą nei ieškovės nurodytą bankroto administratoriaus kandidatūrą, ir siekė paskirti sau palankų bankroto administratorių - UAB „Bankroto administravimo grupė“. Taip pat apeliantai pažymėjo, kad galimai šališkas yra ir trečiojo asmens UAB „ACT!Invest“ siūlomas bankroto administratorius „Admivita“. Šį teiginį apeliantai grindė tuo, kad remiantis 2010 m. rugpjūčio 11 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymos Nr. (29)3V-2180 duomenimis UAB „ACT!Invest“ direktorė V. Grušnytė yra ištekėjusi už UAB „Admivita“ direktoriaus R. Dumbliausko. Apeliantai prašė juos įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Fashion Gates“ bankroto byloje Nr. B2-5567-578/2010, atnaujinti terminą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarčiai, priimtoje bankroto byloje Nr. B2-5567-578/2010, apskųsti, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo grupė“, pakeisti UAB „Fashion Gates“ administratoriumi skiriant UAB „Apertus“, kaip iš tiesų nešališką ir arčiau administruojamo objekto esantį bankroto administratorių.

542010 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos T. I. atsiliepimas į AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. Atsiliepimu pareiškėja prašė apeliantų 2010 m. liepos 1 d. atskirąjį skundą atmesti. Taip pat pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo prašė, patenkinus apeliantų 2010 m. liepos 1 d. atskirąjį skundą ir priėmus nagrinėti apeliantų 2010 m. birželio 4 d. atskirąjį skundą, netenkinti apeliantų 2010 m. birželio 4 d. atskirojo skundo dėl dalinio Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties pakeitimo ir UAB „Apertus“ paskyrimo UAB „Fashion Gates“ administratoriumi.

552010 m rugpjūčio 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „Fashion Gates“ atsiliepimas į AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. Atsakovas atsiliepimu prašė apeliantų 2010 m liepos 1 d. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą.

562010 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovės T. Ivanovaitės paaiškinimai dėl apeliantų AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ 2010 m. liepos 27 d. papildomų argumentų prie 2010 m. birželio 4 d. atskirojo skundo. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su apeliantų siūloma UAB „Apertus“ bankroto administratoriaus kandidatūra ir prašo palikti UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi UAB „Bankroto administravimo grupė“. Savo paaiškinimus T. Ivanovaitė grindė tuo, kad AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ nepateikė konkrečių įrodymų, kurie leistų manyti, jog UAB „Bankroto administravimo grupė“ yra šališki. Taip pat, ieškovės nuomone, apeliantai nepagrįstai nurodė, kad UAB „Apertus“ yra įsikūręs arčiau administruojamos UAB „Fashion Gates“ ir dėl to efektyviau bei minimaliomis sąnaudomis suteiks bankroto administravimo paslaugas, nes UAB „Bankroto administravimo grupė“ taip pat teikia bankroto administravimo paslaugas Vilniuje t. y. ten, kur yra įsikūrusi UAB „Fashion Gates“. Taip pat ieškovė nurodė, kad skiriant didžiausio kreditoriaus siūlomą bankroto administratorių būtų pažeisti mažųjų kreditorių interesai.

57Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir 2010 m. rugsėjo 10 d. raštu kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos dėl AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros UAB „Apertus“ suderinimo. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 14 d. raštu informavo, kad UAB „Apertus“, pretenduojanti administruoti atsakovo UAB „Fashion gates“ veiklą, atitinka ĮBĮ reikalavimus.

58Atsakovo UAB „Fashion gates“, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „ACT!Invest“, taip pat UAB „Inkaso“, AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirieji skundai netenkintini.

59Apeliacinis procesas pagal UAB „Inkaso“ atskirąjį skundą nutrauktinas.

60AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ prašymas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo tenkintinas iš dalies.

62Dėl bankroto bylos iškėlimo.

63Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

64Lietuvos įstatymų leidėjas nustatė, kad bankroto byla įmonei gali būti iškelta įmonei, jeigu yra bent viena iš trijų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su juo ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad vien darbo užmokesčio nesumokėjimo darbuotojui faktas yra savarankiška bankroto bylos iškėlimo įmonei sąlyga. Ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Esant šiai sąlygai, įmonės nemokumo nustatymas apskritai nėra būtinas. Tokiu būdu viena iš socialiai jautriausių visuomenės narių grupių – darbuotojai įgyja didesnę teisinę apsaugą nuo jų darbdavių prisiimtų įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nes neprivalo įrodinėti atsakovo būsenos. Tuo pačiu preziumuojama, jog jei įmonė negali sumokėti darbo užmokesčio savo darbuotojams, jos turtinė padėtis išties yra labai sunki. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, bylos Nr. 2-467/2009; 2010 m. liepos 29 d. nutartis, bylos Nr. 2-1173/2010).

65Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neapsiribojo vėlavimo išmokėti buvusiai darbuotojai 5158,01 Lt atlyginimą konstatavimu, tačiau pagal bylos duomenis įvertino įmonės finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog pagal atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės turto vertė sudarė 15 463 283 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 13 475 646 Lt (t. 1, b.l. 55-56). Nors atsakovas ir nepateikė teismui duomenų apie pradelstų įsipareigojimų dydį, tačiau atsiliepime į ieškinį pripažino, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 11 690 682,20 Lt (t. 1, b.l. 52). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jo pagrindinis kreditorius UAB „Ranga IV investicijos“ nereikalaus iš atsakovo sugrąžinti skolą, nes yra glaudžiai susijęs su atsakovu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl įmonės sunkio turtinės padėties. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovas pripažino, jo įmonės veikla yra pristabdyta (t. 1, b.l. 53). Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, jog, kaip minėta, atsakovas nėra pajėgus sumokėti darbo užmokestį savo buvusiai darbuotojai, kuri inicijavo bankroto procesą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą UAB „Fashion gates“ (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d., CPK 183, 185 str.).

66Kiti UAB „Fashion Gates“ atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl įmonės mokumo nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

67

68Dėl UAB „Inkaso“ procesinės padėties byloje.

69CPK nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik tada, kai tai numatyta civilinio proceso kodekse arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK str. 334 str. 1 d.). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). ĮBĮ nenustato išimčių iš minėtųjų procesinių taisyklių.

70UAB „Inkaso“ prašymas yra susijęs su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, įtraukimu į civilinę bankroto bylą Nr. B2-5567-578/2010. CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, kuria yra atsisakoma įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str. 3 d.). Skundžiama teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai t.y. įgijęs kreditorinio reikalavimo teisę UAB „Inkaso“ galės pakartotinai kreiptis į teismą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, minėtoje civilinėje byloje arba pareikšti atskirą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Fashion Gates“. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis apeliacine tvarka negali būti skundžiama.

71Nustatęs, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti UAB „Inkaso“ atskirojo skundo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

72

73Dėl AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ procesinės padėties byloje.

74Pagal civilinio proceso bendrą taisyklę tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Bankroto procesas turi tam tikrų ypatumų. Teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto byla yra pradedama, o ne užbaigiama. Todėl absoliučių ribojimų dėl asmenų įtraukimo į bankroto procesą po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti. Nepaisant to, ar pirmosios instancijos teismas įtraukė atsakovo potencialų kreditorių į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar jo neįtraukė, laiko prasme nėra ir negali būti apribota tokio asmens teisė siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą tiek pirmąja instancija sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tiek ir nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, nes bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas yra procedūrinio pobūdžio ir pagal turinį negali būti priskiriamas materialiajam teisiniam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1527/2009; 2010 m. liepos 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1204/2010). Tai reiškia, kad net ir neįtraukus UAB „Inkaso“ ar AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, (ne)pareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, šie asmenys vis tiek turi teisę pasiūlyti apeliacinės instancijos teismui atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūrą.

75Nagrinėjamu atveju AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, padavė po 17 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. pasibaigus 10 dienų nutarties apskundimo terminui (ĮBĮ 10 str. 13 d., t. 1, b.l. 136-137, t. 2, b.l. 22). Todėl Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi pagrįstai šiuos asmenis atsisakė įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tačiau, kaip minėta, toks procesinis sprendimas neužkerta teisės UAB „Inkaso“, AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ teikti apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. Apeliacinės instancijos teismas turi svarstyti šią kandidatūrą kartu su kitomis, jeigu ji atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus.

76

77Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

78Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui UAB „Fashion Gates“ iškėlė bankroto bylą, teisiškai reikšmingi tampa UAB „ACT!Invest“ atskirojo skundo argumentai dėl paskirto bankroto administratoriaus, taip pat UAB „Inkaso“, AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ išdėstyti argumentai dėl jų siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros. Apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankroto administratoriumi byloje paskyrė pareiškėjos pasiūlytą įmonę, o ne į bylą įtraukto trečiojo asmens UAB „ACT!Invest“ ar į bylą neįtrauktų asmenų UAB „Inkaso“, AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomus bankroto administratorius.

79Teisėjų kolegija pabrėžia, jog bankroto administratorius - svarbiausias asmuo bankroto procese, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus bankroto procese. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui: turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-376 patvirtintą ,,Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisykles“, kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę jį paskirti.

80Bankroto administratorius byloje parenkamas ne pagal viešųjų pirkimų ar aukcionų organizavimo taisykles, o teismo nuožiūra, nepažeidžiant teisės imperatyvų. Parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Nesant bankroto administratoriaus sutikimo ar Įmonių bankroto valdymo departamento pritarimo dėl bankroto administratoriaus galimumo teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas, šio administratoriaus kandidatūros teismas neturėtų svarstyti, o juo labiau skirti tokio asmens administratoriumi. Taigi teismas, prieš vertindamas atskirus kriterijus, kurie reikšmingi sprendžiant klausimą dėl asmens paskyrimo bankroto administratoriumi, privalo įsitikinti, ar egzistuoja prielaidos skirti asmenį administratoriumi – paties administratoriaus sutikimas administruoti įmonę ir Įmonių bankroto valdymo departamento pritarimas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir pan. yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų. Administratoriaus patirtis administruojant įmones nėra ir negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant šį klausimą, nes priešingu atveju neturintys pakankamai profesinės patirties bankroto administratoriai niekuomet jos ir neįgytų, jei bankroto procedūras būtų pavedama vykdyti tokią patirtį turintiems bankroto administratoriams, kurių profesinė patirtis tik dar labiau didėtų.

81Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė pareiškėjos siūlomą asmenį. Teismas nesvarstė nei UAB „ACT!Invest“ ir UAB „Inkaso“ siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros, nes sprendė, jog atsakovas visiškai atsiskaitė su šiuo kreditoriumi, nei PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomų bankroto administratoriaus kandidatūros, kadangi nutarė, kad šis kreditorius laiku nepateikė tinkamai įforminto procesinio prašymo.

82Su tokiais žemesnės instancijos teismo procesiniais sprendimais nesutinka teisėjų kolegija.

83Pirma, byloje nėra duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismui priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, atsakovas būtų visiškai įvykdęs sutartines prievoles UAB „ACT!Invest“ ir būtų pagrindas pašalinti šį asmenį iš bylos bei nesvarstyti jo siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros. UAB „ACT!Invest“ atskirajame skunde nurodė, kad atsakovas sumokėjo tik dalį skolos, o atsakovas to nepaneigė (CPK 12 str.). Tad teismas kartu su ieškovės siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūra turėjo svarstyti ir į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukto UAB „ACT!Invest“ siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūrą.

84Antra, PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavė teismui iš karto po to, kai su tokiu pareiškimu į teismą kreipėsi ieškovė (t. 2, b.l. 118-125). Tik dėl teismo nustatytų procesinio dokumento formalių trūkumų bei teismo operatyviai priimtos nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nebuvo svarstyti PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ pareiškime išdėstyti argumentai, tarp kurių, ir susiję su bankroto administratoriaus paskyrimu. Kolegijos nuomone, tuo atveju, kai teisme beveik tuo pačiu metu gauti kelių pareiškėjų pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei ir abi bylos paskiriamos nagrinėti tam pačiam teisėjui, šis teisėjas pirmiausia privalo išspręsti kiekvieno pareiškimo priimtinumo klausimą ir tik po to spręsti dėl jų pagrįstumo. Tokia situacija, kai neišsprendus vieno asmens pareiškimo priėmimo klausimo, svarstomas kito asmens pareiškime išdėstytų argumentų pagrįstumas tik pagal to asmens pareiškimą, ne tik pažeidžia tokį pareiškimą vėliau padavusio pareiškėjo teises, bet ir neatitinka bankroto proceso paskirties, lygiateisiškumo principo. Net ir pagrįstai nepriėmus šio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip minėta, šis asmuo, turi teisę apeliacinės instancijos teismui teikti bankroto administratoriaus kandidatūrą, kurią teisėjų kolegija turi svarstyti.

85Trečia, kadangi bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas yra procedūrinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, turėjo įvertinti ne tik į bylą įtrauktų, bet ir į ją neįtrauktų atsakovo potencialių kreditorių siūlomas bankroto administratorių kandidatūras, taigi, ir UAB „Inkaso“ bei AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomas bankroto administratorių kandidatūras.

86Taigi susidarė teisinė situacija, kai pirmosios instancijos teismas iš tiesų turėjo vertinti trijų bankroto administratorių kandidatūras: T. I., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „ACT!Invest“, taip pat UAB „Inkaso“, AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“. Tačiau šis teismas, nevertinęs UAB „ACT!Invest“, UAB „Inkaso“, AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomų bankroto administratorių, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą šiuo klausimu (CPK 183, 185 str.). Kolegija, nustačiusi, kad teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui, turi išspręsti bankroto administratoriaus klausimą ir administratoriumi paskirti tą asmenį, dėl kurio galimumo vykdyti bankroto procedūras nekiltų pagrįstų abejonių.

87Pirmiausia atmestina UAB „ACT!Invest“ ir UAB „Inkaso“ siūloma bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ kandidatūra, nes yra abejonių dėl šio bankroto administratoriaus galimumo nešališkai vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ vadovu yra paskirtas R. D. (t. 2, b.l. 185). Tuo tarpu UAB „ACT!Invest“ vadovė V. G. yra R. D. sutuoktinė (t. 2, b.l. 204-205). Santuoktiniais teisiniais ryšiais su vienu iš atsakovo kreditoriumi susijęs asmuo neturėtų būti skiriamas atsakovo bankroto administratoriumi, juo labiau, šio kreditoriaus prašymu. Todėl šis bankroto administratorius (UAB „Admivita“) neturėtų būti skiriamas administruoti UAB „Fashion gates“ veiklą.

88Sprendžiant, kurį – T. I. ar AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomą bankroto administratorių paskirti administruoti įmonę, turi būti atsižvelgiama ne tik į pretendentų profesinę patirtį administruojant įmonę, bet ir į kiekvieno asmens, kuris siūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, galimus interesus byloje. Iš esmės nei vienam proceso dalyviui neturi turėti teisinės reikšmės, kurį asmenį teismas paskirs bankroto administratoriumi, nes visi jie atitinka šiam darbui keliamus reikalavimus ir turėtų tinkamai atlikti jiems pavestas pareigas. Tačiau siekiant operatyvesnio bankroto procedūrų vykdymo, teisiniai santykiai tarp įmonės kreditorių, kurie gali lemti bankrutuojančios įmonės teisinį likimą, ir bankroto administratoriaus turėtų būti grindžiami pasitikėjimu. Jei bankroto procedūrų vykdymo metu bus reiškiami nušalinimo pareiškimai bankroto administratoriui, procedūrų vykdymas užtruks. Tai jokiu būdu nereiškia, kad teismas visuomet turėtų skirti didžiausio kreditoriaus pasiūlytą bankroto administratorių. Šiuo atveju tikslingiausia bankroto administratoriumi būtų paskirti bankroto administratorių, dėl kurio nėra abejonių dėl jo tinkamumo nešališkai atlikti šias pareigas. Tai nepažeistų atsakovo mažojo kreditoriaus, kuris inicijavo bankroto procesą ir kurio reikalavimas iš esmės buvo patenkintas, teisių ir teisėtų interesų. Šie argumentai sudaro pagrindą atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Apertus“. Šio bankroto administratoriaus profesinė patirtis bei užimtumas nėra dideli (3 įmonių bankroto procedūrų vykdymas), tačiau didelės profesinės patirties neturi ir UAB „Bankroto administratorių grupė“ (10 įmonių bankroto procedūrų vykdymas).

89Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui, tik netinkamai sprendė įmonės bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą. Nors žemesnės instancijos teismas ir pagrįstai atsisakė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“, taip pat pagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neįtraukė UAB „Inkaso“, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai nesvarstė šių asmenų, taip pat UAB „ACT!Invest“ siūlomų bankroto administratorių kandidatūrų. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalis, kuria UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių grupė“ naikintina ir bankroto administratoriumi skirtina UAB „Apertus“ (CPK 337 str. 4 p.).

90Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

91Apeliacinis procesas, pradėtas pagal UAB „Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

92Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

93Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti.

94Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių grupė“ ir atsakovo UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Apertus“ (duomenys neskelbtini).

95Kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

96Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

97Apeliacinį procesą, pradėtą pagal UAB „Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, nutraukti.