Byla e2-1105-157/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla Nr. eB2-2406-562/2017 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Capital Investment“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės tikrosios ūkinės bendrijos „TŪB Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla Nr. eB2-2406-562/2017 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Capital Investment“.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau –VSDFV, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei tikrajai ūkinei bendrijai „Energija“ (toliau – TŪB „Energija“, atsakovė) bankroto bylą. Nurodė, kad jos skola pareiškėjo biudžetui 2016 m. spalio 28 d. duomenimis yra 29 164,45 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. pirmo ketvirčio iki 2015 m. pirmo ketvirčio; kad 2016 m. spalio 28 d. duomenimis įmonėje yra 5 apdraustieji, tačiau nuo 2014 m. 2 ketvirčio darbuotojams yra fiksuojamos nemokamos atostogos ir nepriskaitomos draudžiamos pajamos; kad paskutinį kartą draudėjas įmokas mokėjo 2014 m. birželio 20 d.; kad įmonė teikė garantinius įsipareigojimus, tačiau skola nebuvo sumokėta; kad jos atžvilgiu taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Pareiškėjo įsitikinimu, darytina išvada, jog įmonė veiklos nevykdo.
  2. Atsakovė TŪB „Energija“ atsiliepime šį pareiškimą prašė atmesti ir nurodė, kad susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau jie yra laikino pobūdžio; kad įmonė iš esmės yra moki; kad turi turto už 149 128,35 Eur, vykdo sutartį, kurios pagrindu gaus 968 000 Eur pajamų, debitorių skolos sudaro 1 375 515,05 Eur, todėl visas turtas yra vertas 2 492 643,39 Eur; kad įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 160 387,45 Eur, iš kurių 455 448,95 Eur – po vienerių metų mokėtini nepradelsti įsipareigojimai, 704 938,50 Eur – trumpalaikiai įsipareigojimai (tiek pradelsti, tiek nepradelsti); kad veikla iš esmės yra sustabdyta laukiant, kol bus pradėtas projektas, kurį įvykdžius atsakovė gaus minėtas pajamas; kad yra priimtas verslo sprendimas teismine tvarka išsiieškoti skolas. Atsakovės įsitikinimu, nėra sąlygų bankroto bylos iškėlimui.
  3. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Capital Investment“ prašė pareiškimą dėl TŪB „Energija“ bankroto bylos iškėlimo atmesti ir nurodė, kad turi 116 815 Eur finansinį reikalavimą į atsakovę pagal notaro 2017 m. sausio 30 d. vykdomąjį įrašą.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė atsakovės TŪB „Energija“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.
  2. Teismas nurodė, kad pagal atsakovę jai priklausančio turto vertė – 2 492 643,39 Eur (ilgalaikis turtas – 149 128,34 Eur, debitoriniai įsipareigojimai – 1 375 515,05 Eur, kitos gautinos sumos pagal dujotiekio tiesimo darbų sutartį – 968 000 Eur); kad įgyvendinus sutartį ji gautų 968 000 Eur pajamų. Teismas, įvertinęs šiuos teiginius, sprendė, kad nėra duomenų, jog, įvertinus kaštus, nurodytas projektas bus pelningas, o ateityje numatomos gauti pajamos pagal nepradėtą realizuoti projektą negali būti vertinamos kaip realus turtas. Pažymėjo, kad pagal atsakovę, jos debitoriniai įsipareigojimai sudaro 1 375 515,05 Eur sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog veikla yra specifinė, ji laukia visų šalių valios suderinimo dujotiekio tiesimo projekto vykdymo pradžiai ir tokių skolų išieškojimas taip pat yra specifinis, todėl yra priėmusi verslo sprendimą teismine tvarka skolų išieškojimo nevykdyti.
  3. Teismas nurodė, kad atsakovė nevykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė išsamaus debitorių sąrašo, kuriame būtų nurodyti atsiskaitymo terminai (pasibaigę / nepasibaigę); kad pagal atsakovės pateiktą 2016 m. gruodžio 30 d. debitorių sąrašą vienas iš jos skolininkų yra UAB „Saldva“ su 337 696,94 Eur skola; kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ši įmonė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. sprendimu yra pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro (civilinė byla Nr. B2-1525-560/2010), taigi išsiieškoti minėtą skolą nėra galimybės. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją, atsakovės pateiktame debitorių sąraše yra įtrauktos taip pat ir kitos įmonės, kurios teismų spendimais yra pripažintos pasibaigusiomis likvidavimu dėl bankroto (UAB „Akieda“ su 17 024,39 Eur skola, R. T. firma „Pas Ramazį“ su 47 527,08 Eur skola, UAB „Eurorenovacijos“ su 8 045,53 Eur skola, UAB „VKAS“ su 11 619,56 Eur skola). Nustatė, kad atsakovės debitorių sąraše yra bankrutuojanti R. S. IĮ „Ridetas“ su 18 101,21 Eur skola, BUAB „Balttruboprovodstroj“ su 3 293,88 Eur skola. Teismas sprendė, kad yra pagrindas abejoti šių skolų atgavimu, t. y. turto realumu, todėl debitoriniai įsipareigojimai atsakovei sudaro ne daugiau nei 971 536,64 Eur (1 375 515,05 Eur – (337 696,94 Eur + 17 024,39 Eur + 47 527,08 Eur + 8 045,53 Eur + 11 619,56 Eur + 18 101,21 Eur + 3 293,88 Eur). Vertindamas atsakovės trumpalaikio turto sudėtį, teismas, nustatė, kad atsakovė turi reikalavimo teisės į savo tikrojo nario V. D. 590 235,08 Eur dydžio skolą ir buvusio tikrojo nario J. K., mirusio 2015 m. kovo 11 d., 75 634,79 Eur skolą, bet nepateikta duomenų, jog šios skolos gali būti realiai išieškotos.
  4. Teismas, remdamasis tokiais duomenimis, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti contra spoliatorem taisyklę, kai šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016) ir abejoti minėtų debitorinių skolų išieškojimo galimybe, ypač, kai atsakovė nesiėmė ir nesiima jokių priemonių atgauti šias lėšas. Apibendrinęs nustatytus duomenis teismas konstatavo, kad faktiškai atsakovės turtas nagrinėjamu atveju galėtų būti 1 120 664,98 Eur vertės (149 128,34 Eur (ilgalaikis turtas) + 971 536,64 Eur (debitoriniai įsipareigojimai)).
  5. Remdamasis bylos medžiaga ir atsakovės paaiškinimais, kad jos skolos kreditoriams sudaro 1 160 387,45 Eur, iš kurių 455 448,95 Eur – po vienerių metų mokėtini nepradelsti įsipareigojimai, 704 938,50 Eur – trumpalaikiai įsipareigojimai (tiek pradelsti, tiek nepradelsti), o taip pat nustatęs, jog nepateikta duomenų, kokią dalį trumpalaikių įsipareigojimų sudaro pradelsti įsipareigojimai, – teismas sprendė, kad jos trumpalaikiai įsipareigojimai (704 938,50 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (560 332,49 Eur = 1 120 664,98 Eur/2).
  6. Teismas, remdamasis pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir viešaisiais duomenimis, nustatė, kad pradelstas įsipareigojimas pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriui yra 29 164,45 Eur, suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Capital Investment“ – 116 815 Eur, o VMI mokestinė nepriemoka 2017 m. kovo 24 d. – 493 320,71 Eur, taigi šios pradelstos skolos yra 639 884,19 Eur ir viršija pusę įmonės turto – 560 332,49 Eur. Todėl sprendė, kad atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokios įmonės apibrėžimą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  7. Teismas pažymėjo, kad savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra taip pat ir tada, kai įmonė negali vykdyti įsipareigojimų. Pagal bylos medžiagą teismas nustatė, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriais; kad jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, susidariusi už laikotarpį nuo 2014 m. 1 ketvirčio iki 2015 m. 1 ketvirčio, siekia 29 164,45 Eur; kad buvo bandoma ją išieškoti priverstine tvarka per privalomus nurodymus kredito įstaigoms, tačiau šie nebuvo įvykdyti; kad paskutinį kartą šios įmokos buvo sumokėtos 2014 m. birželio 20 d.; kad atsakovė pareiškėjui 2014 m. vasario 19 d. ir 2014 m. kovo 14 teikė garantinius raštus, įsipareigodama padengti skolą vėliausiai iki 2014 m. kovo 31 d., tačiau prievolė nebuvo įvykdyta; kad jos mokestinė nepriemoka 2017 m. kovo 24 d. sudarė 493 320,71 Eur, 2017 m. vasario 3 d. – 493 300,91 Eur, taigi ši skola auga. Teismas šių duomenų pagrindu sprendė, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas)
  8. Įvertinęs surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, atsakovės turto struktūrą, pradelstų įsipareigojimų mastą, teismas konstatavo, kad byloje įrodyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies sąlyga, apibūdinanti atsakovės TŪB „Energija“ nemokumą, taip pat nustatyta, kad ši negali vykdyti įsipareigojimų, todėl nusprendė, jog keltina jos bankroto byla, nes tik ši priemonė leidžia geriausiai apsaugoti pačios bendrovės ir kreditorių interesus (CPK 185 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai).
  9. Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 2 dalimi atsakovės bankroto administratore teismas paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, o ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui uždėjo areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

4III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5

  1. Atskirajame skunde atsakovė TŪB „Energija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti arba šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą, neteisingai nustatė atsakovės turto bei įsipareigojimų santykį ir be pagrindo konstatavo jos nemokumą.
    2. Teismas be pagrindo sprendė, kad yra prielaidos abejoti 968 000 Eur dujotiekio statybos rangos sutarties ir tokių pajamų iš šios sutarties realumu, nes atsakovė daugiau kaip 20 m. verčiasi tokia veikla. Teismas pažeidė pareigą būti aktyviu ir nepareikalavo papildomos medžiagos, kilusioms abejonėms patikrinti.
    3. Teismas neteisingai įvertino atsakovės debitorinių skolų išsiieškojimo galimybę, nes net sutinkant su tuo, kad visas šias skolas išsiieškoti nėra realu, o ilgalaikio turto vertė yra 149 128,34 Eur – jos turimo turto vertė yra 2 088 664,98 Eur.
    4. Teismas neteisingai sprendė dėl atsakovės kreditorinių įsipareigojimų sumos, nes į bylą pateikti duomenys rodo, kad visi šie įsipareigojimai sudaro 1 160 387,45 Eur, tačiau 455 448,95 Eur iš jų – nepradelstos skolos, tai yra mokėtinos po vienerių metų. Taigi atsakovė turi 704 938,50 trumpalaikių pradelstų, bet ir nepradelstų įsipareigojimų, kurių suma neviršija pusės turto vertės.
  1. Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyrius prašo atsakovės TŪB „Energija“ atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas pažeidė CPK normų reikalavimus, nes kilus abejonėms privalėjo pareikalauti papildomos informacijos, susijusios su dujotiekio statybos rangos sutarties vykdymu ir įgyvendinimu. Pareiškimo dėl šios bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas buvo atidedamas net keturis kartus, todėl atsakovė, kaip suinteresuotas asmuo, turėjo galimybę pateikti į bylą visus dokumentus, kurie įrodytų jos mokumą.
    2. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad pagal bendrovės pateiktus finansinius dokumentus ji turi pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, nes daugiau kaip tris metus, t. y. nuo 2014 m. vasario mėn., nesugebama atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, nepadengiama bent dalis skolos – už laikotarpį nuo 2014 m. I ketvirčio iki 2015 m. I ketvirčio ši skola yra 29 164,45 Eur dydžio, o 5 apdraustiesiems asmenims nuo 2014 m. II-IV ketvirčio fiksuojamos neapmokamos atostogos ir nepriskaičiuojamos draudžiamosios pajamos; pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra registruoti 18 nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai, statiniai, patalpos / butai), tačiau visam šiam turtui taikomi disponavimo apribojimai (turto areštai, hipoteka); pagal VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovė turi 2 transporto priemones, kurių registracija nepanaikinta, tačiau šios taip pat areštuotos; atsakovės tikrojo nario V. D. vardu yra registruota 11 nekilnojamojo turto objektų ir visi jie apsunkinti areštu ir / ar hipoteka, o 6 transporto priemonės išregistruotos iš registro, joms pritaikytas turto areštas. Taigi išieškojimo galimybės tiek iš pačios atsakovės, tiek jos tikrojo nario turto labai ribotos. Antstolis nuo 2014 m. kovo 12 d. vykdo išieškojimą pagal VSDFV Vilniaus skyriaus vykdomuosius dokumentus, tačiau iki šiol jokių lėšų nėra gauta.
    3. Teismas teisingai įvertino atsakovės turto – pajamų iš minėtos rangos sutarties, realumą, nes šis projektas net nepradėtas realizuoti. Darytina išvada, kad bendrija veiklos nevykdo, todėl finansinės galimybės atsiskaityti su kreditoriais yra labai ribotos. Taip pat atmestini skundo argumentai dėl turto – debitorių skolų, vertinimo, nes atsakovė į sąrašą įtraukė ir bankrutavusias įmones, nesiima jokių priemonių skolas atgauti.
    4. Atsakovės bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas dar 2016 m. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-3 961-866/2016), tačiau teismas nusprendė, kad bendrovė dar turi galimybę stabilizuoti finansinius srautus ir atstatyti mokumą. Atsakovės finansinė būklė nepagerėjo ir tai rodo, kad ši yra nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams; kad jos finansiniai sunkumai nėra trumpalaikio pobūdžio – tęsiasi keletą metų. Tuo tarpu pagal teismų praktiką yra svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1.162/2010 etc.).
  1. Suinteresuotas asmuo kreditorė UAB „Baltic Capital Investment“ atsiliepime į atsakovės TŪB „Energija“ atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie atsakovės turtinė padėtį – jos turtas ženkliai viršija prisiimtus trumpalaikius įsipareigojimus, todėl neteisingai ir nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumą.
  1. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atsakovės TŪB „Energija“ atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių skundžiamos teismo nutarties išvadas. Mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2009 m. gegužės 26 d. (61 184,82 Eur), didėja (2010 m. sausio 1 d. – 134 288,00 Eur, 2011 m. sausio 1 d. – 257 449,74 Eur; 2012 m. sausio 1 d. – 397 407,78 Eur, 2015 m. gegužės 28 d. – 487 047,34 Eur, o 2017 m. balandžio 19 d. – 493 321,16 Eur); skolų išieškojimo galimybės išnaudotos, taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs.
    2. Teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius faktinius duomenis, bylos šalių pateiktus įrodymus ir teisingai konstatavo, jog atsakovė negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir yra nemoki, todėl pagrįstai iškėlė jos bankroto bylą.

6Teismas

konstatuoja:

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria iškelta atsakovės TŪB „Energija“ bankroto byla.
  2. Minėta, kad nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi apeliantė atsakovė TŪB „Energija“ remiasi esminiu argumentu, jog teismas pažeidė įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė dėl jos nemokumo.
  3. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti nagrinėjamu atveju aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus.
  4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai.
  5. Kaip yra žinoma, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – įmonės nemokumas, apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  6. Pažymėtina taip pat ir tai, kad apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016 etc.). Tokiu būdu nustatoma ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, tai yra nebegalės vykdyti veiklos, todėl bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).
  7. Teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose aiškindami ir taikydami bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, taip pat yra ne kartą nurodę, kad šios CPK taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai, todėl šalys, be kita ko, turėdamos teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis proceso teisėmis, jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13, 42, 178 straipsniai). Taigi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  8. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir tikrindamas teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi šiomis taisyklėmis.
  9. Remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis bei teismų praktikos išaiškinimais teismas sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė atsakovė TŪB „Energija“, pirmosios instancijos teismo surinkti, kruopščiai ir visapusiškai išnagrinėti bei įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia vienareikšmiai konstatuoti, jog nustatyti faktai, apibūdinantys atsakovės finansinius sunkumus, nėra laikino pobūdžio (skola valstybės biudžetui, susidariusi nuo 2009 m. – 493 321 Eur; skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, susidariusi nuo 2014 m. I ketvirčio – 29 164,45 Eur dydžio, o skolų šiems biudžetams išieškojimo galimybės išnaudotos, taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs; visas turimas turtas apsunkintas areštu, hipoteka; 5 apdraustiesiems asmenims jau nuo 2014 m. II-IV ketvirčio fiksuojamos neapmokamos atostogos ir nepriskaičiuojamos draudžiamosios pajamos). Atskirai pažymėtina tai, kad vertindamas atsakovės argumentus dėl jos nurodyto turto dalies – debitorinių skolų pagal pačios pateiktą 2016 m. gruodžio 30 d. debitorių sąrašą, teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, jog vienas iš skolininkų – UAB „Saldva“, į kurį atsakovė tvirtina turinti 337 696,94 Eur kreditorinį reikalavimą, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-1525-560/2010, yra pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir jau išregistruota iš juridinių asmenų registro, o pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą informaciją teismas nustatė, kad atsakovės pateiktame debitorių sąraše taip pat įtrauktos kitos įmonės, dėl kurių yra priimti teismo spendimai pripažinti jas pasibaigusiomis likvidavimu dėl bankroto, t. y. UAB „Akieda“, kurios skola atsakovei – 17 024,39 Eur, R. T. firma „Pas Ramazį“ su 47 527,08 Eur skola, UAB „Eurorenovacijos“ su 8 045,53 Eur skola, UAB „VKAS“ su 11 619,56 Eur skola. Taigi vien tik šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė ne tik nevykdo savo įsipareigojimų, neišsiieško ilgalaikių skolų, tačiau nesąžiningai naudojasi savo proceso teisėmis, klaidindama tiek teismą, tiek ir kitus proceso dalyvius, o toks veikimas gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas ir gali būti sprendžiama dėl procesinės atsakomybės (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis). Taip pat svarbu pažymėti tai, kad atsakovės bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas dar 2016 m. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-3 961-866/2016), tačiau bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jos būklė tik pablogėjo, o įrodymai, kurie paneigtų tokios išvados pagrįstumą, be kita ko, taip pat susiję su minėtos 968 000 Eur vertės dujotiekio statybos rangos sutarties įgyvendinimu, apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, nepateikti (CPK 314, 185 straipsniai). Taigi atsakovės skunde nurodytos aplinkybės, susijusius su jos turimo turto verte, galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, tai yra jos mokumu ir bankroto bylos neteisėtu iškėlimu, laikytinos neįrodytomis (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kartu teismas pažymi tai, kad pagal ĮBĮ 27, 28, 29 straipsnį bankroto byla gali būti nutraukta.
  10. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis), nepasisakant dėl kitų apeliantės atsakovės TŪB „Energija“ ir pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei UAB „Baltic Capital Investment“ procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai