Byla 3K-3-565/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. U. ir atsakovo M. F. (M. F.) kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), S. U. ir M. F. dėl sandorio dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P. ir Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė: 1) pripažinti negaliojančiais: 2004 m. sausio 7 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 1,41 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), 0,19 ha dalies, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, pirkimo–pardavimo; 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 1,41 ha ploto žemės sklypo 0,19 ha dalies, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, pirkimo–pardavimo; 2007 m. sausio 9 d. priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 1,41 ha ploto žemės sklypo 0,19 ha dalies, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, perdavimo–priėmimo; 2) taikyti restituciją natūra; įpareigoti M. F. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo 1,41 ha žemės sklypo ( - ) 0,19 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas; priteisti iš S. U. M. F. 82 609 Lt; priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos S. U. 6 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

8Teismas nustatė, kad 2004 m. sausio 7 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pardavė atsakovei S. U. 14 100 kv. m ploto (1,41 ha) žemės sklypą ( - ); kad šiame sklype yra 0,19 ha valstybinės reikšmės miško žemės; kad ši teritorija Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui; kad S. U. 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 1,41 ha žemės sklypą bei kitą jai priklausantį 0,2 ha žemės sklypą ( - ) atsakovui M. F.

9Teismas sprendė, kad 2004 m. sausio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytos su S. U. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl pardavimo jai 0,19 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 1,41 ha žemės sklypą ( - ) prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4, 6 straipsniams, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 13, 16 straipsniams), draudžiančioms įgyti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, kuriems priskirtini ir miesto miškai, todėl pripažino ją iš dalies negaliojančia, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsniu, taikė restituciją natūra (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

10Teismas konstatavo, kad, pripažinus iš dalies negaliojančiu pirminį sandorį dėl žemės sklypo, kuriame yra miškas, įsigijimo, yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir vėlesnį šio sklypo dalies, kuriame yra 0,19 ha miško plotas, perleidimą M. F. pagal kitą sandorį prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms, ir taikyti restitucija natūra. Teismas taip pat pripažino negaliojančiu ir 2007 m. sausio 9 d. perdavimo–priėmimo akto dalį, kuria S. U. perdavė M. F. žemės sklypą (CK 1.80 straipsnis).

11Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra reikšmingas žemės sklypo, kuriame yra miškas, pirkusių atsakovų S. U. ir M. F. sąžiningumas ar nesąžiningumas, nes restitucijos natūra taikymo būtinumas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 47 straipsnio, kuriame nustatyta, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei, taigi, jų buvimas privačioje nuosavybėje negalimas ne tik dėl atskiruose įstatymuose esančių normų, bet ir dėl šios tiesiogiai taikytinos konstitucinės nuostatos.

12Teismas nurodė, kad negalima remtis žemėtvarkos projektu, kuris prieštarauja įstatymams, galiojusiems sandorio sudarymo metu; kad žemėtvarkos projekto patvirtinimas nesuteikia asmenims daugiau teisių, negu galiojantys įstatymai, t. y. parduoti žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas ir kuris išimtine teise priklauso valstybei.

13Teismas taikė restituciją natūra vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, 6.146, 6.147 straipsniais, įpareigodamas atsakovą M. F. grąžinti valstybei 1,41 ha žemės sklypo 0,19 ha dalį, kurioje yra miškas; atsakovę S. U. – M. F. 82 609 Lt, kurie buvo sumokėti už 0,19 ha ploto, kurioje yra miškas, dalį, o VAVA – S. U. 6 Lt, kuriuos ji sumokėjo už 1,41 ha žemės sklypo 0,19 ha dalį, kurioje yra miškas.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą, sprendimą papildė – panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 6022-01 ,,Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo pardavimo pil. S. U.“ dalį dėl 0,19 ha žemės ploto pardavimo; priteisė iš S. U. ir M. F. po 10 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.

15Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus; sutiko su apeliantės S. U. argumentu, kad teismas neturėjo taikyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, nurodė, jog dėl netinkamo šios materialiosios teisės taikymo sprendimas nėra neteisėtas. Teisėjų kolegija ištaisė pirmosios instancijos teismo, nesprendusio Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 6022-01 dalies teisėtumo, padarytą klaidą ir, atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teismo teises nagrinėjant bylas, kai jose yra viešasis interesas, nesant prokuroro pareikšto reikalavimo, pripažino neteisėtu ir panaikino įsakymo dalį.

16Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, nes apeliantai nelaikytini sąžiningais įgijėjais; kad, apskaičiuodamas grąžintiną kitai sandorio šaliai pinigų sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aritmetiniu sklypo dalies vertės apskaičiavimu – 0,19 ha sklypo vertę apskaičiavo proporcingai nuo visos sandorio sumos.

17Teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad ieškinio senatis ginčyti valstybinės žemės įsigijimo sandorį prasidėjo nuo administracinių aktų priėmimo – 1995 m. vasario 8 d., pripažino nepagrįstu; nurodė, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta 2004 m. sausio 7 d. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria išaiškintos teisės normos, nustatančios terminą, per kurį gali būti apskųstas sprendimas atkurti nuosavybės teises, konstatavo, kad ieškinio senatis dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 6022-01 dalies panaikinimo nepažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005; 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-666; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

18III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu atsakovė S. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

201. Teismai netinkamai taikė CK 1.80 straipsnį – šio straipsnio taikymo ir sandorio pripažinimo prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms nesiejo su faktine sandorio sudarymo metu buvusia padėtimi. Šioje byloje teismai CK 1.80 straipsnio taikymo tikslais privalėjo tirti: 1) kokios yra tikslios 1,41 ha sklypo ribos; 2) ar į sklypą patenka taksacinio miško Nr. 124 plotai; 3) kokio dydžio šis miško plotas patenka į 1,41 ha sklypą; 4) vertindami individualias medžių 1,41 ha sklype savybes, tirti, ar jie pagrįstai galėjo būti priskirti miškui ginčo sandorio sudarymo metu. Teismai nevertino, kad ginčo sklypas yra suformuotas tik pagal preliminarius matavimus, kad tikslūs jo duomenys – ribos, plotas, padėtis vietovėje – nenustatyti, matavimai, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytą preliminarų 0,19 ha dydį, neatlikti.

21Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir nepagrįstai taikė prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms prezumpciją, nors ji įstatyme ir nenustatyta. Ieškovas ir bylą inicijavęs trečiasis asmuo iš esmės buvo atleisti nuo pareigos įrodyti faktines aplinkybes – sąlygas, kurioms esant yra pagrindas konstatuoti sandorio prieštaravimą imperatyvui ir taikyti CK 1.80 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nepakanka duomenų apie miško buvimą 0,19 ha plote.

22Teismų išvadų nepatvirtina jokie įrodymai byloje. Teismas pripažino niekinėmis sandorių dalis dėl 0,19 ha ploto pardavimo, nors byloje nėra jokių matavimų, kurie pagrįstų šį konkretų dydį. Teismai nevertino byloje esančių įrodymų, kurie paneigia miško ploto buvimą ginčo sklype sandorio sudarymo metu: 2001 m. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atlikto konkretaus sklypo kadastro duomenų fiksavimo, kurio metu nebuvo nustatyta, kad pardavimui suformuotame sklype būtų miškas; Nekilnojamojo turto registro duomenų apie tai, kad nėra duomenų, jog ginčo sklype būtų miškas; šalių paaiškinimų.

23Teismai pažeidė oficialiųjų rašytinių įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo Nekilnojamojo turto kadastro duomenų patikimumo prezumpcija (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

24Teismas neįvertino, kad ginčo sklypas yra suformuotas, atliekant tik preliminarius matavimus, sklypo ribos nustatytos preliminariai. Teismas priėmė prielaidomis grįstą sprendimą.

252. Teismai neteisingai aiškino ir taikė sąžiningo įgijėjo institutą reglamentuojančias teisės normas, CK 1.5, 1.80, 4.96 straipsnių nuostatas, neteisingai nustatė bylos įrodinėjimo dalyką, spręsdami dėl asmens sąžiningumo, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas.

26Apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškintis ir tirti, ar teisės normų pažeidimas yra susijęs su tuo, kad asmuo dėl jo paties negavo informacijos, iš kurios galėtų spręsti, ar yra kokia nors rizikos įgyjant turtą; teismas iš viso netyrė ir nevertino sandorio sudarymo aplinkybių; konstatavo kasatorės nesąžiningumą, nors ieškovas to net neįrodinėjo.

27Teismas, spręsdami įgijėjų sąžiningumo klausimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – teismo išvados nepagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu; peržengtos apeliacijos ribos; pažeistas draudimas priimti blogesnį sprendimą, kasatorės teisė į tinkamą gynybą.

283. Teismai netinkamai taikė CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintų restitucijos principų (2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009).

29Byloje taikytas piniginio ekvivalento apskaičiavimo būdas neužtikrino esminio restitucijos tikslo grąžinti šalis į buvusią padėtį: teismai netyrė ir nevertino, už kokią kainą M. F. įsigijo iš S. U. 0,19 ha miško plotą; valstybės S. U. grąžintina kaina už 0,19 ha plotą buvo skaičiuojama ne nuo sklypo nominalios vertės, o nuo investicinių čekių, kuriais buvo atsiskaitoma, taip nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų 2009 m. sausio 27 d. nutartyje Nr. 3K-3-41/2009.

30Teismai nepagrįstai netaikė CK 6.145 straipsnio 2 dalies, netinkamai aiškino šio restitucijos netaikymo pagrindo sąlygas, nevertino kasatorės nurodytų bylos išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija neturėjo būti taikoma.

314. Apeliacinės instancijos teismas, nutaręs sprendimą papildyti, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir draudimą priimti blogesnį sprendimą apeliacinėje instancijoje (CPK 313 straipsnis), taip pat netinkamai taikė CK 1.78 straipsnio 3 dalį – teismo teisė savo iniciatyva spręsti dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir niekinio sandorio padarinių taikoma tik civiliniams teisiniams santykiams ir netaikoma administraciniams aktams.

325. Teismai pažeidė proporcingumo principą, tinkamai nepagrindę viešojo intereso poreikio šioje byloje; sprendimą dėl restitucijos priėmė, klaidingai išaiškinę ir pritaikę bendruosius teisės principus; pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį.

33Atsakovas M. F. pareiškimu prisideda prie S. U. kasacinio skundo.

34Kasaciniu skundu atsakovas M. F. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

351. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad S. U. suformuotame 1,41 ha žemės sklype yra 0,19 ha valstybinio miško; teismai tokią išvadą padarė netinkamai įvertinę byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškinę ir taikę materialiosios teisės normas.

36Kaimo teritorijoje esantys miškai prie valstybinės reikšmės miškų nepriskiriami. Remiantis Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1990 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 5-60 ,,Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarkos“, asmeninio ūkio žemės galėjo būti skiriama tik kaimo vietovėje. Ginčo teritorija prie miesto prijungta tik 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304. Dėl esminių valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų buvo susitarta dar 1995 m., todėl sutartis laikytina galiojančia nuo 1995 m. (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo susitarimo dėl pagrindinių sutarties sąlygų momento (CK 6.305 straipsnis).

37Teismai tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, netinkamai aiškino tarp S. U. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai nustatė sutarties galiojimo pradžios momentą, neatskleidė bylos esmės. Teismai pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį, nes nenurodė argumentų, paneigiančių oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose – Nekilnojamojo turto registro išraše – esančius duomenis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo sklypai yra žemės ūkio (asmeninio ūkio) paskirties žemė, kurioje jokio miško nėra. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. 16559, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų 2008 m. rugsėjo 3 d. schemos fragmentas Nr. P0809-0011 ir Miškų valstybės kadastro duomenų 2008 m. birželio 17 d. patikrinimo aktas Nr. 206 nepatvirtina, kad prokuroro ginčijamų sandorių sudarymo metu žemės ūkio paskirties žemėje būtų buvęs miškas.

38Teismai neanalizavo ir nepasisakė, nuo kada ginčo sklype atsirado miškas. Miškas gali augti tik miško paskirties, o ne žemės ūkio paskirties žemėje (Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismai nepašalino šio akivaizdaus prieštaravimo.

392. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies normą, kurioje nustatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus; taip pat pažeidė CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, CPK 320 straipsnio 2 dalį. Prokuroras ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 6022-01. Teismas, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, tik nurodė, kad šio įsakymo dalis dėl 0,19 ha žemės ploto pardavimo pažeidžia imperatyviąsias teisės normas ir visuomenės interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visos visuomenės narių poreikiams tenkinti. Teismas neargumentavo, kokias konkrečias imperatyviąsias teisės normas pažeidžia įsakymo dalis, taigi pažeidė reikalavimą motyvuoti sprendimą (CPK 263 straipsnis).

403. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl viešojo intereso, dispozityvumo principo, sutarčių sudarymo (2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2009; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-578/2007; 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009).

41IV. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

42Atsiliepimu į atsakovų kasacinius skundus ieškovas prašo kasacinius skundus atmesti, o skundžiamus nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

431. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus įrodymus, tinkamai vadovavosi CPK 183, 185 straipsnių normomis, pagrįstai konstatavo valstybinės reikšmės miško buvimo faktą ginčo sklype. Teismui pateikti Valstybinės miškotvarkos tarnybos (naujas pavadinimas – Valstybinė miškų tarnyba) parengti rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad ginčo sklype buvo ir yra 0,19 ha valstybinės reikšmės miško. Šios tarnybos 2008 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. 16559, Miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų 2008 m. rugsėjo 3 d. schemos fragmentas Nr. P0809-0011 ir Miškų valstybės kadastro duomenų 2008 m. birželio 17 d. patikrinimo aktas Nr. 206 pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais miško buvimo faktą ginčo žemės sklype.

44Valstybės miškų kadastre miškų plotai žymimi kvartalais ir juos sudarančiais taksaciniais sklypais, kurie, kaip ir Nekilnojamojo turto registre registruojamų žemės sklypų plotai, apskaitomi naudojantis ta pačia koordinačių sistema. Toks ginčo miško ploto apibrėžtumas yra pakankamas ginčo objektui identifikuoti, tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, konstatavęs, kad, remiantis CK 1.109 straipsniu, miškui apibrėžti yra būtini du kriterijai: jo dislokacija teritorijoje ir dydis. Tai reiškia, kad teismo sprendimui įgyvendinti pakanka, kad būtų nurodyta miško dislokacija ir jo dydis.

452. Objektyvios aplinkybės įrodė, kad, apžiūrėjęs perkamą sklypą ir pastebėjęs jame augančius medžius, pirkėjas M. F. turėjo būti atidus ir dėmesingas ir išsiaiškinti, ar sklype 19 arų plote augantys medžiai nėra laikytini mišku, kurio įgijimas yra draudžiamas pagal galiojančius teisės aktus.

463. Teismai pagrįstai netaikė CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyto restitucijos natūra apribojimo. Objektyviai vertinant sandorių sudarymo aplinkybes, matyti, kad atsakovams buvo ir turėjo būti žinoma, kad ginčo sklypo dalis yra apaugusi mišku, kurio jie neturi teisės įsigyti privačion nuosavybėn.

474. Ginčo atveju taikytinos CK normos konsensualinių sandorių ir sandorių, kuriems privaloma notarinė sudarymo forma, ypatumų. Šiuo atveju sutartis yra sudaryta ne nuo ketinimų išreiškimų momento, bet nuo momento, kai šalių susitarimas patvirtinamas įstatymų reikalaujama forma ir įregistruojamas viešajame registre.

485. Teismas pagrįstai taikė aritmetinį metodą, apskaičiuodamas ginčo sklypo dalies vertę. Atsakovo pateikta teismui turto vertinimo ataskaita neteisinga, nes iš jos turinio matyti, kad, vertinant sklypo aro kainą, nebuvo atskirai įvertinta mišku apaugusios žemės vertė ir medynų, augančių šiame plote, vertė (tokią vertės nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos taisyklės).

496. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos. Įvertinus susiklosčiusią teismų praktiką, darytina išvada, kad imperatyviųjų teisės normų pažeidimas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimo srityje turi esminę reikšmę valstybės ir visuomenės teisėms, konkrečiai – miestiečių teisėtiems interesams, todėl traktuotinas kaip viešasis interesas.

50Atsiliepimais į atsakovų kasacinius skundus atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atsakovų kasacinius skundus atmesti, skundžiamus teismų nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimuose teigiama, kad kasatorių skundžiami teismų nutartis ir sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, kad teismai tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas.

51Atsiliepimu į atsakovų kasacinius skundus trečiasis asmuo Aplinkos ministerija prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; teigia, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi tuo, kad pagal Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. 16559, Miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų 2008 m. rugsėjo 3 d. schemos fragmentą Nr. PO809-0011 ir Miškų valstybės kadastro duomenų 2008 m. birželio 17 d. patikrinimo aktą Nr. 206 nustatyta, jog šiame 1,41 ha žemės sklypo plote ( - ) yra 0,19 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotas. Teismai taip pat konstatavo, kad ši žemės sklypo ploto dalis S. U. negalėjo būti parduota, nes ji yra miesto miškas, išimtine nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai.

54Šioje byloje esminiai klausimai yra šie: kokį teisinį statusą turėjo S. U. išskirtas 1,41 ha ploto žemės sklypas, kokia tvarka jis ar jo dalis galėjo pakeisti statusą ir koks žemės sklypo (1,41 ha) ar jo dalies (0,19 ha) teisinis statusas buvo 2004 m. sausio 7 d., sudarant ginčijamą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

55Dėl ( - ) gyvenamosios vietovės priskyrimo Vilniaus miesto savivaldybei

56Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų darytina išvada, kad dėl ( - ) gyvenamosios vietovės priskyrimo Vilniaus miestui 0,19 ha ginčijamo S. U. žemės sklypo ploto dalis pagal Miškų įstatymo 4 straipsnį tapo kaip miesto miškas, turintis valstybinę reikšmę. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo 1996 m. balandžio 24 d. įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu Vilniaus miesto savivaldybei priskyrė ( - ) gyvenamąją vietovę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo įstatymu atitinkama žemės teritorija iš Trakų rajono savivaldybės priskirta Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau jame nebuvo sprendžiamas priskirtos teritorijos žemės paskirties klausimas.

57Dėl žemės S. U. skyrimo pagrindo

58Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, tačiau dėl netinkamo šio įstatymo taikymo teismo sprendimas nėra neteisėtas. Iš šio teismo motyvo galima daryti išvadą, kad S. U. žemė skirta ne atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą, bet ją suteikiant kitu būdu. Byloje yra (T. 1, b. l. 92). Trakų rajono Kariotiškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos 1994 m. gegužės 12 d. sprendimas, kuriuo patikslintas asmenų, kuriems skirta (ir nuomojama) asmeninio ūkio žemė apylinkės gyventojams, kuriame Nr. 19, kaip nuomininkė, nurodyta S. U. Iš nurodyto sprendimo žodžių, kad tai yra patikslintas sąrašas, galima daryti išvadą, jog turėjo būti anksčiau sudaryti apylinkėje gyvenančių asmenų, kuriems išskirta asmeninio ūkio žemė, sąrašai.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. A. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, Panevėžio rajono savivaldybė, V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2010, konstatuota, kad žemės asmeniniam ūkiui suteikimas prasidėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. liepos 26 d. priėmus nutarimą Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“. Tik 1994 m. liepos 12d. įstatymu Nr. I-535 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos teisinių aktų žemės klausimais, kurie, įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, netenka galios“ buvo nutrauktas žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui pagal nurodytą Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Nors nagrinėjama ir nurodytos civilinės bylos aplinkybės yra netapačios, tačiau joje įvardytas laikotarpis, kuriuo buvo formuojama asmeninio ūkio žemėnauda. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. kovo 8 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 2 punkte, be kita ko, konstatavo, kad pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ žemės suteikimas gyventojų asmeniniams ūkiams yra nutrauktas (1994 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. I-535 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos teisinių aktų žemės klausimais, kurie, įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, netenka galios“ 2) ir asmeninio ūkio faktinės žemėnaudos formavimas yra pasibaigęs.

60Trakų rajono Kariotiškių agrarinės reformos tarnybos 1996 m. kovo 30 d. išvadoje (T. 1, b. l. 97) nurodyta, kad S. U. Kariotiškių apylinkės Tarybos 1993 m. gegužės 25 d. ar 1995 m. gegužės 25 d. (data neaiški, nes metai taisyti – paskutinis skaičius 3 ar 5 ir taisymas neaptartas) ir 1994 m. gegužės 12 d. sprendimais jai skirta 3 ha žemės ūkio naudmenų. Pažymėtina, kad 1995 m. sausio 23 d. pažymoje (T. 1, b. l. 94) nurodyta, kad S. U. turi teisę iš valstybės pirkti 1,41 ha asmeninės ūkio žemės. Šioje pažymoje kaip pastaba nurodyta, kad Kariotiškių apylinkės 1994 m. gegužės 12 d. sprendimu skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės.

612001 m. birželio 10 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akte (T. 1, b. l. 98) nurodyta, kad S. U. rengiamas suformuoti žemės ūkio veiklai 1,41 ha ploto sklypas (akto 1 punktas). Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (akto 6 punktas) nenurodyta, kad turi būti laikomasi miško naudojimo sąlygų.

622001 m. liepos 25 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (T. 1, b. l. 100) 8-7 žemės sklype nurodyta 1,40 ha žemės ūkio paskirties žemės ir 0,01 ha vandenų. Miško jame nenurodyta. Miško buvimas nenurodytas ir kituose dokumentuose (T. 1, b. l. 101-106).

63Šioje byloje žemės sklypo ir jo paskirties nustatymas turi reikšmės bylai, nes teismai turi išaiškinti, kokios paskirties žemės sklypas buvo suteiktas S. U. ir ar suteikimo metu jame buvo miško, ar medžiai jame išaugo po žemės sklypo skyrimo.

64Dėl Žemės įstatymo normų aiškinimo ir taikymo S. U. išskirtam žemės sklypui

65Žemės įstatymo, priimto 1994 m. balandžio 26 d. (pirminė įstatymo Nr. I-446 redakcija), 39 straipsnio, pavadinto žemės ūkio paskirties žemės apsauga, 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės plotai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos arba kitos žemės naudmenos, pagal savo dirvožemių savybes tinkamos paversti žemės ūkio naudmenomis, parduodami, suteikiami naudotis arba išnuomojami pirmiausia žemės ūkio veiklai. Šios įstatymo nuostatos viena reikšmių yra ta, kad žemės naudmenos turėjo apibrėžtą paskirtį, pagal kuria turėjo būti naudojamos, ir ši paskirtis galėjo būti keičiama tik laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.

66Žemės įstatymo, priimto 1994 m. balandžio 26 d. (pirminė įstatymo Nr. I-446 redakcija), 39 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad, naudojant privačią ir valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, žemės ūkio naudmenos turi būti saugomos nuo apaugimo krūmais ir mišku, ar kitokio ūkinių savybių pablogėjimo. Taigi pagal šias įstatymo normas žemės ūkio paskirties žemė turėjo būti naudojama tik pagal paskirtį ir taip, kad jos paskirtis nepasikeistų ir ji nepablogėtų, be kita ko, neapaugtų krūmais ar mišku.

67Pagal Žemės įstatymo, priimto 1994 m. balandžio 26 d. (pirminė įstatymo Nr. I-446 redakcija), 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės savininkas, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą, turėjo teisę pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Ši įstatymo nuostata reiškė, kad žemės paskirtis negalėjo būti pakeista savavališkai. Pagal žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą žemės savininkas privalėjo naudoti privataus žemės sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų: statyti pastatus ir įrenginius, melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius ir mišką, rengti tvenkinius ir infrastruktūros objektus, tiesti komunikacijas. Naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį turėjo ir jos naudotojai (Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 punktas). Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarka buvo nustatyta Žemės įstatymo 31 straipsnyje. Vadovaudamasi juo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 776 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarką

682004 m. sausio 27 d. priimtu įstatymu Nr. IX-1983 Žemės įstatymas išdėstytas nauja redakcija (galioja nuo 2004 m. vasario 21 d.). Jame taip pat nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (21 straipsnio 1 punktas). Taip pat nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir keitimo tvarka (24 straipsnis).

69Šio įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintas žemės ūkio paskirties žemės reglamentavimas. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Taigi pagal šį įstatyme nustatytą reglamentavimą žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas negali savavališkai pakeisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Iš tokio įstatyme nustatyto reglamentavimo darytina išvada, kad žemės ūkio paskirties žemė turi būti išsaugota, o jeigu jos paskirtį norima pakeisti, turi būti laikomasi įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatytos tvarkos. Tokia išvada darytina ir remiantis Žemės įstatymo 53 straipsniu, kuriame nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal įstatymus. Atsakomybė už Žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį yra nustatyta 1995 m. birželio 20 d. įstatyme Nr. I-957 (nuo 1995 m. liepos 5 d.) (Žin., 1995, Nr. 55-1365), ATPK 522 straipsnyje.

70Po 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 Žemės įstatymas nauja redakcija nebuvo priimtas, nors daugeliu atveju jo atitinkamos normos buvo keičiamos ir papildomos. Galiojant ir paskutiniam (2010 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. XI-912 (nuo 2010 m. liepos 1 d.) Žemės įstatymo pakeitimui, žemės savininkai ir naudotojai privalo išsaugoti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir ji gali būti keičiama tik laikantis Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų, konkrečiai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (nauja redakcija nuo 2004 m. spalio 17 d.) (Žin., 2004, Nr. 152-5545) „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo“ patvirtintos Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos reikalavimų.

71Dėl Miškų įstatymo normų aiškinimo ir taikymo S. U. išskirtam žemės sklypui

72Miškų įstatymo (pirminė 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671 redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 25 d.) 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai ir sausinimo grioviai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrengimų užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, pelkės, smėlynai, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

73Miško žemė gali būti miškų ūkio arba konservacinės paskirties.

74Miškų įstatymo (pirminė redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 25 d.) 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha, apaugęs medžiais ir kita miško augalija arba laikinai jos netekęs (kirtavietės, degimvietės), žemės plotas.

75Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 m pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

76Miškų įstatymo (pirminė redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 25 d.) 3 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad miško valda – privačios arba valstybinės nuosavybės teise valdomas miško žemės sklypas.

77Miškų įstatymo (pirminė redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 25 d.) 5 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti:

781) valstybiniams rezervatams, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatams;

792) Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;

803) apsauginiams miškams iki 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, ypač vertingiems rekreaciniams miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurortų sanitarinės apsaugos I – II zonoms, miestų miškams, miško parkams, miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir miško sėklinėms plantacijoms.

81Šio straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškams taip pat priskiriami kiti pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos ir kitus įstatymus neprivatizuotini miškai, išskyrus miškus, kurie įstatymų nustatyta tvarka grąžinami privatinėn nuosavybėn. Šioje įstatymo normoje (5 straipsnyje) ar kitose įstatymo normose nebuvo nustatyta, kad miestų miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai, įtvirtinta Miškų įstatymo (1994 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. I-671 redakcija, galiojanti nuo 2001 m. balandžio 25 d.) 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Šio straipsnio 4 dalies 6 punkte taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

82Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo, kurio 1 punktas išdėstytas taip: „Patvirtinti 1014,04 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotus (pridedama) pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas“. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties neaišku, kuriuo Vyriausybės nutarimu – 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ar 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013, ginčijama žemės sklypo dalis pripažinta valstybinės reikšmės miškų plotu. Pažymėtina, kad 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671 5 straipsnio 6 dalyje (pirminė redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 25 d.) nebuvo nustatyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Miškų įstatymo (1994 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. I-671 redakcija) 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, kad valstybinės reikšmės miškai – tai miestų miškai, įsigaliojo nuo 2001 m. balandžio 25 d. (Žin., 2001, Nr. 35-1161). Taigi iki šio laiko miestų miškai teritoriniu požymiu nebuvo priskirti prie valstybinių miškų.

83Minėta, kad teismai rėmėsi Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. 16559, Miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų 2008 m. rugsėjo 3 d. schemos fragmentu Nr. PO809-0011 ir Miškų valstybės kadastro duomenų 2008 m. birželio 17 d. patikrinimo aktu Nr. 206, kuriuose nustatyta, jog šiame 1,41 ha žemės sklypo plote ( - ) yra 0,19 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotas. Pažymoje (T. 1, b. l. 10) ir 2008 m. birželio 17 d. patikrinimo akto Nr. 206 priede (T. 1, b. l. 12) nurodyta, kad sklype Nr. 124 yra 8 Bt, 2 Gl, kurių amžius 16 metų, ir B, kurių amžius yra 10 metų. Remiantis net maksimaliu nurodytų medžių amžiumi išeitų, jog Bt ir Gl augimo pradžia yra ne ankstesnė kaip 1992 metai, o B – ne ankstesnė kaip 1998 metai. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas turi aiškintis, ar, Vyriausybei priimant 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154, ar 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2013, S. U. skirto žemės sklypo dalyje buvo miškas, ar tik jis po žemės sklypo skyrimo apaugo medžiais (Bt, Gl ir B). Šios aplinkybės aiškintinos ir vertintinos dėl S. U. skirto 0,19 ha žemės sklypo dalies teisinio statuso.

84Reziumuojant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad teismai, pripažindami valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, neišaiškino ir neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, todėl jų sprendimai naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

85Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

86Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

87Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad 2004 m. sausio 7 d. valstybinės žemės ūkio paskirties... 9. Teismas sprendė, kad 2004 m. sausio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko... 10. Teismas konstatavo, kad, pripažinus iš dalies negaliojančiu pirminį... 11. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra reikšmingas žemės sklypo, kuriame... 12. Teismas nurodė, kad negalima remtis žemėtvarkos projektu, kuris... 13. Teismas taikė restituciją natūra vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi,... 14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 15. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir... 16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos... 17. Teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad ieškinio senatis ginčyti... 18. III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu atsakovė S. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 20. 1. Teismai netinkamai taikė CK 1.80 straipsnį – šio straipsnio taikymo ir... 21. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir nepagrįstai taikė... 22. Teismų išvadų nepatvirtina jokie įrodymai byloje. Teismas pripažino... 23. Teismai pažeidė oficialiųjų rašytinių įrodymų vertinimo taisykles,... 24. Teismas neįvertino, kad ginčo sklypas yra suformuotas, atliekant tik... 25. 2. Teismai neteisingai aiškino ir taikė sąžiningo įgijėjo institutą... 26. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškintis ir tirti, ar teisės... 27. Teismas, spręsdami įgijėjų sąžiningumo klausimą, pažeidė įrodymų... 28. 3. Teismai netinkamai taikė CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnį,... 29. Byloje taikytas piniginio ekvivalento apskaičiavimo būdas neužtikrino... 30. Teismai nepagrįstai netaikė CK 6.145 straipsnio 2 dalies, netinkamai aiškino... 31. 4. Apeliacinės instancijos teismas, nutaręs sprendimą papildyti, pažeidė... 32. 5. Teismai pažeidė proporcingumo principą, tinkamai nepagrindę viešojo... 33. Atsakovas M. F. pareiškimu prisideda prie S. U. kasacinio skundo.... 34. Kasaciniu skundu atsakovas M. F. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 35. 1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad S. U. suformuotame 1,41 ha žemės... 36. Kaimo teritorijoje esantys miškai prie valstybinės reikšmės miškų... 37. Teismai tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, netinkamai aiškino... 38. Teismai neanalizavo ir nepasisakė, nuo kada ginčo sklype atsirado miškas.... 39. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies... 40. 3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl... 41. IV. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai... 42. Atsiliepimu į atsakovų kasacinius skundus ieškovas prašo kasacinius skundus... 43. 1. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus įrodymus, tinkamai vadovavosi... 44. Valstybės miškų kadastre miškų plotai žymimi kvartalais ir juos... 45. 2. Objektyvios aplinkybės įrodė, kad, apžiūrėjęs perkamą sklypą ir... 46. 3. Teismai pagrįstai netaikė CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyto... 47. 4. Ginčo atveju taikytinos CK normos konsensualinių sandorių ir sandorių,... 48. 5. Teismas pagrįstai taikė aritmetinį metodą, apskaičiuodamas ginčo... 49. 6. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo... 50. Atsiliepimais į atsakovų kasacinius skundus atsakovas Nacionalinė žemės... 51. Atsiliepimu į atsakovų kasacinius skundus trečiasis asmuo Aplinkos... 52. Teisėjų kolegija... 53. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi tuo, kad pagal Aplinkos... 54. Šioje byloje esminiai klausimai yra šie: kokį teisinį statusą turėjo S.... 55. Dėl ( - ) gyvenamosios vietovės priskyrimo Vilniaus miesto savivaldybei... 56. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų darytina išvada, kad dėl (... 57. Dėl žemės S. U. skyrimo pagrindo... 58. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, spręsdamas ginčą... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 60. Trakų rajono Kariotiškių agrarinės reformos tarnybos 1996 m. kovo 30 d.... 61. 2001 m. birželio 10 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akte (T.... 62. 2001 m. liepos 25 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (T. 1, b. l. 100)... 63. Šioje byloje žemės sklypo ir jo paskirties nustatymas turi reikšmės bylai,... 64. Dėl Žemės įstatymo normų aiškinimo ir taikymo S. U. išskirtam žemės... 65. Žemės įstatymo, priimto 1994 m. balandžio 26 d. (pirminė įstatymo Nr.... 66. Žemės įstatymo, priimto 1994 m. balandžio 26 d. (pirminė įstatymo Nr.... 67. Pagal Žemės įstatymo, priimto 1994 m. balandžio 26 d. (pirminė įstatymo... 68. 2004 m. sausio 27 d. priimtu įstatymu Nr. IX-1983 Žemės įstatymas... 69. Šio įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintas žemės ūkio paskirties žemės... 70. Po 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 Žemės įstatymas nauja... 71. Dėl Miškų įstatymo normų aiškinimo ir taikymo S. U. išskirtam žemės... 72. Miškų įstatymo (pirminė 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671 redakcija,... 73. Miško žemė gali būti miškų ūkio arba konservacinės paskirties.... 74. Miškų įstatymo (pirminė redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 25 d.)... 75. Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei... 76. Miškų įstatymo (pirminė redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 25 d.)... 77. Miškų įstatymo (pirminė redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 25 d.)... 78. 1) valstybiniams rezervatams, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatams;... 79. 2) Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;... 80. 3) apsauginiams miškams iki 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir... 81. Šio straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškams... 82. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Vyriausybės 2002 m.... 83. Minėta, kad teismai rėmėsi Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos... 84. Reziumuojant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad teismai,... 85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 87. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...