Byla 2A-376-241/2020
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – S. J. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir D. P. bei atsakovo R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-854-653/2019 pagal ieškovų R. P. ir D. P. ieškinį atsakovams R. S. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – S. J. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai R. P. ir D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir R. S. 27 385 219,28 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

82.

9Ieškovai nurodė, kad ieškovas R. P. kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą S. J., L. S., R. S. ir kitiems asmenims dėl veikiant organizuota grupe nusikalstamu būdu pasisavinto didelės vertės ieškovo turto. Pareiškime nurodė, kad su L. S. ir jo šeimos nariais pasirašė pajų pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Anciškiai“, ŽŪB „Vadokliai“ pajų pirkimo. Sumokėjus už ŽŪB „Vadokliai“ pajus 9 mln. Lt, R. S., V. L. ir L. S. pasiūlė ieškovui iš jų nupirkti ŽŪB „Miežaičiai“ už 13 mln. Lt, atidedant mokėjimą ir pareikalavus papildomo prievolės užtikrinimo. Pajų pardavėjai buvo informuoti apie ieškovo planuojamą imti paskolą. Tuo pačiu metu, kai buvo perrašyti pajai, R. S. paprašė pareigūno S. J. bankams paskleisti kompromituojančią informaciją apie ieškovą, kad pastarasis negautų paskolos. Kadangi akcinė bendrovė (toliau – AB) bankas Snoras ir AB DNB bankas dėl S. J. rašte išdėstytos informacijos atsisakė ieškovui išduoti paskolas, žlugo jo verslas, ieškovas patyrė didelę žalą.

103.

11Pagal ieškovo skundą Policijos departamento Imuniteto valdyboje 2012 m. kovo 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-1-00002-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje. Policijos departamento rašte nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir LKPB) organizuoto nusikalstamumo tyrimo Antrosios valdybos Antrojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas S. J. 2008 m. kovo 4 d. parengė raštą (toliau – ir Raštas), pasirašytą tuometinio LKPB viršininko pavaduotojo V. G., ir išsiuntė jį Lietuvoje veikusiems komerciniams bankams. Rašte buvo išdėstyta informacija apie keliems asmenims, tarp jų ir R. P., pareikštus įtarimus galimų nusikalstamų veikų įvykdymu, taip pat, kad galimai minėti asmenys yra teisiamieji baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimo stambiu mastu bei prašoma pateikti visą informaciją, susijusią su rašte minėtų asmenų finansais. 2012 m. balandžio 20 d. minėtas ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 06-1-0303-11, o 2013 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo atskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-00634-13. Šiaulių apygardos prokuratūros antro baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-00634-13 nutrauktas konstatavus, kad nepakanka duomenų pagrįsti būtinam baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnį kilti požymiui – didelei žalai. R. P. prokuroro veiksmus apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui ir Šiaulių apygardos teismui, kurie jo skundų netenkino. Vėliau ieškovas buvo pateikęs prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas.

124.

13Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Raštas yra neteisėtas, kadangi R. P. nebuvo įtariamas nusikalstamų veikų įvykdymu, jo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie nei ikiteisminiai tyrimai, nei operatyviniai veiksmai. Tą patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2012 m. kovo 23 d. raštas Nr. 5-16-S-205. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras 2013 m. gruodžio 4 d. nutarime nepagrįstai nustatė, kad piktnaudžiavimas priskiriamas prie neatsargių ar nesunkių nusikaltimų, kuriems taikoma 5 metų senatis, nes Generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarime, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje konstatuota, jog tokio pobūdžio nusikaltimams taikoma 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio senatis, kuri 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimo priėmimo metu dar nebuvo suėjusi. Taigi, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-634-13 buvo atliktas teisiškai ydingai. Tai buvo padaryta sąmoningai tyčia, tokią išvadą pagrindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3921-142/12 (pagal S. J. skundą dėl jo atleidimo) nustatyti faktai, kurie atskleidžia LKPB veiksmų nenuoseklumą bei prieštaringumą. Administracinio teismo sprendimo priėmimo metu 5 metų senatis nebuvo suėjusi, tačiau nei LKPB, nei prokuratūra, atsižvelgiant į teismo išaiškinimus, nesiėmė aktyvių veiksmų tinkamai ištirti nusikaltimą.

145.

15Ikiteisminio tyrimo byloje ir ieškovo pateiktoje medžiagoje, kuri nebuvo įdėta į baudžiamąją bylą, ir dėl kurios jis rašė skundą, matyti pareigūno piktnaudžiavimo požymiai, kurie pasireiškė turtinės naudos siekimu. Liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo byloje patvirtina, kad yra tiesioginis ryšys tarp neteisėtai išsiųsto Rašto bankams ir ieškovo turto praradimo.

166.

17Prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-634-13, netinkamai įvertino žalos padarymo faktą, iškreipė bankų paaiškinimus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad R. P. paskolų iš bankų negavo dėl to, kad į juos nesikreipė bei kad bankai ypatingai griežtai vertino klientų kreditingumą, o ieškovas ir jo valdomos bendrovės galimai neatitiko bankų reikalavimų. Be to, ekonominė krizė prasidėjo tik nuo 2009 m., o Raštas dėl paskolos buvo surašytas bei dėl paskolos kreiptasi per 2008 m. pirmąjį ketvirtį. Tiek ŽŪB „Vadokliai“, tiek ŽŪB „Žvirblionys“ finansinė padėtis buvo labai gera, todėl 5–9 mln. paskola tikrai būtų suteikta.

187.

19Dėl neturtinės žalos ieškovai nurodė, kad šeimos nariai buvo gerbiami visuomenėje, turėjo autoritetą ir didelį pasitikėjimą verslo aplinkoje, bankuose. Dėl minėtų asmenų galimai nusikalstamos veikos prarado turtą, įmonėms iškeltos bankroto bylos, areštuotas asmeninis turtas, piniginės lėšos banko sąskaitose, susidarė įsiskolinimai kreditoriams. Šeimai buvo samdoma fizinė apsauga, siekiant apsaugoti dukrą, ji buvo išsiųsta keliems mėnesiams į užsienį. Prasidėjus teisiniams ginčams su galimai nusikalstamos veikos organizatoriais, prasidėjus bankroto byloms, ieškovas buvo priverstas stabdyti veiklą Rotary klube, atsisakyti partijos pirmininko pareigų, atsisakyti rajono tarybos nario mandato ir pan. Ieškovas ir jo šeima patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, prarastas geras vardas, pažeista garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas. Patirta neturtinė žala įvertinama 8 169 415 Eur. Toks neturtinės žalos dydis paskaičiuotas atsižvelgiant į turtinės žalos dydį, žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir kitas aplinkybes.

208.

21Pasisakydami dėl turtinės žalos dydžio ieškovai nurodė, kad dėl S. J. surašyto bei bankams išsiųsto Rašto ieškovas iš bankų negavo paskolos, pajų pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo įvykdytos. Tokiu būdu ieškovas prarado turėtus 87 proc. ŽŪB „Žvirblionys“ ir 94,4 proc. ŽŪB „Vadokliai“ pajus, tai sudaro 9 287 491,98 Eur; abiejų ŽŪB negautas pelnas (per 10 metų) yra 9 928 312,3 Eur, iš viso prarasta turto ir negauta pelno, t. y. padaryta žala, 19 215 804,28 Eur sumai.

229.

23Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo pateikti argumentai neįrodo prokurorų veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo aplinkybių, nepagrindžia ir neįrodo priežastinio ryšio tarp konkrečiai neįvardintų, tariamai neteisėtų prokurorų veiksmų ir įrodinėjamos žalos kilimo.

2410.

25Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, o jos netaikius – ieškinį atmesti. Ieškovo teiginiai, kad dėl Rašto negavo paskolos plėtoti savo verslui ir dėl to jo verslas žlugo yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo daug kartų tikrinama nagrinėjant skundus tiek prokuratūroje, tiek teismuose, todėl atmestinas ieškovo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai. Neturtinės žalos faktas bei dydis paremti tik subjektyviu aplinkybių vertinimu; tačiau vertintinas ir paties ieškovo R. P. elgesys, kiek jis buvo atidus ir rūpestingas. Pasisakydamas dėl turtinės žalos nurodė, kad vien tik ŽŪB balansai nėra pakankamas įrodymas nustatyti tikslią nuosavo turto vertę. Ieškovas realiai neturėdamas lėšų ŽŪB „Vadokliai“ pajus pirko paskolon, todėl turi būti įvertinta, ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Ieškovas pats turi prisiimti riziką, kad pajus, kurių vertė buvo 2 687 964 Lt, pirko beveik už 5 kartus didesnę sumą, o vėliau nesugebėjo laiku atsiskaityti pagal sutartinius įsipareigojimus. Ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-03033-11 pateikta 2014 m. sausio 29 d. taikos sutartimi ieškovas patvirtino, jog visi įvykę sandoriai dėl bendrovių pirkimo–pardavimo yra teisėti ir ieškovas jokių nuostolių dėl pajų pirkimo–pardavimo sandorių nepatyrė ir ateityje iš L. S. ar kitų šią taikos sutartį pasirašiusių asmenų, įskaitant, nurodytų sutarties 8 punkte, jokios su tuo susijusios civilinės atsakomybės nereikalaus. Ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2008 m. kovo–balandžio mėn., sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2011 m. balandžio 30 d. Policijos departamento Imuniteto valdyboje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 m. kovo 23 d., tačiau pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nenutraukia ir nesustabdo ieškinio senaties termino, nes pareiškimo padavimo momentu ieškinio senatis jau buvo suėjusi. Ieškovas neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.

2611.

27Atsakovas R. S. prašė ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal pajų pirkimo–padavimo sutartis antroji įmoka turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 1 d., todėl atsižvelgiant į ieškovo teiginius apie planuotą imti paskolą, ji turėjo būti paimta iki šios datos. Todėl apie 2008 m. kovo 4 d. parengtą Raštą, gautą jame nurodytuose bankuose, ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti vėliausiai 2008 m. birželio 1 d., ši data yra ieškinio senaties termino pradžia. Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo paduotas 2011 m. spalio 7 d., tačiau ši aplinkybė nenutraukia (nesustabdo) ieškinio senaties termino, kuris suėjo 2011 m. birželio 1 d. Ieškovo 2012 m. kovo 12 d. civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-3033-11 šiuo atveju nereiškia ieškinio senaties termino nutraukimo. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų neteko kito turto. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas R. S. nurodė S. J. parengti Raštą ir išsiųsti jį Rašte nurodytoms įstaigoms. Faktinis veikos padarymas nėra konstatuotas. Atsakovas negalėjo daryti įtakos S. J.; Raštas nebuvo parengtas atsakovo iniciatyva. Neegzistuoja ieškovo įrodinėjamas priežastinis ryšys. Ieškovas net neįrodinėja, kad būtų kreipęsis nors į vieną banką dėl paskolos suteikimo. Pagal sutarčių nuostatas, ieškovas 13 mln. paskolą turėjo gauti kone dviem mėnesiais anksčiau, nei buvo sudarytas Raštas. Ieškovo nurodomas žalos dydis yra netikslus, kadangi vien tik balansai nėra pakankamas įrodymas nustatyti tikslią ŽŪB nuosavo turto vertę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklauso atitinkamo dydžio pajų kiekis, taip pat įrodymų, kad jo nurodomų ŽŪB pelnas buvo išmokamas būtent pajininkams. Reikalavimas priteisti neturtinę žalą apskritai nepagrįstas.

2812.

29Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kokią įtaką Teisingumo ministerijos subjektinėms teisėms ir pareigoms gali turėti teismo sprendimas.

3013.

31Trečiasis asmuo S. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

32II.

33Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3414.

35Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų R. P. ir D. P. lygiomis dalimis atsakovo R. S. naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi ištaisė atsakovo R. S. vardo rašymo apsirikimus sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse.

3615.

37Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių apie pagal ieškovo pareiškimą pradėtą ikiteisminio tyrimo eigą, jo išskyrimą į atskiras ikiteisminio tyrimo bylas, teismų priimtus procesinius sprendimus, susijusius su šiuo ikiteisminiu tyrimu, apie ieškovo sudarytus pajaus pirkimo–pardavimo sandorius, todėl šias aplinkybes laikė nustatytomis ir dėl jų pakartotinai plačiau nepasisakė.

3816.

39Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo nustatant atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovai patirtą žalą grindžia tuo, kad Lietuvos kriminalinės policijos buvęs pareigūnas S. J. 2008 m. kovo 4 d. išsiuntė raštą bankams „Dėl informacijos pateikimo“, dėl kurio jie neva negavo paskolų, todėl žlugo jų verslas ir buvo patirta turtinė ir neturtinė žala. Teismas nustatė, kad Rašte buvo kredito įstaigų prašoma pateikti duomenis ar rašte nurodyti asmenys, tarp kurių buvo nurodytas ir ieškovas, kreipėsi į bankus dėl paskolos, kredito ir t. t. Taip pat minėtame rašte informuojama, kad kai kurie nurodyti asmenys buvo įtariami nusikalstamų veikų įvykdymu, kai kurie iš jų yra teisiamieji baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimų stambiu mastu. Taigi, šioje byloje esminis nustatomas faktas yra ar dėl šių veiksmų (nurodyto rašto pateikimo bankams) ieškovo teisė gauti paskolą buvo pažeista. Teismas nurodė, kad Lietuvos valstybės civilinė atsakomybė ieškinyje siejama su ieškovo inicijuotu ikiteisminiu tyrimu dėl pareigūno (S. J.) veiksmų, susijusių Rašto parengimu ir išsiuntimu, o atsakovo R. S. atsakomybė – su jo prisidėjimu prie šio rašto parengimo. Teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimas tik tiek, kiek atsakovų veiksmais buvo pažeistos ieškovų šioje byloje ginamos teisės.

4017.

41Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl 2008 m. kovo 4 d. bankams išsiųsto rašto ieškovui nebuvo suteiktas kreditas. Tai, kad ieškovas galimai bendravo su bankų atstovais kreditavimo klausimais, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas realiai kreipėsi į bankus dėl paskolos gavimo, todėl toks bendravimas neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas prašė suteikti jam kreditą, t. y. teikė bankams prašymus dėl kredito suteikimo bei reikiamus turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, taip pat nėra duomenų, kad bankai buvo priėmę sprendimus nesuteikti ieškovui kredito. Tokias teismo išvadas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų bankų darbuotojų parodymai. Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma, jog kreditų išdavimo tvarka kredito įstaigose yra griežtai reglamentuota teisės aktais, dėl kredito išdavimo sprendimą priima banko paskolų komitetas. Todėl ieškovo nurodyti AB banko Snoras filialo vadovo parodymai, jog dėl rašte gautos informacijos apie ieškovą iki paskolos svarstymo nebuvo prieita, neįrodo nei ieškovo kreipimosi dėl paskolos suteikimo, nei banko priimto sprendimo dėl tokio prašymo, nei sprendimo nesuteikti paskolos (jei toks sprendimas būtų buvęs priimtas) motyvų. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas realiai atliko veiksmus kreditui gauti ir kad būtent dėl minėto rašto negavo reikiamo kredito.

4218.

43Teismas nurodė, kad ieškovai neginčija, jog apie kredito gavimą domėjosi tik dviejuose bankuose. Teismo vertinimu, toks ieškovų elgesys nesudaro pagrindo pripažinti, jog kreditams jiems nebūtų suteiktas kitose Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose, jei jų turtinė padėtis būtų buvusi pakankama kreditui gauti. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų finansinės padėties (jų kreditingumo) įvertinimą kaip pakankamos, t. y. neįrodė galimybės gauti kreditą.

4419.

45Teismas pažymėjo, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo R. P. ir L. S., J. S., 4.3.1–4.3.3 punktus apmokėjimas už ieškovo įsigyjamą pajų turėjo būti įvykdytas vėliausiai iki 2008 m. vasario 7 d., tuo tarpu ginčo Raštas buvo pasirašytas 2008 m. kovo 4 d., t. y. jau tuo metu, kai ieškovo sutartinė finansinė prievolė turėjo būti įvykdyta.

4620.

47Teismas sprendė, kad tarp Rašto išsiuntimo ir ieškovo šioje byloje ginamų teisių nėra priežastinio ryšio. Vien tokia išvada sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

4821.

49Teismas pažymėjo, kad Rašte, kuriuo buvo siekiama gauti informaciją, nebuvo įvardinta, kad būtent ieškovas buvo įtariamas nusikalstamų veikų įvykdymu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad toks Raštas savaime, be tolesnio jo patikslinimo, akivaizdžiai užkirto kelią ieškovui gauti kreditą.

5022.

51Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-634-13 buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių. Šio nutarimo teisėtumas buvo patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka. 2014 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos teismas galutinai paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesta; teismas darė išvadas, kad nėra priežastinio ryšio tarp Rašto ir ieškovo verslo žlugimo. Taigi, šioje civilinėje byloje nei S. J. parengto Rašto motyvai, nei R. S. vaidmuo ir interesai rengiant šį raštą, nėra teisiškai reikšmingi. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje atsakovų veiksmų teisėtumas yra vertinamas tuo aspektu, kiek šie veiksmai yra susiję su ieškovo šioje byloje ginamomis turtinėmis teisėmis dėl turto paradimo, verslo žlugimo. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamo senaties termino taikymo pagal BK 228 straipsnį, dėl ikiteisminio tyrimo bylų išskyrimo, dėl ko ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-00634-13 nebuvo visos informacijos apie nusikalstamas veikas, kuri buvo kitoje atskirtoje ikiteisminio tyrimo byloje, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingas.

5223.

53Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo atmestas R. P. skundas dėl 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje pažymėjo, kad tai, ar minėtas Raštas įtakojo bankų sprendimus dėl kreditų suteikimo R. P., ar minėtų sprendimų neįtakojo, turi reikšmės sprendžiant tik dėl S. J. veikos baigtumo, bet ne dėl jos nusikalstamumo apskritai. Šioje civilinėje byloje, nėra reikšmingas S. J. ir kitų asmenų veikos vertinimas pagal BK numatytų nusikaltimų požymius, nei šioje civilinėje byloje, nei ikiteisminio tyrimo metu nenustačius priežastinio ryšio tarp Rašto išsiuntimo ir ieškovų verslo žlugimo. Su Rašto parengimu susijusių asmenų veikų įvertinimas kaip nusikalstamų pagal BK normas nereiškia, kad tokiu atveju turi būti konstatuojamos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

5424.

55Teismas vertino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie netinkamą penkerių metų senaties termino taikymą, apie teisės susipažinti su tyrimų medžiaga apribojimą (šiuo aspektu ieškovo skundo dalis buvo patenkinta 2014 m. sausio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu) bei apie bylų išskyrimą, dėl ko nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00634-13 medžiagoje nebuvo pateikti liudytojų apklausos protokolai, kuriuose užfiksuotas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje pripažino naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, neturi įtakos šios nagrinėjamos bylos išsprendimui, nes neturi ryšio su ieškovo šioje byloje ginamomis teisėmis.

5625.

57Teismas konstatavo, jog nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, todėl kitų sąlygų nustatymas yra perteklinis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neturtinę žalą kildina būtent iš turtinės padėties pasikeitimo – turto praradimo, įmonių bankrotų, nenustačius, jog tokios pasekmės kilo būtent dėl bankams pateikto Rašto, su kurio parengimu, pateikimu ieškovas šioje byloje grindžia atsakovų neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygų ir šiuo aspektu.

5826.

59Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė ir turtinės žalos fakto bei jos dydžio. Ieškovai žalą skaičiuoja pagal žemės ūkio bendrovių pelno vidurkį 2006 ir 2007 m., tačiau šioje byloje ieškovai yra fiziniai asmenys; be to, duomenų, kad visas įmonės uždirbtas pelnas buvo išmokamas pajininkams, byloje nėra. Taip pat ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog 2008 m. įmonės realiai būtų gavusios iš planuojamos vykdyti veiklos ieškovų nurodytą pelną.

6027.

61Teismas vertino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3921-142/12 neturi teisinės reikšmės šiai bylai, nes administracinėje byloje buvo nagrinėjamos kitos su šia byla nesusijusios aplinkybės – pareiškėjo S. J. skundas atsakovams Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

6228.

63Iš 2013 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotų ieškovo parodymų teismas nustatė, kad apie Rašto bankams išsiuntimą ieškovui tapo žinoma 2008 m. kovo–balandžio mėnesį. Teismo vertinimu, nuo tada ieškovas sužinojo apie savo pažeistas teises, susijusias su kredito negavimu. Civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime buvo pareikštas 2012 m. kovo 12 d., o 2012 m. balandžio 17 d. ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Tokio ieškinio pareiškimo metu ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2014 m. kovo 12 d., ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 16 d., todėl teismas padarė išvadą, kad trejų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo teisių pažeidimo momento, praleistas ir ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti.

6429.

65Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas dėl atsakovės Lietuvos valstybės veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo nutraukimu, nėra praleistas, nustačius, kad galutinai nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus ir tuo pačiu palikti ieškinį nenagrinėtą, įsiteisėjo 2014 m. kovo 12 d. ir 2015 m. balandžio 14 d.

6630.

67Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistos atsakovo R. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į atsakovo procesinį elgesį šioje byloje – neatvykimą į teismo posėdį, neatsižvelgus į tai, kad šioje byloje 2019 m. sausio 16 d. nutartimi šio atsakovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismas darė išvadą, esant pagrindui sumažinti priteistiną patirtų išlaidų sumą (2 905,82 Eur) iki 1 000 Eur.

68III.

69Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7031.

71Ieškovai R. P. ir D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti ūkininko R. P. 2008 m. investicinį projektą; 2008 m. balandžio 23 d. sąskaitą faktūrą ir T. D. paaiškinimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7231.1.

73Teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatęs visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nenagrinėjo neturtinės žalos atlyginimo klausimo, nepagrįstai neturtinę žalą sutapatino su turtine. Teismo posėdžiuose nedalyvavo atsakovas R. S., nebuvo apklaustas Raštą pasirašęs V. G., kiti liudytojai; neišsiaiškinta, kodėl ieškovo pavardė atsidūrė Rašte; kodėl išskirti ikiteisminiai tyrimai neįdedant ieškovo ieškinio ir kitos tyrimui reikšmingos medžiagos. Teismas nevertino ieškovo pateiktų R. S., L. S. ir V. M. liudijimų apie planuotą Raštą, jo tikslus ir pasekmes.

7431.2.

75Teismas netinkamai vertino, kad žala grindžiama tik šmeižikiškų Raštų išsiuntimu bankams ir dėl to negaunant paskolų žlugusio verslo ir patirtos žalos. LKPB civilinė atsakomybė siejama su šmeižikiško Rašto parengimu ir išsiuntimu, o Generalinės prokuratūros – su žala, atsiradusia dėl Šiaulių apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros neteisėtų aktų, neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo vykdant ir kontroliuojant ikiteisminius tyrimus, pradėtus pagal ieškovo pareiškimus. R. S. atsakomybė siejama su jo prisidėjimu ir organizavimu parengiant Raštus bankams, turint tikslą perimti iš ieškovo didelės vertės turtą.

7631.3.

77Byloje pateikti duomenys dėl galimai netinkamų veiksmų atliekant ikiteisminius tyrimus, teismas nesigilino į ikiteisminių tyrimų eigą, prokurorų veiksmus ir sprendimus, užkirtusius kelią išnagrinėti R. P. ieškinį dėl netinkamo senaties taikymo. Dėl tokių LKPB ir prokuratūros veiksmų ieškovai patyrė moralinę žalą, kurios teismas nevertino.

7831.4.

79Teismas nepagrįstai sprendė nesant įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Rašto ieškovui nebuvo suteiktas kreditas. Pažymėtina, kad sprendžiant paskolos klausimą bankas vertina ne tik materialinę skolininko padėtį, bet ir jo ryšius, pažintis, įtakingumą, socialinį statusą ir pan. Ikiteisminiam tyrimui ir teismui buvo nurodyta, kad R. P. buvo gerbiamas visuomenėje, įvairių asociacijų narys, rajono tarybos narys, partijos pirmininkas, valdė apie 150 mln. Lt vertės turtą, iki 2007 m. pabaigos bankai jam skolino be jokių trukdžių. Ieškovas negali pateikti įrodymų, kad bankuose buvo priimtas prašymas suteikti kreditą, nes tokie prašymai nearchyvuojami. Teismas atsisakė priimti pateikiamą investicinį projektą, patvirtinantį realių veiksmų kreditui gauti atlikimą.

8031.5.

81Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas, taip pat nepagrįstai sprendė dėl įrodymų apie ieškovų kreditingumą nepakankamumo. Iš byloje pateiktų ieškovo valdomų įmonių balansų matyti, kad jos dirbo pelningai; paruoštame verslo plane matyti ieškovo valdomo turto vertė. Teismas netenkino prašymo išsireikalauti ikiteisminiame tyrime surinktą medžiagą apie ieškovų valdomą turtą. Ieškinyje ieškovas pateikė informaciją apie pagrindinį valdytą įmonių turtą, skolas, pelną, todėl neturėjo kilti abejonių dėl turtinės padėties iki 2008 m.

8231.6.

83Teismas neįsigilino į bylos medžiagą spręsdamas, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pajaus pirkimo sutartį apmokėjimas turėjo būti įvykdytas iki 2008 m. vasario 7 d. Ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės, kad kontrahentai buvo informuoti apie ketinamą imti paskolą, kad kaip garantas buvo perrašytos žemės ūkio bendrovės „Mūša“, „Vadokliai“, „Anciškiai“, dalis „Žvirblionys“; pateiktos pajų pardavimo sutartys, apmokėjimo dokumentai. Visų sandorių sudarymas, ieškovams nežinant apie tikruosius ketinimus pasitelkus LKPB pareigūną, įrodo suplanuotą turto pasisavinimą, o netinkamas, aplaidus prokuratūros ikiteisminių tyrimų vykdymas užkirto kelią ieškovams laiku išspręsti ieškinį baudžiamajame procese.

8431.7.

85Teismas netinkamai vertino Rašto turinį, nesiaiškino, iš kokių šaltinių sužinota, kad Lietuvoje yra toks R. P., nes teismui pateiktame Imuniteto tarnybos 2013 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie R. P. KP biure informacijos nėra. Taip pat teismas neapklausė ieškovo prašytų liudytojų, šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Apie Rašto turinio ydingumą pasisakyta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendime. Taigi teismas turėjo pakankamai įrodymų, kad Raštas apšmeižė ieškovą, nepaisant to, kad jis nebuvo konkretizuotas kaip nusikaltėlis. Sukompromitavus ieškovą, jam užkirstas kelias gauti kreditą.

8631.8.

87Teismas netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-643-13 nutraukimo aplinkybes ir jų įvertinimą teisme, nes priimdami nutartis 2014 m. teismai neturėjo reikšmingos informacijos, nes išskiriant tyrimus dalis informacijos ir ieškovo civilinis ieškinys palikti kitame tyrime; šios aplinkybės buvo pripažintos naujai paaiškėjusiomis.

8831.9.

89Nepagrįsta teismo išvada, kad su Rašto parengimu susijusių veikų įvertinimas pagal BK normas kaip nusikaltimas, nereiškia civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimo, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio reglamentacijai. Teismas turėjo įvertinti LKPB, prokuratūros pareigas, ir jų įvykdymo netinkamumą.

9031.10.

91Teismas vertino tik prokuratūros, teismų nutartis ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, nesigilino į priežastis, sąlygojusias tokių sprendimų priėmimą. Neįvertino, kad dėl bylinėjimosi ieškovai patiria žalą.

9231.11.

93Teismas netinkamai įvertino Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, kad joje užfiksuotos aplinkybės neturi ryšio su ieškovo šioje byloje ginamomis teisėmis. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovo pateiktos aplinkybės naujai paaiškėjusios, teismai, spręsdami pareiškėjo skundus 2014 m., jų neturėjo ir tai sąlygojo nepalankių nutarčių priėmimą.

9431.12.

95Teismas nepagrįstai nurodė nesant priežastinio ryšio, nes pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių LKPB ir prokuratūros neteisėtus veiksmus. Teismas turėjo įžvelgti bent moralinę žalą.

9631.13.

97Pateikti įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas iki 2008 m. valdė virš 100 mln. Lt turtą, virš 50 mln. Lt buvo nuosavo kapitalo. Teismas neįvertino įrodymų visumos, reikšmingų bylai įvykių sekos, susijusios su pajų pirkimu, Rašto išsiuntimu ir ieškovo turtinės padėties pablogėjimu. Taip pat neįvertinti ieškovo pateikti R. S. ir L. S. liudijimai iš apklausų.

9831.14.

99Teismas nepagrįstai nurodo, kad ŽŪB nėra ieškovų turtas; skaičiuojant prarasto turto vertę buvo skaičiuota pagal turėtą ŽŪB pajų dalį procentais, analogiškai ir negauto turto vertė. Įmonių buhalteriniai duomenys atspindi turtą ir nėra paneigti.

10031.15.

101Nepagrįstos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino. Ieškinys pareikštas dėl LKPB pareigūnų, tiek dėl prokuratūros neteisėtų veiksmų, o naujai paaiškėjusios aplinkybės tapo neginčijamai žinomos tik Vilniaus apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatavus neteisėtus LKPB veiksmus. Apie prokuratūros netinkamą pareigų atlikimą sužinota 2014 m. susipažinus su ikiteisminiu tyrimu, kad į ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 40-9-634-13 neįdėta tyrimui reikšminga medžiaga. Dėl netinkamų Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų veiksmų sužinota tik 2016 m. spalio 13 d., Generalinei prokuratūrai pripažinus, kad ikiteisminis tyrimas galėjo būti nutrauktas taikant 8, o ne 5 metų senatį. Todėl negalima teigti, kad ieškovai apie pažeistas teises sužinojo 2008 m.

10231.16.

103Ieškinyje buvo nurodyta, kad teismui neišsireikalavus iš prokuratūros kitų ieškovo valdytų įmonių dokumentų ir įrodymų, ieškovai nepateikė pilno ieškinio.

10432.

105Atsakovas R. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priteisiant visas 2 905,82 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10632.1.

107Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos vadovaujantis taisykle „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), teismas turėjo iš ieškovų priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

10832.2.

109Teismas neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį. Skirstant bylinėjimosi išlaidas turi reikšmę ne tik galutinis rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, kurį teismas įvertino neteisingai. Atsakovo neatvykimas į teismo posėdį nebuvo kliūtis bylos nagrinėjimui, nes posėdis negalėjo būti tęsiamas dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių; ieškovai tik 2019 m. sausio 31 d. pateikė galutinai patikslintą ieškinį; įrodymai dėl galimai tapataus ieškinio gauti tik 2019 m. balandžio 1 d. 2019 m. balandžio 8 d. bylos nagrinėjimas buvo baigtas ir atsakovo neatvykimas tam nesutrukdė.

11032.3.

111Atsakovas ligotas žmogus, teismo posėdžiuose negalėjo dalyvauti dėl sveikatos būklės, pateikė tai patvirtinančius medicininius duomenis. Viename iš posėdžių negalėjo dalyvauti, nes buvo suimtas. Atsakovui byloje atstovavo atstovas ir tai sudarė sąlygas bylos nagrinėjimui.

11232.4.

113Bylinėjimosi išlaidos sumažintos be aiškaus pagrindo ir skaičiavimų. Atsakovo patirtos išlaidos buvo būtinos, optimalios ir nedidėjo dėl paties atsakovo elgesio.

11433.

115Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kriminalinės policijos biuro prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11633.1.

117Teismas detaliai aiškinosi civilinės atsakomybės sąlygas, nagrinėjo atsakovų veiksmus, kuriais galimai pažeistos ieškovų teisės, įvertino visus pateiktus įrodymus. Ieškovų pateikti liudytojų parodymai paimti iš įvairių ikiteisminių tyrimų, pateikti dalimis. Pagal BPK tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo; apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo aiškintis ikiteisminio tyrimo atskyrimo aplinkybes. Nutarimai įsiteisėję, negali būti ginčijami.

11833.2.

119Teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymų dėl liudytojų apklausos, nes jie negalėtų nurodyti reikšmingų ginčui aplinkybių (Raštas parengtas daugiau nei prieš 11 metų), o taip pat siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo.

12033.3.

121Teismas pagrįstai atsisakė priimti įrodymus, nes 2007 m. pabaigoje paruoštas investicinis projektas nebuvo pateiktas su ieškiniu, duomenys pateikti tik 2019 m. balandžio 23 d. posėdyje (baigiamajame). UAB „Paskolų brokeris“ 2019 m. balandžio 23 d. rašte nėra jokių reikšmingų bylai aplinkybių. Nėra pagrindo priimti su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų.

12233.4.

123Teismas teisingai įvertino 2007 m. rugpjūčio 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, kad ji turėjo būti įvykdyta iki 2008 m. vasario 7 d. Pagal sutartį L. S. ir J. S. ieškovui pardavė ŽŪB „Vadokliai“ 2 687 964 Lt pajų už 13 000 000 Lt. Ieškovas pajus pirko paskolon, nes lėšų neturėjo. Apeliantas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, nors sudarydamas sandorius turėjo ir galėjo numatyti galimas pasekmes, įvertinti verslo riziką. Raštas parašytas praktiškai po mėnesio, kai ieškovas turėjo įvykdyti visas prievoles pagal ŽŪB „Vadokliai“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartį. Valstybė nėra atsakinga už paties ieškovo veiksmus.

12433.5.

125Ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-643-13 buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti Rašto surašymo aplinkybes, šiame ikiteisminiame tyrime ieškovas buvo tik pareiškėjas, kitas statusas jam nebuvo suteiktas. Ieškovo teiginiai, kad dėl Rašto negavo paskolos verslo plėtojimui ir dėl to verslas žlugo – deklaratyvūs. Ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, jo medžiaga ne kartą tikrinta nagrinėjant apelianto skundus.

12633.6.

127R. P. civilinis ieškinys nebuvo pareikštas ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-643-13. Apeliantas remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimis, tačiau ikiteisminis tyrimas atnaujintas nebuvo. Teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje nėra reikšmingas S. J. ir kitų asmenų veikos vertinimas pagal BK nustatytus nusikaltimo požymius, nenustačius priežastinio ryšio tarp Rašto išsiuntimo ir ieškovų verslo žlugimo.

12833.7.

129Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Rašte nurodyta informacija nebuvo panaudota bankų veikloje, todėl neįtakojo ieškovo galimybės gauti kreditus. Nebuvo gauta duomenų, kad surašydamas Raštą S. J. pasinaudodamas apgaule siekė pasisavinti savo ar trečiųjų asmenų naudai turtą ar turtines teises. Nebuvo nustatytas ne tik konkretaus tarnautojo neteisėtas veikimas, taip pat nenustatyta didelė žala bei priežastinis ryšys, tarp veikimo ir atsiradusių pasekmių.

13033.8.

131Rašte nebuvo jokios užuominos, kad R. P. priskiriamas nusikalstamai grupuotei, Raštu buvo siekiama gauti informaciją apie tam tikrus asmenis iš bankų, kartu atkreipiant dėmesį, kad kai kurie asmenys buvo įtariami ar teisiami dėl nusikalstamų veikų padarymo. Apeliantui žinomi duomenys, kad jis buvo įtariamuoju ikiteisminiuose tyrimuose, todėl argumentai, kad Raštas šmeižikiškas, kenkiantis reputacijai – deklaratyvūs. Tiek iš bankų gauta informacija, tiek liudytojų parodymai nepatvirtino, kad Raštas turėjo įtakos sprendžiant dėl kreditų R. P. išdavimo.

13233.9.

133Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-03033-11 nurodyta, kad ŽŪB „Vadokliai“ reali finansinė situacija 2008 m. balandžio 15 d. buvo žymiai blogesnė nei 2007 m. rugpjūčio 6 d. Apeliantų teiginiai apie neva negautą pelną deklaratyvūs. Neįrodyta, kad bendrovės veikė pelningai, nepateikti tikslūs duomenys apie valdytą turtą. Vien tik pateikti balansai nėra pakankami turto vertei ir nuosavo turto daliai nustatyti. Taip pat neįrodytos negautos pajamos.

13433.10.

135Niekuo nepagrįstas neturtinės žalos dydis.

13634.

137Atsakovas R. S. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13834.1.

139Atsakovo R. S. atsakomybei kilti būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovai nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus jis padarė ir kuo pasireiškia jo kaltė. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo S. J. nėra pripažinti kaltais įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, susijusias su Rašto parengimu, išsiuntimu. Atsakovas niekaip negalėjo įtakoti pareigūnų veiklos, kada ir kam, kokius raštus siųsti.

14034.2.

141Ieškovai nepateikia įrodymų, kad būtų oficialiai kreipęsi paskolos ir kad jos nesuteikimas būtų sąlygotas Rašto, taip pat nepateikti įrodymai, kad jų parengtas verslo planas buvo pateiktas bankams, jų svarstytas. Be to paskolos ieškovas galėjo negauti dėl visuotinės ekonominės krizės, o ne dėl Rašto. Taip pat ieškovai neįrodė, kad gavę paskolą būtų išvengę žalos kilimo. Iš byloje esančių sutarčių matyti, kad ieškovas turėjo finansinių sunkumų, buvo prisiėmęs daugiau įsipareigojimų, nei galėjo įvykdyti. Tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovų patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.

14234.3.

143Ieškovų pateikti žalos skaičiavimai ydingi. Teigdamas, kad prarado pajus, ieškovas neįrodinėja jų vertės, o žalą skaičiuoja pagal juridinių asmenų turėtą turtą bei negautą pelną. Neturtinė žala grindžiama tik deklaratyviais argumentais.

14434.4.

145Apie Rašto bankams išsiuntimą ieškovams tapo žinoma 2008 m. kovo–balandžio mėnesiais, civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime pareikštas 2012 m. kovo 12 d., civiliniu ieškovu R. P. pripažintas 2012 m. balandžio 17 d., net tada 3 metų ieškinio senaties terminas jau buvo praleistas.

14635.

147Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14835.1.

149Apeliantai žalą nepagrįstai sieja su prokurorų veiksmais ar neveikimu. Iš skundo nėra aišku, kaip tyrimų atskyrimas ar kaip tai buvo atlikta, galėjo lemti įrodinėjamą žalą. Juolab kad patys apeliantai žalą kildina iš LKPB parengto ir išsiųsto Rašto. Prie šių veiksmų atlikimo prokurorai nėra prisidėję. Ieškovo inicijuoto baudžiamojo proceso pradžia, eiga ir rezultatas nelėmė įrodinėjamos žalos kilimo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 228 straipsnyje, todėl ieškovo argumentai dėl netinkamai taikyto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto galimos reikšmės tyrimo baigčiai nelaikytini tinkamais įrodinėjant prokuratūros veiksmų neteisėtumą.

15035.2.

151Apeliantai deklaratyviai teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo sąmoningai aplaidžiai organizuotas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime negali būti laikomas prielaida valstybės civilinės atsakomybės atsiradimui.

15235.3.

153Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, bankų atstovų apklausų protokolai lemia išvadą, kad Raštas nebuvo ir negalėjo būti vieninteliu atsisakymo finansuoti ieškovą pagrindu.

15435.4.

155Teismas tinkamai sprendė nesant priežastinio ryšio tarp Rašto ir ieškovo verslo žlugimo.

15635.5.

157Teismas tinkamai nurodė, kad aplinkybės, kurias Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje pripažino naujai paaiškėjusiomis, neturi įtakos šios bylos išsprendimui.

15835.6.

159Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti priešingos išvados, negu padaryta baudžiamajame procese.

16036.

161Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškovų R. P. ir D. P. apeliacinį skundą nurodo, kad neatstovaudama valstybei nagrinėjamoje byloje neturi galimybių pasisakyti dėl apeliantų argumentų siekiant pakeisti sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16237.

163Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kriminalinės policijos biuro, atsiliepime į atsakovo R. S. apeliacinį skundą pacitavusi CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas nurodo, kad patikrinimas, ar apelianto prašomų priteisti išlaidų dydis atitinka nustatytus dydžius priskirtas teismo kompetencijai, todėl valstybės atstovas neturi galimybės pasisakyti dėl apelianto argumentų, kuriais jis siekia pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16438.

165Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad skundo reikalavimai nėra susiję su Generalinės prokuratūros, kaip valstybės atstovės, interesais byloje. Atsižvelgiant į teismo diskreciją sprendime įvertinti atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, kaip dalyvavusi procese šalis sutinka su skundžiamame sprendime pateiktu teismo vertinimu, todėl atsakovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

16639.

167Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atsakovo R. S. apeliacinį skundą nurodo, kad neatstovaudama valstybei nagrinėjamoje byloje neturi galimybių pasisakyti dėl apelianto argumentų, kuriais siekiama pakeisti sprendimo dalį dėl apeliantui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

16840.

169Ieškovai R. P. ir D. P. atsiliepimo į atsakovo R. S. apeliacinį skundą nepateikė.

170Teisėjų kolegija

konstatuoja:

171IV.

172Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17341.

174Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinių skundų ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl naujų įrodymų

17542.

176Apeliantai R. P. ir D. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: ūkininko R. P. 2008 m. investicinį projektą; 2008 m. balandžio 23 d. sąskaitą faktūrą ir T. D. paaiškinimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šiuos įrodymus priimti.

17743.

178Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

17944.

180CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019 29 punktą).

18145.

182Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, faktines bylos aplinkybes, kad pradinis ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas dar 2017 m. kovo 13 d., buvo ne vieną kartą tikslintas, apeliantų teikiamas 2008 m. investicinis projektas nebuvo pateiktas nei su ieškiniu, nei su ieškinio patikslinimais, duomenys pirmosios instancijos teismui pateikti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir baigus įrodymų tyrimą, 2019 m. balandžio 23 d. posėdyje, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos, sprendžia, kad nėra pagrindo priimti su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų, juolab kad apeliantai neteikia argumentų, pagrindžiančių naujų įrodymų ne laiku pateikimą. Dėl ginčo esmės

18346.

184Ieškovai R. P. ir D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu tikslino ne vieną kartą ir galutinai suformulavę ieškinio pagrindą ir dalyką prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir R. S. 27 385 219,28 Eur turtinę ir neturtinę žalą, kurią, jų teigimu, patyrė dėl atsakovo R. S. inicijuoto ir LKPB buvusio darbuotojo S. J. 2008 m. kovo 4 d. parengto ir bankams išsiųsto rašto „Dėl informacijos pateikimo“, dėl kurio ieškovai negavo paskolų, todėl žlugo jų verslas, bei dėl prokuratūros netinkamai atliktos ikiteisminių tyrimų kontrolės, jų sujungimo, atskyrimo ir kt.

18547.

186Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nenustatęs, kad dėl Rašto išsiuntimo ieškovui nebuvo suteiktas kreditas. Teismas sprendė, kad tarp Rašto išsiuntimo ir ieškovų šioje byloje ginamų teisių nėra priežastinio ryšio. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-634-13 buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių. Šio nutarimo teisėtumas buvo patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamą senaties termino taikymą dėl nusikaltimo pagal BK 228 straipsnį, aplinkybes apie ikiteisminio tyrimo bylų išskyrimą, dėl ko ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-634-13 nebuvo visos informacijos apie nusikalstamas veikas, kuri buvo kitoje atskirtoje ikiteisminio tyrimo byloje, teismas laikė teisiškai nereikšmingomis. Taip pat teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovai neįrodė ir turtinės žalos fakto bei jos dydžio. Teismas padarė išvadą, kad dėl savo teisių, susijusių su kredito negavimu, gynimo ieškovai praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo 2008 m. balandžio 30 d. Teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas dėl pareigūnų veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo nutraukimu, nėra praleistas, nes nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus ir tuo pačiu palikti ieškinį nenagrinėtą, įsiteisėjo 2014 m. kovo 12 d. ir 2015 m. balandžio 14 d.

18748.

188Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, teigdami, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino, kad žala grindžiama tik šmeižikiškų Raštų išsiuntimu bankams ir dėl to negaunant paskolų, žlugusio verslo ir patirtos žalos. Apeliantų teigimu, LKPB pareigūnų neteisėti veiksmai siejami su šmeižikiško Rašto parengimu ir išsiuntimu, o Generalinės prokuratūros – su Šiaulių apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros neteisėtais aktais, neveikimu, netinkamu pareigų atlikimu vykdant ir kontroliuojant ikiteisminius tyrimus, pradėtus pagal ieškovo pareiškimus. Atsakovo R. S. atsakomybė siejama su jo prisidėjimu ir organizavimu parengiant Raštus bankams, turint tikslą perimti iš ieškovo didelės vertės turtą.

18949.

190Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

19150.

192Šioje byloje sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, kildinamą iš LKPB pareigūno parengto ir bankams išsiųsto Rašto bei iš Šiaulių apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmų vykdant ir kontroliuojant ikiteisminius tyrimus, pradėtus pagal ieškovo R. P. pareiškimus. Nepaisant to, kad atsakovu byloje nurodytas ir R. S., tačiau tiek patikslinto ieškinio turinys, tiek ir lakoniški apeliacinio skundo argumentai dėl jo prisidėjimo prie žalos kilimo (prisidėjus, organizavus, inicijavus Rašto parengimą, turint tikslą perimti iš ieškovo didelės vertės turtą) neteikia pagrindo išvadai dėl nutarties 49 punkte nurodytų atsakovo R. S. civilinės atsakomybės sąlygų pakankamo ir tinkamo įrodinėjimo bei egzistavimo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako, laikydama, kad ieškinys šio atsakovo atžvilgiu netenkintas pagrįstai. Todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

19351.

194Ieškovai tiek patikslintame ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde reikalaudami žalos atlyginimo priteisimo remiasi CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nuostatomis. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi žala, atsiradusi dėl viešosios teisės subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK 6.271 straipsnio pagrindu, o ginčus dėl tokio pobūdžio veiksmais sukeltos žalos atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19552.

196Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

19753.

198CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017 28, 29 punktus; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 22, 25–27, 30 punktus; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 43, 59–61 punktus; kt.).

19954.

200Minėta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).

20155.

202Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). CPK įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovai turėjo įrodyti, kad prašoma priteisti žala yra patirta ir ji patirta dėl ieškinyje nurodytų bei šios nutarties 50 punkte apibendrintų LKPB ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

20356.

204Įvertinusi patikslinto ieškinio turinį teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovai patirtą žalą iš esmės grindžia tuo, kad buvęs Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnas (byloje trečiasis asmuo) S. J. 2008 m. kovo 4 d. išsiuntė raštą bankams „Dėl informacijos pateikimo“, dėl kurio, pasak ieškovų, jie negavo paskolų, todėl žlugo jų verslas ir buvo patirta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovai nurodo ir netinkamą, jų vertinimu, ikiteisminių tyrimų atlikimą bei nepagrįstų procesinių sprendimų juose priėmimą, visus veiksmus išvardija chronologiškai, pateikdami savo argumentus dėl jų neteisėtumo ir abstrakčiai nurodydami, kad ir tai sąlygojo ieškovų patirtą žalą. Pažymėtina, kad ieškovai nekonkretizuoja, kokia žala jiems kilo dėl ieškinyje nurodytų Šiaulių apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros pareigūnų veiksmų.

20557.

206Viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėtais veiksmais laikoma įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-404-790/2019).

20758.

208Byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad LKPB pareigūnas S. J. parengė ir išsiuntė bankams 2008 m. kovo 4 d. raštą, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 20 straipsniu ir atliekant tyrimą dėl galimo sukčiavimo, prašoma pateikti duomenis ar ŽŪB ,,Vaškai“, UAB ,,Vikebas“, ŽŪB ,,Vadokliai“ G. L., R. P., N. V. kreipėsi dėl kredito, paskolos, banko garantijų, lizingo ir kitų finansinių paslaugų suteikimo, ar turi sąskaitas, finansinių mokėjimų banko korteles, išnuomojo banke seifus, ar yra sudarę gyvybės, sveikatos draudimo, pensijų kaupimo sutartis, tokioms sutartims ar sąskaitoms esant, prašoma pranešti apie tai detalesnę informaciją. Taip pat šiame rašte nurodoma, kad kai kurie įvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys buvo įtariami nusikalstamų veikų įvykdymu, kai kurie yra teisiamieji baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimų stambiu mastu, nekonkretizuojant kurie būtent.

20959.

210Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtame rašte, kuriuo buvo siekiama gauti informaciją, nebuvo įvardinta, kad būtent ieškovas buvo įtariamas nusikalstamų veikų įvykdymu: rašte nurodyta, kad kai kurie (bet nekonkretizuota kokie konkrečiai asmenys) iš nurodytų asmenų yra teisiamieji baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimų stambiu mastu, todėl spręsti, jog toks raštas savaime, be jo tolesnio patikslinimo, akivaizdžiai užkirto kelią ieškovui gauti kreditą, nėra pagrindo.

21160.

212Nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu Rašto vertinimu, apeliantai teigia, kad teismas nesiaiškino šaltinių, iš kurių sužinota, kad Lietuvoje yra toks R. P., nes teismui pateiktame Imuniteto tarnybos 2013 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie R. P. KP biure informacijos nėra; taip pat teismas neapklausė ieškovo prašytų liudytojų šioms aplinkybėms išsiaiškinti; teismas neįvertino, kad apie Rašto turinio ydingumą pasisakyta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendime. Šie duomenys, apeliantų teigimu, buvo pakankami įrodyti, kad Raštas apšmeižė ieškovą, nepaisant to, jog rašte ieškovas nebuvo konkretizuotas kaip nusikaltėlis.

21361.

214Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas lakoniškai pasisakė dėl Rašto turinio vertinimo, apsiribodamas nurodymu, kad Raštu buvo siekiama gauti informaciją bei, kad jame nebuvo įvardyta, jog būtent ieškovas buvo įtariamas nusikalstamų veikų įvykdymu. Tačiau vien tai, kad ieškovo teismui pateiktame Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyresniojo tyrinėjo 2013 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog patikrinus informaciją apie R. P. teistumus ir jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus buvo nustatyta, kad šio asmens atžvilgiu jokie baudžiamojo persekiojimo veiksmai, ikiteisminiai ar operatyviniai tyrimai nebuvo atliekami, bei tai, kad teismas neapklausė ieškovo prašytų liudytojų šioms aplinkybėms išsiaiškinti, savaime nelemia vertinimo, kad Rašto turinys apšmeižė ieškovą. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. vasario 18 d. nutarties, kuria įvertintas Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-634-13, teisėtumas, neskundžiamoje 2014 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-354/2014, išsamiai pasisakė dėl Rašte nurodytų duomenų teisingumo ir rašto turinio vertinimo. Iš pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad <...> baudžiamosios bylos R. P. atžvilgiu 2005 m. ir 2008 m. buvo nutrauktos ikiteisminio tyrimo metu <...>; kad rašte nurodyti duomenys jo parengimo ir išsiuntimo metu nebuvo visiškai neteisingi, nes ŽUB „Vadokliai“, ŽŪB „Vaškai“, UAB „Vikebas“ niekada nebuvo įtariamos ar kaltinamos kokių nors nusikalstamų veikų padarymu; kad rašte konkrečiai ir nebuvo įvardyti asmenys, kurie yra įtariami ar kaltinami, ar teisiami už nusikalstamų veikų padarymą; kad Rašte nebuvo jokios užuominos apie tai, jog R. P. yra priskiriamas vienai ar kitai nusikalstamai grupuotei. Pagal ikiteisminio tyrimo metu gautus ir vertintus duomenis, šiuo raštu, teismo vertinimu, pirmiausia buvo siekiama gauti informaciją iš Lietuvoje veikiančių bankų apie tam tikrus asmenis, kartu atkreipiant bankų dėmesį, kad kai kurie iš rašte paminėtų asmenų, buvo įtariami (teisiami) dėl nusikalstamų veikų padarymo. Rašte nenurodyta, kad pareiškėjas buvo įtariamas, teisiamas ar nuteistas, tačiau duomenys, kad iki minėto rašto parengimo R. P. buvo įtariamuoju ikiteisminiuose tyrimuose, kad ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti, yra akivaizdūs, neabejotinai žinomi pačiam pareiškėjui. Teiginius, kad Raštas yra šmeižikiškas, kenkiantis R. P. reputacijai ir pan., teismas laikė deklaratyviais. Aptariama Šiaulių apygardos teismo nutartis, kurioje įvertintas Rašto duomenų ieškovo atžvilgiu teisingumas, yra įsiteisėjusi, o apeliantų argumentai neteikia pagrindo teismo nustatytų aplinkybių vertinti civilinės teisės požiūriu kitaip.

21562.

216Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs S. J. skundą dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, 2012 m. gruodžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3921-142/12 nagrinėjo ir vertino pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. 1-8RN-1 (KF) ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. birželio 26 d. protokolinio sprendimo Nr. 5-IL(S)-15(RN) teisėtumo aplinkybes. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, kuriuo iš dalies tenkintas S. J. skundas, Rašto turinio vertinimas atliktas sprendžiamo klausimo – leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo S. J. kontekste, o ne, kaip vertina apeliantai, dėl Rašto turinio apskritai, jo teisingumo ir sukeliamų padarinių ieškovui.

21763.

218Vien Rašto parengimas ir išsiuntimas, nepaisant tą lėmusių aplinkybių ar administracinėje byloje teismo atlikto Rašto turinio ydingumo vertinimo, savaime nereiškia ieškovų teisių pažeidimo, nes ieškovai, kaip minėta, savo teisių pažeidimą sieja su dėl Rašto negautu kreditu ir dėl to žlugusiu verslu.

21964.

220CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią normą nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

22165.

222Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl Rašto išsiuntimo ieškovui nebuvo suteiktas kreditas, lėmęs ieškovų verslo žlugimą, t. y. neįrodytas priežastinis ryšys tarp Rašto parengimo ir jo išsiuntimo bankams ir paskolos negavimo. Tai, kad ieškovas, kaip pats nurodo ir kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, bendravo su bankų atstovais kreditavimo klausimais, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas realiai kreipėsi į bankus dėl paskolos gavimo, todėl toks bendravimas neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas teisingai nustatė ir apeliantai šių išvadų nepaneigia, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas aktyviai siekė kredito suteikimo, t. y. teikė bankams prašymus dėl kredito suteikimo bei reikiamus turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, taip pat nėra duomenų, kad bankai buvo priėmę sprendimus nesuteikti ieškovui kredito. Šias teismo išvadas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų bankų darbuotojų parodymai, užfiksuoti byloje esančiuose liudytojų apklausos protokoluose. Apeliantų argumentai, kad spręsdamas paskolos suteikimo klausimą bankas vertina ne tik materialinę skolininko padėtį, bet ir jo ryšius, pažintis, įtakingumą, socialinį statusą ir pan. laikytini deklaratyviais, kaip ir teiginiai, kad R. P. buvo gerbiamas visuomenėje, įvairių asociacijų narys, rajono tarybos narys, partijos pirmininkas, savaime nelemiančiais galimybių gauti kreditą. Aplinkybės, kad ieškovas valdė apie 150 mln. Lt vertės turtą, iki 2007 m. pabaigos bankai jam skolino be jokių trukdžių, nepagrįstos įrodymais. Bylos duomenys leidžia pritarti apeliantų argumentams, kad bankuose priimti prašymai suteikti kreditą nearchyvuojami, tačiau tai neatleidžia ieškovų nuo įrodinėjimo pareigos, ir nelemia priešingų išvadų. Be to, aplinkybės dėl sieko gauti kreditus gali būti įrodinėjamos ne vien tik raštais iš pačių bankų. Vien tik apeliantų teiktas ir teismo atsisakytas priimti kaip pateiktas ne laiku investicinis projektas, nepatvirtina realių veiksmų kreditui gauti atlikimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta ir apeliantai to neneigia, kad apie kredito gavimą domėjosi tik dviejuose bankuose iš visų Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų.

22366.

224Apeliantų teigimu, valstybės civilinė atsakomybė taip pat siejama su žala, atsiradusia dėl Šiaulių apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros neteisėtų nutarimų, netinkamo pareigų vykdant ir kontroliuojant ikiteisminius tyrimus, pradėtus pagal ieškovo pareiškimus, atlikimo. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių veiksmų vertinimu, teigdami, kad teismas nesigilino į ikiteisminių tyrimų eigą, prokurorų veiksmus ir sprendimus dėl netinkamo senaties taikymo, užkirtusius kelią išnagrinėti R. P. ieškinį, pareikštą ikiteisminio tyrimo byloje.

22567.

226Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-969/2017).

22768.

228Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iš esmės analogiškai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumą. Tačiau CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

22969.

230Bylos duomenimis, pagal R. P. 2011 m. spalio 7 d. pareiškimą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba 2012 m. kovo 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-1-00002-12 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. balandžio 20 d. nutarimu šis tyrimas sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 06-1-03033-11, kuriame tiriamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, susijęs su tyrimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, iš baudžiamosios bylos Nr. 06-1-03033-11 buvo išskirtas į kitą baudžiamąją bylą – Nr. 40-9-634-13, perkeliant į pastarąją atitinkamus dokumentus ir jų kopijas.

23170.

232Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-634-13 buvo atliekamas dėl to, kad LKPB organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas S. J. 2008 m. kovo 4 d. parengė raštą Nr. 38-S-3-835, pasirašytą tuometinio LKPB viršininko pavaduotojo V. G., ir išsiuntė jį Lietuvoje veikusiems komerciniams bankams. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-634-13, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutrauktas nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtame nutarime, be kita ko, buvo pasisakyta ir dėl suėjusių baudžiamosios atsakomybės senaties terminų neteisėto duomenų rinkimo pagal BK 167 straipsnį požiūriu, ir dėl S. J. veiksmų vertinimo drausminės atsakomybės aspektu, ir kt.

23371.

234Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu prokuroro nutarimu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. sausio 9 d. nutarimu atsisakyta tenkinti R. P. skundą ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-634-13, paliktas galioti. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi R. P. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. sausio 9 d. nutarimo buvo atmestas; ši nutartis palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus R. P. skundą.

23572.

236Taigi, aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-634-13 nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertintos instancine tvarka ir pareiškėjo skundai visose instancijose netenkinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šiuo klausimu pasisakė, be to įvertino ir Šiaulių apygardos teismo padarytą išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp 2008 m. kovo 4 d. rašto Nr. 38-S-3-385 ir ieškovo verslo žlugimo.

23773.

238Apeliantų argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ikiteisminiame tyrime taip pat buvo įvertinti: Generalinėje prokuratūroje 2016 m. liepos 11 d. gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-9-0063-13 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu netenkintas; pareiškėjo skundas dėl šio nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo atmestas Generalinės prokuratūros 2016 m. spalio 13 d. nutarimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Generalinės prokuratūros 2016 m. spalio 13 d. nutarimo; Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko galioti. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad tai, ar minėtas raštas įtakojo bankų sprendimus dėl kreditų suteikimo R. P., ar minėtų sprendimų neįtakojo, turi reikšmės sprendžiant tik dėl S. J. veikos baigtumo, bet ne dėl jos nusikalstamumo apskritai.

23974.

240Šiuo atveju apeliantų argumentai visos bylos medžiagos kontekste neteikia pagrindo kitokiai išvadai nei kad buvo nuspręsta patikrinus procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka; apeliantai neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

24175.

242Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų nurodomi ikiteisminio tyrimo trūkumai, dėl kurių ieškovo civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime liko nenagrinėtas, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ieškovų teisių pažeidimo. Vien tai, kad ikiteisminiame tyrime ieškovas pripažintas civiliniu ieškovu, savaime nelemia nei civilinio ieškinio išnagrinėjimo baudžiamojoje byloje, nei juo labiau jo tenkinimo. Visiškai arba iš dalies patenkinti civilinį ieškinį teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka teismas gali taip pat tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta galimybės civiliniam ieškovui pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, o tuo pačiu ir nepažeidžia jo teisės į žalos atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-77-449/2019 29-33 punktus).

24376.

244Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje atsakovų veiksmų teisėtumas yra vertinamas tuo aspektu, kiek šie veiksmai yra susiję su ieškovų šioje byloje ginamomis turtinėmis teisėmis dėl turto paradimo, verslo žlugimo. Todėl ir ieškovų nurodytos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamo senaties termino taikymo, dėl ikiteisminio tyrimo bylų išskyrimo, sąlygojusio ne visos informacijos pateikimą į išskirtus tyrimus, pagrįstai nelaikytos teisiškai reikšmingomis, turinčiomis įtakos šios bylos išsprendimui, nes neturi ryšio su ieškovų ginamomis teisėmis.

24577.

246Ieškovų argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų iš esmės neanalizavo, nes, neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl atitinkamai ir teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektu, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.

24778.

248Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24979.

250Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindų valstybės civilinei atsakomybei kilti neegzistavimo, pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Akivaizdu, kad ieškovai savo apeliaciniame skunde iš esmės nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdami, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo aspektu, teisėjų kolegija nepasisako. Dėl ieškinio senaties

25180.

252Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

25381.

254Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017). Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 23 punktą).

25582.

256Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tai tam, kad toks ieškinys būtų tenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).

25783.

258Nesutikdami su teismo išvadomis dėl ieškinio senaties apeliantai nurodo, kad ieškinys pareikštas dėl LKPB pareigūnų, tiek dėl prokuratūros neteisėtų veiksmų, o naujai paaiškėjusios aplinkybės tapo neginčijamai žinomos tik Vilniaus apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatavus neteisėtus LKPB veiksmus. Apie prokuratūros netinkamą pareigų atlikimą sužinota 2014 m. susipažinus su ikiteisminiu tyrimu, kad į ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 40-9-634-13 neįdėta tyrimui reikšminga medžiaga. Dėl netinkamų Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų veiksmų sužinota tik 2016 m. spalio 13 d., Generalinei prokuratūrai pripažinus, kad ikiteisminis tyrimas galėjo būti nutrauktas taikant 8, o ne 5 metų senatį. Todėl, pasak apeliantų, negalima teigti, kad ieškovai apie pažeistas teises sužinojo 2008 m.

25984.

260Bylos duomenimis, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-634-13 užfiksuoti ieškovo R. P. parodymai, kur jis teigia, kad apie Rašto bankams išsiuntimą jam tapo žinoma 2008 m. kovo–balandžio mėnesį, kuomet nuvykus į AB banko Snoras Šiaulių filialą bei vėliau į AB DNB NORD banką sužinojo, kad kreditų negaus. Nutarime taip pat konstatuota, kad R. P. versijos, jog būtent dėl Rašto jis negavo paskolų, nepatvirtino byloje surinkti duomenys.

26185.

262Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai iš esmės neteikia argumentų dėl teismo motyvų, kuriais pripažinta, jog apie Rašto bankams išsiuntimą ieškovui R. P. tapo žinoma 2008 m. kovo–balandžio mėnesį; kad jau tuomet ieškovas sužinojo apie savo pažeistas teises, susijusias su kredito negavimu ir nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti. Apeliantų argumentai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės tapo neginčijamai žinomos tik Vilniaus apylinkės teismui priėmus 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, nepaneigia, kad apie tai, jog ieškovo teisė pažeista, jis sužinojo 2008 m. kovo–balandžio mėnesį. Tokia išvada darytina įvertinus ir pareikštame ieškinyje įrodinėtas aplinkybes, kad dėl S. J. surašyto bei bankams išsiųsto Rašto ieškovas iš bankų negavo paskolos ir todėl žlugo verslas ir buvo patirta žala. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią bei konstatavo, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senatį reikalavimams dėl žalos atlyginimo dėl Rašto išsiuntimo bankams ir negauto kredito pareikšti, bei neįrodė, kad apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista.

26386.

264Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinio senaties terminas dėl atsakovo Lietuvos valstybės veiksmų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, nėra praleistas, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako, kaip neturinčių įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atsakovo apeliacinio skundo)

26587.

266Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovų apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178, 185 straipsniai), tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su valstybės civilinės atsakomybės bei ieškinio senaties taikymu, pagrįstai konstatavo nesant atsakovų R. S. ir valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl iš esmės teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26788.

268Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetęs ieškinį sprendė dėl atsakovo R. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų lygiomis dalimis priteisimo, kurias, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir 98 straipsniu, sumažino iki 1 000 Eur, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į atsakovo procesinį elgesį byloje – neatvykimą į teismo posėdį, nors 2019 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.

26989.

270Atsakovas R. S. apeliaciniame skunde nesutinka su bylinėjimosi išlaidų sumažinimu, nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos sumažintos be aiškaus pagrindo ir skaičiavimų. Atsakovo patirtos išlaidos buvo būtinos, optimalios ir nedidėjo dėl paties atsakovo elgesio. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

27190.

272Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

27391.

274Atsakovas R. S. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 2 905,82 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą, pinigų priėmimo kvitus ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, pagal kurią prašomą priteisti sumą be PVM sudaro 1 086,15 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 796,40 Eur už keturiose kelionėse į teismą (Šiauliai–Vilnius–Šiauliai) sugaištą laiką bei patirtas išlaidas, 518,95 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

27592.

276Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismas, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti atlyginamos priešingos šalies, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

27793.

278Nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimali atsakovui priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį sudaro 2 427,75 Eur (2,5× 970,30 Eur), už pasirengimą bei dalyvavimą 2018 m. liepos 17 d., 2018 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, pagal atsakovo atstovų nurodytą sugaištą laiką pasiruošimui ir posėdžiuose (7 val.)., maksimali atsakovui priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį sudaro 679,21 Eur (0,1 × 7 val. × 970,30 Eur). Taigi, atsakovui R. S. už advokato suteiktas teisines paslaugas maksimali rekomenduojama priteisti suma sudarytų 3 106,96 Eur, atsakovo prašoma priteisti suma jos neviršija. Taip pat akivaizdu, kad nurodytos maksimalios priteistinos sumos neviršija ir visa atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų suma, kurią taip pat sudaro ir atsakovo atstovų kelionės į teismą išlaidos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstai prašomos ir atlygintinos atsakovo atstovų už keturiose kelionėse į teismą (Šiauliai–Vilnius–Šiauliai) patirtos 796,40 Eur (be PVM) išlaidos, nes bylos nagrinėjimas vyko Vilniaus apygardos teisme, o atsakovo gyvenamoji vieta yra Pakruojo rajone, jo atstovų advokatų profesinės bendrijos „Ius plus ultra“ registruota buveinė yra Šiauliuose, taigi kelionės išlaidos patirtos pagrįstai.

27994.

280Iš bylos duomenų matyti, kad į 2018 m. lapkričio 23 d. posėdį atsakovas R. S. ir jo atstovas neatvyko, teismui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 22 d. prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant arba atidėti posėdį kitai datai, nes atsakovas buvo užregistruotas konsultacijai ir tyrimams (pridėti medicininiai dokumentai). Į šį posėdį taip pat neatvyko trečiasis asmuo S. J., kurio dalyvavimas teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 17 d. protokoline nutartimi buvo pripažintas būtinu. Teismas, pritarus dalyvaujantiems byloje asmenims, nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2019 m. sausio 14 d., taip pat esant patikslinto ieškinio netikslumams įpareigojo ieškovus iki 2019 m. lapkričio 29 d. pašalinti netikslumus ieškinio rezoliucinėje dalyje. Į 2019 m. sausio 14 d. vykusį teismo posėdį atsakovas R. S. ir jo atstovas neatvyko, 2019 m. sausio 14 d. teismui buvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant arba atidėti posėdį kitai datai, nes dėl taikomų medicininių procedūrų atsakovas negali atvykti į teismo posėdį ir nepageidauja, kad jam posėdyje atstovautų atstovas (pridėti medicininiai dokumentai). Į šį posėdį taip pat neatvyko ir trečiasis asmuo, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Teismas, pritarus byloje dalyvaujantiems asmenims, nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2019 m. kovo 19 d., taip pat nurodė, kad klausimą dėl neatvykusių asmenų spręs rašytine nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovo R. S. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. 2019 m. kovo 8 d. teisme buvo gautas atsakovo R. S. atstovo pranešimas dėl neatvykimo į teismo posėdį, kuriame buvo nurodoma, jog į 2019 m. kovo 19 d. posėdį neatvyks ir yra tikslinga spręsti dėl teismo posėdžio atidėjimo, nes iš atsakovo sutuoktinės D. S. gauti duomenys, kad R. S. yra suimtas, suėmimo terminas baigiasi 2019 m. kovo 20 d. Į 2019 m. kovo 19 d. vykusį posėdį taip pat neatvyko Generalinės prokuratūros atstovas. Bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas, išklausyti atsakovės LKPB atstovės paaiškinimai, trečiojo asmens S. J. paaiškinimai; bylos nagrinėjimas atidėtas 2019 m. balandžio 8 d. 2019 m. balandžio 8 d. posėdyje R. S. nedalyvavo dėl ligos, tačiau dalyvavo jo atstovė advokatė, kuri dalyvavo ir 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje.

28195.

282Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų mažinimui, nekonstatavus pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, nes paties atsakovo prašomos priteisti išlaidos dėl nutarties 94 punkte nurodytų priežasčių nedidėjo, duomenų apie kitų byloje dalyvavusių asmenų dėl to patirtas išlaidas nėra pateikta. Nurodytos aplinkybės lemia skundžiamos sprendimo dalies patikslinimą, priteisiant atsakovui visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.

28396.

284Atmetus ieškovų apeliacinį skundą ir tenkinus atsakovo R. S. apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovų 1 769,08 Eur išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą ir suteiktų paslaugų ataskaitą, 2019 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą bei 2019 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvitą). Kadangi šios atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių už apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų (prilyginamą atskirajam skundui, Rekomendacijų 8.15 punktas) bei už atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą (Rekomendacijų 8.11 punktas), jos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis.

285Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

286Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

287Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

288„Priteisti iš ieškovų R. P. (asmens kodas ( - ) ir D. P. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis atsakovo R. S. (asmens kodas ( - ) naudai 2 905,82 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkis eurus ir 82 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

289Priteisti iš ieškovų R. P. (asmens kodas ( - ) ir D. P. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis atsakovo R. S. (asmens kodas ( - ) naudai 1 769,08 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 8 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai R. P. ir D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę,... 8. 2.... 9. Ieškovai nurodė, kad ieškovas R. P. kreipėsi su pareiškimu į... 10. 3.... 11. Pagal ieškovo skundą Policijos departamento Imuniteto valdyboje 2012 m. kovo... 12. 4.... 13. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Raštas yra neteisėtas, kadangi R. P.... 14. 5.... 15. Ikiteisminio tyrimo byloje ir ieškovo pateiktoje medžiagoje, kuri nebuvo... 16. 6.... 17. Prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-634-13, netinkamai... 18. 7.... 19. Dėl neturtinės žalos ieškovai nurodė, kad šeimos nariai buvo gerbiami... 20. 8.... 21. Pasisakydami dėl turtinės žalos dydžio ieškovai nurodė, kad dėl S. J.... 22. 9.... 23. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Generalinė prokuratūra su ieškiniu... 24. 10.... 25. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras... 26. 11.... 27. Atsakovas R. S. prašė ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi... 28. 12.... 29. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į... 30. 13.... 31. Trečiasis asmuo S. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 32. II.... 33. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 34. 14.... 35. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 36. 15.... 37. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl procesiniuose dokumentuose... 38. 16.... 39. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo nustatant... 40. 17.... 41. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent... 42. 18.... 43. Teismas nurodė, kad ieškovai neginčija, jog apie kredito gavimą domėjosi... 44. 19.... 45. Teismas pažymėjo, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pajaus... 46. 20.... 47. Teismas sprendė, kad tarp Rašto išsiuntimo ir ieškovo šioje byloje ginamų... 48. 21.... 49. Teismas pažymėjo, kad Rašte, kuriuo buvo siekiama gauti informaciją, nebuvo... 50. 22.... 51. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m.... 52. 23.... 53. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs... 54. 24.... 55. Teismas vertino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie netinkamą penkerių... 56. 25.... 57. Teismas konstatavo, jog nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės... 58. 26.... 59. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė ir turtinės žalos fakto bei jos... 60. 27.... 61. Teismas vertino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m.... 62. 28.... 63. Iš 2013 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime nutraukti... 64. 29.... 65. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas dėl atsakovės Lietuvos... 66. 30.... 67. Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistos atsakovo R. S.... 68. III.... 69. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 70. 31.... 71. Ieškovai R. P. ir D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 72. 31.1.... 73. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatęs visų reikšmingų faktinių... 74. 31.2.... 75. Teismas netinkamai vertino, kad žala grindžiama tik šmeižikiškų Raštų... 76. 31.3.... 77. Byloje pateikti duomenys dėl galimai netinkamų veiksmų atliekant... 78. 31.4.... 79. Teismas nepagrįstai sprendė nesant įrodymų, patvirtinančių, kad dėl... 80. 31.5.... 81. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas galėjo kreiptis į kitas kredito... 82. 31.6.... 83. Teismas neįsigilino į bylos medžiagą spręsdamas, kad pagal 2007 m.... 84. 31.7.... 85. Teismas netinkamai vertino Rašto turinį, nesiaiškino, iš kokių šaltinių... 86. 31.8.... 87. Teismas netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-643-13 nutraukimo... 88. 31.9.... 89. Nepagrįsta teismo išvada, kad su Rašto parengimu susijusių veikų... 90. 31.10.... 91. Teismas vertino tik prokuratūros, teismų nutartis ir nevertino ieškovo... 92. 31.11.... 93. Teismas netinkamai įvertino Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d.... 94. 31.12.... 95. Teismas nepagrįstai nurodė nesant priežastinio ryšio, nes pateikta... 96. 31.13.... 97. Pateikti įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas iki 2008 m.... 98. 31.14.... 99. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ŽŪB nėra ieškovų turtas; skaičiuojant... 100. 31.15.... 101. Nepagrįstos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino. Ieškinys... 102. 31.16.... 103. Ieškinyje buvo nurodyta, kad teismui neišsireikalavus iš prokuratūros kitų... 104. 32.... 105. Atsakovas R. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 106. 32.1.... 107. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos vadovaujantis... 108. 32.2.... 109. Teismas neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį. Skirstant bylinėjimosi... 110. 32.3.... 111. Atsakovas ligotas žmogus, teismo posėdžiuose negalėjo dalyvauti dėl... 112. 32.4.... 113. Bylinėjimosi išlaidos sumažintos be aiškaus pagrindo ir skaičiavimų.... 114. 33.... 115. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kriminalinės policijos... 116. 33.1.... 117. Teismas detaliai aiškinosi civilinės atsakomybės sąlygas, nagrinėjo... 118. 33.2.... 119. Teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymų dėl liudytojų apklausos,... 120. 33.3.... 121. Teismas pagrįstai atsisakė priimti įrodymus, nes 2007 m. pabaigoje... 122. 33.4.... 123. Teismas teisingai įvertino 2007 m. rugpjūčio 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo... 124. 33.5.... 125. Ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-643-13 buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti... 126. 33.6.... 127. R. P. civilinis ieškinys nebuvo pareikštas ikiteisminiame tyrime Nr.... 128. 33.7.... 129. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Rašte nurodyta informacija nebuvo... 130. 33.8.... 131. Rašte nebuvo jokios užuominos, kad R. P. priskiriamas nusikalstamai... 132. 33.9.... 133. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-03033-11 nurodyta, kad ŽŪB... 134. 33.10.... 135. Niekuo nepagrįstas neturtinės žalos dydis.... 136. 34.... 137. Atsakovas R. S. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti; priteisti... 138. 34.1.... 139. Atsakovo R. S. atsakomybei kilti būtina nustatyti visas keturias civilinės... 140. 34.2.... 141. Ieškovai nepateikia įrodymų, kad būtų oficialiai kreipęsi paskolos ir kad... 142. 34.3.... 143. Ieškovų pateikti žalos skaičiavimai ydingi. Teigdamas, kad prarado pajus,... 144. 34.4.... 145. Apie Rašto bankams išsiuntimą ieškovams tapo žinoma 2008 m.... 146. 35.... 147. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės... 148. 35.1.... 149. Apeliantai žalą nepagrįstai sieja su prokurorų veiksmais ar neveikimu. Iš... 150. 35.2.... 151. Apeliantai deklaratyviai teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo sąmoningai... 152. 35.3.... 153. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, bankų atstovų apklausų protokolai... 154. 35.4.... 155. Teismas tinkamai sprendė nesant priežastinio ryšio tarp Rašto ir ieškovo... 156. 35.5.... 157. Teismas tinkamai nurodė, kad aplinkybės, kurias Vilniaus apylinkės teismas... 158. 35.6.... 159. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra... 160. 36.... 161. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į... 162. 37.... 163. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kriminalinės policijos... 164. 38.... 165. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės... 166. 39.... 167. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į... 168. 40.... 169. Ieškovai R. P. ir D. P. atsiliepimo į atsakovo R. S. apeliacinį skundą... 170. Teisėjų kolegija... 171. IV.... 172. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 173. 41.... 174. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl... 175. 42.... 176. Apeliantai R. P. ir D. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus... 177. 43.... 178. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 179. 44.... 180. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš... 181. 45.... 182. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, faktines bylos... 183. 46.... 184. Ieškovai R. P. ir D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos... 185. 47.... 186. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nenustatęs, kad dėl Rašto... 187. 48.... 188. Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su teismo sprendime padarytomis... 189. 49.... 190. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę... 191. 50.... 192. Šioje byloje sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą,... 193. 51.... 194. Ieškovai tiek patikslintame ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde... 195. 52.... 196. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas... 197. 53.... 198. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 199. 54.... 200. Minėta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų... 201. 55.... 202. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra... 203. 56.... 204. Įvertinusi patikslinto ieškinio turinį teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 205. 57.... 206. Viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, kad kiltų... 207. 58.... 208. Byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad LKPB pareigūnas S. J. parengė... 209. 59.... 210. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtame rašte, kuriuo buvo... 211. 60.... 212. Nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu Rašto vertinimu,... 213. 61.... 214. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas lakoniškai pasisakė dėl Rašto... 215. 62.... 216. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs S. J. skundą dėl... 217. 63.... 218. Vien Rašto parengimas ir išsiuntimas, nepaisant tą lėmusių aplinkybių ar... 219. 64.... 220. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 221. 65.... 222. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos... 223. 66.... 224. Apeliantų teigimu, valstybės civilinė atsakomybė taip pat siejama su žala,... 225. 67.... 226. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos... 227. 68.... 228. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių... 229. 69.... 230. Bylos duomenimis, pagal R. P. 2011 m. spalio 7 d. pareiškimą Policijos... 231. 70.... 232. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-634-13 buvo atliekamas dėl... 233. 71.... 234. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu prokuroro nutarimu, jį apskundė... 235. 72.... 236. Taigi, aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-634-13 nutraukimo... 237. 73.... 238. Apeliantų argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ikiteisminiame... 239. 74.... 240. Šiuo atveju apeliantų argumentai visos bylos medžiagos kontekste neteikia... 241. 75.... 242. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų nurodomi ikiteisminio tyrimo... 243. 76.... 244. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje atsakovų veiksmų... 245. 77.... 246. Ieškovų argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra... 247. 78.... 248. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir... 249. 79.... 250. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs... 251. 80.... 252. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 253. 81.... 254. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę... 255. 82.... 256. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kai... 257. 83.... 258. Nesutikdami su teismo išvadomis dėl ieškinio senaties apeliantai nurodo, kad... 259. 84.... 260. Bylos duomenimis, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio... 261. 85.... 262. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo... 263. 86.... 264. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinio senaties... 265. 87.... 266. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovų... 267. 88.... 268. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetęs ieškinį sprendė... 269. 89.... 270. Atsakovas R. S. apeliaciniame skunde nesutinka su bylinėjimosi išlaidų... 271. 90.... 272. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 273. 91.... 274. Atsakovas R. S. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 2 905,82... 275. 92.... 276. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 277. 93.... 278. Nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimali atsakovui... 279. 94.... 280. Iš bylos duomenų matyti, kad į 2018 m. lapkričio 23 d. posėdį atsakovas... 281. 95.... 282. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo prašomų... 283. 96.... 284. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą ir tenkinus atsakovo R. S. apeliacinį... 285. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 286. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti iš esmės... 287. Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį... 288. „Priteisti iš ieškovų R. P. (asmens kodas ( - ) ir D. P. (asmens kodas ( -... 289. Priteisti iš ieškovų R. P. (asmens kodas ( - ) ir D. P. (asmens kodas ( - )...