Byla e2-355-823/2019
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-538-856/2018, kuria teismas patvirtino kreditoriaus R. K. finansinį reikalavimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Deiginta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Belfuel“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-538-856/2018, kuria teismas patvirtino kreditoriaus R. K. finansinį reikalavimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Deiginta“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

1.

6Ginčas byloje kilęs dėl buvusio bankrutuojančios bendrovės vadovo finansinio reikalavimo bankrutuojančiai bendrovei tvirtinimo.

72.

8Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi tenkino BUAB „Deiginta“ bankroto administratoriaus 2017 m. birželio 12 d. prašymą ir į BUAB „Deiginta“ kreditorių sąrašą įtraukė buvusį šios bendrovės vadovą R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su 256 782,85 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kuris, pasak bankroto administratoriaus, susidarė R. K. asmeninėmis lėšomis vykdant prievoles už bendrovę.

93.

10Bendrovės kreditorė UAB „Belfuel“ dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad bankroto administratoriaus prašymas negalėjo būti tenkinamas, kadangi nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. K. finansinį reikalavimą. Šiaulių apygardos teismas, sutikdamas su UAB „Belfuel“ pozicija, kad reikalinga išreikalauti papildomus įrodymus, 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pasinaikino 2017 m. birželio 14 d. nutartį.

114.

122017 m. liepos 4 d. Šiaulių apygardos teismui R. K. pateikė prašymą patvirtinti jo 256 782,85 Eur finansinį reikalavimą ir papildomus įrodymus. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškėjo finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtino trečiosios eilės kreditoriaus R. K. 255 847,09 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Deiginta“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-414-407/2018 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perdavė R. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

135.

14Grąžindamas R. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad šiuo atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės yra susijusios su tuo, ar tam tikros UAB „Deiginta“ prievolės buvo įvykdytos R. K. lėšomis ir ar atsakovė liko už tai skolinga R. K.. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nagrinėjamam klausimui svarbios informacijos, t. y. kad avansinėse apyskaitose už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2014 metų birželio mėnesio yra fiksuojamos R. K., kaip atskaitingo asmens, bendrovės reikmėms patirtos išlaidos, tačiau nėra nurodytos atskaitingam asmeniui išmokėtos piniginės lėšos; kad avansinėse apyskaitose nebuvo fiksuojamos ir pagal pinigų priėmimo kvitus gautos lėšos, todėl pagal pateiktas avansines apyskaitas nebuvo įmanoma nustatyti faktinio bendrovės įsiskolinimo R. K., kaip atskaitingam asmeniui.

156.

16Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją R. K. nurodyti aplinkybes, susijusias su prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo susiformavimu, pateikti įrodymus, patvirtinančius 255 847,09 Eur kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, bei pateikti įrodymus apie disponavimą asmeninėmis lėšomis, kurios galimai buvo panaudotos UAB „Deiginta“ reikmėms tenkinti, o 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paskyrė apskaitos / finansų ekspertizę, pateikdamas ekspertui klausimus, susijusius su R. K. kreditorinio reikalavimo dydžiu ir pagrįstumu bei UAB „Deiginta“ buhalterinės apskaitos vedimo tinkamumu.

17II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

187.

19Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi atnaujino terminą R. K. finansiniam reikalavimui pareikšti; patvirtino BUAB „Deiginta“ bankroto byloje trečios eilės kreditoriaus R. K. 250 103,84 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

208.

21Teismas nurodė, kad R. K., nuo 2011 m. birželio 13 d. būdamas UAB „Deiginta“ atskaitingu asmeniu, galėjo nevaržomai disponuoti įmonės lėšomis – išimti pinigus, įnešti juos į kasą, į banką, atsiskaityti su klientais ir kt. Iš byloje esančių 2014, 2015, 2016, 2017 m. avansinių apyskaitų ir prie jų pridėtų buhalterinių dokumentų matyti, kad R. K., kaip BUAB „Deiginta“ atskaitingas asmuo, mokėjimo nurodymais, pinigų priėmimo kvitais, bei tarptautiniais mokėjimais yra atlikęs mokėjimus įvairioms įmonėms (UAB „Charlot LT“, UAB „On Media“, UAB „Pasvalio laikraštis, UAB „Apsaga“, UAB „Tauragės kurjeris“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt.) už bendrovei suteiktas paslaugas bei prekes, nurodydamas, kad mokėtojas yra R. K..

229.

23Teismas iš BUAB „Deiginta“ pateiktų avansinių apyskaitų už 2014 m. nustatė, kad R. K. gavo 1 335 270,14 Lt apyvartinių lėšų kreditoriniams įsiskolinimams padengti iš bendrovės pardavimų ir atsiskaitė su kreditoriais už 1 424 332,62 Lt sumą. Įvertinęs tai, kad skola R. K. 2014 m. sausio 1 d. buvo 7 966,07 Lt, teismas sprendė, kad UAB „Deiginta“ įsiskolinimo R. K. likutis 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 97 028,55 Lt (28 101,41 Eur). Iš BUAB „Deiginta“ pateiktų avansinių apyskaitų už 2015 m. teismas nustatė, kad R. K. 2014 m. gavo 203 037,72 Eur apyvartinių lėšų kreditoriniams įsiskolinimams padengti iš įmonės pardavimų, o su kreditoriais atsiskaitė už 310 554,10 Eur sumą, taigi, 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Deiginta“ buvo skolinga R. K. 135 617,79 Eur. Iš BUAB „Deiginta“ pateiktų avansinių apyskaitų už 2016 m. teismas nustatė, kad R. K. gavo 125 528,13 Eur apyvartinių lėšų kreditoriniams įsiskolinimams padengti iš bendrovės pardavimų ir atsiskaitė su bendrovės kreditoriais už 239 078,42 Eur sumą, todėl 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Deiginta“ liko skolinga R. K. 249 168,08 Eur. Iš BUAB „Deiginta“ pateiktų avansinių apyskaitų už 2017 m. teismas nustatė, kad R. K. gavo 4,80 Eur apyvartinių lėšų kreditoriniams įsiskolinimams padengti iš bendrovės pardavimų, o su kreditoriais atsiskaitė už 940,56 Eur sumą, todėl 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Deiginta“ liko skolinga R. K. 250 103,84 Eur.

2410.

25Teismas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu R. K. nurodė priežastis, dėl kurių bendrovės veikloje naudojo asmenines lėšas. Asmeninės lėšos buvo naudojamos atsiskaitant už kurą, muitinės operacijas, už vagonų iškrovimą, autoserviso paslaugas, patalpų nuomą, už durpių briketus UAB „Belfuel“ ir kt.. Minėtas aplinkybes patvirtina tarptautiniai mokėjimo pavedimai, mokėjimo nurodymai, pinigų priėmimo kvitai, avansinė apyskaita ir kt. Bankroto bylos duomenys patvirtina, kad 2014 – 2016 m. UAB „Deiginta“ finansinė padėtis buvo bloga, bendrovė buvo nemoki, todėl, teismo vertinimu, UAB „Deiginta“ direktorius R. K., būdamas suinteresuotas tęsti bendrovės veiklą, ją finansavo savo asmeninėmis lėšomis, kurias, pareiškėjo teigimu, jis gavo paėmęs paskolą iš banko „Snoras“, pardavęs močiutės namą, o taip pat versdamasis dėvėtų automobilių pardavimu. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendė, kad pareiškėjo R. K. 250 103,84 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas.

26III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2711.

28Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (kreditorė) UAB ,,Belfuel“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Trečiojo asmens atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2911.1.

30Nors byloje nėra jokių įrodymų, kad R. K. galėjo turėti asmeninių lėšų tokio dydžio finansinio reikalavimo susidarymui (tokie įrodymai nebuvo pateikti ir po teismo įpareigojimo), pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 24 punkte nurodė, kad R. K. buvo suinteresuotas tęsti įmonės veiklą, todėl finansavo įmonės veiklą savo asmeninėmis lėšomis. Pareiškėjui nepateikus adekvačių paaiškinimų ir / ar kitų įrodymų apie atitinkamos pinigų sumos turėjimą, labiau tikėtina, kad jis tokios pinigų sumos neturėjo. Jeigu pareiškėjas neturėjo piniginių lėšų mokėjimams už bendrovę atlikti, tai reiškia, kad avanso apyskaitose užfiksuotos ūkinės operacijos negalėjo įvykti, t. y. avanso apyskaita neatitinka tikrovės, todėl avanso apyskaitos dokumentai vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir patvirtino pareiškėjo finansinį reikalavimą jam šio reikalavimo neįrodžius (nepateikus įrodymų apie disponuotas lėšas). Priimdamas skundžiamą nutartį teismas vadovavosi tik deklaratyviais R. K. teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais.

3111.2.

32Teismo posėdžio metu iškilus abejonėms, ar pareiškėjas R. K. galėjo turėti lėšas, neva panaudotas bendrovės reikmėms tenkinti, pareiškėjas paaiškino, kad bendrovei skolintos asmeninės lėšos buvo gautos pardavus nekilnojamą turtą: žemės sklypą, esantį ( - ), ir žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ). Pagal į bylą pateiktus Nekilnojamo turto registro duomenis šis turtas priklausė R. K. ir jo sutuoktinei bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise iki kol 2016 m. gruodžio 23 d. šį turtą galimai nupirko M. S., kuris, apeliantės žiniomis, yra / buvo R. K. dukters gyvenimo partneris. 2017 m. kovo 22 d. R. K. su sutuoktine vėl įsigijo minėtą turtą, turtas buvo įkeistas hipotekos teise kredito unijai „Žemdirbio gerovė“. Tokiu būdu buvo sumažinta pareiškėjo turto vertė ir padidintas kreditorių skaičius. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriai buvo sudaryti 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje, tuo tarpu avanso apyskaitose fiksuojamos 2015 m., 2016 m., 2017 m. pradžioje sumokėtos pinigų sumos. Be to, sandorių suma neprilygsta finansinio reikalavimo sumai. Taigi, akivaizdu, kad iš turto pardavimo gautos lėšos niekaip negalėjo būti panaudotos bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimams kreditoriams dengti, nes sandorių sumos yra akivaizdžiai per mažos, o patys sandoriai buvo sudaryti prieš pat bendrovei iškeliant bankroto bylą, t. y. iš šių pinigų R. K. negalėjo atlikti mokėjimų už bendrovę 2015 m. ir 2016 m.

3311.3.

34R. K. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad gavo paskolą iš banko „Snoras“. Byloje nėra duomenų apie paskolos dydį ar jos gavimo laiką, galimybes tariamą paskolą panaudoti bendrovės reikmėms tenkinti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie R. K. vertimąsi naudotų automobilių prekyba – nėra pateikta jokių pirkimo – pardavimo sutarčių, individualios veiklos liudijimo, mokesčių deklaracijų apie iš automobilių prekybos tariamai gautas pajamas.

3511.4.

36Kritiškai vertintinas ir skundžiamos nutarties teiginys, kad R. K. buvo suinteresuotas tęsti bendrovės veiklą. UAB „Deiginta“ buvo nemoki dar 2014 m., R. K. į bylą pateikė 2017 m. birželio 22 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą, kurioje nurodoma, kad UAB „Deiginta“ veikė nuostolingai nuo pat bendrovės įsteigimo 2011 m. birželio 2 d. Joks verslininkas į akivaizdžiai nuostolingą įmonę neinvestuotų po daugiau nei 10 000 Eur kiekvieną mėnesį kelis metus iš eilės. R. K. elgesys akivaizdžiai prieštarauja įprastai verslo praktikai, o bylos nagrinėjimo metu R. K. negalėjo racionaliai paaiškinti tokio savo elgesio. Dėl paminėto kyla pagrįstų abejonių dėl avanso apyskaitoje atvaizduotų ūkinių operacijų realumo, o tuo pačiu ir pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo.

3711.5.

38Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo nurodymais, t. y. visiškai netyrė aplinkybių, ar R. K. galėjo disponuoti daugiau kaip 250 000 Eur suma. Pats R. K. tokių įrodymų į bylą nepateikė. Avanso apyskaitose užfiksuoti mokėjimai buvo atlikti ne R. K. asmeninėmis lėšomis, o iš neapskaitytų pačios bendrovės lėšų ir / ar kitų nelegalių pajamų.

3911.6.

40Byloje atliktos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad R. K. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 10 punktu, t. y. R. K. bendrovės gautas pajamas iš karto naudojo atsiskaitymams su UAB „Deiginta“ kreditoriais, neįnešdamas šių pajamų į bendrovės kasą ir taip išvengė kasos vedimo operacijų įforminimo. Ekspertizės 12 puslapyje taip pat nurodoma, kad R. K. piniginių lėšų priėmimą vykdė per atskaitingą asmenį, nefiksuojant gautų pajamų kasoje. Dėl šių aplinkybių ekspertė negalėjo įsitikinti, ar visos gautos pajamos yra atvaizduotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu principu vedama buhalterinė apskaita sudarė R. K. galimybes neapskaityti visų bendrovės už durpių briketų pardavimą gautų pajamų, vėliau tas pačias pajamas panaudojant bendrovės reikmėms kaip asmenines lėšas. R. K. nepateikus jokių įrodymų, kad jis realiai galėjo turėti daugiau nei 250 000 Eur asmeninių lėšų įmonės įsipareigojimams dengti, vienintelis logiškas paaiškinimas dėl tariamos skolos susidarymo yra tas, kad prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo suma yra neapskaitytos bendrovės lėšos. Atliktos ekspertizės išvados patvirtina, kad labiau tikėtina, jog R. K. neapskaitydavo bendrovės pajamų ir jas naudojo kaip savo asmenines lėšas. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

4111.7.

42Iš bylos medžiagos matyti ir daugiau avanso apyskaitose nurodytų operacijų neatitikimą tikrovei patvirtinančių aplinkybių. Pirma, pagal bankrutuojančios įmonės balansų duomenis 2014 m. bendrovės atsargos sudarė 77 938 Eur, 2015 m. – 140 984 Eur, 2016 m. – 179 969 Eur, o 2017 m. vasario 4 d. (iš karto po bankroto bylos bendrovei iškėlimo) šios atsargos (trumpalaikis turtas) dingo iš bendrovės balanso. Teismo posėdžių metu pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti tokių bankrutuojančios bendrovės balanso pokyčių. Aplinkybės dėl kiekvienais metais didėjančių atsargų balansinės vertės ir staigaus jų dingimo bankroto bylos iškėlimo dieną tik patvirtina įtarimus dėl tikėtino bendrovės pajamų, gautų parduodant durpių briketus, neapskaitymo. Iš bendrovės balanso duomenų galima daryti išvadą, kad be apskaitos dokumentų parduodami durpių briketai kaupėsi bedrovės balanse, o iškėlus bankroto bylą jie buvo nurašyti.

4311.8.

44Byloje, be kitų įrodymų, yra pateikti ir sunaudotų degalų nurašymo aktai, dalyje jų nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Degalų nurašymo aktuose suformintos dyzelino sąnaudos per mėnesį, o automobilis, kuris naudojo šį kurą, nurodytas kaip ( - ), kurio variklis yra varomas benzinu. Vadinasi, benzinu varomai transporto priemonei eksploatuoti buvo naudojamas dyzelinas. Be to, kai kuriais laikotarpiais buvo sunaudojamas neprotingai didelis degalų kiekis ir nuvažiuotas labai didelis kiekis kilometrų, pvz., 2014 m. sausio mėnesį sunaudotų degalų nurašymo akte sunaudoto dyzelino kiekis – 1 584 litrai, nuvažiuota kilometrų — 13 200. Taigi, bendrovėje akivaizdžiai netinkamai buvo apskaitomos veiklos sąnaudos, kas kelia abejonių dėl avanso apyskaitos dokumentų, kaip įrodymų, patikimumo. Teismas šių aplinkybių nevertino.

4511.9.

46Teismas patvirtino 250 103,84 Eur R. K. finansinį reikalavimą, t. y. 5 743,25 Eur mažiau, nei R. K. prašė, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl nusprendė mažinti pareiškėjo finansinį reikalavimą minėta suma, kas galėtų būti laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

4711.10.

48Eksperto išvada šioje byloje vertintina kritiškai, nes ekspertize nebuvo nustatytos jokios bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Ekspertė tiesiog perskaičiavo ir dar kartą sutikrino R. K. pateiktų avanso apyskaitų ir pirminių apskaitos dokumentų sumas, suskaičiuodama, kad pagal pateiktus dokumentus (avanso apyskaitas) tariamo bendrovės įsiskolinimo R. K. suma yra 250 103,84 Eur. Tačiau ekspertize nebuvo tirtos aplinkybės, ar R. K. galėjo turėti daugiau nei 250 000 Eur asmeninių lėšų bendrovės veiklai palaikyti, taip pat nebuvo tirta, ar minėta suma galėjo būti neapskaitytos bendrovės pajamos, kuriomis R. K. naudojosi kaip savomis.

4911.11.

50Teismas visiškai nesigilino į tariamo reikalavimo susiformavimo aplinkybes ir visiškai pasikliovė ekspertės suskaičiuota 250 103,84 Eur suma pagal paties R. K. pateiktas avanso apyskaitas, dėl kuriose įrašytų finansinių operacijų realumo byloje ir buvo kilęs ginčas. Teismas neįvertino, kad ekspertės ir 2017 m. birželio 22 d. Šiaulių apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje yra neatitikimų, nereikalavo ekspertės, ar R. K. pateikti papildomų įrodymų, duomenų dėl esančių skaičiavimų neatitikimų. Pagal ekspertės atliktą R. K. pateiktų avanso apyskaitose įrašytų duomenų perskaičiavimą, 2014 m. UAB „Deiginta“ R. K. tarimai buvo skolinga 28 101,41 Eur. VMI atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal avanso apyskaitas tariama bendrovės skola pareiškėjui 2014 m. buvo 39 427 Eur. Skirtumas tarp šių paskaičiavimų sudaro 11 325,59 Eur. Pagal ekspertės išvadą 2015 m. tariama skola sudarė 135 617,79 Eur, o pagal VMI atliktą tų pačių dokumentų analizę tariama skola 2015 m. sudarė 142 486,39 Eur. Skirtumas tarp šių paskaičiavimų sudaro 6 868,60 Eur. Pagal ekspertės išvadą 2016 m. tariama skola sudarė 249 168,08 Eur, o pagal VMI atliktą tų pačių dokumentų analizę tariama skola 2016 m. sudarė 255 847,09 Eur. Skirtumas tarp šių paskaičiavimų sudaro 6 679,01 Eur. Į VMI atliktą skaičiavimą buvo įtrauktas 14 154,74 Eur dydžio tariamas įsiskolinimas už 2013 m., kurio susiformavimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė (nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo nurodymų), o ekspertė atliko skaičiavimą į jį neįtraukdama duomenų už 2013 m. Taigi, teismas neatskleidė bylos esmės – nesiaiškino, kodėl VMI ir ekspertės atlikti tų pačių avanso apyskaitų paskaičiavimai iš esmės skiriasi, nesiaiškino dėl 141 54,74 Eur tariamos skolos susiformavimo 2013 m. ir jos įtakos viso pareiškėjo finansinio reikalavimo dydžiui.

5112.

52Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą BAUB „Deiginta“ bankroto administratorius J. G. prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ekspertizės akte nustatyta, jog R. K. finansinis reikalavimas yra pagrįstas apskaitos dokumentais. Visi apskaitos dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo finansinį reikalavimą, yra pateikti į bylą.

5313.

54Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą pareiškėjas R. K. prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš trečiojo asmens pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5513.1.

56Pareiškėjas jau bankroto administratoriui buvo pateikęs buhalterinius dokumentus, avanso apyskaitų dokumentus, sąskaitas – faktūras, lėšų įnešimo dokumentus, kuriuos bankroto administratorius patikrino, išanalizavo, įvertino ir tą atlikus jam nekilo jokių abejonių dėl dokumentų tikrumo bei įrodomosios galios. Teismas vertino pareiškėjo pateiktas avansines apyskaitas, skyrė tam atlikti ekonominę ekspertizę, aiškinosi ir nustatė, kokias sumas konkrečiai kiekvienais metais (2014 – 2017 d.) atsakovė BUAB „Deiginta“ liko skolinga pareiškėjui, aiškinosi aplinkybes, kam pareiškėjas yra atlikęs mokėjimus, aiškinosi priežastis, dėl kurių pareiškėjas bendrovės veikloje naudojo asmenines lėšas, taip pat aiškinosi lėšų šaltinius.

5713.2.

58Priešingai nei nurodo apeliantė, Lietuvos apeliacinis teismas nebuvo konkrečiai nurodęs teismui išreikalauti iš pareiškėjo įrodymus, kad jis realiai galėjo turėti tokias pinigų sumas, kad atliktų mokėjimus už bendrovę.

5913.3.

60Atskirasis skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais, jokiais įrodymais nepagrįstais, teiginiais. Atlikta ekspertizė patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas savomis lėšomis atsiskaitinėjo su bendrovės kreditoriais ir kad avansinės apyskaitos yra tinkamos. Apeliantė šiuo metu keliamus klausimus galėjo pateikti ekspertams skiriant ekspertizę. Tokią procesinę galimybę apeliantė turėjo, tačiau dėl nežinomų priežasčių ja nepasinaudojo ir tokių klausimų ekspertams nekėlė.

6113.4.

62Apeliantė jokių savo paskaičiavimų, ar išvadų dėl skaičiavimų, nepateikia, o tik kritiškai vertina atliktos ekspertizės išvadas. Pagal ekspertų atliktus skaičiavimus UAB „Deiginta“ skolos pareiškėjui atitinkamais laikotarpiais buvo mažesnės, nei jos nurodytos VMI pažymoje. Pagal ekspertų paskaičiavimus, kuriais rėmėsi ir teismas, UAB „Deiginta“ skola pareiškėjui, o tuo pačiu ir pareiškėjo finansinis reikalavimas, ne padidėjo, o sumažėjo.

6313.5.

64Atskirajame skunde vėl nurodomos aplinkybės, susijusios su sunaudotų degalų nurašymu, bankrutuojančios bendrovės atsargų skaičiavimu, naujos įmonės įsteigimu ir t. t., kurios apeliantės jau buvo nurodytos jos ankstesniuose skunduose ir kurias teismas jau vertino bei dėl jų pasisakė savo ankstesnėse nutartyse.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6714.

68Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, sprendęs, kad buvęs BUAB „Deiginta“ vadovas finansavo bendrovės veiklą (vykdė atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais savo asmeninėmis lėšomis), patvirtino BUAB „Deiginta“ bankroto byloje pareikštą jo finansinį reikalavimą. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina laikydamasi atskirojo skundo ribų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis.

6915.

70Iš atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų matyti, kad esminis nesutarimas tarp bylos šalių kilęs dėl įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo finansinį reikalavimą, vertinimo: apeliantės teigimu, byloje nepaneigta, kad pareiškėjo už bendrovę atlikti mokėjimai buvo vykdomi ne jo asmeninėmis, bet pačios bendrovės neapskaitytomis lėšomis ir dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad bendrovė yra skolinga pareiškėjui atitinkamas sumas. Dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo bylose, kuriose sprendžiamas bankroto bylose pareikštų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas

7116.

72Teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

7317.

74Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad, nors nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, viešojo intereso pasireiškimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

7518.

76Šiuo atveju, kaip jau minėta, ginčas kilęs dėl buvusio bendrovės vadovo (pareiškėjo R. K.) reikalavimo bankrutuojančiai bendrovei, kuris kildinamas iš vadovo atliktų mokėjimų bendrovės kreditoriams, t. y. dėl reikalavimo, kurio tenkinimas nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą tenka būtent pareiškėjui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, byloje nesant pakankamai įrodymų pareiškėjo finansiniam reikalavimui pagrįsti, teismo sprendimas turėtų būti priimamas pareiškėjo nenaudai, t. y. pareiškėjo reikalavimas teismo turi būti atmetamas kaip neįrodytas. Dėl pareiškėjo R. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo

7719.

78Pareiškėjas R. K. savo 256 782,65 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Deiginta“ grindė BUAB „Deiginta“ avanso apyskaita, kurioje fiksuota 256 782,65 Eur dydžio bendrovės skola pareiškėjui, taip pat 2014 m. – 2017 m. avanso apyskaitų ir piniginių lėšų įnešimo bei panaudojimo dokumentais. Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pagrįsti aplinkybes, susijusias su prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo susiformavimu, pateikti įrodymus, patvirtinančius 255 847,09 Eur kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, bei įrodymus apie disponavimą asmeninėmis lėšomis, kurios galimai buvo panaudotos UAB „Deiginta“ reikmėms tenkinti. Teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi byloje taip pat buvo paskirta apskaitos / finansų ekspertizė; ekspertei pavesta atsakyti į šalių pateiktus klausimus: ar UAB „Deiginta“ bankroto bylos iškėlimo dienai buvo skolinga R. K.; jei UAB „Deiginta“ bankroto bylos iškėlimo dienai buvo skolinga R. K., tai kokią sumą ir kokiai sumai R. K. buvo UAB „Deiginta“ kreditorius; ar UAB „Deiginta“ buhalterinė apskaita buvo vedama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, jei ne, kokių teisės aktų reikalavimų nebuvo laikytasi; kokiomis sąlygomis (kokiu būdu) susidarė R. K. pateiktose avanso apyskaitose nurodyta BUAB „Deiginta“ skola R. K..

7920.

80Atlikus ekspertizę, ekspertizės akte buvo padarytos tokios išvados: bankroto bylos iškėlimo dieną BUAB „Deiginta“ buvo skolinga bendrovės direktoriui (atskaitingam asmeniui) R. K. 250 103,84 Eur sumą; BUAB „Deiginta“ atskaitingas asmuo (bendrovės vadovas) nesivadovavo Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 10 punktu, kuris reikalauja, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduotų į kasą – gautos pajamos buvo iš karto naudojamos atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais, išvengiant kasos vedimo operacijų įforminimo; BUAB „Deiginta“ skola atskaitingam asmeniui susidarė dėl atsiskaitymų su bendrovės kreditoriais, kuomet gauta atsiskaitymams su kreditoriais suma buvo ženkliai mažesnė, nei atskaitingo asmens pateiktų dokumentų, patvirtinančių, jog buvo atsiskaityta bendrovės vardu, suma. Atskaitingas asmuo, dengdamas skolas UAB „Deiginta“ kreditoriams, naudojo savo asmenines lėšas.

8121.

82Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo 250 103,84 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo darė iš esmės įvertinęs byloje paskirtos ir atliktos ekonominės ekspertizės akte nurodytus duomenis, konkrečiai – ekspertizės akte apibendrintus UAB „Deiginta“ avansinių apyskaitų už 2014 m. 2017 m. duomenis. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad R. K., būdamas UAB „Deiginta“ atskaitingu asmeniu, galėjo nevaržomai disponuoti įmonės lėšomis – išimti pinigus, įnešti juos į kasą, į banką, atsiskaityti su klientais ir kt. Išvadą, kad R. K. UAB „Deiginta“ finansavo savo asmeninėmis, o ne bendrovės, lėšomis, teismas darė įvertinęs R. K. paaiškinimus, kad lėšas tokiam (kaip pats pirmosios instancijos teismas nustatė – nemokios, bendrovės) finansavimui jis gavo paėmęs paskolą iš banko „Snoras“, pardavęs namą, o taip pat versdamasis dėvėtų automobilių pardavimu.

8322.

84Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal laisvo įrodymų vertinimo principą, net ir teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgti į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba, priešingu atveju, motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės akto turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

8523.

86Iš byloje atliktos ekonominės ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertizę atlikusi ekspertė, atsakydama į pirmąjį bei antrąjį jai užduotą klausimą, t. y. dėl bendrovės skolos R. K. egzistavimo bei R. K. finansinio reikalavimo UAB „Deiginta“ dydžio, atitinkamas išvadas darė pagal išvadoje apibendrintus UAB „Deiginta“ avansinių apyskaitų už 2014 – 2017 m. duomenis, kuriuose fiksuotos bendrovės per atitinkamus metus avansinėje apyskaitoje gautos pajamos, bendrovės išleistos bei atsiskaitymams su kreditoriais panaudotos sumos, bendrovės skola atskaitingam asmeniui. Atsakydama į klausimą, kokiomis sąlygomis (kokiu būdu) susidarė avanso apyskaitose nurodyta bendrovės skola R. K., ekspertė nurodė, kad ši skola susidarė dėl atsiskaitymų su bendrovės kreditoriais, kuomet gauta atsiskaitymams su kreditoriais suma buvo ženkliai mažesnė, nei atskaitingo asmens pateiktų dokumentų, patvirtinančių, jog buvo atsiskaityta bendrovės vardu, suma; ekspertė taip pat darė išvadą, kad atskaitingas asmuo, dengdamas skolas bendrovės kreditoriams, naudojo savo asmenines lėšas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš ekspertizės akto turinio neįmanoma nustatyti, kokiais konkrečiai duomenimis remiantis buvo padaryta išvada dėl atskaitingo asmens asmeninių lėšų naudojimo dengiant bendrovės skolas kreditoriams, tad vien jau ši aplinkybė (kad minėta ekspertizės išvada neišplaukia iš tyrimo eigos) sudaro pagrindą kritiškam eksperto išvados vertinimui. Be to, toliau šioje nutartyje aptariamos aplinkybės patvirtina ekspertizės išvadų tarpusavio prieštaringumą bei prieštaravimą kitiems byloje esantiems įrodymams.

8724.

88Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išvadas pirmuoju, antruoju bei ketvirtuoju klausimais, tarp jų ir išvadą dėl atskaitingo asmens asmeninių lėšų naudojimo dengiant bendrovės skolas kreditoriams, ekspertė darė net ir nustačiusi (atsakydama į trečiąjį jai užduotą klausimą), kad bendrovėje gautos pajamos buvo iš karto naudojamos atsiskaitymams su UAB „Deiginta“ kreditoriais, išvengiant kasos operacijų įforminimo; atskaitingas asmuo – bendrovės vadovas, nesivadovavo Vyriausybės nutarimu Nr. 179, reikalaujančiu, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduotų į kasą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pažymėta, jog prie avansinių apyskaitų už visą laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2017 m. sausio 31 d. nebuvo pridėta bendrovės apskaitoje užfiksuotų pajamų gavimo pirminių dokumentų; avansinės apyskaitos kredite užfiksuotos sumos tai – gautos lėšos, kurias priėmė atskaitingas asmuo R. K., nebuvo pridėtas nei vienas dokumentas per trisdešimt septynias avansines apyskaitas; bendrovės vadovas piniginių lėšų priėmimą vykdė per atskaitingą asmenį, nefiksuojant gautų pajamų kasoje; įsitikinti, ar visos piniginės lėšos / pajamos gautos bei atvaizduotos, dėl informacijos stokos nebuvo galimybės; gautos pajamos buvo iš karto naudojamos atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais, išvengiant kasos vedimo operacijų įforminimo. 2017 m. birželio 22 d. Šiaulių apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje buvo pažymėta, kad kasos knyga bendrovėje nebuvo vedama (e. b. t. II, l. 110 – 111). Aptartos aplinkybės, kurias taip pat pagrindžia ir kiti įrodymai (2017 m. birželio 22 d. Šiaulių apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, VMI patikrinimo aktas), patvirtina, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo organizuojama netinkamai.

8925.

90Teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės vadovas, kuris, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai tam tikrų duomenų įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Nurodyta taisyklė taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad būtent dėl kaltų įmonės vadovo veiksmų (neveikimo) tam tikrų aplinkybių įrodinėjimas įmonei tampa apsunkintas ar neįmanomas. Kolegijos vertinimu, nustačius, kad bendrovės gautos pajamos buvo iš karto naudojamos atsiskaitymams su UAB „Deiginta“ kreditoriais, išvengiant kasos operacijų įforminimo, o pareiškėjui (buvusiam bendrovės vadovui) įrodinėjant, kad bendrovės įsiskolinimas jam būtent ir susidarė vykdant atsiskaitymus už bendrovę su jos kreditoriais, avanso apyskaitos negali būti laikomos pakankamais įrodymais už jų sudarymą atsakingo asmens finansiniam reikalavimui pagrįsti, o avanso apyskaitose fiksuotų duomenų patikimumas (dėl minėtų operacijų su bendrovės gautomis pajamomis neįforminimo) vertintinas kritiškai. Taigi, pareiškėjas, siekdamas, kad jo finansinis reikalavimas UAB „Deiginta“ bankroto byloje būtų patvirtintas, turėjo pareikti papildomus įrodymus savo finansiniam reikalavimui pagrįsti, tarp jų ir įrodymus, kad atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais jis vykdė (turėjo galimybę vykdyti) savo asmeninėmis lėšomis.

9126.

92Pažymėtina, kad, nors į bylą yra pateiktos mokėjimo nurodymų, tarptautinių mokėjimo pavedimų, kuriais R. K. atliko mokėjimus UAB „Deiginta“ kreditoriams už šią bendrovę, kopijos, vien jos nesudaro pagrindo spręsti, kad R. K. atsiskaitymams su bendrove naudojo savo asmenines lėšas, kitaip tariant, kad šios lėšos iš tiesų buvo R. K. nuosavybės teise priklausiusios lėšos. Tuo tarpu išvadą, kad UAB „Deiginta“ vadovas R. K. bendrovės veiklą finansavo savo asmeninėmis lėšomis, pirmosios instancijos teismas darė išimtinai R. K. paaiškinimų (apie lėšas, gautas paėmus paskolą iš banko „Snoras“, pardavus močiutės namą bei verčiantis dėvėtų automobilių pardavimu) pagrindu.

9327.

94Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su minėta jokiais kitais įrodymais, išskyrus pareiškėjo paaiškinimus, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, atkreipia dėmesį į byloje pateiktą Šiaulių apskrities VMI 2017 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktą – jo turinį bei patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Minėto VMI patikrinimo metu R. K. nurodė, kad visas išlaidas, susijusias su UAB „Deiginta“, jis finansavo iš savo lėšų, jo sutuoktinė pinigų bendrovės veiklai neskyrė, apie jo UAB „Deiginta“ naudai patiriamas išlaidas nieko nežinojo. R. K. atitinkamais metais deklaravo tokias gautų pajamų sumas: 2011 m. – 2 247,62 Lt, 2013 m. – 5 760,18 Lt, 2014 m. – 6 035 Lt, 2015 m. – 1 862,38 Eur, 2016 m. – 4 438,85 Eur. VMI atlikto patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2011 m. R. K. sutuoktinė už jos močiutei priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimą gavo 145 000 Lt sumą (120 000 Lt sumą ji 2011 m. gegužės 14 d. įnešė į savo atsiskaitomąją sąskaitą). Patikrinimo metu nenustatyta, kad R. K. ir S. K. per 2004 m. – 2011 m. laikotarpį būtų gavę dar kokias nors pajamas iš nekilnojamojo turto pardavimo. Patikrinimo akte nurodyta, kad 2005 m. ir 2006 m. sutuoktinių pajamas, be kita ko, sudarė ir iš banko „Snoras“ gautos atitinkamai 20 000 Lt ir 16 006 Lt dydžio paskolos. Grynųjų pinigų likučio 2011 m. gruodžio 31 d. R. K. ir S. K. neturėjo, tuo tarpu S. K. lėšų likutis banke minėtai datai sudarė 40 580,56 Lt, o R. K. – 25,62 Lt. Aptariamame akte taip pat pažymėta, kad R. K. sutuoktinė S. K. 2011 m. paskolino bendrovei 22 000 Lt, ši paskola jai buvo grąžinta, o daugiau paskolų bendrovė nei iš S. K., nei iš R. K. nėra gavusi. Patikrinimo akte nenustatyta, kad 2012 – 2016 m. R. K. ir S. K. būtų gavusi paskolą iš banko „Snoras“ ar pajamų iš parduoto nekilnojamojo turto, išskyrus 2016 m., pardavus du žemės sklypus, gautą 16 500 Eur sumą, tačiau pastarieji sklypai buvo nupirkti tais pačiais 2016 metais už beveik tokią pat – 16 000 Eur, sumą. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į VMI patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, kad 2014 – 2016 m. R. K. ir S. K. šeimos išlaidos ženkliai viršijo gautas pajamas: 2014 m. – 85 726 Lt suma, 2015 m. – 119 773 Eur suma, 2016 m. – 107 490 Eur, t. y. laikotarpis, kuriuo iš esmės ir susidarė UAB „Deiginta“ bankroto byloje prašomas patvirtinti R. K. finansinis reikalavimas. Aptariamame patikrinimo akte konstatuota, kad minėtos sumos deklaruotinos kaip R. K. kitos, neapmokestintinos, su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos.

9528.

96Remiantis VMI patikrinimo akto duomenimis, 2013 m. pabaigoje pareiškėjo R. K. šeimos grynųjų pinigų likutis sudarė 9 833 Lt (2 847,83 Eur), likutis R. K. banko sąskaitoje – 138 Lt (39,97 Eur), o jo sutuoktinės – 13 535 Lt (3 920 Eur); pareiškėjo R. K. šeimos pajamos 2014 m. sudarė 32 683 Lt (9 465,65 Eur), 2015 m. – 17 777 Eur, 2016 m. – 56 903 Eur, viso – 84 145,65 Eur, kas yra tris kartus mažiau nei bendrovės avanso apyskaitose fiksuota ir jų pagrindu byloje atliktos ekspertizės metu nustatyta pareiškėjo minėtu laikotarpiu bendrovės kreditoriams sumokėta suma.

9729.

98Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartosios aplinkybės iš esmės paneigia R. K. paaiškinimus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. K. UAB „Deiginta“ finansavo (su bendrovės kreditoriais atsiskaitymus vykdė) savo asmeninėmis lėšomis – paskolos iš banko „Snoras“ buvo gautos 2005 m. ir 2006 m. ir jos atitinkamai sudarė vos 20 000 Lt ir 16 006 Lt; S. K. močiutės namas buvo parduotas dar 2011 m. metais, iš esmės visa už parduotą turtą gauta 120 000 Lt suma buvo įnešta į R. K. sutuoktinės atsiskaitomąją sąskaitą (minėta, kad R. K. VMI buvo nurodęs, jog mokėjimus už UAB „Deiginta“ vykdė tik iš savo lėšų, jo sutuoktinė pinigų bendrovės veiklai neskyrė); VMI patikrinimo metu nustatyta, kad R. K. šeimos pajamos, 2014 – 2016 m. viršijusios išlaidas, buvo kitos, su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos, pajamos (paneigiamas šių lėšų gavimas užsiimant dėvėtų automobilių pardavimu). Paminėtos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad R. K. finansinių galimybių tokia apimtimi atsiskaitinėti su bendrovės kreditoriais už bendrovę neturėjo.

9930.

100R. K. neįrodžius, kad jis turėjo finansines galimybes tokia apimtimi (kokia prašoma UAB „Deiginta“ bankroto byloje patvirtinti jo finansinį reikalavimą) atsiskaitinėti su UAB „Deiginta“ kreditoriais, o tuo pačiu ir neįrodžius atsiskaitymo su UAB „Deiginta“ kreditoriais asmeninėmis lėšomis fakto, nors tokios (atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo) galimybės R. K. neabejotinai buvo sudarytos, tiek bylą dusyk nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, taip pat byloje esant nustatytai aplinkybei, kad buhalterinė apskaita UAB „Deiginta“ buvo organizuojama netinkamai, dėl ko nepaneigta, jog pareiškėjo už bendrovę sumokėtos lėšos galėjo būti ne asmeninės pareiškėjo, o pačios bendrovės lėšos, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas UAB „Deiginta“ pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas kaip neįrodytas, ypač atsižvelgiant į viešąjį interesą, kad šiuo atveju nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: pareiškėjo R. K. finansinį reikalavimą tvirtinti atsisakytina.

101Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

102Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti R. K. finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deiginta“ bankroto byloje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė

1.... 6. Ginčas byloje kilęs dėl buvusio bankrutuojančios bendrovės vadovo... 7. 2.... 8. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi tenkino BUAB... 9. 3.... 10. Bendrovės kreditorė UAB „Belfuel“ dėl šios teismo nutarties pateikė... 11. 4.... 12. 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apygardos teismui R. K. pateikė prašymą... 13. 5.... 14. Grąžindamas R. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti iš... 15. 6.... 16. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Šiaulių apygardos teismas 2018 m.... 17. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 18. 7.... 19. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi atnaujino... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad R. K., nuo 2011 m. birželio 13 d. būdamas UAB... 22. 9.... 23. Teismas iš BUAB „Deiginta“ pateiktų avansinių apyskaitų už 2014 m.... 24. 10.... 25. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu... 26. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 27. 11.... 28. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (kreditorė) UAB ,,Belfuel“ prašo... 29. 11.1.... 30. Nors byloje nėra jokių įrodymų, kad R. K. galėjo turėti asmeninių... 31. 11.2.... 32. Teismo posėdžio metu iškilus abejonėms, ar pareiškėjas R. K. galėjo... 33. 11.3.... 34. R. K. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad gavo paskolą iš banko... 35. 11.4.... 36. Kritiškai vertintinas ir skundžiamos nutarties teiginys, kad R. K. buvo... 37. 11.5.... 38. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo... 39. 11.6.... 40. Byloje atliktos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad R. K. nesivadovavo... 41. 11.7.... 42. Iš bylos medžiagos matyti ir daugiau avanso apyskaitose nurodytų operacijų... 43. 11.8.... 44. Byloje, be kitų įrodymų, yra pateikti ir sunaudotų degalų nurašymo aktai,... 45. 11.9.... 46. Teismas patvirtino 250 103,84 Eur R. K. finansinį reikalavimą, t. y. 5 743,25... 47. 11.10.... 48. Eksperto išvada šioje byloje vertintina kritiškai, nes ekspertize nebuvo... 49. 11.11.... 50. Teismas visiškai nesigilino į tariamo reikalavimo susiformavimo aplinkybes ir... 51. 12.... 52. Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą BAUB „Deiginta“... 53. 13.... 54. Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą pareiškėjas R. K. prašo... 55. 13.1.... 56. Pareiškėjas jau bankroto administratoriui buvo pateikęs buhalterinius... 57. 13.2.... 58. Priešingai nei nurodo apeliantė, Lietuvos apeliacinis teismas nebuvo... 59. 13.3.... 60. Atskirasis skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais, jokiais įrodymais... 61. 13.4.... 62. Apeliantė jokių savo paskaičiavimų, ar išvadų dėl skaičiavimų,... 63. 13.5.... 64. Atskirajame skunde vėl nurodomos aplinkybės, susijusios su sunaudotų degalų... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 14.... 68. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas,... 69. 15.... 70. Iš atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų matyti, kad esminis... 71. 16.... 72. Teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo... 73. 17.... 74. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad, nors nemokumo bylos yra susijusios... 75. 18.... 76. Šiuo atveju, kaip jau minėta, ginčas kilęs dėl buvusio bendrovės vadovo... 77. 19.... 78. Pareiškėjas R. K. savo 256 782,65 Eur finansinį reikalavimą BUAB... 79. 20.... 80. Atlikus ekspertizę, ekspertizės akte buvo padarytos tokios išvados: bankroto... 81. 21.... 82. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo 250 103,84 Eur... 83. 22.... 84. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal laisvo... 85. 23.... 86. Iš byloje atliktos ekonominės ekspertizės akto turinio matyti, kad... 87. 24.... 88. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išvadas pirmuoju, antruoju... 89. 25.... 90. Teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės vadovas, kuris, nevykdė savo... 91. 26.... 92. Pažymėtina, kad, nors į bylą yra pateiktos mokėjimo nurodymų,... 93. 27.... 94. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su minėta... 95. 28.... 96. Remiantis VMI patikrinimo akto duomenimis, 2013 m. pabaigoje pareiškėjo R. K.... 97. 29.... 98. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartosios aplinkybės iš esmės... 99. 30.... 100. R. K. neįrodžius, kad jis turėjo finansines galimybes tokia apimtimi (kokia... 101. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi... 102. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir...